Baudžiamoji byla Nr. 1-565-903/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34213-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.14.1.2.4.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos

sekretoriaujant Ingridai Mišeikienei,

dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,

kaltinamajam A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 

A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nuo 2000 m. ne kartą teistas Lietuvoje, paskutinius kartus teistas: 1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m vasario 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs 2021 m. gruodžio 9 d.; 2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir 180 straipsnio 2 dalį subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. Kalėjimo viršininko sprendimu 2024 m. birželio 28 d. lygtinai paleistas iš Alytaus kalėjimo neatlikus  9 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės su intensyvia priežiūra. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 29 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti likusią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

A. R. įsibrovęs į patalpą svetimą turtą, o būtent:

jis 2024 m. rugpjūčio 24 d., laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 13.00 val., per paliktas atrakintas duris įsibrovęs į N. K. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš jo pagrobė plokščiaekranį 108 cm įstrižainės televizorių „LG 43UQ80003LB“, kurio vertė 400 Eur, ir plokščiaekranį 108 cm įstrižainės televizorių „Philips 43PU57555/12“, kurio vertė 400 Eur. Tokiu būdu, įsibrovęs į patalpą, jis pagrobė svetimą N. K. priklausantį 800 Eur vertės turtą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai bei parodė, kad žinojo, jog buto durys yra neužrakintos, tai nuėjo ir paėmė tuos televizorius. Viską darė vienas, su juo daugiau nieko nebuvo. Televizorius pridavė į lombardą, bet pats to padaryti negalėjo, nes neturėjo asmens dokumento, tai paprašė žmonių, kad tai padarytų už jį. Bendravo su V. K., tai asmuo, su kuriuo kartu yra buvę įkalinimo įstaigoje. V. K. gyvena tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ne vieną kartą yra buvęs pas jį. Iš anksto neplanavo vagystės, tiesiog taip gavosi. Ten buvo mažas namukas, iš ten ir išnešė. Tuo metu buvo blaivus. Reikėjo pinigų, tai ir pavogė televizorius. Lombarde už televizorius gavo 200 eurų, gautus pinigus išleido maistui. Nežino, kodėl V. K. save apšneka, vagystę padarė vienas, gal V. K. jį (V. K.) prigąsdino. V. K. sutiko prie Žemaitijos. Žinojo, kad V. K. jo ieško, bet neskambino. Televizoriai nėra sunkūs, pasiėmė po pažastim ir ėjo iki Žemaitijos. Civilinį ieškinį pripažįsta. Savo elgesį vertina blogai.

Iš nukentėjusiosios N. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji (duomenys neskelbtini), gyvena viena. Tuo adresu yra gyvenamasis namas. Name yra du kambariai ir virtuvė. Namas ir jo teritorija aptverti. Nuo 2024 m. gegužės mėnesio pas ją persikraustė gyventi jos brolis V. K., kuris po operacijos neteko vienos kojos. Todėl ji, mėnesiui išvykdama į reisą, kur dirba (duomenys neskelbtini), palikdavo savo namuose brolį vieną. Taip buvo ir 2024 m. liepos 28 d. Ji minėtą dieną išvyko į reisą ir grįžo 2024 m. rugpjūčio 31 d. naktį. Per tą mėnesį laiko, kol jos nebuvo namuose, ji su broliu bendraudavo per „Facebook“ ir jis jai apie tai, kad buvo pavogti iš jos namų jai priklausantys du televizoriai, nieko nesakė. Grįžusi namo, pamatė, kad svetainės kambaryje ant spintelės nebėra televizoriaus „LG“ ir jo pultelio, o miegamojo kambaryje nebėra televizoriaus „Philips“ su dviem pulteliais. Vienas iš jų buvo su blokeliu, tačiau pavogtas tik pultelis be blokelio. Abu televizoriai buvo tokio pat dydžio - 108 cm įstrižainės. Abu buvo be jokių sugadinimų ar įbrėžimo žymių. Abu televizoriai buvo pastatomi ant kojelių. Abu buvo plokščiaekraniai, juodos spalvos, tačiau vienas - „Philips“ buvo pirktas už 400 eurų prieš 4 metus, o kitas – „LG“ buvo pirktas prieš metus. Už jį mokėjo taip pat 400 eurų. Televizorių dokumentų ji neišsaugojo ir jų neturi. Abu televizoriai yra „pririšti“ prie jos el. pašto. Abiejų pavogtų televizorių pulteliai buvo originalūs, nenusitrynę, nesugadinti, juodos spalvos. Atpažinti televizorius ir tris pultelius gali iš jų bendros išvaizdos, tiksliau televizorių „LG“ gali atpažinti iš to, kad jo kraštai buvo apklijuoti polietileno plėvele, kuri buvo likusi nuo jo įsigijimo ir per metus apdrisko - vietomis nusilupo, o televizorių „Philips“ gali atpažinti iš jo bendro vaizdo, kadangi jis ypatingų žymių neturėjo. Jai brolis minėjo, kad jos namuose pas brolį buvo atėjęs draugas A. R., kurio draugai jai priklausančius televizorius pridavė į lombardą. Brolis buvo nuvykęs į lombardą ir minėjo, kad jame jai priklausantys televizoriai buvo, ir juos po jos parašyto pareiškimo paėmė policijos pareigūnai. Atvykusi į policijos komisariatą, tyrėjos kabinete pamatė ir atpažino jai priklausančius plokščiaekranius du televizorius „LG“ ir „Philips“. Juos atpažino iš bendros išvaizdos ir „LG“ atplėštos plėvelės kraštų. Prie televizorių buvę pulteliai yra tie patys ir ji juos atpažįsta iš bendros išvaizdos ir mažų nusidėvėjimo detalių. Jai abu televizoriai „LG“ ir „Philips“ bei jų pulteliai buvo grąžinti be sugadinimo, todėl civilinio ieškinio nereiškia, kadangi jai turtinė žala nebuvo padaryta, o moralinės žalos nereiškia (1 t., 39-42 b. l.).

Iš liudytojo V. K. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad  2024 m. gegužės mėn. jam buvo amputuota koja, todėl jis nuo 2024 m. gegužės mėn. gyvena pas savo seserį N. K., (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra vienas gyvenamasis namas, daugiau niekas, išskyrus jį ir jo seserį, ten negyvena. Sesuo dirba kelte ir jos dažnai nebūna namuose. 2024 m liepos mėn. pabaigoje sesuo išvyko į darbą ir grįžo 2024 m. rugpjūčio 31 d. Visą tą laikotarpį jis jai priklausančiame name buvo vienas. 2024 m. rugpjūčio mėn., tiksliai dienos neprisimena, pas jį užėjo pažįstamas A. R.. Jis jį pažįsta nuo senų laikų, nuo jaunystės. Atėjęs A. R. apžiūrėjo, kaip jis čia gyvena, tai yra apžiūrėjo visus kambarius. Vaikščiojo po svetainę, kur ant staliuko stovėjo televizorius „LG“. Po to, buvo įėjęs į miegamąjį, kur ant spintelės stovėjo kitas televizorius „Philips“. Po to jie gėrė arbatą, žiūrėjo televizorių jo kambaryje-miegamajame, kur ant spintelės stovėjo „Philips“ televizorius. Kiek pabendravę, išsiskyrė. Su A. R. alkoholinių gėrimų negėrė ir jis pas jį nakvoti nebuvo pasilikęs. Daugiau niekas pas jį atėjęs nebuvo. Praėjus dienai ar dviem, tiksliai neprisimena, pas jį antrą kartą atėjo A. R.. Jie dviese nuėjo į parduotuvę, iš kurios jis jam padėjo parnešti maisto produktus. Grįžę dar bendravo namuose, tačiau alkoholinių gėrimų negėrė ir daugiau pas juos niekas nebuvo atėjęs. Jis matė, kaip išeinant, jis nerakino namo lauko durų, kurių jie niekada nerakina, nes namas privatus, aptverta teritorija ir ten niekas neužeina. Tuo metu A. R. neliko pas jį nakvoti. Dar po kelių dienų, trečią kartą atėjo A. R.. Su kuriuo jis vėl, kaip su draugu, bendravo. Jis jam vėl kažką padėjo, kadangi su viena koja yra sudėtinga ką nors padaryti. Jie vėl bendravo, žiūrėjo televizorių, po ko jis išėjo. Praėjus dienai ar dviem, 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 11.00 val., jis savo automobiliu „Mersedes Benz“, pilkos spalvos, išvažiavo savo reikalais. Jam priklausantis automobilis „Mersedes Benz“, tuo metu kai jis yra namuose, stovi kieme, o kai automobilio kieme nėra, galima suprasti, kad nieko nėra namuose. Išvykdamas, jis namo durų neužrakino. Grįžęs tą pačią dieną, po dviejų valandų, apie 13.00 val., iš karto pamatė, kad namo durys yra atidarytos. Pamena gerai, kad išvykdamas duris jis paliko uždarytas, tačiau neužrakinęs. Įėjęs į namo vidų, svetainėje pastebėjo, kad nebėra televizoriaus „LG“. Įėjęs į miegamąjį, pamatė, kad nebėra televizoriaus „Philips“. Taip pat nebebuvo ir televizoriaus pultelių. Jis iš karto suprato, kas tai galėjo padaryti, ir apie įvykdytą vagystę policijai nepranešė, nes norėjo viską išsiaiškinti pats. Negalėjo patikėti, kad geras draugas A. R. tai galėjo padaryti. Abu televizoriai buvo nauji, plokščiaekraniai, juodos spalvos, dideli – 108 cm įstrižainių. Kai skambino A. R., jis jam telefonu neatsiliepė. Vėliau perskambino, melavo, kad jis yra išvykęs į P. ir jo Klaipėdoje nėra, todėl jokios vagystės jis įvykdyti negalėjo ir apie tai nieko nežino. Dar po kelių dienų jis vėl skambino A. R.. Atsiliepęs vyras, pasakė, kad A. R. nėra, jis paliko pas jį savo telefoną krautis ir negrįžo, kadangi buvo suimtas policijos ir uždarytas. Jis bekalbėdamas su tuo vyru, kuris jam prisistatė Andrėjaus vardu, paklausė gal jis ką nors žino apie televizorius ir tas A. jam iš karto pasakė, kad A. R. jo prašė ir jis kartu su dar viena moterimi užstatė du televizorius į lombardą, esantį H. M. gatvėje. Po to jis su tuo Andrėjumi susitiko ir jis jam patvirtino, kad tikrai į lombardą pridavė du televizorius „LG“ ir „Philips“. Minėjo, kad A. R. atvežė du televizorius prie lombardo ir jis su savo drauge, pateikę savo asmens dokumentus, pridavė į lombardą tuos televizorius. Apie tai, kad tie televizoriai buvo vogti, jis jam sakė, kad nežinojęs. Andrėjus minėjo, kad už tai, kad pridavė televizorius, jis nieko negavo. 2024 m. rugpjūčio 31 d. grįžus mano seseriai iš reiso, jis jai papasakojo, kas įvyko, ir ji tuo metu apie televizorių vagystę pranešė policijai. Iš papildomai duotų V. K. parodymų matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d., grįždamas namo automobiliu, pamatė keliu nuo jo sesers namų pusės einantį vieną jam iš matymo pažįstamą vyrą, vardu V., visi jie jį vadina V.. Su juo jis nebendrauja ir jokių reikalų su juo neturi. Jis nešėsi televizorių ir jau ėjo į netoliese esantį miškelį. Jis prie jo sustojęs nebuvo ir tuo metu su juo nekalbėjo. Sugrįžęs namo, jis iš karto pastebėjo praviras lauko duris ir, įėjęs į vidų, pastebėjo, kad nebėra dviejų televizorių, kurie priklauso jo seseriai. Jis iš karto suprato, kad televizorius pavogė A. R., kadangi jis jam tos dienos rytą skambino ir jo klausė, kur jis yra. Jis jam pasakė, kad yra išvažiavęs ir dar negrįš. A. R. pokalbio metu minėjo, kad jis yra kartu su V.. Tai yra su tuo asmeniu, kurį jis matė einantį keliu ir nešantį televizorių. Kai jis suprato, kad A. R. pavogė televizorių, jam paskambino ir pasakė, kad grąžintų televizorius. A. R. neigė pavogęs iš jo namų televizorius, sakė, kad tai ne jis ir nieko apie tai nežino. Nežinodamas, kaip surasti tą V., nes jo jokių kontaktų jis neturi, jis dar tą pačią dieną, susirado vieną žmogų, kuris pažįsta V., ir tas žmogus paskambino V. ir įjungęs garsiakalbį su juo kalbėjosi. Jis stovėjo šalia ir girdėjo, kaip tas žmogus V. pasakė, kad jis padarė negerą dalyką - apvogė namus. V. norėjo pasakyti, kad jis nieko nedarė, tačiau jam buvo pasakyta, kad jį matė, kaip jis neša televizorių ir V. daugiau nieko nebespėjo pasakyti, nes fone jis išgirdo ir atpažino A. R. balsą. A. R. garsiai sušuko V.: „dėk telefoną“ ir pokalbis baigėsi. Po to, praėjus kelioms dienoms, jis buvo susiradęs V. ir jis jam pasakė, kad jis buvo kartu su A. R., pravarde „T.“, atseit jo namuose, kuriuose A. R. sakydamas V., kad jam reikia parduoti savo televizorius, paprašė V. padėti jam išnešti vieną televizorių, o pats A. R. paėmė kitą televizorių. J. V. paklausė, kuriuose namuose jis buvo, iš kurių jie išnešė televizorius, tai jis jam apibūdino jo sesers namų adresą. Tada jis tiksliai įsitikino, kad televizorius pavogė A. R.. Pirmojoje apklausoje V. nenurodė dėl to, kad jis nenorėjo išduoti asmens, kuris jam suteikė informaciją, o, be to, jis pats prašė nepranešti policijai, sakė, kad A. R. įtikino, kad jie ima televizorius iš jam priklausančių namų, tai yra jis nežinojo, kad jie televizorius vagia (1 t., 67-70, 72-73 b. l.). 

Iš liudytojo V. K. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2024 m. vasarą, rugpjūčio mėn., tiksliai dienos neprisimena, ryte, prie Klaipėdos nakvynės namų susitiko seniai matytą vaikystės draugą „T.“ – A., kurio pavardės nežino, visi vadina jį „T.“. Jį buvo labai seniai matęs, žinojo, kad jis ilgai kalėjo ir atlikęs neseniai bausmę, išėjo į laisvę. Jie susitikę ilgai bendravo, po to „T.“ jį pasikvietė į savo namus. Ėjo pėsčiomis. „T.“ sakė, kad dabar gyvena Mažajame kaimelyje, tikslaus adreso nežino. „T.“ jį nusivedė prie gyvenamojo namo, kuris buvo dviejų galų - šalimais gyveno kiti žmonės, be to, dar kieme buvo garažas ir ten jame padarytas kaip gyvenamasis butas. „T.“ priėjęs namo durų jas atidarė. Neprisimena, ar jis jas atrakino, neatkreipė dėmesio. Jie į to namo vidų įėjo per duris. Niekas jų nelaužė. Kai įėjo į namo vidų, jis pamatė, kad jame yra du kambariai ir virtuvė. „T.“ užvirė arbatos, davė pavalgyti, lygtais davė bandelę. Bendraudami jie abu kalbėjosi, alkoholinių gėrimų nevartojo ir narkotinių medžiagų nevartojo. Abu buvo blaivūs. „T.“ pasakojo, kad jis šiame name gyvena kartu su asmeniu, pravarde „G.“, jo vardo ir pavardės nežino. Kur tuo metu buvo tas asmuo, pravarde „G.“, „T.“ jam nesakė. Taip jiems besėdint, „T.“ persirengė ir jo paprašė jam padėti nunešti du jam priklausančius televizorius iki lombardo, nes jam labai reikia pinigų. Jis sutiko padėti. Prieš tai „T.“ jam užsiminęs apie televizorius nieko nebuvo. Jis jo pagalbos paprašė tik būnant namo viduje. Jokių jam klausimų nekilo, dėl ko jis nori parduoti savo televizorius. Jeigu jam reikia, tai jis ir sutiko. Jokio atlygio už tai „T.“ jam nežadėjo. „T.“ paėmė vieną televizorių iš vieno kambario, kitą televizorių atnešė iš kito kambario. Taip pat jis paėmė ir televizorių pultelius. Jis paėmė ir iš namo išnešė vieną didelį televizorių, o kitą paėmė ir išnešė „T.“. Ėjo iki autobusų stotelės. Kadangi „T.“ ėjo greičiau, tai jis pirmas nuėjo iki stotelės. Jis ėjo lėčiau, nes turi problemų su koja. Sulaukę autobuso, nuvažiavo iki lombardo, esančio netoli „Žemaitijos“ kino teatro. Prie lombardo jie sutiko nepažįstamus moterį ir vyrą. „T.“ paklausė jų, ar jie sutiktų priduoti savo vardu jam priklausančius televizorius, nes „T.“ neturėjo dokumentų. Jis taip pat neturėjo su savimi asmens dokumento, nes nebuvo pasiėmęs. Ta moteris sutiko ir lombarde pridavė du televizorius. Pinigus pasiėmė „T.“. Kiek jis gavo, nežino. Jam „T.“ už tai nieko nedavė. Jis tik parduotuvėje nupirko degtinės butelį ir juos pavaišino. Begeriant degtinę, jam paskambino vienas pažįstamas ir pasakė, kad jis apvogė vienus namus. Jis pradėjo jam prieštarauti, tačiau pokalbį nutraukė „T.“. Po šio pokalbio, jis suprato, kad „T.“ jį bus apgavęs ir jam nieko nesakęs, išėjo savo reikalais. Tuo metu jau ji suprato, kad „T.“ paėmė ne savo televizorius, kaip sakė. Daugiau su „T.“ nebenorėjo turėti jokio ryšio ir su juo nebendravo ir jo sutikęs nebuvo. Po kurio laiko, jį susirado iš matymo pažįstamas V., kuris jam pasakė, kad jis kartu su A. iš jo namo išnešė, tiksliau, pavogė du televizorius. Jis nežinojo, kad 2024 m. rugpjūčio mėn. 24 d. iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kartu su A. pavogė du televizorius. Tvirtina, kad A. jam sakė, kad tie televizoriai yra jo ir jis gyvena tuose namuose. Be to, jis jam jokio įtarimo sukėlęs nebuvo: tuose namuose elgėsi kaip šeimininkas, juose valgė, persirengė. „T.“ jis atpažinti gali, kadangi, kaip jau minėjo, jis yra jo senas pažįstamas, tik nežino jo pavardės (1 t., 93-94, 98 b. l.).

Iš liudytojos R. Ž. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2024 m. rugpjūčio mėn., tiksliai dienos ji neprisimena, galėjo būti 24 d., po pietų, ji kartu su savo sutuoktiniu M. Ž. atėjo prie „Memelio“ lombardo, esančio H. M. g., Klaipėdoje. Jie norėjo priduoti savo mobilaus ryšio telefoną, tačiau lombardas tuo metu nedirbo ir jie ten netoliese stoviniavo, laukė, kol jis atsidarys. Taip jie bestoviniuodami pamatė, kaip nuo parduotuvės „IKI“ ateina keturi vyrai: du iš jų nešėsi po televizorių. Pamatę, kad lombardas nedirba, mąstė, ką daryti toliau. Vienas, kuris nešė televizorių, pasišalino. Kaip suprato, padėjo panešti ir dingo. Iš visų tų keturių vyrų ji pažino tik vieną iš jų, kurio vardas A.. Kiek atsimena, jie bandė kviestis taksi, tačiau tuo metu atėjo lombardo darbuotojas. Kai jis atrakino lombardo patalpas, jie visi įėjo į vidų. Dabar nebeprisimena, bet lygtais jie pirmi pridavė savo telefoną. Po to išgirdo, kaip vienas iš tų vyrų, kuris pasivadino pravarde „T.“, pasakė, kad jis tuos televizorius iš viso nori parduoti, nes jam jie nereikalingi. Iš to „T.“ kalbos suprato, kad tie abu televizoriai priklausė jam. Jos vyras pasakė, kad jis norėtų vieną televizorių išsipirkti, tačiau bijo, kad jie gali būti vogti. „T.“ patikino, kad abu televizoriai yra jo ir jie nėra vogti. Jie patikėjo, todėl vieną „T.“ televizorių „LG“ paėmė ir užstatė ant išsipirkimo jos vardu, tai yra ji lombardo darbuotojui pateikė savo asmens dokumentą tam, kad galėtų po mėnesio išsipirkti, nes tuo metu jo nusipirkti negalėjo, nes neturėjo pinigų. Po to, kai lombarde „T.“ pridavė savo televizorius ir už juos gavo pinigus, „T.“ iš karto su tuo A. apsipyko ir A. išėjo. „T.“ su aukštu, lieso sudėjimo vyru iš nakvynės namų liko su jais. „T.“ nuėjo į parduotuvę ir, nupirkęs degtinės, juos vaišino. Jie visi gėrė „T.“ nupirktą degtinę. Jis jiems pinigų nedavė. Pinigais su niekuo nesidalijo. „T.“ juos degtine vaišino dėl to, kad ji jam padėjo užstatyti lombarde jam priklausantį televizorių, nes, kaip suprato, jis neturėjo savo asmens dokumento. Kol vaišinosi, „T.“ pasakojo, kad jis yra ką tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos ir dabar jis buvo pas mamą ir ten kažkokios jam problemos su ja. Tačiau jie jo konkrečiai nieko neklausinėjo. Išgėrę degtinę, išsiskyrė. Praėjus išsipirkimo laikotarpiui, jie į lombardą nenuvyko ir televizoriaus neišsipirko, nes ir tuo metu neturėjo pinigų. Praėjus kuriam tai laikui, neprisimena tiksliai kada, gal rudenį, buvo susitikusi A.. Jie susitikę pasikalbėjo ir jis jai pasakė, kad buvo kažkokios problemos su televizoriais, kuriuos jie buvo atnešę į lombardą. Kaip suprato iš A. kalbos, jis savo vardu buvo užstatęs antrą „T.“ televizorių ir pasakė, kad tie televizoriai buvo vogti ir iš lombardo yra paimti. Lygtais jį buvo susiradęs pats televizoriaus savininkas. Daugiau ji apie tai nieko nežino. Negali atsakyti į klausimus, kada ir iš kur buvo pavogti tie televizoriai, nežino nei kas juos pavogė. Žino tik tiek, kad tas vyras, vardu „T.“, yra tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, pusiau gal stambus. Kur jis gyvena, koks jo vardas ir pavardė - nežino. „T.“ tą dieną ji matė pirmą kartą. „T.“ sakė, kad tie abu televizoriai yra tikrai jo ir jie nėra vogti. Todėl jie ir norėjo vieną iš tų dviejų televizorių nusipirkti. Mano, kad „T.“ pažįsta A., nes jis kartu su „T.“ ir dar dviem vyrais, kurie nešė televizorius, atėjo prie lombardo. Kiek žino, to „T.“ nepažįsta ir jos sutuoktinis, nes būtų pasakęs. Mano, kad „T.“ gali atpažinti iš veido bruožų, nes su juo tą dieną, kai pridavė televizorius, bendravo ilgokai (1 t., 78-81 b. l.).

Iš 2024 m. rugsėjo 2 d. N. K. pareiškimo matyti, kad ji nurodė 2024 m. rugsėjo 24 d. jos turto vagystės aplinkybes bei davė apie tai parodymus (1 t., 1-3 b. l.).

Iš 2024 m. rugsėjo 2 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Tai yra 3 aukštų gyvenamasis namas. Teritorijoje taip pat matomas stovintis 1 aukšto gyvenamasis namas, kurio tikslus adresas - (duomenys neskelbtini). Teritoriją aplink (duomenys neskelbtini) juosia metalinė tvora. Apžiūrint (duomenys neskelbtini) bei aplink esančius objektus, vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Apžiūrint (duomenys neskelbtini), matomas uždaros, plastikinės baltos spalvos durys. Apžiūrint durų rėmą ir jo užraktą, įsilaužimo požymių nenustatyta. Praėjus baltos spalvos duris, po kaire puse matomos rudos spalvos medinės durys, už kurių namo vidus. Viduje virtuvės patalpa ir kt. Po kaire puse matomos praviros medinės, tamsios spalvos durys, ant kurių laužimo žymių nenustatyta. Apžiūrint patalpą, joje matoma lova, juodos spalvos spintelė bei kita baltos spalvos spintelė. Patalpoje tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nepaimta. Šalia matomos kitos praviros rudos spalvos medinės durys. Apžiūrint duris, ant jų laužimo žymių nenustatyta. Patalpoje matomos medinės spintos, lovos bei kt. daiktai. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų iš patalpos nepaimta. Apžiūrint plastikinius langus, į minėtas patalpas langai nesugadinti, laužymo žymių nenustatyta (1 t., 18-30 b. l.).

Iš 2025 m. vasario 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką protokolo matyti, kad iš pateiktų atpažinimui 5 asmens fotonuotraukų, liudytoja R. Ž. atpažino asmenį „T.“, t. y. A. R., kuris 2024 m. rugpjūčio 24 d. atėjo prie „Memelio“ lombardo kartu su dar trimis vyrais, iš kurių du nešė po televizorių. „T.“ sakė, kad abu televizoriai priklauso jam, yra tikrai nevogti, ją įtikino, kad tie televizoriai priklauso jam, todėl ji norėdama vieną iš televizorių išsipirkti, kaip savo, jį lombarde pridavė – užstatė, pateikusi savo asmens dokumentą, o kitą televizorių užstatė, kiek žino, vyras vardu A.. Pinigų ji negavo. „T.“ pasiėmė visus pinigus, nes tai buvo jo televizoriai. Ji tik įgijo teisę televizorių išsipirkti, todėl jį ir užstatė. Pats vyras, esantis foto Nr. 3, kuris prisistatė „T.“ vardu, sakė, kad jam televizoriai nereikalingi, gavęs pinigus už televizorius, jis tik pavaišino degtine. Daugiau ji jo nematė. Vyrą, esantį foto Nr. 3, atpažįsta iš bendrų veido bruožų, pakritusių žandų. Jis tą dieną buvo nesiskutęs. Dar po kelių dienų, iš pažįstamų kalbų, sužinojo, kad tas asmuo, esantis foto Nr. 3, užmušė žmogų (1 t., 82-88 b. l.).

Iš 2025 m. vasario 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką protokolo matyti, kad iš pateiktų atpažinimui 5 asmens fotonuotraukų, liudytojas V. K. atpažino asmenį „T.“, t. y. A. R., su kuriuo jis 2024 m. rugpjūčio 24 d. išnešė iš gyvenamojo namo, esančio M. K., du A. R. priklausančius televizorius ir juos abu A. R. pridavė į lombardą (1 t., 95-97, 100-103 b. l.). ???

Iš 2024 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK vyr. tyrėjo A. B. tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų matyti, kad 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 13.00 val., kartu su vyr. patruliu R. D. nuvykta pareiškime minimu adresu (duomenys neskelbtini), kur galimai įvykdyta daiktų vagystė. Nustatyta, kad vagystė įvykdyta (duomenys neskelbtini). Minėtas namas yra (duomenys neskelbtini) kieme, patekimas į minėtą adresą per (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Kartu su pareiškėja apžiūrėta įvykio vieta, vaizdo stebėjimo kamerų nenustatyta. 13.55 val. nuvykta į 
H. M. g. 42, Klaipėdoje, į ten esantį „Memelio“ lombardą. Viduje pasitiko darbuotoja A. B., kuri perdavė užstatytus 2 televizorius bei kitus daiktus. Taip pat telefonu nufotografuotos sutartys Nr. 6103 ir Nr. 6102 , nuotraukos pridėtos prie tarnybinio (1 t., 110-113 b. l.).

Iš 2024 m. rugsėjo 6 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos 2024 m. rugsėjo 2 d. UAB „Memelio lombardai“, esančios H. M. 42, Klaipėdoje, pateiktos dviejų sutarčių kopijos. Apžiūros metu nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. su klientu A. S. sudaryta sutartis Nr. 6103. Nurodytas daikto pavadinimas - Philips TV, komentarai: du pultai, paskola 100, palūkanos 35, grąžinimo suma - 135, grąžinimo data 2024 m. rugsėjo 24 d. Grafoje „su taisyklėmis susipažinau, pinigus gavau“ nepasirašyta. Eilutėje – „daiktą atsiėmiau, pretenzijų neturiu“ yra du neįskaitomi parašai. Sutartis Nr. 6102 sudaryta 2024 m. rugpjūčio 24 d. su klientu R. Ž.. Nurodytas daikto pavadinimas - LG TV, komentarai: pultas, paskola 100, palūkanos 35, grąžinimo suma: 135, grąžinimo data - 2024 m. rugsėjo 24 d. Sutarties eilutėje „Su taisyklėmis susipažinau, pinigus gavau“ ranka įrašyta „R. Ž.“ ir šalia yra neįskaitomas parašas (1 t., 112-115 b. l.)

Iš 2024 m. rugsėjo 2 d. Reikalaujamų dokumentų protokolo matyti, kad įmonės „Memelio lombardai“, esančios H. M. g. 42, Klaipėdoje, buvo pareikalauta policijos pareigūnams ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-34213-24 pateikti du įkeistus televizorius: „Phillips“, modelio Nr. 43PUS7555/12, televizorius „LG“, modelio Nr. 43UQ80003LB, 3 vnt. distancinis pultelis ir 1 vnt, USB laidas. Daiktai paimti ir saugomi Klaipėdos AVPK. Daiktai nesugadinti. Perdavimo veiksme dalyvavo įmonės darbuotoja A. B. (1 t., 116-119 b. l.).

Iš 2024 m. rugsėjo 5 d. daiktų apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. iš UAB „Memelio lombardai“ darbuotojos A. B. paimti du televizoriai, kurie buvo apžiūrėti. Apžiūros metu nustatyta, kad: 1. Televizorius „Philips“, model No: 43PU57555/12, ser. Nr. FZ1A2041062899. Televizorius juodos spalvos, sidabriniu rėmeliu, 108 cm įstrižainės, ant kojelių pastatomas. Be išorinių sugadinimo žymių.2. Televizorius „LG“, model. No: 43UQ80003LB, ser. No:303MAFCEFD59, 03/2023. Televizorius juodos spalvos, 108 cm įstrižainės, ant kojelių. Televizoriaus šonai apklijuoti polietilenine plėvele, kuri vietomis atsilupusi. Be išorinių sugadinimo žymių. 3. Trys televizoriaus distanciniai pulteliai: be išorinių sugadinimo žymių. Du pulteliai su pavadinimu „Philips“, vienas „LG“, bei vienas originalus USB laidas - be išorinių sugadinimų (1 t., 120-125 b. l.).

Iš akistatos tarp įtariamojo A. R. ir liudytojo V. K. matyti, kad prieštaravimų pašalinti nepavyko, kiekvienas laikėsi savo parodymų (2 t., 35-39 b. l.).

Dėl veikos kvalifikavimo

Vagystė pagal BK 178 straipsnį – tai tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. BK 178 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sąvoka „įsibrovimas“ nusako nusikalstamos veikos padarymo būdą. Paties įsibrovimo būdai gali būti labai įvairūs. Šie būdai reiškia ne turto neteisėto paėmimo būdus, o nusako tik įsibrovimo, t. y. priėjimo prie turto, patekimo į nusikaltimo vietą, būdus. Pažymėtina, kad įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog nusikalstamą veiką padarė vienas ir nesutiko su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad jis 2024 m. rugpjūčio 24 d. nusikalstamą veiką padarė veikdamas su asmeniu, nesupratusiu darant nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė sutiko, kad įrodymų tyrimas būtų atliekamas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o per baigiamąją kalbą nurodė, kad iš kaltinimo turėtų būti šalinama minėta faktinė aplinkybė, t. y. kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas su asmeniu, nesupratusiu darant nusikalstamą veiką, kadangi byloje nenustatytas bendrininkavimo faktas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino kaltinimo dalis, jog A. R. 2024 m. rugpjūčio 24 d. nusikalstamą veiką padarė veikdamas su asmeniu, nesupratusiu darant nusikalstamą veiką, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

Taigi, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. R., įsibrovęs į patalpą (gyvenamąjį namą), pagrobė nukentėjusiajai N. K. priklausantį 800 Eur vertės turtą. Tokie kaltinamojo A. R. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kadangi jis, įsibrovęs į patalpą (gyvenamąjį namą), pagrobė svetimą turtą. Kaltinamasis A. R. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad įsibrauna į patalpą (gyvenamąjį namą), pasisavina svetimą turtą (du televizorius) bei tokius veiksmus atlikdamas, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio jo elgesio kils pasekmės (bus padaryta žala) ir jų norėjo.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

BK 27 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Įvertinus kaltinamojo A. R. charakterizuojančius duomenis, jo ankstesnius teistumus, tiek jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, t. y. jog yra teistas už tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, nuosavybei bei turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jis pripažintinas recidyvistu ir tai nustatytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis A. R. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei, būdamas lygtinai paleistas, neatlikęs laisvės atėmimo bausmės už analogiškas ir kitokias nusikalstamas veikas, vėliau buvo pasiųstas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės, anksčiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei bei sunkesnes nusikalstamas veikas, taip baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka, niekur nedirba, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla už labai sunkų nusikaltimą, kurioje jis yra suimtas, kas rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. R. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo dydį, kuris, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintinas trečdaliu. Vėlgi atsižvelgiant į paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai A. R. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kaltinamasis A. R. šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką padarė po Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka dalinio sudėjimo būdu (pridedant pusę bausmės) subendrintina su 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi. Nustatant šią dalį, įvertintina tai, kad pagal Alytaus kalėjimo viršininko sprendimą A. R. buvo lygtinai paleistas neatlikęs 9 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės, kuris Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 24 d.) buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis A. R. kitoje baudžiamojoje byloje (1-62-380/2025) buvo suimtas nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d. ir likusios neatliktos 9 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės atlikti nepradėjo. Taigi iki šio 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžio priėmimo dienos A. R. neatlikta 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės dalis yra 9 mėnesiai 2 dienos. Galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio šios bausmės atlikimo dienos. 

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė UAB „Memelio lombardai“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 200,00 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo A. R. (1 t., 136 b. l.). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, kad kaltinamasis A. R. gavo už užstatytus pavogtus televizorius UAB „Memelio lombardai“ priklausantį 200,00 Eur vertės turtą.

Dėl kitų klausimų

Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje gauta 2025 m. balandžio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-04626, kurioje paskaičiuota valstybės naudai priteistina 370,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio) teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam A. R. suma. Nors kaltinamajam A. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad jis yra darbingo amžiaus, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis dėl sunkios turtinės padėties neturės galimybių atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumos, kurios paskaičiuotu dydžiu teismas vėlgi neturi pagrindo abejoti.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir paskirti A. R. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 16 (šešiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę, jos pradžią skaičiuojant nuo faktinio šios bausmės atlikimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. R. pripažinti recidyvistu.

Priteisti valstybei iš nuteistojo A. R. 370,83 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų ir 83 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Civilinės ieškovės UAB „Memelio lombardai“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisti civilinei ieškovei UAB „Memelio lombardai“ iš nuteistojo A. R. 200,00 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o A. R. - nuo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus