Byla Nr. 1S-24-383/2023

                                                Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00457-2016-0

                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1;                                                 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo P. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam P. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       P. P.:

1.1.                      nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (6 veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 65 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 150 MGL (5649 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 100 MGL (3766 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

1.2.                      nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis, jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu P. P. skirta 4 metų laisvės atėmimo bausme ir 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda ir P. P. skirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, ir 100 MGL (3 766 eurų) dydžio baudą.

1.3.                      nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta 90 MGL bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 60 MGL bauda.

1.4.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 62 straipsnio 2 dalimi, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu P. P. paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė ir 150 MGL (6 266 Eur) bauda.

1.5.                      nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžiu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir P. P. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir P. P. paskirta galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo ir 100 MGL (3 766 Eur) bauda.

2.       Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. birželio 28 d., jos pabaiga – 2024 m. birželio 28 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 8 mėnesiai ir 15 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 17 d.). 

3.       Komisija 2022 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam P. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Motyvuodama tokį sprendimą Komisija nurodė, jog: nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė; bausmės atlikimo metu jis motyvuotai tęsia darbinę veiklą; turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų; aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse; jo elgesys šiuo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, yra vertinamas kaip nepriekaištingas; nuteistasis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus; jo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai; jis deda pastangas siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę; yra sistemingai skatinamas; suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje; nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas.

4.       Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą, konstatavus, jog nors nuteistasis P. P. daro pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji dar nėra pakankama, kad sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.       Nuteistasis P. P. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1.                      Skunde nuteistasis visų pirma teigia, kad Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą nagrinėjusi apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė yra šališka subjektyviuoju aspektu. Ji turi išankstinį nusistatymą bylose, kuriose nagrinėjami laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų skundai ar pataisos įstaigos teikiami tvirtinti nutarimai dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistiesiems. Tokius teiginius patvirtina vien tas faktas, kad teisėja per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d. nagrinėjo 97 bylas, kuriose buvo teikiami tvirtinti nutarimai taikyti lygtinį paleidimą nuteistiesiems, ir tik 4 bylose nutarimai buvo patvirtinti. Anot nuteistojo, ir šiuo atveju buvo vertinama ne tai, kas turėtų būti vertinama sprendžiant Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą, o tai, kas leistų teisėjai nurodyti formalias priežastis atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai, kuriais atsisakyta patvirtinti nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, iš esmės yra susiję su nuteistojo elgesio vertinimu iki laisvės atėmimo bausmės pradžios, o ne tuo, kaip jį įtakojo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kita vertus, net ir vertindama jo elgesį prieš laisvės atėmimo bausmės pradžią, teisėja padarė esmines fakto klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą.

5.2.                      Toliau skunde nurodoma, jog, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, privaloma vertinti ne nuteistojo elgesį praeityje, padaryto nusikaltimo pobūdį ar aplinkybes, turėtas nuobaudas, atliekant laisvės atėmimo bausmę, ar elgesį bausmės atlikimo pradžioje, bet nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką – ar ši nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba – ar yra padaryta akivaizdi pažanga ją mažinant. Nei teismas, nei bylą nagrinėjantis teisėjas nėra tie subjektai, kurie gali atlikti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-09-06 įsakymu Nr. V-284 patvirtintą Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašą nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką įvertina ir išvadas pateikia tokią teisę bei kvalifikaciją turintys vertintojai, todėl tokių vertintojų pateiktos išvados gali būti paneigiamos tik kitų atitinkamą kvalifikaciją turinčių specialistų (vertintojų) išvadomis, bet ne subjektyvia teismo nuomone. P. P. įsitikinimu, nors jo rizika pakartotinai nusikalsti yra vidutinė, tačiau byloje esantys įrodymai (esminis įrodymas – socialinio tyrimo išvada) patvirtina, kad jis yra padaręs akivaizdžią pažangą, šią riziką mažinant. Tokią išvadą patvirtina ne tik jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą atlikęs vertintojas, bet ir kitos objektyviais duomenimis, o ne teismo subjektyviu vertinimu grindžiamos aplinkybės. O būtent tai, kad jis bausmės atlikimo metu nepadarė jokių pažeidimų, dirbo, dalyvavo socialinės reabilitacijos ir pozityvaus užimtumo programose, buvo skatintas, iš jo darbo užmokesčio yra vykdomi išskaitymai vykdomiesiems dokumentams vykdyti, jis ir savanoriškai pagal galimybes dengia jam priteistus civilinius ieškinius. Todėl teismo išvados, kad jam lygtinis paleidimas negali būti taikomas, yra nepagrįstos.

5.3.                      Dar nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas tik deklaratyviai nurodė, jog jis dar gali mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas taip ir nenurodė nei vienos priemonės kaip tai turėtų būti padaryta. Tokie deklaratyvūs teiginiai tik rodo, jog nutartis yra grindžiama šabloniniais deklaratyviais motyvais, siekiant rasti bet kokias priežastis netaikyti jam (kaip ir daugeliu atveju kitiems nuteistiesiems) lygtinio paleidimo. Jog apylinkės teismas tiesiog siekė rasti motyvus, kuriuos jis galėtų panaudoti, atsisakant tvirtinti Komisijos nutarimą, P. P. įsitikinimu, patvirtinta ir pats faktas, jog jis nutartyje nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, kad jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nepadarė įtakos, jis ir toliau darė nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką. Nuteistasis pažymi, jog įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais (pirmasis yra priimtas 2017 metais) jis buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos 2012-2016 metais, bet ne už veikas, kurios buvo padarytos po tai, kai buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendis, kuriuo jam ir buvo taikytas bausmės atidėjimas.

5.4.                      Apibendrinant visa, kas išdėstyta jo skunde, P. P. nurodo, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, Komisija tinkamai taikė BVK nustatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, netgi prokurorė pritarė Komisijos nutarimo patvirtinimui, todėl teismo atsisakymas patvirtinti nutarimą neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio ir BVK 157 straipsnyje įtvirtintų teisės normų.

Nuteistojo P. P. skundas tenkinamas.

6.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 paskirtos bausmės). Ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš šios nutarties ankstesniame punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

8.       Atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. P., apylinkės teismas nurodė, jog nors jis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama, kad sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, žemesnės instancijos teismas padarė išvadą, jog P. P. lygtinis paleidimas nėra galimas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei išlieka jo riziką nusikalsti didinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai); būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Taip pat apylinkės teismas nurodė vertinantis ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų sunkių ir dviejų apysunkių nusikalstamų veikų padarymą, anksčiau yra teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką. Sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas motyvavo ir likusios neatliktos bausmės dalimi bei tuo, jog: nuteistasis laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2020 m. vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurių metu siekė lengvu ir greitu būdu pasipelnyti; jis turi finansinių įsipareigojimų; turėjo sunkumų atsispirti veikloms, susijusioms su finansinės naudos siekimu; jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis įvykdė naują nusikalstamą veiką, už ką jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė; dabartinis jo nusikaltimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikalstamų modelio dalis; remiantis administracinių nusižengimų registro išrašu matyti, kad jis  būdamas laisvėje yra ne kartą pažeidęs nustatytas taisykles ir įstatymus.

9.       Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktą teikimo medžiagą, Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, nuteistasis P. P. jau šioje bausmės vykdymo stadijoje atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus. Kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju būtent Komisija tinkamai įvertino P. P. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei dedamas pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko pagrįstai sprendė, jog jau šiuo metu galima šį nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant jam lygtinį paleidimą. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismo nutartyje paminėtos ir šios nutarties ankstesniame punkte dar kartą perrašytos aplinkybės buvo žemesnės instancijos teismo netinkamai įvertintos arba pernelyg sureikšmintos, jas akivaizdžiai nusveria teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga. Be to, kai kurios jų netgi neatitinka realybės.

10.       Kaip matyti, apylinkės teismas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti P. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvavo ir neva jo kriminogeninę praeitį apibūdinančiomis aplinkybėmis. O būtent, apylinkės teismas nurodė įvertinantis tai, kad P. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų sunkių ir dviejų apysunkių nusikalstamų veikų padarymą, anksčiau yra teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką. Būtent šios žemesnės instancijos teismo nurodytos aplinkybės prieštarauja Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esantiems duomenims apie P. P. atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Teisėjų kolegija, susipažinusi su minėtoje sistemoje esančia informacija, visų pirma nustatė, kad šiuo metu P. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę ne už dviejų sunkių ir dviejų apysunkių nusikalstamų veikų padarymą, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje. Iš tiesų jis atlieka laisvės atėmimo bausmę net pagal 4 jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius ir vien Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu buvo nuteistas viso už 14 nusikalstamų veikų (žiūrėti 1 nutarties punktą). Be to, kaip teisingai nurodoma skunde, P. P. bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikytas tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, iki tol jis teistas nebuvo, visas nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, nuteistasis įvykdė dar iki 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžio priėmimo, todėl apylinkės teismo išvada, kad nuteistajam parodytas pasitikėjimas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, jo elgesiui įtakos nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, yra absoliučiai nepagrįsta. Atitinkamai nepagrįstai P. P. buvo priskirti ir kriminogeniniai veiksniai – probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas bei priežiūros/apribojimų pažeidimai, kuriais apylinkės teismas taip pat motyvavo atsisakymą taikyti Komisijos nutarimą. Kita vertus, pagal šiuo metu galiojančią BVK 157 straipsnio redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose. Nors aplinkybės, susijusios su kriminogenine nuteistojo praeitimi, iš tiesų sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, jos gali ir turi būti vertinamos, sprendžiant šį klausimą, tačiau vis tik jos turėtų būti vertinamos tik tiek, kiek atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji būtų neskatinami pasitaisyti. Be to, P. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, jis teistas išimtinai už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei nusikalstamas veikas valdymo tvarkai, susijusias su dokumentų klastojimu, o ne nusikaltimus žmogaus gyvybei ar sveikatai, kas teisėjų kolegijos nuomone, neleidžia sutikti su jo, kaip itin pavojingo asmens visuomenei, vertinimu.

11.       Svarstydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos P. P. taikymo galimybę, apylinkės teismas taip pat visiškai nepagrįstai vertino ir jam likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies dydį. Pažymėtina, kad P. P. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Vien neatliktos bausmės dalies dydis taip pat savaime nesuponuoja ir išvados, jog tolimesnis nuteistojo pataisos procesas nėra galimas taikant jam probaciją.

12.       Neabejotina, jog, sprendžiant laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra privaloma įvertinti duomenis, kurie buvo gauti atlikus šios rizikos vertinimą pagal „OASys metodiką“. Vis tik pažymėtina, jog vien nuteistojo priskyrimas konkrečiai (žemai, vidutinei ar aukštai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizikos taškai nemažėja. Didelis nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių, tame tarpe ir dinaminių, skaičius, taip pat savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimui, kadangi tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu juos valdo (tai reiškia, kad jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama), vis tiek yra jam priskiriami, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami.

13.       Taigi, vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties turinio yra akivaizdu, jog apylinkės teismas vertino išimtinai tik tai, kad P. P. yra priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio grupei ir jam priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių (kas, beje, yra tiesiogiai susiję), visiškai neatsižvelgdamas į socialinio tyrimo išvadoje, ypatingai jos 7.1 punkte (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai ir kriminogeniniai veiksniai), nurodytą informaciją. Paminėtame socialinio tyrimo išvados punkte nurodoma kaip nuteistajam sekėsi valdyti jam vertinimų metu išskirtus kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių jis tam ėmėsi, kaip kito jo dinaminių rizikos veiksnių įverčiai.

14.       Išanalizavus socialinio tyrimo išvados 7.1 punktą, nustatyta, jog pirminis skundo autoriaus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką buvo atliktas 2018 m. liepos 15 d. Pakartotiniai vertinimai buvo atlikti 2021 m. vasario 10 d., 2021 m. liepos 9 d., 2021 m. gruodžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. Nors visų vertinimų atvejais P. P. rizika pakartotinai nusikalsti išliko tokia pati, t. y. vidutinė, tačiau svarbu atsižvelgti, kad tiek 2021 m. vasario 10 d., tiek 2022 m. gruodžio 14 d. buvo nustatytas dinaminių rizikos veiksnių įverčių mažėjimas, t. y. buvo pastebėta nuteistojo pažanga valdant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teigiami pokyčiai nustatyti nuteistojo gyvenimo sąlygų srityje, taip pat išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, mąstymo ir elgesio, lėšų tvarkymo ir pajamų bei nuostatų srityse.

15.       Toliau analizuojant socialinio tyrimo išvadą matyti, jog nuteistajam buvo priskirtas ir šiuo metu vis dar yra priskiriamas kriminogeninis veiksnys – turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes. Šis veiksnys P. P. buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jo atžvilgiu yra gauti vykdomieji raštai, pagal kuriuos nuteistasis turi padengti viso 1040002,25 Eur, išieškota – 1476 Eur, dar 80 Eur padengta savanoriškai, bei bausmės atlikimo metu nuteistasis turi menkas galimybes tokius įsiskolinimus padengti. Tačiau svarbu atsižvelgti, kad bausmės atlikimo metu P. P. siekė suvaldyti šį kriminogeninį veiksnį – tiek savanoriškai pagal galimybes dengė skolą, tiek dirbo, dėl ko buvo galima priverstai iš jo gaunamo atlyginimo išieškoti, nors ir mažą, bet dalį skolos. Taigi, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis tyčia vengė dengti susidariusius įsiskolinimus, nerodė pastangų juos sumažinti. Be to, pažymėtina, jog darbingo amžiaus probuojamieji, kuriems buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 7 punktu, privalo per penkiolika dienų nuo jų paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Tai reiškia, jog taikius P. P. lygtinio paleidimo institutą, jis bus įpareigotas dėti maksimalias pastangas ieškant darbo, o suradus jį, tęsti darbinę veiklą, kadangi priešingu atveju teismas gali panaikinti sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi, paminėto įstatymo nuostatos užtikrina, kad skundo autorius lygtinio paleidimo atveju negalės vengti darbo, o dirbdamas nuteistasis gautų stabilias pajamas, iš kurių būtų galima ir toliau daryti išskaitymus ir tokiu būdu užtikrinti kreditorių interesus. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad P. P., net ir paleistas lygtinai, turės galimybę ir toliau dirbti įmonėje, kurioje dirba šiuo metu, kadangi pagal bendradarbiavimo sutartį su pataisos įstaiga įmonė įsipareigoja suteikti darbo vietą ir po bausmės atlikimo. Be to, P. P. pokalbio su resocializacijos skyriaus specialistu metu nurodė, jog išėjęs į laisvę jis planuoja dirbti tėvo, kuris yra advokatas, įmonėje teisininku, kadangi nori save realizuoti veikloje, kuri susijusi su jo išsilavinimu. Taigi, esant duomenų, jog nuteistasis rodė pastangas atlyginti savo veiksmais padarytą žalą, yra motyvuotas toliau dirbti ir gauti už tai piniginį atlygį, kas leis jam mažinti turimus finansinius įsipareigojimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nebūtų teisinga veiksniu – turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes – motyvuoti sprendimo atsisakyti taikyti P. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kitas P. P. priskiriamas dinaminis kriminogeninis veiksnys – stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, nuteistajam buvo nustatytas būtent dėl jo kriminalinio elgesio, kadangi jis, vykdydamas nusikalstamas veikas, neapgalvodavo savo elgesio pasekmių, finansiniai sunkumai ir negebėjimas jų išspręsti teisėtais būdais paskatino jį nusikalsti. Tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, šiuo metu P. P. prieš veikdamas gerai apgalvoja savo elgesio pasekmes, jis suvokia, jog praeityje priėmė netinkamus sprendimus.

16.       Iš ankstesnėje pastraipose išdėstytų aplinkybių seka, kad nuteistasis yra suvaldęs abu jam pagrįstai priskirtus jo riziką nusikalsti didinančius kriminogeninius veiksnius. Likusieji veiksniai – kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis – yra statiniai, kas reiškia, jog jokios įtakos jų mažinimui/panaikinimui nuteistojo elgesys negali turėti. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apylinkės teismo išvada, kad P. P. pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama lygtinio paleidimo taikymui.

17.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrindo atsisakyti patvirtinti P. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nesudaro ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos ir skundžiamoje nutartyje atskirai išskirtos kitos aplinkybės. Tai, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2020 m. vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurių metu siekė lengvu ir greitu būdu pasipelnyti, turėjo sunkumų atsispirti veikloms, susijusioms su finansinės naudos siekimu, be to, jam būdingas finansinių nusikaltimų darymo modelis, jis būdamas laisvėje yra ne kartą pažeidęs nustatytas taisykles ir įstatymus, yra tos aplinkybės, kurios yra susijusios išimtinai su nuteistojo praeitimi, jų skundo autorius niekuomet nebegalės pakeisti, todėl jos negali užskirsti kelio lygtinio paleidimo jam taikymui. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, dubliuoja aplinkybes, į kurias atsižvelgiant nuteistajam buvo priskirtas kriminogeninis veiksnys – turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes. Todėl apylinkės teismas apskritai nepagrįstai išskyrė šią aplinkybę, kai savo sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą ir taip motyvavo nuteistajam nustatomais kriminogeniniais veiksniais. 

18.       Pritardama Komisijos nutarime padarytai išvadai, jog P. P. atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį pagrindą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, teisėjų kolegija, be jau paminėtų aplinkybių, taip pat pažymi, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo skatintas keturis kartus. Atkreiptinas dėmesys, jog paskatinimai yra gaunami jau nuo 2018 m. gruodžio mėn., o ne tik nuo 2021 m. birželio (terminas, nuo kurio skundo autoriui jau galėjo būti taikomas lygtinis paleidimas), kas patvirtina, jog jo stabiliai teigiamas elgesys nėra susijęs išimtinai su jam palankaus sprendimo priėmimu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, pasižymėjo disciplinuotu elgesiu. Šiuo metu jam būdingas neigiamo elgesio ir galimų pasekmių kritiškas įvertinimas. Agresyvus/kontroliuojantis elgesys bei savitvardos praradimas P. P. nėra būdingas. Paminėtina ir tai, kad nuteistasis yra išleidžiamas už pataisos įstaigos ribų trumpalaikėms išvykoms – iki 2-jų parų. Naudodamasis šia teise jis jokių, net ir menkiausių pažeidimų nepadarė. Šie aptarti duomenys leidžia objektyviai tikėtis, jog ir probacijos atveju P. P. sugebės paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, toliau darys pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

19.       Spręsdama dėl P. P. galimybių sėkmingai integruotis laisvėje, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad jis išėjęs į laisvę neturės problemų dėl gyvenamosios vietos pastovumo. Be to, nuteistasis turi aukštąjį išsilavinimą (yra įgijęs teisės bakalaurą) bei nemažą darbinę patirtį, kas didina tikimybę gauti jam gerai apmokamą darbą, yra motyvuotas dirbti. Nuteistasis taip pat palaiko tvirtus ir pastovius ryšius su tėvais, nepilnamečiu sūnumi. Šių ryšių pobūdis nėra siejamas su jo nusikalstamo elgesio raiška. Taigi, tai taip pat gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnio P. P. neteisėto elgesio.

20.       Taigi, aukštesnės instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį P. P., jo pataisos procesą bausmės atlikimo vietoje teigiamai ir neigiamai (kurių nėra) charakterizuojančias aplinkybes, sutinka ne su teismo padarytomis išvadomis, o su Komisijos sprendimu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. P.. Tačiau toks aukštesnės instancijos teismo sprendimas jokiu būdu nereiškia, jog teisėjų kolegija sutinka su skundo teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Vien tai, kad teikimą nagrinėjusi teisėja priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti P. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jį grindė aplinkybėmis netgi neatitinkančiomis faktinių duomenų apie nuteistojo kriminogeninę padėtį, kaip ir nuteistojo pateikti duomenys apie jos priimamų sprendimų patvirtinti ir atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos santykį, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą šiuo konkrečiu atveju.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo P. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam P. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai         Algirdas Remeika

        Gytis Večerskas

        Valdas Vitunskas