Civilinė byla Nr. e2-21-804/2017.
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01177-2016-2.
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.
(S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2017 m. kovo14d.
Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas,
Sekretoriaujant M. J.,
dalyvaujant ieškovės I. D. atstovui advokatui Simonui Janušaičiui,
atsakovo K. D. ir trečiojo asmens M. D. atstovui advokatui Algimantui Šindeikiui,
trečiajam asmeniui M. D.,
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Tomui Steponavičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui K. D. tretiesiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. D. atsakovo K. D. priešieškinį ieškovei I. D., tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. D., Vilniaus teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, ir
n u s t a t ė :
I. D. prašė įpareigoti atsakovą K. D. sąskaita ir jėgomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jam priklausančią dalį priestato, pastatyto prie statinio - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinio - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuri kerta ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas, ir (ar) yra pastatyta arčiau nei 3 (trijų) metrų atstumu nuo ieškovės sklypo ribos, įpareigojant atsakovą nurodytu terminu nepašalinus statinių dalies, leisti ieškovei juos pašalinti savo nuožiūra, nustatant, kad atsakovas atlygina visas ieškovės turėtas išlaidas.
Ieškovė nurodė, jog jai nuo 2006-05-26 priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendras sklypo plotas 0.2008 ha. Atsakovui priklauso statiniai (gyvenamasis namas, ūkio pastatas, svirnas ir tvartas), esantys žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kuris bendra linija ribojasi su ieškovės žemės sklypu. Atsakovas 2014-2015 m. laikotarpyje, prie asmeninės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvarto (su daržine), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatė priestatą. Dalis priestato lauko sienos sutampa su ieškovės sklypo riba, o kita dalis patenka į ieškovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, taip užimant 3,82 kv. m. ieškovės privačios nuosavybės. Atsakovas, neteisėtai pastatydamas priestatą ne tik išplėtė ūkinio pastato ir tvarto ribas į ieškovės žemės sklypą, tačiau sugadino ieškovei priklausančią tvorą, o likusią priestato dalį pastatė arčiau kaip 3 metrai iki ieškovės sklypo ribos neturėdamas ieškovės sutikimo. Dėl to ieškovė daugybę kartų kreipėsi į atsakovą su prašymu pašalinti jos nuosavybės pažeidimus, nugriaunant priestato dalį kuri patenka į ieškovės žemės sklypą ir dalį kuri ribojasi su sklypu arčiau kaip 3 metrus. Atsakovas į ieškovės prašymus neatsakė. Ieškovės prašymu UAB „Traksalis“ atliko jos žemės sklypo matavimus, gautus duomenis sugretino su atsakovo faktiniais statinių duomenimis ir taip nustatė, kad atsakovui priklausantis priestatas sujungtas su įregistruotais statiniais užima apie 4 kv. m. (3,82 kv. m.) dalį ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovo pastatyto priestato, ieškovė negali naudotis savo žemės sklypo dalimi. Atsakovas pažeidė ne tik ieškovės teise naudotis savo nuosavybe, tačiau ir pastatė priestatą arčiau kaip 3 metrai iki ieškovės sklypo ribos neturėdamas jos sutikimo.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė pilna apimtimi..
Trečiasis asmuo M. D. posėdžio metu iš esmės patvirtino pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes bei prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kurie priklauso atsakovui K. D., priklauso ir jo sutuoktinei M. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl teismo sprendimas šioje byloje sukels teisines pasekmes ir M. D..Nepaisant to, kad ieškovė nurodo, jog yra atlikti jos žemės sklypo geodeziniai matavimai ir jie yra įregistruoti valstybinės įmonės Registrų centras nekilnojamo turto (toliau - NT) registre, tokie matavimai yra įregistruoti NT registre galimai neteisėtai, nes jie kadastrini ų matavimų atlikimo metu nebuvo suderinti su atsakovu ir neatitinka žemės sklypų ribų riboženklio - tvoros, kuri yra pastatyta ant žemės sklypų ribos ir stovi daugiau nei 30 metų, t.y. neatitinka faktinės daug metų naudojamų besiribojančių ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribos. Tvora, skirianti žemės sklypų naudotojus, yra laikytina faktine žemė s sklypų riba, kuri negali būti keičiama. Kadangi ieškovės žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo metu atsakovo žemės sklypas nebuvo suprojektuotas, šioje ieškovės kadastrinių duomenų nustatymo procedūroje privalėjo dalyvauti NŽT. Į Ieškovės žemės sklypo ribų paženklinimo -parodymo procedūrą taip pat nebuvo įtraukti ir besiribojančio žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai (J. L.), klaidingai akte nurodant, kad yra atlikti ir užregistruoti šio žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys, nes šiam žemės sklypui buvo užregistruoti NT registre tik preliminarūs duomenys. Dėl šių aukščiau nurodytų aplinkybių yra pagrindas tvirtinti, kad ieškovės žemės sklypo kadastriniai duomenys nustatyti klaidingai ir pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintas procedūras. Esant tokioms ieškovės žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo faktinėms aplinkybėms NŽT privalėjo reikalauti pakartotinio ieškovės žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo vietoje, kuriame turėjo dalyvauti tiek NŽT atstovai, tiek besiribojančių žemės sklypų savininkai. Atsakovas 2009 m. siekė užregistruoti atliktus ne tik savo statinius, bet ir žemės sklypo duomenis NTR duomenų bazėje, jo matininkas UAB „Kiprėgelis“ pranešė ieškovei atvykti į žemės sklypo ribų pažymėjimo procedūra, bet ieškovė neatvyko į šią procedūrą, todėl atsakovas negalėjo gauti NŽT pritarimo dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų įregistravimo, nors ieškovei buvo tinkamai pranešta apie atliekamus žemės sklypų ribų pažymėjimą vietoje. 2009 m. atsakovas užregistravo jam priklausančius statinius NTR duomenų bazėje. Atsakovo matininkas UAB “Kiprėgelis” pranešė 2009-07-08 apie tai, kad ieškovė gali pateikti pastabas dėl žemės sklypų ribų pažymėjimo vietoje per 30 d. nuo laiško gavimo dienos. Atsakovas 2014 m. gavo NŽT paaiškinimus dėl galimų kadastrinių matavimų klaidų ir matavimo metodikos reikalavimų. Priešingai, nei elgėsi atsakovas, siekdamas laikantis teisės aktų atlikti kadastrinius matavimus ir juos užregistruoti NTR, ieškovė atliko kadastrinius matavimus ir juo užregistravo NTR duomenų bazėje, negavusi atsakovo patvirtinimo, kad jis sutinka su nustatyta žemės sklypų riba. 2015 m. atsakovas pakartotinai kreipėsi į matininką UAB “Kiprėgelis” dėl Ieškovės žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo. UAB “Kirprėgelis” kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., patikrinimo ir gavo atsakymą, kad NŽT patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą nustatyta, kad yra ginčas dėl ribų, kuris turi būti sprendžiamas vadovaujantis LR CK 4.45 straipsniu. Trečiajam asmeniui nėra žinoma kokiu būdu ieškovė atliko ir užregistravo savo žemė sklypo kadastrinių matavimų duomenis NT registre, esant neaiškiai ir nepatikrintai vietoje žemės sklypų ribai. Ieškovės pateiktame ieškinio priede pateiktame UAB „Geoteka“ Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo 2011-02-04 akte Nr. 1, kuriuo buvo nustatytos žemės sklypo ribos ieškovei 4 punkte nurodyta, kad nustatant žemės sklypo ribas, buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo esamas (būsimas) savininkas ar naudotojas ir gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai. Šiame akte nėra nurodoma, kad yra kviečiamas dalyvauti ar pasirašė ant akto žemės sklypo, kurios K.N. (duomenys neskelbtini) savininkai, šioje civilinėje byloje atsakovas ir tretysis asmuo M. D.. Tokiu būdu, ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ir užregistruoti pažeidžiant LR Vyriausybės 2002-04-5 “Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” nutarimo Nr. 534 32.1.1.1. punktą, kuriame yra įtvirtinta, kad „kai žemės sklypas ribojasi su ankščiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. t.y. kaimyninio sklypo savininko nereikia kviesti tik tokiu atveju, jei jo sklypo ribos yra nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje. Šių nuostatų 32.1.1.3. punkte yra įtvirtinta, kad parengtoje nekilnojamo daikto kadastro duomenų byloje turi būti dokumentai, kuriais patvirtinama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimas kviestiniam asmeniui. Toks dokumentas ieškovui ir trečiajam asmeniui nebuvo įteiktas.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes 2010-01-27 Trakų rajono žemėtvarkos skyrius (toliau - Trakų žemėtvarkos skyrius) gavo ieškovės I. D. prašymą suderinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). kadastrinius matavimus. Trakų žemėtvarkos skyriaus specialistas patikrinęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą nenustatė aplinkybių trukdančių suderinti bylą, surašė teigiamą tikrinimo aktą bei 2010-12-09 buvo patvirtintas sprendimas Nr. Ž46-918 „Dėl pil. I. D. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“.
Išnagrinėjus Nacionalinėje žemės tarnyboje esančius žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) archyvinius dokumentus nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuotas 2000-09-22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 32-39-79 patvirtintame Onuškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Vadovaujantis šio projekto sprendiniais 2005-12-05 paruoštas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) preliminarus planas M 1:10000 (toliau - Planas).
Palyginus UAB „Geoteka“ 2009-12-28 kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas (linijinius atstumus) su Plane nurodytais linijų atstumais nustatyta, kad Plane linija 1-2 yra 83 m, po kadastrinių matavimų yra 83,41 m (skirtumas +0,41 m), Plane linija 2-3-4 yra 26,40 m, po kadastrinių matavimų yra 23,46 m (skirtumas -2,94 m), Plane linija 4-5 yra 82,70 m, po kadastrinių matavimų yra 84,23 m (skirtumas +1,53 m), Plane linija 5-1 yra 26 m, po kadastrinių matavimų yra 21,57 m (skirtumas -4,43 m). Atlikus žemės sklypo (kadastro Nr, (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus plotas sumažėjo leistinumo ribose. Juridinis plotas 0,22 ha, po kadastrinių matavimų 0,1982 ha.
Pažymėtina, kad Plane linija 4-5 yra tiesi, o atlikus kadastrinius matavimus atsiranda papildomas kampas ir linija gaunama su išlindimu (0,74 m). Vadovaujantis Nuostatų 20 punktu, kuris reglamentuoja, kad žemės sklypas, negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, darytina išvada, kad UAB „Geoteka“ nustatė 5-...-10 liniją (projekte 4-5) su kampu, kad nekirstų registruotų pastatų: kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statiniai (lauko tualetas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nustatytos, pagal vietovėje esamas tvoras.
Vadovaujantis Nuostatų 21 ir 20 punktais bei atsižvelgiant į tai, kad Planas parengtas masteliu M T. 10000, kur 1 mm Plane atitinka 10 m vietovėje, nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos atlikus kadastrinius matavimus atitinka teritorijų planavimo dokumente nustatytoms riboms.
UAB „Geoteka“ 2009-12-28 parengtoje žemės sklypo plano gretimybių lentelėje nurodyta, kad žemės sklypas ties taškais 1-3 ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr, (duomenys neskelbtini)), ties taškais3-5 su LŽF (laisvu žemės fondu), ties taškais 5-10 su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ties taškais 10-1 su (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis tuo metu galiojusios Nuostatų redakcijos 32,1.1.1 punktu žemės sklypo ribų ženklinime dalyvavo gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai bei sutikdami su nustatytomis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis pasirašė 2009-11-19 surašytame žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto 4 punkte.
Pagal tuo metu galiojusią Nuostatų redakcijąį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ženklinimą neturėjo būti kviečiamas atsakovas K. D., kadangi nei 2009 metais, nei šiai dienai žemės sklypas nėra registruotas VĮ Registrų centre, t.y. laisva valstybinė žemė, nei Nacionalinė žemės tarnyba.
Vadovaujantis Nuostatų 64.11 punktu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byloje nėra komplektuojami kvietimai į ribų ženklinimą bei jų išsiuntimą/įteikimą asmeniškai įrodantys dokumentai gretimų žemės sklypų savininkams.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą nustatyta, kad UAB „Geoteka“ neatliko visų pagal žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką nustatytų procedūrų, todėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas neturėjo (negalėjo) būti suderintas.
2011-02-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius gavo Trakų rajono savivaldybės administracijos persiųstą ieškovės I. D. prašymą pakartotinai suderinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). kadastrinius matavimus.
2011-01-20 VĮ Registrų centro spendimu Nr. KS-350 „atsisakyti įrašyti (pakeisti) Nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą44, buvo atsisakyta registruoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, kadangi ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre registruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų (tarpas apie 0,8 m).
2011-02-14 UAB „Geoteka“ patikslino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, prisitraukdami prie Nekilnojamojo turto registre registruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus specialistas patikrinęs po VĮ Registrų centro atidėjimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą nenustatė aplinkybių trukdančių suderinti ją, surašė teigiamą tikrinimo aktą bei 2011-03-21 buvo patvirtintas sprendimas Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-1417 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-09 įsakymo Nr. Ž46-918 pripažinimo negaliojančiu bei pil. I. D. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“.
Įvertinus UAB „Geoteka“ 2011-02-14 kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas (linijinius atstumus) su Plane nurodytais linijų atstumais nustatyta, kad Plane linija 1-2 yra 83 m, po kadastrinių matavimų yra 84,24 m (skirtumas +1,24 m), Plane linija 2-3-4 yra 26,40 m, po kadastrinių matavimų yra 24,12 m (skirtumas -2,28 m), Plane linija 4-5 yra 82,70 m, po kadastrinių matavimų yra 84,23 m (skirtumas +1,53 m), Plane linija 5-1 yra 26 m, po kadastrinių matavimų yra 21,57 m (skirtumas -4,43 m). Atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus plotas sumažėjo leistinumo ribose. Juridinis plotas 0,22 ha, po kadastrinių matavimų 0,2008 ha.
Vadovaujantis Nuostatų 21 ir 20 punktais bei atsižvelgiant į tai, kad Planas parengtas masteliu M 1:10000, kur 1 mm Plane atitinka 10 m vietovėje, nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos atlikus kadastrinius matavimus atitinka teritorijų planavimo dokumente nustatytoms riboms.
UAB „Geoteka“ 2011-02-14 parengtoje žemės sklypo plano gretimybių lentelėje nurodyta, kad žemės sklypas ties taškais 1-3 ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ties taškais 3-4 su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ties taškais 4-5 su LŽF (laisvu žemės fondu), ties taškais 5-10 su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ties taškais 10-1 su (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis tuo metu galiojusios Nuostatų redakcijos 32.1.1.1 punktu žemės sklypo ribų ženklinime dalyvavo gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai bei sutikdami su nustatytomis žemės sklypo (kadastro Nr, (duomenys neskelbtini)) ribomis pasirašė 2011-02-04 surašytame žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto 4 punkte, taip pat žemės sklypo (kadastro nr. (duomenys neskelbtini)) paženklinimo akto 4 punkte nurodoma, kad žemės sklypas (kadastro nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas po kadastrinių matavimų ir ribos nekeistos.
UAB „Geoteka“ matininke S. P. neatliko Nuostatų 32.1.1.1. punkto reikalavimų ir į ribų paženklinimą nekvietė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų.
Pagal tuo metu galiojusią Nuostatų redakciją į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ženklinimą neturėjo būti kviečiamas atsakovas K. D., kadangi nei 2011 metais, nei šiai dienai žemės sklypas nėra registruotas VĮ Registrų centre, t.y. laisva valstybinė žemė, nei Nacionalinė žemės tarnyba.
Vadovaujantis Nuostatų 64.11 punktu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byloje nėra komplektuojami kvietimai į ribų ženklinimą bei jų išsiuntimą/įteikimą asmeniškai įrodantys dokumentai gretimų žemės sklypų savininkams.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą nustatyta, kad UAB „Geoteka‘ neatliko visų pagal žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką nustatytų procedūrų, todėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas neturėjo (negalėjo) būti suderintas.
Trečiojo asmens Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimas įteiktas, atstovo nedalyvavimo priežastys teismui nežinomos. Pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog trečiasis asmuo informacijos, jog adresu (duomenys neskelbtini), būtų nustatytas savavališkos statybos faktas neturi. Todėl ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra.
K. D. priešieškinį dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kuriuo prašė nustatyti ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribą vadovaujantis atsakovo K. D. užsakymu atliktais kadastriniais matavimais, pagal faktiškai įrengtą tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų tvorą. Nurodė, jog trečiojo asmens NŽT Trakų skyriaus atsiliepime nurodoma kad NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus specialistas patikrinęs po VĮ Registro centro atidėjimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą nenustatė aplinkybių trukdančių suderinti ją, surašė teigiamą tikrinimo aktą bei 2011-03-21 buvo patvirtintas sprendimas Nr. 46VĮ-(14.46.2.) -1417 “Dėl NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-09 įsakymo Nr. Ž46-918 pripažinimo negaliojančiu bei pil. I. D. žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo“. Ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai yra įregistruoti NT registre, vadovaujantis NŽT Trakų skyriaus sprendimu. Nepaisant to, kad Ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai yra užregistruoti NR registre, Tretysis asmuo NŽT Trakų skyrius pateiktame atsiliepime konstatuoja, kad ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusi UAB „Geoteka“ matininkė S. P. neatliko Nuostatų 32.1.1.1. punkto reikalavimo ir į ribų paženklinimą nekvietė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų bei klaidingai nurodė Ieškovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklinimo akto 4 punkte, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas po kadastrinių matavimų ir ribos nekeistos, nes šiam žemės sklypui buvo užregistruoti NT registre tik preliminarūs duomenys. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes ir teisinius argumentus trečiasis asmuo NŽT Trakų skyrius nustatė, kad UAB „Geoteka“ neatliko visų pagal žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką nustatytų procedūrų, todėl ieškovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas neturėjo (negalėjo) būti suderintas su NŽT Trakų skyriumi. Tokiu būdu, ieškovės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užregistruotas NT kadastro duomenų bazėje vadovaujantis neteisėtai NŽT Trakų skyriaus patvirtinta kadastrinių matavimų atlikimo procedūra, pažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų teises. Darytina išvada, kad Trečiojo asmens NŽT Trakų skyriaus atsiliepime į pareikštą ieškinį bei atsakyme į advokato Algimanto Šindeikio prašymą yra nurodoma, kad ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai yra įregistruoti NT registre neteisėtai, nes kadastrinių matavimų atlikimo metu buvo pažeistos Nuostatuose nustatytos procedūros ir neatitinka žemės sklypų ribų riboženklio - tvoros, kuri yra pastatyta ant žemės sklypų ribos ir stovi daugiau nei 30 metų, t.y. neatitinka faktinės daug metų naudojamų besiribojančių ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribos. Tvora, skirianti žemės sklypų naudotojus, yra laikytina faktine žemės sklypų riba, kuri negali būti keičiama.
Atsakovas 2009 m. siekė užregistruoti atliktus ne tik savo statinius, bet ir žemės sklypo duomenis NTR duomenų bazėje, jo matininkas UAB „Kiprėgelis“ pranešė Ieškovei atvykti į žemės sklypo ribų pažymėjimo procedūra, bet ieškovė neatvyko į šią procedūrą, todėl atsakovas negalėjo gauti NŽT pritarimo dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų įregistravimo, nors ieškovei buvo tinkamai pranešta apie atliekamus žemės sklypų ribų pažymėjimą vietoje. 2009 m. atsakovas užregistravo jam priklausančius statinius NTR duomenų bazėje. Atsakovo matininkas UAB “Kiprėgelis” pranešė 2009-07-08 apie tai, kad ieškovė gali pateikti pastabas dėl žemės sklypų ribų pažymėjimo vietoje per 30 d. nuo laiško gavimo dienos. Atsakovas 2014 m. gavo NŽT paaiškinimus dėl galimų kadastrinių matavimų klaidų ir matavimo metodikos reikalavimų. Priešingai, nei elgėsi atsakovas, siekdamas laikantis teisės aktų atlikti kadastrinius matavimus ir juos užregistruoti NTR, ieškovė atliko kadastrinius matavimus ir juo užregistravo NTR duomenų bazėje neteisėtai. 2015 m. Atsakovas pakartotinai kreipėsi į matininką UAB “Kipregelis” dėl ieškovės žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo. UAB “Kirprėgelis” kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimo ir gavo atsakymą, kad NŽT patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą nustatyta, kad yra ginčas dėl ribų, kuris turi būti sprendžiamas vadovaujantis LR CK 4.45 straipsniu. NŽT Trakų skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2015-11-09 tikrinimo akte Nr. 46KAM-117321 nurodoma, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 2153 kv.m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės (kaimyninis žemės sklypas su kuriuo ribojasi tiek ieškovės, tiek atsakovo ir trečiojo asmens M. D. žemės sklypai) sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota neteisingai, žemės sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų ženkliniams vietoje netikrinamas, žemės sklypo savininko (naudotojo) prašymas patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis arba pertvarkyti žemės sklypą ir patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenis teritoriniam padaliniui nepateiktas. Dėl šių priežasčių ieškovės ir atsakovo žemės sklypų riba yra neaiški, nustatyta netinkamai, neteisėtai, nesilaikant Nuostatų reikalavimų atlikti kadastriniai matavimai atlikti neteisėtai, todėl nėra aiškios ginčytinos žemės sklypo ribos ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, nes faktiškai valdomos žemės sklypų ribos (nustatytos prieš daug metų įrengta tvora) neatitinka ieškovės kadastrinių matavimų bylos duomenų.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu priešieškinį palaikė pilna apimtimi.
Ieškovė I. D. į priešieškinį nurodė, jog atsakovas neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio sklypo ribų nustatymo jis reiškia priešieškinį. Kartu su priešieškiniu atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad minėtas sklypas priklauso jam. Šis sklypas yra nesuformuotas ir, kaip šioje byloje nurodė Nacionalinė žemės tarnyba, sklypas yra laisva valstybinė žemė. Laisva valstybinė žemė gali būti parduodama ar kitaip perleidžiama teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovės žemės sklypo ribos yra aiškios, tinkamai suformuotos ir įregistruotos dar 2011 m. įstatymų nustatyta tvarka, tuo tarpu atsakovas žemės sklypo neturi, nėra įgyvendinęs nuosavybės teisės įgijimo į jį, atsakovo pateiktas 2009 m. UAB „Kipregėlis“ atliktas žemės sklypo matavimo planas nėra patvirtintas, yra atliktas dar iki ieškovės sklypo atliktų matavimų bei sklypo ribų įregistravimo. Nepaisant to, atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad ieškovės žemės sklypo ribos ir žemės sklypo, kuriame yra savavališkai ieškovo pastatyti statiniai, yra neaiškios. Ieškovės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys nėra nuginčyti, jų atsakovas neginčijo administracinių bylų teisenos tvarka, taip pat nėra pateikęs tokio skundo ir šiuo metu. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Trečiojo asmens Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog ieškovei (atsakovei pagal priešieškinį) priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tikslieji kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, o atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį), Nekilnojamojo turto registre įregistravęs statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) sav., siekė įregistruoti ir šio sklypo kadastrinius matavimus, tačiau susidūrė su kliūtimis gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pritarimo dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo. Manytina, kad priešieškinys gali būti patenkintas nustačius pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinių matavimų atlikimo procedūrų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius konstatavo, jog atliekant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, bei komplektuojant kadastrinių matavimų bylą, nebuvo pateikti kvietimai į ribų ženklinimą bei jų išsiuntimą/įteikimą asmeniškai įrodantys dokumentai gretimų žemės sklypų savininkams, tačiau šiuo atveju pagal tuo metu galiojusią Nuostatų redakciją į ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ženklinimą neturėjo būti kviečiamas atsakovas K. D., kadangi nei 2011 metais, nei šiai dienai žemės plotas nėra registruotas VĮ Registrų centre, t.y. laisva valstybinė žemė. Atsakovo valdomas žemės sklypas neturi nustatytų ribų, kadastro duomenų ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl priešieškinyje pareikšti reikalavimai negali būti nagrinėjami, kadangi atsakovo valdomas žemės plotas (dalis) nėra žemės sklypas. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos yra aiškios, todėl atsakovo priešieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, prieštaraujantis teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms.
Liudytojas V. M. posėdžio metu paaiškino, kad jis yra UAB „Kiprėgelis“ (toliau – bendrovė) direktorius ir šiuo metu jis pažymėjimo neturi, bet jis matavimų ir neatlieka. Atsakovas 2009-05-22 užsakė jų bendrovėje geodezinius matavimus. Vykdytojas atliko matavimus, buvo atliktos visos procedūros, informuoti visi kaimynai, ieškovė į šaukimus neatsiliepė, procedūrose nedalyvavo. Žemėtvarka atliko sklypo projektą, o pagal jį bendrovė atliko matavimus. Pamatavus buvo nustatyta, jog ieškovės žemės sklypo kampas po pirminio pamatavimo ir perskaičiavimo pasislinko. Ieškovės sklypas buvo pamatuotas vietinėje (duomenys neskelbtini) sistemoje, o po to automatiškai perkeltas ir perskaičiuotas į valstybinę koordinačių sistemą registre. Todėl būna pasislinkimai, todėl sklypus reikia permatuoti, kviesti kaimynus. Geodezininkai matuodami ieškovės sklypą koordinatės ties J. L. sklypu nematavo, o įrašė iš registrų centre nurodytos koordinatės. NŽT negalėjo tokių matavimu pagrindu patvirtinti tokio projekto, nes turėjo pastebėti tą perkeltą koordinatę, to pasėkoje ieškovė yra užėmusi trijų kaimynų sklypų dalis.
Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.
Ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą K. D. savo sąskaita ir jėgomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jam priklausančią dalį priestato, pastatyto prie statinio - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinio - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuri kerta ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas, ir (ar) yra pastatyta arčiau nei 3 (trijų) metrų atstumu nuo ieškovės sklypo ribos, įpareigojant atsakovą nurodytu terminu nepašalinus statinių dalies, leisti ieškovei juos pašalinti savo nuožiūra, nustatant, kad atsakovas atlygina visas ieškovės turėtas išlaidas.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovei priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (I t., b.l. 14-15). Šis žemės sklypas ribojasi su nesuformuotu žemės sklypu (laisva valstybine žeme), ant kurio yra atsakovui priklausantys statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas yra adresu (duomenys neskelbtini). (I t., b. l. 60-62).
Byloje esančiame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Skyrius) 2015-12-03 rašte (I t., b. l. 10-11), nurodoma, kad galimai peržengiant ieškovės sklypo ribas stovi statinys - stoginė, kurio užstatytas plotas 94,85 kv.m., aukštis 3,50 m. UAB „Traksalis“ 2016-02-10 pranešime nurodoma, jog dalis ieškovei priklausančios privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo yra užimta ūkiniu pastatu, kuris pagal esamą situaciją yra (duomenys neskelbtini) gyventojo naudojamas pastatas. Todėl ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas sumažėja 4 kv.m. (I t., b. l. 13). Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovui priklausantis priestatas patenka į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Prašydami ieškinį atmesti tiek atsakovas tiek trečiasis asmuo M. D. iš esmės ginčija ieškovei priklausančio žemės sklypo ribą, kuri pasak jų turėtų būti nustatyta pagal faktinę ribą – tvorą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta , jog ieškovė savo žemės sklypą susiformavo 2011 metais (I t., b. l. 14-15). Pažymėtina, jog atsakovas neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi jam priklausantys statiniai, tai yra laisva valstybinė žemė. Todėl šiuo atveju, atsakovas yra netinkamas ieškovas pagal priešieškinį. Visų prima žemės sklypų formavimu užsiima atsakingos institucijos (Nacionalinė žemės tarnyba) ir teismai neturi kompetencijos formuoti žemės sklypus. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog CK 4.45 straipsnis taikomas tada, kai kyla gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl sklypų ribų, kurios nėra aiškios iš esamų dokumentų, t. y. šis straipsnis reglamentuoja privačių žemės sklypų ribų nustatymo tvarką. Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakovas nėra žemės sklypo savininkas, o ieškovei priklausanti žemės sklypo riba yra aiški, suformuota ir registruota įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeiti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip minėtas, ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo duomenys Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti nuo 2011 metų. Byloje nėra duomenų, jog šie duomenys būtų negaliojantys ar būtų pakeisti. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovui priklausantį pastato priestatą, kertantį ieškovei priklausančią žemės sklypo ribą ir esantį už atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 str.). Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Šis savininko reikalavimas procesiškai realizuojamas pareiškiant negatorinį ieškinį, kuris yra vienas iš savininko teisių gynimo būdų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybių grupes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, t.y. savininkui įrodžius savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, atsakovas turi įrodyti, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).
Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė yra Žemės sklypo savininkė, o atsakovui priklausantys statiniai stovi ant valstybinio žemės sklypo besiribojančio su ieškovės Žemės sklypu. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, suponuoja teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, o tai reiškia nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių, ribų nustatymą laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 str. 1 dalyje įtvirtintame nuosavybės teisių apibrėžime, pagal kurį nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose išryškėja nuosavybės socialinė, socialinio teisingumo funkcija. Daiktinės teisės absoliutumas reiškia ,kad daiktinės teisės turėtojo teisės neturi niekas pažeisti. Reikalavimas nepažeisti daiktinės teisės skirtas visiems asmenims.
Negatorinis ieškinys pareiškiamas tada, kai savininkas nepraranda daikto, tačiau jam trukdoma naudotis, disponuoti turtą ar jį valdyti. Negatorinis ieškinys yra nuosavybės teisių gynimo būdas Pareiškus negatorinį ieškinį nėra reikalaujama, kad ieškovas įrodinėtų atsakovo kaltę, nes nurodomos tik faktinės aplinkybės.Reikšdama reikalavimą dėl nuosavybės teisės gynimo ieškovė taip pat turi procesinę pareigąįrodyti, jog atsakovas pažeidė jos, kaip žemės sklypo savininkės, teises (CPK 178 str
Ieškovė ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, jog atsakovas2014-2015 m. laikotarpyje, prie asmeninės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvarto (su daržine), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatė priestatą. Dalis priestato lauko sienos sutampa su ieškovės sklypo riba, o kita dalis patenka į ieškovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, taip užimant 3,82 kv. m. ieškovės privačios nuosavybės. Šias aplinkybe patvirtina byloje esantis Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-12-03 raštas Nr (23.17)-2D-18883, UAB „Traksalis“ Žemės sklypo dalies užėmimo byla, Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-25 vietos apžiūros protokolas. Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes susijusias su ginčo dalyku, laiko pakankamu duomenų išvadai, kad ieškovės nurodytas jos teisių pažeidimas, faktas, kad jai priklausančiame žemės sklype yra pastatyta dalis atsakovo priestato yra įrodytas ir nepaneigtas.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Todėl teismo vertinimu, visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą , taip pat už pagalbą parengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Ieškovė pateikė kvitus 1312,52 Eur advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą , advokato darbo laiko sąnaudas ir yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio ( CPK 98 str.).Taip pat iš atsakovo priteisiamas 31 Eur žyminis mokestis ieškovei.
Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei iš atsakovopriteisiama16,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., 177-178 str., 259-260 str., 265 str., 270 str. teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.
Įpareigoti K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) savo sąskaita ir jėgomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jam priklausančią dalį priestato, pastatyto prie statinio - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinio - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuri kerta ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas, ir (ar) yra pastatyta arčiau nei 3 (trijų) metrų atstumu nuo ieškovės sklypo ribos.
K. D. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nepašalinus neteisėtos statybos padarinių, I. D. turi teisę pašalinti dalį priestato, pastatyto prie statinio - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinio - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išieškant patirtas išlaidas iš K. D..
Priteisti iš K. D. 1343,52 Eur bylinėjimosi I. D..
Priteisti iš K. D. 16,88 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Ričardas Prašmuntas