Civilinė byla Nr. 2-32-840/2014

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01190-2013-4

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

35.1; 35.2; 35.4; 44.1; 44.2; 44.5.2;

44.8; 93.2.11; 93.2.21; 99.1; 99.3;

99.5; 99.7;99.9; 99.11; 114.1; 114.2;

114.3; 114.4; 114.5; 114.9; 116.1.

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 6 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,

sekretoriaujant Editai Juršienei,

dalyvaujant ieškovei A. K. ir atsakovui V. K.,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl padarytos materialinės žalos atlyginimo ir

              n u s t a t ė:

              Ieškovė A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 550,00 Lt padarytos materialinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,00 Lt žyminio mokesčio ir 250,00 Lt išlaidų teisinei pagalbai (b.l. 3-4).

Ieškovė A. K. teismo posėdžio metu visiškai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas V. K. teismo posėdžio metu su ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.

Ieškovė A. K. savo reikalavimus grindžia šiais argumentais:

              - 2011 m. ji išsituokė su atsakovu V. K., tačiau tarp jų nuolat kyla ginčai, atsakovas V. K. nuolat prie jos kabinėjasi ir jai grasina – terorizuoja. 2013 m. rugpjūčio 11 d. apie 19.00 val., būdamas neblaivus, atsakovas V. K. atėjo pas ją į darbą – parduotuvę, –pasakė, kad išdaužys jai priklausančio gyvenamojo namo langus, apsipirko ir išėjo. Asmeninės nuosavybės teise jai priklauso 3/5 dalys gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko atsakovas V. K. sugrįžo į parduotuvę, jo dešinė ranka buvo kruvina, ir liepė jai eiti pasigrožėti josios langais. Kadangi tuo metu ji negalėjo išeiti iš darbo, paskambino sūnui ir paprašė nueiti prie namo – apžiūrėti. Sūnus telefonu jai pranešė, kad išdaužti du gyvenamojo namo langai ir kad viską matė kaimynė D. M.. Tos pačios dienos vakarą jį kreipėsi į policiją;

              - Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2013 m. rugpjūčio 11 d. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes dėl Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių turinčių veikų ikiteisminis neatliekamas – nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka;

              - 2013 m. rugpjūčio 28 d. ji su UAB „Egstata“ sudarė sutartį dėl jai priklausančios gyvenamojo namo dalies išdaužtų langų remonto. Nurodyta įmonė pakeitė abiejų langų stiklo paketus, iš viso už 550,00 Lt;

              - dėl jai padarytos žalos atlyginimo ji žodžiu kreipėsi į atsakovą V. K., tačiau šis atsisakė atlyginti padarytą žalą ir iki šiol su ja neatsiskaitė – žalos neatlygino.

              Teismo posėdžio metu ieškovė A. K. patikslino, kad 2013 m. rugpjūčio 11 d. buvo išdaužtas vienas langas, kitas – prieš dvi dienas. Ieškovė teigė, kad abu langus išdaužė atsakovas V. K., nes niekas kitas negalėjo to padaryti, ji su niekuo nekonfliktuoja. Paklausus, ieškovė A. K. nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 11 d. buvo išdaužtas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK pateiktos medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 63-At-00312-13 14-ame lape nufotografuotas langas.

              Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį (b.l. 21) ir teismo posėdžio metu į ieškovės reikalavimus atsikirtinėjo šiais argumentais:

              - ieškovė A. K. fantazuoja, prasimano nebūtų dalykų ir bando iš jo pasipelnyti, siekdama susiremontuoti jai priklausantį namą. Ieškovė visiškai nepagrįstai kreipėsi į policiją ir į teismą;

              - nors jis tądien neblaivus vaikščiojo Vytauto Didžiojo gatve, Kaišiadoryse, ir jį matė žmonės, kaimynė – ieškovės draugė – D. M., tačiau niekas nematė, kad būtent jis išdaužė ieškovei A. K. priklausančio gyvenamojo namo langus. Nėra jokių objektyvių duomenų, pvz., jo pirštų pėdsakų ar pan.;

              - nors jis, būdamas neblaivus, 2013 m. rugpjūčio 11 d. ir užėjo į parduotuvę, kur dirba ieškovė A. K., sužalota ir kruvina ranka (su draugais susimušė), apsipirkti, gal ir pajuokavo dėl langų išdaužimo, tiksliai nepamena, bet neketino ir ieškovei A. K. priklausančio gyvenamojo namo langų jis nedaužė, neliepė jai eiti ir pasigrožėti jo išdaužtais langais;

              - nors ieškovė A. K. nurodo, kad niekas kitas, išskyrus jį, negali jai išdaužyti langų, tačiau tai netiesa – ieškovė A. K. konfliktuoja su šiuo metu jos nuomojamo buto savininke dėl vyro.

              Paklaustas teismo posėdžio metu atsakovas V. K. atsakė, kad ranką susižalojo (apsidraskė) pas draugą, gyvenantį Vytauto Didžiojo gatvėje, Kaišiadoryse, nešdamas malkas. Be to, atsakovas V. K. nurodė, kad ieškovės A. K. ir liudytojos D. M. nesieja draugystė, moterys – kaimynės.

              Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja D. M. nurodė, kad ieškovė A. K. ir atsakovas V. K. yra jos kaimynai, su abiem jos santykiai normalūs. Ji gyvena greta šiuo metu negyvenamo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugpjūčio 11 d. (sekmadienį) lijo. Ji išgirdo, kad dužo stiklas/langas. Pažiūrėjo per virtuvės langą ir pamatė sulytą kaimyną – atsakovą V. K., – nusisukantį ir nueinantį nuo išdaužto gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) lango. Daugiau žmonių ten nebuvo. Paklausus, liudytoja D. M. nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 11 d. buvo išdaužtas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK pateiktos medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 63-At-00312-13 13-ame lape nufotografuotas langas, nes 14-ame lape nufotografuoto lango ji iš savo būsto negali matyti.

Iš byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti:

- ieškovei A. K. nuo 2012 m. (asmeninės nuosavybės teise) priklauso 3/5 dalys gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-16);

              - 2013 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė A. K. ir UAB „Egstata“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 9), pagal kurią sutarties objektas – du stiklo paketai su stiklo paketų pakeitimo darbais. Kaina – 550,00 Lt, avansas – 300,00 Lt, sumokamas sudarant sutartį. Perkamų prekių pristatymo ir darbų atlikimo vieta – Vytauto g. 76, Kaišiadorys (sutarties 1, 2 ir 3 p.);

              - Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2013 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 63-AT-00312-13 (b.l. 11-12, 10) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovei A. K. priklausančio gyvenamojo namo lango stiklų, kadangi: asmuo, išdaužęs lango stiklus, yra žinomas; dėl Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių turinčių veikų ikiteisminis neatliekamas; ieškovė A. K. turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Iš Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK pateiktoje medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 63-At-00312-13 esančių ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti:

              - 2013 m. rugpjūčio 11 d. apie 20.46 val. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PP tyrėjas R. K. iš budėtojo gavo pranešimą, kad buvęs sutuoktinis išdaužė gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), lango stiklus. Nuvykus į parduotuvę, kurioje dirba A. K., ši nurodė, kad apie 20.00 val. jos buvęs sutuoktinis V. K. išdaužė jai priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), du langus, ką gali patvirtinti kaimynė D. M.. Tuo metu parduotuvėje buvo ir A. K. buvęs sutuoktinis V. K., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus ir jo dešinė ranka buvo kruvina. Nuvykus į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), – rasti išdaužti du plastikiniai langai, t.y. jų stiklai, apklausta liudytoja kaimynė D. M. (pareigūno R. K. 2013 m. rugpjūčio 11 d. tarnybinis pranešimas, medžiagos 3-as lapas);

              - 2013 m. rugpjūčio 11 d. 20.45-21.00 val. policijos pareigūnai užfiksavo dviejų vienodų gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) langų išdaužtus stiklus: vienas – pietinėje namo pusėje, kitas – rytinėje (įvykio vietos apžiūros protokolas, medžiagos 9-14-as lapai);

              - 2013 m. rugpjūčio 11 d. policijos pareigūnų apklaustos A. K. ir D. M. nurodė tokias pačias aplinkybes, kurias nurodė ir šios bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš liudytojos D. M. apklausos protokolo matyti, kad atsakovą V. K., nusisukantį ir nueinantį nuo išdaužto gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) lango, ji matė 2013 m. rugpjūčio 11 d. apie 20.00 val. (apklausų protokolai, medžiagos 5-6-as lapai).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

              Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių: ieškovės A. K. ir atsakovo V. K., kilo dėl atsakovo V. K. civilinės atsakomybės – turtinės žalos atlyginimo, t.y. dėl ieškovės A. K. turėtų išlaidų išdaužtiems jai priklausančio gyvenamojo namo dalies langų stiklams sudėti atlyginimo.

              Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos CK 6.245 str. 2 ir 4 d.).

Lietuvos Respublikos 6.263 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

              Civilinės atsakomybės bendrieji pagrindai yra: neteisėti veiksmai, kaltė, žala (nuostoliai) ir priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų.

              Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. 1 d. yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusį asmenį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų praktiką asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytos žalos faktą ir dydį – pateikti įrodymus. Tokia pareiga įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 178 str.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 str.). Lietuvos Respublikos CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Įvertinęs ieškovės A. K., atsakovo V. K., liudytojos D. M. paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog vis tik ieškovė A. K. įrodė, kad atsakovas V. K. 2013 m. rugpjūčio 11 d. vakarą išdaužė ieškovei A. K. priklausančios gyvenamojo namo dalies vieno lango stiklus (namo pietinėje pusėje). Teismas taip pat daro išvada, jog ieškovė A. K. neįrodė, kad kito lango stiklus (namo rytinėje pusėje), išdaužtus šiek tiek anksčiau, prieš dvi dienas, taip pat išdaužė atsakovas V. K..

Nors atsakovas V. K. neigia 2013 m. rugpjūčio 11 d. išdaužęs ieškovei A. K. priklausančios gyvenamojo namo dalies vieno lango stiklus, tačiau tai paneigia ieškovės A. K. ir liudytojos D. M. paaiškinimai bei policijos pareigūnų surinkta medžiaga. Teismas tiki ieškovės A. K. ir liudytojos D. M. bylos nagrinėjimo teisme duotais paaiškinimais, nes jie nuoseklūs, neprieštarauja nei tarpusavyje, nei kitiems bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtiems įrodymams. Atsakovas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės A. K. ir liudytojos D. M. nesieja draugystė, moterys – kaimynės. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nenustatyta jokių objektyvių duomenų, dėl kurių liudytoja D. M. gėlėjo apkalbėti atsakovą V. K.. Be to, pats atsakovas V. K. nėra nuoseklus, t.y. atsiliepime į ieškinį jis nurodė, kad ranką susižalojo susimušęs su draugais, o teismo posėdžio metu teigė, kad –nešdamas malkas pas draugą.

Įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra visos atsakovo V. K. civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. 2013 m. rugpjūčio 11 d. atsakovas V. K. tyčia išdaužė ieškovės A. K. vieno lango stiklus, dėl ko ieškovė A. K. patyrė nuostolių – savo lėšomis turėjo pakeisti ir pakeitė lango stiklo paketą, todėl iš atsakovo V. K. ieškovei A. K. priteistinas žalos atlyginimas.

              Ieškovė A. K. prašo priteisti jai iš atsakovo V. K. 550,00 Lt padarytos materialinės žalos atlyginimo, tačiau tokią pinigų sumą ieškovė A. K. išleido ne vieno, o dviejų langų stiklų keitimui (b.l. 9). Kadangi bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad atsakovas V. K. išdaužė vieno ieškovės A. K. lango stiklus, o ne dviejų, tai iš atsakovo V. K. ieškovei A. K. priteistinas 275,00 Lt žalos atlyginimas (550,00 Lt /2). Nagrinėjamu atveju kuris langas išdaužtas daugiau, kuris mažiau, neturi reikšmės, nes ieškovei A. K. teko pasikeisti abiejų vienodų langų stiklo paketus.

              Be to, A. K. prašo priteisti jai iš atsakovo V. K. 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

              Esant deliktinei civilinei atsakomybei gali būti mokamos kompensuojamosios palūkanos. Šioje byloje dėl delikto atsiradusi žala bus atlyginama pinigais, todėl atsakovui V. K. atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi ir palūkanos (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str.), jos užtikrina nukentėjusiojo asmens turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiga mokėti šias palūkanas (vadinamas procesinėmis) atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d.). Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Tokių palūkanų dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. Šio straipsnio 1 d. nurodytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos taikytinos, kai viena iš šalių nėra verslininkas.

              Ieškovės A. K. prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį reglamentuoja įstatymas, todėl ieškovės A. K. reikalavimas pagrįstas, teisėtas, įrodytas ir tenkintinas, iš atsakovo V. K. ieškovei A. K. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 2 d.) nuo 275,00 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme ? 2013 m. spalio 23 d. ? iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 50 proc.) iš atsakovo V. K. priteistinos ieškovės A. K. turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai – 36,00 Lt žyminio mokesčio ir 125,00 Lt išlaidų teisinei pagalbai (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d.) (t. 1, b.l. 5-6, 8).

Nagrinėjamu atveju iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei – 11,64 Lt (ieškovei A. K. tenkanti dalis – 5,82 Lt, ir atsakovui V. K. tenkanti dalis – 5,82 Lt), nes šios išlaidos mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 10,00 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., 441 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

A. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. K. A. K. 275,00 Lt (du šimtus septyniasdešimt penkis litus 00 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (275,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 36,00 Lt (trisdešimt šešis litus 00 ct) žyminio mokesčio ir 125,00 Lt (vieną šimtą dvidešimt penkis litus 00 ct) išlaidų teisinei pagalbai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                           Joana Kvaselytė