Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-03-09][nuasmeninta nutartis byloje][AS-120-662-2017].docx
Bylos nr.: AS-120-662/2017
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylų pagal atskiruosius skundus procesas
Bylų pagal atskiruosius skundus procesas
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl ikiteisminio tyrimo, bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje

Administracinė byla Nr. AS-120-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04180-2016-5

                                          Procesinio sprendimo kategorija: 59.2

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. kovo 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas S. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. spalio 19 d. teismui pateikė skundą, prašydamas įpareigoti antstolį D. Š. panaikinti pareiškėjo piniginių lėšų, esančių pareiškėjo sąskaitoje Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, areštą, grąžinti paimtus pinigus ir nebeskaičiuoti delspinigių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir jį su priedais grąžino pareiškėjui, konstatavęs, kad ginčas kilo iš civilinių teisinių santykių ir buvo teismingas bendrosios kompetencijos teismams, bei nurodė, jog pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio veiksmais, turėtų kreiptis į antstolį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 str. 2 ir 3 d., 512 str.).

 

II.

 

Pareiškėjas S. Š. 2016 m. spalio 31 d.pateikė atskirąjį skundą, prašydamas įpareigoti antstolį D. Š. panaikinti piniginių lėšų, esančių pareiškėjo sąskaitoje Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, areštą, grąžinti paimtus pinigus ir nebeskaičiuoti delspinigių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2016 m. lapkričio 17 d. nustatytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. atskirajame skunde nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalyje išvardytus skundo elementus ir suformuluoti atskirojo skundo prašymą, vadovaujantis ABTĮ 154 straipsniu.

Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame iš esmės atkartojo skundo ir atskirojo skundo argumentus bei paaiškino nesuprantantis teisinių dalykų ir kokias klaidas teismas prašė jį ištaisyti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi nusprendė pareiškėjo atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti padavusiam asmeniui, padaręs išvadą, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino nustatytų atskirojo skundo trūkumų.

 

III.

 

Pareiškėjas S. Š. 2016 m. lapkričio 30 d.pateikė atskirąjį skundą, prašydamas įpareigoti antstolį D. Š. grąžinti iš pareiškėjo areštuotus pinigus, kuriuos jam atsiuntė artimieji, panaikinti piniginių lėšų, esančių pareiškėjo sąskaitoje Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, areštą ir nebedidinti pareiškėjo skolos.

Pareiškėjas teigia, kad tikisi, jog jis viską aiškiai surašė. Pareiškėjas neturėjo teisinių žinių, o Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime nebuvo į ką kreiptis teisiniais klausimais. Pareiškėjas tikisi teismo pagalbos, kadangi jis turi rimtų sveikatos sutrikimų ir, areštavus sąskaitą, negalėjo įsigyti maisto. Be to, pareiškėjas mano, kad jo dalyvavimas nagrinėjant bylą yra būtinas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas S. Š. siekė įpareigoti antstolį D. Š. grąžinti iš pareiškėjo paimtus pinigus, panaikinti piniginių lėšų, esančių pareiškėjo sąskaitoje Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, areštą ir nebeskaičiuoti delspinigių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, konstatavęs, kad šis skundas neatitiko ABTĮ 134 ir 154 straipsnių reikalavimų.

Pareiškėjas teismui pakartotinai pateikė skundą, iš esmės grįstą ankstesniuose skunduose nurodytomis aplinkybėmis dėl ginčo esmės.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį, teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pastebėtina, jog pareiškėjas nepaaiškino, kodėl jo dalyvavimas nagrinėjant atskirąjį skundą yra būtinas, nenurodė jokių tai patvirtinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių reikėtų skirti žodinį bylos nagrinėjimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjui nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. – įskaitant) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Apeliaciniame skunde nurodoma: 1) teismo, kuriam adresuojamas apeliacinis skundas, pavadinimas; 2) apelianto vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas) ir adresas, jeigu apeliantas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 3) kitų proceso dalyvių, išskyrus šalių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovus, pavadinimai ir adresai, jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 4) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą; 5) ginčijami klausimai; 6) įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas); 7) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); 8) įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes; 9) pageidavimai dėl teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis; 10) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai jis to pageidauja; 11) pridedamų prie apeliacinio skundo dokumentų sąrašas (ABTĮ 134 str. 2 d.). Taigi, atskirajame skunde turi būti visi šie apeliacinio skundo elementai.

Pagal ABTĮ 154 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atitinkamai iš atskirajame skunde suformuluotų reikalavimų turi būti aišku, kurios iš šių atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka baigčių pareiškėjas siekė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atskirajame skunde pateiktas reikalavimas – įpareigoti antstolį atlikti tam tikrus su pareiškėjo piniginių lėšų, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo sąskaitoje, areštu susijusius veiksmus – neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, kadangi šie reikalavimai nėra susieti su (iš atskirojo skundo turinio numanomai) skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi, t. y. nėra prašoma šią nutartį panaikinti ar pakeisti, bei nepateikti argumentai, kodėl pareiškėjas su šia nutartimi nesutiko ir pateikė atskirąjį skundą. Pastebėtina, kad analogiškus trūkumus skundžiama 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, pareiškėjui 2016 m. spalio 31 d. atskiruoju skundu (b. l. 12) apskundus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (b. l. 1). Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo pateiktų atskirųjų skundų turiniu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad šie atskirieji skundai neatitinka ABTĮ 134 straipsnio nuostatų ir juose pateikti reikalavimai suformuluoti neatsižvelgiant į ABTĮ 154 straipsnį.

Pagal ABTĮ 138 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui; dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti skundą pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 2 dalimi ir 151 straipsniu, teismo nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti atskirąjį skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-614-520/2016).

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjas nepašalino 2016 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodytų 2016 m. spalio 31 d. atskirojo skundo trūkumų, todėl atsisakė jį priimti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šio atskirojo skundo ir pareiškėjo 2016 m. lapkričio 10 d. pateikto patikslinto atskirojo skundo turiniu (b. l. 12), pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui. Remiantis tuo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą ir nusprendė jį laikyti nepaduotu, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 30 d. atskirajame skunde nepateikė jokių nesutikimo su 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatytais trūkumais ar 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi argumentų.

Dėl pareiškėjo suformuluotų reikalavimų teisėjų kolegija pabrėžia, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog skundus dėl antstolių veiksmų ar neveikimo nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, vadovaudamiesi Civilinio proceso kodekso nuostatomis (510 ir 512 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-452-146/2016, 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-24-143/2017). Kadangi aptariamu atveju pareiškėjas į administracinį teismą kreipėsi būtent dėl antstolio veiksmų, pareiškėjo keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat išaiškintina, kad teisės aktai numato teisę asmenims gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 str. 1 d. ir 11 str.), be kita ko, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikiamą antrinę teisinę pagalbą vykdant asmenų gynybą ir atstovavimą bylose.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. atskirasis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo S. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai              Audrius Bakaveckas

 

 

              Arūnas Dirvonas

 

 

              Vaida Urmonaitė-Maculevičienė