Baudžiamoji byla Nr. 1-242-1133/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25752-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.14.5.1.; 1.2.18.2; 1.2.18.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,
sekretoriaujant Guodai Klovaitei,
dalyvaujant prokurorui D. D.,
kaltinamajam D. K., jo gynėjui advokatui G. M.,
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, teistas:
1. 2022 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas nepilnamečiu). 2023 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą (bausmė atlikta);
2. 2023 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį – subendrinta 30 parų arešto bausme (nusikalto būdamas nepilnametis, bausmę atliko);
3. 2023 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas – 30 parų arešto bausme (bausmės neatlikęs, šiuo metu suimtas).
Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 4 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje,
n u s t a t ė :
D. K. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent jis, 2023 m. liepos 11 d. tarp 13.30 val. ir 17 val., (duomenys neskelbtini), buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje iš piniginės, kuri buvo rankinėje, pakabintoje ant pakabos, pagrobė E. R. vardu išduotą akcinės bendrovės (toliau – AB) „SEB“ banko „Mylimiausia Mastercard“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Tokiais savo veiksmais jis neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - E. R. vardu išduotą AB „SEB“ banko „Mylimiausia Mastercard“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei E. R. tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat D. K. neteisėtai įgijęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, E. R. vardu išduotą AB „SEB“ banko „Mylimiausia Mastercard“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – PIN kodu, neteisėtai panaudojo šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti, o būtent jis, 2023 m. liepos 11 d., (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), iš E. R. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 17.36 val. nuėmė 330 Eur; 2) 17.37 val. pasikėsino nuimti 1 000 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių - sąskaitoje tokios sumos nebuvo. Taip D. K. apgaule įgijo E. R. 330 Eur ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, pasikėsino įgyti 1 000 Eur.
T. y. padarė nusikaltimus numatytus BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. K. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad namuose ir iš patėvio rankinės paėmė banko kortelę. Kortelė priklausė patėviui E. R.. Piniginėje buvo ant lapelio užrašytas banko kortelės PIN kodas, jis tai žinojo iš anksčiau, matė tą lapelį, kai patėvis naudodavosi bankomatu. Po to nuėjo išsigryninti pinigų į prekybos centrą „C.“. Pinigus nusiėmė ir išleido savo reikmėms. Pamena, kad antrą kartą nepavyko išsigryninti 1 000 Eur, nes nebuvo tiek lėšų sąskaitoje. Tai buvo pirmas kartas, kai bandė iš patėvio kortelės nusiimti pinigų. po įvykio su patėviu nekalbėjo. Atsiprašė jo, bet pinigų negrąžino. Šiuo metu su patėviu nebendrauja. Buvo nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, kai buvo vaikų namuose. 2023 m. dar buvo nepilnametis. Turi priklausomybę narkotikams. Kai buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tada vartojo kanapes. Šiuo metu nesigydo nuo turimos priklausomybės. Šiuo metu nejaučia potraukio vartoti. Išėjęs į laisvę galėtų nevartoti. Žino, kur kreiptis pagalbos.
Kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis E. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su šeima, t. y. žmona bei dviem jos pilnamečiais sūnumis, iš kurių vienas yra D. K.. Pastarasis yra linkęs vartoti narkotines medžiagas, yra teistas, šių metų kovo mėnesį buvo paleistas iš Kauno nepilnamečių kolonijos. Jis niekur nedirba, jau ne kartą vogė iš namų, tačiau jam vis buvo atleidžiama ir į policiją su pareiškimais niekas iš šeimos narių nesikreipdavo. Su D. K. motina santuokoje yra apie 3 metus ir D. K., dar nepilnametį, jis (nukentėjusysis) augino. 2023 m. liepos 9 d. D. K. prašė jo ir motinos pinigų cigaretėms, bet pinigų jam nedavė, ir jam pavyko iš kažkur jų gauti. 2023 m. liepos 11 d. apie 6.50 val. buvo (nukentėjusysis) išvykęs iš namų į darbą. Būdamas darbe pirko limonadą ir atsiskaitė jam priklausančia AB „SEB“ banko mokėjimo kortele „Mylimiausia“, kuri yra bekontaktė. Atsiskaitęs, kortelę įsidėjo į piniginę, o pačią piniginę laikė savo vyriškoje rankinėje. Apie 11.30 val. grįžo namo ir buto koridoriuje ant pakabos pakabino savo rankinę. Ją kabina visada toje pačioje vietoje. Tuo metu bute nieko nebuvo, žmona buvo lauke su anūku. Apie 13 val. namo iš kažkur grįžo D. K.. Jis (kaltinamasis) nuėjo iš karto į kambarį, po to nuėjo pavalgyti į virtuvę, po ko atsigulė kambaryje. O jis (nukentėjusysis) apie 13.30 val., nuėjo pas kaimyną. Pas kaimyną pabuvo kažkur iki 15.30 val., po ko grįžo namo. Namuose žmona su anūku miegojo, o D. K. namuose nebuvo. Būdamas namuose į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS žinutę su priminimu susimokėti už paslaugas, todėl nuėjo prie savo rankinės pasiimti kodų kortelę ir prisijungti prie interneto banko. Kai nuėjo prie savo rankinės, pamatė, kad ji atsegta. Jam kilo įtarimas, todėl iš karto pasiėmė piniginę ir ją atidarė, po ko pamatė, kad kairėje viršutiniame skyriuje nėra jo pirmiau minėtos banko kortelės. Tada taip pat pastebėjo, kad toje pačioje piniginėje, tik kairiame apatiniame skyrelyje nėra lapelio, ant kurio jo ranka užrašytas minėtos mokėjimo kortelės PIN kodas. Iš karto suprato, kad kortelę paėmė D. K., nes jau anksčiau jis buvo taip padaręs su savo sesers mokėjimo kortele. Bandant skambinti D. K. jam iš banko programėlės, esančios mobiliojo ryšio telefone, atėjo žinutė, kad iš jo sąskaitos buvo nuimti pinigai. Pasijungė per „Smart ID“ ir pamatė, kad 17.36 val. bankomate, (duomenys neskelbtini), nuimti 330 Eur. Būtent tiek pinigų buvo jo sąskaitoje. Tai buvo jo neįgalumo pensija. Tada jis iš karto per programėlę užblokavo mokėjimo kortelę bei sąskaitą, nes turėjo gauti atlyginimą ir nenorėjo, kad ir jis būtų nuimtas. Posūniui D. K. tikrai savo mokėjimo kortelės nedavė, taip pat neleido ir ją pasiimti. D. K. PIN kodo niekada nesakė, taip pat jis nežinojo, kad jį turi užsirašęs ir laikė piniginėje. Dėl šio įvykio jam padaryta bendra 330 Eur turtinė žala. Civilinį ieškinį teiks tyrimo eigoje, nes dar tikisi, kad posūnis geranoriškai grąžins bent dalį pinigų (t. 1, b. l. , 62-63).
Iš 2023 m. liepos 11 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis E. R. parodė, kad 2023 m. liepos 11 d. nuo 13.30 val. iki 17 val. iš piniginės, kuri buvo rankinėje, pakabintoje buto, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje ant pakabos, buvo pavogta bekontaktė AB „SEB“ banko mokėjimo kortelė „Mylimiausia“. Nuo kortelės 2023 m. liepos 11 d. apie 17.36 val. bankomate, (duomenys neskelbtini), buvo nuimta 330 Eur (t. 1, b. l. 2).
Iš 2023 m. liepos 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridorius ir vyriška rankinė, pakabinta ant pakabos. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta (koridorius), nukentėjusiojo rankinė ir piniginė (t. 1, b. l. 17-31).
Iš 2023 m. liepos 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas AB „SEB“ bankomatas, esantis prekybos centre „V.“. Bankomatas filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas minėtas bankomatas (t. 1, b. l. 33-40).
Iš 2023 m. liepos 27 d. AB „SEB“ banko rašto Nr. SEBLT/23/CR25116 su nukentėjusiojo mokėjimo kortelės panaudojimo atskaita ir fotonuotraukomis matyti, kad 2023 m. liepos 11 d., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo vardu išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini): 17.36 val. išgryninta 330 Eur, o 17.37 val. bandyta išgryninti 1 000 Eur, tačiau to padaryti nepavyko. Taip pat pateiktos nuotraukos asmens, kuris išsigrynino 330 Eur ir bandė išsigryninti 1 000 Eur. Nuotraukose užfiksuotas kaltinamasis (t. 1, b. l. 82-86).
Iš AB „SEB“ banko pateikto E. R. banko kortelės panaudojimo išrašo ir jo 2023 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas AB „SEB“ banko pateiktas E. R. banko kortelės panaudojimo išrašas. Matyti, kad 2023 m. liepos 11 d. atliktos penkios operacijos. Pirma operacija – 10.28 val. Vilniuje, Plytinės „IKI“ – 1,75 Eur pirkinys. Antra ir trečia operacijos atliktos (duomenys neskelbtini) – 17.12 val. ir 17.13 val. tikrintas balansas. Ketvirta operacija atlikta (duomenys neskelbtini) – 17.36 val. atliktas 330 Eur grynųjų pinigų nuėmimas. Penkta operacija atlikta (duomenys neskelbtini) – 17.37 val. bandyta išsigryninti 1 000 Eur, bet sąskaitoje nepakako lėšų (t. 1, b. l. 85-86, 89-90).
Dėl pareikšto kaltinimo
BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimą, kaip nusikalstamą veiką, įstatyme apibūdina pavojinga veika – apgaulės panaudojimas. Tai esminis sukčiavimo, kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2K-453-648/2016, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018 ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės panaudojimo bei turto užvaldymo, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento nustatymo. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, kuri yra tik tyčinė. Kaltininkas suvokia, kad panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją arba instituciją, sprendžiančią ginčą ir priimančią privalomus vykdyti sprendimus, numato, kad turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori.
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/213, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014, 2K-77-1073/2020). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-697/2023).
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-289-697/2020, 2K-137-697/2023).
Teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad BK 215 straipsnio dispozicijoje įtvirtintos nusikaltimų sudėtys yra formalios ir baudžiamoji atsakomybė kyla nuo bet kurio iš šių straipsnio dispozicijos išvardintų veiksmų atlikimo momento, nepriklausomai nuo to, ar dėl nusikalstamų veiksmų kilo kokių nors padarinių. Tais atvejais, kai BK 215 straipsnyje nurodyti nusikalstami veiksmai sukelia pasekmes (kitas asmuo neteisėtai praranda turtą), veika kvalifikuojama ir kaip BK 182 straipsnyje atitinkamoje dalyje numatytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis D. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai, be nukentėjusiojo žinios ir leidimo, iš nukentėjusiojo E. R. piniginės, kuri buvo rankinėje, pagrobė pastarojo vardu išduotą AB „SEB“ banko „Mylimiausia Mastercard“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą, užrašytą ant lapelio), kurie pakankami finansinei operacijai atlikti.
Kaltinamojo kaltę dėl pirmiau nurodytos nusikalstamos veikos padarymo įrodo jo paties prisipažinimas ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai, kad jis iš patėvio, nukentėjusiojo E. R., piniginės paėmė banko kortelę ir lapelį, ant kurio buvo užrašytas minėtos kortelės PIN kodas; kad matė tą lapelį su PIN kodu, kai pastarasis naudodavosi bankomatu. Kaltinimo aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis įvykio dieną grįžo namo ir buto koridoriuje ant pakabos pakabino savo rankinę, kurioje ir buvo jo piniginė; kad apie 13 val. namo grįžo D. K., o jis (nukentėjusysis) apie 13.30 val. nuėjo pas kaimyną, pas kurį pabuvo iki 15.30 val.; kad grįžus namo, namuose D. K. nebuvo; kad gavęs priminimą, kad reikia susimokėti už paslaugas, nuėjo prie savo rankinės pasiimti kodų kortelę ir pamatė, kad rankinė atsegta, o piniginės kairiame viršutiniame skyriuje nėra jo banko kortelės, piniginėje nebebuvo ir lapelio su PIN kodu; kad skambinant D. K. atėjo pranešimas, jog iš jo sąskaitos išgryninti 330 Eur; kad leidimo imti banko kortelę nedavė, taip pat nėra niekad sakęs kaltinamajam banko kortelės PIN kodo. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis neteisėtu būdu įgijo (nežinant nukentėjusiajam iš jo piniginės pagrobė) nukentėjusiojo vardu išduotą bekontaktę mokėjimo kortelę ir duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti.
Kaltinamojo D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai rodo, kad kaltinamasis suvokė, kad neteisėtai įgijo svetimą – nukentėjusiojo vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę bei duomenis, pakankamus atlikti finansinei operacijai ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą, konstatuoja, kad D. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. K., neteisėtai įgijęs E. R. vardu išduotą kaltinime nurodytą mokėjimo kortelę su jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis (PIN kodu), neteisėtai panaudojo šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, tokiu būdu identifikuodamas save kaip E. R. ir taip suklaidindamas banką, inicijavo ir atliko bei pasikėsino atlikti finansinę operaciją, t. y. kaltinime nurodytu metu ir vietoje iš bankomato išgrynino iš nukentėjusiojo kaltinime nurodytos sąskaitos 330 Eur, o po minutės pasikėsino dar išgryninti 1 000 Eur, tačiau veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes sąskaitoje pinigų nebuvo. Taip apgaule savo naudai įgijo E. R. 330 Eur ir pasikėsino įgyti dar 1 000 Eur.
Kaltinamojo D. K. kaltę dėl padarytos tęstinės veikos be jo visiško prisipažinimo patvirtina nukentėjusiojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2023 m. liepos 11 d. protokolas-pareiškimas, 2023 m. liepos 27 d. AB „SEB“ banko raštas Nr. SEBLT/23/CR25116 su fotonuotraukomis, E. R. banko kortelės panaudojimo išrašas ir jo 2023 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros protokolas.
Kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad neteisėtai pasisavinęs patėvio mokėjimo kortelę nuvažiavo į miestą išsigryninti pinigų. Pinigus nusiimti iš nukentėjusiojo sąskaitos nuėjo į prekybos centre „C.“ esantį bankomatą. Išsigrynino pinigus, kuriuos išleido savo reikmėms. Taip pat pamena, kad bandė nuo nukentėjusiojo sąskaitos nuimti 1 000 Eur, bet nepavyko to padaryti, nes tiek pinigų sąskaitoje nebuvo. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei jo 2023 m. liepos 11 d. protokolas-pareiškimas, kad pastebėjęs, kad dingo jo vardu išduota mokėjimo kortele su lapeliu, ant kurio buvo užrašytas PIN kodas, su sutuoktine pradėjo skambinti D. K., tačiau jis telefonu neatsiliepė. Bandant skambinti D. K. jam iš banko programėlės, esančios mobiliojo ryšio telefone, atėjo žinutė, kad iš jo sąskaitos buvo nuimti pinigai. Pasijungė per „Smart ID“ ir pamatė, kad 17.36 val. bankomate, (duomenys neskelbtini), nuimti 330 Eur. Būtent tiek pinigų buvo jo sąskaitoje. Tačiau negali pasakyti dėl bandymo nuo jo sąskaitos nuimti 1 000 Eur. Iš AB „SEB“ banko gauto išrašo, E. R. banko kortelės panaudojimo išrašo ir jo 2023 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) – 17.36 val. atliktas 330 Eur grynųjų pinigų nuėmimas, o 17.37 val. bandyta nusigryninti 1 000 Eur, bet sąskaitoje nepakako lėšų. Tai, kad nusikalstamas veikas padarė būtent kaltinamasis D. K. patvirtina vyriausios tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenis bei AB „SEB“ banko pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas prie bankomato stovintis kaltinamasis. Aptarti įrodymai taip pat rodo, kad nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė tuo, kad kaltinamasis nuimdamas pinigus nuo nukentėjusiojo banko sąskaitos, įvesdamas duomenis pakankamus finansinėms operacijoms (pinigų nuėmimui nuo sąskaitos) iniciuoti save pateikė, kaip asmenį, kuriam priklauso banko sąskaita, nuo kurios nuiminėjami pinigai.
Byloje esantys įrodymai bei kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. K. suvokė, kad naudojasi svetima, neteisėtai įgyta elektronine mokėjimo priemone, bei suvokė, kad dėl tokių jo apgaulingų veiksmų bus sukeltos pasekmės (t. y. nukentėjusysis dėl šių neteisėtų veiksmų praras savo pinigines lėšas), t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo D. K. tęstinė nusikalstama veika, dėl apgaule įgyto ir pasikėsinto įgyti svetimo turto, kvalifikuota kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos: nedidelės vertės turto įgijimas apgaule (pagal BK 182 straipsnio 4 dalį) ir pasikėsinimas įgyti didesnės nei 10 MGL sumos svetimą turtą apgaule (pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį). Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kad D. K. tyčia buvo susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis ir siekiant vieno rezultato, t. y., kad pinigai išgryninti ir pasikėsinta išgryninti pinigines lėšas, didesnės nei 10 MGL vertės, vienos minutės skirtumu, tame pačiame bankomate iš tos pačios banko sąskaitos, rodo, kad nusikalstama veika buvo tęstinė, tik dalis pinigų nebuvo išgryninti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo D. K. valios. Todėl D. K. neteisėtas turto pagrobimas panaudojant apgaulę, kaip ir neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimas, kvalifikuojami tik kaip pasikėsinimas įgyti didesnės nei 10 MGL vertės turtą pagal BK 22 straipsnio 1 d alį ir 182 straipsnio 1 dalį, o ne kaip dvi nusikalstamos veikos (žr. Kasacinės nutartys 2K-P-412/2007, 2K-77/2013, 2K-90/2013, 2K-128/2013, 2K-438/2013, 2K-535/2013).
Kadangi apgaulei buvo neteisėtai panaudota svetima mokėjimo priemonė ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys, D. K. neteisėti veiksmai taip pat kvalifikuojami pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 215 straipsnio 1 dalyje taip pat numatytos alternatyvios bausmės rūšys - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.
Nustatyta viena kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia padarė tris nusikaltimus, t. y. vieną priskiriamą nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis (182 straipsnio 1 dalis)) ir du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis)). Visi jie padaryti vykdant vieną sumanymą, du iš jų padaryti idealia sutaptimi. Žala nėra atlyginta. Nors byloje nėra surinkta duomenų apie D. K. gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre, tačiau teisme pats kaltinamasis nurodė, kad būdamas laisvėje vartodavo narkotines medžiagas. Jis yra jauno amžiaus, nusikalto neužilgo po to, kai sulaukė pilnametystės. 2023 m. rugsėjo 4 d. duomenimis per vienus metus kaltinamasis administracinėn atsakomybėn trauktas 17 kartų, iš kurių daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, smulkias vagystes, dalis baudų apmokėtos, o dėl dalies baudų apmokėjimo duomenų nėra (t. 1, b. l. 148-161). Iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo teistas vieną kartą, tuo metu buvo nepilnametis. Pirmu nuosprendžiu buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau, dėl pažeidimų probacijos laikotarpiu, ji pakeista areštu (areštą atliko). Jau po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo buvo nuteistas ir už panašiu laikotarpiu (2023 m. sausio mėnesį) tapačių nusikaltimų, kuriuos padarė būdamas nepilnametis, padarymą. Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys prasidėjo dar jam būnant nepilnamečiu, kai, pasak kaltinamojo, jis gyveno vaikų namuose. Vėliau teistas už vagystę, kurią, kaip ir nagrinėjamas nusikalstamas veikas, padarė įžengęs į pilnametystę. Visa tai, kas išdėstyta rodo, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos nėra vienkartinio pobūdžio, tačiau negalima neatsižvelgti į tai, kad D. K. nusikalstamas elgesys prasidėjo dar neseniai, t. y. šis elgesys yra dar besiformuojantis, pasak kaltinamojo, nukentėjusiojo, įtakotas priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Kita vertus, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos neužilgo po to, kai buvo atlikta arešto bausmė, o tai rodo, kad švelnesnėmis nei su laisvės atėmimu susijusiomis bausmėmis, BK 41 straipsnyje nustatyti tikslai, nebus pasiekti. Todėl, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam D. K. privalo būti skirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, tačiau ne griežčiausios (laisvės atėmimas), kurios turėtų didelį neigiamą stigmatizuojantį poveikį jaunai, socialiai nesubrendusiai asmenybei, o areštas, kurių dydžiai nustatytini artimi arešto, skiriamo už nusikaltimus, vidurkiui (esant lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių), t. y. po 50 parų arešto.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarytos idealia sutaptimi, todėl už jas paskirtos bausmės bendrinamos taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, viena 50 parų arešto bausme apimant kitą. Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 50 parų arešto bausmė bendrinama su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, dalinio sudėjimo būdu, paskiriant kaltinamajam subendrintą 90 parų arešto bausmę.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 641 straipsnis, paskirtą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu, iki 60 parų arešto.
Po šių nusikalstamų veikų padarymo (2023 m. liepos 11 d.) D. K. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį – subendrinta 30 parų galutine arešto bausme (bausmę atlikęs) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį – 30 parų arešto bausme (bausmės neatlikęs, šiuo metu suimtas). Taigi nagrinėjamos veikos padarytos prieš priimant 2023 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Todėl, nepriklausomai nuo to, kad bausmė, paskirta minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu, yra atlikta, ji, kaip ir neatlikta bausmė, paskirta 2023 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, turi būti bendrinama, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi.
BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui nustatytas svarbias aplinkybes, sprendžia, jog šiuo nuosprendžiu ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. bei 2023 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės turi būti bendrinamos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, nes nusikalstamos veikos, už kurias jos paskirtos, ir nagrinėjamos veikos nesiskiria savo pavojingumu, priskiriamos tai pačiai rūšiai (nusikaltimai) ir toms pačioms bei gretimoms kategorijoms (apysunkiai ir nesunkūs nusikaltimai). Nors yra pakankamai kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau teismas pasirenka kaltinamajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys) ir skiria galutinę 90 parų arešto bausmę.
Į arešto bausmę įskaitoma visiškai atlikta bausmė, paskirta 2023 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu.
Pagrindo taikyti BK 75 straipsnį teismas nemato, nes, kaip minėta pirmiau, nusikalstamos veikos padarytos neužilgo po to, kai buvo atlikta arešto (pakeitus laisvės apribojimą į areštą) bausmė. O tai neleidžia daryti teismui išvados, kad taisomas laisvėje D. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis D. K. laikinai sulaikytas nebuvo, taip pat jam nebuvo paskirta kardomoji priemonė.
Dėl turto konfiskavimo
Prokuroras prašo iš kaltinamojo D. K. konfiskuoti 330 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, atsižvelgiant į tai, kad byloje nepareikštas civilinis ieškinys.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neteisėtu būdu įgijo svetimą turtą - 330 Eur., t. y. šis turtas gautas iš nusikaltimų, todėl pripažintinas tyčinių nusikaltimų rezultatu.
BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnį iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Kitų pagrindų, leidžiančių netaikyti tokio turto konfiskavimo, baudžiamajame įstatyme nenumatyta. Dėl to nustačius, kad kaltininkas gavo turto, atitinkančio konfiskuotino turto požymius, visais atvejais būtina spręsti klausimą dėl jo konfiskavimo arba žalos atlyginimo. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamu būdu įgijo svetimą turtą - 330 Eur, kuris pripažintas nusikalstamų veikų rezultatu. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, todėl, nagrinėjamu atveju, iš kaltinamojo turėtų būti konfiskuojami 330 Eur. Tačiau kaltinamasis šiuos pinigus išleido savo reikmėms. Tad nesant galimybės konfiskuoti šias iš nusikalstamos veikos gautas lėšas, išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 330 Eur (žr. Kasacinė byla Nr. 2K-102/2009, BK 72 straipsnio 5 dalis).
Dėl VGTP išlaidų
Bylą nagrinėjant teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 20 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam D. K. baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų.
Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam D. K. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, paskirtas dėl to, kad kaltinamasis kitoje byloje yra suimtas, o be gynėjo pagalbos jo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami, t. y. pripažinus būtinu gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą. Be to, kaip minėta, kaltinamasis iki bausmės atlikimo nedirbo, nusikalto neužilgo po to, kai sulaukė pilnametystės, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra pakankamai sunki.
Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat į tai, kad šiuo metu jis yra suimtas, neturi pajamų, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4 dalimis, 307 straipsnio 1, 5 dalimis,
n u s p r e n d ž i a:
D. K. pripažinti kaltu padarius vieną nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, vieną nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, vieną nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:
pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, D. K. bausmes, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, paskiriant 50 parų areštą. Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie paskirtos 50 parų arešto bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti D. K. subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 60 (šešiasdešimties) parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti po dalį bausmių, paskirtų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę — 90 (devyniasdešimties) parų areštą.
Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę, paskirtą 2023 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir, jei iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios bus atlikta visa ar dalis bausmės, paskirtos 2023 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir šią bausmę ar atliktos bausmės dalį.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. K. atvykimo ar sulaikymo bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. K. valstybės nuosavybėn išieškoti konfiskuotino turto vertę - 330 (tris šimtus trisdešimt) Eur.
Nepriteisti iš D. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė