Administracinio nusižengimo byla

                                                    Nr. A18.-29-610/2020

                                                Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00710-2019-7

                                                     Procesinio sprendimo kategorija 19.10.

 (S)

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje ji kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

              A. V. nuo 2019 m. spalio 31 d., 17.00 val., iki 2019-11-18, 15.30 val. nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėtų reikalavimų, t. y. nurodžius 2019-09-19 raštu Nr. 64-S-8499 pašalinti technines eismo reguliavimo priemones (tvorą) (duomenys neskelbtini) gatvėje iki 2019-10-31 17.00 val., techninių eismo reguliavimo priemonės (tvoros) nepašalino. Nurodytais veiksmais A. V. padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta A. V. nurodė, kad tvorą užsitvėrė dėl savo ir gyvulių saugumo. Kaimynas nuolat 4 metus važinėjo po jos kiemą. Kai užsitvėrė tvorą tada ir prasidėjo pykčiai su kaimynu. Visi kam reikėdavo į laukus įvažiuodavo ir niekam tvora netrukdo. Prašo panaikinti jai paskirtą baudą, nes ji nieko blogo nepadarė, negali pasakyti, kam priklauso žemė, kurioje užtverta tvora.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, kad jis yra Marijampolės savivaldybės aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas. Gavo iš Marijampolės AVPK raštą, kad galimai Pienių g., Katiliškių kaime yra apribota laikinais pastatais, t. y. tvora. Policija rašte prašė jų kaip įgaliotos institucijos pašalinti kliūtis nuo kelio. Jis nuvyko į vietą ir matė, kad tvora akivaizdžiai yra perkelta į kitą vietą, ji buvo nukelta nuo valstybinės žemės. Nurodė, kad toje vietoje nėra nei gatvė, nei statinys, tiesiog valstybinė žemė, nuvažinėta pieva ir tiek. Savavališkai pastatyti tvoros, be žemėtvarkos institucijos sutikimo, vis tiek negalima. Toje vietoje yra valstybinė žemė ir A. V. ten tvoros statyti negali savavališkai. Toje vietoje nėra kelio, nes kelias yra inžinerinis statinys, ten tiesiog žemės ūkio paskirties žemė. Su žemės ūkio technika įvažiuoti į tuos sklypus sudėtinga, bet negalima sakyti, kad ten vyksta eismas. Jei važiuoti su lengvuoju automobiliu, tai ta tvora netrukdo įvažiuoti į sklypus Jis į įvykio vietą vyko jau po 2019-11-19, policijos užklausimo, bet tikslaus laiko nepamena. Kai atvyko, tvora buvo perkelta. Pienių gatvė nėra įregistruota kaip kelias, tiesiog ji registruota, kad gyventojai turėtų adresus. Išklausius J. K. parodymus, kad tvora nebuvo perkelta, tiksliau paaiškinti aplinkybių negalėjo.

Liudytoja policijos pareigūnė L. S. parodė, kad 2019-09-17 buvo gautas skundas iš J. K., kad Marijampolės sav., Katiliškių k., Pienių g., yra užtvertas bendro naudojimo kelias. Dėl to buvo išsiųstas raštas A. V. su nurodytu terminu iki kada pašalinti techninio reguliavimo priemones, t. y. tvorą. Taip pat nurodė, kad jeigu A. V. per 1 mėnesį nepašalins tvoros, ji privalės atlyginti tvoros šalinimo darbų išlaidas. Terminas buvo numatytas iki 2019-10-31. 2019-11-03 vėl buvo gauta informacija, kad tvora nepašalinta nuo bendro naudojimo kelio. Tuomet ji 2019-11-18 nuvyko į Katiliškių kaimą, Pienių gatvę ir rado tvorą, kuria buvo užtverta važiuojamoji kelio dalis. Viską užfiksavo fotonuotraukose ir padarė vaizdo įrašą. Tuo pagrindu A. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl statutinio valstybės tarnautojo teisėtų reikalavimų nevykdymo ir visi dokumentai buvo perduoti institucijai prižiūrinčiai kelią, t. y. Marijampolės savivaldybės administracijai. A. V. baudos nesumokėjo ir byla buvo perduota teismui. Tuomet gavo raštą iš savivaldybės, kad tvora jau yra pašalinta. Nurodė, kad 2019-06-19 buvo gautas raštas iš Nacionalinės žemės tarnybos, kad toje vietoje yra ne  A. V. sklypas ir ji negali tverti tvoros, nepatenkama į sklypus. Be to, su A. V. ne kartą buvo bendrauta dėl tvoros perkėlimo, tačiau ji jokių veiksmų nesiėmė.

Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra A. V. kaimynas. Pienių gatvėje yra įvažiavimas į jam priklausantį sklypą. Kol nebuvo užtverta ta tvora, jis galėdavo su žemės ūkio technika patekti į savo žemės sklypą, o šiuo metu to padaryti  negali. Jis prašė kaimynės, kad ji neužtvertų tvoros, tačiau susitarti nepavyko. Tuomet kreipėsi į žemėtvarką ir buvo nustatyta, kad A. V. padarė pažeidimą. Jis palaukė dar 3 mėnesius, bet situacija nesikeitė. Tuomet dar kartą kreipėsi į žemėtvarką ir žemėtvarka perdavė policijai. Policija atliko tyrimą. Ir šiuo metu tvora nenuimta, tik metaliniai strypai pakeisti mediniais. Pernai tvoros nebuvo, ji atsirado 2019 m. pavasarį, dėl to jis negalėjo dirbti savo žemės, nes neįvažiuoja su technika į jam priklausantį sklypą. Pateikus žemėlapio ištrauką paaiškino, kad dėl žemės ūkio technikos gabaritų, pravažiavimų pločio bei tvoros buvimo vietos, negali net atbuline eiga įsukti į pravažiavimą, kad galėtų įsukti tvora turi būti perkelta toliau. Taip pat nurodė, kad toje vietoje  yra bendro naudojimo kelias, o ne A. V. nuosavybė, todėl ji neturi teisės ten statyti tvoros. 

Nustatytas faktines aplinkybes ir A. V. kaltę, padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, taip pat patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas ROIK:19108154667, kuriame užfiksuota nusižengimo padarymo vieta, data, laikas, esmė (b. l. 1-2), J. K. skundas (b. l. 3), Marijampolės AVPK pareigūnų raštai (b. l. 5-7). Bylos nagrinėjimo metu buvo peržiūrėta pateikta vaizdo medžiaga, kurioje matosi įrengta tvora, taip pat liudytojas J. K., L. S. peržiūros metu paaiškino faktines aplinkybes bei priežastis dėl ko tvora trukdo žemės ūkio technikai įvažiuoti į J. K. sklypą. Asmenybę charakterizuoja administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 9-11). Asmens pozicija, kad nesutinka su nusižengimu vertintina, kaip siekimas vengti atsakomybės, paneigta bylos įrodymų visuma.

Pažymėtina, kad Keliai nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams asmenims. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius, jungiančius rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatves gyvenamosiose vietovėse, jungiamuosius ir kitus kelius, nepriskirtus valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius, kurie naudojami juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnis).

Iš byloje pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2019-06-17 rašto matyti, jog buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimas vietoje ir patikrinimo metu nustatyta, kad 4 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris patvirtintas 2018 m. kovo 16 d. Skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 20VĮ-566-(14.20.2.) patvirtintame Mokolų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, esantis ties Pienių gatve, Mokolų Naujienos kaime, Marijampolės savivaldybėje yra užtvertas vielos tinklo tvora, todėl keliu pravažiuoti negalima ir taip sudaroma kliūtys kelių eismo transportui. Marijampolės savivaldybės administracijos rašte nurodyta, jog Pienių gatvėje nėra įrengtas kelias, neturi kadastro duomenų, tačiau tai yra valstybinė žemė ir šiuo valstybinės žemės sklypu yra naudojamasi patekti į kitus žemės ūkio paskirties sklypus.

Pažymėtina, kad A. V. yra nubausta pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį dėl to, kad įrengė technines eismo reguliavimo priemones nesuderinusi su policija. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme(toliau Įstatymas) nenumatyta Eismo sąvoka, tačiau iš Eismo įvykio sąvokos pateiktos Įstatymo 2 straipsnio 14 punkte yra aišku, kad eismas gali vykti ne tik keliuose, bet ir viešose vietose, taip pat privačiose teritorijose. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 9 dalį, Eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai. Užtikrindama eismo saugumą, policija taip pat prižiūri, kaip eismo dalyviai laikosi Įstatymo nuostatų ir kituose teisės aktuose nustatytos eismo tvarkos; kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas dėl eismo saugumo užtikrinimo; gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu, todėl teismo vertinimu šiuo atveju, net jeigu ir tvoros buvimo vietoje nėra įrengto kelio, policijos specializuoto padalinio pareigūnas turėjo teisę duoti nurodymą dėl tvoros pašalinimo, kuri be apsauginės funkcijos, atliko ir techninę eismo reguliavimo funkciją, trukdydama įvažiuoti į žemės ūkio paskirties sklypą žemės ūkio technikai.

Bylos duomenų pagrindu neabejotinai nustatyta, kad A. V. neturėjo teisės aptverti valstybinės žemės dalies, kuri skirta įvažiavimui į žemės ūkio paskirties sklypų teritorijas. Tiek liudytoja policijos atstovė L. S., tiek liudytojas J. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tvora, kurią užtvėrė A. V., Pienių gatvėje, Katiliškių k., Šunskų sen., Marijampolės sav., trukdo žemės ūkio technikos eismui.Nėra jokio pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais. Kaip matyti iš bylos medžiagos A. V. buvo siunčiami Marijampolės AVPK raštai dėl techninių eismo reguliavimo priemonių pašalinimo. Buvo nustatytas tvoros pašalinimo terminas iki 2019-10-31 17.00 val., tačiau ji nesiėmė jokių priemonių, tvora nepašalinta ir teismo posėdžio metu, A. V. suprasdama savo neveikimo neteisėtą pobūdį, statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo nevykdė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nustatė, jog nusižengimo esmė yra įrodyta, A. V. veika kvalifikuota tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, požymius. 

A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog A. V. skiriama ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijos vidurkyje numatyta piniginė bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 637 straipsnio 3 dalimi, teismas

n u t a r i a:

A. V. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirti 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) dydžio baudą.

Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 19108154667. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, A. V..

Teisėjas                                                    Nerijus Brinevičius