Civilinė byla Nr. e2S-1698-413/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11592-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.3.2.3; 3.3.2.4

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stavira“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18891-1107/2020 pagal ieškovo R. V. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stavira“ dėl skolos už nuomą ir netesybų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 24 000 Eur nuomos mokestį, 1200,00 Eur baudą, 8640,00 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Galimai palankiam teismo sprendimui įvykdyti ieškovas prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės turtą.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemonės – areštavo atsakovei UAB „Stavira“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamasis, kilnojamąjį turtą bei turtinės teisės, esančios pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovės pinigines lėšas bendrai 33 840,00 Eur sumai, draudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Teismas leido atsakovei areštuotu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, atsiskaityti iš areštuotų pinginių lėšų su ieškovu, mokėti įmonės darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

3.       Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikė teismui prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakeitimo, kuriuo prašo leisti atsakovei vykdyti atsiskaitymus su UAB „Inter Cars Lietuva“, o konkrečią sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsiskaitymui su tiekėjais, pavesti nustatyti ieškovo pasirinktam antstoliui arba tokią sumą nustatyti pačiam teismui, atsižvelgiant į pateiktus su šiuo prašymu dokumentus. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, antstolė areštavo įmonės pinigines lėšas, o tai esmingai pažeidžia atsakovės teises ir interesus vykdant jai ūkinę veiklą. Dėl tris mėnesius užsitęsusio karantino dauguma įmonių negalėjo vykdyti veiklos, dėl ko nukentėjo ir atsakovė. Tam, kad įmonė galėtų mokėti mokesčius ir darbo užmokestį, ji pirmiausia turi turėti žaliavų ir priemonių savo veiklos vykdymui – atsarginių auto dalių. Prašymo pagrįstumui įrodyti atsakovė pateikė teismui autodetalių tiekėjo UAB „Inter Cars Lietuva“ 2020 m. rugpjūčio 7 d., 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitas faktūras bendrai 2 375,35 Eur sumai, kurias atsakovo privalo apmokėti per 14 dienų.

4.       Atsiliepimu į atsakovės prašymą ieškovas prašė jį atmesti, kadangi atsakovės pateiktos dvi PVM sąskaitos faktūros neįrodo, kad jas apmokėjus atsakovės turtinė padėtis pagerės; atsakovė nepateikė duomenų apie veiklą, kurią vykdant galimai buvo panaudotos PVM sąskaitose faktūrose nurodytos detalės, o atsakovės elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas ir nekeliantis grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.

6.       Teismas nurodė, kad viena iš priemonių subalansuoti proceso dalyvių interesų apsaugą yra galimybė suinteresuoto asmens prašymu pakeisti vienas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Taip atsakovei suteikiama galimybė pasiūlyti jai priimtiniausią ieškovo interesų užtikrinimo būdą, o ieškovo, siekiančio užtikrinti jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą, teisėti interesai nėra pažeidžiami, jeigu pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra pakankamas teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Dėl nurodytų priežasčių teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi vertinti ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones atsakovės prašomu būdu nesumažės ir bus pakankamas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, ar dėl to nekils kitokių kliūčių ar sunkumų realiai įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą.

7.       Teismo vertinimu, atsakovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad jos turtinė padėtis yra tokia, jog bylos nagrinėjimo metu vykdant atsiskaitymus su įmonės tiekėjais, neiškils grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo tuo atveju, jeigu ieškovo ieškinys būtų tenkintas. Todėl teismas atmetė atsakovės prašymą kaip nepagrįstą ir neužtikrinantį subalansuotos proceso dalyvių interesų apsaugos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Stavira“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti ir leisti jai atsiskaityti su tiekėju UAB „Inter Cars Lietuva“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad įmonės ūkinė komercinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų, kai byloje yra pagrįstų duomenų, jog atsakovas yra ūkinę komercinę veiklą, generuojančią (ar realiai galinčią generuoti) pajamas, tebevykdantis asmuo, ir kurio minėtos veiklos vykdymą trikdo visam jo turtui bei pinginėms lėšoms vieno kreditoriaus naudai pritaikytas areštas. Vienintelė UAB „Stavira“ vykdoma ūkinė komercinė veikla yra autoserviso paslaugų teikimas. Autodetalių tiekimas – tai pagrindinė sąlyga UAB „Stavira“ veiklos vykdymui. Leidimas mokėti mokesčius ir atlyginimus (ką yra leidęs teismas) yra beprasmis, jeigu įmonei faktiškai užkertamas kelias vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Dėl to taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ribojančių atsakovo galimybes atsiskaityti su autodetalių tiekėju UAB „Inter Cars Lietuva“ bei vykdyti veiklą, iš kurios gaunamos pajamos bei didinamas atsakovo turtas, palikimas galioti prieštarautų paties ieškovo interesui patenkinti byloje pareikštus ieškinio reikalavimus.

8.2.                      Atsakovė jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, todėl antstolė areštavo įmonės pinigines lėšas. Vien tai jau patvirtina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės esmingai pažeidžia atsakovės teises ir interesus vykdyti ūkinę veiklą. Be to, pats ieškovas į bylą yra pateikęs UAB „Stavira“ 2019 m. finansinės atskaitomybės duomenis, kurie liudija apie įmonės turtinę padėtį. Visuotinai žinoma, kad dėl Lietuvoje paskelbto karantino, kuris tęsėsi 3 mėn., dauguma paslaugas teikiančių įmonių negalėjo vykdyti savo veiklos, dėl ko nukentėjo pačios įmonės, o valstybėje fiksuojamas ženklus ekonominis nuosmukis. Apeliantės nuomone, šių aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės esmingai riboja jo galimybes vykdyti veiklą.

8.3.                      Teismo leidimas atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų mokėti įmonės darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas nėra savitikslis dalykas. Šių išlaidų mokėjimas leidžia įmonei toliau funkcionuoti. O tam, kad įmonė galėtų mokėti mokesčius ir darbo užmokestį, ji pirmiausia turi turėti žaliavų ir priemonių veiklos vykdymui. Šiuo atveju, atsižvelgiant į UAB „Stavira“ veiklos specifiką, tai būtų atsarginių auto dalių įsigijimas.

9.       Ieškovas R. V. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.                      Priešingai negu nurodo apeliantė, teisminėje praktikoje vienareikšmiškai akcentuojamas teikiamų prašymų pagrindimas leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareigos nevykdymas sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, tai ir įtakojo apeliantės prašymo pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą atmetimą.

9.2.                      Apeliantė į bylą nėra pateikusi jokių duomenų apie pajamas, gaunamas arba bent jau planuojamas gauti iš vykdomos veiklos. Anot ieškovo, apeliantė, prašydama pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir įrodinėdama savo prašymo pagrįstumą apsiribojo dviejų PVM sąskaitų faktūrų pateikimu. Tačiau šios sąskaitos niekaip neįrodo fakto, kad mokėjimų pagal pateiktas sąskaitas faktūras atlikimas (vykdymas) generuoja arba bent jau ateityje sugeneruos pajamas, kurios gerintų apeliantės materialinę padėtį, tuo pačiu eliminuotų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui arba bent jau sumažintų sprendimo neįvykdymo mastą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

11.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo ieškinys grindžiamas tuo, jog jis kartu su savo sutuoktine 2019 m. birželio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą ir ant jo esantį 523,15 m2 ploto pastatą – autoservisą. Atsakovė 515 m2 pastato dalimi naudojosi 2019 m. gegužės 31 d. sudarytos nuomos sutarties su pradiniu patalpų savininku RAB „Praim Split“ pagrindu. 2019 m. birželio 6 d. šalys pasirašė naują nuomos sutartį, kuri turėjo galioti iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Kadangi po 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė toliau naudojasi ieškovui priklausančiomis patalpomis, nuomos sutartis tapo neterminuota, todėl atsakovė turi mokėti ieškovui nuomos mokestį.

13.       Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys skolininko / atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).

14.       CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Taigi, teismas gali sumažinti nustatytų apribojimų mastą atsižvelgiant ir į CPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytą galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1464-302/2020).

15.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su argumentais, kad atsakovei leidus per mėnesį disponuoti atitinkama suma, skirta atsiskaitymui su prekių tiekėju UAB „Inter Cars Lietuva“, faktiškai būtų panaikintas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas bei neužtikrinti išieškotojo interesai. Pažymėtina, kad leidimas atlikti mokėjimus sietinas tik su būtiniausiomis išlaidomis, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, o šių mokėjimų vykdymo teisėtumo kontrolė yra užtikrinama antstolio (CPK 145 straipsnio 6 dalis), kuri yra pakankama ieškovo interesų apsaugos priemonė.

16.       Byloje nėra ginčo, kad apeliantės veikla yra automobilių remonto paslaugų teikimas. Tai reiškia, kad vykdant tokią veiklą, ji turi pirkti iš tiekėjų atitinkamai detales ir kitas prekes, reikalingas automobilių remontui, o tuo pačiu už gautas prekes ir atsiskaityti. Pirmosios instancijos teismui pateiktos 2020 m. rugpjūčio 7 d., 14 d. UAB „Inter Cars Lietuva“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad atsakovė prekes iš tiekėjo gavo, tačiau dėl areštuotos sąskaitos banke apeliantė su tiekėju atsiskaityti negali. Aplinkybę, kad vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis aprašė atsakovės pinigines lėšas, patvirtina antstolės B. T. 2020 m. rugpjūčio 6 d. turto aprašas.

17.       Iš UAB „Stavira“ 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovė ilgalaikio materialaus turto neturi, jos turtas susideda iš esmės iš trumpalaikio turto, kurį sudaro per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai. Tai leidžia daryti išvadą, jog ūkinės veiklos tęstinumui būtina disponuoti apyvartinėmis piniginėmis lėšomis, priešingu atveju  tokios veiklos vykdymas tikėtina pasunkėtų, o tai akivaizdžiai sudarytų sąlygas įmonės finansinei padėčiai blogėti. Akivaizdu, kad normaliai ūkinę veiklą vykdanti įmonė negali nemokėti darbo užmokesčio savo darbuotojams, nes tai prieštarautų įstatymų imperatyviems reikalavimams ir reikštų faktinį įmonės bankrotą, nes toks ūkio subjektas būtų fiziškai nepajėgus įgyvendinti savo tikslus ir funkcijas. Todėl yra pagrindas išvadai, kad nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių mąsto, tai lemtų atsakovės finansinės padėties pablogėjimą ir galimas pasekmes, kurios tikėtina atsispindėtų ir atsiskaitant su ieškovu. Be to, pagal pateiktus duomenis apeliantės mokama prekių tiekėjui per mėnesį suma yra apie 2400 Eur, kurios negalima laikyti didele ir galinčia įtakoti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad  pagal viešų registrų duomenimis, atsakovė nėra likviduojama ir jai nėra iškelta jokių su skolų priteisimu susijusių bylų. Todėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, jo nepakeitus, apeliantei galėtų padaryti daug didesnę žalą, nei ji galėtų kilti ieškovui, kas būtų nesuderinama su proceso šalių interesų pusiausvyros principu.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės ūkinė komercinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų, kai byloje yra pagrįstų duomenų, jog atsakovas yra ūkinę komercinę veiklą, generuojančią (ar realiai galinčią generuoti) pajamas, tebevykdantis asmuo, ir kurio minėtos veiklos vykdymą trikdo visam jo turtui bei piniginėms lėšoms vieno kreditoriaus naudai pritaikytas areštas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1661-516/2015; 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1268-516/2017).

19.       Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-662-941/2020 pagal ieškovės UAB „Stavira“ ieškinį atsakovams R. V. J., J. J., ribotos atsakomybės bendrovei „Praim Split“ dėl pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2019 m. birželio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį perkėlimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovams imtis bet kokių veiksmų, susijusių su pastato – autoserviso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, sudarytos su ieškove, nutraukimu. Minėtoje byloje atsakovai R. V. J. ir J. J. pateikė teismui prašymą taikyti ieškovei UAB „Stavira“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti ieškovę UAB „Stavira“ pervesti į teismo depozitinę sąskaitą 18 000 Eur sumą arba dėl šios sumos pateikti banko garantiją. Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs UAB „Stavira“ atskirąjį skundą panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį ir netenkino atsakovų R. V. J. ir J. J. prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nurodė, kad pagal šioje byloje turimus duomenis nėra pagrindo daryti išvados, jog, netaikius užtikrinimo priemonių, galbūt esamos nuomos mokesčio skolos išieškojimas gali būti apsunkintas arba apskritai tapti neįmanomas. Taigi, kitoje civilinėje byloje sprendžiant analogišką klausimą, teismas nematė grėsmės, jog UAB „Stavira“ negalėtų ateityje sumokėti nuomos mokesčio.

20.       Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Jau minėtas proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1331-178/2017).

21.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės procesinis sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-662-941/2020, kuri šiai dienai nėra išnagrinėta. Tokia situacija teikia pagrindą išvadai, kad palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo, apeliantės ūkinė veikla faktiškai būtų paralyžiuota neapibrėžtą laiką, kas prieštarautų minėtam proporcingumo principui 

22.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, neatsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, todėl 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės UAB „Stavira“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkintinas, leidžiant atsakovei vykdyti atsiskaitymus su UAB „Inter Cars Lietuva“, konkrečią sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsiskaitymui su tiekėju, pavedant nustatyti ieškovo pasirinktam antstoliui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338  straipsniu,

n u t a r i a:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stavira“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti ir leisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stavira“ (juridinio asmens kodas 304428567) iš areštuotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti atsiskaitymus su UAB „Inter Cars Lietuva“ (juridinio asmens kodas 300594634), o konkrečią sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsiskaitymui su tiekėju, pavesti nustatyti ieškovės pasirinktam antstoliui. 

Nutarties kopiją išsiųsti šalims ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį vykdančiam antstoliui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                         Gintautas Koriaginas