Civilinė byla Nr. 2YT-32146-466/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25401-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.4.4.11.; 3.5.1.1.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolio Valdo Čegliko veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotojas UAB „Medicinos bankas“,
nustatė:
pareiškėjas R. G. pateikė skundą dėl antstolio Valdo Čegliko veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2016-06-14 patvarkymą dėl skolos išieškojimo privertinai parduodant R. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Skunde nurodyta, kad 2016-05-23 skolininkui buvo įteikta turto vertės nustatymo ekspertizės akto santraukos kopija. Skolininkas 2016‑06-13 pateikė antstoliui prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo, tačiau antstolis prieštaravimus paliko nenagrinėtus, kadangi jie buvo pateikti praleidus nustatytą 3 dienų terminą. Pareiškėjas nesutinka su minėtu antstolio patvarkymu, kadangi rašte, atsiųstame skolininkui kartu su ekspertizės akto santraukos kopija, buvo nurodyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduotas per 20 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamo veiksmo atlikimą, tačiau nenurodytas prieštaravimų dėl turto kainos nustatymo pateikimo terminas. Skolininkas taip pat nesutinka su UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ nustatyta iš varžytinių parduodamo skolininko turto verte, kuri yra 201 000,00 eurų, kadangi ji neatitinka rinkos kainos ir yra daugiau kaip 20 procentų mažesnė. Kartu su skundu pateiktas RE/MAX Lietuva atliktas skolininko turto įvertinimas, kuriame nurodyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), preliminari kaina yra 255 000,00 eurų. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas prašė panaikinti 2016-06-14 antstolio patvarkymą ir atlikti pakartotinį iš varžytinių parduotino turto įvertinimą (2-6 b. l.).
Antstolis Valdas Čeglikas 2016-07-15 patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė ir perdavė jį kartu su vykdomąja byla Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolio patvarkyme nurodyta, kad vykdymo proceso metu skolininkui priklausantis turtas buvo įvertintas 201 000,00 eurų suma, turto vertės nustatymo ekspertizės akto santraukos kopija skolininkui įteikta 2016-05-23. Skolininkas prieštaravimus dėl nustatytos kainos pareiškė praleidęs nustatytą trijų dienų terminą, todėl jie palikti nenagrinėti. Antstolis taip pat nurodė, kad vertinant skolininkui priklausantį turtą buvo vadovaujamasi UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ atliktu turto vertės skaičiavimu, dėl nustatytos vertės antstoliui abejonių nekyla, skolininkas taip pat nepateikė objektyvaus pobūdžio duomenų, kad nustatyta turto vertė yra per maža, todėl antstolis neprivalo skirti pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės. Be to, tuo atveju, jei nustatyta turto kaina yra mažesnė nei rinkos vertė, varžytinių metu, esant didelei paklausai, turto kaina gali pakilti. Patvarkyme pažymėta, kad skolininkas nebendradarbiavo su antstoliu, nesidomėjo vykdymo eiga, vengė priimti jam siunčiamus dokumentus, todėl turi prisiimti jam tenkančias neigiamas pasekmes. Dėl nurodytų priežasčių antstolis prašė netenkinti pareiškėjo skundo (20-21 b. l.).
Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, kadangi skolininko 2016-06-13 prieštaravimai dėl ekspertizės išvados yra visiškai nemotyvuoti, be to, antstoliui pateikti praleidus nustatytą terminą. Atsiliepime pažymėta, jog pats pareiškėjas 2016-05-04 rašte bankui nurodė, kad jis sėkmingai bendradarbiauja su UAB „Remax“ ir turi asmeninį turto pardavimo agentą, kas kelia abejonių, ar pateikta šios įmonės atlikta ekspertizė yra teisinga ir objektyviai atspindi turto rinkos kainą. Dėl nurodytų priežasčių suinteresuotas asmuo prašė atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.
Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis) (22, 23 b. l.).
Skundas atmestinas.
Iš civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. 0116/15/00144 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Valdas Čeglikas vykdo Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro 2015-01-21 vykdomuosius įrašus Nr. JŠ-604, Nr. JŠ-602 ir Nr. JŠ-606 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. G. išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai. Vykdymo proceso metu UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ atliko R. G. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kainos nustatymo ekspertizę ir nustatė, kad minėto turto vertė yra 201 000,00 eurų. 2016-05-10 surašytas ekspertizės aktas Nr. E-16-05-10-K67, kurio santraukos kopija buvo įteikta skolininkui 2016-05-23 (137-138, 139 vykd. b. l.). 2016-06-13 skolininkas pateikė antstoliui prieštaravimus dėl turto kainos, kuriuos antstolis 2016-06-14 patvarkymu paliko nenagrinėtus, kadangi jie pateikti praleidus įstatymų nustatytą 3 dienų terminą (154, 159 vykd. b. l.). 2016-06-14 antstolio patvarkymu buvo paskelbtos R. G. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo varžytinės (158 vykd. b. l.). 2016-07-11 antstolių kontoroje gautas R. G. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo skolininkas prašė panaikinti 2015-03-30 patvarkymą ir atšaukti paskelbtas varžytines.
Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Nagrinėjamu atveju turto vertės nustatymo ekspertizės akto santraukos kopija skolininkui buvo įteikta 2016-05-23, terminas prieštaravimams pareikšti baigėsi 2016-05-27, todėl pripažintina, kad antstolis pagrįstai konstatavo, jog prieštaravimai buvo pateikti praleidus nustatytą terminą. Lietuvos Respublikos CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Skolininko nurodytas argumentas, kad terminas buvo praleistas jam manant, jog terminas yra 20 dienų, negali būti pagrindas nesilaikyti minėtų įstatymo numatytų procedūrų ir netaikyti dėl jų nesilaikymo numatytų pasekmių (CPK 75 str. 1 d., 681 str. 3 d). Atkreiptinas dėmesys, jog vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad skolininkui nebuvo daroma jokių kliūčių aktyviai dalyvauti turto vertinimo procese, jis buvo informuotas apie ekspertizės skyrimą ir iki ekspertizės atlikimo turėjo pakankamai laiko pateikti savo pasiūlymus bei kitaip aktyviai dalyvauti vykdymo procese (110-121 vykd. b. l.). Priešingai, byloje yra duomenų, kad skolininkas vengė priimti antstolio siųstus dokumentus, nedalyvavo atliekant turto vertinimo ekspertizę, geranoriškai nesudarė sąlygų turto apžiūrai, kas leidžia daryti išvadą, jog jis nebendradarbiavo su antstoliu ir nesidomėjo vykdymo procesu. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jie pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad antstolis pagrįstai atsisakė išnagrinėti skolininko pateiktus prieštaravimus.
Lietuvos Respublikos CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Sprendžiant klausimą dėl pakartotinės ekspertizės vykdymo procese skyrimo, būtina nustatyti, ar skolininko pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę. Pažymėtina, jog ši teisės norma numato antstolio teisę, bet ne pareigą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taigi, egzistuoja du papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindai – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), ir paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju skolininko pateikti prieštaravimai nebuvo motyvuoti, todėl pripažintina, kad antstolis neturėjo pareigos jais vadovautis ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Be to, iš vertinant skolininkui priklausantį turtą buvo vadovaujamasi UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ atliktu turto vertės skaičiavimu. Matyti, kad pateiktas turto vertinimo aktas yra išsamus, motyvuotas, susidedantis iš būtinų ekspertizės aktui dalių, akte yra nurodyta, kuo buvo remiamasi atliekant turto vertinimą, yra išsamiai aprašyta objekto būklė, pateikta išvada. Teismas sutinka su antstolio teiginiu, kad eksperto nustatyta įkeisto turto vertė abejonių nekelia. Skolininkas nepateikė objektyvaus pobūdžio duomenų, iš kurių būtų matyti, kad nustatyta turto vertė yra per maža. Kartu su skundu pateiktas RE/MAX Lietuva atliktas skolininko turto įvertinimas, kuriame nurodyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), preliminari kaina yra 255 000,00 eurų, yra tik orientacinio pobūdžio ir negali būti prilyginamas turto vertinimo ekspertizei. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas neįrodė, jog ekspertų padaryta išvada dėl buto rinkos kainos yra neteisinga ar prieštarauja konkretiems teisės aktų reikalavimams, o byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainos ar yra nustatyta netinkamais metodais, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog neegzistuoja nei vienas iš nustatytų papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų.
Pažymėtina, kad realiai turto kainą nulemia ne vertintojo ar eksperto vertinimas, o pasiūlos ir paklausos dėsnis. Turto pardavimo iš varžytinių metu, esant didelei paklausai, turto kaina gali pakilti netgi daugiau, negu buvo nustatyta vertintojo, ir priešingai, nesant paklausos, turto vertė krinta iki tokios kainos, kuri sudomina pirkėją.
Teismas, ištyręs vykdomojoje bei civilinėje bylose esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad antstolis ėmėsi visų priemonių tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatų bei skolininko teisių nepažeidė. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog antstolio Valdo Čegliko veiksmai nagrinėjamu atveju buvo teisėti, 2016-06-14 patvarkymas, kuriuo buvo paskelbtos turto pardavimo varžytinės, priimtas pagrįstai, todėl jį panaikinti nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 176 – 179 str.).
Kiti byloje esantys argumentai ir rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 510 – 513, 290 – 291 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolio Valdo Čegliko veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Pašvenskas