Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.8.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei, dalyvaujant vertėjai Giedrei Račiūnaitei, ieškovės N. M. atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei, atsakovui E. J. M., jo atstovams advokatui Adomui Kunčiui ir advokato padėjėjui D. O., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pareikštą atsakovui E. J. M.,
n u s t a t ė:
ieškovė 2013-06-11 pateikė teismui ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nenutraukiant santuokos Lietuvos Respublikoje, kuriuo prašė padalinti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikoje esantį turtą taip: priteisti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 443000 Lt (128301,67 EUR); ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 48200 Lt (13959,68 EUR); 2760362,38 Lt (799456,20 EUR) kreditorinio reikalavimo bankrutuojančiai 16-ajai gyvenamųjų statybos bendrijai; 401320 Lt (116230,31 EUR) vertės bankrutuojančios 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos pajų ir transporto priemonę Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 40000 Lt (11584,80 EUR); atsakovui priteisti ½ dalį negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 155500 Lt (45035,92 EUR); ½ dalį pastato – kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurios vertė 230000 Lt (66612,60 EUR); 2830662,38 Lt (819816,49 EUR) kreditorinio reikalavimo bankrutuojančiai 16-ajai gyvenamųjų statybos bendrijai; 401320 Lt (116230,31 EUR) vertės bankrutuojančios 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos pajų ir transporto priemonę Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 75400 Lt (21837,35 EUR), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalių civilinė santuoka buvo sudaryta 1993 metais Dominykos Respublikoje, bažnytinė santuoka įregistruota Nevados valstijoje, Jungtinėse Amerikos valstijose. Santuoka nėra nutraukta, nors sutuoktiniai gyvena skyriumi nuo 2009-10-10. Abu sutuoktiniai yra Airijos piliečiai. Posėdyje patikslino, kad ieškovė Airijos piliete yra nuo 2007 metų. Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), ir Portugalijoje adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą tvarko nuostolingai, nes atsakovas 2012-05-02 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią W. R. O. perleido kreditorinį reikalavimą į bankrutuojančią 16–ąją gyvenamųjų namų statybos bendriją. Ieškovė baiminasi kad panašiais metodais bus perleistas ir kitas sutuoktinių turtas, todėl prašo padalinti bendro turto dalį, esančią Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad turtą esantį Lietuvos Respublikoje išlaiko ji viena. Paaiškino, kad Tailando Karalystėje atsakovas yra iškėlęs santuokos nutraukimo bylą, tačiau remiantis šios valstybės įstatymais, turtas, esantis už šios valstybės ribų santuokos nutraukimo byloje nėra dalijamas. Lietuvos Respublikos įstatymuose taip pat nustatyta, kad reikalavimai dėl daiktinių teisių išimtinai teismingi Lietuvos Respublikos teismams. Nurodė, kad šalys Lietuvoje nuosavybės teise bendrai valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 443000 Lt (128301,67 EUR), kuris yra registruotas abiejų sutuoktinių vardu. Šalims priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 96400 Lt. Paaiškino, kad šio buto ½ dalis įgyta pagal pirkimo pardavimo sutartį, o ½ šio buto dalis paveldėta ieškovės, todėl į dalintiną turtą įtrauktina tik ½ šio buto dalis. Atsakovo vardu įregistruota ½ dalis negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 155500 Lt (45035,92 EUR), ir ½ dalis pastato – kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurios vertė 230000 Lt (66612,60 EUR). Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Šalys yra įgijusios 5591024,76 Lt kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai 16-ajai gyvenamųjų statybos bendrijai. Šalims priklauso ir 802640 Lt vertės 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos pajai, kuriuos ieškovė įgijo pagal 1999-10-19 pajų pirkimo - pardavimo sutartį. Šalims priklauso transporto priemonė Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 metais nupirkta už 75400 Lt, kuria naudojasi atsakovo sūnus. Šalims nuo 2010-07-02 priklauso transporto priemonė Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 40000 Lt, kuria naudojasi ieškovė. Paaiškino, kad sutuoktiniai nuo santuokos sudarymo momento laikė savo nuosavybę bendra, atidarinėjo bendras sąskaitas. Tai patvirtina ir 2006-10-26 išduotas įgaliojimas atsakovo sūnui. Bendras turto valdymas pasireiškė ir tuo, kad buvo sudaromos jungtinės veiklos sutartys: 1999-06-18 sudaryta sutartis, kuria šalys įsipareigojo veikti bendrai statant gyvenamąjį namą Paribio g., Vilniuje. Šalys vertėsi nekilnojamojo turto pardavimu, buvo parduotas nekilnojamasis turtas registruotas tiek ieškovės, tiek atsakovo vardu. Gautis lėšos buvo suteiktos kaip paskola 16 - jai gyvenamųjų statybos bendrijai, iš jų buvo įsigyti ir nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad bendros lėšos buvo įsigytos ieškovės darbu, nes ji buvo bendrijos direktore ir vykdė veiklą sudarydama sutartis, organizuodama projektų parengimą, plėtojo veiklą Lietuvoje. Ji buvo atsakovo verslo partnerė taip pat Portugalijoje.
Atsakovui skirti procesiniai dokumentai 2014-06-10 išsiųsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai persiųsti atsakovui į jo gyvenamąją vietą Tailando Karalystėje. Teismui 2014-10-01 pateiktas atsakovo atstovės I. I. prašymas susipažinti su byla ir 2010-12-04 atstovavimo sutartis, sudaryta tarp E. M. ir advokato Tomo Ivanausko, advokato 2014-10-01 perįgaliojimas. Atsakovo atstovams 2014-10-02 įteiktos procesinių dokumentų kopijos. Teismas 2014-12-11 kreipėsi į advokatą Tomą Ivanauską, prašydamas suteikti informaciją, ar advokatas atstovauja atsakovą šioje byloje. Teismas 2015-01-15 kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, prašydamas suteikti informaciją apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovui. Pakartotinai 2015-01-15 buvo kreiptasi į advokatą Tomą Ivanauską, nustatant terminą iki 2015-01-28 suteikti informaciją, ar advokatas atstovauja atsakovą šioje byloje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją 2015-01-23 raštu informavo teismą, kad atsakymas iš Tailando Karalystės nėra gautas. Nustatytu terminu negavus advokato Tomo Ivanausko informacijos apie atstovavimo santykius su atsakovu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška. Teisme 2015-02-12 gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus 2015-02-10 raštas, kuriame nurodyta, kad byloje atsakovą atstovaus advokatas Tomas Ivanauskas. Advokatui Tomui Ivanauskui 2015-02-24 atvykus į teismą, pasirašytinai įteikti teismo pranešimas, ieškinys bei jo priedai. Iki 2015-03-23 atsiliepimas į ieškinį nebuvo gautas. Teismo 2015-04-23 parengiamajame posėdyje atsakovui nustatytas papildomas terminas pateikti atsiliepimą iki 2015-05-08. Teisme 2015-05-07 gautas atsakovo atsiliepimas, kurio trūkumams pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-11 nutartimi nustatytas 30 dienų terminas. Nustatytu terminu negavus atsiliepimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-30 nutartimi atsiliepimas laikytas nepaduotu. Teisme 2015-07-03 gautas atsakovo atstovo prašymas priimti atsiliepimo į ieškinį vertimą, kuris 2015-07-08 nutartimi grąžintas pateikusiam asmeniui. Teisme 2015-09-04 gautas atsakovo priešieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-14 nutartimi atsisakyta priimti.
Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad šalių santuokos, sudarytos 1993-11-11 civilinės metrikacijos skyriuje, La Vegoje, Dominikos Respublikoje, ir 1993-12-24 Cupids vestuvių koplyčioje, Las Vegase, Clark apygardoje, Nevados valstijoje, JAV, yra negaliojančios, tačiau šalys faktiškai gyveno kartu. Paaiškino, kad teisėtos santuokos su ieškove atsakovas negalėjo sudaryti, kadangi atsakovas nuo 1970 iki 1997 buvo santuokoje su kita moterimi ir ieškovei tai buvo žinoma. Nurodė, kad Nevados valstijoje buvo priimtas teismo sprendimas pripažinti Las Vegas santuoką negaliojančia. Šis sprendimas nebuvo pateiktas civilinės būklės aktų tvarkytojui Lietuvoje, nes atsakovo žiniomis, šalių santuokos nebuvo registruotos Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad ieškovė Dominykos Respublikoje nėra buvusi. Santuokas iniciavo ieškovė ir tai, atsakovo manymu, patvirtina skelbimas laikraštyje. Ji, žinodama, kad atsakovas nėra nutraukęs santuokos, skatino atsakovą ieškoti būdų gauti santuoką tariamai patvirtinančius dokumentus. Paaiškino, kad šalims nuo 1997-12-29 iki 2009-10-10 gyvenant kartu turto įgijimui buvo naudojamos išimtinai atsakovo piniginės lėšos, nes ieškovė nedirbo, negavo pajamų, kurios sudarytų galimybę ieškovei įsigyti brangų turtą. Tarp šalių galiojo principinis susitarimas, kad turtas įgyjamas kiekvieno iš partnerių asmeninės nuosavybės teise, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Susitarus ir siekiant turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, buvo sudaromas aiškus susitarimas ir atitinkamai elgiamasi. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise, lygiomis dalimis kartu su savo sūnumi, įgijo turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nedalyvavo nei šio turto įsigijimo procese, nei ji buvo nurodyta kaip bendraturtė Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė šio turto sau priteisti nereikalauja. Ieškoves asmeninės nuosavybės teise buvo įgyta 16-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija (pajai). Atsakovas asmeniniais pinigais finansavo bendrijos pajų įgijimą ieškovės nuosavybėn, tačiau tai - dovana ieškovei, jai teikiamas išlaikymas, tikslu, kad, jos vardu ir jos interesais būtų sukurtas verslas, kuris vėliau užtikrintų jai finansinį stabilumą, nepaisant to, kuo baigsis ieškovės ir atsakovo santykiai. Atsakovas neturėjo jokių interesų į butą (duomenys neskelbtini), nes ½ dalį šio buto ieškovė paveldėjo iš savo motinos, o kitą dalį vėliau perėmė iš savo brolio, tokiu būdu padengiant atsakovo ieškovės broliui suteiktą paskolą. Atsakovas šį turtą vertino išskirtinai kaip asmeninį ieškovės turtą. Kaip asmeninį turtą ieškovė įsigijo ir automobilius, kurių vienas buvo įgytas per jos bendriją, kitas - asmeniškai. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šalys iš atsakovo asmeninių lėšų šį turtą įgijo kaip savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Bendrosios dalinės nuosavybės teise šalys kartu su ieškovės dukromis siekė pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Toks susitarimas sukurti bendrą dalinę nuosavybę buvo užfiksuotas bendrosios jungtinės veiklos sutartyje ir jis aiškiai parodo, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise negalėjo būti įgytas turtas to aiškiai nesusitariant. Šalys bendrų vaikų neturi, todėl absoliutaus asmeninių ir ekonominių interesų bendrumo tarp šalių nebuvo. Atsakovas, nesuprasdamas lietuvių kalbos didelių verslo planų Lietuvos Respublikoje neturėjo, jo pagrindinis verslas plėtotas Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje, todėl turtas Lietuvoje bendrosios dalinės nuosavybės teise objektyviai negalėjo būti įgyjamas to neaptarus tarp šalių. Pažymėjo, kad atsakovo piniginės lėšos Lietuvos bankuose buvo saugomos bendrose šalių vardu atidarytose banko sąskaitose, tačiau tai nereiškia, kad jose esančios piniginės lėšos automatiškai tampa bendrąja daline partnerių nuosavybe, ir juo labiau lygiomis dalimis. Atsakovo kreditorinis reikalavimas atsirado jau po ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo kartu pabaigos 2009-10-10, konkrečiai - 2011-11-14. Klausimas dėl to, kam priklauso šis kreditorinis reikalavimas, jau yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011-11-14 nutartimi, priimta 16-osios namų statybos bendrijos bankroto byloje. Kreditorinis reikalavimas atsirado asmeninio atsakovo turto pagrindu ir grindžiamas įmokomis, kvalifikuotomis kaip paskolos: 2008-06-12 suteikta 101000 Lt paskola, 2008-06-20 suteikta 50000 Lt paskola, 2008-06-20 suteikta 153585,88 Lt paskola, 2008-08-05 suteikta 14500 Lt paskola, 2008-08-06 suteikta 2000 Lt paskola, 2008-09-22 suteikta 543000 Lt paskola, 2008-10-23 suteikta 690000 Lt paskola, 2008-11-25 suteikta 1121700 Lt paskola, 2008-11-27 suteikta 200000 Lt paskola, 2008-12-24 suteikta 1546000 Lt paskola, 2009-01-30 suteikta 1439000 Lt paskola, 2009-06-17 suteikta 2000 Lt paskola, viso: 5862785,88 Lt. Atkreipė dėmesį, kad 3314688 Lt suma buvo 2008-11-24 pervesta iš atsakovo verslo užsienyje Kinski Holdings. Pažymėjo, kad ieškovė, siekdama kreditorinį reikalavimą bendrijai pripažinti tik sau, sudarė fiktyvias paskolos sutartis ir šios sutartys yra ginčijamos teisme. Remiantis šiomis sutartimis, ieškovė siekė patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, tačiau toks prašymas Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-14 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-21/2014, buvo atmestas. Atsakovas laikosi principinės pozicijos, kad negaliojant jo ir ieškovės santuokai, nėra reikalinga kelti asmeninio ieškovės ir atsakovo turto padalijimo klausimo, kadangi dalis turto, kurį ieškovė reikalauja priteisti sau, jau šiuo metu yra jos asmeninė nuosavybė, ir to atsakovas neginčija; dalis turto, kurį ieškovė prašo priteisti atsakovui, jau šiuo metu yra atsakovo asmeninė nuosavybė, todėl ieškovės reikalavimas jį priteisti atsakovui yra netikslingas (perteklinis); dalis turto, kurį ieškovė prašo priteisti atsakovui, priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, tačiau atsakovas neturi jokių pretenzijų į jį (priverstinis dovanojimas teismo sprendimu yra negalimas). Atsakovas nereiškia jokių pretenzijų į ieškovei jau šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl bylos dalis dėl šio turto priteisimo atsakovui turi būti nutraukta, nes teismo sprendimas jokių teisinių padarinių nesukeltų. Atsakovui kyla abejonių, ar Lietuvos Respublikos teismas turi jurisdikciją spręsti klausimą dėl kilnojamojo daikto - automobilio Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - teisinio statuso, kai pati ieškovė nurodo, kad šio daikto nėra Lietuvos Respublikoje. Ši transporto priemonė buvo nupirkta 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos, nuo 2010-07-02 ieškovė užregistravo ją savo vardu, todėl ir šiuo atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl bylos šioje reikalavimo dalyje nutraukimo. Pagal į bylą pateiktus įrodymus atsakovui šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis negyvenamosios patalpos - patalpų rūsyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis pastato - kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), todėl atsakovui jau šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pakartotinis priteisimas nesukels jokių teisinių padarinių. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šis turtas buvo įsigytas kartu su ja ir nereiškia reikalavimų į šį turtą. 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos pajai priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, todėl atsakovui nereiškiant reikalavimo dalį jų jam priteisti, atitinkamas ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas. Ieškovė dar nuo 1999 metų yra vienintelė 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos narė, o nuo 2001 metų ir pirmininkė. Tik ieškovė daugiausiai rūpinosi bendrijos veikla, todėl atsakovas niekada neturėjo pretenzijų į bendriją kaip verslą. Tik ieškovė 1999 metais sudarė susitarimus dėl bendrijos pajų įsigijimo, ji sumokėjo už pajus. Pajų įsigijimą finansavo atsakovas, bet tai darė išskirtinai ieškovės interesais. Pateikta bendrosios jungtinės veiklos sutartis atsakovo nuosavybės teisės į pajus neįrodo, nes jungtinės veiklos sutarties dalykas buvo aiškiai apibrėžtas ir apribotas -daugiabučiam gyvenamajam namui su garažais pastatyti (duomenys neskelbtini). Sutartyje nėra nieko pasisakyta apie bendrijos pajų įgijimą bendrosios nuosavybės teise ar pasidalijimą. Sutartyje buvo nurodyta, kad „Gyvenamojo namo statybą finansuoti prisiima E. M., o kiti šios sutarties dalyviai dalyvaus savo darbu arba kitokia forma pagal tarpusavio susitarimą“. Toks tarpusavio susitarimas tarp šalių nebuvo sudarytas. Faktiškai ieškovė naudojo savo turimą bendriją, o atsakovas - savo asmenines pinigines lėšas, kaip ir nurodyta sutartyje. Todėl jungtinės veikos rezultatas, kuris turėjo būti dalinė šios sutarties dalyvių nuosavybė, galėjo būti tik daugiabutis gyvenamasis namas. Pažymėjo, kad bendrijos pajai negali būti laikomi jungtinės veiklos rezultatu, kadangi tai savo esme buvo ieškovės įnašas. Priešingai, aiškinant atsakovo teisę į pajus, taptų neaišku, kodėl ieškovė nereikalauja bendrijos pajus priteisti ir kitiems jungtinės veiklos dalyviams, tiek A. K., tiek D. M., tiek A. P., tiek S. P., kurie visi buvo jungtinės veiklos dalyviai. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, kad jos prašomo padalinti turto vertė šiuo metu yra būtent tokia, kokia nurodyta ieškinyje. 16-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija šiuo metu yra bankrutuojanti, o su kreditoriais nėra iki galo atsiskaityta. Pagal į bylą patelktus įrodymus automobilis Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas ieškovės pagal jos ir UAB „JMA Centras“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas į šį automobilį neturi jokių pretenzijų. Ieškovės argumentai, kad šiuo automobilių naudojasi kitas asmuo yra nepagrįsti, nes ieškovės pateikiama informacija apie šio automobilio apdraudimą privalomuoju transporto priemonių neįrodo automobilio perdavimo kitam asmeniui fakto. Priešingai, pagal į bylą patelktus įrodymus ieškovė yra šio automobilio faktinė saugotoja jį areštavus. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), jau yra tarp šalių pasidalintas. Šio buto pirkimo-pardavimo sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad šalys butą įgyja lygiomis dalimis. Šis butas buvo įgytas atsakovo asmeninėmis lėšomis ir tai patvirtina dalinis 20000 JAV dolerių sumokėjimas tiesiogiai pardavėjui V. K. atsakovo nurodymu iš „D. S.“. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad 1998 metais už butą galėjo sumokėti 100000 JAV dolerių. Byloje nėra įrodymų apie realią prašomo padalinti turto vertę, nes nekilnojamojo turto vertė įrodinėjama masinio, t. y. ne individualaus, vertinimo pagrindu. Prašomų automobilių vertė apskritai neįrodinėjama. Bendrijos verte nurodyta ignoruojant akivaizdžią aplinkybę, kad bendrija šiuo metu yra bankrutuojanti. Į bylą nėra pateikta įrodymų apie ieškovės gaunamas pajamas nuo 2011-01-01 iki 2015-01-31. Atsakovas buvo ir yra vadovas bendrovėse M.C.M. CARS (STILLORGAN) LIMITED (nuo 1989-01-31), MCM CARS (NAVAN) LIMITED (nuo 1993-06-11 iki 2003-06-13), MAPLEDEAN LIMITED (nuo 1998-08-12), ROBAIR LIMITED (nuo 2000-01-24 iki 2005-10-11). Nurodė, kad butas, esantis Didžiojoje g. 10-6, Vilniuje, buvo ieškovės ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė ir šalims priklausė lygiomis dalimis, nepaisant to, kad toliau nurodytam turtui įsigyti panaudotos asmeninės atsakovo lėšos, iš viso 365540 Lt. Butas, esantis Taikos g. 10-87, Vilniuje, buvo asmeninė ieškovės nuosavybė, kurį ieškovė 2001-12-05 pardavė. Sklypas, esantis Paribio g. 8, Vilniuje, įgytas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė, tačiau buvo įgytas panaudojant atsakovo asmenines pinigines lėšas, nes dėl teisės aktuose užsieniečiams numatytų apribojimų, atsakovas įsigyti žemės sklypo negalėjo. Aplinkybę, kad šis sklypas įsigytas už asmenines atsakovo lėšas patvirtina 2004-05-14 pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.2 punkto nuostata, pagal kurią už sklypą gauta kaina buvo grąžinta būtent atsakovui, pervedant į asmeniškai jam priklausančią banko sąskaitą „Banco Espirito Santo“ banke. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė atsakovo nuosavybė. Tai patvirtina 1998-06-24 sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria būtent atsakovas įgijo šį butą savo asmeninės nuosavybės teise, kadangi sutartyje ieškovė net neminima. Už butą sumokėta iš viso 320000 Lt asmeninių atsakovo lėšų. Ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų, kaip ji galėjo finansiškai prisidėti įsigyjant šį butą, ir jeigu prisidėjo, iš kur gavo tam piniginių lėšų. Parduodant šį butą 2007-05-30 pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjais buvo įvardyti tiek atsakovas, tiek ir ieškovė, tačiau tai buvo padaryta tik dėl to, kad sandoris sudarytas per atstovą J. B. M., o jam išduotame įgaliojime buvo nurodyti abu atstovaujamieji. Be to, ieškovei ir atsakovui nesant Lietuvoje ir patiems nesudarant sutarties, tik toks sandorio sudarymas per atstovą buvo realiai įgyvendinamas: jei atstovas būtų atstovavęs tik atsakovą kaip pardavėją, pagal Lietuvos Respublikos teisę būtų buvę būtina gauti ieškovės arba patvirtinimą, kad turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, arba kad ji sutinka su turto perleidimu. Tačiau tai, atsakovo manymu, šalių tarpusavio susitarimo ir valios, susiformavusios dar 1998 metais, kad butas buvo įgytas atsakovo asmeninės nuosavybės teise, nepakeitė. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė atsakovo nuosavybė. Ieškovės į bylą pateiktos 393-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos „Odminiai“ 1998-08-31 pažymos Nr. 15 ir Nr. 15-G patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo vieta parkinge Nr. 10 buvo įgytas atsakovo asmeninės nuosavybės teise. Tam buvo panaudotos iš viso 290832 Lt asmeninių atsakovo lėšų. Nepaisant to, kad 2008-08-04 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjais įvardyti atsakovas ir ieškovė, tai buvo padaryta tik dėl to, kad sandoris sudarytas per atsakovo sūnų J. B. M., o jam išduotame įgaliojime buvo nurodyti abu atstovaujamieji, taip pat sandoriui naudota įprastinė (tipinė) notarų naudojama forma, tačiau tai, atsakovo manymu, nepakeitė šalių tarpusavio susitarimo, kad butas buvo įgytas atsakovo asmeninės nuosavybės teise. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo asmeninė atsakovo nuosavybė ir tam panaudota 308 000 Lt asmeninių atsakovo lėšų. Tik dėl to, kad 2008-04-02 buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta per J. B. M., o jam išduotame įgaliojime atstovaujamaisiais buvo nurodyti ir ieškovė, ir atsakovas, taip pat sandoriui naudota tipinė notarų naudojama forma, pardavėja buvo nurodyta ir ieškovė, tačiau tai, atsakovo manymu, nepakeitė šalių tarpusavio susitarimo, kad butas buvo įgytas atsakovo asmeninės nuosavybės teise, tam panaudojus asmenines atsakovo pinigines lėšas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šalys turtą įsigydavo tik atskirai tarpusavyje išsprendę jo nuosavybės klausimą. Ir tai patvirtina sandoriai sudaryti Portugalijoje, kur buvo įsigytas namas 414/6, (duomenys neskelbtini) ir butas (duomenys neskelbtini), pagal sutuoktinių turto atskirumo režimą. O namas (duomenys neskelbtini), įgytas pagal bendro įgyto turo režimą. Atsakovas nurodė, kad bendrovės KINSKI HOLDING S.A. nuosavybės dokumentai, patvirtinanta, jog 100 procentų šios bendrovės akcijų priklauso atsakovui. Teismui pateiktas solicitoriaus (advokato) M. R. 2015-11-27 patvirtinimas apie tai, kad atsakovas gavo asmenines pajamas: 1534618,72 EUR pardavus (duomenys neskelbtini); 719177,14 EUR pardavus turtą adresu (duomenys neskelbtini); 2428374,07 EUR pardavus (duomenys neskelbtini); 1619332,12 EUR pardavus turtą adresu (duomenys neskelbtini), viso 6301502,05 EUR asmeninių pajamų. Atsakovo verslo partnerio Portugalijoje, RIBMUR - Sociedade ~:Imobiliaria, Lda, 2015-11-18 pažymoje nurodyta, kad nuo 2004 metų iki 2010 metų vykdomi nekilnojamojo turo projektai. Atsakovo ilgamečio verslo partnerio Airijoje, M. C., 2015-11-26 pažymoje nurodoma, kad atsakovo su partneriu bendri verslo projektai plėtoti dar nuo 1980 metų. Atsakovo banko sąskaitų išrašas laikotarpiu nuo 1997-01-01 iki 2010-07-02 patvirtina šias atsakovo asmenines pajamas banko sąskaitose Lietuvoje. O ieškovės į bylą pateiktas bendro pobūdžio susirašinėjimas su V. F. privačia įmone ir advokatų kontora Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT, atsitiktinės sutartys, kiti panašaus pobūdžio raštai neparodo jokio reikšmingo indelio į atsakovo asmeninį verslą ir ieškovės lėšų šaltinio, kuris buvo reikalingas norint įsigyti ginčo turtą.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Minėta, kad atsakovas teismui teikė priešieškinį, kuriuo prašė šalių santuoką pripažinti negaliojančia. Teismui atsisakius priimti šį priešieškinį, atsakovas savo atsikirtimus į ieškovės ieškinį iš esmės grindė argumentais, jog šalys santuokos nebuvo sudarę, jie buvo sugyventiniai.
Ieškovė pateikė teismui Nevados Valstijos Clark apygardos dokumentą, kurio vertime nurodyta, kad tai leidimas tuoktis (T4 b.l. 90-92). Šiame dokumente nurodyta, kad šalys patvirtino jų nurodytas aplinkybes, jog nėra kliūčių santuokai.
Ieškovė teismui pateikė 2011-02-23 dieną išduoto Dominikos Respublikos centrinės rinkimų komisijos Nacionalinės civilinės metrikacijos registro direkcijos išrašo iš santuokos įrašo kopiją (T1 b.l.118-124), kuriame pažymima, kad La Vegos 2-osios apylinkės civilinės metrikacijos skyriuje 1993-11-11 civilinių santuokų metrikacijos knygoje Nr. 00152 (lapo Nr. 0008, įrašo Nr. 000558, 1993 metai) buvo įregistruota santuoka, sudaryta 1993-11-11 skyriuje La Vegoje, tarp E. M. ir N. P..
Ieškovė pateikė dokumentų kopijas ir vertimus (T6 b.l.51-72, 102-104, 112-134), kurių vertime į lietuvių kalbą (T6 b.l.67, 120, 133) nurodyta, kad vienas iš pateiktų dokumentų yra Dominikos Respublikos civilinės būklės skyriaus išrašas iš santuokos liudijimo. Jame patvirtinama, kad archyve yra civilinės santuokos aktas, įregistruotas numeriu 558, 1993 metų 158 knygoje, 8 puslapyje, kur pateikta ši informacija: Dominikos Rspublika La Vega mieste 1993-11-11 buvo įregistruota šalių santuoka.
Ieškovė teismui pateikė Nevados valstijos pataisyto Santuokos liudijimo Nr. C491584 kopiją (T1 b.l. 59-60), kurioje nurodyta, kad šis dokumentas patvirtina, jog 1993-12-24 „Cupids“ vestuvių koplyčioje, Las Vegase, Nevadoje, susituokė E. J. M., gyvenantis Dubline, Airijos valstybėje, ir N. P., gyvenanti Dubline, Airijos valstybėje.
Ieškovės pateikto paso 25 lapo kopijoje (T4 b.l.88) yra įrašas, padarytas 98.08.21 ir patvirtintas Lietuvos Respublikos ambasados Londone spaudu, kad La Vega Dominikos Respublikos su E. M., 1948, akto įrašo Nr nenurodytas, data 1993-11-11 perkelta 1995-09-18.
Ieškovė pateikė Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-04-23 pažymos kopiją (T1 b.l. 141) ir 2015-08-31 pažymos kopiją (T4 b.l. 87) kuriose nurodyta, kad ieškovės santuoka su atsakovu įregistruota 1993-11-11.
Ieškovė pateikė Dominikos Respublikos Santo Domingo teismo 1992-11-5 sprendimo civilinėje byloje Nr. 3275 kopiją bei vertimą (T4 b.l.8-27), kuriame nurodyta, kad nutarta patenkinti E. J. M. prašymą dėl galutinių sutuoktinių E. J. M. ir S. M. skyrybų.
Atsakovo pateiktoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2015-09-10 rašto kopijoje (T4 b.l. 124) nurodyta, kad Vilniaus miesto CMS 1995-08-01 buvo gauta iš Lietuvos Respublikos Garbės konsulato Londone šalių santuokos išrašo iš santuokos sudarymo įrašo Nr.558, įrašyto 1993-11-11 Dominikos Respublikoje, La Vegos miesto Antrojo rajono Civilinės metrikacijos biure, patvirtintą kopiją. Santuoka nebuvo įtraukta į apskaitą, nes tuo metu galioję teisės aktai nenumatė užsienyje sudarytų santuokų įtraukimo į apskaitą, tačiau šios santuokos buvo pripažįstamos galiojančiomis. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-07-22 įsakymu Nr. 1R-294 patvirtintų civilinės metrikacijos taisyklių 78 punktą Lietuvos Respublikos piliečiai po 1990-03-11 sudarę santuoką užsienyje, privalo ją įtraukti į paskaitą.
Ieškovė pateikė išvykimo lapelio kopiją, kurioje nurodyta, kad ieškovė 2001-12-04 išvyko nuolat gyventi į Airiją (T6 b.l. 75-76, 145-146).
Ieškovė duodama paaiškinimus nurodė, kad ji yra Airijos pilietė nuo 2007 metų. Atsakovas yra Airijos pilietis. Šių aplinkybių šalys neginčijo, tai patvirtina šalių pasai pateikti teismo posėdžio metu (T4 b.l.107-108).
Tarp šalių nėra ginčo, kad jos iki 2009-10-10 gyveno kartu.
Ieškovės pateiktoje Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-07-01 pranešimo su 2010-07-01 pažyma kopijose nurodyta, kad ieškovė turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje (T4 b.l. 100a-101). Ieškovės pateiktoje Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-10-25 pažymos kopijoje (T4 b.l. 100) nurodyta, kad ji 2012-10-25 deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
Atsakovas pateikė santuokos įrašo išrašo kopiją E122330 su vertimu (T3 b.l.58-60), kurioje nurodyta, kad jis 1970-01-31 Šv Agnės katalikų bažnyčioje sudarė santuoką su S. R..
Atsakovas pateikė galutinio įsigaliojančio teismo sprendimo (dėl santuokos nutraukimo) įsigaliojimo liudijimo Nr. 1958, 1997 m. kopiją, kuriame nurodyta, kad remiantis 1997-10-16 sprendimu buvo nuspręsta, kad santuoka 1970-01-31 sutaryta tarp atsakovo ir S. M., bus nutraukta per 6 savaites, jei nebus nurodytos priežastys, kodėl sprendimas negali būti galutiniu. Teismo sprendimas įsigaliojo 1997-12-29 (T3 b.l. 162-166).
Ieškovė pateikė teismui atsakovo Lolė viešosios ministerijos tarnybos 1 skyriaus apklausos 2010-09-08 protokolo kopiją ir jo vertimo ištraukas (T4 b.l.78-86), kuriose padaryti įrašai, kad atsakovas nurodė, jog jis su ieškove 1993 metais sudarė santuoką Dominikos Respublikoje, po to Las Vegase. Jis žada skirtis.
Ieškovė pateikė Nepilnamečių šeimos teisme Čanbūro provincijoje 2012-02-15 civilinėje byloje tarp ieškovo E. J. M. ir kaltinamosios N. M. E. J. M. duotų paaiškinimų kopiją ir jos vertimą (T4 b.l. 50-77), kuriuose atsakovas nurodo, kad šalys buvo susituokusios pagal įstatymus. Santuoka buvo registruota Nevadoje, JAV 1993-12-24. Šių parodymų vertime ieškovę atsakovas įvardija „žmona“. Paliudijo, kad su pirmąja žmona išsiskyrė prieš dešimt metų prieš sudarydamas santuoką su ieškove (nagrinėjamoje byloje).
Ieškovės pateiktu dokumentų su vertimu iš tailandiečių kalbos kopijose (T1 b.l.147-157), nurodyta: jog tai yra 2012-08-29 2-ojo apeliacinio teismo sprendimas civilinėje byloje tarp ieškovo E. J. M. ir atsakovės N. M. dėl skyrybų proceso. Dokumente yra įrašai, kad ieškovas (atsakovas nagrinėjamoje byloje) nurodė, kad šalių santuoka buvo užregistruota 1993-12-24 Nevadoje. Atsakovė (nagrinėjamoje byloje ieškovė) šiam teismui nurodė, kad šalių santuoka buvo įregistruota 1993-11-11 Dominikoje, po to 1993-12-24 santuoka pakartotinai buvo registruota JAV. Ji patvirtino, kad šalys yra Airijos piliečiai, nuolatinę gyvenamąją vietą turėjo Portugalijoje. Teismas nurodė bylą nagrinėti iš naujo.
Šalys duodamos paaiškinimus teismo posėdyje patvirtino, kad Tailando karalystėje vyksta byla, kurioje sprendžiamas šalių santuokos nutraukimo klausimas. Atsakovas ne kartą nurodė, kad joje keliami ir santuokos negaliojimo klausimai, tačiau, nors ir buvo įpareigotas pateikti įrodymus, jų nepateikė.
Atsakovas pateikė Nevados valstijos devintosios administracinės apylinkės teisme Douglas apygardos nutarimo dėl anuliavimo byloje Nr. 12-DI-0573 kopiją ir vertimą (T3 b.l.61-65), kur nurodyta, kad įsakoma teisiškai išsprendžiama ir nutariama, kad ieškovo E. J. M. ir atsakovės N. M. santuoka, sudaryta Las Vegase, 1993-12-24 yra, ir kartu šiuo pripažįstamąja negaliojančia ir niekine, ir neturinčia jokios galios, ir kiekvienai iš šalių šiuo grąžinamas nesusituokusio asmens statusas. Dokumentas sudarytas 2013-04-04.
Ieškovė pateikė Ch. S. Z. 2015 rašto kopiją ir jo vertimą (T4 b.l.3-47), kuriame nurodyta, kad 2014-11-25 N. J. patektame rašte yra netikslios išvados, nes nebuvo sutarta, kad 1993 Nevadoje sudaryta santuoka buvo neteisėta ir negaliojanti. Nevados teismas negalėjo paskelbti santuokos negaliojančia ir negalėjo priimti sprendimo nutraukti santuoką. Vienintelis dalykas, kurį galėjo Nevados teismas – nutraukti bylą. Nevados teismas nutraukė bylą, išreikšdamas nuomonę, kad E. N. Valstijoje ir, galbūt, bet kur kitur, draudžia kelti kitą ieškinį dėl santuokos paskelbimo negaliojančia.
Atsakovas pateikė dokumentų kopijas tailandiečių kalba (T6 b.l.194-199), dokumentų kopijas anglų kalba (T6 b.l.200-212), ištraukų vertimą iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, kurių vienoje nurodyta (T6 b.l. 213), kad tai pažyma, patvirtinanti liudytojos liudijimo vertimo iš tajų kalbos į anglų kalbą tikslumą, kitoje (T6 b.l. 214-216) yra išversti teksto fragmentai į lietuvių kalbą. Juose nurodyta, kad tai ieškovės liudijimas 2016-03-16 civilinėje byloje: ji nurodė, kad niekada nekeliavo į Dominikos Respubliką, nežino ar atsakovas buvo Dominikos Respublikoje, kad atsakovas atliko visas santuokos registravimo procedūras, kad dokumentas kurį ji naudojo, kai keliavo iš Lietuvos į JAV su paraiška gauti vizą, greičiausiai buvo santuokos registracijos dokumentas, užregistruotas Dominikos Respublikoje. Ji nurodė, kad jos pateiktas dokumentas patvirtina, kad jos ir atsakovo santuoka yra užregistruota. Tą dokumentą ieškovei davė atsakovas 1993 metais. Ieškovės pateiktas dokumentas buvo naudojamas santykiuose su valdžios institucijomis, jis buvo pateiktas ir Lietuvoje.
Lietuvos Respublikoje šalių santuokos sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (redakcija nuo 1993-10-12), kurio 210 straipsnyje buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai tarybinių piliečių tarpusavio santuokos ir tarybinių piliečių santuokos su užsienio piliečiais sudarytos ne TSR Sąjungos teritorijoje, laikantis santuokos formos, kurią yra nustatęs jos sudarymo vietos įstatymas, šios santuokos pripažįstamos galiojančiomis Lietuvos Respublikoje, jeigu joms pripažinti nėra kliūčių, išplaukiančių iš šio kodekso 15-17 ir 42 straipsnių. Šalių santuokos sudarymo metu galiojo ir Lietuvos TSR ministrų tarybos 1982-04-02 nutarimas Nr. 104 dėl civilinės metrikacijos instrukcijos patvirtinimo (galiojusio iki 1999-04-01), kurio 7 punkte buvo nustatyta, kad ne TSR Sąjungos teritorijoje gyvenančių TSRS piliečių civilinės metrikacijos aktai registruojami TSRS konsulinėse įstaigose.
Lietuvos Respublikos Seimas 1991-01-29 pareiškimu dėl Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, kylančių iš tarptautinių sutarčių diplomatinių ir konsulinių santykių srityse prisijungė prie 1961-04-18 Vienos Konvencijos dėl diplomatinių santykių ir 1963-04-24 Vienos Konvencijos dėl konsulinių santykių. Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių (galiojanti redakcija nuo 1992-02-14) 5 straipsnio f punkte nustatyta, kad viena konsulinių funkcijų yra notarinių, civilinės registracijos ir panašių veiksmų atlikimas, taip pat atskirų administracinių funkcijų atlikimas su sąlyga, kad tai neprieštarauja priimančiosios valstybės įstatymams.
Lietuvos Respublikos konsulinio statuto (galiojusio nuo 1995 05 24 iki 1997 12 19) 23 straipsnio 1 dalie 4 ir 5 punktuose buvo nustatyta, kad konsulinis pareigūnas turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atlikti santuokos formalumus Lietuvos Respublikos piliečiams ir išduoti jiems santuokos liudijimus; priimti nuolat užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių prašymus pakeisti, ištaisyti bei papildyti civilinės būklės aktų įrašus.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999-03-26 įsakymu Nr. 65 dėl civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo, patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo laikinosios taisyklės, kurių 1 punkte (galiojusiame iki 2006-06-21) buvo nustatyta, kad šios taisyklės reglamentuoja civilinės būklės aktų registravimo ir civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimų išdavimo miestų ir rajonų savivaldybių civilinės metrikacijos įstaigose ir seniūnijose (toliau vadinama civilinės metrikacijos įstaigomis) bei Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose tvarką. Tvarkos 62 punkte (galiojusiame iki 2006-06-11) buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečių užsienio valstybių institucijose įregistruotos santuokos apskaitomos jų nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos įrašą, išduodant santuokos liudijimą ir apie tai pažymint Lietuvos Respublikos piliečio pase. Nuolat Lietuvos Respublikoje negyvenančių piliečių santuokas apskaito Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo, patvirtintos civilinės metrikacijos taisyklės, kurių 75 punkte (redakcija galiojo nuo 2006-06-11 iki 2008-08-04) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečių po 1990 m. kovo 11 d. užsienio valstybių institucijose įregistruotos santuokos įtraukiamos į apskaitą jų gyvenamosios vietovės Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos įrašą ir išduodant santuokos liudijimą. Nuolat Lietuvos Respublikoje negyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių santuokas į apskaitą įtraukiamos Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Prašymas, taip pat pridedami dokumentai, reikalingi užsienyje sudarytai santuokai įtraukti į apskaitą, civilinės metrikacijos įstaigai gali būti pateikti tiek per įgaliotą asmenį, tiek per Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą. Šio punkto redakcijoje įsigaliojusioje nuo 2008-08-04 buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai po 1990 m. kovo 11 d. užsienio valstybių institucijose įregistravę santuoką privalo ją įtraukti į apskaitą abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu sutuoktiniai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, santuoka įtraukiama į apskaitą paskutinės jų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje.
Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, kuriais patvirtinamas šalių santuokos sudarymas, ieškovė ir atsakovas santuoką registravo du kartus: 1993-11-11 Dominikos Rapublikoje La Vege ir 1993-12-24 Las Vegase, Nevadoje, JAV. Ieškovės pateiktas dokumentas, kuriame nurodyta, kad Dominikos Respublikos Santo Domingo teismo 1992-11-5 sprendimu civilinėje byloje Nr. 3275 nutarta patenkinti E. J. M. prašymą dėl galutinių sutuoktinių E. J. M. ir S. M. skyrybų, leidžia daryti išvadą, kad atsakovo ir S. M. santuoka, sudaryta 1970-01-31 Šv Agnės katalikų bažnyčioje, buvo nutraukta ir ieškovei šią aplinkybę atskleidė atsakovas.
Ieškovės pateiktame paso 25 lapo kopijoje Lietuvos Respublikos ambasados Londone spaudu patvirtintas įrašas apie santuokos sudarymą, atitinka aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus užsienyje Lietuvos Respublikos piliečio sudarytos santuokos įregistravimui ir pripažinimui, nes tik nuo 2006-06-11 įsigaliojo pareiga kreiptis į konsulinė įstaigą, Civilinės metrikacijos skyrių dėl santuokos apskaitymo pateikiant atitinkamą prašymą. Pareiga Lietuvos Respublikos piliečiui kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių dėl santuokos sudarytos po 1991-03-11 įtraukimo į apskaitą teisės aktuose buvo įtvirtintas ir įsigaliojo tik nuo 2008-08-04, kuomet ieškovė jau nebebuvo Lietuvos Respublikos pilietė.
Ieškovės pateiktos Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-04-23 pažymos ir 2015-08-31 pažymos kopijos patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra sudarę santuoką, o tai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublika apie asmens, kuris santuokos sudarymo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, buvo informuota tinkamai, sudaryta santuoka buvo pripažinta.
Todėl nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad atsakovas antrą kartą nutraukė santuoką, sudarytą 1970-01-31 Šv Agnės katalikų bažnyčioje, Londono teisme, Didžiojoje Britanijoje, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas dėl teismui nežinomų priežasčių vietoje to, kad pripažinti Dominikos Respublikos teismo sprendimą, kuriuo santuoka buvo nutraukta, jau būdamas ir kitoje santuokoje, kreipėsi į kitos valstybės teismą dėl pirmosios santuokos (kuri jau buvo nutraukta) nutraukimo kitoje valstybėje ir tokiu būdu pats 1997 metais sukūrė dviprasmišką situaciją, kuri vargu ar gali būti pagrindu abejoti šalių sudarytos santuokos galiojimu, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.38 straipsnio 1 dalį santuoka, sudaryta pažeidžiant monogamijos reikalavimą, gali būti pripažinta negaliojančia tik pagal sutuoktinio, nežinojusio apie kliūtis santuokai sudaryti, ieškinį. Šiuo gi atveju nekyla abejonių dėl to, kad būtent ir tik atsakovui 1993 metais buvo geriausiai žinomas jo šeimyninis statusas.
Be to, aukščiau nurodytų šalių pateiktų dokumentų kopijos, kuriuose pateikti šalių pasisakymai bylose, aplinkybė, kad būtent atsakovas iniciavo santuokos nutraukimo procesą Tailando Karalystėje leidžia daryti išvadą, kad iki 2013 metų šalys neabejojo tuo, kad yra sudarę galiojančią santuoką.
Atsižvelgiant į išdėstytą atsakovo bylos nagrinėjimo metu išsakyti argumentai dėl šalių santuokos negaliojimo, dėl to kad šalys buvo partnerystėje, laikytini nepagrįstais. Darytina išvada, kad šalys santuoką sudarė 1993-11-11, ši santuoka yra galiojanti ir dar nenutraukta byloje, kuri nagrinėjama Tailando Karalystės teisme.
CK 3.124 straipsnyje (kurio redakcija galiojo iki 2016-01-01) buvo nustatyta, jeigu vienas sutuoktinis pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu arba nuostolingai tvarko bendrą turtą ar savo veiksmais kelia pavojų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir šeimos interesams, ar be pakankamo pagrindo neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo, tai kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo.
Ieškovė ieškinį dėl turto padalijimo, pareiškė, nes atsakovas 2012-05-02 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi, kitai šios sutarties šaliai perleido 5591024,76 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą į bankrutuojančią 16-ąją gyvenamųjų namų statybos bendriją. Šios reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu Vilniaus apygardos teismo 2012-10-24 nutartimi buvo pakeistas kreditorius E. J. M. nauju kreditoriumi W. R. O., išbraukiant kreditorių E. J. M. su 5591024,76 Lt reikalavimu iš bankrutavusios 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos trečiosios eilės kreditorių sąrašo (T1 b.l. 72). Gavus ieškovės atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismo 2012-11-12 nutartimi buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2012-10-24 nutartis (T1 b.l. 71). Taigi, 2013-06-11 ieškovė turėjo pagrindą kreiptis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nenutraukus santuokos, nes atsakovo veiksmai galėjo būti vertinami kaip keliantys pavojų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei.
Šalių santuoka sudaryta galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (redakcija nuo 1993-10-12) (toliau - SŠK). SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Savo prasme analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančio CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) 3.87 ir 3.88 straipsniuose. Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimus, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis.
Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį pareziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).
CK 3.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamas pagal įstatymus ir pagal sutartis nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. CK 3.82 straipsnyje nustatyta, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Šalys nepateikė teismui vedų sutarties, todėl sprendžiant šalių ginčą taikomi įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančios teisės normos (CK 3.81 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas, grįsdamas savo argumentus, jog visas šalių vardu registruotas turtas buvo įgytas jo asmeninėmis lėšomis, pateikė sąskaitų AB Vilniaus bankas išrašų kopijas (T4 b.l. 126-179), kurios rodo lėšų apyvartą, bet nepakankamos tam, kad padaryti išvadą, kad lėšos, kuriomis buvo disponuojama per šalių vardu atidarytas sąskaitas yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Atsakovas taip pat pateikė M. C. Ryan & company advokatų 2015-11-27 rašto, kurį pasirašė M. R., kopiją ir jo vertimą, kuriame nurodyta, kad šis asmuo tvirtina, kad jo klientas E. M. buvo vienintelis „M. C. M. C. Limited“ savininkas, ir jis atstovaudamas klientą pardavė jo bendrovei priklausantį turtą (T5 b.l.155-164). Iš su šiuo raštu pateiktų dokumentų, kurie, kaip nurodyta vertimuose, nėra PVM sąskaitos faktūros, nėra galimybės nustatyti, kada buvo parduotas jose nurodytas turtas bei nustatyti, kada turtas buvo įgytas ar sukurtas, todėl ir šie įrodymai nėra pakankami išvadai, kad parduotas turtas atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise, padaryti. Atsakovas taip pat pateikė dokumentų kopijas ir jų ištraukos vertimo kopiją (T3 b.l.95-109), kurioje nurodoma, kad M.C.M. C. (stillorgan) Limited“ IE139603 dabartinio pareigūno (direktoriaus ir sekretoriaus) vardas ir pavardė E. M., jis paskirtas 1989-01-31. M. C. (Navan) Limited IE203591 ankstesnio direktoriaus ir sekretoriaus pavardė E. M., jis paskirtas 1993-06-11, atsistatydino 2003-06-16. „Mapledean Limited“ 03336064, dabartinis direktorius ir sekretorius E. J. M., paskyrimo data 1998-08-12, „R. L.“ 03881444 ankstesni direktoriai ir sekretoriai E. J. M. – paskyrimo data 2000-01-24, atsistatydinimo - 2005-10-11. Šie įrodymai patvirtina tik aplinkybę, kad atsakovas vadovauja arba vadovavo išvardintiems asmenims, tačiau taip pat nėra pakankami tam, kad daryti išvadą, jog šalys turtą įgijo tik iš atsakovo asmeninių lėšų. Atsakovo pateikė M. C. statybos rangovo 2015-11-26 rašto kopiją ir jo vertimą (T5 b.l.165-166), kur nurodyta, kad šis asmuo su atsakovu dirba nuo 1980 metų, kad atsakovas finansuoja projektus, kad vykdo statybas, tačiau šis raštas taip pat neleidžia nustatyti, kokios vertės asmeninės nuosavybės turtą atsakovas turėjo iki santuokos su ieškove sudarymo. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama ir įmonė bei iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbo ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, todėl atsakovo argumentai, jog tik jis buvo ir yra verslininkas ir iš verslo gautomis pajamomis įgijo turtą Lietuvos Respublikoje, atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai atsakovo pateiktas RIMBUR – S. I., LDA 2015-11-18 rašto su nuotraukomis kopija ir jo vertimas (T5 b.l.166a-172), kur nurodyta, atsakovas 2004 metais tapo šio asmens partneriu ir juo buvo iki 2010 metų, leidžia daryti išvadą, kad vykdant rašte nurodytus projektus, visas sukurtas turtas yra šalių bendrąją jungtine nuosavybė, kadangi nurodyti projektai pradėti vykdyti šalims esant santuokoje. Atsakovo pateiktos „Kinski holding S.A.“ sertifikatų kopijos ir šių dokumentų vertimai (T5 b.l.173-176), patvirtina, kad atsakovui priklauso 10000 vienetų 1 JAV dolerio vertės akcijų „Kinski holding S.A.“, kuri buvo įsteigta 2005-06-13 Panamoje, ir, vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daryti išvadą, kad „Kinski holding S.A.“ akcijos, iš jos gaunamos pajamos šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kitų įrodymų, kurie leistų nustatyti atsakovo turėtą asmeninį turtą iki 1993 metų ir turėto turto vertę (CK 3.89 straipsnis) atsakovas nepateikė, todėl darytina išvada, jog jis nepaneigė prezumpcijos, nuatatančios, kad šalių santuokoje įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Ieškovė pateikė 1998-04-03 sutarties kopiją (T5 b.l. 84), kur nurodyta, kad atsakovas nupirko butą, esantį Totorių g. 14/15-4, Vilniuje už 308000 Lt. Ieškovė ir atsakovas pateikė 1998-06-25 sutarties kopijas (T3 b.l.90-91, T6 b.l. 19, 110), kur nurodyta, kad atsakovas ir ieškovė lygiomis dalimis įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 200000 Lt. Ieškovė pateikė 1998-06-24 sutarties kopiją (T5 b.l. 113), kur nurodyta, kad atsakovas nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 320000 Lt. Ieškovė pateikė 1998-08-31 pažymos Nr. 15 ir 15-G kopijos kopijas (T5 b.l. 99-100), kuriose nurodyta, jog atsakovas yra 393-osios gyvenamųjų namų statybų bendrijos narys ir jam priklauso butas Nr.6, esantis (duomenys neskelbtini)ir parkavimo vieta. Už šį butą sumokėta 274832 Lt, už parkavimo vietą – 16000 Lt. Ieškovė pateikė 1998-10-21 sutarties kopiją (T5 b.l. 29), kurioje nurodyta, kad ieškovė nupirko 1123 m2 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 0101/0031:122, už 200000 Lt. Ieškovė pateikė 1999-01-23 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. PO1/99-20422 ir jos priedų kopiją (T5 b.l. 30-35), kurioje nurodyta, kad ieškovė nupirko 200 m2 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 5074,96 Lt. Ieškovė pateikė 1999-08-26 sutarties ir liudijimo kopijas (T5 b.l. 44-47), sutartyje nurodyta, kad ieškovė įsigijo ¾ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 210600 Lt. Ieškovė pateikė keturių žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarčių, sudarytų 1999-08-26, kopijas (T6 b.l. 29-38, 135-144), kuriose nurodyta, kad ieškovė nupirko žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini): unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 177840 Lt, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - už 125760 Lt, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - už 135600 Lt, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – už 302880 Lt. Ieškovė pateikė 2001-03-02 pažymos Nr. 18 kopiją (T5 b.l. 98), kurioje nurodyta, jog ieškovė ir atsakovas yra 655-osios gyvenamųjų namų statybų bendrijos nariai ir jiems priklauso butas Nr.6, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas už šį butą sumokėjo 365540 Lt.
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas 2000 m. CK galiojimo metu. Iki šio kodekso įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d., įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. K. G. , bylos Nr. 3K-3-551/2006, ir kt.). Todėl, kaip minėta, atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad šis turtas įgytas naudojant jo asmeninį turtą, nesant vedybų sutarties, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad šalys buvo sutarusios įgytą turtą laikyti tos šalies turtu ar jo dalimi, kurio vardu turtas buvo registruotas. Šie įrodymai patvirtina, kad šalys iki 2001-07-01 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamojo turto už 2642127 Lt (765212,87 EUR).
Ieškovė pateikė 2003-09-02 sutarties ir jos priedų kopiją (T5 b.l. 92-97), kur nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris lygiomis dalimis priklausė pardavėjams už 400000 Lt. Ieškovė pateikė 2004-05-14 sutarties ir perdavimo akto kopijas (T5 b.l. 36-43), sutartyje nurodyta, kad ieškovė pardavė 1343 m2 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už 900000 Lt. Šioje sutartyje taip pat nurodyta, kad ieškovės sutuoktinis E. J. M. sutinka, kad šis žemės sklypas būtų parduotas. Ieškovė teismui pateikė įgaliojimo, patvirtinto 2006-10-26, kopiją (T1 b.l.138-139, T6 b.l. 49-50, 97-98), kuriame nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas įgalioja J. B. M. naudoti, valdyti ir disponuoti, įskaitant ir perleidimą, jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu: žemės sklypais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos pajiniais įnašais bei butais, esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įgaliojimą tvirtinant dalyvavo įgaliotojai, tekstas buvo verčiamas į anglų kalbą. Įgaliojimas galiojo 3 metus. Ieškovė pateikė 2006-11-27 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties ir jos priedų kopijas (T5 b.l. 48-83), kur nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas, atstovaujami J. B. M. pardavė žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), už 2644187 EUR ir PVM lygų 475935,66 EUR. Ieškovė pateikė 2007-05-30 pirkimo – paradavimo sutarties kopiją (T4 b.l.102-106), kurioje nurodyta, kad šalys, kurias pagal įgaliojimą atstovavo H. B. M., pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje nurodyta, kad parduodamas turtas nuosavybės priklauso pardavėjams, įregistruotas E. J. M. vardu. Turtas parduotas už 1200000 Lt. Ieškovė pateikė 2008-04-02 pirkimo – pardavimo sutarties kopiją (T4 b.l.85-91), kurioje nurodyta, kad šalys, kurias pagal įgaliojimą atstovavo J. M., pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje nurodyta, kad parduodamas turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pardavėjams, kadangi įgytas santuokoje už bendras lėšas, įregistruotas atsakovo vardu. Turtas parduotas už 930000 Lt. Ieškovė pateikė 2008-08-04 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (T5 b.l. 101-109), kur nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas, atstovaujami J. B. M., pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pardavėjams už 1006000 Lt, kurie bus pervedami į atsakovo sąskaitą.
Kaip matyti iš aukščiau nurodytų ieškovės pateiktų įrodymų, šalys dalį turto, įgyto iki 2001-07-01, kuris šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pardavė ir iki ieškinio pateikimo teismui dienos joms priklausė turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini).
Ieškovės pateiktoje pirkimo – pardavimo 2006-07-20 sutarties kopijoje (T1 b.l.105-114) nurodyta, kad tarp pardavėjų ir pirkėjų J. B. M. ir E. J. M. sudaryta nekilnojamojo daikto –pastato – kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patalpų rūsyje, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viešo Nekilnojamojo turto registro ir atitinkamai sutuoktinių turto registracijos viešame registre paskirtis yra teisių išviešinimo, bet ne teisių nustatymo, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Nustačius, kad šalys iki 2001-07-01 turtą įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kaip jau ne kartą minėta, atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių prezumpciją, kad santuokoje įgyjamas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, padarytus įrašus viešame registre laikant teisių išviešinimu, o ne teisių nustatymu, laikytini nepagrįstais atsakovo argumentai dėl įrašų viešame registre, bei kiti argumentai, kuriais buvo grindžia nuosavybės teisės rūšis. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad po atliktų aukščiau nurodytų sandorių šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis daikto –pastato – kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis patalpų rūsyje, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pagal ieškovės pateiktą 2001-12-05 buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (T5 b.l. 110-112), ji pardavė už 72400 Lt (20968,48 EUR). Ginčo dėl to, kad ji pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2007-02-23 liudijimą, kurio kopiją teismui pateikta (T1 b.l. 87), lygiomis dalimis su S. S. paveldėjo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal pateiktus dokumentus 2007-02-08 buvo 152417 Lt (44143 EUR) ir pinigines lėšas – 8667,99 Lt (2510,42 EUR).
Ieškovė pateikė buto pirkimo-pardavimo 2007-07-09 sutarties kopiją (T1 b.l. 88-89), kurioje nurodyta, kad S. S. ieškovei pardavė ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalies vertė yra 76208 Lt (22071,36 EUR), buto dalis parduota už 76208 Lt (22071,36 EUR), sumokėtus prieš sutarties sudarymą. Ieškovė nereiškė reikalavimo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako ir laiko, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto buto pirkimo-pardavimo 2007-07-09 sutarties pagrindu taip pat yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė.
CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai turėtų sveikatos sutrikimų, kitų objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo šalių lygių dalių principo (CK 3. 117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).
Į dalintino turto balansą įtraukiamas šis nekilnojamasis turtas: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis patalpų rūsyje, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
VĮ „Regitra“ 2012-12-05 pažymoje nurodyta, kad ieškovės vardu įregistruotos 2 transporto priemonės: Subaru Forester (duomenys neskelbtini) nuo 2010-07-02, Subaru Forester (duomenys neskelbtini) nuo 2006-07-13 (T1 b.l. 76). VĮ „Regitra“ 2015-01-14, 2015-04-22 išrašuose nurodyta, kad ieškovės vardu buvo įregistruotos 2 transporto priemonės: Subaru Forester (duomenys neskelbtini) nuo 2010-07-02, Subaru Forester (duomenys neskelbtini) nuo 2006-07-13. Šioms transporto priemonėms 2014-02-03 pritaikytas areštas, jas draudžiama išregistruoti arba pakeisti savininką (T2 b.l. 12, 65-67). Ieškovė yra pareiškusi reikalavimą šį turtą padalinti, šis turtas įgytas santuokos metu, yra registruotas Lietuvos Respublikoje, jis yra įtraukiamas į dalintino turto balansą.
Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-21/2014, pagal pareiškėjos N. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-10-07 nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios 16-osios Gyvenamųjų namų statybos bendrijos bankroto byloje (T3 b.l. 18-23) konstatuota, jog nesant įrodymų, kad šalys būtų sudariusios vedybinę sutartį, nėra pagrindo spręsti, kad šalys būtų sutarusios dėl jų turto teisinio režimo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas bendriją būtų finansavęs asmeninėmis lėšomis. Šis teismas konstatavo, jog tarp šalių 1993-11-11 buvo sudaryta santuoka. Šioje nutartyje taip pat konstatuota, jog Vilniaus apygardos teismas teisingai nurodė, kad pagal jungtinės veiklos sutartį bankrutuojančios 16-osios GNSB veikla buvo finansuojama lėšomis, suteiktomis atsakovo pagal pasirašytas sutartis, kad abu sutuoktiniai vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, nekilnojamojo turto sandorius sudarydami tiek kartu, tiek atskirai, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovo įnašas pagal Jungtinės veiklos sutartį yra jo asmeninė nuosavybė.
Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. A2-598/2014, pagal ieškovo bankrutavusios 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-05-28 sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-280-585/2013 (T3 b.l. 24-25), konstatuota, kad sutuoktiniai nuo 1998-06-22 AB SEB banke valdė bendras sąskaita, iš kurių atsakovės (ieškovės nagrinėjamoje byloje) sutuoktinis bendrijai pervesdamas lėšas suteikė paskolą. Paskola buvo grąžinta į tą pačią sutuoktinių valdomą sąskaitą, tačiau sutuoktinės vardu.
Vilniaus apygardos teismo 2015-05-26 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2894-450/2015 (T2 b.l.179-182, T6 b.l. 87-90), ieškovo bankrutuojančios 16-osios Gyvenamųjų namų statybos bendrijos administratoriaus UAB „Draugo petys“ ieškinys dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiu, pareikštas atsakovei N. M., buvo patenkintas. Lietuvos Apeliacinio teismo 2016-04-14 sprendimu (T6 b.l.217-223) Vilniaus apygardos teismo 2015-05-26 sprendimas panaikintas, ieškinys atmestas. Sprendime konstatuota, kad „Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino turinčiomis prejudicinę reikšmę, o todėl iš naujo neįrodinėtinomis kitose civilinėse bylose, susijusiose su teisminiais ginčais dėl šios bankrutuojančios įmonės skolos (t. 1, b. l. 8-9,182-188; prijungtoji civilinė byla Nr. 2-280-585/2013 ir jos b. l. 21-217), nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su apeliantės ir trečiojo asmens šeimyniniais ryšiais bei jų turto bendrumu, su jų jungtine veikla, su teismų konstatuotu faktu dėl duomenų apie asmeninį ginčo lėšų priklausymą būtent E. J. M. nebuvimu, taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį ir tokią aplinkybę, kad teismų jau yra pripažinta apeliantės teisė į bankroto byloje patvirtintų kreditoriaus E. J. M. vardu finansinių reikalavimų dalį, jos dydį nustatant sutuoktinių turto pa(si)dalijimo procese. Šalių ginčo dėl to, kad paskolos sutartyse bei faktinio paskolos dalyko sumokėjimo dokumentuose užfiksuotos atitinkamų paskolos dalių perdavimo datos bei sumos sutampa, nekilo. Darytina išvada, kad tiek paskolos sutartyse (t. 1, b. l. 20-30), tiek ir sąskaitos išrašuose bei mokėjimo nurodyme (t. 1, b. l. 34-45) įvardintos sumos yra ta pati bankrutuojančios ieškovės skola, kuri, kaip kreditorinis reikalavimas, buvo patvirtinta tik trečiajam asmeniui E. J. M. jo 2011-09-28 pareiškimo, adresuoto bankroto administratoriui (t. 1, b. l. 32-33), pagrindu, šiame pareiškime trečiajam asmeniui deklaruojant paskolos suteikimą iš asmeninių lėšų. Tačiau pirmiau teismų jau nustatyti prejudicniai faktai nagrinėjamo ginčo kontekste reiškia tai, jog ne tik trečiasis asmuo E. J. M. turi galiojančią turtinę teisę į bankrutuojančią bendriją (ieškovę) už šiai suteiktą paskolą, bet tokią teisę turi ir apeliantė. Šią iš ginčo paskolų kildinamą turtinę teisę į bankrutuojančią ieškovę apeliantė ir trečiasis asmuo gali pasidalinti būtent per santuokoje įgyto turto dalybų procesą...“.
Atsakovas pateikė 2011-09-28 pareiškimo kopiją UAB „Draugo petys“ (T3 b.l. 70-71), banko Esprito Santo pavedimo kopijos vertimo dalį (T3 b.l. 72-73), kurio vertime nurodyta, kad 2008-11-24 buvo atliktas pavedimas iš Kinski holdings sąskaitos 960000 EUR sumai gavėjui E. M. kaip investicija į nekilnojamąjį turtą, atsakovas pateikė sąskaitų AB Vilniaus bankas išrašų kopijas (T4 b.l. 126-179), paskolų sutarčių kopijas, kuriomis ieškovė 16-ajai gyvenamųjų namų statybų bendrijai skolino lėšas (T3 b.l.75-87), ieškovė byloje taip pat teikė sąskaitas ir jų išrašus (T1 b.l. 92-93,T5 b.l.130-138, T6 b.l.3-18, 150-151, 157-167), byloje pateikta bendrosios jungtinės veiklos 1999-06-18 sutarties kopija (T1 b.l. 94, T2 b.l.10-12). Iš aukščiau išdėstytų teismo sprendimų matyti, kad šie įrodymai yra įvertinti nagrinėjant aukščiau nurodytas civilines bylas, todėl teismas dėl jų nepasisako. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kurie paneigtų aukščiau nurodytuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes ir nustatytus faktus bei padarytas išvadas, todėl į šalims dalintino turto balansą įtrauktinas ir bankroto byloje atsakovo vardu patvirtintas kreditorinis reikalavimas 16-ajai gyvenamųjų namų statybų bendrijai.
Ieškovė pateikė 1999-10-19 sutarties kopiją (T1 b.l. 115-117), kurioje nurodyta, kad N. M. iš B. A. už 180000 Lt nupirko Vilniaus m. 16-ojoje namų statybos bendrijoje jam priklausantį pajinį įnašą, kuris sudaro 2400 Lt sumą, kad N. M. iš A. V. už 20000 Lt nupirko Vilniaus m. 16-ojoje namų statybos bendrijoje jam priklausantį pajinį įnašą, kuris sudaro 400 Lt sumą; kad N. M. iš R. M. už 622640 Lt nupirko Vilniaus m. 16-ojoje namų statybos bendrijoje jam priklausantį pajinį įnašą, kuris sudaro 2400 Lt sumą. Ieškovė pateikė mokėjimo pavedimus, patvirtinančius, kad ji 1999-10-21 B. A. pervedė 178000 Lt ir 20000 Lt (T3 b.l. 16, 17), R. M. – 620640 Lt, (T3 b.l. 16a). 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos vienintelio nario ir akcininko sprendimo, priimto 2001-05-19, kopijoje (T1 b.l. 90) nurodyta, kad ieškovė 1999-10-19 sutarties, patvirtintos Vilniaus 24-ojo notarų biuro notaro (Registro Nr. AD-3959), įsigijo iš A. V., B. A., R. M. jiems nuosavybės teise priklausančius 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos pajinius įnašus ir perėmė visas turtines ir neturtines teises bei tapo vienintele narė ir pajininke, kurios raštiški sprendimai prilyginami susirinkimo nutarimams ir priėmė sprendimą save paskirti bendrijos pirmininke.
Ieškovė prašo padalinti šalims vienintelės pajininkės turimus pajinius įnašus. Šie pajiniai įnašai yra įgyti šalių santuokos metu, todėl laikytini šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Pajinis įnašas yra turtinė reikalavimo teisė į 16-ąją gyvenamųjų namų statybos bendriją, todėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis pajinis įnašas gali būti dalinamas. Ieškovė į bylą pateikė vienintelį dokumentą – pajinių įnašų pirkimo – pardavimo 1999-10-19 sutarties kopiją, kuri patvirtina, kad ieškovė iš trijų fizinių asmenų už 822640 Lt nupirko pajinius įnašus, sudariusius 5200 Lt. Šiuo dokumentu ieškovė grindžia ir prašomo padalinti šalims pajinio įnašo vertę, tačiau, teismo manymu, šis dokumentas nėra pakankamas tam, kad įvertinti šalims bendrosios jungtinės teises galimai priklausančio pajinio įnašo dydį (vertę). Dokumentų, kurie leistų tai padaryti šalys bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Atsakovas nurodė, kad pajinio įnašo vertė yra nulinė, nes 16-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai yra iškelta bankroto byla. Atsakovas nurodė, kad jis intereso į 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos pajų neturi ir prašė pajinio įnašo nedalinti, palikti jį ieškovei. Ieškovės pateikti dokumentai neleidžia nustatyti jos, kaip vienintelės pajininkės turimo pajinio įnašo dydžio, o Vilniaus apygardos teismo 2011-07-07 nutartimi patenkinus E. J. M. prašymą, 16-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai buvo iškelta bankroto byla (T1 b.l.73-74). Šia nutartimi konstatuota, kad bendrovės finansiniai įsipareigojimai 2011-06-29 dienai buvo 204448,96 Lt. Bendrijos debitorių skolos sudaro 1684223,90 Lt. Bendrijai priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 2009-02-03 sudarė 494000 Lt (143072,29 EUR) ir pastatas-gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2009-02-03 sudarė 1315000 Lt (380850,32 EUR). Šia nutartimi konstatuota, kad 16-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija yra nemoki, nes pradelsti bendrijos įsipareigojimai (6067235,84 Lt/1757192,96 EUR) viršija pusę turimo turto (3493223,90 Lt/1011707,27 EUR) vertės (T1 b.l.73-74). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2012-05-10 nutartimi pripažino 16-ąją gyvenamųjų namų statybos bendriją bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bendrijos turimo turto vertei esant dvigubai mažesnei nei turimi kreditoriniai reikalavimai, atsakovui neprašant dalinti pajinio įnašo, abejojant ieškovės nurodytąja pajinių įnašų verte, ieškovei, kaip vienintelei pajininkei, priklausantis pajinis įnašas į dalintino turto balansą neįtraukiamas, šalims nedalijamas, pajinį įnašą priteisiant ieškovei.
Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nesutinka su ieškovės nurodytomis turto vertėmis, tačiau savo turto verčių varianto nepateikė, nereiškė prašymo skirti turto vertės ekspertizės. Ieškovė dalintino nekilnojamojo turto vertes nustatė pagal jos pateiktuose išrašuose nurodytas turto vertes.
CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.
Ieškovės pateiktuose 2012-11-09 sudarytuose Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodyta, kad: negyvenamosios patalpos – patalpos rūsyje, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2008-04-10, buvo 311000 Lt (90071,83 EUR) (T1 b.l. 62-63); pastato-kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2008-04-10, buvo 460000 Lt (133225,21 EUR) (T1 b.l. 64-66); buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2012-10-25, buvo 443000 Lt (128301,67 EUR) (T1 b.l. 67-68); buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2012-10-25, buvo 96400 Lt (27919,37 EUR) (T1 b.l. 69-70). Kaip matyti iš verčių nustatymo datų, nekilnojamojo turto rinkos vertės buvo nustatytos iki ieškinio teismui (2013-06-11) pateikimo dienos. Esant visiems žinomai aplinkybei, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė turi savybę kisti, teismo sprendimą priimant praėjus 8 ir 4 metams nuo nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytų datų, esant įstatymo reikalavimui dalijamo bendro turto vertę nustatyti pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, įstatymui suteikiant teismui teisę naudotis informacinių sistemų ir registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), dalintino nekilnojamojo turto vertė nustatoma vadovaujantis VĮ Registrų centras viešame nekilnojamojo turto registre, viešai skelbiamomis vidutinėmis rinkos vertėmis galiojančiomis nuo 2016-01-01.
Minėtame registre nurodyta, kad negyvenamosios patalpos – patalpos rūsyje, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 52700 EUR, o ½ dalies vertė – 26350 EUR; pastato-kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 97600 EUR, o ½ dalies vertė – 48800 EUR; buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 141000 EUR; buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 27900 EUR, o ½ dalies vertė – 13950 Lt. Taigi viso šalims dalintino nekilnojamojo turto vertė yra lygi 230100 EUR.
Ieškovė šalių bendrosios jungtinės nuosavybes teise įgytų transporto priemonių vertes nustatė vadovaudamasi jos pateiktais dokumentais: 2006-03-10 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 060310G, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „JMA Centras“, kurios kopijoje nurodytas sutarties dalykas – automobilis Subaru Forester 2,0 ZL AT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagamintas 2006 metais, kurio kaina 75400 Lt (21840 EUR) (T1 b.l. 74-78). Šis automobilis ieškovei buvo perduotas 2006-03-10 (T1 b.l. 86). Priedo prie sutarties Nr. 080525K024 kopija dėl transporto priemonės Subaru Forester 20XS 1S AT 2008 modelio, kur tokios transporto priemonės kaina nurodyta 84400 Lt (24443,93 EUR) (T1 b.l. 81), su papildoma įranga – 84760 Lt (24548,19 EUR) (T1b.l.82) bei registracijos pažymėjimo kopija (T1 b.l. 83), kur nurodyta, kad automobilis Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovės vardu; 2008-08-22 PVM sąskaitos-faktūros JMA Nr.0808032 kopija (T1 b.l.), kur nurodyta, kad 16-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija yra Subaru N. F., kurios kaina 84760 Lt, pirkėja ir nurodytą kainą turi sumokėti iki 2008-08-25 (T1 b.l. 84); 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos vienintelio nario ir akcininko sprendimo, priimto 2010-07-02, kopijoje (T1 b.l. 104, T6 b.l.25, 101) nurodyta, kad bendrijai negrąžinant ieškovei skolos, dalis skolos, t.y. 40000 Lt (11584,80 EUR), ieškovei grąžinama automobiliu Subaru Forester valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas dėl nurodytų transporto priemonių verčių nepasisakė. Lietuvos Respublikoje nėra viešo registro, kuriame būtų skelbiamos transporto priemonių rinkos vertės. Todėl darytina išvada, kad transporto priemonių vertė yra ieškovės nurodytoji vertė ir sudaro 115400 Lt (33422 EUR).
Informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2011-11-04 nutartimi patvirtinti trečiosios eilės kreditorių reikalavimai, tarp kurių yra ir E. J. M. 5591024,70 Lt (1619272,69 EUR) dydžio kreditorinius reikalavimas 16-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai. Liteko informacinės sistemos duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2015-04-29 nutartimi 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos lėšomis, pardavus jos turtą, atsakovui buvo sumokėta 473700,81 EUR suma, patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kur atsakovo reikalavimas – 1145571,89 EUR.
Sudarius dalintino turto balansą matyti, kad viso šalims dalintino turto vertė būtų 1882794,69 EUR, turtą dalijant sutuoktiniams lygiomis dalimis, kiekvienam jų tektų turto už 941397,35 (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
Negyvenamųjų patalpų – patalpų rūsyje, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį priklauso atsakovui ir atsakovo sūnui. Ginčo, kad šis turtas būtų priteistas atsakovui byloje nėra, todėl dalijant šalių turtą, atsakovui priteisina ½ dalis negyvenamųjų patalpų – patalpų rūsyje, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis pastato-kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl protinga kitą šio turto dalį priteisti ieškovei, be to, dėl šio turto priteisimo, jį dalijant sutuoktiniams, taip pat ginčo nėra.
Ieškovė prašo jai priteisti natūra visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas neišdėstė aiškios pozicijos, kodėl šis turtas turėtų būti padalintas kitaip. Tarp šalių vyksta ne vienas teisminis procesas, o tai leidžia daryti išvadą, kad joms bus sudėtinga bendrai naudotis šiuo daiktu, todėl nėra protinga šį butą natūra padalinti šalims po ½ dalį. Be to, atsakovui priteisus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), kitas šalių santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas butas priteistinas ieškovei.
Atsakovas nurodė, kad abi transporto priemonės yra registruotos ieškovės vardu. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad Subaru Forester 2,0 ZL AT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ji nesinaudoja, nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad transporto priemonės areštuotos, jų saugotoja yra ieškovė. Nurodė, kad šios priemonės priteistinos ieškovei.
Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis (T2 b.l. 61-66, 68-76) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-4518-910/2014 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-37310-2013-9), areštuotas ieškovės vardu registruotas turtas: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonės Subaru Forester valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-14 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-208-464/2016 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-37310-2013-9) 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos ieškinys dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, pareikštas N. M., atmestas, todėl pats arešto faktas šiuo metu nėra svarbus, sprendžiant, kuriam iš sutuoktinių priteistinos transporto priemonės. Tačiau šiuo atveju tebėra svarbu, kas yra šio turto saugotojas. Pagal turto arešto aktą, transporto priemonių saugotoja – ieškovė, todėl tik ji turi pareigą užtikrinti areštuotos transporto priemonės išsaugojimą ir atsakinga už jos naudojimą. Todėl esant skirtingiems ieškovės ir atsakovo paaiškinimas dėl Subaru Forester 2,0 ZL AT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotojo, byloje nesant kitų įrodymų, kad ieškovė šalims priklausančia transporto priemone nesinaudoja, esant įrodymams, kad šios transporto priemonės įsigijimo iniciatore buvo ieškovė, jai esant areštuoto automobilio saugotojai, atsakovui nesutinkant, kad ši transporto priemonė būtų priteista jam, ir nesant ginčo dėl transporto priemonės Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo ieškovei, ieškovei priteistinos abi šalių santuokoje įgytos transporto priemonės: Subaru Forester valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, šalių bendrosios jungtinės nuosavybes teise įgytas turtas dalintinas taip: ieškovei natūra priteistinas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 141000 EUR; ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - vertė – 13950 Lt, transporto priemonė Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė - 24548,19 EUR ir transporto priemonė Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė - 11584,80 EUR, t.y., viso turto natūra už 191082,99 EUR. Atsakovui natūra priteistinos: ½ dalis negyvenamųjų patalpų – patalpų rūsyje, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė - 26350 EUR; ½ dalis pastato-kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 48800 EUR, viso turto natūra už 75150 EUR.
Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-11-04 nutartimi patvirtinti trečiosios eilės kreditorių reikalavimai, tarp kurių yra ir E. J. M. 5591024,70 Lt (1619272,69 EUR) dydžio kreditorinius reikalavimas 16-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai. Taigi kiekvienai šalių ieškinio pareiškimo teismui metu priklausė kreditorinius reikalavimas 16-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai lygiomis dalimis, t.y., po 809636,35 EUR.
Mineta, kad dalijant šalių santuokoje įgytą turtą kiekvienai jų turi tekti turto už 941397,35 EUR. Ieškovei priteisto natūra turto vertė yra 115932,99 EUR didesnė nei atsakovui priteisto natūra turto vertė, todėl ieškovei priteistino kreditorinio reikalavimo suma mažintina šia verte ir ieškovei priteistinas 693703,36 EUR dydžio kreditorinis reikalavimas 16-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai, atsakovui – 925569,34 EUR, iš kurio, kaip yra minėta, pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-04-29 nutartį, atsakovui išmokėta 473700,81 EUR suma pardavus 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos turtą.
Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių argumentų, rašytinių įrodymų, laikydamas, jog jie nebuvo esminiais sprendžiant šalių ginčą.
Ieškovei pateikė teismui prašymą ir jį pagrindžiančius įrodymus ir prašė iš atsakovo priteisti 13351,21 EUR bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė prašymą ir jį pagrindžiančius įrodymus ir prašė priteisti iš ieškovės 18733,46 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Patenkinus 80 procentų ieškovės reikalavimo (prašė priteisti turto už 1173795,85 EUR, priteista už 941397,35 EUR), iš atsakovo ieškovei priteistina 10680,97 EUR bylinėjimosi išlaidų suma, iš ieškovės atsakovui 3746,69 EUR bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9 punktai, CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu patirta 8,98 EUR pašto išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinos 7,18 EUR bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, iš ieškovės valstybei išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą nepriteistinos, nes yra mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 268, 270, 385 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Padalinti šalių santuokoje įgytą turtą:
ieškovei N. M., Airijos pilietei, gimusiai 1958-07-18, natūra priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);
ieškovei N. M., Airijos pilietei, gimusiai 1958-07-18, priteisti 693703,36 EUR dydžio kreditorinį reikalavimą 16-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011-11-14 nutartimi kreditoriui E. J. M., paso Nr. . (duomenys neskelbtini), gimusiam 1948-08-10;
ieškovei N. M., Airijos pilietei, gimusiai 1958-07-18, priteisti 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos pajinius įnašus, įgytus pagal pajinių įnašų pirkimo – pardavimo 1999-10-19 sutartį ir turimus pagal 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos vienintelio nario ir akcininko 2001-05-19 sprendimą;
atsakovui E. J. M., Airijos piliečiui, gimusiam 1948-08-10, natūra priteisti ½ dalį negyvenamųjų patalpų – patalpų rūsyje, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
atsakovui E. J. M., Airijos piliečiui, gimusiam 1948-08-10, priteisti 925569,34 EUR dydžio kreditorinį reikalavimą 16-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011-11-14 nutartimi kreditoriui E. J. M., paso Nr. . (duomenys neskelbtini), gimusiam 1948-08-10, iš kurio pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-04-29 nutartį atsakovui išmokėta 473700,81 EUR suma pardavus 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos turtą.
Priteisti iš ieškovės N. M., Airijos pilietės, gimusios 1958-07-18, atsakovui E. J. M., Airijos piliečiui, gimusiam 1948-08-10, 3746,69 EUR (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 69 centus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo E. J. M., Airijos piliečio, gimusio 1948-08-10, ieškovei N. M., Airijos pilietei, gimusiai 1958-07-18, 10680,97 EUR (dešimt tūkstančių šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 97 centus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo E. J. M., Airijos piliečio, gimusio 1948-08-10, valstybės naudai 7,18 EUR (septynis eurus ir 18 centų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasita Kurakienė