Civilinė byla Nr. e2-198-435/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01019-2019-3

       Procesinio sprendimo kategorijos:

       2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

       (S)

Kauno APYLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 14 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, Daivai Jokubauskienei, Gabrielei Garbenytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daistatus“ atstovei advokatei R. P.,

atsakovės A. M. atstovui advokatui V. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daistatus“ ieškinį atsakovei A. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Bendrija „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) DNSB.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Daistatus“ (toliau – ieškovė) prašė 1) nustatyti, kad pagal UAB „Geometra“ parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ZSFP-52775 turi būti vykdomas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,4040 ha, ir žemės sklypo „(duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0494 ha, pertvarkymas; 2) padalinti natūra bendrąja dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geometra“ parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ZSFP-52775, t. y., sujungus žemės sklypą, esantį „(duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), atidalinti A. M. (toliau – atsakovė) bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą žemės sklypo dalį – 0,0641 ha, tokiu būdu suformuojant du atskirus žemės sklypus, ir ieškovei nuosavybės teise priteisti 0,3893 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą projektiniu Nr. 1, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,0641 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą projektiniu Nr. 2; 3) įpareigoti atsakovę leisti ieškovės įgaliotiems atstovams patekti į atsakovei priklausančią žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį kadastriniams matavimams atlikti; 4) pripažinti ieškovei teisę be atsakovės raštiškų pritarimų ar sutikimų vykdyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pertvarkymo procedūras pagal UAB „Geometra“ parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ZSFP-52775, t. y. teisę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir į Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją dėl žemės sklypų, suformuotų pagal UAB „Geometra“ parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ZSFP- 52775, kadastro duomenų bylų suderinimo ir kadastrinių duomenų įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,4040 ha (toliau – Žemės sklypas; sklypas), bendrasavininkės. Ieškovė siekia padalinti natūra šį bendrai valdomą Žemės sklypą ir savo dalį sujungti su kitu jai nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Atsakovė, nepaisant nuolatinių bandymų su ja susisiekti, nebendradarbiauja ir nesiekia susitarti dėl bendro sklypo padalijimo, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl žemės sklypo padalijimo teismo tvarka, taip pat prašydama pripažinti teisę ieškovei ir tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui, be atskiro atsakovės sutikimo, pilnai atlikti (įgyvendinti) žemės sklypo padalijimo ir žemės sklypų pertvarkymo procedūras, reikalingas pagal teisės aktus (nustatant ir užregistruojant sklypų kadastrinius duomenis, užregistruojant naujai suformuotus sklypus nekilnojamojo turto kadastre) bei nustatyti atitinkamus su tuo susijusius įpareigojimus atsakovei.

1.2       Nurodė, kad atsakovė įsigijo 641/4040 dalis Žemės sklypo pagal 2017 m. gegužės 4 d. Žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartį; ieškovė įsigijo 3399/4040 dalis Žemės sklypo pagal 2018 m. balandžio 12 d. Žemės sklypo ir Žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad ieškovė pagal 2018 m. balandžio 12 d. Žemės sklypo ir žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartį įsigijo ne tik dalį ginčo Žemės sklypo, bet ir dar vieną atskirą žemės sklypą, esantį šalia ginčo Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0494 ha.

1.3       Atsakovės su ginčo Žemės sklypo dalies pardavėju BUAB „Uneta“ sudarytoje 2017 m. gegužės 4 d. Žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartyje buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (sutarties 7.1.1 punktas, 7.1.2 punktas, sutarties priedas Nr. 2 – žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas): „7.1.1. Pardavėjas individualiai naudosis Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (...) dalimi plane pažymėta indeksu „A“, kas sudaro 3399 kv. m.; 7.1.2. Pirkėjas individualiai naudosis Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (...) dalimi plane pažymėta indeksu „B“, kas sudaro 641 kv. m.“

1.4       Ieškovė, įsigydama kitą Žemės sklypo dalį iš pardavėjo BUAB „Uneta“ pagal 2018 m. balandžio 12 d. Žemės sklypo ir žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartį, įsipareigojo laikytis tokios pat naudojimosi Žemės sklypu tvarkos (sutarties 6.2.8 punktas, sutarties priedas Nr. l), t. y. kad ieškovė individualiai naudosis Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (...) dalimi plane pažymėta indeksu „A“, kas sudaro 3399 kv. m. Nurodė, kad dėl nustatytos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos ginčų tarp šalių nekilo.

1.5       Ieškovė siekia sujungti jai priklausančią Žemės sklypo dalį su šalia esančiu jai priklausančiu kitu žemės sklypu ((duomenys neskelbtini)). Tuo tikslu ieškovė inicijavo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto  rengimą: kreipėsi į Kauno m. savivaldybės administracijos direktorių, kaip į šio projekto rengimo organizatorių, buvo išduoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai, buvo atliktos teritorijų planavimo viešinimo procedūros pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus ir tvarką, UAB „Geometra“ parengė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ZSFP-52775 (toliau –  Ginčo Projektas).

1.6       Pagal Ginčo Projekto sprendinius ginčo Žemės sklypas ir ieškovei priklausantis žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) buvo sujungti ir atidalinta atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo ginčo Žemės sklypo dalis, tokiu būdu suformuojant du atskirus žemės sklypus: projektinis Nr. 1, plotas – 0,3893 ha, savininkas – UAB „Daistatus“; bei projektinis Nr. 2, plotas – 0,0641 ha, savininkas – A. M., nekeičiant suformuotų sklypų naudojimo paskirties ir būdo.

1.7       Pažymėjo, kad žemės sklypai pagal Ginčo Projektą pertvarkyti laikantis naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarkos, kokia buvo šalių sutarta ir įtvirtinta 2017 m. gegužės 4 d. Žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartyje ir 2018 m. balandžio 12 d. Žemės sklypo ir žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartyje, t. y. po sklypų pertvarkymo pagal UAB „Geometra“ projektą atsakovei atidalinta būtent tokia Žemės sklypo dalis, kokia jai ir priklauso, ir toje pačioje vietoje, kuri jai ir buvo priskirta naudotis.

1.8       Parengus šį Ginčo Projektą, 2018 m. lapkričio 7 d. raštu UAB „Geometra“ kreipėsi į atsakovę, kaip į ginčo Žemės sklypo bendrasavininkę su prašymu suderinti jį arba pateikti pastabas. Atsakovei pašto siuntos įteikti nepavyko, nors siunta buvo siųsta jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Duomenis apie atsakovės gyvenamąją vietą ieškovė tikslinosi Gyventojų registre. Be to, ieškovė kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, bandydama sužinoti atsakovės darbovietę ir per ją atsakovę susirasti, tačiau VSDFV informacijos nesutiko pateikti, motyvuodama, be kita ko, tuo, kad šie duomenys nėra reikalingi norint pateikti ieškinį teismui.

1.9       Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, patikrinusi Ginčo Projektą, nustatė, kad žemės valdos projekto procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų nuostatas, išskyrus tai, kad nėra gautas žemės sklypo bendrasavininkės pritarimas.

1.10       Ieškovei nepavyko įteikti dokumentų atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir sužinoti atsakovės darbovietės; ieškovė perdavė informaciją apie jos siekį pertvarkyti sklypus ir pasidalinti bendrąja daline nuosavybe valdomą žemės sklypą per atsakovės giminaičius, tačiau atsakovė su ieškove nesusisiekė, nei sutikimo, nei prieštaravimų parengtam Ginčo Projektui neišreiškė. Todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą, siekdama teismo tvarka įgyvendinti savo nuosavybės teises į ginčo Žemės sklypo dalį ir į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

1.11       Ieškovė prašo teismo padalinti ginčo Žemės sklypą ir leisti pertvarkyti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal Ginčo Projektą, kurio sprendiniai atitinka šalių sutartą naudojimosi tvarką. Toks padalijimas ir pertvarkymas niekaip nepakeis bei nepažeis bendraturtės – atsakovės teisių ir interesų. Pertvarkius žemės sklypus, nekeičiama jų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas bei pobūdis, jokia žala daiktui (žemės sklypams) nebus nepadaryta. Bendraturčiams priskirtos žemės sklypų dalys atitinka kiekvieno iš jų faktinį žemės sklypų naudojimą. Nacionalinė žemės tarnyba patvirtino, kad toks žemės sklypų pertvarkymas atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, laikytina, kad ieškovės prašymas atidalinti atsakovei jos sklypo dalį ir leisti vykdyti žemės sklypų pertvarkymą pagal Ginčo Projektą yra teisėtas ir pagristas.

1.12       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – tai visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimų, šių sklypų ribų ženklinimų vietovėje, kadastro duomenų nustatymų ir jų įrašymų į Nekilnojamojo turto kadastrą. Taigi, net ir teismo sprendimu padalinus ginčo Žemės sklypą tarp bendrasavininkų bei pripažinus, kad žemės sklypų pertvarkymas turi būti vykdomas pagal Ginčo Projektą, ieškovė (jo įgalioti asmenys) dar turės atlikti tam tikras teisės aktais reikalaujamas procedūras ir veiksmus, kuriems reikės ir atsakovės valios išreiškimo, kad šių sklypų pertvarkymas būtų faktiškai ir juridiškai užbaigtas.

1.13       Sprendžiant iš ligšiolinio atsakovės elgesio, panašaus atsakovės neveikimo ir nebendradarbiavimo galima tikėtis ir ateityje, todėl ieškovė vėl būtų priversta kreiptis į teismą dėl tam tikrų įpareigojimų atsakovei nustatymo. Kadangi bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas interesų pusiausvyros principą, ginčą turi išspręsti taip, kad būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje, laikytina, kad sprendžiant šią bylą turi būti aptartas ir išspręstas ginčo Žemės sklypo padalijimo ir žemės sklypų pertvarkymo teisės pilnas įgyvendinimas – atlikti suformuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai, parengtos ir suderintos kadastro duomenų bylos su žemės sklypų planais, bei suformuotų žemės sklypų kadastriniai duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Todėl, teismo sprendimu padalinus ginčo Žemės sklypą ir patvirtinus, jog leistina vykdyti žemės sklypų pertvarkymą pagal Ginčo Projektą, ieškovės nuomone, jau šioje byloje teismo sprendimu ieškovei turėtų būti suteikta teisė atlikti ir kitus veiksmus, reikalingus žemės sklypų pertvarkymo teisės pilnam įgyvendinimui.

1.14       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti pilnai. Pasisakydama dėl atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentų nurodė, kad atsakovės argumentas, kad Ginčo Projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų yra nepagrįstas, kadangi Ginčo Projekto paskirtis – atidalinti žemės sklypus, juo nėra projektuojami statiniai, gatvės, susisiekimo sprendiniai, todėl nėra jokių Statybos techninių reglamentų, kurie darytų įtaką Ginčo Projekto sprendiniams. Dėl atsakovės argumento, kad Ginčo Projektas neatitinka savivaldybės išduotų reikalavimų nurodė, kad reikalavimų 7.4 punktas išpildytas, nes patekimas į ieškovei atidalinamą sklypą yra numatytas iš pravažiavimo kelio, kuris jungiasi su gatve; Servitutų ir kitų reikalavimų numatymui nėra pagrindo, nes tokie reikalavimai nustatyti tam atvejui, jei įvažos būtų projektuojamos iš egzistuojančių gatvių, kai šiuo atveju, pravažiavimo kelias tik jungiasi su (duomenys neskelbtini) gatve, jis nėra gatvė ar suformuotas kelias, nėra įregistruotas kaip statinys, taip pat nėra gatvės dalis, neturi parametrų, kuriuos galima būtų nurodyti. Taip pat nesutiko, kad Ginčo Projektas neatitinka reikalavimų 7.10 punkto, kadangi šio reikalavimo turėtų būti laikomasi, jei Ginčo Projekte būtų projektuojami sprendiniai, susiję su gatvėmis. Nurodė, kad savivaldybė išduoda standartinius plačius reikalavimus netaikydama jų konkrečiam žemėtvarkos projektui, todėl rengiant konkretų projektą, jo rengėjas taiko tik reikiamus ir taikytinus reikalavimų punktus; išduoti reikalavimai įprastai yra platūs ir šablonininiai, o ar jie pritaikyti teisingai ir pakankamai, sprendžia pati savivaldybė atlikdama derinimo procedūrą ir Nacionalinė žemės tarnyba, atlikdama tikrinimo procedūrą. Nagrinėjamu atveju, šios institucijos laikė, kad projektas šiuos reikalavimus atitinka. Dėl argumentų, jog Ginčo Projektas neva pažeidžia atsakovės ir gretimų sklypų savininkų interesus, paaiškino, kad ginčas kyla tik dėl Ginčo Projekte parodytos įvažos iš pravažiavimo kelio į ieškovės sklypą, tačiau atsakovė ir tretieji asmenys niekuo nepagrindžia, kad jau dabar – sklypų atidalijimo metu, nurodyta įvažos vieta pažeidžia jų teises. Visi šie argumentai susiję su tuo, kad jeigu ateityje bus statomi daugiabučiai namai, tuomet jų teisės bus pažeidžiamos, tačiau byloje sprendžiamas ne ateities projektų klausimas, ne tai, kas bus statoma, o tik vienos įvažos parodymo/pažymėjimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Laiko, kad tokios įvažos numatymas niekaip nepažeidžia jų teisių, nes ir iki šiol ieškovė privažiuodavo prie šio sklypo tuo pačiu keliu, po projekto patvirtinimo faktinė patekimo į jos sklypą situacija nesikeis. Kai ieškovė pradės naudotis faktiškai sklypu pagal paskirtį – projektuoti ir statyti statinius, tuomet ir bus sprendžiama, ar ieškovės rengiami statybos projektai pažeidžia kieno nors interesus ir kaip jie keičia faktinę situaciją, todėl Ginčo Projekto tvirtinimo stadijoje niekieno teisės nėra pažeidžiamos. Taip pat nurodė, kad sprendžiant Ginčo Projekto derinimo atšaukimo teisėtumą administracine tvarka buvo vertinamos visos žemėtvarkos projekto derinimo ir derinimo atšaukimo aplinkybės, atsakovė toje byloje laikėsi pozicijos, kad derinimas buvo atšauktas teisėtai dėl projekte neteisėtai nurodytų įvažų, ir jos aiškinimai rėmėsi tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kaip ir šioje byloje, t. y. kad įvažos neatitinka Taisyklėms, Statybos techninių reglamentų (toliau – STR) reikalavimams, pažeidžia jos ir kitų asmenų teises. Nepaisant to, administracinį ginčą nagrinėjusios institucijos nelaikė šių argumentų pakankamai objektyviu pagrindu Ginčo Projekto derinimo atšaukimą laikyti teisėtu.

2.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, bei priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1       Nurodė, kad atsakovė taipogi pageidauja atidalinti Žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, kaip numatyta Naudojimosi tvarkoje, tačiau nesutinka, kad Žemės sklypas būtų atidalintas vadovaujantis ieškovės parengtu Ginčo Projektu, kadangi dalis šio Ginčo Projekto sprendinių akivaizdžiai prieštarauja teisės aktų reikalavimams bei pažeidžia atsakovės ir trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Todėl Žemės sklypo atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas tik patikslinus atsiliepime aptariamus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius.

2.2       Ieškovės parengtas Ginčo Projektas rengtas pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus išduotus reikalavimus (toliau – Projektiniai reikalavimai), kurie nėra įgyvendinti, o parinkti įvažiavimo sprendiniai pažeidžia STR reikalavimus, atsakovės bei kitų trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

2.3       Projekte numatyta, kad „Į žemės sklypus, projektinis Nr. 1, projektinis Nr. 2, patenkama iš pietinės dalies pravažiavimo keliu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (D2 kategorija) Kauno mieste. Minimalus atstumas tarp raudonųjų gatvės linijų 12.“ Tačiau nurodyto pravažiavimo kelio parametrai nei tekste, nei brėžinyje nėra detalizuoti: nenurodytas jo plotis, eismo juostų skaičius, raudonosios linijos, neįvertinti įvažų parametrai, todėl vien dėl šių aplinkybių Ginčo Projektas negalėtų būti tvirtinamas.

2.4       Atsakovės nuomone, tikėtina, kad pravažiavimo kelio projektiniai parametrai tikslingai nedetalizuoti, kadangi faktiškai situacija akivaizdžiai netenkina STR reikalavimų. Atidalinamo ieškovės Žemės sklypo paskirtis/būdas – kita/daugiabučių pastatų ir bendrabučių teritorijos. Kadangi po atidalinimo suformuojamų žemės sklypų naudojimo paskirtis ir būdai nėra keičiami, jų naudojimo paskirtis/būdas liks kita/daugiabučių pastatų ir bendrabučių teritorijos.

2.5       STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ nustato visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Reglamento 33 punkto 10 lentelėje nurodyti pagrindiniai gatvių techniniai parametrai, kuriuose detalizuojamas minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų, eismo juostų skaičius, plotis bei kiti parametrai. Nors Ginčo Projekte nėra nurodomi pravažiavimo kelio parametrai, tačiau įvertinus tai, kad šiuo keliu numatytas patekimas į ieškovei formuojamą žemės sklypą (projektinis Nr. 1), kurio naudojimo būdas yra daugiabučių pastatų teritorijos, laikytina, kad pravažiavimo keliui taikytini ne žemesni kaip D2 kelio kategorijai taikomi parametrai. Reglamente D2 kelio kategorijai nustatyti šie parametrai: Minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų – 12 metrų; Minimalus eismo juostų skaičius – 2; Minimalus eismo juostų plotis – 2,75 metrų. 

2.6       Ieškovės numatytas pravažiavimo kelias netenkina nurodytų minimalių parametrų, kadangi faktinis jo plotis siekia apie 5 metrus, kaip minimaliai vien tik dviejų eismo juostų plotis turėtų siekti 5,50 metrų. Be to, nors Ginčo Projekte nėra nurodytos pravažiavimo kelio raudonosios linijos, tačiau vien vizualaus brėžinio vertinimo pakanka konstatuoti, kad nėra tenkinamas ir minimalus 12 metrų atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų. Taipogi vadovaujantis reglamento 35 punkte pateiktoje lentelėje išdėstytais gatvių erdvės panaudojimo reikalavimais, pravažiavimo kelyje, atsižvelgiant į jam taikytiną ne žemesnę kaip D2 kategoriją, turėtų būti numatytas ir pėsčiųjų šaligatvis (takas), tačiau jis nėra numatytas.

2.7       Kadangi pravažiavimo kelias yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, jo praplatinimas iki reglamente numatytų minimalių parametrų yra praktiškai neįmanomas, dėl ko ieškovė turėtų tikslinti Ginčo Projekto sprendinius, numatydama, kad į ieškovei po atidalinimo formuojamą žemės sklypą (projektinis Nr. 1) įvažiuojama/patenkama tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės per naujai suformuojamą įvažą (ieškovei priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris Ginčo Projektu yra prijungiamas, ilgąja kraštine ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve).

2.8       Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, Žemės sklypo atidalinimas iš bendrosios nuosavybės negali būti įgyvendintas pagal ieškovės parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

2.9       Nurodė, kad Ginčo Projektas galimai pažeidžia trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Reikalavimų 9.1. punkte nurodyta, kad: „Rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nepažeisti trečiųjų asmenų pagrįstų interesų. Nagrinėjamu atveju, Projekte numatytu pravažiavimo keliu taipogi patenkama į adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančius daugiabučius namus, todėl šio kelio apsunkinimas papildomu intensyviu eismu, atsižvelgiant į tai, kad ir taip netenkinami minimalūs reikalaujami kelio parametrai, galimai pažeidžia ir šių namų gyventojų teisėtus interesus.

2.10       Kadangi Žemės sklypo atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės negalimas pagal ieškovės parengtus Projekto sprendinius, atitinkamai atmestini kiti išvestiniai ieškinio reikalavimai.

2.11       Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Ginčo Projektu į ieškovės sklypą numatyta įvaža toje vietoje, iš kurios niekada nebuvo patekimo į jį, todėl negalima teigti, kad Ginčo Projektu situacija nekeičiama ir tai patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos. Paaiškino, kad kadangi ieškovei priskiriamo sklypo teritorija yra daugiabučių gyvenamųjų namų paskirties, tikėtina, kad ten bus statomi daugiabučiai gyvenamieji namai. Iš bendrojo plano sprendinių matyti, kad toje teritorijoje galima pastatyti iki 4 672 kv. m. Kadangi užstatymo intensyvumas toje teritorijoje yra 1,2, pagal atsakovės paskaičiavimus, t. y. apie 70 butų. Įvertinus, kad butas turi 1–2 automobilius, tai sudaro apie 100–140 papildomų transporto priemonių, kurios važiuos į pravažiavimo kelią, kas reiškia, kad jame atsiras didžiulis srautas automobilių, kurių iki šiol nebuvo. Atsakovės atstovo nuomone, akivaizdu, kad atsakovės ir kitų asmenų, besinaudojančių šiuo keliu, padėtis ženkliai pablogėtų, ir tai yra ne tik psichologinis, bet ir techninis pablogėjimas, nes patekti į savo teritoriją bus žymiai sudėtingiau. Nurodė, kad dabar ieškovė ir atsakovė yra bendraturtės, todėl visais klausimais jos turi sutarti ir rasti bendrą sprendimą, tačiau kadangi norima išeiti iš bendraturčių santykio, ko pasėkoje, bendrų sprendimų ieškoti nereikėtų, tai atsakovės interesas yra toks, kad visi kiti sprendimai, kuriuos vėliau darys ieškovė savo sklype negalėtų pabloginti atsakovės interesų. Nesutiko, kad visi susisiekimo sprendiniai yra neaktualūs ir nereikšmingi ir jie bus sprendžiami ateityje, nes ieškovė prieštarauja pati sau sakydama, kad susisiekimo sprendinių šiuo Ginčo Projektu spręsti nereikia, tačiau įvažos vietą į sau formuojamą sklypą vis tik numato. Laiko, kad Ginčo Projekte numatyta įvaža jau dabar prieštarauja STR reikalavimams, specialisto G. P. išvadoje aiškiai nurodyti visi pravažiavimo kelio neatitikimai įstatymų nuostatoms, be to, Ginčo Projektu norima įtvirtinti tam tikrą sprendinį, kuris ne tik prieštarauja techniniams ir teisiniams reikalavimams, bet ir yra neįmanomas išpildyti ateityje. Pažymėjo, kad sprendžiant atidalinimo natūra klausimus teismų praktikoje yra įtvirtintas reikalavimas interesus derinti ir užtikrinti turto naudojimosi racionalumą. Neaišku kodėl atsakovės siūloma įvažos vieta (schema, pažymėta su galimu įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas, numatantis tiesioginį patekimą į ieškovės sklypą tiesiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra blogesni, neracionalesni, kad to negalima būtų numatyti projekte. Laiko, kad tokios įvažos padarymas labiau atitiktų atsakovės ir kitų dviejų daugiabučių gyventojų interesus ir jų nepažeistų papildomai neapkraunant siauro pravažiavimo kelio, tuo pačiu ieškovės padėtis taip pat niekaip nepablogėtų. Pažymėjo, kad administracinė byla, išnagrinėta administraciniame teisme vyko ne dėl Ginčo Projekto teisėtumo atitikties teisės aktų reikalavimams, o tik dėl savivaldybės galimybės atšaukti derinimą, administraciniam teismui konstatavus, kad tokia atšaukimo galimybė neegzistuoja. Dėl nurodytų priežasčių atidalinti žemės sklypo pagal Ginčo Projektą teismo sprendimu negalima; atidalinimas galimas numatant patekimą į ieškovės žemės sklypą tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės.  

3.       Tretieji asmenys Bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) DNSB bendrame abiejų juridinių asmenų atsiliepime į ieškinį, nurodė, jog su ieškiniu nesutinka iš esmės tapačiais argumentais, kuriuos nurodė savo atsiliepime į ieškinį atsakovė.

3.1       Papildomai nurodė, kad kol pravažiavimo keliu (esama faktine įvaža) naudojasi tik jau esamų namų (viso 20 butų bei vieno vienbučio namo) gyventojai, aplinkybė, kad patekimo į sklypus kelias neatitinka normatyvinių reikalavimų nekelia ypatingų nepatogumų transporto priemonėms bei pavojaus pėstiesiems. Tačiau suformavus iš tos pačios įvažos, jos nerekonstruojant pagal normatyvinius reikalavimus, daugiau patekimų į daugiabučių pastatų ir bendrabučių teritorijas, dėl kelis kartus suintensyvėjusio eismo įvažoje (duomenys neskelbtini) namų gyventojai iš esmės nebegalėtų saugiai automobiliais bei pėsčiomis patekti į savo namus iš (duomenys neskelbtini) g. pusės.

3.2       Dėl nurodytų priežasčių žemės sklypo atidalinimas iš bendrosios nuosavybės negali būti įgyvendintas pagal ieškovės parengtą Ginčo Projektą, kadangi pravažiavimo kelias yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir jo praplatinimas iki reglamente numatytų minimalių parametrų dėl išvardintų objektyvių priežasčių yra praktiškai neįmanomas, ieškovė turėtų tikslinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, numatydama, kad į ieškovei po atidalinimo formuojamą žemės sklypą (projektinis Nr. 1) įvažiuojama/patenkama tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės per naujai suformuojamą įvažą (ieškovei priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris projektu yra prijungiamas, ilgąja kraštine ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve).

4.       Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – KMSA) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

4.1       Paaiškino, kad remiantis Taisyklių 12.2. papunkčio nuostatomis, projektų rengimą miestų ir miestelių teritorijose organizuoja – savivaldybės administracijos direktorius. KMSA yra žinoma, kad ieškovė kreipėsi į KMSA direktorių, su prašymu organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. 2018 m. rugsėjo 12 d. KMSA direktorius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir aukščiau minėtų Taisyklių 2.1. papunkčio ir 21 punkto nuostatomis, priėmė Įsakymą Nr. A-3034, kuriuo leista organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ginčo Žemės sklype. Parengtas Ginčo Projektas kaip numatyta Taisyklių nuostatuose, paskelbtas viešai ŽPDRIS priemonėmis su tikslu – susipažinti su Ginčo Projektu ir pateikti pastabas.

4.2       KMSA nepritaria atsakovės teiginiui, kad Ginčo Projektas nebuvo derinamas organizatoriaus, todėl turi būti laikytinas atmestinu. Kaip matyti iš ŽPDRIS paslaugoje Nr. ZSFP-52775 pateikiamų dokumentų, ieškovės teiktas Ginčo Projektas buvo organizatoriaus, t. y. KMSA peržiūrėtas ir 2018 m. lapkričio 13 d. KMSA Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo N. V. sprendimu Nr. 70-2-4142 suderintas. Organizatoriui suderinus Ginčo Projektą, ieškovė 2018 m. gruodžio 3 d. su prašymu Nr. 1TP-7121 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos dėl Projekto patikrinimo.

4.3       2018 m. gruodžio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos planavimo patikrinimo akte Nr. FPA-1331-(8.14) nustatyta, kad Taisyklių 66 punkte nurodyta, jog parengtam žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tikrinimo metu nustatyta, kad Ginčo Projekto nesuderino Žemės sklypo savininkė A. M.. Kitos žemės valdos projekto procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

4.4       Ginčo Projektas šiuo metu yra tvirtinimo stadijoje, vadinasi jis buvo suderintas su atitinkamomis institucijomis ir buvo atliktos visos privalomos teisės aktuose nustatytos procedūros. KMSA taip pat yra pritarusi projekto sprendiniams, t. y. suderinusi parengtą Ginčo Projektą. Taigi, kaip matyti, vienintelė kliūtis formavimo ir pertvarkymo Ginčo Projektui tvirtinti – visų ginčo žemės sklypo bendraturčių raštiško pritarimo nebuvimas.

4.5       Kaip matyti, iš atsakovės atsiliepime pateiktų argumentų, ji nepritaria ieškovės Ginčo Projekte numatytam patekimui į atidalinamus ir suformuojamus žemės sklypus, t. y. projektuojamoms įvažoms į naujai suformuojamus sklypus, o dar konkrečiau, būtent į ieškovės žemės sklypą projektuojamos įvažos vietai. KMSA nuomone, šis atsakovės argumentas dėl ieškovės projektuojamos įvažos į ieškovės žemės sklypo dalį iš tiesų nepagrįstai suvaržo atsakovės teisėtus interesus, tad ieškovei siūlytina apsvarstyti atsakovės teikiamą pasiūlymą patekti į atidalijamą bendrosios nuosavybės ginčo žemės dalį per savo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), kurį planuojama sujungti su atidalinti norimu bendrosios nuosavybės teise su atsakove valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) – ieškovei projektuojant patekimą į žemės sklypą tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) g., t. y. iš jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), vakarinės pusės, nebūtų pažeidžiami nei atsakovės, nei trečiųjų asmenų interesai.

4.6       Teismo posėdyje KMSA atstovė prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

5.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra, kadangi ieškinio reikalavimų dalyje nėra susijusi materialiaisiais teisiniais santykiais nei su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas darytų įtaką NŽT teisių apimčiai.

6.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio reikalavimų patenkinimas nėra susijęs su VĮ Registrų centro teisėmis ir pareigomis, todėl dėl ieškinio pagrįstumo nepasisako.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas.

7.       Nustatyta, kad atsakovė įsigijo 641/4040 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. gegužės 4 d. Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį (ieškinio priedai Nr. l ir 2); ieškovė įsigijo 3399/4040 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. balandžio 12 d. Žemės sklypo ir žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartį (ieškinio priedas Nr. 3). Pagal tą pačią 2018 m. balandžio 12 d. Žemės sklypo ir žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartį ieškovė taip pat įsigijo dar vieną atskirą žemės sklypą, esantį šalia ginčo Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0494 ha (ieškinio priedas Nr.5).

8.       Ieškovės iniciatyva UAB „Geometra“ parengė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ZSFP-52775, pagal kurį Žemės sklypas ir ieškovei priklausantis žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) buvo sujungti ir atidalinta atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo ginčo Žemės sklypo dalis, tokiu būdu suformuojant du atskirus žemės sklypus: projektinis Nr. 1, plotas – 0,3893 ha, savininkas – UAB „Daistatus“; bei projektinis Nr. 2, plotas – 0,0641 ha, savininkas – A. M.; nekeičiant suformuotų sklypų naudojimo paskirties ir būdo (paskirtis – Kitos paskirties žemė (KT), naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (G2)) (ieškinio priedas Nr. 6).

9.       2018 m. lapkričio 7 d. raštu UAB „Geometra“ kreipėsi į atsakovę su prašymu suderinti parengtą Projektą arba pateikti pastabas. Atsakovei pašto siuntos jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko (ieškinio priedo Nr. 6 Projekto bylos 15–20 lapai). Duomenis apie atsakovės gyvenamąją vietą ieškovė tikslinosi Gyventojų registre (ieškinio priedas Nr. 7). Ieškovė kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, bandydama sužinoti atsakovės darbovietę ir per ją atsakovę susirasti, tačiau VSDFV informacijos nesutiko pateikti, motyvuodama, be kita ko, tuo, kad šie duomenys nėra reikalingi norint pateikti ieškinį teismui (ieškinio priedas Nr. 8). 

10.       NŽT, patikrinusi Projektą, 2018 m. gruodžio 18 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu nustatė, kad žemės valdos projekto procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus; pritariama teikimui tvirtinti; projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas pertvarkomo žemės sklypo bendraturtės A. M. raštiškas pritarimas arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas (ieškinio priedo Nr. 6 – Projekto bylos – 1 lapas).

11.       Parengusi Ginčo Projektą, 2018 m. lapkričio 7 d. UAB „Geometra“ raštu (priedo Nr.6 – Projekto bylos – 15 lapas) kreipėsi į atsakovę, kaip į ginčo Žemės sklypo bendrasavininkę, su prašymu suderinti parengtą Ginčo Projektą arba pateikti pastabas.

12.       Į bylą pateiktas 2019 m. parengtas (duomenys neskelbtini) mieste rekonstravimo projektas Nr. CPO116547-TP-SK patvirtina, kad juo už 57,34 m. nuo pravažiavimo kelio yra numatytas/suprojektuotas privažiavimas prie ieškovės projektuojamo sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

13.       2022 m. vasario 3 d. Specialisto G. P. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad Ginčo Projektas pravažiavimo iki ginčo žemės sklypų atžvilgiu iš esmės parengtas netinkamai/neteisingai; nesilaikant išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimų, pažeidžiant teisėtus trečiųjų asmenų lūkesčius, bei interesus. Esminis Ginčo Projekto pažeidimas yra tas, kad patekimas į abu žemės sklypus yra numatytas ginčo pravažiavimu, kuris ilgainiui yra tiek funkciškai, tiek fiziškai susiformavęs ir buvo bei šiuo metu yra faktiškai naudojamas kaip vidaus (kiemo) kelias, skirtas privažiuoti išskirtinai iki projektuojamo atsakovės žemės sklypo, bei gretimų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini) gyv. namų), kurie tiesiogiai nesiriboja su (duomenys neskelbtini) gatve.

14.       Teismo posėdžio metu Specialistas G. P. paaiškino savo atliktą tyrimą ir padarytas išvadas, akcentuodamas, jog numačius įvažą į ieškovės sklypą Ginčo Projekte nurodytoje vietoje blogėja susisiekimo galimybės, didėja eismo rizika tiek keliaujant a/m, tiek pėsčiomis, projekte nėra numatyta jokių priemonių toms rizikoms sumažinti ar pašalinti.

15.       Teismo posėdyje liudytoja apklausta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto ZSFP-52775 projektuotoja I. A. nurodė, kad, Ginčo Projekto tikslas buvo tik atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą, todėl atsižvelgiant į susiformavusią Žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių tvarką bei pirminį registruotą žemės sklypo planą (prilygintą teritorijų planavimo dokumentui), kuriame įvažiavimas buvo numatytas pažymint rodykle, Ginčo Projekte įvaža buvo pažymėta toje pačioje vietoje. Kadangi Ginčo Projektas buvo suderintas su planavimo organizatoriumi – Kauno miesto savivaldybe, paviešintas ir suderintas su institucijom, bei gautas teigiamas patikrinimo aktas, kaip atitinkantis teisės aktų nuostatas, ji, kaip projekto rengėja, pastabų negavo, todėl laiko, kad Ginčo Projektas atitinka Savivaldybės išduotus Projektinius reikalavimus. Paaiškino, kad žemės sklypų formavimo/pertvarkymo projektai yra valdos projektai, kuriais sujungiama, dalinama ar kitaip pertvarkomi žemės sklypai urbanizuotose teritorijose ir tik po jų padalinimo, vykdant statybos darbus turi būti vadovaujamasi visais STR. Taisyklėse nėra numatyti reikalavimai laikytis STR, atsižvelgiama tik į organizatoriaus išduotas planavimo sąlygas, šiuo atveju, į Kauno savivaldybės išduotus Projektinius reikalavimus. STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ taikomas – tais atvejais, kai žemės sklypas yra prie kokios nors gatvės (kurioms suteiktos atitinkamos kategorijos). Šiuo atveju, pravažiavimo kelias nėra gatvė, jis nėra įtrauktas į savivaldybės apskaitą, todėl jam netaikomi jokie reikalavimai. Nei reikalavimuose, nei derinimo metu, nei gavus teigiamą patikrinimo išvadą, reikalavimo suformuoti / suprojektuoti įvažą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nebuvo. Taip pat paaiškino, kad kai yra išduodamos planavimo sąlygos rengti sklypų formavimo/pertvarkymo projektus, paprastai būna išduodamos universalios sąlygos, kadangi nėra žinoma, kaip tie sklypai bus perdaromi, ir kur bus numatyti įvažiavimai į sklypus, todėl būna nurodoma, kad esant tam tikrai situacijai, būtų vadovaujamasi atitinkamais teisės aktais. Paaiškino, kad įvažos parodymas nėra pagrindinis teritorinio planavimo sprendinys, pravažiavimo kelio akligatviui STR reikalavimai nebuvo taikomi, kadangi jie taikomi projektuojant naujus akligatvius, naujos įvažos nurodymas atsakovės teisių nepažeidžia, servitutai nenurodyti, kadangi jie taikomi gatvių plėtrai, šiuo atveju, pravažiavimo kelias neturi jokios kategorijos, tai nėra gatvė. Sąlygose nurodytais STR nesivadovavo, kadangi  projekto tikslas buvo kitas.

16.       Teismo posėdyje liudytoja apklausta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. ŽSPR 11516 rengėja D. B. nurodė, kad ginčo sklypui savivaldybės išduoti reikalavimai susideda iš 3 dalių: 1) objekto dalis – sklypų adresai, planavimo tikslai ir paslaugos numeris; 2) nuorodos į bendrąjį planą, į specialųjį planą į detalųjį planą, kuriuos galima rasti atitinkamuose tinklapiuose; 3) objekto reikalavimai, kuriuose dėstomi ir reikalavimai ir rekomendacinio pobūdžio pastabos. Reikalavimuose buvo nurodyta, kad būtina pažymėti įvažą į atidalinamus sklypus, nes projekto tikslas buvo pertvarkyti sklypus – sujungti du sklypus ir pakeisti jų ribas pagal bendraturčių susitarimą. Įvažos suprojektuoti nebuvo prašoma, prašoma buvo tik pažymėti ją, nes įvaža bus projektuojama, kai bus rengiamas techninis projektas ir tuomet turės būti laikomasi visų STR reikalavimų. Pažymėjo, kad patvirtinus projektą, tik pats iniciatorius galėtų atsisakyti tos įvažos, nes projektu ji jau numatyta, nors ir nesuprojektuota. Reikalavimuose taip pat buvo nurodyta STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Šis STR nurodomas, kai sklypai yra prie gatvių arba kai yra planuojamos gatvės. Kadangi šiuo atveju, pertvarkomi sklypai buvo prie gatvės, šis STR įrašytas. Pats STR daugiau skirtas gatvių automobilių parkavimo aikštelių ir kelių projektavimui, tačiau yra dalis Bendrieji reikalavimai, kurioje yra atstumai tarp įvažų, todėl projektuotojui įrašomas šis reikalavimas tam atvejui, jeigu bus kažkokie sprendiniai pagal šį reikalavimą, kad jis į tai atsižvelgtų. Be to, šis reikalavimas yra privalomas viešojo administravimo subjektams, todėl šis STR ir buvo nurodytas. Ginčo Projektas buvo derintas, jam pritarta, paskui buvo gauta teigiama išvada, prie kurios buvo prirašytas reikalavimas, kad projektą galima bus patvirtinti tik tada, kai sklypo bendraturtė A. M. duos sutikimą. Po to išaiškėjo nauja aplinkybė, kad daugiabučiai namai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patiria didelius nepatogumus, kadangi sklypai yra vienas už kito, namai yra daugiabučiai, ir jie taip pat naudojasi vieninteliu tuo keliu – įvaža (pravažiavimo keliu) išvažiuoti iš savo sklypų. Kadangi atsakovės sutikimo nebuvo gauta, skyriuje buvo priimtas sprendimas atšaukti derinimą dėl per didelio esamo ir dar numatomo ateityje pravažiavimo kelio apkrovimo. Šiai dienai yra padarytas (duomenys neskelbtini) g. rekonstravimo techninis projektas, 2020 m. išduotas statybą leidžiantis dokumentas, suprojektuota įvaža, kuria numatyta galimybė įvažiuoti į pertvarkomus sklypus tiesiai iš (duomenys neskelbtini) g. Tokiu būdu numatyta galimybė nesunkinti daugiabučių namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų  situacijos ateityje, numatant papildomą išvažiavimą iš pertvarkomo sklypo. Projekto derinimas buvo atšauktas išimtinai dėl daugiabučių namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų nusiskundimų dėl to kelio per didelio apkrovimo. Į atsakovės valdą taip pat numatytas įvažiavimas iš to pravažiavimo kelio, nes kitokių galimybių patekti į savo sklypą ji neturėjo. Paaiškino, kad pats pravažiavimo kelias jam keliamus reikalavimus atitinka, t. y. jis yra valstybės žemėje, teisę juo naudotis turi visi eismo dalyviai, bet pagrindinė problema – per didelis jo apkrovimas. Kadangi numatyta įvaža tapo ginčo objektas, apkrovimas juo iš tiesų didelis, tai siūlymas būtų atsisakyti tos įvažos ir įrengti įvažą pagal (duomenys neskelbtini) g. rekonstravimo techninį projektą.

17.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė teismo nustatyti, kad žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – sujungiant ir atidalijant sklypus būtų atliktas pagal jos parengtą Ginčo Projektą, o taip pat įpareigoti atsakovę leisti ieškovės įgaliotiems atstovams patekti į atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį tam tikriems veiksmams atlikti bei pripažinti ieškovei teisę be atsakovės raštiškų pritarimų ar sutikimų vykdyti kitas žemės sklypų pertvarkymo procedūras pagal jos parengtą Ginčo Projektą. Taigi, ieškiniu siekiama pertvarkyti žemės sklypus – sujungti du sklypus ir pakeisti jų ribas bei atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Atsakovė sutinka su žemės sklypo atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutinka, kad jis būtų atidalintas vadovaujantis ieškovės parengtu Ginčo Projektu iš esmės dėl vienintelės priežasties – Ginčo Projekte pažymėtos įvažos vietos į ieškovės atidalinamą sklypą, kas ir yra ginčo objektas šioje byloje.

18.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tais atvejais, kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ŽĮ) nustatytos tvarkos. ŽĮ 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. ŽĮ 37 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami ŽĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. ŽĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Taisyklių (Ginčo Projekto rengimo metu galiojusios redakcijos) 1 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto. Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad Projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Žemės įstatymu ir Taisyklėmis.

19.       ŽĮ žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (ŽĮ 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (ŽĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Toks projektas rengiamas ŽĮ 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (Taisyklėse) nustatyta tvarka. ŽĮ 40 straipsnio 7 dalis numato, kad žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą organizavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Taisyklėse nustatyta tvarka; 4) suderintus ir NŽT patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus NŽT išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga.

20.       Taisyklių 65 punkte nurodyta, kad suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba netvirtinti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NŽT 2018 m. gruodžio 18 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto išvadoje (toliau – Patikrinimo akto išvada) nurodė, kad „Pritariama teikimui tvirtinti. Projektas galės būti tvirtinamas tiktai tada, kai bus gautas žemės sklypo bendraturtės A. M. raštiškas pritarimas arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas (ieškinio priedas Nr. 6 – Projekto bylos 1, 2 lapai). Tokia NŽT 2018 m. gruodžio 18 d. Patikrinimo akto išvados formuluotė iš esmės atitinka Taisyklių 66 punkto nuostatą (Taisyklių 66 punkte nurodyta, jog parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas).

21.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Nesiekdamas atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

22.       Minėta, jog ginčo objektas – Ginčo Projekte pažymėta įvažos į ieškovės atidalijamą sklypą vieta (Sprendimo 17 punktas), kuri anot atsakovės ir trečiųjų asmenų – gyvenamųjų savininkų bendrijų pažeidžia jų interesus – t. y. Ginčo Projekte nurodytas patekimas į ieškovės sklypą sąlygoja ateityje ypatingai dideles apkrovas pravažiavimo keliu, iš kurio numatyta įvaža, kas iš esmės pablogintų atsakovės ir kitų dviejų gyvenamųjų namų gyventojų patekimo į jų sklypus ir išvažiavimo iš jų sąlygas, ženkliai pablogintų tiek automobilių vairuotojų, tiek pėsčiųjų eismo saugumo reikalavimus, kadangi jau dabar, jų naudojamas pravažiavimo kelias neatitinka jam keliamų teisės aktų reikalavimų. Atsakovės nuomone, ieškovė į atidalijamą sklypą galėtų patekti per 2019 m. parengtą (duomenys neskelbtini) g. Kauno mieste rekonstravimo projektu Nr. CPO116547-TP-SK numatytą privažiavimą prie projektavimo sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuris atitinka visus įstatymo reikalavimus.

23.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentais nurodė, kad Ginčo Projektu nėra projektuojama įvaža į atidalijamą sklypą, yra nurodyta tik patekimo į sklypą vieta, Ginčo Projekto pagrindinis tikslas – žemės sklypo atidalijimas, todėl juo nekeičiama faktinė situacija, o visi atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentai dėl pravažiavimo kelio, iš kurio numatyta įvaža į ieškovės sklypą neatitikimo teisės aktams ir STR yra nepagrįsti, kadangi jie turėtų būti aktualūs ateityje ieškovei rengiant techninį projektą, kuriame bus numatyta, kokie statiniai bus projektuojami ieškovės sklype, atitinkamai projektuojant ir pačią įvažą ir visus kitus privažiavimus prie būsimų statinių. Nurodė, kad šiuo metu nėra aišku, kokie statiniai bus projektuojami ir ar apskritai bus projektuojami ieškovės sklype, sklype galimas ir parko įrengimas, todėl atsakovės ir gyvenamųjų namų savininkų nuogąstavimai dėl pravažiavimo kelio būsimų apkrovų ir eismo saugumo pažeidimo ateityje yra išankstiniai ir niekuo nepagrįsti.

24.       Nustatyta, kad ieškovė UAB „Daistatus“ yra statybos kompanija, kurios pagrindinės specializacijos sritys yra sutapdintų ir šlaitinių stogų įrengimas, fasadų įrengimas bei bendrieji statybos darbai (https://www.info.lt/imones/Daistatus-UAB/2134903). Ieškovės formuojamo žemės sklypo plotas – 0,3893 ha, paskirtis – Kitos paskirties žemė (KT), naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (G2)) (Sprendimo 8 punktas). Tokie byloje nustatyti duomenys leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g., Kaune įsigijo tikslu vykdyti savo veiklą, t. y. statyti gyvenamuosius namus, o ne, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovė, ieškovės sklype galėtų būti įrengtas parkas. Atsakovės atstovas, įvertinęs teritorijos užstatymo intensyvumą pateikė savo preliminarius paskaičiavimus, kad ieškovės sklype galėtų būti pastatyta apie 70 butų, kas tuo pačiu reiškia, kad jame atsirastų apie 100-140 papildomų transporto priemonių. Ieškovė šių paskaičiavimų neginčijo, todėl įvertinant tai, jog pagrindinis verslo tikslas yra pelno siekimas, tikėtina, kad ieškovė išnaudos maksimalias galimybes pastatyti kiek įmanoma daugiau butų, kas tiesiogiai sąlygos privažiavimo ir išvažiavimo apkrovas įvažose į žemės sklypą.

25.       Taip pat nustatyta, kad pravažiavimo kelias, iš kurio numatyta įvaža į ieškovės sklypą, nėra gatvė, jis nėra įtrauktas į savivaldybės apskaitą, jam nėra suteikta kategorija, neatlikti kadastriniai matavimai, jis yra valstybės žemėje, jo plotis tarp sklypų 7–8 m, paties pravažiavimo kelio plotis – 5,5 m., kas reiškia, jog nors įvažiavimo kelio parametrus jis atitinka, tačiau faktiškai tarnauja žemės sklypams, neturintiems tiesioginio sąlyčio su (duomenys neskelbtini) gatve, ir būtent tokiam tikslui jis bus naudojamas ir ateityje. Kaip teismo posėdyje nurodė liudytoja apklausta Projektinių reikalavimų rengėja D. B., šio pravažiavimo kelio apkrovimas jau dabar yra labai didelis, dėl ko iš esmės ir buvo atšauktas projekto derinimas. Taip pat liudytoja patvirtino, kad ginčo Projektu numatytos patekimo į ieškovės sklypą vietos – įvažos pažymėjimo Projekte teisinės pasekmės yra tos, jog patvirtinus Projektą bus įtvirtinta ieškovės teisė įvažiuoti į savo sklypą per numatytą vietą, ir atsisakymas naudotis nurodyta įvažiavimo vieta priklausys tik nuo ieškovės geros valios.

26.       Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms (Sprendimo 24 punktas ir 25 punktas) darytina išvada, kad įvažos pažymėjimas į ieškovės sklypą iš pravažiavimo kelio, kuriuo dabartiniu metu į savo sklypus patenka atsakovė ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų savininkai reiškia, jog tokiu būdu būtų įteisinta ieškovės teisė ateityje taip pat naudotis tuo pačiu pravažiavimo keliu, kas taip pat reiškia, kad priešingai nei nurodė ieškovės atstovė, Ginčo Projekto tvirtinimas su jame numatyta įvažos į ieškovės sklypą vieta jau dabar yra aktualus. Įvertinus transporto priemonių prognozuojamą kiekį, pravažiavimo kelio esamus parametrus ir aplinkybę, jog įvažos, atitinkančios teisės normų ir STR reikalavimus projektavimas ateityje yra galimas tik ieškovės sklypo sąskaita, konstatuotina, kad ieškovės parengtas Ginčo Projektas su jame pažymėta įvažos vieta yra netinkamas, neracionalus ir pažeidžia atsakovės ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų savininkų teises ir teisėtus interesus. Net ir tuo atveju, jei ieškovė ateityje, nurodytoje vietoje savo sklypo sąskaita suprojektuotų įvažą, atitinkančią teisės normų reikalavimus, pats transporto priemonių, besinaudojančių pravažiavimo keliu kiekis dėl to nesumažėtų, kas neabejotinai užprogramuotų transporto priemonių spūstis piko valandomis. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. parengtu (duomenys neskelbtini) g. Kauno mieste rekonstravimo projektu Nr. CPO116547-TP-SK yra numatytas įstatymo reikalavimus atitinkantis privažiavimas prie ieškovės sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuriam, anot liudytojos D. B., 2020 m. išduotas statybos leidimas laikytina, kad ieškovė turės įstatymų reikalavimus atitinkantį privažiavimą prie savo suformuoto sklypo papildomai neinvestuodama savo lėšų bei neaukodama savo žemės sklypo naujos įvažos įrengimui.

27.       Atmestinas ieškovės atstovės argumentas, jog Kauno m. savivaldybei atšaukus Ginčo Projekto derinimą nebuvo atlikta jokių skaičiavimų, neatlikta nei esamos nei būsimos situacijos tyrimų, pagrindžiančių kaip Ginčo Projektas apsunkino ar ateityje apsunkins esamą padėtį, koks bus papildomas apkrovimas, kas reiškia, kad nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės teisių pažeidimus ateityje. Kaip nurodyta Sprendimo 21 punkte, pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui.

28.       Taip pat atmestinas ieškovės argumentas, jog aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) g. rekonstravimo projektu, kuriuo yra numatytas įvažiavimas į ieškovės siekiamą atsidalinti dalį, nepanaikina ieškovės teisės patekti į žemės sklypą per ten, kur buvo patenkama iki šiol, atskirų projektų sprendiniai nesikerta, niekur nėra numatyta, kad alternatyvus įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g. panaikina ankstesnį įvažiavimą. Taisyklių 42 punkto redakcijoje numatyta, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Aptariama Taisyklių nuostata, teismo vertinimu, nenumato reikalavimo rengti atidalijimo projektą taip, kad į žemės sklypą būtų numatyta galimybė patekti keliais (dviem ar daugiau) būdais. Sutiktina, kad (duomenys neskelbtini) g. rekonstravimo projektas buvo parengtas vėliau nei Ginčo Projektas, tačiau iš atsakovės 2019 m. vasario 28 d. parengto atsiliepimo į ieškinį matyti, kad vienas iš pagrindinių nesutikimo su ieškiniu argumentų jau tada buvo patekimo į ieškovės sklypą vieta, kas reiškia, jog atsakovė nuosekliai nesutiko su tuo, jog būsimi ieškovės sklypo naudotojai/valdytojai patektų į jį pravažiavimo keliu, nurodydama, kad apsunkinant jį papildomu intensyviu eismu bus pažeidžiami ne tik jos, bet ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų gyventojų teisėti interesai. Tokiu būdu, atsakovė dar nebuvus (duomenys neskelbtini) g. rekonstravimo projekto siekė, kad įvaža į ieškovės sklypą būtų nurodyta iš (duomenys neskelbtini) g. (Sprendimo 2.7 punktas).

29.       Teismui pripažinus, kad ieškovės parengtas Projektas su jame pažymėta įvažos vieta pažeidžia atsakovės ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų savininkų teises ir teisėtus interesus (Sprendimo 26 punktas) bei įvertinus tai, kad 2019 m. parengtas (duomenys neskelbtini) g. Kauno mieste rekonstravimo projektas, kuriam 2020 m. išduotas statybos leidimas, darytina išvada, kad sklypų atidalijimas numatant patekimą į ieškovės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pagal rekonstrukcijos projektą, nepažeistų niekieno teisių, atitiktų šalių pusiausvyrą, užkirstų kelią ginčams ateityje, būtų racionalus, nereikalaujantis papildomų išlaidų, todėl teisingas. Ieškovei nesutinkant pakeisti patekimo į atidalijamą sklypą vietą, t. y. esant jau suprojektuotam, įstatymų reikalavimus atitinkančiam privažiavimui į ieškovės žemės sklypą, tuo pačiu neatsisakant patekimo į jį iš pravažiavimo kelio pagal Ginčo projektą laikytina, kad Žemės sklypo atidalijimas pagal Ginčo projektą negali būti patvirtintas, kaip pažeidžiantis atsakovės ir trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, todėl ieškinys dalyje dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sujungiant ir atidalijant žemės sklypus pagal ieškovės parengtą Ginčo Projektą atmestinas; atmetus šiuos ieškinio reikalavimus, pilnai atmestini ir išvestiniai ieškinio reikalavimai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai).

31.       Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovei iš ieškovės. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 4 350,00 Eur: už procesinių dokumentų rengimą ir atsakovės atstovavimą atsakovė sumokėjo 2 000,00 Eur, už konsultacinės išvados parengimą atsakovė sumokėjo 2 000,00 Eur, už specialisto dalyvavimą teismo posėdyje – 350,00 Eur.

32.       Teismas sprendžia, kad atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, sudėtingumą, posėdžių skaičių ir bendrą trukmę, ginčo klausimo sudėtingumą, yra pagrįstos, iš esmės neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl, ieškinį atmetus, yra priteistinos atsakovei iš ieškovės.

33.       Valstybė šioje byloje turėjo 28,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, valstybei išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

n u s p r e d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daistatus“, juridinio asmens kodas 300066156, 4 350,00 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daistatus“, juridinio asmens kodas 300066156, valstybei 28,72 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Rūta Jankauskaitė-Jocė