Civilinė byla Nr. e2-546-450/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01118-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ iškelta bankroto byla.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas užsienio juridinis asmuo SA „Horizon Capital Fund“ kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal tarp pareiškėjo ir atsakovės (buvęs pavadinimas UAB „Alfagra“) 2021 m. kovo 9 d. sudarytą paskolos sutartį buvo suteikta 6 071 900 Eur tikslinė paskola, kurią atsakovė turėjo grąžinti iki 2021 m. gegužės 14 d. bei sumokėti 9 procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovei negrąžinus suteiktos tikslinės paskolos iki 2021 m. gegužės 14 d., už pradelstą terminą papildomai yra skaičiuojamos 2 procentų dydžio metinės palūkanos (t. y. praleidus mokėjimo terminą, bendrai skaičiuojamos 11 procentų dydžio metinės palūkanos). Atsakovė skolos nėra grąžinimusi ir šiuo metu yra skolinga pareiškėjui 5 953 470 Eur skolos, 167 358,66 Eur palūkanų, iš viso 6 120 828,66 Eur. Atsakovė pareiškėjo reikalavimo neginčija. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 5 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos ir pranešimą apie bankroto (nemokumo) bylą, kuriuo reikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio rašto gavimo dienos, atsiskaityti su pareiškėju. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė atsakymą į pretenziją Nr. (GO)-1778, kuriuo nurodė, kad pagrindo kelti atsakovės bankroto bylą nėra, o finansinius sunkumus iš esmės lemia ginčas su Rusijos ribotos atsakomybės bendrove (toliau – RAB) „Nevskoe“ ir šios bendrovės naudai taikomas atsakovės turto areštas, tačiau jokia dalimi įsipareigojimų pareiškėjui nepadengė ir nenurodė konkrečių terminų bei nepagrindė realių galimybių ir pajėgumo atsiskaityti, tačiau deklaravo ketinimą bendradarbiauti su pareiškėju. Pareiškėjas, siekdamas įsitikinti atsakovės ketinimų pagrįstumu bei jos pajėgumu juos vykdyti, 2021 m. rugpjūčio 26 d. atsakymu į pretenziją paprašė pateikti atsakovės turtinę padėtį apibūdinančius dokumentus, tačiau atsakovė nepateikė jokio konkretaus plano, nenurodė, kada ir kokios galimybės atsiskaityti su pareiškėju ir kitais kreditoriais. Taip pat pažymėjo, kad atsakovei taikomas 5,5 mln. Eur apimties turto areštas yra daugiau kaip dvigubai mažesnės apimties nei skolininko bendra įsipareigojimų kreditoriams suma, kuri sudaro 12,8 mln. Eur. Tai sudaro pagrindą abejoti, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini. Remiantis atsakovės 2018–2019 m. pelno (nuostolių) ataskaita bei 2018–2019 m. balansu matyti, kad atsakovės įsipareigojimai viršija į balansą įrašyto turto vertę; 2018 m. atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 5 303 103 Eur, t. y. viršijo pusę į balansą įrašytos turto vertės (6 328 328 Eur); atitinkamai įsipareigojimų augimas (2018 m. – 5 303 103 Eur; 2019 m. – 12 805 085 Eur) leidžia daryti išvadą, jog skolininkės būklė nuosekliai blogėja.
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjo SA „Horizon Capital Fund“ pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ iškėlimo netenkino.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėtų iš naujo vertinti UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ finansinę padėtį bei realias galimybes vykdyti veiklą ir vykdyti finansinius įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ bankroto bylą; įmonės nemokumo administratoriumi paskyrė V. K..
6. Teismas nustatė, kad atsakovė yra skolinga pareiškėjui 5 953 470 Eur skolos, 167 358,66 Eur palūkanų, iš viso: 6 120 828,66 Eur. Iš byloje esančio 2021 m. spalio 15 d. tarpinio balanso nustatė, kad atsakovė turto turi už 11 238 723 Eur sumą, iš jų per vienerius metus gautinos sumos – 8 841 144 Eur; atsakovės mokėtinus sumos ir įsipareigojimai sudaro 12 327 367 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 12 234 766 Eur. Iš byloje esančios 2021 m. spalio 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, kad per ataskaitinį laikotarpį atsakovė patyrė 1 834 039 Eur nuostolių. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi, kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovė neturi transporto priemonių. Aplinkybę, kad atsakovės turimi įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę, nustatė Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartyje. Atsakovė šios aplinkybės neginčijo, iki teismo posėdžio aktualesnių duomenų apie finansinę padėtį nepateikė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės finansinė padėtis formaliai atitinka vieną iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų alternatyvių nemokumo sąlygų.
7. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo RAB „Nevskoe“ 2022 m. kovo 4 d. pateikė teismui 2022 m. vasario 22 d. GAFTA arbitražo sprendimo, kuriuo iš atsakovės trečiajam asmeniui priteista 5 477 934,70 Eur, kopiją. Be to, iš viešai prieinamų viešų draudėjų duomenų teismas nustatė, kad atsakovė turi ir 52 914 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetui. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovės įsipareigojimai padidėjo.
8. Iš atsakovės pateikto atsakovės debitorių sąrašo matyti, kad debitorių įsiskolinimai 2021 m. spalio 15 d. sudarė 12 283 745,89 Eur. Iš atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų duomenų apie atsakovės gautas įplaukas po 2021 m. birželio 29 d. teismas nustatė, kad atsakovė per laikotarpį nuo 2021 m. birželio 26 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. iš viso gavo 217 768,08 Eur; atsakovė pateikė duomenis, jog laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. vasario 4 d. atgavo skolų už 90 178,95 Eur, iš viso 304 947,03 Eur sumą, tai sudaro apie 2,5 procento nuo visų debitorių skolų. Ši aplinkybė kelia abejones dėl atsakovės realių galimybių atgauti debitorių skolas per protingą terminą. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad imasi aktyvių veiksmų debitorių skoloms išieškoti. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, ar gavo ir kiek gavo pajamų per laikotarpį nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. kovo 24 d., t. y. iki teismo posėdžio.
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovė nėra užvedusi nei vienos vykdomosios bylos dėl priverstinio skolų išieškojimo iš debitorių. Tuo tarpu atsakovės atžvilgiu yra vykdomos 4 vykdomosios bylos: Nr. 0157/21/01873 (išieškoma suma – 14 971,10 Eur); Nr. 00157/21/01860 (išieškoma suma – 44 918,43 Eur); Nr. 0157/21/01011 (išieškoma suma – 54 280,76 Eur); Nr. 0157/21/00935, kurioje išieškotoja RAB „Nevskoe“.
10. Iš tarpinio 2021 m. spalio 15 d. balanso teismas nustatė, kad atsakovė 2021 m. spalio 15 d. turėjo turto iš viso už 11 238 723 Eur, iš jų per vienerius metus gautinos sumos sudarė 8 841 144 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 12 327 367 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 12 234 766 Eur. Šie duomenys leido teismui daryti išvadą, kad atsakovei net ir atgavus visas debitorių skolas ir jomis padengus dalį įsipareigojimų, atsakovės įsipareigojimai vis tiek viršytų jos balanse įrašyto turto vertę.
11. Teismas nustatė, kad atsakovė 2021 m. lapkričio 5 d. turėjo 8 darbuotojus, tačiau 2022 m. kovo 31 d. duomenimis bendrovėje dirba 4 apdraustieji asmenys. Aplinkybė, jog atsakovė praranda darbuotojus, teismo vertinimu, taip pat gali reikšti atsakovės turtinės padėties blogėjimą.
12. Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį, teismas sprendė, kad šiuo metu įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, jos įsipareigojimai viršija turimą turtą, o duomenų apie tai, jog atsakovės finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu iš esmės pagerėti, nėra, t. y. byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) kreditoriams yra laikinas. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad šiuo metu įmonė nevykdo ūkinės komercinės veiklos, bylos duomenimis, visos jos gautos pajamos yra susijusios su debitorių skolų grąžinimu.
13. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis ne tik formaliai atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo sąvoką, bet ir atsakovė neįrodė, jog jos finansiniai sunkumai yra laikini ir ji pajėgs ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė yra nemoki, laiku negali vykdyti turtines prievoles, turimi įsipareigojimai viršija turto vertę bei nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, todėl UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ iškėlė bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Apeliantė atsakovė UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo SA „Horizon Capital Fund“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas netinkamai pritaikė JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, kurioje įtvirtinta nemokaus juridinio asmens sąvoka. Pagal balanso duomenis už 2020 m. atsakovės turtą iš viso sudarė 28 209 856 Eur, o įsipareigojimai – 27 464 461 Eur, todėl atsakovė neatitinka nemokios įmonės sąvokos. Tarpinio balanso už 2021 m. duomenimis, atsakovės turtą sudaro 11 238 723 Eur, o įsipareigojimus – 12 327 367 Eur. Atitinkamai atsakovės įsipareigojimai yra 1 088 644 Eur didesni už atsakovės turtą, tai formaliai atitinka vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų alternatyvių nemokumo sąlygų, tačiau nesudaro pagrindo iškelti atsakovei nemokumo bylą.
14.2. Tarpiniame finansinių ataskaitų už 2021 m. rinkinyje nėra apskaityti atsakovės reikalavimai į tai pačiai įmonių grupei priklausančias bendroves: 1) atsakovė GAFTA arbitraže pareiškė priešieškinį dėl 1 781 785,23 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo; 2) atsakovė GAFTA arbitražui yra pareiškusi ieškinį RAB „Kuzhel“ atžvilgiu dėl 1 736 585,22 Eur ir 137 361,11 JAV dolerių nuostolių atlyginimo. Nors į bylą yra pateiktas GAFTA arbitražo sprendimas, kuriuo atsakovės priešieškinys dėl 1 781 785,23 Eur nuostolių atlyginimo atmestas, tačiau atsakovė ketina skųsti sprendimą ir jai priteisus nurodytą sumą, turtas padidėtų.
14.3. Teismas netinkamai nustatė, jog atsakovė nėra gyvybinga, kaip tai numato JANĮ 2 straipsnio 6 dalis. Teismas nepagrįstai nurodė, kad mažėjantis atsakovės darbuotojų skaičius, įsiskolinimas VSDFV, komercinės veiklos nevykdymas patvirtina, jog atsakovė yra negyvybinga įmonė.
14.4. Pažymėjo, kad atsakovės veikla, jos turtui taikant didelio masto areštą, yra apribota, dėl to yra sumažėjusi darbo apimtis. Atsakovė siekia optimizuoti savo veiklą bei sumažinti veiklos, kuri, taikant turto areštą, negeneruoja įprasto dydžio pajamų, sąnaudas, tačiau įmonė veiklos nėra nutraukusi. Išsprendus atsakovės ginčus su produkcijos tiekėjais, atsakovės veikla nebus varžoma ir veikla bus atkurta; planuojama pagal galimybes didinti darbuotojų skaičių.
14.5. Atsakovės darbuotojų skaičius mažėja ne dėl atsakovės finansinės padėties, o dėl veiklos sąnaudų optimizavimo.
14.6. Atsakovė yra pateikusi banko sąskaitos akcinėje bendrovėje (toliau – AB) SEB banke išrašą, iš kurio matyti, kad banko sąskaitoje buvo 83 050,75 Eur suma, todėl įsiskolinimo VSDFV biudžetui 52 914 Eur dydžio suma negali būti išieškota iš atsakovės (JANĮ 19 straipsnio 5 dalis), tačiau nusprendus atsakovei nekelti bankroto bylos minėtas įsiskolinimas pasidengs.
14.7. Atsakovės įprastinės ūkinės-komercinės veiklos apimtys buvo sumažėjusios, dėl taikyto arešto ji neturėjo galimybės disponuoti savo turimomis lėšomis, kas yra reikalinga siekiant įsigyti ir perparduoti žemės ūkio produkciją, todėl atsakovė nepateikė į bylą sutarčių, kurios patvirtintų jos būsimą pelną ir įprastinės veiklos vykdymą. Tačiau atsakovė turi verslo partnerių ir yra sukaupusi nemažai verslo ryšių, todėl netaikant atsakovės turtui arešto, ji toliau sėkmingai vykdys veiklą ir uždirbs pelno. Iš veiklos gautą pelną atsakovė galės panaudoti įsiskolinimams padengti.
14.8. Teismas nemotyvavo ir nepagrindė aplinkybės, kad atsakovė neatgaus skolų iš debitorių. Debitoriai jau yra sumokėję atsakovei daugiau kaip 300 000 Eur skolų, tačiau kai kurie debitoriai neapmoka skolos kol tęsiasi teisminiai ginčai.
15. Pareiškėjas SA „Horizon Capital Fund“ pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ atskirąjį skundą, prašydamas atmesti apelianto atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Aplinkybė, kad atsakovė atitinka nemokios įmonės statusą konstatuotas tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartyje, tiek skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje. Atsakovės įsipareigojimai viršija į balansą įrašyto turto vertę.
15.2. RAB „Nevskoe“ pateikė teismui GAFTA arbitražo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą, kuriuo iš atsakovės trečiajam asmeniui RAB „Nevskoe“ priteista 5 477 934,70 Eur, o atsakovės priešieškinys dėl 1 781 785,23 Eur nuostolių priteisimo iš RAB „Nevskoe“ atmestas. Byloje teismas neturėtų vertinti atsakovės arbitražo procese pareikštų reikalavimų pagrįstumo, jų tenkinimo galimybių. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad arbitražo sprendimas buvo apskųstas.
15.3. Finansinės atskaitomybės duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovei net ir atgavus visas debitorių skolas ir jomis padengus dalį įsiskolinimų, atsakovės įsipareigojimai vis tiek viršytų balanse įrašyto turto vertę.
15.4. Atsakovė ignoruoja, kad ji laikytina nemokia ir pagal likvidumo testą, o finansiniai sunkumai negali būti pripažinti laikinais:
15.4.1. atsakovė ne tik neatsiskaitė su pareiškėju sutartyje numatytais terminai ar pretenzijoje nurodytais terminais, bet ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštu paprašyta pateikti atsiskaitymo su kreditoriais planą, jo nepateikė;
15.4.2. atsakovei taikomas 5,5 mln. Eur apimties turto areštas yra mažesnės apimties nei jos bendra įsipareigojimų kreditoriams suma (daugiau nei 12 mln. Eur);
15.4.3. atsakovė patvirtino, kad gautas iš COFCO INTERNATIONAL RESOURCES ESPANA SL (COFCO) lėšas panaudojo atsiskaityti su kitais kreditoriais (ne su pareiškėju);
15.4.4. atsakovė nenurodė realių investuotojų ir finansuotojų;
15.4.5. negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais patvirtina GAFTA arbitražo 2022 m. vasario 21 d. sprendimas;
15.4.6. remiantis antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovė nėra užvedusi nei vienos vykdomosios bylos dėl priverstinio skolų išieškojimo iš debitorių.
15.5. Atsakovės nemokumą patvirtina faktas, jog ji nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad imasi aktyvių veiksmų debitorių skoloms išieškoti.
15.6. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad darbuotojų mažėjimas iš tiesų susiję su sąnaudų optimizavimu, jog ateityje turės galimybę ir įdarbins darbuotojus. Atsakovės teiginiai apie sąnaudų optimizavimą ir darbo krūvio sumažėjimą patvirtina, kad realios veiklos ji nevykdo, o bandymas atgauti debitorines skolas nelaikoma ūkine komercine veikla.
15.7. Atsakovės skola VSDF yra ilgalaikė ir didėjanti.
15.8. Atsakovė neapteikė duomenų, kokiomis priemonėmis bus atstatyta veikla, kokios sutartus bus sudaromos, kokia apimtimi.
15.9. Atsakovės nurodoma debitorė SIA „Milkworldtechnology 77“ (223 785,10 Eur skola) 2018 m. sausio 25 d. buvo išregistruota iš Latvijos juridinių asmenų registro; RAB Litbelgrin (15 792,58 Eur skola) yra likviduota. Debitorės – UAB „Litbelinvest“ (2 421 749,80 Eur skola) bei UAB „Premium Oils“ (5 350 733,11 Eur skola) yra su atsakove susijusios bendrovės, kurių finansinė padėtis blogėja.
16. Trečiasis asmuo RAB „Nevskoe“ pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ atskirąjį skundą, prašydamas atmesti apeliantės atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Iš 2021 m. spalio 15 d. tarpinio balanso nustatyta, kad atsakovė turi turto – 11 238 723 Eur sumai, iš jų per vienerius metus gautinos sumos – 8 841 144 Eur; atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 12 327 367 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 12 234 766 Eur. Iš 2021 m. spalio 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad per ataskaitinį laikotarpį atsakovė patyrė 1 834 039 Eur nuostolių. Be to, atsakovė neturi nekilnojamojo turto bei transporto priemonių.
16.2. Atsakovė savo poziciją, jog yra mokus juridinis asmuo grindžia tik prielaidomis bei spėlionėmis apie galimą ginčo GAFTA arbitraže baigtį; atsakovė pareigos pagrįsti mokumą neįvykdė.
16.3. Atsakovės argumentai dėl jos galimo gyvybingumo yra grindžiami deklaratyviais duomenimis bei aplinkybėmis, kurios neatitinka realybės – atsakovės finansinė situacija blogėja, ji atleidžia darbuotojus, nemoka mokesčių VSDFV. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartimi atsakovei buvo leista atsiskaityti su darbuotojais bei mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, todėl atsakovės argumentai dėl turto arešto neturi įtakos atsiskaitymui su darbuotojais ar mokesčių mokėjimui.
16.4. Nėra pateikta duomenų, kad visi debitoriai pripažįsta įsipareigojimus, turi realias finansines galimybes skolas grąžinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl procesinių teisių perėmimo
12. Teisme 2022 m. gegužės 11 d. gautas trečiojo asmens RAB „Nevskoe“ ir UAB „Dognus“ atstovo prašymas pakeisti pirminę kreditorę RAB „Nevskoe“ į jos teisių perėmėją UAB „Dognus“. Prašyme nurodyta, kad 2022 m. kovo 15 d. tarp trečiojo asmens RAB „Nevskoe“ ir UAB „Dognus“ buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Dognus“ įgijo 5 477 934,70 Eur į atsakovę.
13. Procesinį teisių perėmimą reglamentuoja CPK 48 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020 35 punktas).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).
15. Nustatyta, kad trečiojo asmens RAB „Nevskoe“ ir UAB „Dognus“ su prašymu pakeisti RAB „Nevskoe“ procesinių teisių perėmėja pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog UAB „Dognus“ iš jos perėmė materialiąsias subjektines teises. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleistas materialusis reikalavimas pagal savo pobūdį nėra neatsiejamai susijęs su RAB „Nevskoe“, todėl trečiojo asmens prašymas tenkinamas ir trečiasis asmuo RAB „Nevskoe“ byloje pakeičiama jos teisių perėmėja UAB „Dognus“.
Dėl atsakovės (ne)mokumo
16. Įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.
17. JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų registracijos Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789) matyti, jog, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, buvo siekiama taikyti balanso testą kartu su likvidumo testu. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad balanso testas gali būt naudingas, nustatant nemokumą, vertinant tai, ar turto (kaip jis bebūtų vertinamas) pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Taigi, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų santykį.
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos nurodo tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
19. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
20. Nagrinėjamu atveju pakartotinai, t. y. po to, kai Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo perdavus nagrinėti iš naujo, vertindamas atsakovės nemokumą pirmosios instancijos teismas iš atsakovės 2021 m. spalio 15 d. tarpinio balanso nustatė, kad atsakovė turto turi už 11 238 723 Eur sumą, iš jų per vienerius metus gautinos sumos siekia 8 841 144 Eur; atsakovės mokėtinus sumos ir įsipareigojimai sudaro 12 327 367 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 12 234 766 Eur; iš byloje esančio 2021 m. spalio 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, kad per ataskaitinį laikotarpį atsakovė patyrė 1 834 039 Eur nuostolių. Teismas nustatė, kad atsakovė nėra užvedusi nei vienos vykdomosios bylos dėl priverstinio skolų išieškojimo iš debitorių, tuo tarpu atsakovės atžvilgiu vykdomi 4 išieškojimai: Nr. 0157/21/01873 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. teismo įsakymą Nr. eL2-11902-512/2021, išieškotoja – UAB „Belintertrans Baltic“, išieškoma suma – 14 971,10 Eur, antstolis A. N.; Nr. 00157/21/01860 pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-73245, išieškotoja – VSDFV Vilniaus skyrius, išieškoma suma – 44 918,43 Eur, antstolis A. N.; Nr. 0157/21/01011 pagal Roterdamo Teismo 2021 m. kovo 24 d. išduotą Europos vykdomąjį raštą – teismo sprendimą Nr. C/10?605350 HA ZA 20-956, išieškotojas – Sime Darby Oils Zwijindrecht Refinery B.V., išieškoma suma – 54 280,76 Eur, antstolis A. N.; Nr. 0157/21/00935 pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. teismo nutartį Nr. e2-2310-803/2021, išieškotoja RAB „Nevskoe“, laikinosios apsaugos priemonės, antstolis A. N.. Vertindamas Nekilnojamojo turto registro duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi, kelių transporto priemonių registro duomenimis transporto priemonių taip pat neturi.
21. Teismas nustatė, kad atsakovė 2021 m. lapkričio 5 d. turėjo 8 darbuotojus, tačiau šiuo metu bendrovėje dirba 4 apdraustieji asmenys; įmonė yra skolinga VSDFV biudžetui – 52 914 Eur. Pažymėtina, kad šios nutarties priėmimo dieną skola VSDFV biudžetui yra padidėjusi iki 54 707 Eur. Duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi įsipareigojimus (ar dalį įsipareigojimų), byloje nepateikta. Iš turimų duomenų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bendrovė yra nemoki, ilgą laiką nevykdo turtinių prievolių, turto, kurio pakaktų atsiskaityti su kreditoriais, nepakanka, be to, atsakovė per laikotarpį nuo 2021 m. birželio 26 d. iki 2022 m. vasario 4 d. atgavo vos 304 947,03 Eur sumą, tai sudaro apie 2,5 procento nuo visų debitorių skolų, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių gauti pajamas bei įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, todėl iškėlė atsakovei bankroto bylą.
22. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog atsakovė nėra gyvybinga bendrovė, priešingai, bendrovė gali toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą, gauti pajamas ir pagal galimybes dengti skolas kreditoriams, tačiau veikla yra apribota dėl taikomo turto arešto, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos galimai palankaus GAFTA arbitražo sprendimo įvykdymui; o arbitražui priėmus teismo sprendimą laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos ir atsakovė galės tęsti ūkinę komercinę veiklą, gauti pajamas.
23. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, jog vykdoma veikla pelninga ir ji turi daugiau turto nei įsipareigojimų bei turi finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Vertinant apeliantės nurodomas aplinkybes dėl turto arešto, viena vertus, sutiktina su pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jos atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su atskiruoju skundu nepateikė ir nenurodė realių veiksmingų priemonių, kurių ji ketina imtis, siekdama pakeisti (pagerinti) įmonės veiklos rodiklius, tęsti veiklą. Kita vertus, trečiasis asmuo RAB „Nevskoe“ 2022 m. kovo 4 d. pateikė teismui 2022 m. vasario 22 d. GAFTA arbitražo sprendimo, kuriuo iš atsakovės trečiajam asmeniui RAB „Nevskoe“ priteista 5 477 934,70 Eur, o atsakovės priešieškinys dėl daugiau nei 1,7 mln. Eur nuostolių atlyginimo atmestas, kopiją, tai leidžia kritiškai vertinti atsakovės nurodomus argumentus dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo GAFTA arbitražui priėmus jos atžvilgiu palankų sprendimą.
24. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018).
25. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, byloje surinktų įrodymų pagrindu, negali padaryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą, visų pirma, apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Nagrinėjamu atveju bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą yra teikti už 2021 metus. Apeliantė nepateikė duomenų (finansinės atskaitomybės dokumentų), kurie leistų vertinti, kad atsakovės finansinė būklė pagerėjo, priešingai, atsakovės skola VSDFV biudžetui tik didėja ir šios nutarties priėmimo dieną siekia 54 706 Eur. Atsakovės finansiniai įsiskolinimai nėra trumpalaikiai ir atsakovė ilgą laiką, t. y. ilgiau nei vienerius metus, nepajėgia atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, pati iš esmės pripažįsta, kad realios veiklos nevykdo, todėl bendrovė nėra gyvybinga įmonė, t. y. nėra pajėgi toliau tęsti veiklą ir laiku atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovė neneigia, kad pareiškėjui yra skolinga 5 953 470 Eur skolos, 167 358,66 Eur palūkanų, iš viso: 6 120 828,66 Eur.
26. Atsikertant į apeliantės argumentą dėl to, kad ji yra gyvybinga ir vykdo veiklą, pasakytina, jog apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti priešingą išvadą, t. y., kad ji vykdo ūkinę komercinę veiklą, sudarinėja sandorius su klientais, bendradarbiauja su perparduodamos produkcijos tiekėjais, gauna užsakymus ir už juos gauna atlygį, t. y. generuoja pelną.
27. Išanalizavęs byloje esančius duomenis, atskirojo skundo argumentus, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės nemokumą, faktą, kad įmonė nevykdo veiklos ir yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė yra nemoki, veiklos nevykdo, pakankamai turto neturi ir negali atsiskaityti su kreditoriais.
28. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalis pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
trečiąjį asmenį ribotos atsakomybės bendrovę „Nevskoe“, juridinio asmens kodas 238300, civilinėje byloje Nr. e2A-546-450/2022 pakeisti jos teisių perėmėja uždarąja akcine bendrove „Dognus“ (juridinio asmens kodas 302877645).
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Asta Radzevičienė