Civilinė byla Nr. e3K-3-68-381/2025
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00467-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.1.1., 3.4.2.6.2., 3.3.3.10.5.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Antano Simniškio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. D. ir J. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. ir J. D. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrodema“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrojus“, uždaroji akcinė bendrovė Agrochemijos paslaugų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Bioversija“, uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė verslui“, uždaroji akcinė bendrovė „Finora Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Heavy Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Linažiedė“, uždaroji akcinė bendrovė „Naftėnas“, uždaroji akcinė bendrovė „Nordstreet“, uždaroji akcinė bendrovė „Noviti“, uždaroji akcinė bendrovė „PayRay Bank“, „Omega Invest Ou“, uždaroji akcinė bendrovė „Scandagra“, uždaroji akcinė bendrovė „SME Capital 3“, uždaroji akcinė bendrovė „SME Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Taurus fondas“, uždaroji akcinė bendrovė „Velseka“, užsienio bendrovė „SE Capitalia“, D. D., kooperatinė bendrovė Ignalinos kredito unija, viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, M. P., „SIA SF MGMT collateral“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, V. R. ir D. V..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindus, aiškinimo ir taikymo.
2. Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-8822-1211/2024 pareiškėjams G. D. ir J. D. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartis panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjams bankroto bylą.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjai yra sutuoktiniai, pareiškėjas yra ūkininkas. Pagrindinė priežastis, sukėlusi pareiškėjų nemokumą, yra pareiškėjo ūkio pastaraisiais metais įgyti įsipareigojimai kreditoriams. Pareiškėjas sėkmingai plėtojo ūkininko ūkį nuo 2005 m. Pareiškėjas vykdo augalininkystės veiklą: augina žieminius kviečius, avižas, žieminius rapsus, pupas, žieminius rugius. Pareiškėjas per šiuos metus nuosavybės teise įsigijo apie 50 ha dirbamo žemės ploto, įvairios žemės ūkio technikos, ūkiui sekėsi pakankamai gerai. Pagal pareiškėjų pateiktą kreditorių sąrašą, pareiškėjų prievolės kreditoriams sudaro 1 077 539,81 Eur. Pareiškimo pateikimo dieną buvo vykdomi pareiškėjo skolų išieškojimai 7 vykdomosiose bylose dėl bendros 117 004,23 Eur sumos, o pareiškėjos skolų išieškojimai – 3 vykdomosiose bylose dėl bendros 46 652,30 Eur sumos. Bendras skolų iš abiejų pareiškėjų išieškojimas pareiškimo pateikimo dieną buvo vykdomas 2 vykdomosiose bylose dėl bendros 110 502,54 Eur sumos. Pareiškėjai taip pat turi ir kitų 936 715,10 Eur sumos skolų, dėl jų priverstinis išieškojimas nėra pradėtas. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjų pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas (toliau – ir MMA).
6. Teismas konstatavo, kad fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai iki pat 2023 m. lapkričio mėnesio vykdė įsipareigojimus, o pirmasis priverstinis skolos išieškojimas įvyko 2023 m. lapkričio 16 d. Tačiau, teismo vertinimu, iš paties pareiškėjo paaiškinimų ir teiktų duomenų galima daryti išvadą, kad pirmosios nuostolingos pareiškėjo veiklos apraiškos galėjo būti pastebėtos 2019 m., kai nors buvo fiksuotas 103 050,13 Eur pelnas, net 114 400 Eur pajamų sudarė technikos pardavimas, t. y. pareiškėjas iš parduodamos produkcijos ir gautų išmokų uždirbo mažiau, nei turėjo išlaidų. Vis dėlto 2020 m. buvo nežymiai pelningi (15 786,89 Eur pelno), 2021 m. jau fiksuojamas ženklus deficitas. Iš byloje pateiktų pareiškėjų skolinimosi mastų lentelės teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. PS/20-09-30/01 (110 000 Eur paskolos suma buvo panaudota ankstesniems įsipareigojimams refinansuoti). 2021 m. buvo paimtos 6 bendros 186 011,90 Eur sumos paskolos. Po nuostolingų 2021 metų 2022 m. buvo paimta 13 naujų 234 200 Eur sumos paskolų, o 2023 m. buvo paimta dar 15 paskolų, kurių bendra suma – 519 699,18 Eur. Per 2020–2023 m. laikotarpį iš viso buvo paimta 1 049 911,08 Eur sumos paskolų, iš kurių 457 679,18 Eur buvo skirta įsipareigojimams refinansuoti.
7. Teismas nusprendė, kad dar 2022 metais pareiškėjas galėjo suvokti, jog jo vykdoma ūkinė veikla yra visiškai nuostolinga ir ateityje atsiskaityti su kreditoriais bus nepaprastai sudėtinga. Pareiškėjo paaiškinimais, paimtos paskolos, kurios iš esmės buvo skirtos ūkinei veiklai vykdyti ir ankstesniems įsipareigojimams dengti, 2022 m. sudarė 234 200 Eur, nors dar 2021 m. ūkyje buvo patirtas 100 896,51 Eur nuostolis. Toks objektyvus finansinės būklės pasikeitimas, kai įsipareigojimai smarkiai viršijo pareiškėjo pajamas, suponuoja išvadą, jog pareiškėjas nemokus tapo jau 2022 m. Teismo vertinimu, pareiškėjo prisiimtos papildomos finansinės prievolės laikytinos rizikingu, nerūpestingu elgesiu, o jo veiksmai vertintini kaip neatsakingi.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2023 m. neturėjo didesnių nei 209 226,89 Eur pajamų iš ūkinės veiklos, nors ūkinei veiklai vykdyti neabejotinai reikalingos ir išlaidos, kurios kasmet sudarė nuo 189 753 Eur iki 234 728 Eur, todėl jau 2022 m. gerokai didinami finansiniai įsipareigojimai neatitiko protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus standarto, juolab pareiškėjas tokią veiklą vykdė ne pirmus metus.
9. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nei teikdamas paaiškinimus, nei teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti neatitikimų tarp teiktų pelno (nuostolių) ataskaitų ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) deklaracijų. Priešingai, pareiškėjas nurodė, jog nesidomėjo, kaip buvo pildomos GPM deklaracijos ir pelno (nuostolių) ataskaitos, nes jam tai nėra aktualu, o tai, teismo vertinimu, rodo pareiškėjo nerūpestingumą. Teismas sutiko su suinteresuotų asmenų argumentais, kad tokiu būdu kreditoriai galėjo būti klaidinami, nes sudarant sutartis buvo vertinamas pareiškėjų mokumas ir galimybės grąžinti paskolas.
10. Teismas nusprendė, kad pelno (nuostolių) ataskaitos, kurių pagrindu pareiškėjas teikė kreditoriams duomenis apie savo pajamas, galėjo suklaidinti kreditorius ir tai atitinka neteisingos informacijos teikimo kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius apibrėžimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad šios ataskaitos buvo teikiamos per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos (konkrečiai – sudarant kredito sutartis su UAB „Noviti“, kuriai pareiškėjai pateikė realios faktinės situacijos neatitinkančias pelno (nuostolių) ataskaitas, dėl to kreditorė buvo suklaidinta).
11. Teismas konstatavo, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, draudžianti iškelti pareiškėjams bankroto bylą, todėl pareiškimo dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo nutarė netenkinti. Kitų pagrindų, įtvirtintų FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1, 3–6 punktuose, atsisakyti iškelti pareiškėjams bankroto bylą teismas nenustatė.
12. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
13. Įvertinęs bylos duomenis apie skolų atsiradimo pagrindą ir pareiškėjų elgesį su savo finansais, teismas nusprendė, kad jie sąmoningai leido susidaryti skoloms, nepagrįstai tikėdamiesi, jog susidariusius įsiskolinimus padengs iš vykdomos ūkinės veiklos, nors ši veikla jau nuo 2021 metų akivaizdžiai buvo nuostolinga ir patiriami nuostoliai kasmet tik didėjo. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dar 2022 metais pareiškėjai galėjo suvokti, jog jų vykdoma ūkinė veikla yra visiškai nuostolinga ir ateityje atsiskaityti su kreditoriais bus nepaprastai sudėtinga. Paskolos, kurios iš esmės buvo skirtos ūkinei veiklai vykdyti ir ankstesniems įsipareigojimams dengti, 2022 m. sudarė 234 200 Eur, nors 2021 m. ūkyje jau buvo patirtas 100 896,51 Eur nuostolis. Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjai nemokūs tapo jau 2022 m., o jų nuo 2022 m. smarkiai didinami įsipareigojimai kreditoriams neatitiko protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus standarto, ir tai yra nesuderinama su sąžiningumo reikalavimu.
14. Pareiškėjo argumentus, kad sudarydamas kredito sutartis jis pateikė visą reikalingą informaciją apie savo finansinę padėtį, o kredito įstaigos turėjo visas priemones pareiškėjo kreditingumui patikrinti pasinaudodamos registrais ir informacinėmis sistemomis, teismas vertino kritiškai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo Valstybinei mokesc?ių inspekcijai teiktos GPM deklaracijos nėra viešai prieinamos, todėl jei jos nebuvo pateiktos kreditoriams, šia informacija kreditoriai neturėjo teisės ir galimybės disponuoti. Pareiškėjai nuo ūkio įsteigimo 2005 m. plėtojo ir vykdė individualią veiklą (ūkininkavo), todėl jiems yra taikomi kur kas aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai nei paprastiems vartotojams. Pareiškėjams neatskleidus ir nepaaiškinus visos informacijos dėl esminių jų ūkinę veiklą apibūdinančių duomenų, teismas pagrįstai konstatavo, kad ši aplinkybė trukdo nustatyti tikrąją faktinę situaciją, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog nurodytos pelno (nuostolių) ataskaitos, kurių pagrindu pareiškėjas teikė kreditoriams duomenis apie iš ūkinės veiklos gaunamą pelną, galėjo suklaidinti kreditorius. Pareiškėjas neginčijo, kad kreditoriams buvo teikiamos būtent byloje kartu su balanso duomenimis esančios pelno (nuostolių), pinigų srautų ataskaitos, kuriose pareiškėjo ūkinė veikla nurodyta kaip pelninga, todėl kreditoriams net nebuvo pagrindo įtarti ir kvestionuoti nurodytą informaciją ar ją vertinti kitaip, nei nurodyta pateiktuose dokumentuose.
15. Teismas nusprendė, kad pareiškėjų elgesys, kai buvo vengiama teikti kreditoriams informaciją apie savo tikrąją mokumo būklę ir per itin trumpą laiką, žinant, kad ūkinė veikla ilgą laiką yra nuostolinga, neatsakingai didinant įsipareigojimus kreditoriams, aiškiai suvokiant, kad skolų grąžinti nebegalės, laikytinas pareiškėjų nesąžiningumu. Todėl tarp pareiškėjų nesąžiningumo ir atsiradusio nemokumo yra tiesioginis ryšys.
16. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai yra sutuoktiniai ir bendraskoliai, o jų plėtota ūkinė veikla yra šeimos verslas, kurio veikloje sprendimus priėmė ir joje veikė jie abu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų nesąžiningumą vertino bendrai.
17. Teismas nusprendė, kad pareiškėjų nesąžiningumo momentas skaičiuotinas nuo paskutinio jų sudaryto sandorio, t. y. 2023 m. gruodžio 5 d. su Ignalinos kredito unija sudarytos kredito sutarties, kuriuo buvo galutinai suformuotas esamas pareiškėjų paskolų portfelis, apibrėžiantis galutinę jų turimų įsipareigojimų sumą. Todėl būtent nuo šio sandorio sudarymo praėjus atitinkamam terminui ir pasikeitus faktinėms aplinkybėms pareiškėjai vėl galėtų kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos jiems iškėlimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
18. Kasaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismai skundžiamose nutartyse netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatą, kadangi konstatavo pareiškėjus buvus nesąžiningus, nors nenustatė nė vienos iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų ir pareiškėjo G. D. elgesį, kai pareiškėjas iš kredito įstaigų ėmė paskolas, laikė savaime nesąžiningu. Teismai, vertindami pareiškėjų (ne)sąžiningumą, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad asmens nesąžiningumas fizinio asmens bankroto byloje neturi būti vertinamas plačiai, t. y. neperžengiant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto ribų. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad įstatymo leidėjas 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais FABĮ pakeitimais susiaurino (konkretizavo) nesąžiningumo apibrėžtį. Skundžiamose nutartyse nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo G. D. naujų skolinių įsipareigojimų prisiėmimo, nenustačius aplinkybės, kad pareiškėjas sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, negalėjo būti pagrindu laikyti pareiškėją buvus nesąžiningą. Nė vienas iš bylą nagrinėjusių teismų nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas, imdamas paskolas iš kredito įstaigų, elgėsi nesąžiningai. Byloje esantys pareiškėjų banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad gautos paskolos buvo naudojamos sąžiningai, t. y. buvo apmokamos pareiškėjo G. D. ūkio sąskaitos už pirktas sėklas, trąšas, pesticidus, degalus, ūkio technikai reikalingas detales, dengiami žemės nuomos mokesčiai. Gautos paskolos nebuvo iššvaistytos. Byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys gautų paskolų įmokų mokėjimus, paneigia prielaidas dėl galimo pareiškėjo nesąžiningumo ir rodo, kad pareiškėjas ėmėsi priemonių prisiimtiems įsipareigojimams grąžinti.
18.2. Teismai skundžiamose nutartyse nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad vien tik didelis vartojimo kreditų sutarčių, sudarytų per gana trumpą laiką, skaičius dar nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjų elgesio nesąžiningu. Būtina nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galima konstatuoti, ar pareiškėjai elgėsi nesąžiningai.
18.3. Teismų išvados, kad, sudarydamas kredito sutartis su UAB „Noviti“, pareiškėjas G. D. šiai kreditorei tyčia teikė realios faktinės situacijos neatitinkančias pelno (nuostolių) ataskaitas, yra pagrįstos prielaidomis ir spėjimais, o ne byloje esančiais duomenimis. Pareiškėjas G. D. teikdavo paraiškas kredito įstaigoms dėl kreditų gavimo, tačiau nė vienas byloje dalyvaujantis suinteresuotas asmuo (kreditorius) nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas siuntė, teikė ar kitaip perdavė kreditoriams realios faktinės situacijos neatitinkančias pelno (nuostolių) ataskaitas. Byloje nėra nė vienos pareiškėjo teiktos paraiškos, el. laiško ar kito įrodymo, patvirtinančio, kad pareiškėjas apskritai būtų siuntęs kreditoriams kokią nors informaciją apie savo finansinę būklę.
18.4. Teismai, padarydami išvadą, kad pareiškėjas tapo nemokus dar 2022 metais, netinkamai taikė FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl asmens nemokumo momento nustatymo. Teismai skundžiamose nutartyse padarė išvadą, jog pareiškėjas dar 2022 m. buvo nemokus, nors byloje duomenų, kad pareiškėjas 2022 m. turėjo didesnių nei 25 MMA dydžio pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, nėra. Teismai nei nurodė, kokiais duomenimis remdamiesi laikė, kad pareiškėjas 2022 metais turėjo daugiau nei 25 MMA dydžio pradelstų įsipareigojimų, nei vertino galimybes tokius įsipareigojimus padengti ne tik iš ūkio gaunamomis pajamomis, bet ir iš pareiškėjų turimo turto.
18.5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė pareiškėjų nesąžiningumo momentą ir nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas nurodė, kad pareiškėjų nesąžiningumo momentas skaičiuotinas būtent nuo paskutinio jų sudaryto sandorio, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 5 d., kai su Ignalinos kredito unija buvo sudaryta kredito sutartis. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi su Ignalinos kredito unija sudaryta kredito sutartis neturėjo reikšmingos įtakos pareiškėjų mokumui. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis, sudaryta su Ignalinos kredito unija, nėra priežastiniu ryšiu susijusi su pareiškėjų nemokumu, šios kredito sutarties sudarymas negali būti laikomas nesąžiningu pareiškėjų elgesiu, taigi ir jos sudarymo momentas negali būti laikomas momentu, nuo kurio būtų galima skaičiuoti trejų metų terminą.
19. Suinteresuotas asmuo UAB „Noviti“ atsiliepimu į pareiškėjų kasacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Suinteresuoto asmens UAB „Noviti“ pareiškėjams suteiktų kreditų analize?, kurią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjai pripažino (pareiškėja J. D. šias aplinkybes patvirtino ir neginčijo posėdžio metu), patvirtina, kad imamos naujos paskolos buvo naudojamos ankstesnėms paskoloms dengti ir pragyvenimo išlaidoms, o ne žemės ūkio veiklos išlaidoms dengti, t. y. pareiškėjai iš suinteresuoto asmens UAB „Noviti“ paskolintos 63 625 Eur sumos daugiau nei 45 tūkst. eurų panaudojo savo įsipareigojimams kitoms kredito įstaigoms dengti. Kitaip tariant, pareiškėjai per pastaruosius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo, vykdydami visiškai nuostolingą žemės ūkio veiklą, daugiau nei 70 proc. iš suinteresuoto asmens UAB „Noviti“ pasiskolintų lėšų naudojo ne žemės ūkio veiklai, o savo įsipareigojimams kitoms kredito įstaigoms dengti. Ir iš kitų kredito įstaigų gautos lėšos taip pat buvo naudojamos ne žemės ūkio veiklai vykdyti, o savo įsipareigojimams kitoms kredito įstaigoms dengti. Tokie pareiškėjų veiksmai negali būti laikomi sąžiningais ir jokiais būdais neatitinka atsakingo, analogiškoje situacijoje atsidūrusio asmens elgesio standarto. Priešingai, pareiškėjai, suvokdami, kad žemės ūkio veikla yra nuostolinga, ir toliau skolinosi, o skolintas lėšas naudojo ne žemės ūkio veiklai vykdyti, o ankstesnėms paskoloms dengti.
19.2. Pareiškėjas G. D. patvirtino, jog kreditoriams buvo teikiami byloje pateikti finansiniai dokumentai, t. y. balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos. Iš pateiktų pareiškėjo 2021 m. gruodžio 31 d., 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitų, kurios buvo teikiamos kreditoriams, matyti, kad 2020–2022 metai pareiškėjams buvo pelningi. Kita vertus, šie duomenys yra sunkiai suderinami su pareiškėjo byloje pateiktomis GPM deklaracijomis, iš kurių matyti, kad 2021–2023 metai buvo labai nuostolingi.
19.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje, kuria remiasi pareiškėjai, išaiškinimai pateikti esant visiškai kitokioms aplinkybėms, t. y. analizuojant fizinio asmens įsiskolinimus, kurie atsirado pagal vartojimo kredito sutartis. Ginčo atveju visi įsipareigojimai atsirado pareiškėjui G. D. prisiėmus įsipareigojimus kaip ūkininkui (verslininkui), kuris įsipareigojimus prisiėmė savo ūkinei (verslo) veiklai vykdyti.
19.4. Akivaizdu, kad, jeigu pareiškėjai nebūtų neatsakingai ėmę naujų paskolų ir iš jų dengę ankstesnių, pareiškėjų įsipareigojimai būtų buvę pradelsti dar 2022 metais. Pareiškėjai sąmoningai leido susidaryti skoloms, nepagrįstai tikėdamiesi, kad susidariusius įsiskolinimus padengs iš vykdomos ūkinės veiklos, nors ši veikla jau nuo 2021 metų buvo nuostolinga ir patiriami nuostoliai kasmet tik didėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas padare? pagrįstą išvadą, kad dar 2022 metais pareiškėjas galėjo suvokti, jog jų vykdoma ūkinė veikla yra visiškai nuostolinga ir ateityje atsiskaityti su kreditoriais bus nepaprastai sudėtinga.
19.5. Asmens nemokumo momentas netenka reikšmės, jeigu yra konstatuojamas asmens nesąžiningumas, kuris yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą. Nė viena FABĮ nuostata neįtvirtina ir neįpareigoja fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančio teismo nustatyti asmens nesąžiningumo momentą. Teismas, vadovaudamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalimi, turi nustatyti aplinkybes, sudarančias pagrindą atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą (įskaitant aplinkybes, leidžiančias teigti, kad bankroto prašantis asmuo yra nesąžiningas). Taigi, pareiškėjų teiginiai apie neva netinkamai nustatytą pareiškėjų nesąžiningumo momentą laikytini nepagrįstais.
19.6. Pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Taigi, net jeigu pareiškėjai kreiptųsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo praėjus trejiems metams nuo nesąžiningų veiksmų atlikimo ir savo nemokumą grįstų tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios teismų jau buvo pripažintos kaip pareiškėjų nesąžiningumas, tai nebūtų pagrindas iškelti bankroto bylą. Šiuo atveju pareiškėjų nemokumui įtaką turi elgesys, kuris teismų jau yra pripažintas nesąžiningu, o ne elgesys trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.
20. Suinteresuotas asmuo „SIA SF MGMT collateral“ atsiliepimu į pareiškėjų kasacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės bei pareiškėjų elgesio analizė patvirtina, kad pareiškėjų veiksmai neatitinka sąžiningumo principo, kaip jis suprantamas pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį aiškinančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
20.2. Pareiškėjai, suprasdami, kad jų ūkinė veikla yra nuostolinga ir kad jie nepajėgs grąžinti skolų, toliau didino finansinius įsipareigojimus, sistemingai blogindami savo finansinę padėtį ir siekdami trumpalaikio efekto – kad būtų kuo ilgiau išvengta išieškojimo. Tokius aplaidžius veiksmus pareiškėjai nutraukė tik tada, kai kreditoriai atsisakė suteikti naujas paskolas. Tada pareiškėjai, negalėdami padengti skolų, kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjai nepagrįstai tikėjosi padengti įsipareigojimus ateities pajamomis, nors jau tuo metu jų veikla buvo nuostolinga.
20.3. Pareiškėjai kreditoriams teikė finansines ataskaitas, kurios neatitiko tikrosios jų ekonominės padėties. Skirtingose situacijose jų pateikti dokumentai buvo prieštaringi ir klaidino kreditorius. Be to, pareiškėja J. D., atsakydama į klausimą, kodėl tiek daug pavedimų buvo vykdoma tarp jos ir jos sutuoktinio banko sąskaitų, patvirtino, kad tokiu būdu skolintas lėšas kitiems kreditoriams parodydavo kaip nuosavas. Tai yra akivaizdus kreditorių klaidinimas ir neteisingos informacijos teikimas siekiant gauti naujų paskolų savo pradelstiems įsipareigojimams dengti.
20.4. Pareiškėjų argumentai dėl tariamai netinkamai nustatyto nesąžiningumo momento yra nepagrįsti. Teismai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai, puikiai suvokdami savo ūkinės veiklos nuostolingumą, neatsakingai didino įsipareigojimus kreditoriams, aiškiai žinodami, jog jų grąžinti nebegalės. Tokia jų veikla atitinka nesąžiningo elgesio kriterijus, nepriklausomai nuo to, kuris konkretus sandoris buvo paskutinis ir suformavo jų galutinį skolų portfelį.
20.5. Argumentai dėl neva netinkamai taikytos FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatos yra nepagrįsti ir nereikšmingi, nes byloje nustatyta, kad pareiškėjai buvo nesąžiningi. Pareiškėjai iš esmės tik imitavo mokumą – skolindamiesi naujų lėšų jie dengė ankstesnius įsipareigojimus, tačiau realių finansinių pajamų, kurios būtų leidusios subalansuoti jų veiklą, pareiškėjai neturėjo ir nebuvo jokių aplinkybių, kad pareiškėjai tokių pajamų būtų galėję gauti artimoje ateityje. Tik tuomet, kai tapo neįmanoma gauti naujų paskolų, pareiškėjai kreipėsi dėl bankroto bylos inicijavimo. Jau 2022 m. pareiškėjai turėjo ir galėjo suprasti, jog nebeturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau, užuot anksčiau kreipęsi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jie toliau skolinosi, didino įsipareigojimus ir taip dar labiau pablogino situaciją, sukeldami didesnius finansinius nuostolius kreditoriams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl skolininkų nesąžiningumo didinant įsipareigojimus kreditoriams, kaip fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo pagrindo pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, aiškinimo
21. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015). Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas.
22. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Fizinio asmens bankroto instituto paskirtis – ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, pagal galimybes siekiant subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-313/2021, 23 punktas).
23. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017).
24. FABĮ yra taikomas sąžiningiems fiziniams asmenims, ūkininkams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Taigi, fizinio asmens bankroto procesu gali naudotis asmenys, kurių skolos susidarė tiek iš vartojimo teisinių santykių, tiek kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (ūkinės komercinės veiklos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/202, 47 punktas).
25. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 20 d. direktyvos (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132, (toliau – Direktyva) preambulės 21 punktu, pernelyg didelis vartotojų įsiskolinimas kelia rimtų ekonominių, socialinių problemų ir yra glaudžiai susijęs su skolų naštos mažinimu. Be to, dažnai nėra įmanoma aiškiai atskirti skolų, kurias verslininkas įgijo užsiimdamas prekyba, verslu, amatu ar profesija, nuo tų, kurios įgytos nevykdant tos veiklos. Verslininkai negalėtų veiksmingai pasinaudoti antrosios galimybės suteikiamais privalumais, jei, siekdami verslo skolų ir kitų skolų, įgytų neužsiimant verslu, panaikinimo, jie turėtų vykdyti kelias atskiras procedūras, kurių taikymo sąlygos ir skolos panaikinimo laikotarpiai skirtingi. Direktyvos 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog nemokūs verslininkai galėtų pasinaudoti bent viena procedūra, pagal kurią būtų visiškai panaikintos jų skolos pagal šią direktyvą.
26. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens bankroto bylą atsisakoma iškelti.
27. Iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, nagrinėjamoje byloje aktualus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas. Jame reglamentuojama, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
28. Taigi, pagal FABĮ, teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, jei nustato, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl: (i) CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo; (ii) tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus; (iii) tyčinių veiksmų sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; (iv) sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
29. Tai reiškia, jog pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas, užkertantis kelią fiziniam asmeniui bankrutuoti, gali būti konstatuotas ne tik dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir panašias aplinkybes), bet ir dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra savo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas).
30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu šio įstatymo tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas). Be to, pažymima, kad sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas. Aptariamų principų svarba nuosekliai akcentuojama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant FABĮ normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2023).
31. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos, viena vertus, užtikrina, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas per įstatymo nustatytą laikotarpį (trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo) negalės pasinaudoti fizinio asmens bankroto teikiamomis galimybėmis, t. y. siekti dalinio atleidimo nuo skolų, o kreditoriams per šį laikotarpį bus sudarytos sąlygos nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be apribojimų. Kita vertus, pagal šią teisės normą, net ir tiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui, jei per šį laikotarpį skolininkui elgiantis sąžiningai mokumo nepavyko atkurti, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas).
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija, taikytina nagrinėjant šią bylą, lyginant su prieš tai galiojusia, detaliau atskleidė fizinių asmenų veiksmus ar neveikimą, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretino nesąžiningų veiksmų sampratą, tačiau sprendžiant dėl asmens sąžiningumo išlieka aktuali ir ankstesnė kasacinio teismo praktika, kadangi jos pagrindu ir buvo pakoreguota minėta įstatymo nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 16 punktas).
33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas gali atsisakyti fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą, taip nesuteikdamas jam galimybės atidėti skolų mokėjimą, išdėstyti jį palankesnėmis sąlygomis ar galiausiai būti atleistam nuo neišmokėtų skolų mokėjimo, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
34. Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir konstatavę pareiškėjų nesąžiningumą, atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjams. Teismai, spręsdami dėl aptariamo pagrindo taikymo, konstatavo, kad pareiškėjų skolinimosi mastai visiškai nederėjo su patiriamomis sąnaudomis ir gaunamomis pajamomis bei pelnu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai sąmoningai leido susidaryti skoloms, nepagrįstai tikėdamiesi, kad susidariusius įsiskolinimus padengs iš vykdomos ūkinės veiklos, nors ši veikla jau nuo 2021 metų akivaizdžiai buvo nuostolinga ir patiriami nuostoliai kasmet tik didėjo, o pareiškėjų nuo 2022 metų smarkiai didinami įsipareigojimai kreditoriams neatitiko protingo, apdairaus, rūpestingo asmens standarto, ir tai nesuderinama su sąžiningumo reikalavimu.
35. Taigi, teismai pareiškėjų nesąžiningumą siejo su sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, t. y. sąmoningu leidimu susidaryti skoloms, tikintis, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti.
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).
37. Civilinėje teisėje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Ši taisyklė taikytina ir teismui sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą.
38. Pažymėtina, kad vertinant subjektyvųjį skolininko sąžiningumo kriterijų, kaip esminį fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo elementą (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis), sąžiningumo standartas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolų kilme, skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 47 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad verslininkui keliami aukštesni nei vidutiniai apdairumo bei rūpestingumo standartai; kad kruopštus ir reikalavimus atitinkantis finansinių dokumentų tvarkymas ypač aktualus tuomet, kai fizinio asmens turtas smarkiai sumažėja, o prisiimti įsipareigojimai auga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 29 punktas).
39. Teisės doktrinoje pažymėta, kad pagal bendrąją taisyklę, sprendžiant dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui verslininkui iškėlimo, nesąžiningumo kriterijaus įrodinėjimas turi savo specifiką, lyginant su tradiciniu fizinio asmens bankroto procesu. Ekonominėje veikloje egzistuoja aukštas rizikos faktorius, verslo ciklai, svyravimai, versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo, tad nesąžiningumo kriterijaus įrodinėjimas įgyja dar daugiau savitumo. Tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes, galima nuspręsti, ar fizinis asmuo verslininkas buvo nesąžiningas, įvertinti nesąžiningų veiksmų ir nemokumo ryšį – ar jis daro reikšmingą įtaką pastarojo nemokumui, ar prie nemokumo prisidėjo ir kitos, nuo fizinio asmens valios nepriklausančios aplinkybės (Strunkienė, I. Individualios įmonės ir jos dalyvio bankroto procesų santykio problemos: disertacija. 2022, p. 105).
40. Direktyvos 79 punktas įtvirtina, kad nustatant, ar verslininkas buvo nesąžiningas, teisminės arba administracinės institucijos galėtų atsižvelgti į tokias aplinkybes kaip skolos pobūdis ir dydis, jos atsiradimo laikas, verslininko pastangos ją grąžinti ir laikytis teisinių prievolių, įskaitant viešojo licencijavimo reikalavimus ir būtinybę vesti teisingą buhalteriją, verslininko mėginimai išvengti kreditorių reikalavimų, pareigų vykdymas kylant nemokumo tikimybei, kurias priklauso vykdyti verslininkais esantiems bendrovių direktoriams, ir Sąjungos ir nacionalinės konkurencijos ir darbo teisės laikymasis.
41. Aiškindamas nesąžiningumo sąlygą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, jog asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
42. Sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą – fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, reikšmingomis laikytinos aplinkybės dėl skolininko siekio skolas grąžinti, operatyvaus reagavimo į skolų susidarymą bei realias pastangas, dėtas grąžinti skolas. Taip pat vertinant šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama į skolininko skolų susidarymo kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 52 punktas).
43. Be to, nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 41 punktas; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 28 punktas).
44. Taigi, teismas, siekdamas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, turi ne tik nustatyti reikšmingas aplinkybes dėl skolininko nesąžiningumo, bet ir įvertinti nesąžiningumo ir nemokumo priežastinį ryšį. Pažymėtina, kad nei fizinio asmens nesąžiningumas, nei priežastinis ryšys su nesąžiningumu nėra preziumuojami.
45. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
46. Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodoma, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020 50 punktą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismo sprendimas (nutartis) negali būti grindžiamas prielaidomis apie bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010).
47. Remdamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad bylą nagrinėjusių teismų nutartyse yra nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo G. D. naujų skolinių įsipareigojimų prisiėmimo, tačiau byloje nenustatyta, jog pareiškėjas sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Lietuvoje pasirinktą ir FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį (šios nutarties 41 punktas), vien tik intensyvus skolinimasis savaime dar nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjų elgesio nesąžiningu. Tokiam materialiajam teisiniam faktui konstatuoti būtina nustatyti visas pirmiau kasacinio teismo praktikoje nurodytas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog pareiškėjai elgėsi nesąžiningai, taip pat tai, kad pareiškėjų nesąžiningumą bei nemokumą sieja priežastinis ryšys.
48. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad, siekiant tinkamai išspręsti nagrinėjamą klausimą dėl pareiškėjų (ne)sąžiningumo prisiimant skolinius įsipareigojimus ir dėl jų elgesio įtakos mokumui, byloje būtina išsiaiškinti aplinkybes dėl pareiškėjų prisiimtų įsipareigojimų tikslų ir pareiškėjų siekio šiuos įsipareigojimus padengti. Nors bylą nagrinėję teismai nustatė, kada ir kokias sutartis su kreditoriais sudarė pareiškėjai, tačiau liko nenustatyti tikslai, dėl kurių buvo sudaromos minėtos kredito sutartys, nevertinti pareiškėjų argumentai dėl nuo jų valios nepriklausiusių nepalankių aplinkybių, lėmusių poreikį skolintis (pandemija, karas, sausra, pan.), neatsižvelgta į pareiškėjo vykdytos ūkinės veiklos ypatumus. Nenustačius skolinimosi tikrųjų motyvų bei neidentifikavus poreikių, kuriems tenkinti buvo panaudotos skolintos lėšos, nėra galimybės vertinti pareiškėjų veiksmų adekvatumą buvusiai situacijai bei jų sąžiningumą. Teismai pareiškėjus pripažino nesąžiningais vien dėl intensyvaus skolinimosi, iš esmės nenustatę, ar pareiškėjai šiuos skolinius įsipareigojimus prisiėmė sąmoningai tikėdamiesi, kad šie bus nurašomi, t. y. nenustatę aplinkybių, reikšmingų vertinant pareiškėjų subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų – kaip jie suvokė būtinybę ir galimybes skolintis, kaip suprato prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo galimybes.
Dėl skolininkų nesąžiningumo teikiant informaciją kreditoriams, kaip fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo pagrindo pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, aiškinimo
49. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ir dėl pareiškėjų nesąžiningumo teikiant informaciją kreditoriams apie jų finansinę būklę. Teismai nusprendė, kad pareiškėjų elgesys, kai buvo vengiama teikti kreditoriams informaciją apie savo tikrąją mokumo būklę, taip pat laikytinas nesąžiningu.
50. Išvadas dėl pareiškėjų nesąžiningumo teikiant informaciją kreditoriams apie finansinę būklę bylą nagrinėję teismai padarė atsižvelgdami į tai, kad byloje esančios pareiškėjų 2021 ir 2022 m. pelno (nuostolių) ir pinigų srautų ataskaitos kartu su balanso duomenimis rodo pareiškėjų ūkinės veiklos pelningumą, o į bylą pateiktos atitinkamos GPM deklaracijos rodo nuostolingą ūkinę veiklą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad pelno (nuostolių) ataskaitos, kurių pagrindu pareiškėjas teikė kreditoriams duomenis apie ūkinės veiklos teikiamą pelną, galėjo suklaidinti kreditorius. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kreditoriams net nebuvo pagrindo įtarti ir kvestionuoti nurodytos informacijos ar ją vertinti kitaip, nei ji atspindėta pateiktuose dokumentuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie teismų argumentai neatitinka nei teisinio reguliavimo, nei šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos.
51. Remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą gali būti konstatuojamas tik tuo atveju, jei asmuo tapo nemokus dėl tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus. Taigi, tam, kad būtų pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, nepakanka konstatuoti, jog pareiškėjas teikė neteisingą informaciją kreditoriams. Būtina nustatyti, kad: (i) neteisingos informacijos pateikimas kreditoriams buvo tyčinis; ir (ii) būtent dėl šių veiksmų asmuo tapo nemokus (t. y. konstatuoti priežastinį ryšį tarp neteisingos informacijos teikimo ir nesąžiningumo). Teisės doktrinoje taip pat pažymima, kad vien neteisingos informacijos pateikimas nėra pagrindas laikyti skolininką nesąžiningu sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą (Jokubauskas, R. Skolininko nesąžiningumo vertinimo problemos fizinių asmenų bankroto procese., Teisė, 2023, 26, p. 64).
52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismai nusprendė, jog pelno (nuostolių) ataskaitos galėjo suklaidinti kreditorius, tačiau netyrė, ar iš tikrųjų šiose pelno (nuostolių) ataskaitose buvo pateikiama neteisinga informacija. Vien pelno (nuostolių) ataskaitose esančios informacijos neatitiktis GPM deklaracijose nurodomiems duomenims savaime nelemia šios informacijos neteisingumo, taip pat nepatvirtina, kuriuose iš nurodytų dokumentų pateikta informacija yra neteisinga. Anksčiau minėta, kad pareiškėjų nesąžiningumas negali būti preziumuojamas (šios nutarties 44 punktas). Tuo tarpu teismai iš esmės taikė pareiškėjų nesąžiningumo prezumpciją ir jų nesąžiningumą konstatavo dėl to, kad pareiškėjai neatskleidė ir nepaaiškino visos informacijos dėl esminių jų ūkinę veiklą apibūdinančių duomenų.
53. Našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26, 27 punktai). Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023, 78 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). CPK 8 straipsnyje nustatyta, jog teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), spręsti dėl ekspertizės byloje paskyrimo CPK 212 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2008; 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019 22 punktą). Proceso šalių ir teismo pareigos įrodinėjimo procese sudaro darnią sistemą, todėl teismas negali remtis negatyviuoju įrodinėjimo naštos aspektu spręsdamas kilusį ginčą vien dėl to, kad šalies pateikti įrodymai teismui nėra pakankamai aiškūs ar tikslūs, prieš tai neįvykdęs jam tenkančios išaiškinimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024, 38 punktas).
54. Nagrinėjamoje byloje būtent suinteresuoti asmenys, tvirtinantys, kad jiems buvo teikiami realybės neatitinkantys duomenys ir dėl to jie buvo suklaidinti, turi pareigą įrodinėti šias aplinkybes, o ne pareiškėjai, kurių sąžiningumas yra preziumuojamas. Suinteresuotiems asmenims nepateikus įrodymų dėl pareiškėjų nesąžiningo elgesio, teismas turėjo patikslinti šalių įrodinėjimo naštą, pasiūlyti suinteresuotiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ar imtis kitų leistinų priemonių tam, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Skolininko nesąžiningumas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme turi būti pagrįstas ne prielaidomis, o aiškiai įrodytas (šios nutarties 45–46 punktai).
55. Be to, jei būtų nustatyta, kad pelno (nuostolių) ataskaitose buvo pateikiami neteisingi duomenys, turi būti nustatyta tiek aplinkybė, kad pareiškėjai pateikė šiuos duomenis konkretiems kreditoriams, siekdami juos suklaidinti (tyčia), tiek priežastinis ryšys tarp šių duomenų pateikimo ir pareiškėjų nemokumo. Tuo tarpu bylą nagrinėję teismai pareiškėją G. D. pripažino buvus nesąžiningą, nors nei nustatė aplinkybes, kada ir kokiu būdu pareiškėjas teikė kreditoriams neteisingą informaciją apie savo finansinę būklę, nei nustatinėjo priežastinį ryšį tarp šių duomenų teikimo bei pareiškėjų nemokumo. Nenustačius nurodytų reikšmingų aplinkybių, teismai neturėjo pagrindo išvadai, kad pareiškėjas sąmoningai (tyčia) siekė suklaidinti kreditorius. Byloje pareiškėjui patvirtinus, kad jis nei rengė pelno (nuostolių) ataskaitas, GPM deklaracijas, nei domėjosi šių rengimu, esminę reikšmę turi tai, ar pareiškėjas suvokė galimus neatitikimus tarp realios situacijos ir šiuose dokumentuose pateiktų duomenų, ar sąmoningai teikė klaidingą informaciją šių ataskaitų rengėjui. Vertinant pastarąjį aspektą, pažymėtina, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad, kaip minėta, pareiškėjai šiuo atveju yra vertintini kaip verslininkai, o Direktyvos preambulės 79 punktu įtvirtinta, jog nustatydamos, ar verslininkas buvo nesąžiningas, teisminės arba administracinės institucijos galėtų atsižvelgti, be kita ko, į tokias aplinkybes kaip verslininko pastangas vesti teisingą buhalteriją (šios nutarties 40 punktas).
56. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, vertinant priežastinį ryšį tarp neteisingos informacijos pateikimo fakto ir pareiškėjų nemokumo, reikšmingas ir kredito institucijų atsakingumas, pastangos tikrinti pateiktų dokumentų atitiktį tikrovei. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad kreditoriams net nebuvo pagrindo įtarti ir kvestionuoti nurodytos informacijos ar ją vertinti kitaip, nei nurodyta pateiktuose dokumentuose, nepagrįstai nevertino pačių kredito įstaigų veiksmų ir prisiimtos rizikos, pareiškėjams suteikiant kreditus.
57. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad teismai pareiškėjus laikė nesąžiningais teikiant informaciją kreditoriams, iš esmės remdamiesi prielaidomis ir nenustatę nei aplinkybių, ar pareiškėjų teikti duomenys buvo neteisingi, nei aplinkybės, ar neteisingi duomenys buvo teikiami tyčia, nei priežastinio ryšio tarp pateiktų kreditoriams duomenų bei pareiškėjų nemokumo.
Dėl pareiškėjų nemokumo momento nustatymo
58. Fizinio asmens nemokumas yra pirminė bankroto bylos iškėlimo sąlyga (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nemokumo faktas yra konstatuotas ir kasaciniu skundu neginčijamas, todėl teisėjų kolegija dėl šios fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygos plačiau nepasisako. Tačiau kasaciniu skundu yra keliamas klausimas dėl tinkamo nemokumo momento nustatymo.
59. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjai nemokūs tapo jau 2022 m., ir konstatavo, jog dar 2022 m. pareiškėjai galėjo suvokti, kad jų vykdoma ūkinė veikla yra visiškai nuostolinga ir ateityje atsiskaityti su kreditoriais bus nepaprastai sudėtinga. Pažymėjo, kad paskolos, kurios iš esmės buvo skirtos ūkinei veiklai vykdyti ir ankstesniems įsipareigojimams dengti, 2022 m. sudarė 234 200 Eur, nors 2021 m. ūkyje jau buvo patirtas 100 896,51 Eur nuostolis. Pareiškėjai su tokia teismų išvada nesutinka ir ją ginčija.
60. Mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko (fizinio ar juridinio asmens) sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.
61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl FABĮ 2 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: i) skolų suma turi viršyti 25 MMA; ii) šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir iii) asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
62. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, be kita ko, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nemokumą reikia skirti nuo gresiančio nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 18 punktas).
63. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria kasacinio skundo argumentams, kad teismai, visų pirma, nenurodė, kokiais duomenimis remdamiesi konstatavo, jog pareiškėjai 2022 metais turėjo daugiau nei 25 MMA dydžio pradelstų įsipareigojimų, antra, nevertino galimybės tokius įsipareigojimus padengti ne tik iš ūkio gaunamomis pajamomis, bet ir iš pareiškėjų turimo turto.
64. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl pareiškėjų nemokumo atsiradimo momento, nenustatė šiam klausimui tinkamai išspręsti reikšmingų aplinkybių.
Dėl pareiškėjų nesąžiningumo momento nustatymo
65. Kasaciniu skundu teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė pareiškėjų nesąžiningumo momentą, ir pažymima, kad šis momentas pareiškėjams yra svarbus, kadangi praėjus trejiems nuo teismo konstatuotų nesąžiningų veiksmų atlikimo pareiškėjai vėl galės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
66. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, pagal lingvistinę FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto formuluotę – „paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl“ – įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas yra siejamas būtent su skolininko nemokumo atsiradimo momentu, o ne nesąžiningų veiksmų, nulėmusių skolininko nemokumą, atlikimo momentu. Taigi, lingvistiškai aiškinant šią teisės normą, pareiškėjas turi būti tapęs nemokus ne anksčiau nei per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o esminė nemokumo priežastis turi būti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte išvardyti nesąžiningi veiksmai. Būtent toks aptariamos teisės normos aiškinimas atitinka ir šios teisės normos tikslą, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas 3 metus negalėtų pasinaudoti FABĮ taikoma apsauga nuo kreditorių jam reiškiamų reikalavimų, o kreditoriams būtų sudaryta galimybė nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be FABĮ taikomų apribojimų per įstatyme nustatytą 3 metų laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 36 punktas).
67. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 41 punktas).
68. Taigi, vertinant, kada bankroto bylos neiškėlimo atveju pareiškėjai galėtų vėl kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, esminę reikšmę turėtų pareiškėjų nemokumo momentas, nesąžiningų veiksmų faktas bei priežastinis ryšys tarp nesąžiningų pareiškėjų veiksmų ir nemokumo, o ne nesąžiningų veiksmų atlikimo momentas. Konstatavus fizinio asmens nesąžiningumo faktą ir tai lėmusį jo nemokumą, nesąžiningų veiksmų atlikimo momentas ar laikotarpis, kai nesąžiningi veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, visada bus ankstesnis už jais sukeltus padarinius – nemokumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai dėl pareiškėjų nesąžiningumo momento nustatymo (kai šis momentas ir nemokumo momentas nesutampa) teisinės reikšmės sprendžiant bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo klausimą neturi.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
69. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 177, 178, 185 straipsniai), taip pat netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias skolininkų nesąžiningumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo pagrindą, ir fizinio asmens nemokumo momento nustatymą. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl pareiškėjų sąžiningumo, nenustatė tikslų, dėl kurių pareiškėjai prisiėmė skolinius įsipareigojimus, nevertino pareiškėjų argumentų dėl nuo jų valios nepriklausiusių nepalankių aplinkybių, lėmusių poreikį skolintis, neatsižvelgė į pareiškėjo vykdytos veiklos ypatumus, nenustatė aplinkybių, reikšmingų vertinant pareiškėjų subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų, – kaip pareiškėjai suvokė būtinybę ir galimybes skolintis, kaip suprato prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo galimybes. Be to, teismai pareiškėjus laikė nesąžiningais teikiant informaciją kreditoriams, iš esmės remdamiesi prielaidomis ir nenustatę nei aplinkybių, ar pareiškėjų teikti duomenys buvo neteisingi, nei aplinkybės, ar neteisingi duomenys buvo teikiami tyčia, nei priežastinio ryšio tarp pateiktų kreditoriams duomenų bei pareiškėjų nemokumo. Taip pat, spręsdami dėl pareiškėjų nemokumo atsiradimo momento, teismai nenustatė šiam klausimui tinkamai išspręsti reikšmingų aplinkybių – teismai nei nurodė, kokiais duomenimis remdamiesi konstatavo, kad pareiškėjai 2022 metais turėjo daugiau nei 25 MMA dydžio pradelstų įsipareigojimų, nei vertino galimybes tokius įsipareigojimus padengti iš pareiškėjų turimo turto.
70. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, teismų padarytos išvados dėl pareiškėjų nesąžiningumo ir nemokumo momento negali būti pripažintos pagrįstomis. Kadangi teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir pirmiau nurodytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl pareiškėjų nesąžiningumo ir nemokumo momento, tinkamai nenustatė, konstatuotina, jog bylos esmė neatskleista, nėra pagrindo spręsti, kad ginčas išspręstas teisingai. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus.
71. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimas priskirtinas pirmosios instancijos, o ne apeliacinės instancijos teismo kompetencijai, taip pat į CPK 7 straipsniu įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus, bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
72. Suinteresuotas asmuo UAB „Noviti“ iki bylos nagrinėjimo iš esmės kasaciniame teisme pabaigos pateikė įrodymus, patvirtinančius kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1815 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, ir prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
73. Kasacinis teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
74. Kadangi kasaciniame teisme sprendimo dėl ginčo esmės nepriimta, bylinėjimosi išlaidos, patirtos šiame teisme, nėra paskirstomos šioje proceso stadijoje (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų G. D. ir J. D. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Artūras Driukas
Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis