(S)

PANEVĖIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Merlangas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-113-223/2019 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei UAB „Merlangas“, tretiesiems asmenims AB „Panevėžio būtų ūkis“, UAB „Panprojektas“, G. J., dėl statybos rangos trūkumų šalinimo kainos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Merlangas” 143 519,18 Eur statybos rangos trūkumams pašalinti, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 5 228,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2.       Nurodė, kad atsakovė 2006-12-28 Rangos darbų sutarties pagrindu atliko gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovaciją, t.y. laiptinių remontą, vandentiekio stovų ventilių pakeitimą, vandentiekio sistemos remontą, buitinių nuotekų sistemos remontą, lietaus nuotekų sistemos remontą. Sutartyje numatyta atlikti darbų vertė 43 784,41 Eur (151 178,80 Lt), atlikta darbų už 43 764,04 Eur (151 108,47 Lt).

3.       Atlikti darbai buvo priimti pagal 2007-05-21 atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir už juos pilnai atsiskaityta. Darbų techninę priežiūrą vykdė R. U. įmonė, kuri yra likviduota.

4.       Nuo 2012-08-06 iki 2013-03-27 užfiksuota 11 vamzdynų trūkimo atvejų. AB „Panevėžio butų ūkis“ 2013-04-03 statinio neeilinės apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo plastikiniuose vamzdžiuose matomus išilginius įtrūkimus. Ieškovė mano, kad karšto vandens vamzdžiai yra netinkamos kokybės ir yra vamzdyno avarijų bei defektų atsiradimo priežastis.

5.       Likviduojant vamzdynų avarijas, pastebėta, kad name sumontuoti ne Čekijos firmos „WAVIN-ekoplastik“ vamzdžiai, kaip atsakovė buvo nurodžiusi ieškovei, bet A-FV PLAST STABI PP-R/AL/PE-RT 32x5.4 95C PN2.5Mpa made under German technology 03/09/2006 vamzdžiai. Atsakovė ne tik sumontavo sutarties reikalavimų neatitinkančius, nekokybiškus, pagal paskirtį netinkamus naudoti vamzdžius, bet ir sąmoningai pateikė ieškovei melagingą informaciją apie jų kokybę bei garantinio laikotarpio įsipareigojimus.

6.       Atsakovė atsisakė pakeisti 2007 m. sumontuotus vamzdynus, pasibaigus penkerių metų garantinio defektų pašalinimo laikotarpiui. 2013-10-04 atsakovė informavo, kad kreipėsi į vamzdžių tiekėjo atstovus.

7.       2008-07-31 Rangos darbų sutarties pagrindu atsakovė atliko sienų apšiltinimo, stogo apšiltinimo, balkonų remonto, stiklinimo, buitinių nuotekų magistralinio vamzdžio keitimą, įėjimo aikštelių remontą, nuogrindos remontą ir butų langų keitimą. Numatyta darbų vertė – 472 643,61 Eur (1 631 943,87 Lt). Atlikti darbai etapais buvo priimti pagal atliktų darbų aktus. Su atsakove už atliktus darbus ieškovė atsiskaitė.

8.       Panevėžio apskrities viršininko 2009-12-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta komisija priėmė namo renovaciją ir pripažino, kad renovuotas daugiabutis tinkamas naudoti, tačiau vėliau pradėjo ryškėti balkonų plokščių ir fasadinių šiltinimo plokščių defektai.

9.       Pabrėžia, kad reikalavimas sienų ir stogo šiltinimą atlikti vadovaujantis techniniu projektu buvo įtvirtintas ir atsakovei pateiktose ieškovės užsakymu R. U. įmonės parengtose techninėse specifikacijose, kurios yra neatskiriama 2008-07-31 Rangos darbų sutarties dalis. Fasadui buvo numatytos fasadinės plokštės Fundermax (0592 Kiwigrun, 0778 Flachs ir 0776 Betongrau). Atsakovė nurodė, kad fasadinėms plokštėms yra suteikiama trejų metų gamintojo garantija ir šis terminas yra pasibaigęs.

10.       UAB „ALU Systems“ yra deklaravusi, kad fasadinėms plokštėms Fundermax Exterior F Quality suteikiama gamintojo garantija 10 metų, tad, esant šių plokščių defektams, UAB „ALU Systems“ nurodė, kad plokštes pakeis nemokamai.

11.       Po apžiūros, kilo abejonės dėl tikrosios plokščių kilmės. Iš AB „Panevėžio statybos trestas“ statybinės laboratorijos atlikto tyrimo išvados paaiškėjo, jog pateiktų plokščių fragmentų sudedamoji medžiaga nėra analogiška kaip pateiktos pavyzdinės Fundermax fasado plokštės.

12.       Nors komisija ir priėmė objektą, kaip tinkamą naudoti, tačiau faktiškai nebuvo tikrinama atliktų darbų kokybė bei statybos techninė dokumentacija, kadangi darbų žurnalai neužpildyti, statybos darbai atlikti su esminiais nukrypimais nuo techninio projekto, dėl šių priežasčių objektas negalėjo būti priimtas. Atsakovė iš esmės nukrypo nuo techninio projekto sprendinių, apie tai tyčia nuslėpdama.

13.       Įrašai statybos darbų žurnale apie fasadinių plokščių Fundermax montavimą yra patvirtinti ne tik vykdytojo, darbų vadovo, bet ir bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo G. J. parašais. Tai reiškia, kad statybos techninės priežiūros vadovas G. J. netinkamai vykdė Statybos įstatyme nustatytas statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigas.

14.       Pabrėžia, kad namo stogo dengimo darbai taip pat atlikti nekokybiškai. Atlikus stogui įrengti panaudotų medžiagų apžiūrą, nustatyta, kad panaudotos kitos, ženkliai pigesnės medžiagos nei nurodyta techniniame projekte.

15.       Ieškovė pažymėjo, kad teismo ekspertizės nustatyta, jog defektams pašalinti būtina 143 519,18 Eur suma.

16.       Šalių pasirašytose sutarties sąlygose, kurios yra 2006-12-28 rangos darbų sutarties dalis, ir sutarties sąlygose, kurios yra 2008-07-31 rangos darbų sutarties dalis, susitarta, jog pretenzijų dėl defektų pašalinimo laikotarpis reiškia penkių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo faktinės darbų užbaigimo datos. Tačiau CK 6.698 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo galiojusioje redakcijoje 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ir kiti įstatymo garantuojami statybos rangos darbų garantiniai terminai, pagal kuriuos, esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.), taikomas 10 metų, o esant tyčia paslėptų defektų –20 metų garantinis terminas.

17.       Pagal sutartis atsiradę renovacijos darbų defektai turėtų būti laikomi tyčia paslėptais trūkumais ir jiems taikomas dvidešimties metų senaties terminas.

18.       Nurodo, kad ieškovė senaties termino kreiptis į teismą nepraleido. Be to, yra ir pagrindai senaties terminą atnaujinti, kadangi ieškovė dėjo maksimalias pastangas išsiaiškinti ginčui aktualias aplinkybes, o atsakovė buvo nesąžininga, kas turėjo įtakos galimam senaties termino praleidimui.

19.       Ieškovės nuomone, ginčo išnagrinėjimas aktualus ir viešojo intereso atžvilgiu, kadangi didžiulis nukentėjusių asmenų skaičius sąlygoja viešą nuomonę apie valstybės inicijuotą ir remiamą renovacijų programą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019-06-04 sprendimu ieškinį tenkino pilnai. Priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 143 519,18 Eur statybos rangos trūkumams pašalinti, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 5228,5 bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės 53,70 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2019-01-24 nutartimi paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

21.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės siekis įvertinti vamzdynų bei kitų renovacijos darbų būklę, neteisminiu keliu susitarti su atsakove, atsakovės nebendradarbiavimas tiriant statybos rangos darbų ir panaudotų medžiagų būklę, sutrukdė ieškovei laiku pareikšti ieškinį. Todėl teismas senaties termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir ieškinio senaties terminą atnaujino.

22.       Teismas pasisakė, kad pagal CK 6.698 straipsnio 2 dalį garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų darbų rezultato perdavimo užsakovui, todėl garantinių terminų skaičiavimo pradžia laikė 2009-12-01, kai buvo surašytas paskutinis atliktų darbų perdavimo aktas. 

23.       Teismas nustatė, kad vamzdynų defektai paaiškėjo 2012 metų rugpjūčio mėnesį, kai pradėjo trūkinėti vamzdynai butuose ir rūsiuose. AB „Panevėžio butų ūkis“ inžinieriai atliko namo karšto vandens vamzdynų apžiūrą ir 2013-04-03 statinio neeilinės apžiūros akte Nr.A304-3 konstatavo plastikiniuose vamzdžiuose matomus išilginius įtrūkimus. Nors atsakovė deklaravo Čekijos firmos „WAVIN-ekoplastik“ vamzdžių sumontavimą ieškovės objekte, tačiau likviduojant vamzdynų avarijas, paaiškėjo, kad ieškovės objekte sumontuoti A-FV PLAST STABI PP-R/AL/PE-RT 32x5.4 95C PN2.5Mpa made under German technology 03/09/2006 vamzdžiai.

24.       Teismas konstatavo, kad atsakovė sumontavo sutarties reikalavimų neatitinkančius, nekokybiškus, pagal paskirtį netinkamus naudoti vamzdžius. Rūsyje įrengtas karšto vandens vamzdynas yra izoliuotas pūsto polietileno kevalais, todėl teismas vertino, kad horizontalusis vamzdynas yra paslėpti darbai.

25.       Kadangi vamzdynų trūkumai nebuvo vizualiai matomi, akivaizdūs, teismas taikė 10-ies metų garantinį terminą (nuo 2009-12-01 iki 2019-12-01) ir konstatavo, kad ieškovė turi teisę remtis darbo trūkumų faktu, nustačiusi juos ir po atliktų darbų priėmimo, bei reikalauti pašalinti atliktų statybos darbų trūkumus.

26.       Atsižvelgęs į tai, kad vamzdyno defektai išryškėjo garantinio termino laikotarpiu (2012-2013 metais), teismas sprendė, kad atsakovei vengiant pašalinti darbų defektus, atsiradusius garantiniu laikotarpiu, vadovaujantis CK 6.664 straipsnio 3 dalimi atsakovė turi atlyginti ieškovei/užsakovei jų šalinimo išlaidas.

27.       Teismas vertino, kad namo stogas yra įrengtas ne pagal techninio projekto sprendinius, nes techniniame projekte numatyta stogo apšiltinamąjį sluoksnį įrengti iš mineralinės vatos, tačiau jis įrengtas iš polistireninio putplasčio (išskyrus vandens surinkimo lataką). Kadangi ekspertizės metu siekiant nustatyti kokios stogo įrengimui buvo naudojamos medžiagos, buvo prapjautas viršutinis stogo sluoksnis, tai laikė paslėptais darbais ir sprendė, kad yra pagrindas taikyti 10-ies metų garantinį terminą, kuris defektų nustatymo metu nėra pasibaigęs.

28.       Teismas pabrėžė, kad pagal UAB „Panprojektas“ parengto „Gyvenamojo namo renovacijos (duomenys neskelbtini) techninio projekto (duomenys neskelbtini) sprendinius, balkonų apdailai buvo numatyta panaudoti fasadines plokštes Fundermax, kurios turi ypatingai atsparų atmosferiniam poveikiui paviršių. Tačiau faktiškai renovacijos metu buvo sumontuotos daugiasluoksnės aliuminio kompozito plokštės, kas ir fiksuota Statybos darbų žurnale.

29.       Teismas atkreipė dėmesį, kad Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius ir UAB „Panprojektas“ savo raštais patvirtino, kad namo renovacijos projekte pakeitimų nėra. Teismas įvertinęs šias aplinkybes ir techninio prižiūrėtojo G. J. paaiškinimus konstatavo, kad faktinės aplinkybės apie tikrąją medžiagų ir įrengimų kokybę buvo sąmoningai nuslėptos nuo ieškovės.

30.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė, priimdama statybos darbus neturėjo galimybės įvertinti balkono plokščių kokybės be specialių prietaisų, o iš vizualios balkono plokščių apdailos nustatyti kokios tai konkrečiai plokštės taip pat negalėjo. Teismas sprendė, kad balkono plokščių defektai yra laikytini tyčia paslėptais trūkumais, kuriems taikomas įstatyme nustatytas 20-ies metų garantinis terminas, reiškiantis rangovės atsakomybę už defektus, atsiradusius per šį laikotarpį.

31.       Atsižvelgęs į tai, kad prieštaravimų dėl nuostolių dydžio, jų buvimo fakto, duomenų apie atsiskaitymą atsakovė į bylą nepateikė, teismas ieškinį tenkino pilna apimtimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

32.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-06-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33.       Nurodo, kad atsakovė 2006-12-28 rangos darbų sutartį įvykdė tinkamai, bei atliktus darbus ieškovei perdavė 2007-05-21, dėl ko buvo pasirašytas atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas. 

34.       Iš 2007-07-20 (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, kad buvo svarstoma ataskaita apie atliktą namo renovaciją 2006-2007 m. bei sprendžiama dėl tolimesnės namo renovacijos. Garantijos terminai turi būti skaičiuojami nuo 2007-05-21, o ne nuo 2009-12-01. Juolab, kad 2009-12-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) komisija priėmė darbus, atliktus pagal 2008 m. parengtą projektą bei 2008-08-19 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, darbais, kuriuos atsakovas pridavė 2009 metais negali būti laikomi darbai atlikti pagal 2006-12-28 rangos sutartį, nes tuo metu (2006-2007 m.) nebuvo nei projekto, nei statybos leidimo, kurių pagrindu buvo atlikti darbai priduoti 2009 metais. 

35.       Nurodo, kad šalys buvo aptarusios, jog pretenzijų dėl defektų pašalinimo laikotarpis reiškia penkių metų laikotarpį skaičiuojant nuo faktinės darbų užbaigimo datos.

36.       Teismo eksperto S. S. išvadose nurodoma, kad butuose įrengto vamzdyno įrengimo darbai negali būti laikomi paslėptais darbais, kas apeliantės nuomone reiškia, kad šiems darbams taikomas garantijos terminas yra 5 metai.

37.       Pažymi, kad nei vienas ekspertas nevertino viso namo vamzdynų, todėl teismas nepagrįstai priteisė išlaidas už visame name esančių vamzdžių keitimą.

38.       Skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatyta, kad atsakovė atsakinga už atsiradusius stogo defektus. Teismo sprendimo argumentai, o ir eksperto S. S. išvados, kad reikia išardyti ir pakeisti visą stogo dangą, yra nepagrįsti.

39.       Pažymi, kad projekto, pagal kurį buvo atliekami stogo dangos įrengimo darbai, aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad sutapdintas stogas šiltinamas 150 mm putų polistirolu, virš naujai įrengiama 1 hidroizoliacijos sluoksnis, įrengimas ant esamos stogo dangos. Pradedant statybas visi matmenys altitudės tikslinamos statybos aikštelėje. Žiniaraštyje duodami orientaciniai medžiagų ir darbų kiekiai bei nurodyta galimybė naudoti siūlomas ir analogiškas medžiagas.

40.       Atkreipia dėmesį, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 42 punktą jei projekto dokumentuose randama neatitikimų ar prieštaravimų, tai dokumentų viršenybė nustatoma taip: <...> 42.2. aiškinamieji raštai; 42.3. brėžiniai.

41.       Ekspertas S. S., o vėliau ir teismas skundžiamame sprendime rėmėsi stogo detalių brėžiniais, o aukštesnės hierarchijos projekto dokumentą – aiškinamąjį raštą ignoravo. Tai, kad stogas atitinka projekto reikalavimus patvirtino Panevėžio apskrities viršininko 2009-12-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta komisija, kuri žinojo, kokios medžiagos panaudotos stogo šiltinimui, nes tai nurodyta statybos žurnaluose.

42.       Teismas taip pat neatsižvelgė ir į trečiojo asmens G. J. paaiškinimus, kad stogo apšiltinimo medžiagos buvo pakeistos siekiant kuo geresnio rezultato ir tai buvo derinta su ieškovės atstovais, kurie visus darbus betarpiškai matė, kontroliavo ir jų rezultatą priėmė.

43.       Stogo sandarumą turi užtikrinti viršutinis stogo dangos sluoksnis, t.y. bituminė danga. Jos būklė, o tuo pačiu ir stogo sandarumas priklauso nuo stogo eksploatavimo (savalaikio sniego valymo, stogo bituminės dangos būklės kontrolės ir pan.).

44.       Mano, kad stogo sandarumui užtikrinti pakaktų atlikti tik viršutinės bituminės stogo dangos remontą. Tokios dangos įrengimas nėra paslėpti darbai, todėl šiems darbams taikomas 5 metų garantinis terminas.

45.       Panevėžio apylinkės teismas skundžiamu sprendimu nepasisakė dėl atsakovės prašymo taikyti senatį reikalavimui dėl balkonų atitvarų defekto šalinimo išlaidų atlyginimo. Dėl senaties termino praleidimo teismas analizavo tik situaciją, susijusią su karšto vandens vamzdynais.

46.       Mano, kad teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, nesant projekto keitimų dėl balkonų plokščių, sumontavo projekto neatitinkančias plokštes ir tai nuslėpė nuo ieškovės. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad balkonų plokščių defektai laikytini paslėptais trūkumais, kuriems taikomas įstatyme nustatytas 20 metų garantinis terminas.

47.       Atkreipia dėmesį, kad projekto bendrajame aiškinamajame rašte, konstrukcinėje dalyje, nėra nurodytos fasadinės plokštės. Visas fasadas yra sumontuotos iš HPL (aukšto slėgio laminato) plokščių, kurių gamintojas - firma „Fundermax“. Balkonų atitvarai yra sumontuoti iš aliuminio kompozicinės plokštės.

48.       Teigia, kad teismas pasisakydamas šiuo klausimu ignoravo 2009-12-23 pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini); namo fasado brėžinį (projektą), kuriame ranka padaryti pakeitimai ne tik spalvų koduose, bet ir nurodyta, jog balkonų atitvarams naudojama aliuminio kompozicinė plokštė bei faktą, jog statybos žurnaluose nurodytos balkonų atitvarams naudotos medžiagos. Laikyti tyčia paslėptais darbais darbus, kurie ne tik matomi ir neuždengti kitų darbų ar konstrukcijų, bet ir detaliai aprašyti statybos žurnaluose, nebuvo jokio teisinio pagrindo.

49.       Teismas privalėjo įvertinti, kad ieškovė prašė priteisti sumas neatskaičius daiktų nusidėvėjimo, todėl tai lėmė ieškovės nepagrįstą praturtėjimą atsakovės sąskaita.

50.       Teismas visiškai neatsižvelgė, jog teismo eksperto sąmatose pateikta eilė visiškai nepagrįstų išlaidų.

51.       Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.131 straipsnio 2 dalies spręsdamas dėl ieškinio senaties termino bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Jokių objektyvių aplinkybių, kurios egzistavo senaties termino eigoje ir trukdė ieškovui pareikšti ieškinį, nėra. 

52.       Teismo argumentas, kad ieškinio senaties termino praleidimą lėmė ieškovės siekis įvertinti vamzdynų bei kitų renovacijos darbų būklę yra nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovė tik 2013-04-23 raštu kreipėsi į atsakovę dėl 2007 m. sumontuotų vamzdynų, keitimo, tačiau pastaroji atsisakė tai padaryti dėl pasibaigusio garantinio laikotarpio.

53.       Nurodo, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl vamzdynų pareikšti prasidėjo nuo atsakovo atsakymo pateikimo, t.y. 2013-04-25. Ieškinio dėl vamzdynų defektų senaties terminas baigėsi 2014-04-25, kai pirminio ieškinio data - 2017-03-31, t.y. sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas praleistas beveik tris metus.

54.       Ieškovės siekis neteisminiu keliu susitarti su atsakove, atsakovės nebendradarbiavimas tiriant statybos rangos darbų ir panaudotų medžiagų būklę taip pat nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Nebuvo jokių prielaidų ieškovei tikėtis, kad pavyks susitarti su atsakove neteisminiu keliu. Kokiu būdu atsakovė turėjo bendradarbiauti su ieškove, ir kuo šis nebendradarbiavimas pasireiškė, teismas skundžiamame sprendime nenurodė.

55.       Pažymi, kad senaties terminas akivaizdžiai praleistas ir reikalavimo dėl balkonų atitvarų atveju, tačiau teismas šio klausimo neanalizavo. Reikalavimams dėl fasadinių plokščių sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2014 metų viduryje. 2016 m. pabaigoje ieškovės informacijos apie balkonų atitvarams panaudotas medžiagas rinkimas negali būti vertinamas, kaip aplinkybė, sąlygojusi ir pateisinanti pavėluotą ieškinio pateikimą.

56.       Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Byloje yra tokių atsakovo įrodymų, kurių teismas net nepaminėjo. Mano, kad teismas buvo neobjektyvus, o sprendimas priimtas pažeidžiant rungimosi principą, šalių lygiateisiškumo principą, teisėjų ir teismų nešališkumo principą.

57.       Vienas esminių įrodymų, kurio pirmos instancijos teismas nevertino ir kurio atmetimo argumentų nenurodė – namo fasado brėžinys (projektas), kuriame ranka padaryti pakeitimai ne tik spalvų koduose, bet ir nurodyta, jog balkonų aitvarams naudojama aliuminio kompozicinė plokštė. Projekto pakeitimai 2008-09-19 suderinti su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi, ką patvirtina šio skyriaus vedėjo parašas.

58.       Teismas nepasisakė, kodėl atmetė 2009-12-23 „Daugiabučio gyvenamojo namo 1A5/b renovacija, (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktą (duomenys neskelbtini), nors šiame dokumente, kurį pasirašė visi Panevėžio apskrities viršininko 2009-12-22 įsakymu (duomenys neskelbtini) paskirtos komisijos nariai, be kitų aplinkybių nurodyta, kad atlikti statybos ir montavimo darbai tenkina projektą ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Patvirtinto projekto pakeitimai ir nuokrypos yra nustatytąja tvarka suderinti bei nurodyti pateiktoje techninėje dokumentacijoje. Aktą pasirašę komisijos nariai patvirtino, kad atsakovės atlikti darbai atitinka tiek projektą, tiek normatyvinius dokumentus, o visi nukrypimai suderinti.

59.       Teismas neatsižvelgė į techninio prižiūrėtojo G. J. paaiškinimus ir ignoravo jo nurodytas aplinkybes, kad namo gyventojai aktyviai dalyvavo renovacijos procese, kartu su atsakovės atstovais važinėjo po parduotuves ir dalyvavo išrenkant tiek fasadų, tiek balkonų atitvarų spalvas bei medžiagas.

60.       Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės į bylą pateikta UAB „Aqua jazz“ atitikties deklaraciją ieškovė gavo būtent iš atsakovės.

61.       Teismas taip pat nepasisakė dėl prieštaravimų, esančių teismo ekspertų D. K. ir S. S. išvadose. D. K. visą namo karšto vandens vamzdyną priskyrė paslėptiems darbams, o teismo ekspertas S. S. nurodė, kad paslėptais darbais laikytinas tik horizontalaus vamzdyno įrengimas. Sprendimu teismas priteisė visą eksperto S. S. apskaičiuotą sumą, reikalingą defektams pašalinti, bet kartu neįvertino tos aplinkybės, kad šis ekspertas nurodė, jog vertikalaus vamzdyno įrengimas nelaikytinas paslėptais darbais, dėl ko pagrindo priteisti šio (vertikalaus) vamzdyno trūkumų šalinimo išlaidų, nebuvo.

62.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistu ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

63.       Ieškovė sutinka su atsakovės vertinimu, jog garantijos (10 metų) terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2007-05-21, tačiau pažymi, kad ginčijamo sprendimo teisėtumui šis faktas neturi jokios įtakos, nes abi byloje darytos ekspertizės nurodė, jog vamzdyną galima laikyti paslėptu darbu.

64.       Priešingai nei nurodo apeliantė, originaliame techninio projekto aiškinamajame rašte, kurį ieškovė pridėjo prie atsiliepimo į apeliacinį skundą numatyta, kad stogas šiltinamas 140 mm vata, kas sutampa su techninio projekto brėžiniais, skirtingai nei atsakovo į bylą pateikta kitokia aiškinamojo rašto redakcija, kuri skiriasi nuo techninio projekto brėžinių ir kurios autentiškumas abejotinas.

65.       Nesutinka su apeliantės argumentais, kad stogo atitikimą projekto reikalavimams patvirtino Panevėžio apskrities viršininko 2009-12-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta komisija, kuri neva iš statybos žurnalų žinojo kokios medžiagos panaudotos stogo šiltinimui. Pažymi, kad komisija statybos darbų žurnalų iš esmės nevertino ir jų netikrino. Juolab, kad dalis statybos darbų žurnalų iš viso nėra pilnai užpildyti, tačiau objekto užbaigimo aktas vis tiek buvo išduotas.

66.       Atsakovės argumentacija dėl statybos užbaigimo akto išdavimo yra teisiškai neaktuali, kadangi vertinama ne statybos užbaigimo akto išdavimo teisėtumas ir pagrįstumas.

67.       Nesutinka su apeliantės pozicija, kad teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens G. J. paaiškinimus, jog stogo apšiltinimo medžiagos buvo pakeistos su ieškovės atstovų žinia. Namo renovacijos projekte pakeitimų nebuvo, be to tai neatitiktų STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 56 punkto reikalavimų dėl projekto pakeitimų, papildymų ir taisymų, kuomet būtinas naujos laidos projektinių sprendinių dokumentas.

68.       Apeliantės argumentai dėl išlaidų balkonų plokščių defektų šalinimui priteisimo neatitinka pirmiau aptarto STR reikalavimų, o pataisymai pieštuku yra negaliojantys ir nesukeliantys jokių teisinių padarinių.

69.       Priešingai nei nurodo apeliantė, kad balkonų atitvarų fasado plokštės yra kitokios nei ant fasado sienų, gyventojai žinoti negalėjo, kadangi nei vienas iš ieškovės gyventojų neturi specialaus statybinio techninio išsilavinimo ar specialių statybinių techninių žinių, ši aplinkybė paaiškėjo tik atlikus bandymus laboratorijoje.

70.       Argumentai dėl nusidėvėjimo yra visiškai nepagrįsti, kadangi pagal garantijos instituto esmę, jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Juolab, kad teisminiam ginčui vykstant gana ilgą laiką santykyje su infliacija ir statybos kainų didžiuliu augimu, tikėtina, kad priteistos sumos ieškovei neužteks visiems statybos darbų defektams ištaisyti.

71.       Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į ginamų interesų mastą, į pažeidimo pobūdį, ieškinio padavimo senaties terminas atnaujintas pagrįstai. Priešingu atveju susiklostytų absurdiška situacija, kai gyventojai moka paskolą už atliktą renovaciją ir tuo pačiu turi mokėti iš naujo už viso karšto vandens vamzdyno keitimą, už fasadinių plokščių keitimą, stogo remontą, t. y. iš esmės už tuos pačius darbus.

72.       Pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) bendriją sudaro ir pensininkai ir jaunos šeimos, auginančios mažus vaikus, o atsakovė savo procesiniuose dokumentuose net kelis kartus nurodo jog priklauso vienai didžiausių įmonių grupių (ICOR) veikiančių Lietuvoje, kurios grynasis pelnas įgalina lengvai įvykdyti teismo sprendimą.

73.       Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė tyčia delsė su atsakymais į pretenzijas ieškovei, nurodydama, kad tarimai kreipėsi į medžiagų gamintojus, tačiau jokių atsakymų į bylą pateikti negalėjo.

74.       Ieškovės vertinimu, sprendimas atitinka visus CPK keliamus reikalavimus, yra aiškus, motyvuotas, argumentuotas ir teisėtas. Dėl teismo šališkumo atsakovės argumentai taip pat visiškai nepagrįsti.

teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

75.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (329 straipsnis).

76.       Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė bendrojo aiškinamojo rašto kopiją. Šis dokumentas į civilinę bylą jau yra pateiktas kaip sudedamoji statinio techninio projekto dalis, todėl jo papildoma kopija nepriimama (CPK 314 straipsnis).

77.       Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė dalį daugiabučio renovacijos darbų atliko su trūkumais ir ar privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą dėl šių defektų ištaisymo. Taigi atsakovės atsakomybė šioje byloje kildinama iš rangos sutarties – dėl netinkamo darbų atlikimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi statybos rangos sutartį, atliktų darbų priėmimą bei garantinius terminus reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.681, 6.662, 6.698 straipsniais).

78.       Sprendžiant klausimą dėl atsakovės, kaip rangovės, civilinės atsakomybės taikymo, svarbu nustatyti statybos rangos sutarties dalyką, kokybės reikalavimus, kuriems pagal normatyvinius ir sutarties dokumentus turi atitikti statybos objektas, taikytinus garantinius darbų kokybės terminus, statybos objekto defekto faktą, aplinkybes, šalinančias rangovo atsakomybę.

79.       Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2006-12-28 sudaryta rangos darbų sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovaciją, o konkrečiau - laiptinių remontą, vandentiekio stovų ventilių pakeitimą, vandentiekio sistemos remontą, buitinių nuotekų sistemos remontą, lietaus nuotekų sistemos remontą. UAB „Merlangas“ atlikusi šiuos darbus, 2007-05-21 juos perdavė ieškovei. 2008-07-31 rangos sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti to paties namo sienų apšiltinimą, stogo apšiltinimą, balkonų remontą, balkonų stiklinimą, buitinių nuotekų magistralinio vamzdyno keitimą, įėjimo aikštelių remontą, nuogrindos remontą, butų langų keitimą. Šie darbai užsakovei perduoti 2008-09-26, 2008-11-04, 2008-12-01, 2009-02-02, 2009-03-10, 2009-04-17, 2009-07-17, 2009-08-27, 2009-12-01 atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktais. Panevėžio apskrities viršininko 2009-12-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos komisijos 2009-12-23 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta, kad renovuotas daugiabutis tinkamas naudoti. Ieškovė 2013-04-23 raštu kreipėsi į atsakovę prašydama pakeisti 2007 metais sumontuotus vamzdžius. Atsakovė 2013-04-25 informavo užsakovę, kad yra pasibaigęs garantinis defektų šalinimo laikotarpis atliktiems darbams, o 2013-10-04 rašte ieškovei nurodė, jog kreipėsi į vamzdynų tiekėjo atstovus ir laukia jų raštiško atsakymo. Dėl fasadinių plokščių defektų ieškovė į atsakovę kreipėsi 2013-05-27, tačiau atsakovė nurodė, kad yra pasibaigusi šių plokščių gamintojo teikiama trejų metų garantija.

80.       Ginčo tarp šalių, kad (duomenys neskelbtini), daugiabutyje atsakovė sumontavo ne „WAVIN-ekoplastik“ gamintojo, o A-FV PLAST STABI PP-R/AL/PE-RT 32x5.4 95C PN2.5Mpa made under German technology 03/09/2006 vamzdžius, o daliai daugiabučio fasado yra panaudotos ne Fundermax, o daugiasluoksnės aliuminio kompozito plokštės, nėra. Taip pat neginčijama faktinė aplinkybė, kad daugiabučio stogo apšiltinamasis sluoksnis įrengtas ne iš mineralinės vatos, o iš polistireninio putplasčio (išskyrus vandens surinkimo lataką).

81.       Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis).

82.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnis numato, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. CK 6.698 straipsnis numato rangovo atsakomybę už statybos objekto defektus, jeigu defektai buvo nustatyti per garantinį terminą: per penkerius metus, per dešimt metų (paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams ir kt.)) ir per 20 metų esant tyčia paslėptų defektų. 

83.       Abejose rangos sutartyse numatyta, kad pretenzijų dėl defektų pašalinimo laikotarpis reiškia 5 metų laikotarpį nuo faktinės darbų užbaigimo datos. Taip pat sutartyje numatyta, kad garantinis terminas nustatomas pagal Statybos įstatymą, jei papildomose sutarties sąlygose nenumatyta kitaip. Byloje yra duomenys, kad laikotarpiu nuo 2012-08-06 iki 2013-03-27 (duomenys neskelbtini), buvo fiksuota net 11 vamzdžių trūkimo atvejų. Daugiabutį administruojanti AB „Panevėžio būtų ūkis“, atlikusi namo karšto vandens vamzdynų neeilinę apžiūrą 2013-04-03 akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad vamzdžiuose yra matomi išilginiai įtrūkimai ir pateikė siūlymą keisti vamzdžius. 2016 metais daugiabutyje penkis kartus dėl trūkusių vamzdžių įvyko avarijos, 2016-12-20 atlikta dar viena neeilinė apžiūra ir akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota karšto vandens vamzdynai ir karšto vandens cirkuliaciniai vamzdynai nesandarūs, matomi įtrūkimai bei rekomenduojama nedelsiant keisti vamzdynus.

84.       Šioje civilinėje byloje buvo paskirtos dvi statybos techninės ekspertizės, ekspertams užduoti tokio paties turinio klausimai. Apylinkės teismas apsiribojo eksperto dr. D. K. ekspertizės akto išvadų dalies pacitavimu ir ginčijamą procesinį sprendimą iš esmės grindė pakartotinę ekspertizę atlikusio eksperto doc Dr. S. S. išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad ekspertas dr. D. K. statybos techninę ekspertizę atliko mažesne tyrimo apimtimi nei ekspertas S. S., dalį išvadų grindė ekspertizės akto surašymo metu, o ne ginčo darbų atlikimo metu aktualiu teisiniu reguliavimu, ar ne pilna dokumentacija, tačiau jo atliktos, 2018-02-26 ekspertizės akto išvados dėl daugiabučio karšto vandens vamzdyno (horizontaliojo ir vertikaliojo) priskyrimo paslėptiems darbams Lietuvos Respublikos statybos įstatymo teisinio reguliavimo kontekste yra laikytinos pagrįstomis.

85.       Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2009-08-31) 2 straipsnio 69 punktas paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėptus statybos darbus apibrėžė kaip konstrukcijas, paslėptas vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos darbus, paslėptus vėliau atliktų darbų.

86.       Ekspertas D. K. išvadoje atsižvelgęs į tai, kad ant rūsyje esančių vamzdynų yra sumontuotas šiltinimo sluoksnis, o kai kuriuose butuose vamzdynai uždengti apdailos sluoksniu, vertino, kad šie vamzdynai yra paslėpti darbai. Kitus vamzdynus, kurie butuose palikti atviri, nelaikė paslėptais darbais. Ekspertas konstatavo, kad horizontalusis vamzdynas yra paslėptas darbas, o vertikalūs vamzdynai/stovai yra dalinai paslėpti darbai.

87.       Eksperto S. S. išvadoje butuose įrengtas vertikalus vamzdynas įvertintas kaip neizoliuotas, tik kai kuriuose butuose savininkų aptaisytas apdailinėmis medžiagomis. Horizontalaus vamzdyno įrengimo darbus, t.y. vamzdynų sujungimo movas, armatūros, fasoninių dalių įrengimą, ekspertas laikė paslėptais darbais. 

88.       Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kita reikšminga aplinkybė yra tai, kad ekspertas D. K. konstatavo, jog daugiabutyje sumontuoti vamzdžiai neatitinka jiems keliamų kokybės reikalavimų. Eksperto S. S. išvadoje taip pat nurodoma, kad pastebėtų gedimų, vandens pratekėjimo iš vamzdžių pobūdis rodo, kad buvo panaudoti netinkamos kokybės vamzdžiai.

89.       Priešingai nei teigia apeliantas, esminiais klausimais dėl vamzdynų, kaip paslėptų darbų vertinimo, prieštaravimų ekspertų išvadose nėra.

90.       Kita vertus, teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone, kurios duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, ir ji vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

91.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pritarti apeliantės nuomonei, kad daliai vamzdynų, kurie yra gyventojų butuose atviri, t.y. nepaslėpti po kitomis konstrukcijomis turėtų būti taikomas 5 metų garantinis terminas. Ekspertai, o ir namo administratorius atlikęs dar 2013 ir 2016 neeilinius vamzdyno patikrinimus nustatė, kad vidinis vamzdžių sluoksnis yra sutrūkinėjęs, todėl spręsti, kad ir šių vamzdynų defektai yra akivaizdžiai matomi ir negali būti laikytina paslėpta konstrukcija Statybos įstatymo teisinio reguliavimo prasme, pagrindo nėra.

92.       Atsakovė laikėsi pozicijos, kad sutartyje nebuvo nurodyta kokios įmonės pagamintus vamzdžius ar kitas medžiagas naudoti, o ieškovės pateikta UAB „Aqua jazz“ atitikties deklaracija nepatvirtina, kad ieškovės objekte turėjo būti sumontuoti būtent Čekijos firmos „WAVIN-ekoplastik“ (Rudeč 848, 277 13 Kostelec nad Laben) produkcijos ir polipropileniniai vamzdžiai Hostalen PPH 5216 gran 34 atitiktis STO-AO224-857/2002/4.

93.       Taigi, apeliantė pripažįsta, kad ginčo daugiabutyje sumontuotus vamzdžius pirko ji ir pristatė bei sumontavo objekte. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-18 įsakymu Nr. 189 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.03.02:2002 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“, redakcija, galiojusi 2006-12-28 rangos sutarties vykdymo metu, nustatė bendruosius statybos produktų atitikties deklaravimo reikalavimus. Šio reglamento 2 punktas numatė, kad tiekėjas, prisiimdamas atsakomybę, turi deklaruoti, kad jo produktas atitinka tam tikrus standartus ar kitus normatyvinius dokumentus (technines specifikacijas). Į bylą yra pateikta tik viena ir būtent UAB „Aqua jazz“ atitikties deklaracija, kurią kaip teigia ieškovė ji gavo iš atsakovės kartu su kainos pasiūlymu.

94.       Atsakovė neigė šio dokumento pateikimo faktą, tačiau neteikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų kitokio nei teigia ieškovė, susitarimo dėl montuotinų vamzdžių gamintojo, turinį. Juolab, kad atsakovė po pretenzijų pareiškimo ieškovei nurodė, kad kreipėsi dėl vamzdžių kokybės į tiekėjus, bet nei tokio kreipimosi, nei atsakymo, taip ir nepateikė. Prie atsiliepimo į ieškinį pridėtoje PVM sąskaitoje – faktūroje P serija Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad atsakovė 2007-05-18 įsigijo iš UAB „Euroliux“ vamzdžių, vožtuvų ir kt. įrenginių, kurių atitikties deklaracija taipogi nepateikta.

95.       Teisėjų kolegija pirmiau aptartų duomenų pagrindu sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė sumontavo sutarties reikalavimų neatitinkančius nekokybiškus, pagal paskirtį netinkamus naudoti vamzdžius ir, kad šie darbai priskirtini prie paslėptų trūkumų, kuriems įstatymų leidėjas yra nustatęs 10- ies metų garantinį terminą. 

96.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad garantinio termino skaičiavimui yra reikšminga, kad skirtingi rangos darbai buvo atlikti pagal dvi rangos sutartis. Nors tiek 2006-12-28, tiek 2008-07-31 rangos sutarčių sudarymo tikslas buvo iš esmės vienas - daugiabučio namo renovacija, tačiau sutarčių dalykas yra skirtingas ir ta aplinkybė, kad abi sutartys buvo sudarytos su viena įmone - atsakove nereiškia, kad pagal abi sutartis atliktų atskirų darbų garantiniai terminai turi būti skaičiuojami bendrai, t.y. pagal paskutinį atliktų darbų perdavimo aktą. Teisėjų kolegijos vertinimu nustatant garantinio termino pradžią turi būti atsižvelgiama į konkrečios sutarties dalyko perdavimo – priėmimo datą. Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad pagal 2006-12-28 rangos sutartį atlikti darbai buvo perduoti ieškovei 2007-05-21, todėl garantijos termino pradžia pagal šią sutartį atliktiems darbams turi būti skaičiuotina būtent nuo šios datos, kam neprieštarauja ir ieškovė.  

97.       Nepaisant to, kad teismas neteisingai nustatė pagal 2006-12-28 rangos sutartį atliktų darbų garantijos termino pradžios momentą, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindo nėra, nes kaip pagrįstai nurodė ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą, ginčijamo sprendimo teisėtumui tokia aplinkybė esminės įtakos neturi, nes vamzdynų defektai paaiškėjo nepraėjus garantiniam paslėptų darbų (vamzdynų keitimo) laikotarpiui skaičiuotinam nuo 2007-05-21. Garantinio termino pradžia dėl darbų atliktų pagal 2008-07-31 pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta teisingai, todėl plačiau šiuo klausimu, dėl šios aplinkybės nesant ginčo, nepasisako.

98.       Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovė yra atsakinga už stogo defektus.

99.       Atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, kad daugiabučio (duomenys neskelbtini), stogas yra įrengtas ne pagal techninio projekto sprendinius, kur aiškiai nurodoma, kad stogo apšiltinamasis sluoksnis turi būti įrengtas iš mineralinės vatos, o ne kaip aptariamu atveju - iš polistireninio putplasčio (išskyrus vandens surinkimo lataką). 

100.       Atsakovės dėstomas vertinimas, kad šiuo atveju nesilaikyta statybos techninio reglamento STR 1.05.05:2005 „Statinio projektavimas“ 42 punkto nuostatos dėl dokumentų viršenybės, kai projekto dokumentuose randama neatitikimų ar prieštaravimų, pagrįstas šioje normoje pateiktu teisinio reguliavimo fragmentu, o ne visuma bei neatitinka byloje esančių duomenų konteksto.

101.       Pirmiausia, byloje nėra duomenų, kad namo renovacijos projekto dokumentacija buvo neaiški ar prieštaringa. Antra, paminėto statybos techninio reglamento 42 punktas, numato tokį dokumentų viršenybės eiliškumą - techninės specifikacijos (42.1 punktas); aiškinamieji raštai (42.2 punktas); brėžiniai (42.3 punktas); sąnaudų kiekių žiniaraščiai (42.4 punktas). Į bylą pateikto techninio projekto sudedamoji dalis yra bendrasis aiškinamasis raštas. Jame aiškiai nurodoma, kad sutapdintas stogas šiltinamas 140 mm akmens vatos, virš naujai įrengiama 2 hidroizoliacijos sluoksniai. Įrengiamas ant esamos dangos. Įrengus papildomą pašiltinamąjį sluoksnį ir hidroizoliacijos sluoksnis, parapeto aukštis mažesnis nei 100 mm. Aiškinamajame rašte taip pat pažymima, kad įrengus papildomą akmens vatos pašiltinamąjį sluoksnį ir du ruloninės dangos sluoksnius, ventiliacijų šachtų aukštis mažesnis nei 30 cm hidroizoliacijos sluoksnius rengti per visą parapetų ar ventiliacijos šachtų aukštis uždengiant viršuje horizontaliai. Įrengiant papildomą akmens vatos apšiltinamąjį sluoksnį ir du ruloninės hidroizoliacijos sluoksnius, ventiliacijos šachtų aukštis daugiau kaip 30 cm. Techninio projekto sprendiniai (stogo detalės brėžinys) aiškiai numatė, kad stogo apšiltinimui turi būti naudojamas 140 mm storio akmens vatos sluoksnis, susidedantis iš 100 mm storio termoizoliacijos ir 40 mm storio termoizoliacijos, kurių tankis skirtingas ir taip pat aptartas techniniame projekte. Nustatyta, kad turi būti įrengta stogo danga priskiriama BROOF (t1) klasei.  

102.       Tuo tarpu atsakovės į bylą pateikto aiškinamojo rašto pirmojo lapo turinio nenuoseklumas, prieštaringumas bei aiškios klaidos, kelia abejones dėl jo autentiškumo ir leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šis atsakovės dokumentas yra tiesiog ištaisyta pirminio aiškinamojo rašto versija. Nors jame nurodoma, kad sutapdintas stogas šiltinamas 150 mm putų polistirolu, virš naujai įrengiama 1 hidroizoliacijos sluoksnis, įrengiamas ant esamos dangos, tačiau tolesnėje jo dalyje jau kalbama apie akmens vatos pašiltinamąjį sluoksnį, kas paneigia apeliantės poziciją, kad stogo danga įrengta pagal projektą ir atitinka bendrajame aiškinamajame rašte nurodytus reikalavimus stogo naudotinoms medžiagoms ir pačiai įrengimo technologijai. 

103.       Tokį vertinimą sustiprina ir eksperto S. S. atliktos ekspertizės išvada patvirtinanti, kad namo stogas įrengtas ne pagal techninio projekto sprendinius, nes apšiltinamasis sluoksnis įrengtas ne iš mineralinės vatos, kaip numatyta projekte, o iš polistireninio putplasčio, o taip pat ekspertas nustatė, kad atskirose vietose stogo ir latako nuolydis mažesnis nei numatyta projekte. 

104.       Apeliantė be jokio pagrindo teigia, kad ekspertas S. S. ignoravo bendrojo aiškinamojo rašto duomenis, nes iš ekspertizės akto turinio akivaizdu, kad jis vadovavosi techniniame projekte esančiu aiškinamuoju raštu, o vadovautis atsakovės pateiktuoju, įvertinus nutarties 102 punkte aptartas aplinkybes dėl abejonių šio dokumento autentiškumu, pagrindo neturėjo. Beje, ekspertas D. K. taip pat savo išvadoje šiuos darbus vertino kaip paslėptus pažymėdamas, kad per stogo vidurį ties įlaja sudėta minkšta mineralinė vata ir vaikštant juntamas stiprus lingavimas. Kita vertus, nei rašytiniai bylos duomenys, nei apeliantės akcentuojami trečiojo asmens – techninio prižiūrėtojo G. J. paaiškinimai nepatvirtina, kad įrengiant stogą buvo laikomasi projektinių sprendinių. Apeliantė nepateikė įrodymų apie projekto pakeitimą, o trečiasis asmuo teikdamas paaiškinimus tokių aplinkybių irgi negalėjo patvirtinti.

105.       Pabrėžtina, kad atsakovės pozicija šiuo klausimu nėra nuosekli net ir apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo 18 punkte ji pripažįsta stogo apšiltinimo medžiagos pakeitimo faktą, tačiau tokį veikimą pateisina subjektyvia nuomone, kad taip buvo siekiama geresnio rezultato ir derinta su ieškovės atstovais. Argumentai, kad aiškinamajame rašte yra numatyta galimybė naudoti siūlomas ir analogiškas medžiagas, nepaneigia vertinimo dėl savavališko projektinių sprendinių pakeitimo įrengiant stogą. Nors akivaizdu, kad apeliantei, kaip statybos verslą daug metų vykdančiai įmonei, turėjo būti žinoma, kad projektiniai sprendiniai gali būti keičiami tik teisės aktų nustatyta tvarka (STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“), o ne savo nuožiūra. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog stogo polistereninio putplasčio sluoksnis yra paslėptas po kitais stogo sluoksniais (konstrukcijomis), todėl tokiems paslėptiems darbams taikytinas 10-ies metų garantinis terminas, kuris defektų nustatymo metu nebuvo pasibaigęs.

106.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės nuomone, kad ištaisyti nustatytus stogo defektus pakaktų tik bituminės dangos remonto. Tokie atsakovės argumentai vertintini kaip siekis išvengti defektų šalinimo išlaidų, tuo pagrindu, kad stogo bitumo dangos defektams yra pasibaigęs garantinis terminas. Apeliantė neteikė į bylą jokių įrodymų, kad stogo pralaidumui yra reikšmingi tik bituminės dangos defektai, o ne tai, kad stogas įrengtas nesilaikant projektinių sprendinių, kaip, kad nustatė ekspertai.

107.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pagrįstai ginčo daugiabučio balkonų plokščių defektus pripažino tyčia paslėptais trūkumais, kuriems taikomas įstatyme nustatytas 20 metų garantinis terminas.

108.       Atsakovės pabrėžiamą aplinkybę, kad jos techninio projekto egzemplioriuje ant namo fasado brėžinio (projekto) ranka padaryti pakeitimai ne tik spalvų koduose, bet ir nurodytas balkonų plokščių pakeitimas į aliuminio kompozicines plokštes yra patvirtinti Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo 2008-09-19 pasirašytu suderinimu, paneigia Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos raštas „Dėl renovacijos projekto (duomenys neskelbtini) derinimo“, tiek UAB „Panprojektas“ pateikta rašytinė informacija, kad ginčo namo renovacijos projekte pakeitimų nėra.

109.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ant atsakovės nurodomo Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pasirašyto suderinimo yra tik nuoroda į spalvų kodus, kas atitinka šio skyriaus vedėjos rašte nurodytus duomenis, kad buvo kreiptasi tik dėl fasado plokščių spalvos pakeitimo. Pritartina ieškovei, kad ranka daryti atsakovės techninio projekto egzemplioriuje ištaisymai pieštuku negali būti vertinami kaip projekto pakeitimai atitinkantys statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ reikalavimus. Ekspertas D. K. taip pat konstatavo, kad fasado plokščių dalies pakeitimas į aliuminio kompozicinę plokštę atliktas nesilaikant 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ reikalavimų, kur nurodyta, kad projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, suteikiant šiam dokumentui naują laidą, todėl nurodė, kad atliktas pakeitimas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir negalėjo būti atliktas.

110.       Kolegija daro išvadą, kad ginčo statinio techninio projekto sprendiniai dėl balkonų apdailai naudotinų fasadinių plokščių Fundermax 0592 Kiwigrun nebuvo keičiami. Projektinėje medžiagoje yra aiškiai nurodyta, kad būtent šios plokštės turi būti naudojamos daugiabučio namo fasadui.

111.       UAB „ALU systems“ plokščių Fundermax tiekėja, 2016-10-07 patvirtino, kad gamintojas šioms plokštėms suteikia net 10 metų garantiją. Kaip ekspertizės akte pažymėjo ekspertas S. S. techniniame projekte buvo numatyta apdailą įrengti iš HPL tipo plokščių, o šiuo atveju atsakovė apdailą įrengė iš aliuminio kompozicinių plokščių ir netinkama panaudotų medžiagų kokybė sąlygojo balkonų apdailos defektus. Tokio vertinimo nepaneigia atsakovės į bylą pateiktas KTU architektūros ir statybos institute Shuangou plank industry, Kinija gamintojo aliuminio kompozitinės plokštės dar 2006-06-19 surašytas bandymo protokolas, nes nėra aišku, nei iš kur įsigytos atsakovės ieškovės objekte sumontuotos plokštės, nei kokiu tikslu buvo atliekamas šis bandymas. Atsakovė neįrodė, kad būtent ieškovės pageidavimu buvo sumontuotos žymiai prastesnės kokybės bei atsižvelgiant į faktinę būklę, mūsų klimato veiksniams neatsparios, fasadinės balkonų plokštės.

112.       Statybos techniniame reglamente STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ (redakcija galiojusi nuo 2007-10-31 iki 2009-11-07)2buvo nustatyta, kad statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas yra statinio projekto vykdymo priežiūros organizatorius ir techninis vadovas, statybos metu prižiūrintis statinio projekto sprendinių įgyvendinimą (20 punktas). Būtent techninis prižiūrėtojas turėjo sutartyje numatytu laiku ir tvarka lankytis statybvietėje ir spręsti su statinio projekto sprendinių įgyvendinimu susijusius klausimus; tikrinti, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių, ir apie tai įrašyti į statybos darbų žurnalą; nustatyta tvarka organizuoti pastebėtų statinio projekto sprendinių klaidų taisymą; į statybos darbų žurnalą surašyti atliktus statybos darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus ir reikalavimus tiems neatitikimams ištaisyti; reikalauti iš rangovo sustabdyti statinio statybą, įrašant šį reikalavimą į statybos darbų žurnalą ir raštu kreiptis į viešojo administravimo subjektą, atliekantį statybos valstybinę priežiūrą kai nustato pažeidimus (Statybos reglamento 24.3-24.9 punktai). Taip pat šis reglamentas suteikė teisę techniniam prižiūrėtojui tikrinti, kaip įgyvendinami statinio projekto sprendiniai; reikalauti, kad statinio statybos vadovas pateiktų atliktų statybos darbų, panaudotų statybos produktų ir įrenginių atitiktį patvirtinančius dokumentus, informaciją apie šių produktų ir įrenginių paskirtį ir naudojimo ypatybes; įrašyti į statybos darbų žurnalą reikalavimus ir nurodymus dėl pastebėtų statybos produktų, įrenginių atitikties ir tinkamumo naudoti reikalavimų pažeidimų pašalinimo; kreiptis į viešojo administravimo subjektą, atliekantį statybos valstybinę priežiūrą, jei nevykdomi jo teisėti reikalavimai ir pažeidžiami statytojo (užsakovo) ir trečiųjų asmenų interesai. (Reglamento 26 punktas).

113.       Teismo posėdžio metu techninis prižiūrėtojas G. J. pripažino, kad balkonų fasadinės plokštės netinkamos mūsų klimato sąlygoms, bet nepaaiškino kodėl visgi buvo pasirinktos ne vokiečių gamintojo Fundermax plokštės. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad Statybos darbų žurnale Nr. 1 nurodoma, kad 2008-10-25- 2008-10-31 UAB „AG sistemos” įrengė 12 vnt. aliuminių kompozicinių plokščių ir šiuos darbus techninis prižiūrėtojas priėmė, o likusias balkonų apdailos kompozicines plokštes pagal Statybos darbų žurnalo Nr. 2 įrašus sumontavo UAB „Agmedas”, tačiau šie darbai techninio prižiūrėtojo nepriimti. Techninis prižiūrėtojas G. J. tepaaiškino, kad jis nepasirašė statybos žurnale tol, kol nebuvo plokščių dokumentų, o ne dėl nekokybiškų darbų ar medžiagų, taip norėdamas paspartinti dokumentų sutvarkymą. Tai patvirtina, kad plokštės buvo sumontuotos neturint duomenų apie jų kokybę ir tinkamumą, o techninis prižiūrėtojas savo pareigas vykdė aplaidžiai.

114.       Nepilnai užpildytose, ir techninio prižiūrėtojo, būtent dėl plokščių montavimo, nepasirašytose statybos žurnalų skiltyse esantys įrašai apie montuotinas aliuminio kompozicines plokštes, nepaneigia, kad atsakovė savavališkai pakeitė projektinius sprendinius, nuslėpdama, kad daliai fasado, o būtent balkonams panaudojo ne projekte nurodytas plokštes.

115.       Tai, kad atsakovė tyčia nuslėpė nuo ieškovės informaciją apie tikrąją fasado plokščių kilmę patvirtina ir tai, kad atsakovė teikė ieškovei UAB „Eksterjero centras“ pažymėjimą, patvirtinantį, kad atsakovės darbuotojai yra apmokyti montuoti būtent Fundermax plokštes, leisdama suprasti, kad visas fasadas bus sumontuotas iš šių ypatingo atsparumo atmosferiniam poveikiui ir tvirtumo plokštėmis. Jokios dokumentacijos, susijusios su daugiasluoksnėmis aliuminio kompozito plokštėmis įsigijimu ir jų sertifikavimu naudoti statinio fasadui ar duomenų apie jų atsparumą atmosferos poveikiui, neteikė, taip tyčia suklaidindama ieškovę ir leisdama jai manyti, kad viso namo fasadui yra panaudotos būtent vokiečių gamintojo Fundermax plokštės. 

116.       Tai, kad tiekėjui atvykus į vietą kilo abejonės dėl plokščių kilmės ir tik po specialistų (AB „Panevėžio statybos trestas” statybinės laboratorijos) ištyrimo buvo galima nustatyti jog sumontuotos visai kito gamintojo ir sudėties nei numatyta projekte plokštės, leidžia spręsti, kad atsakovės tyčia paslėptų darbų faktas yra įrodytas pirmosios instancijos eismo sprendime detaliai įvertintais ir aptartais bylos duomenimis.

117.       Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme, sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (LAT 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

118.       Aptarti daugiabučio namo defektai nustatyti garantiniu laikotarpiu, todėl pagal nutarties 117 punkte aptartą specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą, teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų, užsakovė privalėjo įrodyti tik defektų faktą ir neturėjo pareigos įrodinėti rangovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tuo tarpu rangovė, nesutikdama su užsakovės reikalavimais ir nurodytais defektais, jų paneigiančių įrodymų, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, nors pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus šalys privalo pateikti jų nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

119.       Tai, kad statinys buvo priimtas kompetentingos komisijos ir pripažintas tinkamu naudoti, ar, kad rangos darbų trūkumai galėjo būti pastebėti darbų priėmimo metu, nesuponuoja išvados, kad ieškovė neteko teisės remtis šių trūkumų faktu bei nepaneigia atsakovės pareigos pašalinti garantiniu terminu paaiškėjusius jos atliktų darbų defektus.

120.       Teisėjų kolegijos vertinimu, rangovė turėjo pareigą organizuoti, kontroliuoti darbų eigą, bet ir garantuoti darbų kokybę, nes būtent jai kaip verslo subjektui siekiančiam pelno, yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, juolab, kad jos su ieškove sudarytų rangos sutarčių mastas siekė daugiau nei 510 000 Eur. Kadangi atsakovė sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, o jos atsakomybę šalinančias defektų priežastis neįrodė, tai turi prisiimti atitinkamai dėl jos netinkamai atliktų darbų garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių defektų taisymo kaštus.

121.       Dėl atsakovės argumentų, susijusių su ieškinio senaties terminu pažymėtina, kad kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pranešta per garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 straipsnio 3 dalis). Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (LAT 2015-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

122.       Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžios momentą siejo su anksčiausiai ieškovei paaiškėjusiais rangovės darbų defektais, t.y. vamzdynu, apie kuriuos anksčiau nei dėl kitų defektų ir buvo informuota atsakovė. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodomas priežasties dėl ko ji praleido ieškinio senaties terminą, jas pripažino svarbiomis bei šį terminą pagrįstai atnaujino (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Apeliantės įsitikinimas, kad teismas spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo turėjo šį klausimą vertinti pasisakydamas dėl kiekvieno, ir vėliau nustatyto, defekto yra atmestinas kaip perteklinis ir nelogiškas, nes reiškiamas vienas ieškinys dėl visų defektų pašalinimo išlaidų atlyginimo. 

123.       Kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad ieškovės nurodytos aplinkybės (siekis ginčą išspręsti ikiteisminiu būdu, ginamų interesų mastas, defektų apimtys ir jų atsiradimo ir ištyrimo priežastys, atsakovės nebendradarbiavimas ir kt.) sudarė pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą. 

124.       Skirtingai nei nurodo apeliantė, ji akivaizdžiai vengė pareigos bendradarbiauti su ieškove, klaidino ją, pavyzdžiui, nurodydama, kad kreipėsi į vamzdžių gamintojus dėl jų kokybės, kas sudarė ieškovei pagrindą tikėtis, kad defektai bus pašalinti. Kita vertus, ieškovė tam tikriems defektams nustatyti turėjo pasitelkti ir specialistus, kai atsakovė, turėdama informaciją, kokias faktiškai medžiagas naudojo atlikdama rangos darbus, neteikė į bylą įrodymų, kad vykdydama bendradarbiavimo pareigą tokius duomenis būtų nurodžiusi ieškovei. Tokių aplinkybių visuma, ieškovės aktyvūs veiksmai siekiant išsiaiškinti statinio defektų priežastis, aplinkybė, kad atsakovės rangos darbų defektai turi įtakos kelių šimtų gyventojų interesams, gyventojai dėl namo renovacijos prisiėmė finansinius įsipareigojimus kredito įstaigai ir nepaisant to, kad naudojimasis atsakovės renovuotu statiniu dėl defektų yra apsunkintas, jie šiuos įsipareigojimus privalo vykdyti, leidžia spręsti, kad teismui neatnaujinus ieškinio senaties termino būtų priimtas socialiai neteisingas sprendimas.

125.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai priteisė 143 519,18 Eur statybos rangos trūkumams pašalinti iš esmės remdamasis eksperto S. S. ekspertizės akto išvada (lokaline sąmata), kad tokia suma būtina nustatytiems defektams pašalinti. Rangos sutarčių pagrindu atsakovės atliktų darbų trūkumų šalimui eksperto rekomenduojamų atlikti darbų mastas, medžiagų kiekiai, įrangos pasitelkimas, tiesiogiai susiję su nustatytų defektų apimtimi ir pobūdžiu, todėl spręsti, kad atsakovės pozicija, kad turėtų būti padengtos tik dalies vamzdyno ar dalies, o ne viso stogo defektų šalinimo išlaidos yra atmestina kaip nepagrįsta.

126.       Pažymėtina, kad nustatant atsakovės atliktų darbų trūkumų, paaiškėjusių per garantinį terminą, šalinimo išlaidų dydį, turto nusidėvėjimo koeficiento taikymas nėra aktualus. Apeliaciniame skunde cituojamos kasacinio teismo nutartys yra priimtos civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos, todėl jose pateikti išaiškinimai dėl daikto nusidėvėjimo nustatymo reikšmės, nagrinėjamai teisinei situacijai netaikytini.

127.       Apeliantė atkreipdama dėmesį į tai, kad teismas neatsižvelgė jog eksperto pateiktoje sąmatoje yra eilė nepagrįstų išlaidų, visiškai nedetalizavo, kurios išlaidos jos vertinimu yra perteklinės. Savo paskaičiavimų dėl nustatytų defektų pašalinimo neteikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Į sąmatą įtrauktas pridėtinės vertės mokestis ir kitos išlaidos, kurių ieškovė gali ir nepatirti, nesudaro pagrindo jų nepriteisti, nes akivaizdu, kad tokios apimties defektų šalinimo darbų, ieškovė savarankiškai negalės atlikti, todėl turės pasitelkti trečiuosius asmenis, todėl nėra teisinio pagrindo apriboti ieškovės teisės į kokybišką darbų atlikimą. Juolab, kad sąmatoje nurodytos papildomos išlaidos savo procentine išraiška yra minimalios ir neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

128.       Pirmiau aptarto vertinimo nekeičia ir apeliantės cituojamos Šiaulių apygardos teismo procesinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-9-124/2011, nes šis teismas neformuoja teismų praktikos, o kita vertus bylos faktinės aplinkybės akivaizdžiai skiriasi ir neatitinka nagrinėjamos bylos konteksto.

129.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad teismo priteista suma, kuri atitinka eksperto išvadoje nurodytą defektų šalinimo kainą yra nepagrįsta ar turėtų būti sumažinta.

130.       Kolegija pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei buvo šališkas.

131.       Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas sprendime teikė nuorodas į tuos procesinius dokumentus, kuriais grindė savo išvadas. Priešingai, nei dėstoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, išsamiai vertino ginčo išsprendimui reikšmingus duomenis, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir bylą iš esmės išsprendė teisingai. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio nuostatų. Įstatymo leidėjo nustatytas reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, kad teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl kiekvieno šalies argumento ar teikiamo dokumento.

132.       Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

133.       Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, UAB „Merlangas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 straipsnis). Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad duomenis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme pateiks vėliau, tačiau jokių įrodymų kokias išlaidas patyrė taip į bylą ir nepateikė, todėl šis prašymas netenkintinas.

134.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialinės teisės ir procesinės teisės normas, apeliantės argumentai ir ta aplinkybė, kad teismas neteisingai nustatė garantinio termino pradžios momentą dėl vieno iš rangovės atliktų darbų defektų nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-06-04 sprendimo atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                  Laimutė Sankauskaitė

                                        Nijolė Danguolė Smetonienė

                                        Birutė Valiulienė