Civilinė byla Nr. e2-856-1004/2022

                                                                                Teismo proceso Nr. 2-70-3-03734-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.1.3.9; 2.1.3.1; 2.1.3.9; 2.4.2.9.1;

2.6.10.4; 3.2.4.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8;

3.1.7.11; 3.1.14.1; 3.1.16; 3.2.6.1

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms S. B. ir M. S.,

dalyvaujant ieškovo G. P. įstatyminei atstovei K. G. ir atstovui advokatui S. Š., atsakovės D. N. įgaliotam atstovui R. N. ir advokatei E. P., trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atstovui N. J. ir (duomenys neskelbtini) atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. patikslintą ieškinį atsakovei D. N. dėl bendraturčių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės D. N. priešieškinį ieškovui G. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) ministerijos, L.G., J. G., A.Ž., T. Ž., E. I., P. G., (duomenys neskelbtini) valdyba ir (duomenys neskelbtini) direkcija.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas ieškiniu (I t., b. l. 1 – 13), patikslintu ieškiniu (III t., b. l. 1 – 17), kurį patikslino 2022 m. vasario 28 d. (V t., 73 – 93) ir galutinai patikslino 2022 m. rugsėjo 12 d. (VI t., b. l. 107 – 124) prašė teismo: 1. Nustatyti sekančią naudojimosi (duomenys neskelbtini) ežeru (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarką:

1.1.       (duomenys neskelbtini) ežere teisę žvejoti turi tik minėto ežero savininkai (bendraturčiai) bei jų atstovai pagal įstatymą. Kitų trečiųjų asmenų žvejyba ežere yra leidžiama tik esant visų ežero savininkų (bendraturčių) rašytinės formos susitarimui dėl tokių leidimų išdavimo konkrečiam asmeniui ar asmenų grupėms, įsipareigojant šiuos asmenis supažindinti pasirašytinai su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintomis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis.

1.2.       (duomenys neskelbtini) ežero savininkai (bendraturčiai) gali žuvis įveisti ežere tik esant visų kitų bendraturčių rašytinės formos susitarimui (kokiu laikotarpiu ir kokių rūšių žuvimis) arba vieno iš bendraturčių sprendimu, prieš įveisiant žuvis, pateikus bendraturčiams Aplinkos apsaugos departamento (ar kitų oficialių institucijų ir jų specialistų) nuomonę, kad pageidaujamos įveisti žuvų rūšys nekenks ežero ekosistemai.

1.3.       (duomenys neskelbtini) ežere draudžiama tretiesiems asmenims plaukioti nesavaeigėmis vandens transporto priemonėmis, išskyrus jo savininkus (bendraturčius), jų atstovus pagal įstatymą bei šeimos narius. Kitiems tretiesiems asmenims ežere plaukioti nesavaeigėmis transporto priemonėmis yra leidžiama tik esant visų ežero savininkų (bendraturčių) rašytinės formos susitarimui dėl tokių leidimų išdavimo konkrečiam asmeniui ar asmenų grupėms.

2. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad kartu su atsakove bei trečiaisiais suinteresuotais (fiziniais) asmenimis yra (duomenys neskelbtini) ežero nepilnametis bendrasavininkas, kurio interesams atstovauja bei juos gina ir įgyvendina atstovė pagal įstatymą K. G.. Ši bendroji dalinė bendrasavininkų nuosavybė yra realiai neatidaloma, kadangi ją sudaro vandens telkinys, kurio ribų apibrėžti nėra galimybės, todėl bendrasavininkiai savo nuosavybės teises į jiems priklausančias ežero dalis gali įgyvendinti tik nustatant naudojimosi ežeru tvarką.

3.       Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) ežeras yra (duomenys neskelbtini) parke ir priklauso (duomenys neskelbtini) upės baseinui. Pagal (duomenys neskelbtini) parko zonavimo schemą šio ežero teritorija yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) ežero statusą akivaizdu, kad tai yra (duomenys neskelbtini) gamtos objektas, kuriame gali būti reguliuojama poilsinė veikla ir yra ribojamas žvejybos intensyvumas.

4.       Teigia, kad visi bendrasavininkai, išskyrus D. N., ežerą prižiūri ir saugo, vengia jo netinkamos eksploatacijos. Nors žvejyba minėtame ežere gali būti teisėta tik turint tam visų ežero bendrasavininkų sutikimą, tačiau D. N., savo sodybos lankytojams duoda leidimus žvejoti neturėdama tam kitų ežero bendrasavininkų pritarimo bei sutikimo net ir žinodama, kad kiti bendrasavininkai, įskaitant ieškovą, tokios jos veiklos netoleruoja, nepageidauja ir yra ne kartą prašę nutraukti neleistiną sodybos lankytojų žvejybą minėtame ežere.

5.       Nurodė, jog kaimo turizmo veiklą prie minėto ežero vykdo vienintelė D. N. iš visų bendrasavininkų, o jos nesutarimai su kitais bendrasavininkais dėl kaimo turizmo veiklos vykdymo bei neteisėto ežero eksploatavimo prasidėjo dar bent 2005 metais ir trunka jau ilgą laiką. Pažymėjo, jog atvykstančių asmenų skaičius neabejotinai yra reikšmingas ežero ekosistemai ir gamtai bei jos taršai. D. N. leidžiant sodybos lankytojams naudotis valtimis ar kitomis vandens transporto priemonėmis, ieškovo teigimu, nebeįmanoma užtikrinti ir kontroliuoti, kad minėti asmenys neteisėtai nežvejotų iš valties, todėl esant ribotam servitutui leisti tik maudytis, tik toks ieškovo siūlomas trečiųjų asmenų ežero naudojimo būdas turėtų būti užtikrinamas vykdant jos individualią veiklą. Taip pat D. N., kaip ežero bendrasavininkė, turi pareigą saugoti žuvų išteklius bei juos atkurti, t. y. ežero bendrasavininkų pareigos, susijusios su įžuvinimu, yra reglamentuotos įstatyme.

6.       Pažymėjo, jog visuma anksčiau nurodytų motyvų ir teisinių argumentų turi įtakos ir teismui nustatant bendraturčių teises (naudojimosi tvarką) į jų dalinės nuosavybės teise valdomą (duomenys neskelbtini) ežerą. Teisės aktais nėra draudžiama nė vienam iš ežero bendraturčių ne tik naudotis jo ištekliais, bet ir turint nuosavybę gauti iš jos pajamas. Nė vienas iš bendraturčių tokiu atveju negali įgyti pranašumo prieš kitus bendraturčius ar siekti sau palankių sąlygų kitų bendraturčių sąskaita. Todėl šiuo atveju savininko teisių pažeidimai šalintini nustatant visiems bendrasavininkams privalomą naudojimosi (duomenys neskelbtini) ežeru tvarką.

7.       Atsakovė atsiliepimu (VI t., b. l. 151 – 158) prašė 2022 m. rugsėjo 12 d. ieškovo patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

8.       Pažymėjo, jog ieškovas ieškinio reikalavimus keitė ir pildė tris kartus, tačiau 2022 m. rugsėjo 12 d. tikslindamas ieškinį atsisakė trijų tikslinto ieškinio reikalavimų, neatsižvelgė į 2021 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, kurios buvo pripažintos neįrodytomis. Papildė, jog ieškovas neatsižvelgė ir į 2022 m. kovo 15 d. atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes ir argumentus.

9.       Nors atsakovas kitus ežero bendraturčius (fizinius asmenis) į procesą įtraukė trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, tačiau atsakovė neabejoja, jog naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymas šiems asmenims pagal ieškovo 2022 m. rugsėjo 12 d. patikslinto ieškinio reikalavimus sukels teisines pasekmes.

10.       Kaip nurodė atsakovė, ji 2022 m. kovo 15 d. atsiliepimu (VI t., b. l. 1 – 11) pateikė argumentus į ieškovo 2022 m. vasario 28 d. patikslinto ieškinio reikalavimus. Mano, jog ieškovas 2022 m. rugsėjo 12 d. patikslintu ieškiniu nei į vieną atsakovės pateiktą argumentą neatsakė ir neatsikirto, jų neanalizavo ir nevertino. Dėl šių priežasčių atsakovė pakartotinai išdėsto tuos pačius argumentus, kaip buvo išdėsčiusi 2022 m. kovo 15 d. atsiliepime.

11.       Atsakovė nesutinka su ieškovo patikslinto ieškinio 1.1. punkte nurodytu reikalavimu dėl žvejybos (duomenys neskelbtini) ežere, nes ieškovas formuluoja uždraudimą tretiesiems asmenims žvejoti be rašytinio visų bendraturčių susitarimo dėl leidimo išdavimo konkrečiam asmeniui ar asmenų grupėms. Tai reiškia, jog tretieji asmenys niekada negalės žvejoti ežere, nes siūloma sąlyga yra neįgyvendinama. Atsakovė nurodė, jog ne visi (duomenys neskelbtini) ežero bendraturčiai gyvena prie (duomenys neskelbtini) ežero, todėl jų rašytinio sutikimo kiekvienu konkrečiu atveju nebūtų galima gauti. Pažymėjo, jog šio reikalavimo patenkinimas yra aktualus tik ieškovo atstovams pagal įstatymą – jo tėvams, kurie kaip nepilnamečio bendraturčio įstatyminiai atstovai siekia sau užsitikrinti neribotą žvejojimą ežere.

12.       Nurodė, jog priešingai, nei patikslintame ieškinyje teigia ieškovas, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties 44 punkte nurodyta, jog byloje esantys įrodymai nepagrindžia, kad apskritai kokia nors žala padaryta ar bus daroma ateityje bendram turtui – ežero ekosistemai. Pažymėjo, jog yra pareiškusi priešinį ieškinį ieškovui, kuriuo prašo nustatyti, kad 1. (duomenys neskelbtini) ežere gali žvejoti tik savininkai; 2. Negalima žvejyba tamsiu paros metu; 3. Draudžiama žvejyba tinklais. Mano, jog priešieškinio patenkinimas geriau atitiks visų bendraturčių interesus ir bus lengviau įgyvendinamas.

13.       Dėl ieškovo patikslinto ieškinio 1.2. punkte nurodyto reikalavimo dėl žuvų įveisimo (duomenys neskelbtini) ežere atsakovė mano, jog jis yra perteklinis. Kadangi ežero bendrasavininkų pareigos, susijusios su žuvų įveisimu yra reglamentuos įstatyme, todėl nėra pagrindo nustatyti šiuos principus. Atsakovė nesutinka, jog bet kuris iš bendraturčių be žuvų išteklių mokslinių tyrimų rekomendacijų galėtų įveisti (duomenys neskelbtini) ežere žuvis, o ypač ieškovo tėvas A. P. Paaiškino, kad nėra informacijos, kokių rūšių žuvų ežere esama, ar žuvų išteklių būklė yra gera ir populiacija gyvybinga, koks pašaras naudojamas.

14.       Todėl atsakovė pareiškė priešieškinį ir prašo nustatyti kokiomis sąlygomis (duomenys neskelbtini) ežerą galima įžuvinti, kad nebūtų pakenkta natūraliai ežero ekosistemai. Atsakovės vertinimu, tik atlikus priešieškinyje nurodytos konkrečios kompetentingos mokslo įstaigos tyrimą, būtent priešieškinio reikalavimų patenkinimas geriau atitiks visų bendraturčių interesus bei geriau prisidės prie bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo.

15.       Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovo patikslinto ieškinio 1.3. punkto reikalavimu dėl draudimo (duomenys neskelbtini) ežere plaukioti tretiesiems asmenims, numatant tam tikras išimtis. Pažymėjo, jog ieškovas jau reiškė analogišką reikalavimą, o Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties 63 punkte iš esmės yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ežere pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, galima naudotis nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Pažymėjo, jog toks patikslinto ieškinio reikalavimas turi būti atmestas, ieškovui pareiškus tapatų reikalavimą, kuris apeliacinės instancijos teismo nutartimi jau yra išspręstas.

16.       Paaiškino, jog šis patikslinto ieškinio reikalavimas, taip, kaip jis suformuluotas, reiškia ne naudojimosi tvarkos nustatymą, o uždraudimą tretiesiems asmenims plaukioti nesavaeigėmis vandens transporto priemonėmis be rašytinio visų bendraturčių susitarimo dėl leidimų išdavimo konkrečiam asmeniui ar asmenų grupėms. Ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, jog atsakovė turi valtis ir jas ir galbūt žvejybos įrankius nuomoja, gauna atlygį už tokią veiklą.

17.       Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) ežere negalima plaukioti tamsiu paros metu ir mano, jog šis reikalavimas geriau atitiks visų bendraturčių interesus ir neprieštaraus įstatymui.

18.       Atsiliepimais į pradinį bei patikslintą ieškinius (II t., b. l. 21 – 32; III t., b. l. 34 – 48, 58 – 65, 67 – 81) atsakovė prašė ieškovo (patikslintą) ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašė visiškai tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus, o atsakovės priešieškinį atmesti. Iš esmės patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus.

20.       Atsakovė mano, kad savo, kaip atsakovės teises, ji gali geriau apginti pareikšdama priešieškinį. Todėl atsakovė priešieškiniu (VI t., b. l. 74 – 81) prašė:

1. Nustatyti 9.000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra vandens telkinys – (duomenys neskelbtini) ežeras, naudojimosi tvarką:

1.1.       (duomenys neskelbtini) ežere gali žvejoti tik savininkai; negalima žvejyba tamsiu paros metu; draudžiama žvejyba tinklais.

1.2.        (duomenys neskelbtini) ežere negalima plaukioti valtimis tamsiu paros metu.

1.3.       (duomenys neskelbtini) ežero bendraturčiai, atsiradus požymių dėl (duomenys neskelbtini) ežero vandens užterštumo, privalo kreiptis į (duomenys neskelbtini) mokslinę įstaigą dėl taršos priežasčių nustatymo. Bendraturčiui pagal kito bendraturčio pasiūlymą atsisakius kreiptis, pripažinti pasiūlymą dėl ežero galimos taršos priežasčių nustatymo pateikusiam bendraturčiui teisę kreiptis į mokslo įstaigą, kitus bendraturčius įpareigojant atlyginti patirtas išlaidas, proporcingai turimai nuosavybės daliai.

1.4.       Nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) ežerą galima įžuvinti, pateikus kitiems bendraturčiams (duomenys neskelbtini) instituto ar kitos kompetentingos mokslo įstaigos atliktą tyrimą ir nustačius, kokių rūšių žuvų ežere esama, ar žuvų išteklių būklė yra gera ir populiacija gyvybinga, koks pašaras naudojamas, gauti mokslininkų įvertinimą, kokios rūšies žuvis rekomenduojama įveisti, kad nebūtų nepakenkta natūraliai ežero ekosistemai.

1.5.       Nustatyti, kad kiekvienas iš bendraturčių, kreipdamasis į kitus bendraturčius dėl įžuvinimo, privalo nurodyti, kokios rūšies žuvis ir kokį kiekį ketina įžuvinti ir pateikti bendraturčiams (duomenys neskelbtini) tarnybos išduotą pažymą apie žuvivaisinės medžiagos tinkamumą perkėlimui.

2. Priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

21.       2021 m. birželio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo ieškinys dėl bendraturčių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo patenkintas iš dalies. Teismas sprendimu nustatė (duomenys neskelbtini) ežeru naudojimosi tvarką, patenkino dalį prevencinio ieškinio reikalavimų.

22.       2021 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi panaikino 2021 m. birželio 21 d. teismo sprendimą dalyse dėl prevencinio pobūdžio reikalavimų, dėl naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo (sprendimo rezoliucinės dalies 4.5. ir 4.6. punktų), ir ieškovo ieškinį šiose dalyse atmetė. Likusioje dalyje – dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos – (sprendimo rezoliucinės dalies 4.1., 4.2., 4.3., 4.4. punktų), sprendimą panaikino ir bylą šioje reikalavimų dalyje grąžino nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. 2022 m. vasario 28 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį ir iš naujo suformulavo ieškinio reikalavimus dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini) ežeru tvarkos nustatymo.

23.       Atsakovei nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys, ieškovui – (duomenys neskelbtini) dalis, tretiesiems asmenims: L. G.– (duomenys neskelbtini) dalis, J. G. – (duomenys neskelbtini)dalis, P. G. – (duomenys neskelbtini) dalis, A. Ž.  ir T.  Ž. – (duomenys neskelbtini) dalys, A. Ž. – (duomenys neskelbtini) dalys, E. I.– (duomenys neskelbtini) dalys 9.00 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra vandens telkinys – (duomenys neskelbtini) ežeras.

24.       Ežeras ribojasi su privačiais žemės sklypais: 1) 3.49 ha dydžio miškų ūkio paskirties žemės sklypu, priklausančiu D. N., 2) 25.7200 ha žemės sklypu, kuris nuosavybės teise priklauso: 2/5 dalys – J. G., 1/5 dalis – L. G., 1/5 dalis – P. G., 1/5 dalis – G. P.; 3) 26.5000 ha žemės sklypu, kuris nuosavybės teise priklauso A. Ž., T. Ž.ir E. I. bei 4) 23.4102 ha laisvos (duomenys neskelbtini) paskirties žemės sklypu.

25.       Ieškinio pareiškimo teisme dieną atsakovė pagal Verslo liudijimą vykdė individualią veiklą jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kurių vienas – 3.49 ha dydžio miškų ūkio paskirties žemės sklypas, ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru. Nuo (duomenys neskelbtini) metų D. N. nevykdo ūkinės – komercinės veiklos.

26.       Atsakovė nurodė, jog iki pareiškiant ieškinį nepilnamečio ieškovo įstatyminiai atstovai rašė ir rašo įvairius skundus institucijoms dėl jos vykdomos veiklos. Tačiau skundai buvo ne dėl ežero teršimo, o dėl poilsiautojų keliamo triukšmo, dėl poilsiautojų padarytų Kelių eismo pažeidimų ir kt. Pažymėjo, jog nei vienu atveju nebuvo nustatyta neteisėta veikla ar pažeidimai. Mano, jog šiais veiksmais nepilnamečio ieškovo įstatyminiai atstovai nesiekia bendradarbiauti, kad visi bendraturčiai bendru susitarimu rūpintųsi bendro nekilnojamojo daikto – (duomenys neskelbtini) ežero švara bei susitartų dėl jo naudojimosi tvarkos. Ieškovo atstovai siekia primesti savo valią atsakovei, siekdami ne užtikrinti (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės tvarką ar vandens švarą, bet siekia kad atsakovė nevykdytų individualios veiklos – savo sodyboje, besiribojančioje su (duomenys neskelbtini) ežeru, neteiktų poilsio paslaugų teikimo.

27.       Paaiškino, jog dėl nustatyto įstatyminio reglamentavimo bei servituto nei (duomenys neskelbtini) ežero savininkai, nei žemės sklypų, besiribojančių su (duomenys neskelbtini) ežeru savininkai, negali susitarti ir drausti lankytojams patekti prie (duomenys neskelbtini) ežero, jame plaukioti, maudytis, vaikščioti aplink jį. Nurodė, kad nei vienam iš (duomenys neskelbtini) ežero bendraturčių ar su ežeru besiribojančių žemės sklypų bendraturčių nevykdant jokios veiklos nėra reikalingumo nei nustatyti lankytojų skaičiaus, nei teikiamų paslaugų laiko.

28.       Plaukiojimas vandens telkiniu daro nereikšmingą poveikį vandens telkiniui, todėl tam nereikalingas specialus leidimas. Kadangi (duomenys neskelbtini) ežere pagal galiojantį teisinį reglamentavimą galima naudotis nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, atsakovė prašo nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) ežere negalima plaukioti votimis tamsiu paros metu.

29.       Pasak atsakovės, ieškovo tėvas A. P., nesuderinęs su kitais bendraturčiais, be jos sutikimo, neištyręs ežere besiveisiančių žuvų rūšių ir jų populiacijos, įleido į ežerą invazines žuvies – Baltųjų amūrų mailiaus. Atsakovei taip pat žinoma, kad ieškovo tėvai ežere veisia ir karpius. Amūrus ir karpius jie šeria papildomu dirbtiniu maistu, taip galimai teršia ežerą ir daro žalą, kenkia natūraliai (duomenys neskelbtini) ežero, priklausančio ekosistemas saugančių vandens kraštovaizdžio tvarkymo grupei ekosistemai.

30.       (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini) ežero vanduo pradėjo žaliuoti, atsirado nemalonus kvapas, dėl ko tapo neįmanoma ežere maudytis. Atsakovei D. N. raštu pasikreipus į (duomenys neskelbtini), gautas atsakymas, kad ežero vandenyje yra nustatytas padidėjęs biocheminis deguonies suvartojimas, taip pat nurodyta, kad priežasčių dėl padidėjusio biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras gali būti įvairių: tai įvairios augmenijos pagausėjimas, perteklinių pašarų žuvims šerti ir kita.

31.       Kaip nurodė atsakovė, šiuo metu ežero vanduo taip pat nėra toks skaidrus, koks buvo (duomenys neskelbtini) metų pavasarį. Todėl, norint apsaugoti (duomenys neskelbtini) ežero ekosistemą, būtina nustatyti visas priežastis, dėl ko yra padidėjęs biocheminio deguonies suvartojimas. Dėl to atsakovė prašo nustatyti (duomenys neskelbtini) ežero bendraturčių tvarką, kuria būtų atliktas nurodytos konkrečios kompetentingos mokslo įstaigos tyrimas dėl taršos priežasčių nustatymo.

32.       (duomenys neskelbtini) ežere nebuvo atlikti gyvenančių žuvų išteklių moksliniai tyrimai, nėra informacijos, kokių rūšių žuvų ežere esama, ar žuvų išteklių būklė yra gera ir populiacija gyvybinga. Atsakovė mano, kad prieš kreipiantis į bendraturčius dėl leidimo įveisti žuvį ar prieš nusprendžiant vienasmeniškai, tačiau būtina atlikti tyrimą, kokių rūšių žuvų ežere esama, ar žuvų išteklių būklė yra gera ir populiacija gyvybinga, koks pašaras naudojamas, gauti mokslininkų įvertinimą, kokios rūšies žuvis rekomenduojama įveisti, kad nebūtų nepakenkta natūraliai ežero ekosistemai.

33.       Ieškovas atsiliepimu (VI t., b. l. 142 – 150) į atsakovės priešieškinį, jį prašo tenkinti iš dalies. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 12 d. patikslintą ieškinį prašo tenkinti pilna apimtimi ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

34.       Atsiliepimu nurodė, jog su D. N. priešieškiniu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ieškovas sutinka iš dalies, kadangi pareikšti reikalavimai dėl žvejojimo (duomenys neskelbtini) ežere, plaukiojimo, įžuvinimo iš esmės atitinka jo patikslinto ieškinio reikalavimus. Paaiškino, jog bendraturčių iniciatyva, valant ežerą, į jį buvo įleista ir Baltųjų amūrų.

35.       Teigia, kad būtent ieškovas nuo pat pirminio ieškinio reiškė reikalavimą nustatyti (duomenys neskelbtini) ežero naudojimosi tvarką, o atsakovė nuolat neigė tokios tvarkos nustatymo poreikį, su visais reikalavimais nesutiko ir teigė, kad viskas yra reglamentuota teisės aktais ir jokio poreikio nustatyti naudojimosi tvarką nėra. Tik 2021 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinę bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ir tik po patikslinto ieškinio pateikimo, atsakovė sutiko, kad visgi reikalinga nustatyti naudojimosi ežeru tvarką.

36.       Tačiau, priešingai nei nurodė atsakovė, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas yra alternatyvus, pagal jį (duomenys neskelbtini) ežere teisę žvejoti turėtų arba savininkai (bendraturčiai) bei jų atstovai pagal įstatymą, arba tretieji asmenys, tačiau pastaruoju atveju, žvejyba ežere būtų leidžiama tik esant visų bendraturčių rašytines formos sutarimui. Tokio susitarimo paneigimas prieštarautų savininkų (bendraturčių) teisėms ir teisėtiems interesams.

37.       Pažymėjo, kad leidžiant atsakovės sodybos lankytojams naudotis valtimis ar kitomis vandens transporto priemonėmis, nebeįmanoma užtikrinti ir kontroliuoti, kad minėti asmenys neteisėtai nežvejotų iš valties, todėl esant ribotam servitutui leisti tik maudytis, tik toks trečiųjų asmenų ežero naudojimo būdas turėtų būti užtikrinamas V. N. vykdant jos individualią veiklą. Teigia, jog siūloma naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, susijusi su plaukiojimu ežere, yra detalesnė ir labiau užtikrinanti ežero bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus.

38.       Dėl kiekvienos D. N. sodybos lankytojų neteisėtai pagautos žuvies ežero bendrasavininkams buvo padaryta turtinė žala, todėl būtina nustatyti ir įžuvinimo, kuris nepakenktų ežero ekosistemai, tvarką. Taigi, ieškovo siūloma naudojimosi (duomenys neskelbtini) ežeru tvarka, visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus bei geriausiai užtikrina visų bendraturčių interesus.

39.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė visiškai tenkinti priešieškinio reikalavimus, o ieškovo patikslintą ieškinį atmesti. Iš esmės patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus. Įgaliotas atstovas paaiškino, jog nepavykus ginčo išspręsti taikia, atsakovė pareiškė priešieškinį. Atstovė advokatė pažymėjo, jog atsakovė šiuo metu jau nevykdo jokios veiklos.

40.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, P. G., J. G. ir L. G. atsiliepimais ieškovo (patikslintą) ieškinį palaikė pritardami ieškovo ieškinio argumentams ir prašė jį tenkinti visiškai (II t., b. l. 8 – 11, 13 – 16, 17 – 20; III t., b. l. 103 – 108, 120 – 126; VI t., b. l. 22 – 25, 27 – 30, 33 – 26). P. G., J. G. ir L. G. prašo bylą išnagrinėti jiems nedalyvaujant teismo posėdžiuose (II t., b. l. 156, 159, 160; III t., b. l. 191, 197, 199; IV t., b. l. 27, 28, 31; VI t., b. l. 52, ), todėl civilinė byla išnagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

41.       Tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Ž., T. Ž., E. I. , (duomenys neskelbtini) valdyba ir (duomenys neskelbtini) direkcija atsiliepimų byloje nepateikė. Nesant prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, civilinė byla išnagrinėta tretiesiems asmenims ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

42.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) skyrius, atsiliepimu į ieškovo patikslintą ieškinį (VI t., b. l. 16 – 19) pažymėjo, jog ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nėra niekaip susijęs su trečiojo asmens vykdomomis funkcijomis ir teisės aktuose įtvirtintomis jos pareigomis. Atsiliepimu į atsakovės priešieškinį (VI t., b. l. 104 – 106) pateikė nuomonę, jog su pateiktu priešiniu ieškiniu sutinka ir mano, kad jis galėtų būti teismo tenkintas. Pažymėjo, jog dėl priešieškinyje keliamų naudojimosi tvarkos sąlygų valstybė nebūdama šio turto bendraturčiu detaliau negali pasisakyti.

43.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovas paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) ežere galioja „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės“, tačiau su taisyklių 17 punkto išimtimis. Minimų taisyklių 9.1 punktas reglamentuoja draudžiamus žvejybos įrankius natūraliame ežere. Dėl leidimų, tai turi turėti raštišką leidimą (bendrasavininkų) dėl žvejybos, bet tai nėra institucijos kontrolės sfera, nes ji atiduota daugiau savininkams. Tačiau yra reaguojama, jei žvejojama draudžiamais įrankiais. Valstybiniuose iki 16 metų leidimas žvejybai nėra reikalingas, o privačiame gali susitarti bendrasavininkai. Dėl plaukiojimo valtimis reglamentuoja tam priimtos plaukiojimo vidaus vandenyse taisyklės. Valstybiniuose galima ir naktį žvejoti, nors yra išimtys, o savininkai gali susitarti atskirai. Mano, jog informacinio pobūdžio ženklai reikalingi dėl tokio pobūdžio vandens telkinių naudojimo taisyklių. Dėl įžuvinimo be abejo yra reikalingi moksliniai tyrimai, nes yra įžuvinimo normos. Paprastai dėl taršos vandens telkiniuose būna tam tikri požymiai, nugaišę žuvys, naftos pėdsakai, tada imami vandens mėginiai taršai nustatyti. Tačiau privačiuose mano, kad yra savininkų reikalas darytis tyrimus dėl teršalų. (duomenys neskelbtini) ežere užterštumo nebuvo nustatyta. Būna, jog karštomis dienomis telkinyje sužaliuoja dumbliai ir gali trūkti deguonies.  

44.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovas sprendimą dėl šalių ginčo prašė priimti teismo nuožiūra.

Ieškovo patikslintas ieškinys ir atsakovės priešieškinys tenkintini iš dalies.

45.       Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys patvirtina, jog D. N. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys, G. P. – (duomenys neskelbtini) dalis, L. G. – (duomenys neskelbtini) dalis, J. G. – (duomenys neskelbtini) dalis, P. G.  – (duomenys neskelbtini) dalis, A. Ž. ir T. Ž. – (duomenys neskelbtini) dalys, A. Ž. – (duomenys neskelbtini) dalys, E. I.  – (duomenys neskelbtini) dalys 9.00 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra vandens telkinys – (duomenys neskelbtini) ežeras, esantis (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 14 – 18, II t., b. l. 79 – 81, III t., 97 – 108, 126, 158 – 160, 164 – 165, 195; IV t., b. l. 9 – 15, 18 – 19, 22 – 25; V t., b. l. 94 – 98, 135, 136). K. G. valdomai (duomenys neskelbtini) daliai minimo žemės sklypo nustatytas servitutas – teisė ribotai naudotis sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis). Leisti ribotai naudotis kitais tikslais (leisti maudytis) (I t., b. l. 16). Pateikta informacija, jog policijos registruotų įvykių registre 2019 m. registruoti trys neteisėtos žvejybos atvejai adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. – du (pareiškėjai K. G. ir A. P.) (I t., b. l. 19; V t., b. l. 99). Pagal (duomenys neskelbtini) zonavimo schemą (duomenys neskelbtini) ežeras ir kita susijusi teritorija yra priskirtina (duomenys neskelbtini), kurioje vystomai veiklai yra taikomi tam tikri apribojimai (I t., b. l. 20; III t., b. l. 18; III t., b. l. 168 – 170, 172 – 189; V t., b. l. 100).

46.       Bylos rašytiniais duomenimis duomenimis, dėl D. N. neteisėtos veiklos (duomenys neskelbtini) tyrimas nutrauktas, nesant jos veiksmuose dėl saugomų teritorijų ir komercinės ar ūkinės veiklos administracinių teisės pažeidimų. D. N. (duomenys neskelbtini) įspėta, kad ateityje garantuotų savo sodyboje tvarką ir ramybę susibūrimų metu. 2014 m. ir 2020 m. priimti policijos nutarimai nepradėti D. N. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylų teisenos dėl neteisėtos žvejybos (duomenys neskelbtini) ežere (I t., b. l. 21, 22, 24 – 26, 43 – 46, 47 – 52; V t., b. l. 101, 102, 104, 105; V t., b. l. 123 – 126, 127 – 130).

47.       Pateiktas antstolio 2006-07-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dėl D. N. priklausančios sodybos teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ežero, (duomenys neskelbtini), vykdomos poilsio, paplūdimių bei turistinės stovyklos paslaugų veiklos (I t., b. l. 23; V t., b. l. 103). Pateiktas antstolio 2020-10-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dėl D. N. priklausančio miško, kuris ribojasi su sodyba ir ežeru poilsiavietės, esančios (duomenys neskelbtini), būklės užfiksavimo (I t., b. l. 31). 2019 m. A. G. ir A. P.  pareiškimai dėl žvejybos be bendrasavininkų sutikimo (duomenys neskelbtini) ežere (I t., b. l. 27 – 28, 28 – 29; V t., b. l. 107 – 108, 109 – 110) pagal kompetenciją perduoti (duomenys neskelbtini) valdybai (I t., b. l. 36 – 78; V t., 111). Pateikta D. N. rašytinio 2019-06-22 leidimo žvejoti fotonuotrauka, duomenys apie informacinę lentą prie D. N. sodybos (I t., b. l. 32, 33, 82, 85 – 90, 95; II t., b. l. 145; V t., b. l. 112, 113). Byloje yra K. G. paklausimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai kopija ir atsakymas į šį ir kitus paklausimus (I t., b. l. 34 – 37; V t., b. l. 114 – 117). 2019 m. priimti policijos nutarimai nutraukti (nepradėti) K. G. (J. G.) atžvilgiu administracinio nusižengimo bylų teisenos dėl konfliktų su D. N., neteisėtos žvejybos (I t., b. l. 38 – 40, 41 – 42; III t., b. l. 53 – 57; V t., b. l. 118 – 120; 121 – 122).

48.       Ežeras ribojasi su privačiais žemės sklypais: 1) 3.49 ha dydžio miškų ūkio paskirties žemės sklypu, priklausančiu D. N., 2) 25.7200 ha žemės sklypu, kuris nuosavybės teise priklauso: 2/5 dalys – J. G., 1/5 dalis – L. G., 1/5 dalis – P. G., 1/5 dalis – G. P.; 3) 26.5000 ha žemės sklypu, kuris nuosavybės teise priklauso A. Ž., T. Ž.ir E. I. bei 4) 23.4102 ha laisvos (duomenys neskelbtini) paskirties žemės sklypu (II t., b. l. 83 – 84; III t., b. l. 95 – 108, 109 – 124, 158 – 160; IV t., b. l. 5 – 7; V t., b. l. 151 – 153).

49.       D. N. pateikė 2019-09-17 nuotekų išvežimo važtaraščio kopiją (II t., b. l. 91), pinigų priėmimo už lauko tualeto nuotekų traukimo paslaugas (duomenys neskelbtini) m. kopijas (II t., b. l. 92 – 94). Pateikti J. N. susirašinėjimo el. laiškais su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovu duomenys (II t., b. l. 97 – 101). Pateiktos D. N., gyv. (duomenys neskelbtini), išduotų vykdomos veiklos rūšys ir laikotarpiai (II t., b. l. 102, 145, 165, 168; IV t., 105, 110; V t., b. l. 137, 165, 178). 

50.       (duomenys neskelbtini) direkcija 2021-03-05 raštu patvirtino, kad nėra žinoma, jog D. N. naudodamasi jai priklausančiais žemės sklypais (duomenys neskelbtini), nesilaikytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, terštų gamtą ar būtų bausta už teisės aktų pažeidimus (III t., b. l. 134 – 136). (duomenys neskelbtini) inspekcijos 2021-03-01 patikrinimo aktu aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų teršiant aplinką buitinėmis nuotėkomis ar atliekomis D. N. priklausančioje žemėje ir namų valdoje (duomenys neskelbtini), fakto nenustatyta (III t., 154 – 156; V t., b. l. 157 – 158; V t., b. l. 159 – 163).

51.       Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos aplinkos kokybes departamento 2021-03-23 rašte nurodyta, kad D. N. priklausantis nuotekų kaupimo rezervuaras nėra sandarus ir neatitinka nustatytos nuotekų tvarkymo tvarkos reikalavimų. Už nustatytą aplinkosauginį pažeidimą D. N. skirta administracinė nuobauda, tačiau žala už aplinkos teršimą nuotekomis D. N. skaičiuojama nebus, kadangi nepakanka duomenų norint apskaičiuoti aplinkai padarytą žalą – t. y. nėra tiesioginio nuotekų išleistuvo iš kurio būtų galima paimti mėginius užterštumui nustatyti ir pamatuoti debitą bei nustatyti išbėgusio nuotekų kiekio. D. N. nedelsiant užtikrino, kad rezervuaras būtų užsandarintas bei pateikė patikrinimą atlikusiems pareigūnams tai patvirtinančius įrodymus (IV t., b. l. 43 – 44; V t., b. l. 154 – 155).

52.       Vietos apžiūros metu faktinės aplinkybės užfiksuotos ir teismo atstovo padarytose foto nuotraukose (IV t., b. l. 51). Pateiktas aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos 2021-05-12 apžiūros aktas ir foto nuotraukos (IV t., 70 – 71, 88 – 90). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta informacija apie atsakovės D. N. 2020 m. gautas pajamas iš individualios veiklos pagal verslo liudijimą (IV t., b. l. 77). Analogiškai individualią veiklą pagal pažymą tik nuo 2019-08-18 iki 2019-10-30 vykdė ir byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo J. G. (IV t., b. l. 107).

53.       Nei vienam iš byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) ežero planų, nėra išskirtos apsauginės pakrančių zonos, kurios bendrasavininkams nepriklauso, nepateiktas byloje ir naudojimosi bendru daiktu tvarkos planas (II t., 79 – 82, 95; III t., b. l. 111, 126; IV t., 16 – 17, 20, 26). Iš bendro ežero plano nustatyta, kad su (duomenys neskelbtini) ežero pakrančių zona ribojasi ieškovo G. P. kartu su trečiaisiais asmenimis J., P., ir L. G. turimas žemės sklypas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemės sklypas, trečiojo asmens E. I. žemės sklypas ir 2 atsakovei D. N. priklausantys žemės sklypai (III t., b. l. 123).

54.       2021 m. birželio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo ieškinys dėl bendraturčių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo patenkintas iš dalies (IV t., b. l. 114 – 159). 2021 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino 2021 m. birželio 21 d. teismo sprendimą dalyse dėl prevencinio pobūdžio reikalavimų, dėl naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo (sprendimo rezoliucinės dalies 4.5. ir 4.6. punktų), ir ieškovo ieškinį šiose dalyse atmetė. Likusioje dalyje – dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos – (sprendimo rezoliucinės dalies 4.1., 4.2., 4.3., 4.4. punktų), sprendimą panaikino ir bylą šioje reikalavimų dalyje grąžino nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo (V t., b. l. 27 – 62).

55.       (duomenys neskelbtini) direkcija 2021-09-23 pateikė raštą dėl pakitusios (duomenys neskelbtini) ežero vandens spalvos ir galimos taršos (VI t., b. l. 12). Taip pat pateikta 2021 m. lapkričio mėn. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsakymas į prašymą dėl (duomenys neskelbtini) ežero pakitusios spalvos ir galimos taršos (VI t., b. l. 13). Pateiktos (duomenys neskelbtini) ežero 2017 ir 2022 m. fotonuotraukos (VI t., b. l. 171 – 174). Pateiktas D. N. pasiūlymas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (VI t., b. l. 69 – 71, 83 – 85).

Dėl ieškovo patikslinto ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimų.

56.       Kaip teismo jurisprudencijoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ginčo šaliai tinkamai nesuformulavus reikalavimo, nėra ir ieškinio (priešieškinio), taigi ir teisminio nagrinėjimo dalyko. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

57.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas kaip vienas iš bendraturčių kreipėsi į teismą pareiškė patikslintą ieškinį atsakovei prašydamas teismo nustatyti jo siūlomą naudojimosi (duomenys neskelbtini) ežeru tvarką. Atsakovė, kaip viena iš bendraturčių, kreipėsi į teismą priešieškiniu ieškovui, kuriuo prašo teismo nustatyti jos siūlomą naudojimo (duomenys neskelbtini) ežeru tvarką.  

58.       Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Teismo vertinimu ieškovo patikslinto ieškinio 1.1. ir atsakovės priešieškinio 1.1. punktų reikalavimai iš esmės gali būti sprendžiami sprendžiant klausimus dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo, nors ir turi prevencinių reikalavimo požymių.

59.       Ieškovo patikslinto ieškinio (1.2. – 1.3) bei atsakovės priešieškinio likusi dalis reikalavimų (1.2. – 1.5. punktai) teismo vertinimu yra reiškiami siekiant prevenciniu priešieškiniu dalyje ginti vieno iš bendraturčių, t. y. ginčo šalių, teises. Pagal CK 1.138 straipsnio 3 punktą, vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).

60.       CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; kt.). 

Dėl naudojimosi ežeru bendros tvarkos nustatymo, nustatant žvejybos ežere tvarką.

61.       Kaip nustatyta iš ginčo situacijos, bendraturčiai nesutaria kaip naudotis, valdyti ir disponuoti bendru daiktu – ežeru. 2021 m. birželio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) sprendimu civilinėje byloje ieškovo ieškinys dėl bendraturčių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo patenkintas iš dalies. Teismas sprendimu nustatė (duomenys neskelbtini) ežeru naudojimosi tvarką, patenkino dalį prevencinio ieškinio reikalavimų. 2021 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi panaikino 2021 m. birželio 21 d. teismo sprendimą dalyse dėl prevencinio pobūdžio reikalavimų, dėl naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo (sprendimo rezoliucinės dalies 4.5. ir 4.6. punktų), ir ieškovo ieškinį šiose dalyse atmetė. Likusioje dalyje – dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos – (sprendimo rezoliucinės dalies 4.1., 4.2., 4.3., 4.4. punktų), sprendimą panaikino ir bylą šioje reikalavimų dalyje grąžino nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

62.       Pažymėtina, jog nors ieškovas ir yra sudaręs naudojimosi žemės sklypu planą, tačiau patikslintu ieškiniu šio plano jau neprašo tvirtinti. Ieškovas patikslintu ieškiniu siekia išplėsti teisę žvejoti turinčių asmenų (duomenys neskelbtini) ežere ratą, pareikšdamas alternatyvų reikalavimą, jog tokią teisė turi ir savininkai (bendraturčiai) pagal įstatymą. Atsakovė priešiniu reikalavimu ieškovui reikalauja nustatyti, jog (duomenys neskelbtini) ežere gali žvejoti tik bendraturčiai.

63.       Jei būtų tenkintas ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas, teismo vertinimu būtų nepagrįstai išplečiamas teisę žvejoti turinčių asmenų ratas ir nepagrįstai sulyginamos vaiko ir tėvų turtinės teisės. Ieškovas, kuris yra nepilnametis, teisėtai yra atstovaujamas įstatyminių atstovų pagal įstatymą. Tačiau toks atstovavimas nesuteikia tėvams teisių, kuriomis pagal įstatymą gali naudotis savininkas (bendraturtis). Teismo vertinimu tėvai ar vienas iš jų negali savo asmeniniams interesams tenkinti pasinaudoti vaiko turtu, nes įstatymas nurodo, jog kad vaiko ir tėvų turtinės teisės yra atskiros (CK 3.185 straipsnis). Todėl teismas mano, jog yra poreikis teismo sprendimu nustatyti asmenų, turinčių teisę žvejoti (duomenys neskelbtini) ežere ratą.

64.       Ieškovas patikslintu ieškiniu išreiškė alternatyvų reikalavimą dėl kitų trečiųjų asmenų žvejybos ežere turint tik visų ežero savininkų (bendraturčių) rašytinės formos susitarimą dėl tokių leidimų. Teismas pritaria atsakovės atsiliepime nurodytiems argumentams, jog ieškovas keisdamas ir pildydamas ieškinio reikalavimus, neatsižvelgė į 2021 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, kurios buvo pripažintos neįrodytomis.

65.       Todėl teismas vertina, jog atsakovė pagrįstai nesutinka su ieškovo patikslinto ieškinio 1.1. punkte nurodytu alternatyviu reikalavimu dėl žvejybos (duomenys neskelbtini) ežere, nes ieškovas formuluoja uždraudimą tretiesiems asmenims žvejoti be rašytinio visų bendraturčių susitarimo dėl leidimo išdavimo konkrečiam asmeniui ar asmenų grupėms. Tai reiškia, jog tretieji asmenys niekada negalės žvejoti ežere, nes siūloma sąlyga yra neįgyvendinama. Atsakovė nurodė, jog ne visi (duomenys neskelbtini) ežero bendraturčiai gyvena prie (duomenys neskelbtini) ežero, todėl jų rašytinio sutikimo kiekvienu konkrečiu atveju nebūtų galima gauti. Pažymėjo, jog šio reikalavimo patenkinimas yra aktualus tik ieškovo atstovams pagal įstatymą – jo tėvams, kurie kaip nepilnamečio bendraturčio įstatyminiai atstovai siekia sau užsitikrinti neribotą žvejojimą ežere.

66.       Vertinant aukščiau išdėstytą ir siekiant užtikrinti ir kitų ežero savininkų (bendraturčių) turimų turtinių teisių lygiateisiškumą, teismas tenkintina ieškovo patikslinto ieškinio 1.1. punkto ir atsakovės priešieškinio 1.1. punkto reikalavimus, kuriais nustatoma naudojimosi ežeru tvarka, jog (duomenys neskelbtini) ežere žvejoti gali tik savininkai (CPK 178, 185 straipsniai).

67.       Pažymėtina, jog ieškovas tikslindamas ieškinį, atsakovė teikdama priešieškinį teismui nepateikė savo siūlymų sekančiais klausimais: dėl pateikimo prie vandens telkinio (per kurias žemės sklypo dalis kiekvienos iš šalių), dėl atvykstančių prie ežero lankytojų skaičiaus sezono/ne sezono metu, teikiamų paslaugų laiko (dienų, valandų), dėl leidimų žvejoti (kiek per savaitę sezono metu, įsipareigojant teikti paslaugų gavėjams informaciją apie žvejojimą privačiame vandens telkinyje – t., y. supažindinti pasirašytinai su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. D1-14 (Suvestinė redakcija nuo 2021-05-07) „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“), dėl plaukiojimo ežere nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis (skaičius per dieną, savaitę sezono metu/ne sezono metu) ir dėl ežero įžuvinimo (kokiu laikotarpiu ir kokių rūšių žuvimis, prieš įveisiant žuvis, pateikiant bendraturčiams Aplinkos apsaugos departamento (ar kitų oficialių institucijų ir jų specialistų) nuomonę, kad pageidaujamos įveisti žuvų rūšys nekenks ežero ekosistemai.

68.       Tačiau teismas nesutinka su atsakovės priešieškinio iš esmės prevenciniu reikalavimu nustatyti, jog žvejyba ežere tamsiu paros metu negalima. Pažymėtina, jog žvejybos tamsiu paros metu apribojimus (duomenys neskelbtini) ežere nustato ir reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“ 17 punktas. Atsakovė priešieškiniu neįrodė, kad dėl žvejybos tamsiu paros metu yra keliamas realus pavojus ar žvejyba nakties metu daro esminę žalą, dėl kurios būtinas šis suvaržymas. Todėl teismas kaip perteklinį atmeta atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl nustatymo, kad ežere negalima žvejyba tamsiu paros metu (CPK 178, 185 straipsniai).

69.       Atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl draudimo ežere žvejoti tinklais vertintinas taip pat kaip perteklinis, todėl atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“ 9.1. punktas draudžia žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Teismo vertinimu žvejyba tinklais yra priskiriama prie draudžiamo žvejybos būdo ir įrankio ir privačiame (duomenys neskelbtini) ežere (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“ 17. punktas). Atsakovė priešieškiniu neįrodė, kad dėl žvejybos ežere tinklais bendrasavininkų nuosavybei yra realus pavojus ir gali būti padaryta esminė žala.

Dėl prevencinių ginčo šalių reikalavimų, nustatant plaukiojimo valtimis apribojimus ar draudimus.

70.       Atsakovė priešieškiniu (1.2. punktas) prašo nustatyti, jog (duomenys neskelbtini) ežere negalima plaukioti valtimis tamsiu paros metu. Ieškovas patikslintu ieškiniu (1.3. punktas) prašo nustatyti plaukiojimo (duomenys neskelbtini) ežere tretiesiems ir kitiems asmenims tvarką.

71.       Atsakovė kategoriškai nesutiko su ieškovo patikslinto ieškinio 1.3. punkto reikalavimu dėl draudimo (duomenys neskelbtini) ežere plaukioti tretiesiems asmenims, numatant tam tikras išimtis. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog ieškovas jau reiškė analogišką reikalavimą, o Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties 63 punkte iš esmės yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ežere pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, galima naudotis nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Todėl šis ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas teismo yra atmestinas, kaip tapatus, nes apeliacinės instancijos teismo nutartimi jau yra išspręstas.

72.       Nors atsakovė nurodė, jog reiškiamas priešieškinio reikalavimas dėl draudimo plaukioti valtimi ežere tamsiu paros metu geriau atitiks visų bendraturčių interesus ir neprieštaraus įstatymui. Tačiau teismas su atsakovės vertinimu sutinka iš dalies. 2021 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties 52 punkte nurodytas teisinis ginčo santykio reglamentavimas, jog naudotis nesavaeigėmis vandens transporto priemonėmis (duomenys neskelbtini) ežere visi asmenys turi teisę be jokio leidimo. Todėl draudimas naudotis nesavaeigėmis vandens transporto priemonėmis yra realiai neįgyvendinamas, nepagrįstai ribojantis kitų bendraturčių bei trečiųjų asmenų teises. Ginčo šalys neįrodė, kad būtent dėl plaukiojimo valtimis ežere tamsiu paros metu kyla realus pavojus. Todėl teismas kaip nepagrįstus atmeta ieškovo patikslinto ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl nustatymo plaukiojimo valtimis apribojimų ir draudimų (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl prevencinių ginčo šalių reikalavimų, nustatant žuvų įveisimo ežere tvarką.

73.       Dėl ieškovo patikslinto ieškinio 1.2. punkte nurodyto reikalavimo dėl žuvų įveisimo (duomenys neskelbtini) ežere atsakovė mano, jog jis yra perteklinis. Teismas sutinka su šiuo atsakovės argumentu, tačiau taip pat sprendžia, jog ir atsakovės priešieškinio 1.4. ir 1.5. reiškiami reikalavimai dėl ežero įžuvinimo tik pateikus kitiems bendraturčiams (duomenys neskelbtini) ar kitos kompetentingos mokslo įstaigos atliktą tyrimą bei dėl pažymos reikalingumo apie žuvivaisinės medžiagos tinkamumą perkėlimui ginčo nagrinėjimo metu yra taip pat pertekliniai. Ginčo šalys neįrodė, kad dėl neatliekamo įžuvinimo kyla realus pavojus.

74.       Kadangi ežero bendrasavininkų pareigos, susijusios su žuvų įveisimu yra reglamentuos įstatyme, konstatuotina, jog nėra pagrindo nustatyti šiuos principus. Pažymėtina, jog kad nėra informacijos, kokių rūšių žuvų ežere esama, ar žuvų išteklių būklė yra gera ir populiacija gyvybinga, koks pašaras naudojamas, kokia rūšimi galima ežerą įžuvinti, todėl ginčo šalių reikalavimai atmestini (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl prevencinių ginčo šalių reikalavimų, nustatant ežero vandens užterštumo tyrimo tvarką.

75.       Atsakovė nurodė, jog 2021 m. rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini) ežero vanduo pradėjo žaliuoti, atsirado nemalonus kvapas, dėl ko tapo neįmanoma ežere maudytis. Atsakovei D. N. raštu pasikreipus į (duomenys neskelbtini) direkciją, gautas atsakymas, kad ežero vandenyje yra nustatytas padidėjęs biocheminis deguonies suvartojimas, taip pat nurodyta, kad priežasčių dėl padidėjusio biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras gali būti įvairių: tai įvairios augmenijos pagausėjimas, perteklinių pašarų žuvims šerti ir kita.

76.       Pažymėtina, jog byloje ieškovas reiškė analogišką reikalavimą, o Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties 48 punkte iš esmės yra nurodyta, kad Visuomenės sveikatos centro atlikti 2018-2021 metais vasaros laikotarpiais tyrimai patvirtina, kad vandens kokybė (duomenys neskelbtini) ežere atitinka reikalavimus, nėra nustatyta kitų pažeidimų.

77.       Sutiktina su atsakove, jog šiuo metu ežero vanduo gali būti ne toks skaidrus, koks buvo 2021 metų pavasarį. Tačiau nenustačius ežero taršos fakto bei fakto, kad ežero ekosistemai yra kenkiama ir atlikus tik vieną tyrimą, kuriuo nustatytas padidėjęs biocheminis deguonies suvartojimas, negalima spręsti apie pagrįstumą atsakovės priešieškinio 1.3. punkto reikalavimo patenkinimui, todėl jis atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovė neįrodė, kad dėl neatliekamo užterštumo tyrimo ar ieškovo bei jo įstatyminių atstovų veiklos kyla realus pavojus.

78.       Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti ir teismo posėdyje išdėstyti argumentai dėl patikslinto ieškinio ir priešieškinio tenkinimo ar atmetimo nėra teisiškai reikšmingi ir priimtam teismo sprendimui esminės įtakos nuturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

79.       Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

80.       Byloje tenkintas iš dalies ieškovo patikslintas ieškinys ir atsakovės priešieškinys. Tačiau civilinė byla buvo pradėta pagal ieškovo ieškinį, kurį jis tikslino net keturis kartus. Nors nenustatyta šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, tačiau teismas sprendžia, jog ieškovui beveik du kartus (1,71 karto) didesnės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jo procesinio elgesio tikslinant ieškinį (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

81.       Bylos rašytiniais duomenimis (I t., b. l. 53) ieškovas patyrė 6050,00 Eur (1210,00 + 2178,00 + 1452,00 (atsiliepimas į apeliacinį skundą) + 1210,00 Eur) sumos bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio teikiant ieškinį bei patyrė 200,00 Eur išlaidų dėl naudojimosi žemės sklypu plano sudarymo (I t., b. l. 54; IV t., b. l. 92 – 93, 94 – 96; V t., b. l. 16, 17; V t., b. l. 133, 134, 176, 177; VI t., b. l. 168). Viso ieškovas patyrė 6325,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

82.       Atsakovė yra patyrusi 220,00 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (II t., b. l. 35), 75,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 94,00 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį bei 3300,00 Eur (1000,00 + 500,00 + 300,00 (apeliacinis skundas) + 1000,00 + 500,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų sumą už advokatės pagalbą, 8,75 Eur pašto išlaidų (II t., b. l. 94; IV t., b. l. 84, 85, 91; 176, 178; VI t., b. l. 15, 86, 182). Viso atsakovė patyrė 3697,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

83.       Nors yra patenkinti tik po vieną šalių patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimai, tačiau teismas atsižvelgęs į ieškovo procesinį elgesį bei jo dėl to patirtas 1,71 karto didesnes bylinėjimosi išlaidas, sprendžia palikti šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų paskirstymo klausimo nespręsti.

84.       230,00 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ginčo šalių pagal byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų santykį (1,71 : 1) valstybei, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma kiekvienai ginčo šaliai yra didesnė už nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei nepriteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 3, 6 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti 9.000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra vandens telkinys – (duomenys neskelbtini) ežeras, naudojimosi tvarką, jog (duomenys neskelbtini) ežere gali žvejoti tik savininkai.

Kitose dalyse patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Palikti ieškovui ir atsakovei jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų nepaskirstyti.

Priteisti iš ieškovo G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), kurį kaip nepilnametį atstovauja įstatyminė atstovė K. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 145,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 00 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas: 5662 – bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš atsakovės D. N., a.k. (duomenys neskelbtini), 85,00 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 00 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas: 5662 – bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                     Vaidotas Narvidas