Civilinė byla Nr. 2A-284-638/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24588-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.10; 1.3.6.3.2.9; 1.3.6.4.1.3;
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Tamašausko, Mindaugo Šimonio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3701-921/2018 pagal G. A. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Kauno klinikinė ligoninė, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, BTA B. I. Company filialas Lietuvoje dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą, išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. A. ieškinyje prašė panaikinti atsakovės 2017 m. lapkričio 8 d. visuotinio dalininkų susirinkimo protokolinę nutartį, kuria buvo nuspręsta atšaukti ieškovą iš viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigų; panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. K-712 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi G. A.“ ir pripažinti darbo sutarties nutraukimą su ieškovu neteisėtu; grąžinti ieškovą į darbą; priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo; priteisti ieškovui iš atsakovės neturtinę žalą; priteisti ieškovui iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad 2014 m. birželio 2 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta terminuota 5 metų darbo sutartis Nr. DS-161. Pagal šią darbo sutartį ieškovas buvo priimtas į direktoriaus pareigas. Tarp ieškovo ir atsakovės 2014 m. rugsėjo 5 d. buvo sudaryta kita darbo sutartis Nr. DS-30. Pagal šią darbo sutartį ieškovas buvo priimtas į gydytojo psichiatro pareigas 0,125 etato. Ieškovas 2017 m. lapkričio 10 d. buvo supažindintas su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. K-712 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi G. A.“ ir tą pačią dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 10 d., darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukti. Ieškovo nuomone, su juo sudaryta darbo sutartis ir susitarimas dėl papildomo darbo buvo nutraukti nepagrįstai ir neteisėtai dėl šių priežasčių: visų pirma, 2018 m. lapkričio 8 d. įvykusio atsakovės visuotinio dalininkų susirinkimo metu negalėjo būti priimtas sprendimas atšaukti direktorių iš pareigų, nes tokios galimybės nenumatė tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalis; antra, atsakovė, nutraukdama darbo sutartį su ieškovu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio nuostatas (praleido terminą, per kurį galėjo būti paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo; neįteikė ieškovui reikalavimo pasiaiškinti raštu dėl galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų ir kt.); trečia, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. K-712 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi G. A.“, su kuriuo jis buvo supažindintas 2017 m. lapkričio 10 d., yra neaiškus ir nemotyvuotas. Ieškovo nuomone, iš įsakymo turinio visiškai nėra aišku, kokį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ieškovas padarė, kokiais neteisėtais veiksmais ir kokias teisės normas ieškovas pažeidė. Be to, nėra aišku, kokios pasekmės (turtinės, neturtinės) kilo atsakovei dėl ieškovo atliktų galimai neteisėtų veiksmų. Ieškovas taip pat nurodė, kad atleidimas iš darbo bei atleidimo iš darbo pagrindas jam sukėlė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių, reputacijos, autoriteto sumažėjimą. Dėl šių priežasčių ieškovas prašė priteisti patirtą 5 000 Eur neturtinę žalą.
3. Atsakovė VšĮ Kauno klinikinė ligoninė atsiliepimu prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodė ir paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2014 m. birželio 2 d. buvo sudaryta terminuota 5 metų darbo sutartis Nr. DS-161. Ieškovas minėtos darbo sutarties pagrindu buvo priimtas į direktoriaus pareigas. Atsakovės 2017 m. lapkričio 8 d. visuotinio dalininkų susirinkimo metu ieškovas vienbalsiai buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2017 m. lapkričio 9 d. priėmė įsakymą Nr. K-712 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi G. A.“. Šio įsakymo pagrindu su ieškovu sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2017 m. lapkričio 10 d. Darbo sutartis su ieškovu, priešingai nei teigia ir bando įrodyti ieškovas, buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu – atšaukus juridinio asmens vadovą iš pareigų įstatymuose arba steigimo dokumentuose numatyta tvarka. Atsakovės teigimu, su ieškovu sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kaip numatyta VšĮ Kauno klinikinės ligoninės įstatuose, visų pirma, visuotiniame dalininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas atšaukti ieškovą iš pareigų, po to – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl darbo sutarties, sudarytos su ieškovu, nutraukimo. Ieškovo atšaukimo iš pareigų priežastys, tame tarpe ir kalti veiksmai bei motyvai buvo nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos specialistės 2017 m. spalio 30 d. išvadoje Nr. BR-2780 „Dėl VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus G. A. veiklos pažeidimų“. Ši išvada yra neatsiejama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. K-712 dalis. Kadangi darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, kiti ieškovo reikalavimai, tame tarpe ir reikalavimas priteisti neturtinę žalą, turi būti atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė ir paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 8 d. įvyko atsakovės visuotinis dalininkų susirinkimas, kuriame vienbalsiai buvo priimtas sprendimas atšaukti ieškovą iš direktoriaus pareigų. Ieškovas buvo atšautas iš pareigų dėl prarasto pasitikėjimo, o pastarąjį prarado dėl savo kaltų veiksmų. Dalininkams priėmus minėtą sprendimą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2017 m. lapkričio 9 d. priėmė įsakymą Nr. K-712, kuriuo nuo 2017 m. lapkričio 10 d. nutraukė su atsakovu sudarytą darbo sutartį ir susitarimą dėl papildomo darbo. Tiek 2018 m. lapkričio 8 d. visuotinio dalininkų susirinkimo metu priimtas sprendimas atšaukti ieškovą iš pareigų, tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymas dėl darbo sutarties, sudarytos su ieškovu, nutraukimo yra teisėti, priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Ieškovo atleidimą įforminančiuose dokumentuose yra aiškiai įvardinti atšaukimo motyvai ir teisiniai pagrindai, dėstomos visos su atleidimu susijusios aplinkybės. Darbo sutartis buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio pagrindu, todėl pagrindo taikyti ieškovo nurodytą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnį nebuvo. Nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigė 2017 m. lapkričio 10 d., nes šalys nebuvo susitarę kitaip. Atžvelgiant į tai, kad ieškovo atšaukimas iš direktoriaus pareigų buvo teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti kitų ieškovo reikalavimų, tame tarpe ir priteisti neturtinę žalą.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė ir paaiškino, kad ieškovas visuotiniame dalininkų susirinkime 2017 m. lapkričio 8 d. buvo atšautas iš direktoriaus pareigų dėl prarasto pasitikėjimo, reikšmingai suabejojus jo galimybe toliau tinkamai vykdyti vadovo pareigas. Sprendimas atšaukti įstaigos vadovą iš užimamų pareigų buvo motyvuotas, priimtas atsižvelgiant į atlikto vidaus audito metu užfiksuotų aplinkybių visumą. Juridinio asmens vadovo atšaukimas iš pareigų yra numatytas tiek galiojančiame Lietuvos Respublikos darbo kodekse, tiek Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, be to, galimybė atšaukti vadovą iš pareigų yra numatyta ir atsakovės įstatuose. Kadangi su ieškovu sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta po to, kai visuotiniame dalininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas atšaukti jį iš pareigų, pagrindo taikyti ieškovo nurodytą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnį ir jame numatytus reikalavimus atsakovė neturėjo, todėl jo pažeisti ir negalėjo. Su ieškovu teisėtai nutraukus darbo teisinius santykius, atsakovei nekyla ir pareiga atlyginti ieškovo prašomą neturtinę žalą.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA B. I. Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė ir paaiškino, kad su ieškovu sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, todėl pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį nėra. Atsakovės 2017 m. lapkričio 8 d. visuotinio dalininkų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas atšaukti ieškovą iš direktoriaus pareigų praradus pasitikėjimą. Atsakovės dalininkams priėmus sprendimą atšaukti direktorių iš pareigų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras teisėtai ir pagrįstai 2017 m. lapkričio 9 d. priėmė įsakymą Nr. K-712, kuriuo nuo 2017 m. lapkričio 10 d. nutraukė su ieškovu sudarytą darbo sutartį ir susitarimą dėl papildomo darbo. Kadangi ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas ir pagrįstas, mano, kad nėra jokio pagrindo priteisti ieškovo prašomą neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakyme Nr. K-712 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi G. A.“ nėra nurodytas DK 58 straipsnis (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės) kaip pagrindas, kuriuo remiantis buvo nutraukta su ieškovu sudaryta darbo sutartis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakyme Nr. K-712 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi G. A.“ numatyta, kad ieškovas iš užimamų pareigų atleidžiamas vadovaujantis „Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 35 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalimi ir VšĮ Kauno klinikinės ligoninės visuotinio dalininkų 2017 m. lapkričio 8 d. susirinkimo protokoliniu nutarimu atšaukti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktorių G. A. iš užimamų pareigų“. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VĮĮ) 9 straipsnio 5 dalis numato, kad tuo atveju, kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. VĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad VĮĮ yra bendrasis įstatymas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – SPĮĮ) atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2007), o tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovo atšaukimo iš direktoriaus pareigų teisėtumo, turi būti vadovaujamasi SPĮĮ, o ne VĮĮ. Teismas vertino, kad šiuo atveju ginčo įsakyme nurodyti VĮĮ straipsniai (9 straipsnio 5 dalis, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir jų turinys neabejotinai patvirtina atsakovės ir trečiųjų asmenų poziciją, kad su ieškovu darbo santykiai buvo nutraukti priėmus kompetentingam subjektui (visuotiniam dalininkų susirinkimui) sprendimą atšaukti direktorių iš pareigų.
9. Teismas sprendė, kad su ieškovu sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta ne DK 58 straipsnio pagrindu (dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo ar pažeidimų), ką mėgino įrodyti ieškovas, o DK 104 straipsnio pagrindu (atšaukus juridinio asmens vadovą iš pareigų). Teismas pažymėjo, kad DK 104 ir DK 58 straipsniuose numatyti skirtingi, vienas su kitu nesusiję darbo santykių nutraukimo pagrindai, todėl teismas nepasisako dėl ieškovo argumentų, susijusių su tuo, kad atleidžiant jį iš darbo buvo pažeisti DK 58 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai.
10. Teismas pažymėjo, kad SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalis, galiojusi ieškovo darbo teisinių santykių nutraukimo momentu, nenumatė galimybės atšaukti sveikatos priežiūros įstaigų vadovą iš pareigų. Minėto įstatymo 15 straipsnio redakcija, numatanti galimybę sveikatos priežiūros įstaigų vadovą atšaukti iš pareigų, įsigaliojo sekančią dieną po to, kai su ieškovu buvo nutraukta darbo sutartis, t. y. 2017 m. lapkričio 11 d. Teismas pažymėjo, kad iki 2017 m. liepos 1 d. galiojęs DK nenumatė darbo sutarties nutraukimo pagrindų, taikomų išimtinai tik juridinio asmens vadovui. Šiuo metu galiojančio DK 104 straipsnio 1 dalis numato, kad be DK ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.
11. Teismas nurodė, kad VšĮ Kauno klinikinės ligoninės įstatų, patvirtintų Visuotinio dalininkų susirinkimo 2014 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 1 (toliau – Įstatai), 32 punktas numatė, kad visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti Ligoninės direktorių, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Įstatų 31 punkte numatyta, kad darbo sutartį su Ligoninės direktoriumi sudaro ir nutraukia Sveikatos apsaugos ministras. Teismas sprendė, kad ieškovo darbo teisinių santykių nutraukimo metu galioję atsakovės Įstatai aiškiai ir konkrečiai numatė, kas gali priimti sprendimą atšaukti direktorių iš pareigų ir kas tokiu atveju gali nutraukti sudarytą darbo sutartį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, atleisdama ieškovą iš darbo, turėjo teisę vadovautis DK 104 straipsniu, reglamentuojančiu juridinio asmens vadovo atšaukimą iš pareigų.
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovė įvykdė abi atšaukimo iš juridinio asmens vadovo procedūros dalis: visų pirma, 2017 m. lapkričio 8 d. buvo sušauktas visuotinis dalininkų susirinkimas, kurio metu vienbalsiai buvo pritarta ieškovo atšaukimui iš pareigų; antra, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugo ministras 2018 m. lapkričio 9 d. priėmė įsakymą Nr. K-712, kuriuo nutraukė su ieškovu sudarytą darbo sutartį, įskaitant susitarimą dėl papildomo darbo nuo 2017 m. lapkričio 10 d. Todėl, teismo vertinimu, ieškovas neturi pagrindo teigti, kad su juo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai.
13. Teismas nurodė, kad nutraukiant su ieškovu sudarytą darbo sutartį buvo atsižvelgta į 2017 m. spalio 30 d. tyrimo išvadą Nr. BR-2780 „Dėl VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus G. A. veiklos pažeidimų“ (toliau - išvada), viešąjį interesą racionaliai ir efektyviai valdyti valstybės turtą, visuomenės interesą gauti kokybišką ir prieinamą asmens sveikatos priežiūrą, VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus suteiktus įgaliojimus, kuriais daromas poveikis Ligoninės veiklai ir viešajam interesui, įstaigos vadovui keliamus aukštesnius veiklos ir atsakomybės standartus. Įsakyme pažymėta ir tai, kad „nurodytos aplinkybės yra pagrindas nepasitikėti Ligoninės direktoriaus G. A. veikla“.
14. Teismas pažymėjo, kad nors Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakyme Nr. K-712 ir nenurodyta, dėl kokių konkrečių priežasčių (ieškovo veiksmų) buvo nuspręsta atšaukti ieškovą iš direktoriaus pareigų, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra pagrindas pripažinti įsakymą nemotyvuotu ar neaiškiu. Tyrimo išvada buvo parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus atlikto atsakovės valdymo ir veiklos audito 2017 m. liepos 7 d. ataskaita Nr. VAA-9. Išvadoje yra aiškiai ir konkrečiai nurodyti ieškovo darbo veiklos galimai padaryti pažeidimai, galimai pažeisti teisės aktai, nurodyta, kokie pareiginių nuostatų punktai galimai buvo pažeisti, taip pat nurodyta, kokie ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti ieškovo atžvilgiu ir kt. Teismas pripažino, kad 2017 m. spalio 30 d. išvada yra pakankamai informatyvi ir motyvuota, joje nurodyta ir 2017 m. liepos 7 d. vidaus audito ataskaita. Ši išvada buvo vertinta ir svarstyta 2017 m. lapkričio 8 d. visuotiniame dalininkų sprendime sprendžiant klausimą dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų. Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. priimtas įsakymas Nr. K-712 iš esmės nesukliudė ieškovui suprasti nei tai, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių 2017 m. lapkričio 8 d. visuotiniame dalininkų sprendime buvo priimtas sprendimas atšaukti jį iš pareigų, nei tai, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių su juo buvo nutraukta darbo sutartis.
15. Teismo vertinimu, tai, kad atlikus vidaus auditą buvo nustatyta, jog ieškovas, kaip direktorius, neužtikrino VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje skaidraus ir objektyvaus viešųjų pirkimų planavimo ir vykdymo, pakankamos sutarčių vykdymo kontrolės, tai, kad VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje nebuvo reglamentuota nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų pareigos, atsakomybė ir teisės, nebuvo vykdoma išankstinė finansų kontrolė ir kt., leidžia daryti išvadą, kad ieškovas prarado dalininkų pasitikėjimą dėl savo kaltų veiksmų. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovo kalti veiksmai pasireiškė aplaidžiu neveikimu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, kaip viešosios įstaigos vadovas, turėjo pareigą užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įstaigoje nebūtų nei Viešųjų pirkimų įstatymo, nei kitų teisės aktų pažeidimų, turtas būtų naudojamas racionaliai ir efektyviai, laikantis nustatytos tvarkos, būtų užtikrintas įstaigos veiklos skaidrumas. Ieškovas jam kaip viešosios įstaigos vadovui priskirtų pareigų tinkamai nevykdė. Teismas padarė išvadą, kad ligoninės direktorius netinkamai organizavo ligoninės veiklą ir netinkamai jai vadovavo, nesivadovavo teisės aktų reikalavimais, neužtikrino, kad teisės aktų reikalavimų ligoninėje būtų laikomasi, pareiginėse instrukcijose numatytas funkcijas akivaizdžiai vykdė netinkamai.
16. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovė neturėjo pareigos taikyti darbo sutarties 11 punktą ir įspėti ieškovą DK numatytu terminu apie darbo sutarties nutraukimą, kadangi ieškovas buvo atšauktas iš pareigų dėl kaltų veiksmų. Teismas nurodė, kad pagrindinė darbo sutartis buvo nutraukta DK 104 straipsnio pagrindu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. K-712, kuriame nurodyta: „nutraukiu su atšaukti iš direktoriaus pareigų G. A. darbo sutartį, įskaitant ir papildomo darbo sutartį“. Teisės aktai nenumato atsakovei pareigos pratęsti susitarimą dėl papildomo darbo teisinių santykių ar privalomai apsvarstyti tokio pratęsimo galimybes. DK 35 straipsnis aiškiai ir konkrečiai numato, kad susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai. Teismas sprendė, kad atsakovė, nutraukus pagrindinę darbo sutartį, teisėtai ir pagrįstai nutraukė ir susitarimą, sudarytą su ieškovu dėl papildomo darbo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovas G. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismo sprendimas priimtas netinkamai aiškinant 2017 m. lapkričio 9 d. ministro įsakymo Nr.K-712 (toliau - įsakymas) „Dėl darbo sutarties nutraukimo su VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi G. A.“ priėmimo metu galiojusias materialines teisės normas, reglamentuojančias su Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau - LNSS) viešosios įstaigos vadovu sudarytos darbo sutarties pasibaigimo pagrindus (SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalis, DK 104 straipsnis, 58 straipsnio 4 dalis, 58 straipsnio 6 dalis, 35 straipsnio 5 dalis). Ieškovas iš ligoninės direktoriaus pareigų buvo atleistas be įspėjimo, todėl įsakymas su priedu, t. y. išvada, yra vienintelis dokumentas, turėjęs ieškovui suteikti būtiną informaciją apie darbo sutarties pasibaigimą, jo priežastis ir padarinius. Vadovaujantis DK 65 straipsnio 3 dalimi, įsakyme ir/ar jo priede inter alia turėjo būti nurodytas aiškus, neprieštaringas, faktines aplinkybes atitinkantis darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir jį nustatanti įstatymo norma. Teismo sprendime yra neteisingai nurodoma, kad įsakyme išskirtos VšĮ įstatymo normos neva patvirtina, kad darbo santykiai su ieškovu buvo nutraukti kompetentingam subjektui priėmus sprendimą atšaukti ieškovą iš pareigų. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, LNSS viešųjų įstaigų veiklą ir jų vadovų priėmimo į darbą bei atleidimo iš darbo tvarką reglamentuoja specialus SPĮ įstatymas, todėl turi būti vadovaujamasi būtent juo, o ne VšĮ įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-424/2008,2017-08-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-326-684/2017). Dėl to, įsakyme nurodytos VšĮ įstatymo normos negali būti laikomos teisėtu darbo sutarties nutraukimo pagrindu. Teismo sprendime neteisingai nurodoma, kad įsakyme išskirtos VšĮ įstatymo normos neva patvirtina, kad darbo santykiai su ieškovu buvo nutraukti kompetentingam subjektui priėmus sprendimą atšaukti ieškovą iš pareigų.
17.2. Po įsakymo nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį priėmimo, nuo 2017 m. lapkričio 11 d. įsigaliojo nauja SPĮ įstatymo redakcija, kurios 15 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad: „LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai < ...> į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami DK nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be DK nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių“. Tik nuo 2017 m. lapkričio 11 d. įsiteisėjusiu SPĮ įstatymo 15 straipsnio pakeitimu įstatymų leidėjas nusprendė SPĮ įstatyme nustatyti naują su LNSS viešosios įstaigos vadovu sudarytos darbo sutarties pasibaigimo pagrindą - steigėjo sprendimą atšaukti vadovą iš pareigų. Iki šio pakeitimo įstatymo leidėjui specialiame SPĮ įstatyme nenumačius steigėjo teisės atšaukti vadovą iš pareigų, jos įgyvendinimo tvarkos bei pagrindų, tokio pobūdžio sprendimai negalėjo būti priimami, o tuo pačiu negalėjo būti nutraukiamos su vadovais sudarytos darbo sutartys vadovaujantis DK 104 straipsnio 1 dalimi.
17.3. Vadovaujantis DK 104 straipsnio 1 dalimi, tam, kad darbo sutartis, sudaryta su juridinio asmens vadovu, pasibaigtų atšaukus vadovą iš pareigų turi egzistuoti dviejų būtinųjų sąlygų visuma: 1) įstatymo norma, leidžianti juridinio asmens steigėjui priimti sprendimą atšaukti vadovą iš pareigų ir 2) įstatyme arba steigimo dokumentuose nustatyta juridinio asmens steigėjo sprendimo dėl vadovo atšaukimo iš pareigų priėmimo tvarka ir pagrindai. Taigi, ligoninės įstatų 32 punkto nuostata, kad „visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti ligoninės direktorių, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama“, negali būti laikoma teisėtu ieškovo atšaukimo iš pareigų pagrindu, nes ji prieštarauja SPĮ įstatymui. Tuo labiau, kad ligoninės įstatų VI skyriaus „Ligoninės dalininkų susirinkimo kompetencija ir sušaukimo tvarka“ 22 punkte net nėra numatyta ligoninės visuotinio dalininkų susirinkimo teisė priimti sprendimą dėl ligoninės direktoriaus atšaukimo. Nei ligoninės įstatų 32 punkte, nei kituose įstatų punktuose nėra sureguliuota visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo atšaukti ligoninės direktorių iš pareigų priėmimo tvarka bei pagrindai, inter alia nėra numatyta, kad direktorius gali būti atšauktas dėl prarasto pasitikėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis šiuo metu galiojančio SPĮ įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas nėra suteikęs LNSS viešosios įstaigos steigėjui absoliučios teisės atšaukti vadovą iš pareigų, t. y. yra nustatytas reikalavimas, kad sprendimas atšaukti įstaigos vadovą būtų priimtas steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių.
17.4. Nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad neva nėra pagrindo pripažinti, jog darbo teisiniai santykiai su ieškovu buvo nutraukti pagal DK 58 straipsnį. Įsakyme yra nurodytos specialiųjų įstatymų normos, kurios negali būti darbo sutarties pasibaigimo pagrindu atšaukus juridinio asmens vadovą iš pareigų. Įsakyme net nėra nurodyta bendroji DK 104 straipsnio 1 dalies norma. Įsakymu jo sudėtine dalimi yra pripažįstama išvada, o ne dalininkų nutarimas. Ieškovas nesutinka su sprendimo motyvais, kad įsakyme neva dėl apsirikimo nebuvo nurodyta DK 104 straipsnyje įtvirtinta bendroji teisės norma, t. y. DK 104 straipsnio 1 dalis. Pagal įsakymą pateiktas faktines aplinkybes darbo sutarties nutraukimas galėjo būti inicijuotas tik DK 58 straipsnio pagrindu, laikantis atitinkamos darbo sutarties nutraukimo procedūros. Ieškovo darbdavys, norėdamas šios procedūros išvengti, nusprendė ieškovą atšaukti iš pareigų, nors toks institutas nebuvo įtvirtintas SPĮ įstatyme, ir apie tai buvo puikiai žinoma įsakymą priėmusiam ministrui.
17.5. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad įsakyme neva dėl apsirikimo nebuvo nurodyta DK 104 straipsnyje įtvirtinta bendroji teisės norma, t. y. DK 104 straipsnio 1 dalis. Ministras konstatavo, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, neva norėdamas pabrėžti, kad ieškovas buvo atšauktas iš pareigų dėl atliktų kaltų veiksmų.
17.6. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo išvada, kad nutraukus darbo sutartį teisėtai bei pagrįstai buvo nutraukta ir papildoma darbo sutartis. Ieškovas net negalėjo pradėti tartis dėl papildomo darbo sutarties pratęsimo, nes apie dalininkų nutarimo ir įsakymo priėmimą sužinojo tik iš žiniasklaidos. Tuo labiau, kad ieškovui net nebuvo įteiktas 2017 m. spalio 17 d. raštas, kuriuo buvo prašoma pateikti pasiaiškinimą dėl darbo pareigų pažeidimo. Priešinga papildomo darbo sutarties šalis, ketindama neteisėtai atšaukti ieškovą iš ligoninės direktoriaus pareigų, nesiėmė jokių veiksmų dėl papildomos darbo sutarties pratęsimo, nors priežastys, dėl kurių buvo nutraukta pagrindinio darbo sutartis, niekaip nesusijusios su ieškovo pagal papildomą darbo sutartį vykdytomis darbo funkcijomis. Ieškovas dirbo ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoju psichiatru.
17.7. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu ieškovas pabrėžė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad iš ieškovo neva buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimą dėl galimai padarytų darbo pareigų pažeidimų. Teismo sprendime šiuo klausimu nėra pasisakyta. Ministerija nebuvo suinteresuota gauti iš ieškovo paaiškinimus su juos patvirtinančiais duomenimis tam, kad galėtų juos įvertinti ir priimti galutinį objektyvų sprendimą dėl to, ar ieškovas atliko kokius nors kaltus veiksmus. Šią išvadą patvirtina ir aplinkybės, susijusios su 2017 m. lapkričio 8 d. visuotinio dalininkų susirinkimo organizavimu, kuriame buvo priimtas dalininkų nutarimas atšaukti ieškovą iš pareigų. Ieškovui nebuvo pranešta apie organizuojamą visuotinį dalininkų susirinkimą, tokiu būdu užkertant ieškovui kelią pateikti pasiaiškinimą žodžiu.
17.8. Sprendime nepateikta jokių atsikirtimų į ieškovo argumentus dėl išvados nepagrįstumo - tik prielaidų ir ministerijos specialistės asmeninės nuomonės pagrindu išvadoje išdėstytų aplinkybių, neva patvirtinančių ieškovo atliktus darbo pareigų pažeidimus. Byloje nėra jokių įrodymų apie neva padarytą žalą valstybei, iššvaistytą turtą, o šią aplinkybę privalo įrodyti ligoninė. Nesutiktina ir su sprendimo išvada, kad ligoninės dalininkai neva galėjo prarasti nepasitikėjimą ieškovu ?nter alia dėl Generalinėje prokuratūroje ieškovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį.
17.9. Sprendime visiškai nepagrįstai konstatuota, kad ieškovas neva akivaizdžiai netinkamai vykdė pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas. Pareiginės instrukcijos nuostatos yra blanketinės - teigiant, kad jos buvo pažeistos, turi būti nurodomi teisės aktai, kiti dokumentai, reglamentuojantys konkrečias išskirtas atskiras sritis, kuriose direktorius turi turėti tinkamą kvalifikaciją. Nei viename iš išvadų punktų nėra nurodyta konkreti teisės akto norma, kuria ieškovas neva privalėjo vadovautis, o to nepadaręs - neva pažeidė pareiginės instrukcijos reikalavimus. Teismas, nuspręsdamas, jog išvadoje nurodytos aplinkybės apie ieškovo netinkamą veikimą/neveikimą neva yra pagrįstos, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų tyrimą bei vertinimą.
17.10. Sprendime nepasisakyta dėl ieškovo prašymo grąžinti ieškovą į ankstesnes užimtas pareigas, taip pat nepasisakyta dėl prašomos priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nėra įrodyta jokių ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, dėl kurių ieškovo nebūtų galima grąžinti į darbą. Tik DK 218 straipsnio 5 dalyje yra nustatytas atvejis, kai darbo ginčą nagrinėjantis organas negali grąžinti darbuotojo į darbą - kai yra darbdavio, kuris vidutiniškai įdarbina iki dešimties darbuotojų, prašymas negrąžinti darbuotojo į darbą. Atsižvelgiat į tai, kad ligoninė vidutiniškai įdarbina daugiau nei dešimt darbuotojų, teismas gali nuspręsti ieškovą grąžinti į darbą net ir esant priešingam ligoninės prašymui. Ikiteisminiame tyrime pagal LR baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį taip pat nėra priimta jokių nutarimų, nėra nustatyta jokių faktų, todėl ir ši aplinkybė negali būti Ieškovo negrąžinimo į užimtas pareigas pagrindas.
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pagal DK vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumus reglamentuojančių teisės normų nuostatas, darbo sutarties pasibaigimo teisinį pagrindą nustato 104 straipsnio 1 dalis, kurio blanketinė teisės norma, be kita ko, reglamentuoja, jog darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą. Pažymėtina, jog ginčo įsakyme bei ieškovo darbo sutartyje įvardintas su ieškovu sudarytos darbo sutarties pasibaigimo teisinis pagrindas atitinka DK nustatytą teisinį pagrindą, todėl ieškovo atšaukimas iš ligoninės vadovo pareigų de jure ir de facto atitiko ligoninės dalininkų lūkesčius. Čia svarbu pažymėti, jog tinkamai įforminti atleidimą iš darbo ir suformuluoti sutarties nutraukimo priežastis yra darbdavio pareiga. Ši pareiga tiesiogiai nurodyta DK 65 straipsnio 3 dalyje. Tai yra viena iš darbuotojo teisių apsaugos garantijų, kadangi darbuotojas turi teisę žinoti, dėl ko yra atleidžiamas, tai svarbu, įgyvendinant teisę kreiptis į teismą. Vis dėlto tam tikri darbo sutarties nutraukimo įforminimo netikslumai savaime negali lemti atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018). Ieškovo teiginiai, kad DK 104 straipsnis nebuvo nurodytas, laikyti nepagrįstais.
18.2. Vertinant sistemiškai SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalį, VšĮĮ 9 straipsnio 5 dalį, Ligoninės įstatų 31-32 punktus, DK 53 straipsnio 7 dalį, DK 104 straipsnio 1 dalį, teigtina, jog blanketinėje SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalies teisės normoje nustatyta elgesio taisyklė nenustato DK 104 straipsnio 1 dalyje reglamentuoto darbo sutarties pasibaigimo teisinio pagrindo netaikytinumo, taip pat nepaneigia Ligoninės įstatų 31-32 punktų reglamentuotos ligoninės direktoriaus atšaukimo tvarkos, kuri iš esmės tapati VšĮĮ 9 straipsnio 5 dalies nustatytai tvarkai.
18.3. Atsakovės nuomone, vien tai, kad priimta LR SPĮĮ 15 straipsnio pataisa (įsigaliojusi nuo 2017 m lapkričio 11 d.), neva tik nuo 2017 m. lapkričio 11 d. suteikė galimybę kompetentingiems asmenims taikyti sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atšaukimo institutą, nereiškia, taip pat nesuteikia ieškovui pagrindo spręsti, jog iki skunde minimos SPĮĮ 15 straipsnio pataisos atsiradimo tiek DK, tiek SPĮĮ nenustatė teisinės galimybės ligoninės steigėjams (dalininkams) ginčo atveju nuspręsti taikyti naują DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatytą juridinio asmens vadovo atšaukimo institutą ir su ieškovu darbo santykius pabaigti ir įforminti ligoninės įstatuose nustatyta tvarka.
18.4. Ieškovas buvo atleistas ne vadovaujantis absoliučia teise atšaukti įstaigos vadovą, taikytina ne sveikatos priežiūros įstaigų statusą turinčių juridinių asmenų steigėjams, o kartu (ginčo įsakyme) pateikiant šio atšaukimo priežastis ir motyvus. Ieškovo argumentai bei išvados, susiję su ieškovo atleidimo teisiniam pagrindui ginčo įsakyme nurodyti bei atleidimo procesui vykdyti neva privalomai taikytinomis DK 58 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, ginčo atveju vertintini kaip neatitinkantys tikrovės, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog nepasitikėjimas ieškovu išvadoje pateikiamas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ieškovo vadovavimo metu užfiksuotų neigiamų ligoninės veiklos finansinių rezultatų, taip pat dėl ieškovo dalyvavimo baudžiamajame procese, kuris iki šiol dar nėra pasibaigęs.
18.5. Vertindamas DK 218 straipsnio 5 dalies taikymą, ieškovas nepagrįstai aiškina, jog darbo ginčą nagrinėjantis organas negali grąžinti darbuotojo į darbą tik kai yra darbdavio, kuris vidutiniškai įdarbina iki 10 darbuotojų, prašymas. Priešingai, DK 218 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytas pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdas turi būti taikomas ir tada, kai to prašo darbdavys, vidutiniškai įdarbinantis iki dešimt darbuotojų, kai darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu.
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Ieškovas buvo ligoninės vadovas, todėl DK VII skyriaus nuostatos jam taikytinos. DK 104 straipsnio 1 dalis, kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d., nustatė naują ir savarankišką darbo sutarties nutraukimo su ligoninės vadovu pagrindą. Pasikeitus DK nuostatoms, šiam ginčui nagrinėti reikšminga nauja, iki tol neegzistavusi darbo santykių su juridinio asmens vadovu pasibaigimo savarankiška nuostata - DK 104 straipsnis, todėl teismas šiame ginče šią teisės normą taikė pagrįstai ir aiškino tinkamai.
19.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas netinkamai vykdė jam, kaip ligoninės vadovui, priskirtas funkcijas, todėl dalininkai, vertindami realias aplinkybes, priėmė sprendimą atšaukti ieškovą iš vadovo pareigų. Laikytina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir pagrįstai kvalifikavo, kad egzistavo realios atšaukimo priežastys, kurias priimdami sprendimą vertino dalininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326- 684/2017).
19.3. Ligoninės dalininkų sprendimas atšaukti iš pareigų buvo motyvuotas, nes buvo nustatytos konkrečios objektyvios aplinkybės, kurios sudarė pagrindą ligoninės dalininkams nepasitikėti ieškovu ir priimti sprendimą dėl jo atleidimo (atšaukimo iš pareigų) SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalies ir DK 104 straipsnio pagrindu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
21. Apeliantas (toliau- ir Ieškovas) iš esmės ginčijo viešosios įstaigos dalininkų teisę atšaukti direktorių iš pareigų ir nutraukti su juo darbo sutartį teigdamas, kad ginčo atleidimo iš darbo metu galiojusio specialaus įstatymo (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, toliau – SPĮĮ) normos nenumatė steigėjo teisės atšaukti vadovą iš pareigų, todėl nebuvo pagrindo ir remtis DK 104 straipsnio 1 dalimi, o ligoninės įstatų 32 p. numatyta steigėjų teisė atšaukti vadovą yra prieštaraujanti tuo metu galiojusiai SPĮĮ 15 str. 6 daliai.
22. Darbo kodekso ( toliau- DK) 104 str. 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Sutiktina, kad 2017 m. lapkričio 8 d. SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalyje nebuvo įrašyta įstaigos dalininkų teisė atšaukti įstaigos direktorių iš pareigų, tačiau Viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės įstatų, patvirtintų 2014 m. birželio 27 d. visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu Nr. 1, VI skyriuje buvo nustatytas ligoninės dalininkų susirinkimo kompetencijų sąrašas, kurio 22.20 punkte nustatyta, kad dalininkų susirinkimo kompetencija yra turėti kitų teisių ir pareigų, jei jos neprieštarauja Lietuvos Respublikoje galiojantiems įstatymams bei kitiems teisės aktams, o tų pačių įstatų 32 punkte įrašyta kita dalininkų susirinkimo kompetencija, konkrečiai- priimti sprendimą atšaukti Ligoninės direktorių ( t.1, b.l. 59). Vadinasi, nors SPĮĮ įstatymas dalininkų kompetencijos atšaukti direktorių tiesiogiai nenumatė, tačiau Kauno klinikinės ligoninės įstatai tokią dalininkų kompetenciją numatė. Kaip minėta, DK 104 straipsnio 1 dalis nereikalauja, kad atšaukimas iš pareigų kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas būtų įtvirtintas ir įstatyme, ir steigimo dokumente, pakanka, kad viename iš dokumentų būtų numatyta atšaukimo galimybė.
23. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017 yra išaiškintas SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalies taikymas nurodant, kad kai viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, paskirtas į šias pareigas viešo konkurso būdu (t. y. patikrinus vadovo gebėjimus specialia teisės aktuose nustatyta tvarka), vėliau yra atšaukiamas iš pareigų kompetentingų subjektų, jis gali būti atšauktas iš šių pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir darbuotojui nurodžius tokio atšaukimo motyvus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis lemia jį paskyrusio subjekto teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą. Tik neribojant šios teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti viešosios įstaigos interesais, vadovui praradus viešosios įstaigos dalininkų (ar kito vadovą į pareigas paskyrusio subjekto) pasitikėjimą. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016, 20 punktas). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalis šiame kontekste reiškia tik tai, kad dalininkų sprendimai, susiję su biudžetinės įstaigos veiklos organizavimu, turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, suteikiančia nekontroliuojamą galimybę priimti bet kokių motyvų nulemtą sprendimą. Sprendimai dėl biudžetinės įstaigos vadovo atleidimo turi būti aiškūs, racionaliai motyvuoti, pagrįsti atitinkamomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008).
24. Todėl apelianto argumentai dėl ligoninės įstatų 32 p. prieštaravimo SPĮĮ 15 straipsnio nuostatoms yra atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, nes Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nėra paneigta dalininkų teisė atšaukti vadovą, o 15 straipsnio 6 dalyje yra tik įtvirtinta nuostata, kad atleidimas turi būti motyvuotas objektyviomis priežastimis. Atitinkamai nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės dalininkai neturėjo kompetencijos priimti nutarimą atšaukti įstaigos direktorių iš pareigų ( t.3, b.l. 64).
25. Sutiktina, kad dalininkams buvo privaloma laikytis DK 104 str. 2 dalyje nustatytų sąlygų: jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.
26. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodydamas, kad teismas neteisingai vertino atsakovų pateiktus įrodymus dėl jo kaltės buvimo ar nebuvimo. Apeliantas sutapatina DK 104 straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką „kalti veiksmai“ su DK 58 straipsnyje vartojama kaltų veiksmų drausminei nuobaudai skirti sąvoka (DK 58 str.) Apelianto teigimu, net ir dalininkams nusprendus atšaukti jį iš pareigų, buvo privaloma laikytis DK 58 str. nustatytų reikalavimų drausminei nuobaudai paskirti – pareikalauti pasiaiškinti, laikytis nuobaudos skyrimo terminų. Apelianto teigimu, jis jokio darbo drausmės pažeidimo, juo labiau šiurkštaus, nepadarė, pasiaiškinti iš jo nebuvo prašoma, be to, net jeigu ir laikyti, kad kažkokie pažeidimai ir buvo, tai nuo jų paaiškėjimo darbdaviui iki sprendimo atleisti iš darbo praėjo daugiau kaip vienas mėnuo, t.y. praleistas senaties terminas drausminei nuobaudai skirti pagal DK 58 str. 6 dalį.
27. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės visuotinio dalininkų susirinkimo 2017 m. lapkričio 8 d. protokolo, dalininkai savo sprendimą atšaukti įstaigos direktorių motyvavo SAM Vidaus audito skyriaus 2017-07-07 ataskaita (t.3, b.l.8-32) ir 2017 m. spalio 30 d. SAM specialistės išvada „Dėl VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus G. A. veiklos pažeidimų“ ( t.1, b.l. 42-53). Audito ataskaitoje ir SAM specialistės išvadoje yra išvardinti ieškovo kaip ligoninės direktoriaus padaryti pažeidimai: nuotoliniu būdu dirbti įdarbinti darbuotojai, kurių funkcijos negalėjo būti vykdomos nuotoliniu būdu, nenustatyta tinkama nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų darbo kontrolė, atskaitomybė, nepateikti įrodymai apie atliktus darbus, nustatyta nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų darbo sutarčių ir pareiginių nuostatų neatitiktis (pareiginiuose nuostatuose buvo numatytas pavaldumas skyriaus vedėjui, o darbo sutartyje – direktoriui); netinkamai administruoti viešieji pirkimai (parengto metinio viešųjų pirkimų plano forma neatitinka direktoriaus įsakymu patvirtintos formos ir kt.); informacija apie atliktus mažos vertės pirkimus už 2017 m. kovo – balandžio mėn. buvo paskelbta tik vidaus audito metu; nėra užtikrinamas skaidrus ir objektyvus viešųjų pirkimų planavimas ir vykdymas; aplinkos tvarkymo darbų sutartis su UAB „Gritomas“ sudaryta dvejiems metams už bendrą 105 270 Eur kainą, tačiau visa suma buvo sumokėta per 11 mėnesių; nebuvo atliekama darbų kiekio kontrolė, pateiktų apmokėti sąskaitų išankstinė finansų kontrolė, aplinkos tvarkymo darbų įkainiai 2016 metais buvo padidinti 3-4 kartus palyginti su 2015 metais, nors 2015 metais aplinkos tvarkymo darbų sutartis buvo sudaryta su ta pačia įmone „Gritomas“ ( nesuprantama, kodėl tas pats tiekėjas pabrangino savo paslaugų įkainius 3-4 kartus); vyr. finansininkės pareiginiuose nuostatuose išankstinė kontrolės funkcija net nebuvo numatyta; perkant automobilių serviso paslaugas buvo nepagrįstai padidinta pirkimo kaina (nuo 17 500 Eur iki 60 000 Eur), kuri direktoriaus sprendimu patvirtinta; reklamos spaudoje ir viešųjų ryšių paslaugos buvo įsigyjamos iš vieno tiekėjo.
28. Pažymėtina, kad vidaus audito ataskaita ieškovui buvo įteikta 2017 m. rugpjūčio 1 d. ( t.2, b.l. 163). Ieškovas kaip įstaigos direktorius 2017 m. rugpjūčio 17 d. parengė vidaus audito ataskaitoje nurodytų rekomendacijų įgyvendinimo planą ( t.2, b.l. 176-178).
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad visuma SAM vidaus audito ataskaitoje nustatytų pažeidimų patvirtina aplinkybes, kad ieškovas kaip įstaigos direktorius netinkamai kontroliavo vadovaujamos įstaigos darbą, nenustatė tokios įstaigos darbuotojų pareigų ir atskaitomybės sistemos, kuri būtų leidusi laiku pastebėti veiklos trūkumus, netinkamai naudojamus finansus, neužtikrino tinkamo viešųjų pirkimų administravimo ir tinkamo viešosios įstaigos lėšų naudojimo. Tokį netinkamą įstaigos direktoriaus veikimą dalininkams buvo pagrindas vertinti kaip kaltus veiksmus ir atšaukus iš pareigų netaikyti garantijų, nustatytų DK 104 straipsnio 2 dalyje.
30. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino dalį savo veiklos trūkumų, dėl dalies trūkumų teigė, kad atsakingi buvo kiti darbuotojai (dėl permokų už aplinkos priežiūrą ir dėl darbų įkainių), nurodė, kad lėšų aplinkos priežiūrai įstaiga nepereikvojo, nes likusį sutarties su UAB „Gritomu“ galiojimo laiką aplinkos priežiūros darbus atliks pačios ligoninės pagalbiniai darbininkai, reklamos ir viešųjų ryšių paslaugų sutartis buvo įmanoma sudaryti tik su vienu tiekėju, nes Kaune yra tik vienas laikraštis „Kauno diena“, o Lietuvos Respublikoje yra tik vienas leidinys „Lietuvos sveikata“ ( 2018 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 20:50 min.).
31. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie ieškovo duoti paaiškinimai nepaneigia fakto, kad vidaus audito metu buvo nustatyti jo kalti veiksmai, šiuo atveju ir neveikimas/nepakankamas veikimas. Ta aplinkybė, kad aplinkos priežiūros darbus likusį sutarties su „Gritomu“ galiojimo laiką atliks pačios ligoninės darbininkai, tik patvirtina, kad dvejiems metams skirta aplinkos priežiūrai pinigų suma buvo išeikvota per vienerius metus, o antruosius metus turės būti apmokama papildomai skiriant šiems darbams savo darbuotojus ir mokant jiems atlyginimus, nors savo darbininkai tuo metu galėtų dirbti ligoninėje kitus darbus. Ta aplinkybė, kad Kaune yra vienas laikraštis, o visoje šalyje- tik vienas savaitraštis, rašantis sveikatos temomis, nereiškia, kad reklamos ir viešinimo paslaugas gali atlikti tik vienas tiekėjas- būtent to leidinio savininkas ar leidėjas. Tai, kad ieškovas atsakomybę bando nukelti kitiems darbuotojams, tik patvirtina faktą, kad jis pats kaip direktorius nepakankamai tuos darbuotojus kontroliavo ir/arba nenustatė tų darbuotojų kontrolės sistemos.
32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo kaltė buvo nustatyta, todėl įstaigos dalininkai turėjo objektyvų, viešuoju interesu pagrįstą pagrindą atšaukti įstaigos direktorių iš pareigų ir tas atšaukimas atitiko DK 104 str. 1 d. nustatytą steigėjų diskreciją atšaukti vadovą ir DK 104 str. 2 dalyje numatytą atvejį, kai juridinio asmens vadovo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.
33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atleidimas iš darbo atšaukiant juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodyta tvarka nėra tapatus atleidimui iš darbo padarius drausmės pažeidimus.
34. Tokią išvadą leidžia daryti tiek sisteminis, tiek teleologinis įstatymo aiškinimas. Kalti veiksmai kaip atšaukimo pagrindas ( DK 104 str. 2 d.) ir kalti veiksmai drausminei nuobaudai skirti ( DK 58 str.) yra nustatyti skirtinguose Darbo kodekso skyriuose, būtent DK 104 str. įstatymo leidėjo yra priskiriamas specialiam vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumus reguliuojančiam skyriui. Aiškinant teleologiniu metodu ( pagal normos tikslus) akivaizdu, kad įstatymo leidėjas siekė atskirti juridinio asmens vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindą nuo įprasto darbuotojo ( ne vadovo) atleidimo pagrindo, toks atskyrimas yra pagrįstas ir jau minėta absoliučia įmonės/įstaigos steigėjo teise atšaukti vadovą, ir viešuoju interesu, kad juridinių asmenų vadovams apskritai būtų taikomi aukštesni atsakomybės, pareigingumo ir rūpestingumo standartai.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl kaltų vadovo veiksmų DK 104 straipsnio 2 dalies kontekste netaikytinas standartas, kasacinio teismo praktikoje suformuotas sprendžiant dėl kaltės kaip būtinos šiurkštaus pareigų pažeidimo sąlygos. Pasitikėjimo vadovu praradimą gali lemti ir tokie kalti vadovo veiksmai, kurie būtų nepakankami pažeidimui pripažinti šiurkščiu. Apie juridinio asmens vadovo kaltus veiksmus DK 104 straipsnio prasme visų pirma turi būti sprendžiama pagal tai, kaip jis vykdė savo pareigas, nustatytas CK 2.87 straipsnyje, ar buvo lojalus bei sąžiningas priimdamas juridiniam asmeniui reikšmingus sprendimus ir vykdydamas kitas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018). Dar ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į administracijos vadovo teisinį statusą, kompetentingas bendrovės organas, įgyvendindamas teisę atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą, net ir esant vadovo kaltei, neprivalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007).
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad išanalizuotos faktinės situacijos, galiojusių teisės normų ir suformuotos kasacinio teismo praktikos kontekste, apelianto išdėstyti argumentai dėl nepareikalavimo pasiaiškinti ir terminų drausminei nuobaudai skirti praleidimo neturi teisinės reikšmės vertinant, ar buvo pagrindas atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų, ir ar tas atšaukimas buvo nulemtas vadovo kaltų veiksmų, nes, kaip minėta, atšaukimas iš vadovo pareigų buvo pagrįstas ne DK 58 str. pagrindais, o DK 104 str. pagrindu.
37. Iš dalies sutiktina su apelianto išdėstytais argumentais dėl Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. K-712 turinio neaiškumo, nes apelianto teigimu, įsakyme nurodytos specialiųjų įstatymų normos, kurios negali būti darbo sutarties pasibaigimo pagrindu atšaukus juridinio asmens vadovą iš pareigų, nėra nurodyta bendroji DK 104 straipsnio 1 dalies norma, sudėtine įsakymo dalimi yra pripažįstama išvada, o ne dalininkų nutarimas, pagal įsakyme išdėstytas aplinkybes darbo sutarties nutraukimas turėjo būti vykdomas pagal DK 58 str. nuostatas.
38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. K-712 dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškovu preambulėje nurodoma, kad darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis visuotinio 2017 m. lapkričio 8 d. dalininkų susirinkimo nutarimu atšaukti direktorių ir 2017 m. spalio 30 d. tyrimo išvada dėl direktoriaus veiklos pažeidimų. Įsakymo pirmuoju punktu nurodoma, kad ligoninės direktorius padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, antruoju punktu nurodoma, kad sutartis nutraukiama su atšauktu direktoriumi, o įsakymo 5 punktu išvada pripažįstama įsakymo dalimi (t.1, b.l. 41). Tokio Įsakymo turinys yra ydingas teisinės technikos prasme, jame nurodyti du skirtingi darbo santykių nutraukimo pagrindai, lemiantys skirtingas darbo santykių nutraukimo procedūras ir pasekmes: ir atšaukimas iš pareigų dalininkų sprendimu, kas atitiktų DK 104 str. 1 dalį, ir darbo pareigų šiurkštus pažeidimas, kas atitiktų DK 58 str. 1 d. Tokia sutaptis galima, tačiau savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi pasirinkti, kuriuo teisiniu pagrindu bus nutraukti darbo santykiai.
39. Pažymėtina, kad tinkamai įforminti atleidimą iš darbo ir suformuluoti sutarties nutraukimo priežastis yra darbdavio pareiga. Ši pareiga tiesiogiai nurodyta DK 65 straipsnio 3 dalyje. Tai yra viena iš darbuotojo teisių apsaugos garantijų, kadangi darbuotojas turi teisę žinoti, dėl ko yra atleidžiamas, tai svarbu, įgyvendinant teisę kreiptis į teismą. Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikri darbo sutarties nutraukimo įforminimo netikslumai savaime negali lemti atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Vertinant DK 65 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymo įtaką atleidžiamo darbuotojo teisėms, atsižvelgtina ir į atleidžiamo darbuotojo statusą bei darbo santykių nutraukimo pagrindą. Ieškovui buvo žinomos audito išvados, kurios jam buvo įteiktos 2017 m. rugpjūčio 1 d. ( žr. 28 pastraipą), todėl jis kaip įstaigos vadovas turėjo ir galėjo suprasti, dėl kokių veiksmų/neveikimo yra reiškiamos steigėjų pretenzijos ir turėjo suprasti, kad atšaukimo iš pareigų priežastis yra būtent jo kalti veiksmai. Apelianto nurodyti argumentai, kad nebuvo įrodyta jo padaryta žala valstybei, iššvaistytas turtas, šiuo atveju atmestini, nes konkrečios žalos dydis buvo nurodytas 2017 m. spalio 30 d. SAM specialistės išvadoje (57 021,25 Eur buvo nepagrįstai išleisti aplinkos priežiūros darbams), ką specialistė laikė patirta žala, o ir ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad per vienus metus išleidęs dviejų metų aplinkos priežiūrai skirtą pinigų sumą, antraisiais sutarties su UAB „Gritomas“ metais aplinkos priežiūros darbus jau paves ligoninės pagalbiniams darbininkams ( t.1, b.l. 44 ir 30 pastraipa).
40. Pripažinus, kad ieškovas atšauktas dėl jo kaltų veiksmų, pagrįstai netenkinti ir kiti ieškovo reikalavimai – priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, neturtinės žalos atlyginimą.
41. Apeliantas nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinys dėl atleidimo iš papildomo darbo pripažinimo neteisėtu. Apeliantas argumentavo, kad jis net negalėjo pradėti tartis dėl papildomo darbo sutarties pratęsimo, nes apie dalininkų nutarimo ir įsakymo priėmimą sužinojo tik iš žiniasklaidos. Tačiau su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. DK 35 straipsnio 5 dalis numato, kad susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys buvo sudarę dvi darbo sutartis ( 2014 m. birželio 2 d. dėl direktoriaus pareigų ir 2014 m. rugsėjo 5 d. dėl gydytojo psichiatro pareigų). Ieškovo pagrindinėje darbo sutartyje 2016 m. gegužės 5 d. buvo įrašytas pakeitimas/papildymas, kuriuo šalys susitarė 2014 m. rugsėjo 5 d. darbo sutartį dėl gydytojo psichiatro pareigų laikyti sudėtine pagrindinės darbo sutarties dalimi ( t.3, b.l. 4). Vadinasi, dar 2016 m. gegužės 5 d. ieškovas susitarė su darbdaviu, kad gydytojo psichiatro darbo sutartis bus sudėtinė dalis direktoriaus darbo sutarties, tai reiškia, kad nutraukęs pagrindinę darbo sutartį, darbdavys turėjo pagrindą nutraukti ir sudėtinę šios sutarties dalį- sutartį dėl gydytojo psichiatro pareigų.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą remdamasi išdėstytais argumentais, tiek faktiniu, tiek teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Bylinėjimosi išlaidos neskirstomos, nes apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovai nepateikė išlaidų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ( CPK 93 str.). Valstybė išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą apeliacinės instancijos teisme nepatyrė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Diana Labokaitė
Mindaugas Šimonis
Egidijus Tamašauskas