Administracinė byla Nr. I-4218-580/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03145-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui B. P.,

atsakovo atstovei Vidai Juciūtei,

trečiojo suinteresuoto asmens Generalinės prokuratūros atstovams Gintarui Pliopliui ir Žanai Sarapinienei,

vertėjai Ingridai Kisieliūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. P. (B. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Generalinei prokuratūrai ir Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas B. P. prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-06-02 sprendimą Nr. (15/4-1)31-686(00092) ir įpareigoti Migracijos departamentą išduoti B. P. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Paaiškino, kad skundžiamu sprendimu (duomenys neskelbtini) valstybės piliečiui B. P. atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl jo neva keliamos grėsmės viešajai tvarkai. Nurodė, kad jis grėsmės Lietuvos viešajai tvarkai nekelia, nes per 8 gyvenimo Lietuvoje metus nė karto nebuvo baustas administracine tvarka už tyčinį pažeidimą, baustas tik už netyčinį kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pareiškėjo atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00028-13 pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį bei kitus nesunkius nusikaltimus. Pareiškėjas sutiko bendradarbiauti su pareigūnais, padėjo išaiškinti nusikaltimų organizatorius, padėjo sulaikyti pagrindinį įtariamąjį. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Pareiškėjas yra statybos įmonės vadovas ir akcininkas, į Lietuvos ūkį investavo virš  200 000 Lt, suteikė darbą Vilniaus gyventojams, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, moka mokesčius, nepažeidė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nuostatų, numatytų 36 straipsnyje ir 135 straipsnyje. Policijos departamento pažymoje, kurios pagrindu priimtas Migracijos departamento 2014-06-02 sprendimas, nedetalizuotas pareiškėjo vaidmuo nusikaltimo padaryme, neišaiškintas jo indėlis atskleidžiant nusikalstamas veikas. Šiuo metu pareiškėjas aktyviai padeda tyrėjui išaiškinti nusikaltimų schemas, padeda išaiškinti dokumentų reikšmę ir prasmę, per savaitę su tyrėju bendrauja po keletą dienų.

Pareiškėjo nuomone Migracijos departamentas sąmoningai, siekdamas, kad pareiškėjas nesuprastų sprendimo ir jo neapskųstų, 2014-06-02 sprendimą atsiuntė lietuvių kalba neregistruotu laišku. Teigė, kad pareiškėjo žmona ir dukra prašymų dėl leidimų gyventi, kurie baigėsi 2014-05-27, išdavimo nepadavė, nes laukė sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui.

Nepateikus faktų apie pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai būtų pažeistas Konstitucijos 31 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis, pirmasis, ketvirtasis ir septintasis protokolai.

Pareiškėjas B. P. teismo posėdyje prašė skundą tenkinti, palaikė skundo argumentus. Papildomai nurodė, kad sulaukė grasinimų iš R. O. (R. O.), su kuriuo kartu kaltinamas jam iškeltoje baudžiamojoje byloje. Teigė, kad visas administracines baudas yra sumokėjęs. Byla išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjo atstovui, jo prašymas dėl posėdžio atidėjimo atmestas, kadangi advokatas nepateikė duomenų, jog jis dalyvauja kitoje byloje, o LITEKO sistemos duomenimis, buvusiais prašymo pareiškimo metu advokatas Sigitas Gedvilas nebuvo įtrauktas į Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. I-860-827/2014 dalyvius, kas rodo, jog teismo šaukimas į baudžiamąją bylą jam nebuvo išsiųstas.

Atsakovas Migracijos departamentas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2014-06-02 sprendimo. Paaiškino, kad pareiškėjas, kaip UAB „LDS“ savininkas ir direktorius, ketinantis užsiimti veikla Lietuvos Respublikoje, pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Policijos departamentas 2014-05-27 išvadoje Nr. 5-IL-664 nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį. Be to, pareiškėjas 2012-02-28 ir 2012-12-10 nubaustas administracine tvarka pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124-1 straipsnio 4 dalį, nesumokėtų baudų suma – 200 Lt.  Sutinkamai su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013-12-16 įsakymu Nr. 5-V-979 patvirtinto Duomenų apie užsienietį, pateikusį prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje ar suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tikrinimo ir išvados dėl užsieniečio galimos grėsmės viešajai tvarkai rengimo tvarkos aprašo (toliau – Išvados rengimo tvarkos aprašas) 11.4 punktu pateikta išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.

Migracijos departamentas įvertino Policijos departamento išvadą ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas pareiškėjo kaltumo dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo neanalizavo. Teisės aktai grėsmės sąvokos nedetalizuoja, tai turi įvertinti valstybės institucijos. Nėra reikalinga, kad teismo sprendimu būtų konstatuotas visuomenės intereso pažeidimas, užtenka įvertinti, ar užsieniečio elgesys praeityje sudaro realios ir akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai galimybę. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios valstybės teritorijoje kaip pagrindinės teisės, taip pat pripažįstama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją.

Migracijos departamento 2014-06-02 sprendimas nepažeidžia pareiškėjo teisės naudotis nuosavybe ir neužkerta kelio vykdyti įmonės veiklą būnant direktoriumi, pareiškėjas toliau lieka UAB „LDS“ akcijų savininku. Judėjimo laisvės apribojimai numatyti įstatyme ir būtini demokratinėje visuomenėje viešajai tvarkai palaikyti. Pareiškėjo sutuoktinė ir dukra yra (duomenys neskelbtini) pilietės, Migracijos departamento 2014-06-02 sprendimo priėmimo metu jos turėjo negaliojančius leidimus laikinai gyventi, išduotus šeimos susijungimo pagrindu. 2003-09-22 Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 15 straipsnis patvirtina, kad pareiškėjo šeimos narių teisė gyventi Lietuvos Respublikoje yra nesavarankiška ir priklauso nuo pareiškėjo teisinio statuso. Pareiškėjo sutuoktinė N. P. taip pat įtariama padariusi nusikalstamą veiką. Pareiškėjui neužkertamas kelias su šeima susijungti kitoje valstybėje. Negali būti laikoma, kad pareiškėjo sutuoktinė ir dukra teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjo argumentai dėl Migracijos departamento 2014-06-02 sprendimo surašymo lietuvių kalba nesudaro sprendimo panaikinimo pagrindo, nes sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymą ir Valstybinės kalbos įstatymą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir papildomai nurodė, jog pareiškėjo žmonai bei dukrai buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos vykdymo bei mokymosi Lietuvos Respublikoje pagrindais. Nurodė, kad pareiškėjui negali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau nėra priimamas sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo, nes jam paskirta kardomoji priemonė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad Išvados rengimo tvarkos aprašo 11 ir 12 punktuose nustatyti informacijos apie asmenį vertinimo kriterijai. Asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje vertinamas kaip galintis grėsti viešajai tvarkai, jei nustatoma, kad asmuo įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba yra įrodymų, kad jis ketina daryti tokius nusikaltimus, o taip pat, jeigu asmuo per pastaruosius dvejus metus padarė administracinių teisės pažeidimų ir nesumokėjo paskirtos baudos. Pareiškėjas kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, t. y. labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu. Pareiškėjas 2012-02-28 ir 2012-12-10 buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124-1 straipsnio 4 dalį ir nesumokėjo 200 Lt baudų. Dėl paminėtų aplinkybių Policijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra prašė patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Migracijos departamento 2014-06-02 sprendimą.

Generalinės prokuratūros vertinimu, Migracijos departamentas tinkamai neištyrė, ar pareiškėjo išsiuntimas iš valstybės yra būtinas ir proporcingas siekiamam tikslui. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad B. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2014-02-27 nutartimi ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2014-02-17 nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – namų areštas bei užstatas. Migracijos departamento 2014-06-02 sprendimas prieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso 1 ir 2 straipsniuose nustatytiems tikslams.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro ikiteisminio tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00028-13 pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį dėl pasikėsinimo padaryti didelės vertės sukčiavimą, dėl didelės vertės sukčiavimo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, dokumentų klastojimo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad panaudojus apgaulę prieš nukentėjusiuosius asmenis, neteisėtai buvo gautos ir užvaldytos piniginės lėšos: 2013-09-17 ir 2013-09-20 per du kartus iš kompanijos Willis Iberia Correduria de Seguros y ReaSeguros (Ispanija) 620 000 EUR ir 820 000 EUR, juos pervedant į UAB „Enara“ sąskaitą; iš Švedijos įmonės „Zimmer Sweden AB“ 2013-10-14 – 487 000 EUR, juos pervedant į UAB „Kosona“; iš Šveicarijos įmonės „FELIX CONSTRUCTIONS S.A.“ 2013-10-15 – 600 000 CHF, juos pervedant į UAB „Boleva“ sąskaitą; iš Vengrijos įmonės Liferay Hungary KFT sąskaitos 2013-11-05 – 226 000 EUR, juos pervedant į UAB „Simplera“; iš Švedijos įmonės „Pricerunner Sweden AB“ 2013-11-06 – 482 310 EUR, juos pervedant į UAB „Bolespa“ sąskaitą; 2014-04-24 iš Japonijos bendrovės „Sumitomo“ į UAB „Elaseta“ sąskaitą pervesta 586 345,23 EUR. Iš viso nusikalstamais veiksmais padaryta 10 013 700 Lt žala.

B. P. įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis prisipažino padaręs inkriminuojamas veikas, davė parodymus apie savo paties bei nusikaltimų organizatorių, kitų bendrininkų padarytus veiksmus, su juo šiuo metu atliekami intensyvūs procesiniai veiksmai. Migracijos departamento 2014-06-02 sprendimas galėtų sąlygoti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, dėl ko ikiteisminis tyrimas negalėtų būti atliktas pilnai arba iš viso būtų nutrauktas. Ikiteisminiame tyrime nėra duomenų apie pareiškėjo ketinimus daryti nusikalstamas veikas ateityje.

Pareiškėjas negalėtų su sutuoktine gyventi jo kilmės šalyje, nes Vilniaus apygardos teismo 2007-01-18 nutartimi buvo atsisakyta išduoti B. P. (duomenys neskelbtini) valstybei, vadovaujantis ratifikuojant 1957 m. Europos konvenciją dėl ekstradicijos Lietuvos Respublikos padaryta išlyga.

Trečiojo suinteresuoto asmens Generalinės prokuratūros atstovas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti, pažymėjo, kad pareiškėjo žmonos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2014-03-14 nutarimu.

Skundas tenkintinas.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2006-10-31 B. P. kreipėsi į Vilniaus rajono Policijos komisariato Migracijos tarnybą, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi ryšium su ketinimu dirbti ir verstis teisėta veikla (t. 1, b. l. 70-73). Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdyba 2006-11-15 raštu Nr. PN/6499/41/IL/06 pranešė Migracijos departamento Imigracijos skyriui, kad paskelbta B. P. tarptautinė paieška. 2006-07-11 buvo gautas (duomenys neskelbtini) nacionalinio biuro prašymas dėl paieškos ir sulaikymo, kaltinant trukdymu teisingumui sunkinančiomis aplinkybėmis, padirbinėjimui sunkinančiomis aplinkybėmis, suklastoto dokumento panaudojimu, mokesčių sąskaitos išdavimo neįvykdžius sandorio, dėl kurio išrašyta sąskaita, Įstatymo dėl pinigų plovimo pažeidimu. 2006-10-31 B. P. buvo suimtas (t. 1, b. l. 75). Policijos departamentas 2006-11-17 raštu Nr. 5-S-8606 pateikė išvadą, kad B. P. gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, kadangi 2006-08-22 Lietuvos kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdyba paskelbė jo paiešką kaip įtariamojo, nes jis įtariamas padaręs Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (t. 1, b. l. 77). Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2007-01-10 sprendimu Nr. (15/4-1)-31-186 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (t. 1, b. l. 78-79). Vilniaus apygardos teismas 2007-01-18 nutartimi atsisakė išduoti B. P. (duomenys neskelbtini) valstybei remdamasis jo sveikatos būkle (t. 1, b. l. 86-90). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-04-16 sprendimu panaikino Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2007-01-10 sprendimą Nr. (15/4-1)-31-186 ir įpareigojo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento 2007-05-14 sprendimu Nr. (15/4-1)31-2978 (t. 1, b. l. 96-97) leidimas laikinai gyventi išduotas vieneriems metams.

B. P. 2014-05-08 pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas tikslą dirbti ir užsiimti kita ekonomine veikla (t. 1, b. l. 110-115). Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2014-05-21 paklausimu Nr. (15/14-7)10K-21937 (t. 1, b. l. 127) kreipėsi į Policijos departamento Viešosios policijos valdybą, prašydamas pranešti, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Policijos departamentas 2014-05-27 raštu Nr. 5-S-1851 pateikė 2014-05-27 Išvadą dėl B. P. grėsmės viešajai tvarkai Nr. 5-IL-664 (t. 1, b. l. 45-47), kurioje konstatavo, kad B. P. gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Išvadoje pažymėta, kad pareiškėjo atžvilgiu 2013-11-12 Lietuvos kriminalinės policijos biure pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00028-13 pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį. Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra labai sunkus tyčinis nusikaltimas. Be to, B. P. 2012-02-28 ir 2012-12-10 nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124-1 straipsnio 4 dalį ir nėra sumokėjęs 200 Lt baudų. Išvada pagrįsta 2014-05-26 pažyma apie tikrinamą užsienietį su priedais (t. 1, b. l. 48-55). Ieškomo asmens duomenyse Interpolo duomenų bazėje nurodoma, kad B. P. kaip nusikaltėlio ieško (duomenys neskelbtini) valstybė ir reikalauja jį suimti ekstradicijos tikslu (t. 1, b. l. 49). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre pateikti duomenys apie pareiškėjo įtarimą nusikaltimo padarymu (t. 1, b. l. 51-52). Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre pažymėta, kad pareiškėjas 2012-02-28 ir 2012-12-10 baustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124-1 straipsnio 4 dalį ir nesumokėjęs 200 Lt baudos (t. 1, b. l. 53-55).  

Migracijos departamentas 2014-06-02 sprendimu Nr. (15/4-1)3I-686(00092), vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsižvelgęs į Policijos departamento 2014-05-27 išvadą Nr. 5-IL-664 bei įvertinęs tai, kad užsienietis įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas, įrodymus, kad nusikalstamas veikas ketina daryti ateityje, aplinkybę, kad tai ne pirma Policijos departamento išvada dėl asmens grėsmės viešajai tvarkai, padarė išvadą, kad B. P. gyvenimas pažeistų visuomenės interesus ir  atsisakė išduoti leidimai laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) valstybės piliečiui B. P. (t. 1, b. l. 7-10).

Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje B. P. nebuvo išduotas remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo, Generalinės prokuratūros atsiliepime pateiktų duomenų bei procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėjui pareikštas įtarimas Lietuvos kriminalinės policijos biuro ikiteisminio tyrimo valdyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00028-13 pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį dėl pasikėsinimo padaryti didelės vertės sukčiavimą, dėl didelės vertės sukčiavimo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, dokumentų klastojimo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad panaudojus apgaulę prieš nukentėjusiuosius asmenis, neteisėtai buvo gautos ir užvaldytos piniginės lėšos: 2013-09-17 ir 2013-09-20 per du kartus iš kompanijos Willis Iberia Correduria de Seguros y ReaSeguros (Ispanija) 620 000 EUR ir 820 000 EUR, juos pervedant į UAB „Enara“ sąskaitą; iš Švedijos įmonės „Zimmer Sweden AB“ 2013-10-14 – 487 000 EUR, juos pervedant į UAB „Kosona“; iš Šveicarijos įmonės „FELIX CONSTRUCTIONS S.A.“ 2013-10-15 – 600 000 CHF, juos pervedant į UAB „Boleva“ sąskaitą; iš Vengrijos įmonės Liferay Hungary KFT sąskaitos 2013-11-05 – 226 000 EUR, juos pervedant į UAB „Simplera“; iš Švedijos įmonės „Pricerunner Sweden AB“ 2013-11-06 – 482 310 EUR, juos pervedant į UAB „Bolespa“ sąskaitą; 2014-04-24 iš Japonijos bendrovės „Sumitomo“ į UAB „Elaseta“ sąskaitą pervesta 586 345,23 EUR. Iš viso nusikalstamais veiksmais padaryta 10 013 700 Lt žala. Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre pažymėta, kad pareiškėjas 2012-02-28 ir 2012-12-10 baustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124-1 straipsnio 4 dalį ir nesumokėjęs 200 Lt baudos

Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329, 58 punkte numatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą arba prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar nėra Įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pareigūnas privalo tame tarpe patikrinti duomenis apie užsienietį Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, Prevencinių poveikio priemonių taikymo registre ir Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybiniame registre – ar užsienietis (vyresnis nei 14 metų) nebuvo padaręs administracinių teisės pažeidimų, ar jis nebuvo teistas, ar jis nėra pripažintas įtariamuoju, kaltinamuoju, ar jam nebuvo taikytos prevencinio poveikio priemonės, ar nėra paskelbta jo paieška Lietuvos Respublikoje. Sutinkamai su Aprašo 61 punktu, jeigu nustatoma, kad yra Aprašo 58.3.3 punkte nurodytų duomenų apie užsienietį, išsiunčiamas paklausimas Policijos departamentui, ar užsienietis gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

Išvados rengimo tvarkos aprašo 11.4 punkte nurodoma, kad prašymą pateikusio užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, jeigu jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar yra įrodymų, kad jis ketina daryti tokius nusikaltimus, 12.1 punkte nustatyta, kad grėsmė gali būti nustatoma, jeigu asmuo per pastaruosius dvejus metus padarė administracinių teisės pažeidimų ir nesumokėjo teismo ar valstybės pareigūnų paskirtos baudos.

Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatytas sukčiavimas esant kvalifikuojančioms aplinkybėms yra baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Šis nusikaltimas sutinkamai su Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalimi laikomas sunkiu tyčiniu nusikaltimu. Pareiškėjo atžvilgiu nustatyti abu Išvados rengimo tvarkos aprašo 11.4 ir 12.1 punkte nustatyti pagrindai, kuriems esant konstatuojama prašymą pateikusio užsieniečio grėsmė viešajai tvarkai. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra sumokėjęs administracines baudas, tačiau jokių dokumentų nepateikė, nors šis pažeidimas buvo nurodytas tiek Migracijos departamento 2014-06-02sprendime, tiek teismui pateiktuose dokumentuose. Byloje esantys dokumentai rodo, jog administracinės baudos sumokėtos nebuvo, pareiškėjas priešingai neįrodė. Nors pačiame Įstatyme nėra išaiškinta grėsmės viešajai tvarkai sąvoka, poįstatyminiame teisės akte pateiktas aiškinimas yra tikslus ir teisingas. Kiekvienas nusikaltimas Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip pavojinga Baudžiamajame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Bet kuris nusikaltimas yra pripažįstamas pavojingu visuomenei, kartu ir viešajai tvarkai. Pareiškėjui inkriminuojamas pasikėsinimas sukčiauti įgyjant didelės vertės turtą, didelės vertės sukčiavimas, neteisėta juridinio asmens veikla, nusikalstamu būdų įgytų pinigų legalizavimas, dokumentų suklastojimas. Iš pareikšto kaltinimo matyti, kad pareiškėjas įtariamas itin didelio masto tarptautinėje ekonominėje erdvėje vykdoma nusikalstama veikla, jam inkriminuojama 2 900 168 eurų nusikaltimu padaryta žala. Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai yra akivaizdi, nes tokie sunkūs nusikaltimai, kuriais jis kaltinamas, daro itin didelę žalą visuomeniniams ir ekonominiams santykiams. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas jau yra nuteistas už nusikaltimus, kuriais jis įtariamas šiuo metu Lietuvos Respublikoje. Jis buvo pripažintas kaltu (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2005-07-10 nuosprendžiu už tai, kad steigė įmones, siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo ir apgaule įgytas lėšas panaudoti asmeninių poreikių tenkinimui, jis išrašinėjo fiktyvias sąskaitas, kurias pateikdavo pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo patvirtinimui. Be to, pareiškėjas nuteistas už pinigų plovimą ir kliudymą liudytojui duoti parodymus. Matyti, kad Vilniaus apygardos teismui atsisakius išduoti pareiškėją (duomenys neskelbtini) valstybei ir šiam išvengus bausmės atlikimo, jis ir toliau atliko veiksmus, dėl kurių įtariamas ekonominio pobūdžio nusikaltimų padarymu. Tai, kad pareiškėjas nuteistas už nusikaltimų sistemą (duomenys neskelbtini) valstybėje, o šiuo metu eile nusikaltimų įtariamas Lietuvoje, leidžia  teigti, kad jo veikoje vyrauja sistematiškumas ir ateityje jis taip pat gali tęsti nusikalstamas veikas bei kelti grėsmę viešajai tvarkai Lietuvos Respublikoje.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2014-02-17 nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00028-13 B. P. paskirta kardomoji priemonė – 25 000 Lt užstatas (t. 1, b. l. 27-28). Įstatymo 35 straipsnis nesieja teisės atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įgyvendinimo su kardomosios priemonės asmeniui buvimu ar nebuvimu. Leidimai laikinai gyventi išdavimo pagrindai išdėstyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje. Šiuose pagrinduose taip pat nėra įtvirtinama, kad asmeniui, kuriam paskirta kardomoji priemonė dėl Lietuvos Respublikoje tiriamos ar nagrinėjamos baudžiamosios bylos, išduodamas leidimas laikinai gyventi. Aplinkybė, ar pareiškėjas bendradarbiauja su teisėsaugos organais teisiškai svarbi tik kaip grėsmę kvalifikuojanti, bet ne savarankiška aplinkybė. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu numatytas tik tada, kai tai liečia nusikaltimus, susijusius su prekyba žmonėmis (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas leidžia išduoti leidimą laikinai gyventi tada, kai asmens negalima išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo nustatyta tvarka arba jam šio Įstatymo 132 straipsnio nustatyta tvarka atidėtas išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Įstatymo 124 straipsnio 1 dalis įpareigoja užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Išimtis numatyta Įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje, kad užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos neleidžiama įstatymų nustatytais atvejais. Baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnis įtvirtina, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio 4 dalis numato, kad nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodoma, kad įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Šios pareigos vykdymas susijęs su asmens gyvenamąja vieta, o sankcijų taikymas gali būti realizuotas tik asmeniui priklausant Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Vadinasi, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas leidžia išduoti leidimą laikinai gyventi tada, kai asmens negalima išsiųsti iš Lietuvos Respublikos Įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju dėl priežasties, jog sutinkamai su Baudžiamojo proceso kodekso 119 ir 133 straipsniais reikalinga užtikrinti asmens dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

Įvertinus pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai bei valstybės institucijų pareigą tinkamu baudžiamojo proceso vykdymu atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, daroma išvada, kad nusikaltimu įtariamo asmens pareiga dalyvauti baudžiamajame procese visuomeniniu požiūriu yra svarbesnė, kadangi pareiškėjo keliama grėsmė gali būti pašalinama ar apribojama baudžiamojo proceso priemonėmis, paskiriant tinkamas kardomąsias priemones. Iš šioje byloje išnagrinėtos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo grėsmės viešai tvarkai pasireiškia jo polinkiu daryti nusikalstamas veikas. Tokia galimybė gali būti užkardoma Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio tvarka, įvertinus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.

Pareiškėjas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo grindė darbu bei kita ekonomine veikla, t. y. prašė leidimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Apie pareiškėjo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą atsakovui tapo žinoma iš Policijos departamento 2014-05-27 išvados, todėl spręsdamas leidimo išdavimo klausimą atsakovas turėjo surinkti duomenis dėl akivaizdaus fakto kardomosios priemonės skyrimo, nes kardomųjų priemonių skyrimas ikiteisminio tyrimo metu yra įprasta praktika ir priimti sprendimą dėl Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo. Kadangi priimdamas 2014-06-02 sprendimą Migracijos departamentas neįvertino Įstatymo 124 straipsnio 3 dalies bei Baudžiamojo proceso kodekso normų ir neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo sutinkamai su Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, Migracijos departamento 2014-06-02 sprendimas naikinamas ir pareiškėjo 2014-05-08 prašymas perduotinas nagrinėti iš naujo. Teismas nėra administravimo organas ir savo sprendimais administracinių veiksmų neatlieka.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

Skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-06-02 sprendimą Nr. (15/4-1)31-686(00092) ir įpareigoti B. P. 2014-05-08 prašymą išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                Rytis Krasauskas

    Mefodija Povilaitienė

               Jūra Marija Strumskienė