Administracinio nusižengimo byla Nr. eA18.-179-806/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03581-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:  16.20;19.9

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2021 m. vasario 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,

sekretoriaujant Laurai Mikelskytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. V.,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą pagal administracinių nusižengimų protokolą, surašytą P. V. (P. V.), gim. (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), traukiamam administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 5 dalyje, 459 straipsnio 10 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

        P. V. 2020 m. gruodžio 8 d. apie 16 val. 32 min., Vilniuje, Galvės g. vairavo paties pasikrautą (duomenys neskelbtini) priklausančią sunkiasvorę transporto priemonę (jų junginį) „Mercedes Benz“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (keturašis savivartis), su smėlio kroviniu,  be nustatytos formos leidimo, nors  faktinis minėtos transporto priemonės su kroviniu svoris buvo 39,34 tonos, t. y. 7,34 tonos viršijo maksimalią leidžiamą 32 tonų šios rūšies transporto priemonėms bendrąją masę, nurodytą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 redakcija) III skyriaus 15.7 punkte.

Tokiais veiksmais P. V. pažeidė:

1)       Saugaus eismo keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, numatančios, jog reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato Kelių eismo taisyklės (toliau - KET) ir KET 207 punkto, įtvirtinančio, jog vežamo krovinio (keleivių) masė ir ašies (-ių) apkrova (-os) neturi būti didesnė (-ės) už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo nustatytas tai transporto priemonei, KET 211 punkto numatančio, jog transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ar savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikytis leidime nustatytų sąlygų, reikalavimus;

2)       Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo“, III skyriaus 15.7 punkto, numatančio, kad didžiausioji leidžiama naudojantis keliais krovininių automobilių, autobusų ir jų junginių masė krovininiams automobiliams, turintiems keturias ašis, kurių bent dvi ašys yra vairuojamosios, kai varančiosios ašies ratai suporinti ir jų pakaba pneumatinė ar jai lygiavertė arba kai kiekvienos varančiosios ašies ratai suporinti ir didžiausioji kiekvienos varančiosios ašies apkrova neviršija 9,5 t, yra 32 t, reikalavimus; 

3)       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-1736, patvirtinto Leidimų važiuoti Vilniaus gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo 5 punkto, numatančio, kad važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis transporto priemonėmis, kurių matmenys su kroviniu ar be jo ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė viršija maksimalius leidžiamus dydžius, galima tik gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus išduotą Leidimą važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu), reikalavimus;

4)       Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą, reikalavimus; 

5)       Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3- 289, 25 punkto, numatančio, kad prieš pateikiant ir (ar) pakraunant krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone būtina įsitikinti, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, reikalavimus.

        Šiais veiksmais jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 5 dalyje ir 459 straipsnio 10 dalyje.

        Taip pat P. V., aukščiau nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas minėtą krovininę transporto priemonę, vežė birias medžiagas (smėlį), kurios buvo neuždengtos, tinkamai neapsaugotos nuo byrėjimo, ir kurios galėjo byrėti iš transporto priemonės ant kelio dangos, tuo keldamos pavojų eismo saugumui, trukdydamos kitiems eismo dalyviams. 

        Tokiais veiksmais P. V. pažeidė 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 2BE-35 “Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo” 6 punkto, numatančio, jog visais atvejais visi krovinių vežimo dalyviai (siuntėjas, krovėjas ir vežėjas) privalo užtikrinti tinkamą krovinių išdėstymą bei tvirtinimą; 11 punkto, numatančio, jog vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys, jeigu jis pasiekiamas, išdėstytas ir pritvirtintas laikantis Kelių eismo taisyklių ir Reikalavimų nuostatų. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui ir (ar) krovėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama. Kelionės metu pastebėjus neatitiktį, vairuotojas privalo apie tai informuoti krovinio vežėją ir sulaukti jo nurodymų. Važiuoti toliau galima tik pašalinus neatitiktį,  nuostatas; 12 punkto, numatančio, jog krovinys transporto priemonėje turi būti išdėstytas ir pritvirtintas taip, kad nekeltų pavojaus transporto priemonėms, eismo dalyviams ir (arba) kitiems kroviniams ir kad jis nejudėtų transporto priemonėje arba neiškristų iš jos, reikalavimus; 34 punkto, numatančio, jog vežami birūs kroviniai turi būti uždengti, reikalavimus.

        Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 1 dalyje.

        Taip pat P. V. kliudė įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje, be kita ko  numatančioje, jog valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones ir jas pasverti, ir nevykdė valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūno teisėto reikalavimo važiuoti per ant kelio dangos patiestas ašinio svėrimo svarstykles, siekiant nustatyti tikslią  transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąją masę.

        Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

        Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. V. pripažino administraciniuose kaltinimuose nurodytas faktines aplinkybes, nurodydamas, jog įvykis buvo gegužės mėnesį. Pats krovė krovinį (smėlį), svarstyklių nebuvo. Taip išėjo, kad per daug pasikrovė. Buvo vakaras, skubėjo namo. Taip ir išėjo. Pats pajuto, jog per daug pakrauta, tai ir nematė prasmės varyti mašinos ant svarstyklių. Dar transporto priemonė užgeso, nebegalėjo užvesti. Inspektoriai išmatavo krovinio matmenis ir suskaičiavo krovinio masę. Sutinka su pažeidimais, buvo šiek tiek per daug pakrauta. Toks gyvenimas, norisi uždirbti, tai daugiau  pakrauni. Tada geresni pinigai išeina. Taip ir gavosi. Mėnesio atlyginimas iki pandemijos buvo 600-700 Eur. Dabar darbo nėra. Atlyginimas mažės. Turi vieną nepilnametę dukrą. Žmona dirba valytoja, atlyginimas irgi nedidelis. Turi lizingą už automobilį. 300 Eur į mėnesį moka pagal lizingo sutartį. Prašo skirti kuo mažesnę baudą.

Teismas, remdamasis byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma: paties P. V. paaiškinimais, 2020-12-08 transporto priemonės birių krovinių svorio nustatymo aktu Nr. K-064150, krovinio važtaraščiu, transporto priemonės registracijos liudijimo duomenimis, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. V. padarė jam inkriminuotus nusižengimus.

ANK 459 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo  trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų.

ANK 459 straipsnio 10 dalis numato administracinę atsakomybę už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius. Šis nusižengimas užtraukia baudą vežti krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki devynių šimtų eurų.

Saugaus eismo keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalis numato, jog  reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato Kelių eismo taisyklės (KET). Norma blanketinė, nukreipianti į KET. Savo ruožtu, KET 207 punkte įtvirtinta, jog vežamo krovinio (keleivių) masė ir ašies (-ių) apkrova (-os) neturi būti didesnė (-ės) už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo nustatytas tai transporto priemonei. KET 211 punktas numato, jog transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ar savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikytis leidime nustatytų sąlygų.

Iš aukščiau minėtų Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo 15.7 punkto nuostatų seka, jog P. V. vairuota keturašės transporto priemonės „Mercedes Benz“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), leistinas maksimalus svoris negalėjo viršyti 32 tonų, tuo tarpu iš transporto priemonės ir jos krovinio svorio nustatymo akto matyti, jog pagal formulę Vr (tūris transporto priemonės kėbule)=(H (aukštis) x L (ilgis) x B (plotis)) Vr= (1,3x5,80x2,10) buvo paskaičiuota, jog minėta transporto priemone buvo vežama 15,8 m3 biraus krovinio – karjerinio smėlio, kurio 1 m3 masė yra 1,5 t. Tokiu būdu, transporto priemonė, kurios masė be krovinio yra 15,64 t (b.l. 11), vežė 23,7 t krovinį, bendra transporto priemonės su kroviniu masė yra 39,34 t (b.l. 9), t.y. didžiausioji leidžiamoji 32 tonų masė viršyta 7,34 tonos. Tokios masės krovinio vežti be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo vežti nebuvo galima, tokio leidimo išduota nebuvo.

Tuo buvo pažeisti Saugaus eismo keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalies ir atitinkamai KET 207, 211 punktų, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo“, III skyriaus 15.7 punkto, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-1736, patvirtinto Leidimų važiuoti Vilniaus gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo 5 punkto, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3- 289, 25 punkto reikalavimai. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad vairuotojas savo veiksmais pažeidė Saugaus eismo keliais įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, tačiau norma blanketinė, nukreipianti į KET reikalavimus, kurių administraciniame kaltinime nenurodyta. Teismas, remdamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, taiso šį netikslumą, papildomai konstatuodamas, jog buvo pažeisti KET 207 ir 211 punktų reikalavimai. Kadangi KET 211 punkte įtvirtinta norma taip pat blanketinė, kaltinimas pildomas nuoroda į nagrinėjamam nusižengimui aktualią teisės normą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-1736, patvirtinto Leidimų važiuoti Vilniaus gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo 5 punktą.

P. V. neneigė, jog pats pasikrovė karjerinio smėlio krovinį, viršijantį leidžiamus kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenis, neįsitikinęs, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokį krovinį.

P. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip ANK 459 straipsnio 5 dalyje ir 459 straipsnio 10 dalyje numatyti nusižengimai. 

ANK 459 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimą. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto eurų ir (ar) krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog P. V. vežė birų krovinį – karjero smėlį. Krovinys nebuvo uždengtas, tuo pažeidžiant  2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 2BE-35 ,,Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ 34 punkto, įvirtinančio reikalavimą uždengti vežant birius krovinius, ir atitinkamai 6, 11, 12 punktų nuostatas. N kategorija - variklio varoma transporto priemonė, turinti ne mažiau kaip keturis ratus ir skirta kroviniams vežti. N3 klasė transporto priemonė kroviniams vežti, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 12 t (sunkusis krovininis automobilis).  P. V. vairuota transporto priemonė atitinka N3 kategoriją, šios kategorijos transporto priemonėmis vežamų krovinių išdėstymui galioja minėtu 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-35 nustatyti krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimai, kurių laikomasi nebuvo. Beje, ir KET 208.4 punktas numato, jog krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos. Krovinys buvo vežamas nesilaikant visų išvardintų reikalavimų. Tokie vairuotojo P. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas. Teismas, remdamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, administracinį kaltinimą pildo nuoroda į 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 2BE-35 ,,Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ 34 punktą, iš kurio kildinamas reikalavimas dengti birų krovinį.

ANK 505 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato administracinę atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą. Šis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų. Teisės norma blanketinė ir nukreipianti į kitus teisės aktus. Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalis numato, jog valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, jas pasverti, tikrinti transporto priemonių bei ekipažo, keleivių, bagažo ir krovinių vežimo dokumentus. Atitinkamai Saugaus eismo keliais įstatymo 12 straipsnio 4 dalis, numato, jog eismo dalyviai privalo vykdyti teisėtus tikrinančių pareigūnų reikalavimus ir kelyje dirbančių asmenų nurodymus, duotus kontroliuojant ir reguliuojant eismą keliuose. Iš šių teisės normų seka, jog įtardami, jog P. V. vairuojama transporto priemone vežamas pernelyg sunkus krovinys, dėl ko faktinis minėtos transporto priemonės su kroviniu svoris viršija maksimalią leidžiamą masę, valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turėjo teisę pasverti transporto priemonę, o jos vairuotojas turėjo pareigą vykdyti šių pareigūnų reikalavimą užvažiuoti ant svarstyklių, ką daryti jis kategoriškai atsisakė. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, jog transporto priemonę palydėjus iki saugios vietos Vilniuje, Vilties g., vairuotojo buvo paprašyta važiuoti per ant kelio dangos patiestas ašinio svėrimo svarstykles, tačiau vairuotojas atsisakė. Dėl šios priežasties pareigūnai turėjo imtis papildomų veiksmų – matuoti transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (keturašis savivartis) vežamo krovinio aukštį, ilgį ir plotį matavimo rulete Nr. VMC-3-1530 (sertifikato Nr. 1210778, galioja iki 2022-06-03) ir remtis apytikriu smėlio kubinio metro svorio tonomis nustatymu. Protokole nurodoma, jog vairuotojo kelis kartus buvo paprašyta pasverti transporto priemonę, tačiau vairuotojas atsisakė. Administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, jog atsisakymą būtų lėmusios objektyvios priežastys. Teismas nelinkęs tikėti versija, jog transporto priemonė tiesiog neužsivedė, kadangi ja nuo sustabdymo iki svėrimo vietos (nuo Galvės iki Vilties gatvės) buvo sėkmingai atvažiuota. Duomenų apie transporto priemonės gedimus nebuvo pateikta nei nusižengimą tyrusiai institucijai, nei teismui. Be objektyvios ir svarios priežasties nevykdydamas teisėtų pareigūnų reikalavimų važiuoti per ant kelio dangos patiestas ašinio svėrimo svarstykles, kad pastarieji galėtų nustatyti tikslią transporto priemonės ir krovinio faktinę masę, P. V. kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti teisę pasverti transporto priemonę ir apsunkino nusižengimo tyrimą. Jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuobaudų skyrimo

P. V. atsakomybę lengvina tai, kad nusižengimus jis pripažino, iš esmės gailisi dėl jų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas administracines nuobaudas P. V., atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat į tai, kad už šios rūšies nusižengimus, LITEKO duomenimis, anksčiau baustas nebuvo.  Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažeidėjo šeimyninę ir turtinę padėtį  P. V. skirtinos minimalios baudos. Paskirtos baudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 38 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

n u t a r i a:

Pripažinti P. V. kaltu padarius ANK 459 straipsnio 1 dalyje  numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) eurų baudą.

Pripažinti P. V. kaltu padarius ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Pripažinti P. V. kaltu padarius ANK 459 straipsnio 10 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 560 (penkių šimtų šešiasdešimties) eurų baudą.

Pripažinti P. V. kaltu padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 80 (aštuoniasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą P. V. skirti 560 (penkių šimtų šešiasdešimties) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinių nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20126503729. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

        Teisėja