Civilinė byla Nr. e2A-306-241/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01706-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.1.3; 2.6.10.2; 2.6.10.5.2; 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Angel statyba“ ir atsakovės A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1175-467/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Angel statyba“ ieškinį atsakovėms A. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Žarijų karštis“ dėl įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – I. B. ir D. G.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Angel statyba“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti ab initio negaliojančiais 2014 m. gruodžio 16 d. UAB „Angel statyba“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir iš jos kylančius sprendimus, t. y. 2015 m. gegužės 21 d. įmonės dokumentų perdavimo aktą, 2015 m. gegužės 21 d. UAB „Žarijų karštis“ vienintelio įmonės akcininko sprendimą dėl A. K. atšaukimo iš įmonės direktorės pareigų ir naujojo direktoriaus paskyrimo, 2015 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Žarijų karštis“ vienintelio įmonės akcininko sprendimą dėl I. B. atšaukimo iš įmonės direktoriaus pareigų ir naujojo direktoriaus paskyrimo; 2) taikyti restituciją, t. y. 2014 m. gruodžio 16 d. UAB „Angel statyba“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties šalis grąžinti į status quo; 3) priteisti iš atsakovės A. K. ieškovei BUAB „Angel statyba“ 54 225,56 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Angel statyba“. Bankroto administratorė nustatė, kad įmonės vienintelė vadovė ir akcininkė A. K. 2014 m. gruodžio 16 d. su UAB „Žarijų karštis“ sudarė įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavė visas įmonės akcijas už 1 Eur. UAB „Angel statyba“ finansinė padėtis akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo itin sudėtinga, nes ji turėjo daugiau nei 57 000 Eur pradelstų įsiskolinimų, o turto už 54 225,56 Eur t. y. faktiškai buvo nemoki. Įmonės akcijas įsigijusi pirkėja UAB „Žarijų karštis“ neturėjo pakankamai finansinių išteklių padengti įmonės pradelstus įsiskolinimus, todėl ginčijama akcijų pirkimo-pardavimo sutartis šalių buvo sudaryta tik dėl akių. Be to A. K., būdama įmonės akcininke ir direktore, vietoje ginčijamo sandorio sudarymo, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau, nepaisant visų įsiskolinimų, elgėsi nesąžiningai – tyčia siekė išvengti prievolės atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Tokie A. K. veiksmai sąlygojo įmonės ir jos kreditorių interesų pažeidimą bei žalos kilimą. Pagal 2014 metų balansą ieškovės turto vertė sudarė 54 225,56 Eur, todėl A. K. turi atlyginti žalą, kurią sudaro paskutiniame įmonės balanse apskaityto turto vertė (54 225,56 Eur), nes būtent ši suma būtų naudojama administravimo išlaidoms ir kreditorių reikalavimams dengti.
3. Atsakovė A. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė ne tik nepagrindė, kaip bankrutuojanti įmonė dėl atsakovės sudaryto sandorio patyrė žalą, koks yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir tariamos žalos, ar dėl atsakovės veiksmų bendrovė ar kiti asmenys neteko turto, ar negavo pajamų, ar atsakovė perdavė įmonės turtą kitiems asmenims, bet ir nepateikė jokių įrodymų, kad bankrutuojanti įmonė turėjo kokio nors vertingo turto. Ieškovės nurodoma suma yra per vienerius metus gautinos sumos, bet ne gautos sumos, todėl visiškai neaišku, kas turėtų būti grąžinta restitucijos atveju.
4. Atsakovė UAB „Žarijų karštis“ ir tretieji asmenys I. B. bei D. G. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu ieškovės BUAB „Angel statyba“ ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančiais ab initio 2014 m. gruodžio 16 d. UAB „Angel statyba“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir UAB „Žarijų karštis“, ir iš jos kilusius sprendimus; 2) priteisė ieškovei BUAB „Angel statyba“ iš atsakovės A. K. 12 444,45 Eur nuostolių atlyginimui ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugpjūčio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisė iš atsakovės A. K. 319,60 Eur žyminio mokesčio valstybei; 4) priteisė iš ieškovės BUAB „Angel statyba“ atsakovei A. K. 2 695 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; likusią ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pagal UAB „Angel statyba“ finansinės atskaitomybės duomenis už 2014 metus įmonės turtą sudarė 54 225,56 Eur dydžio suma, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 57 394,58 Eur dydžio suma. Pagal Turto areštų registro duomenis bendrovės turtui buvo taikomi du areštai. Iki ginčijamo akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo dienos ieškovė turėjo daug pradelstų skolų ne tik valstybės biudžetui, bet ir kitiems kreditoriams: UAB „Litgresa“ – 36 544,25 EUR , VšĮ „ArtLogika“ –   12 323,33 Eur. Pagal ginčo akcijų pirkėjos UAB „Žarijų karštis“ finansinės atskaitomybės duomenis už 2014 metus, jos turtą ginčo sutarties sudarymo dienai sudarė tik 8 386,82 Eur dydžio suma, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 16 827,80 Eur dydžio suma, įmonė turėjo skolų valstybei.
7. Teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris neabejotinai yra tariamas, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekinis ir negaliojantis ab initio. Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Žarijų karštis“ viena pagrindinių veiklų yra įmonių pirkimas-pardavimas, stengiantis įsigyti įmones pigiau ir parduoti brangiau. UAB „Žarijų karštis“ ginčijamo sandorio sudarymo metu dirbo vienas darbuotojas, kuris, atsižvelgiant į šios įmonės deklaruotą veiklą – restoranai ir pagaminto valgio teikimas, tokios veiklos tinkamai vykdyti negalėjo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ginčijamu sandoriu atsakovė A. K. pardavė ieškovės akcijas tokiam juridiniam asmeniui, kuris neturėjo pakankamai finansinių galimybių tęsti ieškovės ekonominę veiklą ir tokiu būdu buvo pažeistos visų ieškovės kreditorių teisės, nes ieškovė po ginčijamo sandorio nebevykdė jokios ekonominės veiklos, atitinkamai negavo jokių apyvartinių lėšų. Be to, A. K. turėjo imtis visų įmanomų veiksmų, siekiant apsaugoti ieškovės kreditorių teisėtus interesus, tačiau elgėsi priešingai, sudarydama neteisėtą ginčo sandorį.
8. Teismas sprendė, kad ne tik A. K., bet ir UAB „Žarijų karštis“ turėjo žinoti ir tikėtinai žinojo, jog ginčo sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl abi ginčo sandorio šalis pripažino nesąžiningomis. Teismas nurodė, kad sąžiningas asmuo, žinodamas, jog įmonės turto neužteks atsiskaityti su kreditoriais ir jis pats neturi pakankamai finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, privalo elgtis taip, kad tokioje situacijoje nebūtų didinami įmonės prievolių dydžiai ar tikslingai mažinamas įmonės turtas.
9. Teismas nurodė, kad A. K., kaip vienintelė ieškovės akcininkė ir direktorė, būdama atsakinga bei rūpestinga verslininkė, turėjo nedelsdama perduoti visus ieškovės dokumentus ir turtą pirkėjai UAB „Žarijų karštis“, o UAB „Žarijų karštis“, siekdamas toliau tęsti įmonės veikią, minėtų dokumentų ir turto perdavimo privalėjo reikalauti ginčijamo sandorio pasirašymo metu, tačiau nurodyti asmenys elgėsi nesąžiningai ir to nepadarė.
10. Teismas konstatavo, kad ginčijamas sandoris realiai nebuvo vykdomas, kadangi A. K., formaliai neturėdama įgaliojimų, net ir po ginčijamo sandorio pasirašymo dienos veikė ieškovės vardu, t. y. ieškovės skolininkei UAB „Vakonda group“ 2015 m. gegužės 22 d. sumokėjus 5 360 Eur skolą, šiuos pinigus priėmė ir raštu patvirtino, jog UAB „Vakonda group“ yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove, o 2015 m. gegužės 27 d. pagal kasos išlaidų orderį išmokėjo L. V. 5 350 Eur. Be to, informacija apie ieškovės akcininko pasikeitimą Juridinių asmenų registre buvo įregistruota tik 2015 m, birželio 9 d., t. y. praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo ieškovės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos, o kitą dieną Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.
11. Teismas nurodė, kad 2014 metais UAB „Angel statyba“ buvo nemoki (2014 metų UAB „Angel statyba“ balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenys). Tokiu būdu atsakovė A. K., kaip įmonės vadovė, neteikdama pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o pasirinkdama nuginčytos sutarties dėl akcijų perleidimo sudarymą, prisiėmė riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad tariamai pardavusi įmonės akcijas, A. K. tyčia siekė išvengti prievolės atsiskaityti su ieškovės kreditoriais, pažeidė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei administracijos vadovui keliamus aukštesnius elgesio standartus, tokiu būdu neteisėtais veiksmais išvengė įstatymuose nustatytų pareigų vykdymo.
12. Teismas sprendė, kad ieškovės kreditorių 12 444,45 Eur finansiniai reikalavimai, kurie yra patvirtinti įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. ir 2017 m. sausio 16 d. nutartimis, pripažintini žala, kurią kreditoriai ir įmonė patyrė dėl to, kad atsakovė A. K. pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės prašoma priteisti paskutiniame Juridinių asmenų registrui teiktame ieškovo balanse apskaityto turto vertė – 54 225,56 Eur nėra pagrįsta kreditorių reikalavimų patenkinimu, todėl negali būti laikoma teisingu atlygintinos žalos (nuostolių) dydžiu.

III.  Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13. Ieškovė BUAB „Angel statyba“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės A. K. ieškovei priteistas 12 444,45 Eur žalos atlyginimas, ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti ieškovei iš atsakovės A. K. 54 225,56 Eur žalos atlyginimą; sprendimą palikus nepakeistą – sumažinti atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą ne daugiau kaip 1 538,07 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Uždarosios akcinės bendrovės turtas jos valdymo organams yra svetimas, todėl vien asmens einamos pareigos įmonėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nepaisydamas, kad apeliantės paskutiniame balanse apskaitytas 54 225,56 Eur dydžio vertės turtas priklauso išimtinai tik apeliantei, skundžiama sprendimo dalimi, be jokio teisinio pagrindo ne tik nepagrįstai suteikė teisę, bet ir sudarė visas sąlygas atsakovei toliau naudotis apeliantei priklausančiu turtu, tokiu būdu visiškai nepagrįstai sumažino apeliantei padarytos žalos dydį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalį bendrovės vadovas, kuris nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas, privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą.
2. Atsakovė neteisėtai sudarė įmonės akcijų pirkimo pardavimo sandorį, vietoj to, kad vykdytų savo pareigą ir kreiptųsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, išvaistė apeliantei priklausantį turtą ir jo negrąžino. Remiantis tuo, kad atsakovė nesiėmė absoliučiai jokių aktyvių veiksmų išsaugoti apeliantei priklausantį turtą ir jo neišsaugojo, tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė žalą, kuri lygi paskutiniame balanse apskaityto turto vertei.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažindamas apeliantei padarytos žalos dydį ir jį sutapatindamas su apeliantės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma, visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad kreditorių reikalavimų dydis yra kintamas, t. y. minėtas dydis gali padidėti arba sumažėti. Atsižvelgiant į tai, jog paskutiniame apeliantės balanse nurodyta, kad įsipareigojimai kreditoriams iš viso sudaro net 57 394,58 Eur dydžio sumą, darytina išvada, kad ateityje teismas gali patvirtinti dar mažiausiai 41 950,13 Eur dydžio kreditorių finansinių reikalavimų.
4. Apeliantei padarytos žalos dydį sumažindamas iki bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, teismas nepagrįstai neįvertino administravimo išlaidų sąmatos, kurią dėl neteisėtų atsakovės veiksmų taip pat turės dengti būtent įmonės kreditoriai, ir kuri neabejotinai turi būti įskaičiuotina į apeliantei padarytos žalos dydį.
5. Byloje esantys duomenys įrodo, jog atsakovė pagal rekomendacijas maksimaliai galėjo patirti 1 997,49 Eur  dydžio bylinėjimosi išlaidų, o ne 3 500,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai neįvertinęs atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, priteisė iš apeliantės 2 695,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Atsakovė A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą ir  priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Angel statyba“ ieškinį atmesti; apeliacinį skundą atmetus – nurodyti, kad 2 695,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ir išmokamos iš BUAB „Angel statyba“ bankroto proceso administravimo išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo išvada, kad šalys sudarė sandorius tik dėl akių, slepia savo valią yra prielaida, neįrodyta byloje surinktais duomenimis. Nors faktiškai sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo daugiau nei 57 000 Eur kreditorinių įsiskolinimų, tačiau tuo pačiu metu ji turėjo ir virš 54 000 Eur debitorinių įsiskolinimų. Ši aplinkybė įrodo, kad ieškovės finansinė padėtis nebuvo sudėtinga, nes debitoriniai įsiskolinimai buvo tik nežymiai mažesni už įmonės įsipareigojimus. Be to, šie duomenys apie ieškovės finansinę padėtį 2014 metų pabaigoje buvo parengti ir tapo viešai prieinami tiek atsakovei, tiek UAB „Žarijų karštis“ juos pateikus ieškovės balanse, kuris buvo parengtas 2015 m. gegužės 5 d., t. y. ginčo sandorio sudarymo metu šių duomenų sandorio šalys nežinojo ir negalėjo žinoti.
2. UAB „Žarijų karštis“ (akcininkė) neprivalėjo padengti juridinio asmens, kurio akcijas ji įsigijo (ieškovės) pradelstų ar nepradelstų įsiskolinimų kreditoriams, nes akcininkas paprastai neatsako už juridinio asmens prievoles. Savo ruožtu, A. K. akcijų perleidimas UAB „Žarijų karštis“ niekaip nedarė įtakos ieškovės įsipareigojimų prieš kreditorius vykdymui, nes sudarius ginčo sandorį ieškovės teisės ir pareigos jos kreditoriams ir debitoriams nepakito. Už prievoles kreditoriams pirmiausia atsako pats juridinis asmuo. UAB „Žarijų karštis“ atsakomybė tretiesiems asmenims galėjo atsirasti tik už jos veiklas, atliktas po ieškovės akcijų įsigijimo, o iki įsigijimo už ieškovo įsipareigojimus kreditoriams buvo ir liko atsakinga pati ieškovė, o esant įstatymo nustatytiems pagrindams – tuometinis ieškovės vadovas ir/ar akcininkas. Taigi sudarydama ginčo sandorį atsakovė negalėjo išvengti jokių savo prievolių ieškovei.
3. Atsakovė neprivalėjo 2014 m. gruodžio 16 d. (ginčo sandorio sudarymo dieną) perduoti ieškovės dokumentus UAB „Žarijų karštis“ atstovui,              o pastarasis reikalauti jų ir perimti, nes sudarius ginčo sandorį atsakovė liko dirbti ieškovės įmonės vadove (direktore) ir būtent ji pagal pareigas privalėjo disponuoti įmonės dokumentais. Ginčo sandoriu buvo perleistos ieškovės akcijos, o ne ieškovės įmonės vadovo teisės ir pareigos, todėl po ginčo sandorio pasirašymo iki 2015 m. gegužės 21 d. ieškovė ne tik, kad galėjo, o tiesiog privalėjo veikti ieškovės vardu. Teismo sprendime nurodytos ūkinės operacijos įrodo, ne tai, kad akcijos pagal ginčo sandorį buvo neperleistos, o tik tai, kad 2015 m. gegužės 22 d. ir 2015 m. gegužės 27 d. atsakovė ieškovės vardu atliko dvi ūkines operacijas. Jas atliko atsakovė, nes būtent ji pažinojo ieškovės skolininką, buvo asmeniškai įsipareigojusi ieškovės kreditoriui ir tam pritarė naujojo akcininko atstovas I. B.
4. Pirmosios instancijos teismas nenustatė konkretaus momento kada atsakovė suprato ar turėjo suprasti, kad ieškovės finansinė situacija yra sunki (ieškovė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais), atitinkamai nenustatytas konkretus arba bent pakankamai apibrėžtas momentas, nuo kada atsakovei atsirado pareiga kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą ieškovei, netinkamai nustatytas žalos atsiradimo momentas, nors sprendime apie tai abstrakčiai yra pasisakoma, tačiau nebuvo nustatomas žalos didėjimo laikotarpis ir žalos padidėjimas, nenustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėto neveikimo ir dėl to atsiradusios žalos (jos padidėjimo).
5. Sprendime konstatuota, kad atsakovės pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2014 metais, tačiau tai pernelyg neapibrėžtas laikotarpis. Išvada, kad įmonė tapo nemoki 2014 metais yra grindžiama ieškovės balanso duomenimis, tačiau apie balanso duomenis atsakovė sužinojo tik 2015 m. gegužės 5 d. Kadangi ieškovės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2015 m. birželio 8 d., galima spręsti apie ieškovės uždelsimą kreiptis į teismą tik laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. birželio 8 d.
15. Ieškovė BUAB „Angel statyba“ prašo atsakovės A. K. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė, būdama ieškovės akcininkė ir direktorė, neabejotinai žinojo, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu yra faktiškai nemoki, kadangi būtent juridinio asmens vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Šią aplinkybę patvirtino ir pati atsakovė, teismo posėdžio metu nurodydama, jog ieškovė turėjo įsiskolinimų darbuotojams ir kitiems asmenims.
2. UAB „Žarijų karštis“, būdama sąžiningas, protingas ir rūpestingas verslo subjektas, prieš sudarydama ieškovės akcijų pirkimo pardavimo sandorį, turėjo pasidomėti ir neabejotinai pasidomėjo ieškovės finansine padėtimi. Net ir tuo atveju, jeigu UAB „Žarijų karštis“ tariamai nebuvo susipažinusi su ieškovės balansu už 2014 metus, apie ieškovės faktinį nemokumą neabejotinai žinojo iš ieškovės viešuose registruose esančio balanso už 2013 metus. Remdamasi šiuo balansu UAB ,Žarijų karštis“ turėjo nustatyti ir neabejotinai nustatė, kad jau nuo 2013 metų ieškovė nesugebėjo atsiskaityti su darbuotojais, įsipareigojimai kreditoriams siekė daugiau nei 9 000 Eur dydžio sumą, įmonė patiria nuostolių, o ieškovės turtą sudarė apie 11 000 Eur dydžio suma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės balansas už 2013 metus VĮ „Registrų centras“ buvo pateiktas 2014 m. birželio 18 d., akivaizdu, kad atsakovės teiginys, jog UAB „Žarijų karštis“ neva negalėjo žinoti ir tariamai nežinojo duomenų apie ieškovės finansinę padėtį, yra visiškai nepagrįstas.
3. Aplinkybę, jog tiek UAB „Žarijų karštis“, tiek atsakovė neabejotinai žinojo, kad ieškovė yra nemoki, bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pati atsakovė, kuri nurodė, kad su UAB „Žarijų karštis“ nuvažiavo į buhalteriją, išsiaiškino visą esamą padėtį, UAB „Žarijų karštis“ žinojo, kokios yra skolos, pretenzijų nereiškė. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad skolos buvo mokesčių inspekcijai, darbuotojams, kitiems kreditoriams.
4. Ginčijamo ieškovės akcijų perleidimo sandorio fiktyvumą įrodo ir tai, jog UAB „Žarijų karštis“ po sandorio sudarymo netęsė ieškovės ekonominės veiklos. Ieškovė po ginčijamo sandorio nevykdė savo kaip akcininko pareigų, nepadengė ieškovės nuostolių ir neatstatė neigiamo ieškovės kapitalo, nors tokią pareigą turėjo (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalis, 59 straipsnio 11 dalies 3 punktas).
5. Ginčijamas akcijų perleidimo sandoris buvo sudarytas 2014 m. gruodžio 16 d. Tuo tarpu remiantis internetiniuose portaluose skelbiama vieša informacija, atsakovė jau po ginčijamo sandorio sudarymo, t. y. 2015 m. gegužės 24 d., prie skelbimo perkame perimame UAB su skolomis ar įsipareigojimais, pakomentavo, jog parduoda įmonę. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės akcininkų pasikeitimas Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas tik 2015 m. birželio 9 d., t. y. praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo ieškovės akcijų pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dienos, labiau tikėtina, kad ginčijamas akcijų perleidimo sandoris buvo sudarytas atgaline data, siekiant išvengti nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio įstatymo pakeitimo, kuriuo įtvirtintas juridinio asmens akcijų perleidimo sandorio tvirtinimas pas notarą.
6. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 54 225,56 Eur žalą, kuri atsirado dėl to, jog atsakovė neteisėtai sudarė fiktyvų įmonės akcijų pirkimo pardavimo sandorį; nevykdė savo pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; pasisavino ar išvaistė ieškovei priklausantį turtą ir jo negrąžino ieškovei. Kitaip tariant, ieškovė aiškiai nurodė, kad prašoma priteisti žala nėra grindžiama išimtinai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos nevykdymu, tačiau ir aplinkybėmis, jog atsakovė nesiėmė absoliučiai jokių aktyvių veiksmų išsaugoti ieškovei priklausantį turtą, jo neišsaugojo ir neperdavė administratoriui, tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovei žalos.
7. Atsakovė iki šiol administratorei neperdavė nei ieškovės dokumentų, nei turto, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti momento kada ieškovė tapo nemoki ir kokia apimtimi pasikeitė įsipareigojimai kreditoriams. Atitinkamai, atsakovės nurodytas žalos apskaičiavimo būdas prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, kadangi įmonės dokumentai ir juose esantys finansiniai duomenys turi didelę reikšmę sprendžiant dėl įmonės tapimo nemokia nustatymo. Taigi neturint absoliučiai jokių įmonės dokumentų, negalima tiksliai nustatyti įmonės nemokumo momento, visapusiškai įvertinti ir apskaičiuoti, kokia apimtimi pasikeitė įsipareigojimai kreditoriams ir priimti teisingo ir kreditorių teisių ir interesų nepažeidžiančio sprendimo.
16. Atsakovė A. K. prašo ieškovės BUAB „Angel statyba“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Analizuojant ieškovės reikalavimus dėl žalos atlyginimo, akivaizdu, kad teisinis ir faktinis ieškinio šioje dalyje pagrindai apsiribojo tik juridinio asmens vadovo pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą jo vadovaujama nemokiam juridiniam asmeniui, pažeidimas ir atitinkama pareiga atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius. Atitinkamai, savo sprendimą šioje dalyje teismas grindė būtent ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalių normomis bei deliktinės atsakomybės ir jos atsiradimo sąlygomis.
2. Ieškovės balanse už 2014 metus nurodyta, kad ilgalaikio turto ieškovė neturėjo, todėl tokio turto perduoti nei ieškovei, nei bankroto administratoriui, nei atsakovė, nei tretieji asmenys negalėjo ir jokių prievolių nepažeidė. Balanse trumpalaikio ieškovės turto sudėtį sudaro tik per vienerius metus gautinos sumos, t. y. nei trumpalaikio materialaus turto, nei piniginių lėšų pagal 2014 m. rezultatus ieškovė neturėjo, atitinkamai jais nedisponavo ir atsakovė. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės pateiktas ieškovės skolininkų ir skolų sumų sąrašas, kuriame nurodyta ieškovės skolininkų skolų (debitorinių įsiskolinimų) suma sutampa su ieškovės balanse apskaityta trumpalaikio turto suma (54 225,56 Eur).
3. Neginčijama, kad ieškovė turi teisę atgauti iš savo skolininkų (debitorių) skolas, tačiau tomis lėšomis disponuoja skolininkai (debitoriai), o ne atsakovė. Ieškovė turi subjektinę teisę šias skolas išieškoti nustatyta tvarka iš debitorių. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė iššvaistė ar pasisavino kokį nors ieškovės turtą ar lėšas, įskaitant 54 225,52 debitorinių įsiskolinimų sumą ar jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.
4. Kreditorių ir jų reikalavimų galimas padidėjimas yra tik hipotetinis, nes ieškovės bankroto procesas vyksta jau daugiau nei dvejus metus. Tai pakankamas laiko tarpas visiems potencialiems kreditoriams sužinoti apie aptariamą bankroto procesą ir kreiptis dėl jų reikalavimų patvirtinimo. Net jeigu ieškovės kreditorių skaičius ir jų reikalavimų dydis ateityje padidės, tai nereikš jokios savaiminės atsakovės atsakomybės, nes jos kaltė privalės būti įrodyta atskirai dėl kiekvieno potencialaus kreditoriaus, jo reikalavimo dydžio ir/ar padidėjimo ir įrodytas priežastinis ryšis su nustatytos pareigos nevykdymu. Be to, reikalavimas dėl administravimo sąmatoje nustatytų išlaidų pripažinimo ieškovės žala laikytinas savarankišku nauju reikalavimu, todėl nenagrinėtinas apeliacine tvarka.
5. Maksimalus advokato padėjėjo užmokesčio dydis pirmosios instancijos teisme galėjo būti 3 106,10 Eur. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma (2695,00 Eur) neviršija šio dydžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

3. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.
18. Byloje kilo ginčas dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir jos pagrindu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei civilinės atsakomybės įmonės vadovei taikymo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.
20. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – BUAB „Angel statyba“ pirmojo kreditorių susirinkimo protokolą, kuriuo siekia pagrįsti iš atsakovės priteisintinos žalos dydį. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog ieškovė BUAB „Angel statyba“ piktnaudžiautų turima teise teikti įrodymus, naujų įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsakovė turėjo galimybę susipažinti su naujais įrodymais ir atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą išdėstyti savo poziciją dėl jų priėmimo ir vertinimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai bei išsamiai ištirti ir įvertinti bylos aplinkybes, minėtus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės BUAB „Angel statyba“ akcijų pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti su akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi susijusių teisių ir pareigų, bet siekiant išvengti ieškovės įsipareigojimų prieš kreditorius įvykdymo. Teismas sprendė, kad sandoris neabejotinai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, yra tariamas, t. y. niekinis ir negaliojantis ab initio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnis, 1.86 straipsnio 1 dalis).
22. Atsakovė A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvada, jog šalys sudarė sandorius tik dėl akių, slepia savo valią yra teismo prielaida, neįrodyta byloje surinktais duomenimis. Atsakovės teigimu, šalių finansinė būklė sandorio sudarymo metu neleidžia teigti, kad sandoris yra tariamas, kadangi akcininkas neprivalo padengti juridinio asmens, kurio akcijas įsigijo įsiskolinimų kreditoriams. Be to, sandorio šalims nebuvo žinoma faktinė ieškovės finansinė padėtis, o pats ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu nešalina atsakovės kaip juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės.
23. Kasacinio teismo praktika dėl sandorio pripažinimą tariamuoju reglamentuojančių teisės normų yra suformuota ir nuosekli. Ji grindžiama sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, prigimties aiškinimu. Kasacinio teismo nurodoma, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinių padarinių, nurodytų CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją.
24. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).
25. Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nurodytas teismų praktikos nuostatas taikė tinkamai, teismo išvados dėl tariamąjį sandorį patvirtinančių aplinkybių pagrįstos tinkamu ir visapusišku bylos įrodymų įvertinimu. Pirma, teismas iš esmės pagrįstai nustatė, kad realių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties padarinių neatsirado – atsakovė ir toliau valdė įmonę, t. y. oficialiai nebūdama nei įmonės akcininkė, nei vadovė atliko mokėjimo pakvitavimą ir pavedimą. Antra, teismas pagrįstai nustatė, kad tikroji sutarties šalių valia buvo ne įmonės akcijų perleidimas, o atsakovės siekis išvengti įmonės vadovo ar akcininko civilinės atsakomybės.
26. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia. Nesutiktina su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovei nebuvo žinoma apie UAB „Angel statyba“ finansinę padėtį. Pažymėtina, kad būtent įmonės vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, suėjus jų vykdymo terminui. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Angel statyba“ balansas už 2014 metus buvo faktiškai sudarytas 2014 m. rugsėjo 30 d., todėl iki 2014 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovei buvo (turėjo būti) žinoma apie įmonės prastą finansinę padėtį – realaus turto neturėjimą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais.
27. Neginčytina, kad įmonės dalyvių ir vadovo pasikeitimas nepašalina buvusių dalyvių ir vadovo civilinės atsakomybės. Akcijų perleidimas ir vadovo atleidimas iš pareigų neatleidžia nuo turtinės atsakomybės, jei nuostoliai padaryti šio asmens veiksmais tuo metu, kai jis buvo įmonės dalyvis ar vadovas ir yra nustatytos visos atsakomybės sąlygos. Tačiau įmonės dalyviui ir/ar akcininkui po tariamo akcijų perleidimo sandorio sudarymo (atleidimo) atsiranda galimybė išvengti atsakomybės už nuostolių atlyginimą, kurie atsiranda po tariamo sandorio sudarymo (vadovo atleidimo), jeigu sandoris įstatymo nustatyta tvarka nebus nuginčytas. Taigi įmonės dalyvis ir/ar akcininkas nesąžiningais veiksmais iš esmės turi galimybę išvengti dalies nuostolių atlyginimo, todėl nesutiktina su skunde nurodytais teiginiais, kad ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi jokios reikšmės atsakovės kaip juridinio asmens vadovės ir/ar akcininkės civilinei atsakomybei.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad 2014 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta atgaline data. Iš sutarties turinio matyti, kad ją pasirašė pardavėja A. K. ir pirkėja UAB „Žarijų karštis“, atstovaujama direktoriaus I. B.. Pagal byloje esantį Juridinių asmenų registro išrašą, ginčijamos sutarties sudarymo dieną – 2014 m. gruodžio 16 d. UAB „Žarijų karštis“ direktoriumi buvo M. Š. (nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2015 m. vasario 19 d.). Tuo tarpu I. B. UAB „Žarijų karštis“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d., t. y. sutartyje nurodytą dieną (2014 m. gruodžio 16 d.) I. B. neturėjo įmonės vadovo įgalinimų atstovauti UAB „Žarijų karštis“ ir jos vardu pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, pagal BUAB „Angel statyba“ bankroto bylos duomenis (CPK 179 straipsnio 2 dalis), Valstybinė mokesčių inspekcija pranešimus apie ketinimą kreipti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Angel statyba“  išsiuntė 2015 m. vasario 26 d. ir 2015 m. kovo 17 d. Iš nagrinėjamoje byloje esančių bankroto administratorės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė A. K. 2015 m. gegužės 24 d. prie internetinio skelbimo, kuriame nurodoma, kad „perimamos įmonės su skolomis per 1-2 dienas“, pakomentavo, kad parduota įmonę ir nurodė savo kontaktus. UAB „Angel statyba“ akcijų perėjimas UAB „Žarijų karštis“ juridinių asmenų registre buvo įregistruotas 2015 m. birželio 9 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po ginčijamame sandoryje nurodytos jo sudarymo datos.
29. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė žinodama, jog UAB „Angel statyba“ finansinė padėtis yra sunki, jai greitai bus inicijuota bankroto byla, siekdama pašalinti savo kaip įmonės vadovės ir akcininkės civilinę atsakomybę, išvengti žalos (ar jos dalies) kreditoriams atlyginimo savo asmeninėmis lėšomis, atgaline data sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Angel statyba“ akcijas perleido kitam finansinių sunkumų turinčiam ir realios veiklos nevykdančiam juridiniam asmeniui – UAB „Žarijų karštis“. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina ir tai, jog UAB „Angel statyba“ įmonės dokumentai faktiškai nebuvo perduoti akcijų pirkėjai UAB „Žarijų karštis“ ar naujam įmonės vadovui. Be to, kaip minėta, atsakovė A. K. nuo 2015 m. gegužės 21 d. oficialiai nebūdama įmonės vadove ir akcininke, 2015 m. gegužės 22 d. UAB „Angel statyba“ atgavus 5 360 Eur skolą, minėtus pinigus priėmė ir 2015 m. gegužės 27 d. UAB „Angel statyba“ vardu juos išmokėjo (perdavė) L. V.. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas akcijų pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti jokių realių teisių ir pareigų. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad UAB „Angel statyba“ akcijas nusipirkusi UAB „Žarijų karštis“ neprivalėjo tęsti įmonės veiklos ar padengti skolų kreditoriams, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepaneigia ginčijamo sandorio tariamumo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Žarijų karštis“, kaip teigia atsakovė, būtų siekusi akcijas parduoti brangiau nei įsigijo, t. y. iš sandorio gauti naudos.
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, t. y. kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ar gerai moralei.
31. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).
32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nutarties 26 – 29 punktuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2014 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra negaliojanti ir kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Pagal bylos aplinkybes ginčijamo sandorio šalys veikė nesąžiningai – žinodamos (turėdamos žinoti) apie UAB „Angel statyba“ sunkią finansinę padėtį sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, taip siekdamos pašalinti atsakovės A. K. civilinę atsakomybę ir veikdamos prieš kreditorių interesus, be to, sandoris buvo sudarytas atgaline data, tokiu būdu Juridinių asmenų registrui pateikiant neteisingus duomenis apie sandorio sudarymo datą. Pažymėtina, kad jokių kitų esminių (be jau aptartų) argumentų ir aplinkybių, kuriomis būtų paneigta teismo išvada dėl sandorio pripažindinimo negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu atsakovė nenurodė.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės ribų

33. Ieškovė BUAB „Angel statyba“ ieškiniu prašė iš atsakovės A. K. priteisti       54 225,56 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovės priteistinus nuostolius sudaro į paskutinį UAB „Angel statyba“ balansą įrašytas įmonės turtas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkindamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisė 12 444,45 Eur nuostolių atlyginimą, t. y. BUAB „Angel statyba“ bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti sumą, kadangi atsakovė nesiėmė absoliučiai jokių aktyvių veiksmų išsaugoti UAB „Angel statyba“ priklausantį turtą ir tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė žalos, kuri lygi paskutiniame balanse apskaityto turto vertei – 54  225,56 Eur.
34. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Visų pirma, kaip teisingai nurodyta atsakovės atsiliepime, ieškovės ieškinio faktinis pagrindas dėl nuostolių priteisimo iš esmės apsiribojo juridinio asmens vadovo pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą jo vadovaujamam nemokiam juridiniam asmeniui pažeidimu. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė tik abstrakčiai nurodė bendras įstatymo normas bei teismų praktiką dėl įmonės vadovo atsakomybės už dokumentų ir turto neišsaugojimą. Ieškinys iš esmės buvo grindžiamas atsakovės ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nevykdymu. Antra, net ir laikant, kad ieškiniu buvo prašoma iš atsakovės priteisti žalą už įmonės turto neišsaugojimą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė nurodytą 54 225,56 Eur sumą prarado. Iš UAB „Angel statyba“ balanso už 2014 metus matyti, kad visą įmonės turtą tuo metu sudarė per vienerius metus gautinos sumos, kurių vertė 54 225,56 Eur. Byloje esantis atsiskaitymų su debitoriais žiniaraštis už 2014 metus patvirtina balanse nurodytos sumos teisingumą, jame įvardinti įmonės debitoriai, detalizuotos jų skolos. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, įmonės turtui esant vien tik gautinoms sumoms, nesant byloje duomenų, kad juridinio asmens vadovas atsisakė debitorinių reikalavimų arba kitaip juos panaikino, negalima teigti, kad įmonės turtas buvo prarastas ir todėl atsirado žala įmonei ar jos kreditoriams. Be to, šiuo atveju bankroto administratorė, turėdama įmonės debitorių sąrašą, gali imtis aktyvių veiksmų įmonės balanse nurodytai sumai atgauti.

Dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento

35. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė konkretaus momento nuo kada atsakovei atsirado pareiga kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą UAB „Angel statyba“, be to nebuvo nustatomas žalos didėjimo laikotarpis. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktikos nuostatomis dėl juridinio asmens vadovo (savininko) civilinės atsakomybės už pavėluotą kreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
36. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
37. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
38. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
39. Įmonės nemokumo momentas yra fakto klausimas, kuris kiekvienu atveju nustatomas pagal byloje esančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė tapo nemoki 2014 metais, tačiau tikslios datos nenurodė, nepaisant to, kad byloje buvo pakankamai duomenų nustatyti tikslų UAB „Angel statyba“ nemokumo atsiradimo momentą.
40. Iš UAB „Angel statyba“ balanso už 2014 metus matyti, kad įmonės turtą sudarė 54 225,56 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 57 394,58 Eur. Pagal byloje esantį atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštį 2014 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu, vien įsiskolinimas tiekėjams sudarė 38 491,11 Eur. Pažymėtina, kad tiek nurodytas apskaitos žiniaraštis, tiek UAB „Angel statyba“ balansas už 2014 metus buvo sudaryti 2014 m. rugsėjo 30 d. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti buhalterines paslaugas ieškovei teikusios VšĮ „ArtLogika“ 2017 m. kovo 14 d. pažyma.
41. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „Angel statyba“ 2014 m. spalio 1 d. buvo faktiškai nemoki, todėl jos vadovei nuo šio momento atsirado pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados, kadangi įmonės turtą nurodytu laikotarpiu sudarė vien tik gautinos sumos, kurios sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo nelaikytos realiu įmonės turtu dėl jų atgavimo galimybių, duomenų apie kitokio pobūdžio lėšas ar turtą, kurio būtų pakakę ieškovei bent iš dalies vykdyti finansinius įsipareigojimus savo kreditoriams, į bylą nepateikta.

Dėl įmonės kreditoriams atsiradusios žalos nustatymo

42. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).
43. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
44. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtino 12 444,45 Eur visų BUAB „Angel statyba“ kreditorinių finansinių reikalavimų sumą. Taigi bendras įmonės skolų dydis (57 394,58 Eur) nuo įmonės tapimo faktiškai nemokia iki bankroto bylos iškėlimo (finansinių reikalavimų patvirtinimo) šiuo atveju neišaugo, o sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog dėl atsakovės nesikreipimo į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo kreditoriams atsirado žala.
45. Pažymėtina, kad įmonės bendro skolų dydžio sumažėjimą iš esmės lėmė UAB „Angel statyba“ didžiausio kreditoriaus UAB „Litgresa“ likvidavimas. Iš UAB „Angel statyba“ atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio nustatyta, kad UAB „Angel statyba“ 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo skolinga tiekėjai UAB „Litgresa“ 36 544,25 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. UAB „Litgresa“ buvo iškelta bankroto byla, 2016 m. balandžio 14 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2017 m. vasario 10 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto proceso metu UAB „Litgresa“ nereiškė reikalavimų skolininkei UAB „Angel statyba“, todėl laikytina, kad savo reikalavimo teisės į 36 544,25 Eur skolą UAB „Litgresa“ atsisakė.
46. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės bankrotas vyksta beveik trejus metus, kreditorių reikalavimai jau buvo tvirtinami (tikslinami) keturis kartus, į bylą administratorė nepateikė jokių duomenų apie kitus potencialius BUAB „Angel statyba“ kreditorius, siekiančius dalyvauti bankroto byloje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ateityje tikslintina kreditorių reikalavimų suma gali viršyti 2014 m. spalio 1 d. įmonės buvusių įsipareigojimų sumą –         57 394,58 Eur. Taip pat nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad spręsdamas padarytos žalos dydžio klausimą, teismas nepagrįstai neįvertino administravimo išlaidų sąmatos. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas dėl administravimo išlaidų priteisimo yra tiesiogiai nesusijęs su pirmosios instancijos teisme pareikštais reikalavimais – šių išlaidų atsiradimo pagrindas skiriasi nuo ieškinyje pareikštų reikalavimų, neturi tiesioginio priežastinio ryšio su bankroto bylos neinicijavimu laiku, todėl pagrįstai nebuvo vertinamas kaip žala.
47. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiais ab initio atsakovių sudarytą UAB „Angel statyba“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir iš jos kilusius akcininko sprendimus, tačiau be pagrindo sprendė, jog dėl atsakovės nesikreipimo į teismą iškelti ieškovės bankroto bylą laiku kreditoriai patyrė žalos. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas  keistinas – iš dalies patenkintas žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo reikalavimas atmestinas  (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Apeliacinės instancijos teismui, išnagrinėjus bylą ir panaikinus teismo sprendimo dalį dėl        12 444,45 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
49. Pirmosios instancijos teisme atsakovė A. K. patyrė 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad bendra nurodyta išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius. Pagal pateiktą išlaidų detalizaciją, byloje buvo suteiktos šios paslaugos: parengtas atsiliepimas į ieškinį, prašymas, atskirasis skundas, baigiamoji kalba raštu, dalyvavimas teismo posėdžiuose (3,3 val.), dokumentų rinkimas ir pasirengimas teismo posėdžiui (10 val.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad baigiamoji kalba raštu nėra laikytinas procesiniu dokumentu, o dokumentų rinkimas ir pasirengimas teismo posėdžiui laikytina sudedamąja dalyvavimo teismo posėdyje ir procesinių dokumentų rengimo dalimi, todėl šios išlaidos nepagrįstai išskirtos. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad maksimalus patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis (pagal parengtų procesinių dokumentų pobūdį ir skaičių bei atstovavimo teismo posėdžiuose trukmę) galėjo būti 2 241,58 Eur (Rekomendacijų 8.2, 8.15, 8,16, 8,19 punktai). Duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
51. Atsižvelgiant į tai, kad viena dalis ieškinio reikalavimų dalis (dėl sandorio ir iš jo kylančių sprendimų pripažinimo negaliojančiais) buvo patenkinta, o kita atmesta (dėl žalos atlyginimo priteisimo), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalys sudaro po 50 procentų. Pagal tai iš ieškovės atsakovei A. K. priteistina 1 120,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, kurios išieškotinos iš bankrutavusios ieškovės administravimui skirtų lėšų. Taip pat iš A. K. priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis)  ir 8,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.
52. Bylos šalys įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.

       Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

53. Ieškinio reikalavimą dėl žalos iš atsakovės A. K. priteisimo atmetus, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149, 150, 302 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiais ab initio A. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Žarijų karštis“ sudarytą 2014 m. gruodžio 16 d. uždarosios akcinės bendrovės „Angel statyba“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir iš jos kilusius sprendimus – 2015 m. gegužės 21 d. uždarosios akcinės bendrovės „Angel statyba“ dokumentų perdavimo aktą, 2015 m. gegužės 21 d. uždarosios akcinės bendrovės „Angel statyba“ vienintelio akcininko uždarosios akcinės bendrovės „Žarijų karštis“ sprendimą dėl A. K. atšaukimo iš įmonės direktorės pareigų ir naujojo direktoriaus I. B. paskyrimo, 2015 m. rugpjūčio 10 d. uždarosios akcinės bendrovės „Angel statyba“ vienintelio akcininko uždarosios akcinės bendrovės „Žarijų karštis“ sprendimą dėl I. B. atšaukimo iš įmonės direktoriaus pareigų ir naujojo direktoriaus D. G. paskyrimo; taikyti restituciją ir 2014 m. gruodžio 16 d. uždarosios akcinės bendrovės „Angel statyba“ akcijų pirkimo- pardavimo sutarties šalis grąžinti į status quo – pripažinti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Angel statyba“ vienintelė akcininkė ir direktorė yra A. K.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Angel statyba“,  j. a. k. 302880328, atsakovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 120,79 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimties eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidas, kurios išieškotinos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 23,16 Eur (dvidešimt trijų eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones“.

Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Danutė Gasiūnienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Romualda Janovičienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Egidija Tamošiūnienė