Bylos Nr. e2-1813-905/2017
Proceso Nr. 2-68-3-33446-2016-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.9.1; 2.11
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Onai Maksvytytei,
dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Rimgaudui Černiui ir
atsakovei R. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. ieškinį atsakovei R. S. dėl pripažinimo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą nesant bendrasavininkės sutikimo.
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
Ieškovai prašė duoti už atsakovę sutikimą gauti statybas leidžiantį dokumentą dėl garažų paskirties pastato statybos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyse. Ieškovai nurodė, kad ginčo šalys yra žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Sklype pastatytas garažų paskirties statinys, kuris pripažintas kaip savavališka statyba. Anot ieškovų, šias statybas tinkamai sutvarkyti trukdo šalių nesutarimai dėl statybų masto, nes atsakovė nepagrįstai vengia duoti savo sutikimą. Ieškovų nuomone, jų parengta projektinė dokumentacija ir būsimas statinys niekaip nepažeidžia atsakovės teisių ar teisėtų interesų, nes planuojama statinio išorinė siena bet kokiu atveju (t. y. nepriklausomai nuo sienos apšiltinimo ar apdailos pločio) bus bent 10 cm nutolusi nuo atsakovei priskirto naudotis sklypo dalies ribos, todėl atmestini kaip nereikšmingi atsakovės argumentai, kuriais apeliuojama į brėžinių netikslumus, susijusius su statinio vidine konfigūracija.
Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nesutiko, kad jai priskirto naudotis sklypo dalyje būtų statomas ieškovų nurodomas garažų statinys (jo dalis). Anot atsakovės, ieškovų teikiami projektiniai brėžiniai turi esminių netikslumų-trūkumų, nes iš brėžinių negalima teigti, kad pastatas iš tikrųjų nepateks į atsakovei priskirtą naudotis sklypą.
Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 66-67). Byloje nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovų pastatytas garažų paskirties statinys šiuo metu patenka į atsakovei priskirto naudotis žemės sklypo dalį (b. l. 69, 113, 152).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 13 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-3050-426/2011, iš dalies patenkino pareiškėjos R. S. skundą ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Sąlygų sąvado skyriaus vedėjo 2009 m. rugsėjo 30 d. patvirtintą ir išduotą projektavimo sąlygų sąvadą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. lapkričio 25 d. išduotą statybos leidimą (dėl garažų paskirties statinio statybos). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi nurodytą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 87-97). Nurodytose administracinėse bylose teismai nustatė, kad pateiktas suklastotas prašymas sąvadui gauti, o suklastoto prašymo pagrindu išduotas projektavimo sąlygų sąvadas negali būti laikomas teisėtu.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-27289-933/2014, iš dalies tenkino ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir, be kita ko, leido ieškovams per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, kuri susijusi su garažų paskirties pastatu, ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą; neįvykdžius šio nurodymo per nustatytą terminą, įpareigojo ieškovus savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 14-27).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu atmetė ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. ieškinį atsakovei R. S. dėl sutikimo statybos projektui (b. l. 28-32). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 33-39).
Po nurodytų teismų procesinių sprendimų priėmimo ieškovai parengė 2016 m. rugpjūčio 19 d. garažo ir tvoros statybos projektą (b. l. 5-13). Vertindamas šią projektinę dokumentaciją šalių ginčo kontekste, teismas, viena vertus, iš esmės sutinka su atsakovės argumentais, kad dokumentuose yra tam tikrų neaiškumų-netikslumų, pavyzdžiui: 1) aiškinamajame rašte nurodyta, kad „tiksliai nustatytos visų vidinių ribų koordinatės“, tačiau projektinėje dokumentacijoje šių koordinačių nenurodyta; 2) brėžiniuose nenurodyti sienų ilgiai. Kita vertus, spręsdamas, ar šie projektinės dokumentacijos trūkumai gali būti vertinami kaip pakankamai pagrindžiantys-pateisinantys atsakovės nesutikimą su statinio projektu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės nurodytos aplinkybės yra susijusios su ieškovams priskirtinomis statinio dalimis. Atsižvelgdamas į tai, šiuos projektinės dokumentacijos netikslumus-trūkumus teismas vertina kaip nereikšmingus atsakovės teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste. Pabrėžtina, kad tiesiogiai su atsakovės naudojamo žemės sklypo dalimi susijusi projekto dalis yra aiškiai atskleista ir detalizuota, t. y. tiek aiškinamajame rašte, tiek projekto brėžiniuose aiškiai nurodyta, kad patikslinta statinio išorinės sienos vieta yra ieškovo V. K. naudojamo sklypo dalyje ir ji patraukiama 10 cm nuo ieškovo V. K. ir atsakovės R. S. naudojamų sklypo dalių ribos (b. l. 6, 11, 12). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovų teikiamas projektas nepažeis atsakovės teisių naudotis jai priskirta sklypo dalimi, nes pastato būtent išorinė (o ne vidinė) siena (nepriklausomai nuo šios sienos apšiltinimo ar apdailos medžiagų) bus nutolusi nuo atsakovei priskirto naudotis sklypo ribos ne mažiau kaip 10 cm. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad atsakovė nurodė neketinanti išsaugoti jos naudojimuisi priskirto sklypo dalį šiuo metu užimančios pastato dalies. Priešingai, atsakovė išreiškė aiškų nesutikimą tam, kad jos naudojamo sklypo dalyje būtų statomas naujas ar išsaugomas esantis statinys. Kadangi pagal ieškovų teikiamą projektą būsimas statinys (šio statinio išorinė siena) bus ne mažiau kaip per 10 cm nuo atsakovei priskirto naudotis sklypo dalies ribos, tai darytina išvada, kad ir šiuo aspektu atsakovės teisės ar teisėti interesai nepažeidžiami. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad atsakovės atsisakymas-vengimas duoti savo sutikimą ieškovų parengtai projektinei dokumentacijai nepagrįstai ir neproporcingai varžo ieškovų teises ir teisėtus interesus. Dėl to, kilus bendrasavininkių nesutarimui, šis nesutarimas išspręstinas teismo tvarka (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis) ir ieškovams suteiktina teisė statybą leidžiantį dokumentą gauti be atsakovės sutikimo (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.)).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad norminiuose teisės aktuose neįtvirtinta teismo teisė duoti sutikimą už vieną iš bendrasavininkių. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais civilinių teisių gynimo būdais, teismas, iš esmės tenkindamas ieškinį, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodo, kad ieškovams pripažįstama atitinkama teisė gauti statybas leidžiantį dokumentą, o ne kad „teismas duoda sutikimą už atsakovę <...>“ (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, toks procesinis veiksmas nelaikytinas pareikštų ieškinio reikalavimų peržengimu ar išėjimu už pareikštų ieškinio reikalavimų ribų, be to, tai negali būti laikoma kaip procesinė kliūtis, kuri bylos nagrinėjimo iš esmės metu būtų trukdžiusi ginčo šalims tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus.
Tenkinant ieškinį, ieškovui V. K. iš atsakovės priteistina 30,75 Eur žyminio mokesčio (b. l. 46; CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš atsakovės nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (3 Eur) priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismo išvada
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovų V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), teisę gauti statybas leidžiantį dokumentą pagal M. M. parengtą 2016 m. rugpjūčio 19 d. projektinę dokumentaciją dėl garažų paskirties pastato statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini) nesant žemės sklypo bendrasavininkės atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Priteisti ieškovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 30,75 Eur (trisdešimt eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vitalijus Abramovičius