Civilinė byla Nr. e2-161-892/2026

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00634-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5 2.6.10.6; 2.6.18.3; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 3 d.  

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,

 sekretoriaujant Inai Jokst, Violetai Kavaliauskienei 

 dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Arūnui Abraičiui,  

 atsakovės atstovui advokatui Egidijui Vosyliui, 

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Spintera“ ieškinį atsakovei UAB „Ekrp“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės UAB „Ekrp“ priešieškinį ieškovei UAB „Spintera“ dėl nuostolių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. 2025 m. vasario 25 d. (DOK – 10573) patikslinusi ieškinio reikalavimus ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 16 502,71 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. birželio 3 d., kad ji, atstovaujama vadovo V. V., ir MB „Ekrp“, atstovaujama direktoriaus R. P., sudarė žodinę statybos subrangos sutartį. Dėl sutarties sąlygų (darbų apimties, įkainių, darbų atlikimo terminų) su atsakove ir akcininku E. K. tarėsi ieškovės atstovas statybos darbų vadovas Z. V.. Šalys susitarė, kad statybos darbus vykdys pagal 2024 metų UAB „PI Projektai“ paruoštą statybos vienbučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), projektą ir 2024 m. birželio 1 d. sąmatą. Sąmatoje nurodyti numatomi statybos darbai už 9 285 Eur: mūro darbai - 2 860 Eur, pertvarų mūras – 2 175 Eur, sąramų ir žiedo betonavimas – 3 050 Eur, ankerių pastatymas – 80 Eur, sąramos – 1 120 Eur. Šalys susitarė, kad ieškovė statybos darbus atliks savo medžiagomis, apmokės už statybos įrankių nuomą, transporto paslaugas, vėliau šios išlaidos bus įtrauktos į atliktų darbų aktą, o atsakovė atsiskaitys pagal akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. 2024 m. lapkričio 22 d. akte nurodyta, kad ieškovė atsakovei perduoda atliktų darbų, faktinių išlaidų, įgyjant ir panaudojant statybines medžiagas, nuomojant statybos įrankius, perkant transporto paslaugas už 16 502,71 Eur. Į aktą įtraukti darbai už 9 285 Eur, iš jų: mūro darbai -  2 860 Eur sumai, pertvarų mūras - 2 175 Eur, sąramų ir žiedo betonavimas - 3 050 Eur, ankerių pastatymas - 80 Eur, sąramos - 1 120 Eur. Išlaidos statybinėms medžiagoms, įrankių nuomai, transporto paslaugoms sudarė - 4 353,60 Eur, pastolių nuoma - 1 270 Eur, papildoma armatūra  50 Eur, lentos, gegnės - 831,60 Eur, transporto paslaugos – 330 Eur, žiedai karkasams - 530 Eur, betono paslaugos - 697 Eur, sąramų pirkimas – 150 Eur, kitos pirktos medžiagos pagal sąskaitą - 495 Eur. 2024 m. lapkričio 22 d. ieškovė atsakovei išsiuntė aktą, tačiau atsakovė jo nepasirašė, nors ir neginčijo, todėl jis yra galiojantis. 2024 m. lapkričio 26 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija SPI Nr. 0000212 ir ją išsiuntė apmokėjimui. Pastebėjusi klaidą, ieškovė 2025 m. vasario 24 d. surašė Kreditinę PVM sąskaitą faktūrą KSPĮ Nr. 25/001. Ieškovė pažymėjo, kad atliko darbus, nurodytus darbų perdavimo akte, 16 502,71 Eur sumai. Atsakovė atsisakė priimti darbus. Ieškovei, vienašališkai pasirašius aktą, atsakovė prarado teisę remtis darbo trūkumo faktu CK 6.662 straipsnio 3 dalies prasme, todėl ieškovė įgijo subjektinę teisę iš atsakovės reikalauti sumokėti 16 502,71 Eur, o atsakovei atsirado sutartinė prievolė šią skolą sumokėti.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. 2025 m. birželio 6 d. priešieškiniu (DOK – 30183) prašė priteisti iš ieškovės 17 938 Eur nuostolių dėl nekokybiškai atliktų darbų ir jų defektų šalinimo bei 3 200 Eur avanso, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė nurodė, kad šalys 2024 m. birželio 3 d. sudarė subrangos sutartį, pagal kurią UAB „Spintera“ įsipareigojo už 7 070 Eur atlikti namo mūro ir betonavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji sumūrijo 145 m2 vidaus pertvarų, neatitinka tikrovės, nes pagal sąmatą ir projektą jų yra 107 m2. Taip pat ieškovė nurodė didesnes žiedo ir sąramų betonavimo kainas nei buvo sutartos. Ieškovė kainas nurodo tokias, kokias atsakovė buvo sutarusi su užsakove, tačiau sąramas ir žiedą ieškovė darė iš atsakovės medžiagų, o ne iš savo, tam tikrą procentą turėjo uždirbti ir atsakovė kaip generalinė rangovė. Taip pat buvo tartasi, kad ieškovė naudos savo pastolius ir įrankius, todėl reikalavimas sumokėti už nuomą nepagrįstas. Ieškovės darbuotojai sugadino atsakovės generatorių ir perforatorių, kurių bendra kaina apie 1 200 Eur. 2024 m. birželio – liepos mėnesio pradžioje ieškovė atliko mūro ir betonavimo darbus, tačiau jie buvo atlikti nekokybiškai ir teko perdaryti. Ieškovė pradėjo atlikinėti darbus savarankiškai, o atsakovė, pasitikėdama ieškovės teiginiais apie didelę patirtį, jų darbų pradžioje nekontroliavo, tačiau užsakovas pranešė apie darbo trūkumus. Ieškovė netinkamai atliko šiuos darbus: 1) sienos išmūrytos kreivai; 2) prie langų ir durų kraštų palikti labai maži blokelių gabaliukai, kurie tvirtinant langus ar duris suskiltų; 3) nuskaldyti blokelių kraštai; 4) blokeliai aptepti, išteplioti dideliais kiekiais klijų, o tam tikrose vietose sumūrinti užtepus per mažai klijų, ne visiškai tinkamai juos suklijavus; 5) suskilinėjusios sąramos; 6) betonas ženkliai išlindęs iš sienų; 7) įrengta sąrama ten, kur jos neturi būti; 8) ne visose sąramose buvo armatūra iki galo; 9) nesuarmuoti blokeliai; 10) nepalikta anga užmūrijant visą sieną arba nepalikta anga metaliniam balkiui. Dėl šių darbų trūkumų atsakovė patyrė didelius nuostolius, nes teko griauti mūro sienas ir tinkamai armuoti bei iš naujo mūryti sienas, išgriauti sąramas ir iš naujo jas subetonuoti, pirkti naujas statybines medžiagas, atlikti ne tik darbą iš naujo, bet ir papildomai mokėti už griovimą, klijų šlifavimą nuo sienų, o taip pat už trijų konteinerių statybinių medžiagų išvežimą. Ieškovė kieme paliko didžiulę krūvą betono, todėl atsakovės darbuotojams teko ją sudaužyti ir išvežti. Su priešieškiniu pateikiamos statybinių medžiagų pirkimo sąskaitos, kurios patvirtina, kad po ieškovės darbų atlikimo 2024 m. liepos 9 d. ir 2024 m. liepos 11 d. buvo pirktas betonas sąramų perdarymui 915,97 Eur ir 379,94 Eur sumai, 2024 m. liepos 11 d. UAB „Senukai“ sąskaita – faktūra 20 Eur sumai ir 2024 m. liepos 11 d. 40 Eur sumai, patvirtinančias, jog buvo pirkta viela ir putos pamato, kurį apgadino ieškovės darbuotojai, taisymui, taip pat 2024 m. liepos 11 d. buvo pirktas sausas betonas ir armatūra už 117,49 Eur sąramų perdarymui. Statybos darbus taisant trūkumus atliko R. P., E. K., K. T. ir R. A.. K. T. ir R. A. už atliktą darbą buvo sumokėta po 2 000 Eur (grynais), R. P. - 1 800 Eur (pridedamas kvitas) ir E. K. – 1 809 Eur (grynais). Iš viso ieškovės darbuotojai sugadino 10,8 m3 blokelių, kurių kaina po 126,36 Eur už 1 m3, iš viso už 1 364,68 Eur (blokelių kaina matosi iš 2024 m. gegužės 28 d. pirkimo sąskaitos). Papildomai buvo pirkti klijai už 200 Eur, armatūrinės sijos - už 80 Eur, remontiniai mišiniai - už 195 Eur (kainos matosi iš pridedamų sąskaitų faktūrų). Dėl UAB „Spintera“ nekokybiškų darbų vos nebuvo nutraukta užsakovo rangos sutartis su atsakove. Dėl nekokybiškų darbų trūkumų šalinimo ir perdarinėjimo atsakovė nespėjo atlikti darbų numatytais terminais ir dalį sienų pridavė su nedideliais defektais užsakovui, todėl užsakovas galutiniame darbų priėmimo perdavimo akte dėl to sumažino darbų kainas ir kiekius: 1) blokelių mūro nelygumai ir vertikalumo neišlaikymas – 1 000 Eur; 2) išliekų monolitinių kolonų lygtinių blokelių sistemoje nelygumų tvarkymas – 300 Eur; 3) blokelių ir plytų mūro tvarkymas nuvalant skiedinio ir klijų nutekėjimus – 200 Eur; 4) likusių objekte šiukšlių surinkimas, valymas, pakrovimas į konteinerį – 300 Eur; 5) statybinių atliekų išvežimas konteineriu – 300 Eur; 6) mažinama blokelių mūro darbų apimtis iš jos išimant frontonų mūrą – 2 000 Eur; 7) kompensacija už techninės priežiūros, projektuotojų ir kito techninio personalo darbo valandas – 900 Eur. Iš viso užsakovė sumažino kainą 5 000 Eur. Todėl atsakovės dėl ieškovės nekokybiškų darbų patirtas nuostolis sudarė 17 938 Eur.

5. Atsakovė pažymėjo, kad dėl ieškovės kaltės atsakovė patyrė 17 938 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 5 000 Eur sumažinta darbų kaina, griovimo darbai, naujų blokelių ir kitų medžiagų pirkimas - 4 329 Eur, šiukšlių išvežimas – 1 000 Eur (buvo sumokėta grynais, įrodymų nėra, tačiau nuotraukose matosi trys konteineriai pilni sugadintų blokelių, sąramų), naujai atliekamas mūrijimas ir sąramų betonavimas – 7 609 Eur (darbą atliko 4 darbuotojai, kurie trūkumus taisė 9 dienas). Taip pat ieškovės vadovui buvo duotas 3 200 Eur avansas, kurį ieškovė turėtų grąžinti. Bauda už vėlavimą atsakovei buvo paskirta užsakovės dėl to, kad ieškovės darbuotojai buvo dvi savaites kažkur dingę, todėl darbai nebuvo laiku atlikti. Tai, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, patvirtina ne tik nuotraukos, bet ir užsakovo konstruktoriaus Š. V. elektroninis laiškas, kuriame jis nurodė, jog nežino, dėl ko sutrūko sąramos, bet spėja, kad dėl netinkamo betono sutrombavimo, pasiūlė jas nugriauti ir betonuoti jas iš naujo.

6. Ieškovė atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad patikslintu priešieškiniu atsakovė nuostolius grindžia galutiniu darbų priėmimo aktu, sudarytu tarp atsakovės ir užsakovų, tačiau subrangovo sutartinės atsakomybės turinys apima tik įsipareigojimus generaliniam rangovui, subrangovas neturi ir negali turėti, sutartinių įsipareigojimų užsakovui. Galutiniu aktu atsakovė perdavė statybos darbus užsakovams, tačiau šis veiksmas nesusijęs su subrangos teisiniais santykiais, ginčo objektu. Atsakovė į bylą nepateikė 2024 m. gegužės 16 d. Rangos darbų sutarties Nr. 1, sudarytos tarp atsakovės ir užsakovų N. N. bei I. M. – N., nežinomas sutarties turinys (statybos darbų apimtis, darbų atlikimo terminai, kitos sąlygos), nėra aišku, kokius sutartimi atliktus/neatliktus darbus galutiniu aktu perduoda atsakovė užsakovams, nėra aiškūs darbų atlikimo terminai, ar iš tiesų buvo vėluojama atlikti sutartus statybos darbus, ar už termino pažeidimą buvo sutartos netesybos (bauda), nes būtent netesybas atsakovė įskaito į nuostolių sumą. Ieškovė pažymėjo, kad 2024 m. lapkričio 22 d. atsakovei išsiuntė atliktų darbų aktą ir 2024 m. birželio 1 d. sąmatą. Nuotraukų negalima laikyti įrodymais, nes jos neatitinka civilinio įstatymo keliamų reikalavimų, nepatvirtina, kad jose užfiksuoti darbai buvo atlikti ieškovės, darbai atlikti ginčo objekte. Atsakovė pridėjo PVM sąskaitas faktūras, tačiau jų teismas neturėtų laikyti įrodymais, pagrindžiančiais atsakovės patirtus nuostolius, nes PVM sąskaita  faktūra, nors ir atitinka fiskaliniams dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau nėra laikytina įrodymu, jog būtent atsakovė sumokėjo pagal šias PVM sąskaitas faktūras. Patirtas išlaidas galėtų patvirtinti kasos čekiai ar atsakovės įvykdyti mokėjimo nurodymai, tačiau tokių duomenų atsakovė nepateikia. Ieškovė statybvietėje dirbo laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2024 m. liepos 13 d. ar 2024 m. liepos 15 d. Būtent šiuo laikotarpiu atsakovei ir buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Iš atsakovės teikiamų PVM sąskaitų faktūrų negalima nustatyti, kad buvo pirktas sausas betonas už 915,97 Eur ir armatūra už 117,49 Eur sąramų perdarymui. Patikslintame priešieškinyje atsakovė teigia, jog ji išmūrijo tris kolonas bei dvi kolonas išliejo iš betono. Ieškovė sutinka su šiais atsakovės argumentais, nes būtent šiuos darbus atliko atsakovė, jie yra atvaizduoti ir galutiniame akte. Ieškovė ir atsakovė nesitarė, jog šiuos darbus atliks ieškovė. Į bylą atsakovė teikia UAB „Mokveža“ išrašytų sąskaitų faktūrų kopijas. Šios sąskaitos faktūros neturėtų būti laikomos įrodymais, nes nenurodyta medžiagų pristatymo vieta, jos neatitinka įrodymams keliamo sąsajumo reikalavimo, nėra galimybės įvertinti, ar jos buvo naudojamos ginčo statybvietėje. Galutiniame akte yra atvaizduota, kad atsakovė užsakovei perduoda papildomai, šalių sutarimu, rangovo atliktas ir aktu perduodamas užsakovui dvi mūrines kolonas su gelžbetoniniais pamatais, kurių kaina šalių sutarimu yra lygi 630 Eur plius PVM. Taip pat vietoje sutarties priede Nr. 1 aprašytų medinių sijų objekte buvo sumontuotos ir suvirintos metalinės dvitėjinės sijos, kurių montavimo darbai taip pat perduodami šiuo aktu. Taigi, nėra aišku, ar medžiagos, įvardijamos PVM sąskaitose faktūrose, nebuvo panaudotos atsakovės ir užsakovų sutartiems statybos darbams atlikti. Atsakovė teigia, kad R. P., E. K., K. T. ir R. A. už atliktą darbą buvo sumokėta po 2 000 Eur (grynais), R. P. 1 800 Eur ir E. K. – 1 809 Eur (grynais). Šie atsakovės teiginiai nėra įrodyti. Bylos aplinkybę, kad buvo atliktos fiskalinės operacijos, galima įrodinėti tik fiskaliniais dokumentais - kasos išlaidų orderiu, mokėjimo nurodymu, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikia. Į bylą atsakovė pateikia 2024 m. liepos 18 d. 2024 m. liepos 18 d. 1 800 Eur Pinigų išmokėjimo kvitą serija EKPR Nr. 0005. R. P. yra MB „Ekpr“ vadovas ir jo pareiga yra vadovauti, todėl nėra aišku, kodėl R. P. atlygis už savo tiesioginių pareigų vykdymą, yra įtrauktas į atsakovės patirtus nuostolius. Atsakovė neįrodo, kad jai buvo sumokėtas 3 200 Eur avansas. Atsakovė nurodė, kad galutiniame akte užsakovai sumažino darbų kainas. Akivaizdu, jog užsakovai pasirinko atitinkamai sumažinti darbų kainą CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Tuo tarpu atsakovė įrodinėja, jog jai teko griauti mūro sienas ir tinkamai armuoti bei iš naujo mūryti sienas, išgriauti sąramas ir iš naujo jas subetonuoti, teko pirkti naujas statybines medžiagas, atlikti ne tik darbą iš naujo, bet ir papildomai mokėti už griovimą, klijų šlifavimą nuo sienų, o taip pat už trijų konteinerių statybinių medžiagų išvežimą, kad atsakovė pasinaudojo tariamai savo kaip generalinės rangovės teise neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius CK 6.65 straipsnio 2 dalies prasme. Tikėtina, kad atsakovė rašo netiesą, nes sistemiškai nagrinėjant sutarties pagrindu surašytą galutinį aktą, matyti, jog užsakovai savo teisę apgynė sumažindami darbų kainą, o ne suteikė atsakovei teisę šalinti tariamus atliktų statybos darbų trūkumus. Galutiniame akte pažymėta, jog galutinė darbų kaina yra 24 083,38 Eur su PVM.  Galutinio akto 6 punkte nurodyta, kad rangovas perduoda užsakovui dvi mūrines kolonas su gelžbetoniniais pamatais, kurių kaina yra lygi 630 Eur su PVM, taip pat vietoje sutarties priede Nr. 1 aprašytų medinių sijų objekte sumontuotos ir suvirintos metalinės dvitėjinės sijos, kurių montavimo darbai taip pat perduodami šiuo aktu. Užsakovai iš atsakovės (rangovės) priėmė darbų už 24 083,38 Eur (su PVM). Atsakovė užsakovams perdavė ir ieškovės atliktus darbus patikslintame ieškinyje nurodytai 16 502,71 Eur sumai. Galutinis aktas yra su trūkumais, todėl į bylą turi būti pateiktas jo originalas siekiant įsitikinti, kad jį tikrai pasirašė užsakovai. Atsakovei nepateikus galutinio akto originalo, ieškovė prašė juo nesivadovauti priimant spendimą.

7. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Arūnas Abraitis ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, priešieškinį atmesti. Papildomai pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl medžiagų (blokelių) kokybės, liudytojas B. M. parodė, kad atvežti blokeliai buvo nelikvidūs. Tokį kiekį blokelių sugadinti statybos objekte neįmanoma. Liudytojas E. K. negalėjo tiksliai pasakyti, su kokiais įrankiais buvo dirbama objekte. Ieškovės patirtas išlaidas už pirktas medžiagas patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos faktūros. Darbų perdavimo aktą ieškovė pasirašė vienašališkai. Atsakovė, nepasirašiusi akto, negali remtis darbų trūkumais. Atsakovė statė tris kolonas, vienos kaina – 630 Eur, bet jos buvo su trūkumais, todėl buvo perdarytos.

8. Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas Egidijus Vosylius priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, ieškinį atmesti. Papildomai pažymėjo, kad sąskaitoje nurodyti darbų kiekiai neatitinka fakto, sąskaita išrašyta po ieškinio pateikimo, jos pateikimas 2025 m. spalio 28 d. neatitinka realios situacijos, nėra pateikta sąskaitų apmokėjimo dokumentų. Užsakovė sumažino dėl trūkumų ir terminų sutarties kainą. Iš statybos rangos sutarties Nr.1 priedo matyti, kad pertvarų mūro iš dujų silikato blokelių apimtis (107 kv2) neatitinka ieškovų nurodytų kiekių. Ieškovė nepateikė jai 2025 m. spalio 28 d. išrašytos sąskaitos apmokėjimo dokumento. Čekiai, pavyzdžiui, 2025 m. birželio 13 d. sąskaita faktūra, kuria pirkti statybiniai blokai, nesusiję su ginčo objektu, nes išrašyta beveik po metų. Atsakovės atstovai taisė trūkumus, todėl neturi pareigos apmokėti ieškovei už atliktus darbus. Medžiagas darbams pirko atsakovė. Jei objekte buvo vienas ieškovės darbininkas, tai nereiškia, kad jis atliko rangos darbus. Liudytojas E. K. parodė, kad sutarties tikslo ieškovė nepasiekė. Apmokėjimas už darbus buvo sutartas ne už darbų vienetą, bet konkrečia suma (7 070 Eur). Galutiniu aktu darbai buvo priimti su trūkumais dėl laiko stokos, pažeidžiant terminus. Nekokybiškas ieškovės darbas įtakojo terminų praleidimą ir papildomus kaštus už medžiagų išvežimą, papildomai pirktas medžiagas.

9. 2025 m. spalio 27 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas V. V. paaiškino, kad R. P. atsiuntė namo brėžinius, juos perdavė Z. V., jis nuvažiavo su darbuotojais dirbti, mūryti sienas. Atvežė blokelius, pirktus atsakovės, jų kampai buvo numušti. Apie blokelių trūkumus informavo atsakovę, kurios atstovas sakė tęsti darbus, tačiau B. M. pasakė, kad jam netinka tokios sienos, nes brangiau kainuos tinkavimas, parodė, kokias sienas išgriauti ir perdaryti iš naujo, taip ir buvo padaryta. Vėliau dėl trūkumų ištaisymo priekaištų nebuvo. Atsakovė neapmokėjo už darbus paaiškindama, kad jai nebuvo sumokėta. Susitarimo dėl kainų bei kiekio nepamena, susitarta dėl mūro darbų, galutinė kaina – virš 16 000 Eur. Vėliau atsakydamas į atsakovo atstovo klausimą ieškovės atstovas paaiškino, kad užsakyti mūro ir betonavimo darbai, dėl kainų ir apimties kažkiek tarėsi jis, kažkiek Z., tiksliai negali pasakyti. Darbams atlikti ieškovė nuomojo pastolius, kitus įrankius, nes atsakovė neturėjo lėšų tai padaryti, pagal susitarimą įrenginių nuomos kainą įtraukė į sąmatą. Ieškovė pasitikėjo atsakove, todėl rašytinė sutartis sudaryta nebuvo. Atsakovė nepriėmė sąskaitos už darbus, todėl ją išsiuntė kartu su aktu. Darbus atlikinėjo (duomenys neskelbtini) piliečiai, jie dirbo pagal sutartį. Už naujus blokelius, mišinius mokėjo Z. V., transporto paslaugų sąskaita pateikta. Ištaisius trūkumus išgriauti blokeliai buvo sudėti ant palečių. Objekte lankėsi kokius 2-3 kartus, matė darbų pradžią ir pabaigą. Medžiagos į sąskaitą buvo surašytos vienetais pagal rūšis: viską sumetė į vieną kupstą, padalino iš 6 (blokeliai, vinys, lentos, armatūra, USB) ir įrašė kainą, niekam klausimų nekilo. Asmenys iš (duomenys neskelbtini) dirbo pagal sutartį (žodinę), individualios veiklos pagrindu. Mokėdavo už darbus pavedimais pagal išrašytas sąskaitas ir aktą, tinkamai nebuvo atsiskaityta.

10. 2025 m. spalio 27 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas R. P. paaiškino, kad bendravo tik su Z. V., parodė, ką reikia padaryti. Tuo metu atsakovė buvo kitame objekte, realios situacijos nematė. Teigė, kad susitarta dėl 7 000 Eur atlygio už visus darbus, atsakovė patieks medžiagas, o ieškovė užmokės už priemones. Sutarta dėl mūro darbų, žiedų betonavimo, frontono ir kolonų. Atsakovė nupirko blokelius. Pirmos medžiagos buvo pristatytos prieš statybų pradžią, vėliau jų dar atvežta. Dėl medžiagų kokybės ieškovė nereiškė pretenzijų. Ieškovė pradėjo darbus, užsakovė atsiuntė nuotraukas su trūkumais, jas persiuntė Z. V., kuris patvirtino, kad blokeliai atvežti su trūkumais, nors jam buvo pasakyta pranešti apie trūkumus, nes pagal projektą buvo paskaičiuoti stiprumai. Po kelių dienų trūkumai nesibaigė, todėl paskambino V., buvo pažadėta taisyti trūkumus. Vėliau atstovas paaiškino, kad, kai iš užsakovės gavęs nuotraukas paskambino Z., jis pareiškė, kad viskas gerai, viskas pasislėps už fasado. Praėjus savaitei ar pusantros grįžo į Vilnių, pamatė, kad objekte niekas nedirba, užsakovė reiškė pretenzijas, kad darbai nevyksta, todėl skambino Z., jis pareiškė, kad dirba kitame objekte ir išvažiavo iš šito objekto, nes jiems degė. Vėliau jie grįžo ir pratęsė darbus. Nežino, kokie žmonės grįžo tęsti darbus, ar tie patys, kurie dirbo prieš tai, žino, kad darbus tęsė su (duomenys neskelbtini), bet juos atliko nekokybiškai, todėl atsakovė atvežė kelis savo darbuotojus, kad padėtų. Pradėjo nuo kolonų, vėliau tęsė mūrijimo darbus, visur, kur trūko klijų, juos tepė, kur sakė techninis prižiūrėtojas. Ieškovė netaisė jokių trūkumų, atsakovė juos ištaisė, pridavė objektą pavėlavę bei su trūkumais, už kuriuos užsakovė sumažino kainą. Atstovas paaiškino, kad vėliau objekte visada būdavo su E. K. ir dviem darbuotojais. Ieškovo darbuotojai darė darbus, o atsakovės darbuotojai atvažiavo padėti, kad būtų greičiau, tada prasidėjo dideli trūkumai, sakė apie juos, bet Z. nereagavo. Trūkumai buvo nuo pradžių, prašė juos taisyti ir pakeisti žmones, ar ištaisė trūkumus, nežino. Atsakovės darbuotojams liudytojas sumokėjo iš savo lėšų, ne įmonės pinigų. Įmonė prarado pinigus už medžiagas. Kolonas statė atsakovės darbuotojai, o turėjo daryti ieškovė. Kai atsakovės darbuotojai mūrijo kolonas, ieškovės darbuotojai taip pat kažką darė. Atsakovė pati pradėjo mūryti kolonas, nes ieškovė nespėjo atlikti darbus, Z. V. neprieštaravo. Kol buvo Klaipėdoje, nebuvo objekte, kai grįžo, nuolat būdavo kartu su E. arba po vieną. Ieškovei buvo siūlyta šalinti trūkumus, jie tai pradėjo daryti.

11. 2025 m. spalio 27 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas Z. V. parodė, kad buvo ginčo objekto darbų vadovas. Teigė, kad su R. P. susitarė dėl kainų už darbo vienetą, galutinės kainos turėjo būti nurodytos atliktų darbų akte pagal faktiškai atliktus darbus, nebuvo tartasi dėl konkrečios (7 000 Eur) sumos už atliktus darbus. R. sakė, kad užsakymas buvo labai konfidencialus, užsakovas ne Lietuvoje gyvenantis asmuo, todėl negali pasirašyti sutarties. Darbų pabaigoje liudytojas prašė parodyti sutartį norėdamas suprasti, kodėl ji konfidenciali, kokia darbų kaina buvo sutarta, tačiau to nebuvo padaryta. Gegužės pabaigoje pradėjo darbus, birželį dirbo, vėliau dvi savaites nedirbo, po to pabaigė ir liepos viduryje išėjo iš objekto. Atliko mūro darbus – mūrijo kapitalines sienas ir pertvaras. Sutarta kapitalinės sienos kubo kaina buvo 65 Eur, kvadrato – 8 Eur, betonavimo darbai – 25 Eur. R. ofise padavė brėžinius. Užsakyti darbai buvo mūras ir sienų pertvaros pirmame gyvenamojo namo aukšte, ankerių pastatymas, žiedas ir sąramos (betonavimo darbai). Medžiagas teikė R., kai atvažiavo į objektą penktadienį, jau buvo atvežtos medžiagos, pirmadienį pradėjo atlikti darbus. R. pasakė, kad išvažiuos ir artimiausiu laiku nebus, pasirodė po dviejų savaičių. Kai išpakavo medžiagas pamatė, kad blokų kampai yra stipriai apdaužyti, paskambino E. K., jis pasakė, kad tragedijos nėra - mūryti, vėliau užtinkuos. Sumūrijo iki metro, kitoje pusėje pastatė pastolius, kur buvo pastoliai daugiau pamūrijo. Po savaitės laiko, penktadienį atvyko techninis prižiūrėtojas B., apžiūrėjo mūrą ir pasakė, kad netinka, nes bus daug pinigų išleista tinkavimui, liepė nuimti tuos blokelius ir sumūryti iš naujo, taip ir buvo padaryta. Panaudotus blokelius sudėjo ant padėklų aplink namą ir pradėjo mūryti iš naujo. Naujas medžiagas nupirko pats. Paklausė R., kieno vardu pirkti medžiagas, jis sakė pirkti atsakovės vardu, taip ir padarė. Už blokelius sumokėjo grynais pinigais, paėmė sąskaitą faktūrą ir padavė ją R. P.. Liudytojas asmeniškai mokėjo už tas medžiagas, į ieškovės apskaitą nebuvo įtrauktos medžiagos, liudytojui nesumokėta už blokelius. Ištaisius darbų trūkumus (išmūrijus antrą kartą), techninis prižiūrėtojas atėjo, apžiūrėjo ir nesakė, kad darbai blogai atlikti. Toliau vykdė darbus, baiginėjo kapitalinės sienos pirmo aukšto mūrą, todėl paprašė R. sumokėti, jis žadėjo sumokėti, kai bus baigtas pirmas aukštas, vėliau pakeitė nuomonę – nurodė sumokėsiąs, kai bus pastatytos pertvaros. Padarė namo kapitalines sienas, pertvaras viduje, tačiau už darbus atlyginta nebuvo. Ne kartą kreipėsi dėl apmokėjimo, buvo atsisakyta sumokėti nurodant, kad jiems nesumokėta. Liudytojas skambino užsakovei, kuri patvirtino, kad pinigai pervesti, todėl subrangovui turi būti atlyginta. Atsakydamas į ieškovės atstovo klausimą liudytojas parodė, kad atsakovės darbuotojai atsirado objekte po dviejų savaičių. Ieškovės samdyti asmenys kartu su liudytoju atliko mūro darbus, o atsakovės - statė kolonas. R. į objektą atvyko tik po dviejų savaičių, nes turėjo kitą objektą. Blokeliai dujų silikato, minkšti, rūšies nepamena. Nugriovus blokelius sudėjo į padėklus, kad būtų galima išvežti, bet vietiniai žmonės juos išrinko dar labiau pablogindami situaciją. Paliko šiukšles, išneštas iš namo, kai išėjo, nežino, kas vežė šiukšles. Kolonas statė atsakovės darbuotojai, kitus (priduotus) darbus atliko ieškovės darbuotojai. Liudytojas klausdavo, ar nepasikeitė projektas, ar užtenka aukščio, ar dar pamūryti. Į klausimą, kur ir kada buvo sutartos kainos, liudytojas parodė, kad susitikinėjo ofise, po to – objekte. R. P. vežė vandenį, cementą, dar kartą objekte kalbėjo apie kainas. E. K. būdavo kartu su R. ofise. Kai atliko darbus, surašė juos pagal faktą. Sąramos įdėtos pagal visą perimetrą, pagal projektą (pagal langus, duris ir pertvarines sienas), kaina - 25 Eur plius PVM už 1 metrą sąramų ir žiedų. Buvo atvežta armatūra, patys darė žiedus, karkasus betonavimui, klojiniai ir karkasas įėjo į darbą. Sutarta, kad pastolius išnuomoja, už tai bus atlyginta. Transportavimo išlaidos įrašytos pagal faktą. Pritrūko klijų kelių maišų, marforo juostos, jie įtraukti į kitas medžiagas, atsakovė neprašė detalizuoti, kokioms medžiagoms išleista. Liudytojas parašė R. raštiškai, kiek išleido, atidavė sąskaitą, kartu sėdėdami už stalo surašė, kiek išleista. Į sąskaitą medžiagos buvo įrašytos vienetais pagal rūšis: blokeliai, klijai, morforo juostos, viskas pagal vienetus: smulkios medžiagos, iš stambesnių tik blokeliai, kitos - medvarščiai, kampai.

12. 2025 m. spalio 27 d. teismo posėdyje liudytoja I. M. – N. parodė, kad pasamdė atsakovę įrengti namo sienas. Dalies darbų atsakovė neatliko, kitus atliko su trūkumais. Galutinį aktą pasirašė 2024 m. liepos 18 d. Priėmė darbus su trūkumais, todėl sumažino kainas. Pagal 5.5 punktą kaina nebuvo sumažinta, nes atsakovė konteinerį išsivežė ir liudytoja sumokėjo 300 Eur. Darbų trūkumai prasidėjo pirmą savaitę. Kontaktavo su E., su R. pradėjo kontaktuoti tik po mėnesio. E. nepasakė, kad dirbo ne jo žmonės. Blokeliai buvo atvežti nudaužyti, akivaizdžiai panaudoti, paklausus, kodėl atvežti nudaužyti blokeliai, E. atsakė, kad jie kelionės metu nuo parduotuvės dažnai apdaužomi. Liudytojai šeimos nariai siuntė nuotraukas dėl trūkumų, kurias ji persiųsdavo E.. Prasidėjus armavimui, nebuvo įdėta tinklelio, nes jo nebuvo atvežta į objektą, todėl sienos buvo nugriautos ir perdarytos. Liudytojos tėvas yra techninės priežiūros specialistas. Atsakovei už darbus apmokėjo pavedimais: pirmas - už medžiagas, antras – už darbus pasirašius aktą, trečias – 300 Eur už konteinerį. Buvo šalinti trūkumai – nušveistos kolono, perpiltos sąramos, bet ne visi trūkumai ištaisyti. Nežino, kieno darbuotojai taisė trūkumus. Apmokėjo atsakovei už sienų mūrijimą, sąramų liejimą. Už kolonų užpylimą mokėjo atskirai. Terminai buvo sutarti, jie buvo stipriai labai pažeisti, į pastabas nereaguojama.

13. 2025 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje liudytojas B. M. parodė, kad įmonė darbus atliko su daug trūkumų, jų visų nepašalino. Prižiūrėjo darbų kokybę dukros prašymu, nes turi teisę atlikti techninę priežiūrą, yra atestuotas inžinerius, tačiau darbų žurnale nepasirašinėjo. Jei trūkumai būtų vertinami 10 balų sistemoje, duotų 8. Buvo išmūryta ne pagal normas ir taisykles, siūlės baisios, neužpildytos, medžiagos labai prastos. Netiki, kad tiek sudaužytų blokelių būtų paletėje, mano, kad griuvo kažkur arba nelikvidžias pardavė. Pareikalavo sustabdyti darbus, trūkumai iš dalies buvo pašalinti – sienos iš sudaužytų blokelių buvo išardytos ir atstatytos. Kai kuriose vietose netinkamus blokelius paliko, nes būtų labai sunku pakeisti. Mano, kad didžiąją dalį trūkumų ištaisė, liko gal apie 1/5 smulkių. Darbininkai sakė, kad jiems buvo liepta sudėti visas gautas medžiagas. Nežino, kas griovė broką, kas iš naujo statė. Darbininkų kaita buvo, bet nedidelė. Ant palečių buvo statomi pastoliai, tų blokelių, kuriuos naudojo darbe, neleido mūryti. E. atvykdavo į objektą, jam susakydavo trūkumus. Buvo dėtos sąramos, žiedai, klotos kolonos, bet jas padarė netinkamai, nesurišo, kolonos išsiskyrė, gavosi nelygumai, kuriuos reikėjo šlifuoti. Dirbdavo 1-2 žmonės, dažniausiai tie patys. Taisant trūkumus taip pat nebuvo padaryta ne pagal reglamentą, bet sutarta palikti tokius, rastas kompromisas, koks - nežino.

14. 2025 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad 2024 m. birželį su ieškove buvo sutarta dėl mūro darbų, sąramų ir monolitinio žiedo įrengimo. Atsakovė turėjo patiekti medžiagas, įrenginius – ieškovė. Bendra darbų kaina, kiek pamena, buvo 29 000 Eur. Vėliau patikslino, kad ši kaina buvo sutarta tarp atsakovės ir užsakovės. Į ją įėjo mūras, monolitinės sąramos, žiedas, visi mechanizmai, generatorius, pastoliai ir kita. Su ieškove buvo sutarta 60 ar 65 Eur už kubą, į klausimą, ar bendra suma už objektą buvo nustatyta, negalėjo atsakyti. Atsakovę sudarant sutartį atstovavo R.. Darbai atlikti labai prastai, neatitiko statybos reglamento reikalavimų. Darbų trūkumus pastebėjo užsakovė, nes atsakovė dirbo Klaipėdoje. Pirminis brokas - nearmuotos blokelių eilės, ne pagal projektą mūryta, neišlaikytas sienų vertikalumas, blokelių prasilenkimas, neišlaikytas eiliškumas, atsirado sąramų ten, kur jų neturėjo būti. Liepė perdaryti, nugriovė 3-4 eiles, tada darė normaliai, pradėjo nuarmuoti blokelių eiles. Vėliau vėl nearmavo, taip nusprendė su užsakovu. Statybos medžiagas (blokelius, mišinį, generatorių, vandenį) tiekė atsakovė. Atsakovė tvarkė nuskilusius blokelius, tepė siūles, kurių ieškovė neužtepė, išgriovė ne pagal projektą įrengtas sąramas, dalis sąramų blogai įrengtos, todėl susikilo. Vienas ieškovės darbininkas padėjo atlikti darbus. Objekte praleido apie savaitę. Su užsakove pasirašė sutartį tam tikrai apimčiai darbų, bet vėliau užsakovė dalies darbų atsisakė. Blokelius nuo pat pradžių pirko brangesnius, geresnės kokybės. Blokeliai buvo kokybiški, nes jei jie sugadinti, galima grąžinti. Blokelius priėmė ieškovės atstovas, jei buvo blogi, turėjo pasakyti, kad vežtų atgal. Blokelius pamatė tik sumūrytus, jie buvo geri, griovė, nes nebuvo atlikti armavimo darbai (neįdėta armavimo juosta, kurią privaloma dėti). Ieškovės darbuotojai sakė, kad neatvežė armavimo juostos ir brėžinių, todėl neužarmavo. Nesulaukę, kada pristatys medžiagas (armavimo juostos, kurią R. turėjo pristatyti), pradėjo atlikti darbus, nes už kubus dirba. Ieškovės darbuotojai prisidėjo taisant trūkumus (pasikraunant, išsikraunant medžiagas), tiksliai nežino, ką atliko. Pagal susitarimą su ieškove atsakovė turėjo išvežti vieną konteinerį, bet dėl darbų trūkumų šiukšlių atsirado daugiau, reikėjo 5-7 konteinerių (vėliau nurodė 4-5), atsakovė neprivalėjo jų vežti, bet krovė ir vežė. Trūkumų taisymas pareikalavo 4 asmenų darbo, kuris truko 2 savaites. Liudytojas prižiūrėjo taisymą, griovė sąramas, padėjo šiukšles nešti į konteinerį, vėliau patikslino nepamenantis, kokius darbus darė bei, kas ir kokius darbus darė. R. tiekė medžiagas (vandenį, benzino į generatorių), jis mažiau dirbo, gal apie savaitę, bendrai darbai truko dvi savaites. Liudytojas prižiūrėjo darbų eigą, kažką padėdavo (šiukšles kraudavo, padėjo sąramas nešti). Vienas ieškovės darbuotojas kartu dirbo. Vėlavo pagal grafiką prieš užsakovę, todėl palikę savo darbus, objektus be priežiūros, atvažiavo dirbti. Perforatorių atvežė darbuotojas iš namų, nežino, nuomotas ar ne. Patikslino, kad ne visas aplinkybes atsimena. Atsakovė tame objekte mūrijo 3 kolonas, atrodo buvo viskas gerai, nors žiedas buvo prastai padarytas. Mūrijo vieną koloną, kitas liejo, nes jos monolitinės, iš blokelių, bet negalėjo atsakyti vėliau, ar atsakovės darbuotojai šiuos darbus darė, nes liudytojas buvo tuo metu išvykęs į Klaipėdą. Pirmą sieną griovė ieškovės darbuotojai, po to jie mūrijo sienas. Buvo sakę, kad turi objektą Klaipėdoje, todėl negalėjo padaryti patys padaryti darbų pagal pagrindinę sutartį. Į klausimą, kodėl nenutraukė sutarties, atsakė, kad neturėjo, kur dingti, kiekvieną dieną važinėjo stogdengiai, atsakovė spaudė, kada bus baigti darbai. Bandė išlipti iš duobės, nes kiekviena pravaikšta buvo minusas, todėl ir bandė ūkio būdu išlipti iš duobės.

      Teismas

k o n s t a t u o j a :

15. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnis).

16. Remiantis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė su I. M. – N. ir N. N. 2024 m. gegužės 16 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 1 dėl statybos darbų atlikimo adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties priede Nr. 1 buvo nurodyti darbai ir jų kaina. Rangovas pagal sutartį darbus įsipareigojo pradėti 2024 m. gegužės 27 d., baigti - 2024 m. birželio 27 d. Remiantis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad dalies darbų atlikimui 2024 m. birželio 3 d. atsakovė sudarė subrangos sutartį su ieškove (CK 6.650 straipsnio 1 dalis).

17. Ginčo šalis siejant sutartiniams teisiniams santykiams dėl šalių teisių ir pareigų apimties pirmiausia turi būti sprendžiama pagal jų sudarytos sutarties nuostatas, o teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius sietina su teismo pareiga tinkamai išaiškinti šalių sudarytą sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021). Ginčo nekilo dėl to, kad ieškovė ir atsakovė dėl darbų atlikimo susitarė žodžiu, šalys nesudarė rašytinės sutarties, neaptarė jos įvykdymo termino, darbų priėmimo tvarkos, atsiskaitymo, informavimo apie atliktus darbus ir kitų sąlygų. 

18. Įstatymas šalims nenustato privalomos rašytinės statybos rangos sutarties formos, todėl šalims pakako susitarti dėl tam tikrų darbų sąlygų žodžiu. Nors įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos, jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais, tačiau, iškilus ginčui dėl jos vykdymo ir sąlygų aiškinimo, paminėtų aplinkybių įrodinėjimas yra apsunkintas. Šalys, sudarydamos žodinę sutartį, prisiima riziką dėl apsunkinto atskirų jos sąlygų įrodinėjimo, kilus šalių ginčui (Šiaulių apygardos 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-121-883/2021). Šioje byloje šalys, nors jos abi yra savo sričių profesionalės, nepateikė tinkamų rašytinių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima tiesiogiai nustatyti tikslų sutartų atlikti darbų kiekį, faktiškai atliktų darbų kiekį ir kartu konkrečią atsakovės pareigos sumokėti atliktų darbų kainą apimtį.

19.  Byloje kilo ginčas dėl darbų apimties ir kainų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi nuspręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).

     Dėl reikalavimo priteisti 16 502,71 Eur skolą už atliktus darbus

20. Ieškovė į bylą pateikė 2024 m. lapkričio 26 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 16 503,19 Eur sumai, kurioje nurodyti šie darbai ir medžiagos: 1) mūro darbai, 48 m3, kaina 65 Eur, suma – 2 860 Eur; 2) pertvarų mūras – 145 m2, kaina – 15 Eur, suma – 2 175 Eur; 3) sąramų ir žiedų betonavimas – 122 m, kaina – 25 Eur, suma – 3 050 Eur; 4) ankerių pastatymas - 80 Eur; 5) sąramos - 32 m., vieneto kaina – 35 Eur, suma – 1 120 Eur; 6) pastolių nuoma – 1 270 Eur; 7) transporto paslaugos – 3 vnt., kaina 110 Eur, suma – 330 Eur; 8) medžiagos – 6 vnt., kaina – 458,94 Eur, suma – 2 753,60 Eur. Ieškovė, koreguodama statybos darbų sumą, 2025 m. vasario 24 d. išrašė atsakovei kreditinę PVM sąskaitą faktūrą 0,40 Eur mokėtinai sumai.   

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad PVM sąskaitos faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis), tai tik viena iš įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). Ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros savaime neįrodo jose nurodytų darbų atlikimo fakto (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-180-459/2024). Vadovaujantis CPK nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pareiga įrodyti PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų atlikimo faktą tenka rangovui, šiuo atveju ieškovei.

22. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas.

23. Nors įstatyme yra nustatyta, kad statybos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai turi būti perduodami surašant darbų perdavimo – priėmimo aktą, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad šis reikalavimas neturėtų būti suabsoliutintas, nes pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011 ir kt.). Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia rangovo teisės gauti atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti vadovaujantis kitais įrodymais. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal CK nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ir gera valia pradėjo vykdyti atsiskaitymus už atliktus darbus, gali rodyti, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Perdavimo – priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau tokiais atvejais teismas, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. STATYBOS RANGA Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga Nr. 3. Teismų praktika. 2024, 60).

24. Ieškovė į bylą taip pat pateikė 2024 m. lapkričio 22 d. surašytą atliktų darbų aktą 16 502,71 Eur sumai, kuriame nurodyti darbai ir išlaidos: 1) mūro darbai – 48 m3, vieneto kaina – 65 Eur, vertė – 2 860 Eur; 2) pertvarų mūras – 145 m2, vieneto kaina – 15 Eur, vertė – 2 175 Eur; 3) sąramų ir žiedo betonavimas – 122 m., vieneto kaina – 25 Eur, vertė – 3 050 Eur; 4) ankerių pastatymas – 80 Eur; 5) sąramos – 32 m., vieneto kaina – 35 Eur, vertė – 1 120 Eur; 6) pastolių nuoma – 1 270 Eur; 7) papildoma armatūra – 50 Eur; 8) lentos, gegnės – 2,52 m3, vieneto kaina – 330 Eur, vertė – 831,60 Eur; 9) transporto paslaugos – 3 vnt., vieneto kaina – 110 Eur, vertė – 330 Eur; 10) žiedai karkasams - 2 vnt., vieneto kaina – 265 Eur, vertė – 530 Eur; 11) betono paslaugos – 697 Eur; 12) sąramų pirkimas – 150 Eur; 13) kitos smulkios medžiagos, pirktos pagal sąskaitą – 495 Eur. Akte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė neatvyko priimti 2024 m. birželio 3 d. žodine subrangos sutartimi suderėtus statybos darbus, subrangovas (ieškovė) tvirtina vienašalį rangos darbų perdavimo aktą. Ieškovės surašyto atliktų darbų akto atsakovė nėra pasirašiusi, šioje byloje neteikė reikalavimo vienašalio darbų perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad akte nurodytos darbų apimtys bei kainos atitinka šalių susitarimą bei darbų faktą. Byloje, nesant šalių rašytinės sutarties, nėra duomenų, kaip (kokiomis sąlygomis ir tvarka) šalys buvo susitarusios vykdyti atliktų darbų perdavimą ir priėmimą. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį, užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą, nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Atliktų darbų priėmimą privalo organizuoti ne rangovas, o užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti darbus, jeigu sutartyje nebuvo susitarta kitaip (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1073-430/2020). Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kada ji, pabaigusi darbus, pranešė atsakovei apie darbų perdavimą (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenys pakankamai patvirtina, kad darbai 2024 m. liepos viduryje buvo baigti atlikti, tačiau darbų perdavimo aktas surašytas ne darbų perdavimo momentu, bet praėjus ženkliam laiko tarpui po darbų pabaigimo, manytina, nesusitarus dėl apmokėjimo ir nusprendus kreiptis į teismą dėl teisių pažeidimo. Ši aplinkybė silpnina darbų perdavimo akto autentiškumą, mažinant jo įrodomąją vertę. 2025 m. vasario 12 d. pareiškime atsakovui ieškovė nurodė, kad 2024 m. birželio 3 d. sudaryta sutartis, tačiau tik 2024 m. lapkričio 22 d. subrangovas persiuntė generaliniam rangovui atliktų darbų aktą, 2024 m. lapkričio 26 d. – išsiuntė sąskaitą – faktūrą. Taigi, nors šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad darbai buvo baigti 2025 m. liepos viduryje, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtent tuo metu surašė ir įteikė darbų perdavimo aktą  atsakovei bei išrašė sąskaitą faktūrą (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnis), dėl ko ieškovės pateiktas darbų priėmimo aktas, nors ir nenuginčytas, bei išrašyta sąskaita faktūra nesudaro pagrindo laikyti ieškovės nurodytas aplinkybes dėl darbų kainų ir apimties įrodytomis  (CPK 178,185 straipsniai).  

25. 2025 m. spalio 27 d. teismo posėdyje ieškovės vadovas V. V. paaiškino, kad susitarimo dėl kainų bei kiekio nepamena, susitarta dėl mūro darbų, galutinė kaina – virš 16 000 Eur. Vėliau atsakydamas į atsakovo atstovo klausimą ieškovės atstovas paaiškino, kad užsakyti mūro ir betonavimo darbai, dėl kainų ir apimties kažkiek tarėsi jis, kažkiek Z., tiksliai negali pasakyti.   Darbams atlikti ieškovė nuomojo pastolius, kitus įrankius, nes atsakovė neturėjo lėšų tai padaryti, pagal susitarimą įrenginių nuomos kainą įtraukė į sąmatą. Ieškovė pasitikėjo atsakove, todėl rašytinė sutartis sudaryta nebuvo. Taigi, ieškovės vadovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti tikslių aplinkybių dėl sutarties sąlygų.

26. 2025 m. spalio 27 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas Z. V. parodė, kad buvo ginčo objekto darbų vadovas, R. P. susitarė dėl kainų už darbo vienetą, galutinės kainos turėjo būti nurodytos atliktų darbų akte pagal faktiškai atliktus darbus, nebuvo tartasi dėl konkrečios sumos už atliktus darbus. Užsakyti darbai buvo mūras ir sienų pertvaros pirmame gyvenamojo namo aukšte, ankerių pastatymas, žiedas ir sąramos (betonavimo darbai). Buvo atvežta armatūra, ieškovė darė žiedus, karkasus betonavimui, klojiniai ir karkasas įėjo į darbą.

27. 2025 m. spalio 27 d. teismo posėdyje atsakovės vadovas R. P. paaiškino, kad bendravo tik su Z. V., parodė, ką reikia padaryti, tuo metu atsakovė buvo kitame objekte, realios situacijos nematė. Teigė, kad buvo susitarta dėl 7 000 Eur atlygio už visus darbus, atsakovė įsipareigojo patiekti medžiagas, ieškovė - užmokėti už priemones. Sutarta dėl mūro darbų, žiedų betonavimo, frontono ir kolonų. Teigė, kad pirmos medžiagos buvo pristatytos prieš statybų pradžią, vėliau jų dar atvežta.

28. 2025 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas E. K. parodė, kad 2024 m. birželį su ieškove buvo sutarta dėl mūro darbų, sąramų ir monolitinio žiedo įrengimo. Atsakovė turėjo patiekti medžiagas, įrenginius – ieškovė. Bendra darbų kaina, kiek pamena, 29 000 Eur. Vėliau patikslino, kad ši kaina buvo sutarta tarp atsakovės ir užsakovės, su ieškove buvo sutarta 60 ar 65 Eur už kubą, ar buvo sutarta bendra suma už objektą negalėjo atsakyti. Į darbų kainą įėjo mūras, monolitinės sąramos, žiedas, visi mechanizmai, generatorius, pastoliai ir kita.

29. Taigi, šalių atstovų, liudytojų parodymai dėl sutarties sudarymo sąlygų yra prieštaringi: ieškovės vadovas nurodė, kad susitarimo sąlygų gerai nepamena, galutinė darbų kaina turėjo sudaryti virš 16 000 Eur, Z. V. parodė, kad susitarė dėl kainų už darbo vienetą, galutinės kainos turėjo būti nurodytos atliktų darbų akte pagal faktiškai atliktus darbus, atsakovės vadovas paaiškino, kad susitarta dėl 7 000 Eur atlygio už visus darbus, atsakovė įsipareigojo patiekti medžiagas, ieškovė – užmokėti už priemones, liudytojas E. K. parodė, kad su ieškove buvo sutarta 60 ar 65 Eur už kubą, ar buvo sutarta bendra suma už objektą - negalėjo atsakyti. Bylos duomenys patvirtina, kad užbaigus darbus 2024 m. liepos 15 d. darbų perdavimo akto ieškovė nesurašė, tai padarė praėjus žymiam laiko tarpui. Vienoks ar kitoks šalies faktinių aplinkybių aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 str.). Ieškovės nurodytų argumentų dėl to, kad buvo susitarta apmokėti už atliktų darbų vienetus pagal jos perdavimo akte nurodytas kainas iš esmės nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Liudytojas E. K. parodė, kad su ieškove buvo sutarta 60 ar 65 Eur už kubą, tačiau ieškovės vadovas V. V. teismo posėdyje negalėjo aiškiai atsakyti, dėl kokių sąlygų buvo susitarta, teigė, kad galutinė kaina turėjo būti virš 16 000 Eur, kas netiesiogiai patvirtina atsakovės argumentus, kad buvo tartasi dėl konkrečios sumos už visus atliktus darbus. Vienašališkai išrašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas negali pagrįsti šalių suderintos valios dėl darbų kainos (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-630-524/2022). Ieškovės surašytame darbų perdavimo akte nurodyti darbų kiekiai, pavyzdžiui, pertvaro mūro iš silikato blokelių kiekis (145 m2, 2024 m. lapkričio 22 d. perdavimo – priėmimo akto antra eilutė) neatitinka atsakovės ir užsakovės 2025 m. gegužės 16 d. priede Nr. 1 nurodyto šių darbų kiekio (107,25 m2). Ieškovė nepaaiškino, dėl kokių priežasčių atsakovė galėjo užsakyti didesnės apimties mūro darbus nei užsakovė. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrįsta ieškovės nurodytus darbų kiekius ir kainas laikyti įrodytais (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178,185 straipsniai).

30. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad 2024 m. birželio 3 d. subrangos sutartimi UAB „Spintera“ įsipareigojo už 7 070 Eur atlikti namo mūro ir betonavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos rangos sutarties šalių susitarimas dėl fiksuotos pinigų sumos mokėjimo pats savaime prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir pačių statybos rangos teisinių santykių prigimčiai, toks susitarimas dėl darbų kainos yra galimas, galioja ir saisto jį sudariusias šalis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020). Nesant pakankamai įtikinamų įrodymų, patvirtinančių ieškovės poziciją dėl sutarties kainos, šioje byloje laikytina nustatytu, kad ginčo sutarties darbų kaina buvo 7 070 Eur (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178,185 straipsniai, CK 6.193 straipsnis).  

31. CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios statybos rangos sutarties sampratą, patvirtina, kad užsakovo pareiga sumokėti darbų kainą yra būtinasis statybos rangos teisinių santykių elementas. Darbų kaina rangos sutartyje pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį sudaro rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. Šioje dalyje nedetalizuota, kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai objekte dirbusių darbuotojų apmokėjimui skirtos lėšos, pelno dalis, mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gegužės 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-685-657/2024).

32. Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas (CK 6.653 straipsnio 3 dalis). Į bylą ieškovė pateikė 2024 m. birželio 1 d. sąmatą, kurioje nurodyti šie darbai bei išlaidos: 1) mūro darbai 48 m3, vieneto kaina – 65 Eur, vertė – 2 860 Eur; 2) pertvarų mūras – 145 m2, vieneto kaina – 15 Eur, vertė – 2 175 Eur; 3) sąramų ir žiedo betonavimas – 122 m., vieneto kaina – 25 Eur, vertė – 3 050 Eur; 4) ankerių pastatymas – 80 Eur; 5) sąramos – 32 m., vieneto kaina – 35 Eur, vertė – 1 120 Eur. Sąmata pasirašyta ieškovės vadovo V. V.. Tačiau ieškovė neįrodinėjo, kad sąmata prieš pradedant darbus buvo įteikta atsakovės atstovui, kuris ją patvirtino. Tokių aplinkybių teismo posėdyje nenurodė nei šalių atstovai, nei liudytojai. Todėl nėra pagrindo ieškovės surašytą sąmata pripažinti sutarties dalimi (CPK 178 straipsnis).

33. Ieškovė šioje byloje pateikė reikalavimą dėl 16 502,71 Eur skolos priteisimo, kurią sudarė (kainos nurodomos be PVM): 9 285 Eur atlyginimas už mūro darbus, 4 353,60 Eur išlaidos paslaugoms bei medžiagoms (pastolių nuoma - 1 270 Eur, papildoma armatūra 50 Eur, lentos, gegnės - 831,60 Eur, transporto paslaugos - 330 Eur, žiedai karkasams - 530 Eur, betono paslaugos - 697 Eur, sąramų pirkimas – 150 Eur, kitos pirktos medžiagos pagal sąskaitą - 495 Eur). Šioje byloje nustatyta, kad šalių sutarta darbų kaina sudarė 7 070 Eur. Atsakovė teigė, kad ji apėmė ieškovės išlaidas, patirtas vykdant darbus. Ieškovė teigė, kad už pastolių nuomą ir kitas išlaidas, turėtas vykdant darbus, atsakovė įsipareigojo apmokėti atskirai. Minėta, kad vienoks ar kitoks šalies faktinių aplinkybių aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 str.). Ieškovė, sudarydama žodinę sutartį, prisiėmė riziką dėl apsunkinto atskirų jos sąlygų įrodinėjimo, kilus ginčui. Ieškovė, pateikdama reikalavimą dėl 16 502,71 Eur skolos priteisimo už atliktus darbus turėjo pareigą įrodyti jo pagrįstumą, tai yra įrodyti, kad atskirai nuo atlyginimo už darbus atsakovė įsipareigojo apmokėti kitas išlaidas, patirtas vykdant darbus (CKP 178 straipsnis). Ieškovė jokių kitų įrodymų, išskyrus savo atstovo paaiškinimus bei liudytoju apklausto darbuotojo parodymus, kurie nagrinėjamu atveju atsakovei teigiant priešingai yra nepakankami, nepateikė. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės reikalavimas atlyginti 1 270 Eur pastolių nuomos, 330 Eur transporto paslaugų išlaidas.  

34. CK 6.647 straipsnyje nustatyta, kad rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. Ieškovė į sąskaitą – faktūrą įtraukė 2 753,60 Eur sumą už medžiagas, priėmimo – perdavimo akte nurodyta, kad 50 Eur - už papildomą armatūrą, 831,60 Eur - už lentas ir gegnes, 530 Eur - už žiedus karkasams, 697 Eur - už betono paslaugas, 150 Eur - už sąramas, 495 Eur - už kitas medžiagas, tačiau ieškovė ieškinyje bei ieškovės atstovai teismo posėdyje nenurodė jokių konkrečių argumentų, kur minėtos medžiagos buvo panaudotos bei įrodymų, kad už jas sumokėjo ieškovė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad žodine sutartimi buvo sutarta, jog ieškovė statybos darbus atliks savo medžiagomis. Atsakovė teigė, kad ji tiekė medžiagas darbų atlikimui. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Z. V. parodė, kad, kai atvažiavo į objektą penktadienį, jau buvo atvežtos medžiagos, pirmadienį pradėjo atlikti darbus, vėliau parodė, kad naujas medžiagas nupirko pats, paklausė R., kieno vardu pirkti medžiagas, jis sakė pirkti atsakovės vardu, taip ir padarė, liudytojas asmeniškai mokėjo už tas medžiagas, į ieškovės apskaitą išlaidos už medžiagas nebuvo įtrauktos. Vėliau Z. V. parodė, kad R. P. vežė vandenį, cementą. Taigi, ieškovės darbuotojo parodymai patvirtina, kad medžiagos objektui tiekė atsakovė, jei jų pritrūkdavo, ieškovės darbuotojas jas pirkdavo atsakovės vardu bei iš ieškovės lėšų už medžiagas nebuvo mokėta. Todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės dalyje dėl išlaidų už medžiagas priteisimo.

35. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dalyje dėl 7 070 Eur laikytinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 3 straipsnio 8 dalis, CK 178,185 straipsniai, CK 6.681straipsnis).  

36. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog šie teisių gynimo būdai (teisė sumažinti darbų kainą ar apskritai atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus ir teisė reikalauti nuostolių, kuriuos sudaro netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidos, atlyginimo) yra alternatyvūs, todėl užsakovas negali jais abiem naudotis vienu metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-17-921/2025). Atsakovė šioje byloje teigė, kad dėl netinkamai atliktų darbų ji neturi pareigos mokėti ieškovei sutartą darbų kainą (7 070 Eur) bei pateikė reikalavimą atlyginti darbų trūkumų išlaidas. Remiantis teismų praktika, šioje byloje negali būti pritaikyti du atsakovo teisių gynimo būdai, nes atsižvelgiant į CK 6.678 straipsnio 1 dalyje išdėstytą reglamentavimą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų (žr. Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2579-812/2025).

38. 2025 m. spalio 27 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas R. P. paaiškino, kad nupirko blokelius, pirmos medžiagos buvo pristatytos prieš statybų pradžią, vėliau jų dar atvežta, ieškovė pradėjo darbus, užsakovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų, apie tai pranešė Z. V., kuris patvirtino, kad blokeliai atvežti su trūkumais. Po kelių dienų trūkumai nesibaigė, todėl paskambino V., buvo pažadėta taisyti trūkumus. Vėliau atstovas paaiškino, kad, kai iš užsakovės gavęs nuotraukas paskambino Z., jis pareiškė, kad viskas gerai, viskas pasislėps už fasado. Praėjus savaitei ar pusantros grįžo į Vilnių, pamatė, kad objekte niekas nedirba, užsakovė reiškė pretenzijas, kad darbai nevyksta, todėl skambino Z., vėliau jie grįžo ir pratęsė darbus. Nežino, kokie žmonės grįžo tęsti darbus, ar tie patys, kurie dirbo prieš tai, žino, kad darbus tęsė su (duomenys neskelbtini), bet juos atliko nekokybiškai, todėl atsakovė atvežė kelis savo darbuotojus, kad padėtų. Atstovas paaiškino, kad vėliau objekte visada būdavo su E. K. ir dviem darbuotojais. Ieškovo darbuotojai darė darbus, o atsakovės darbuotojai atvažiavo padėti, kad būtų greičiau, tada prasidėjo dideli trūkumai, sakė apie juos, bet Z. nereagavo. Vėliau paaiškino, kad trūkumai buvo nuo pradžių, prašė juos taisyti ir pakeisti žmones, ar ištaisė trūkumus, nežino. Kai atsakovės darbuotojai mūrijo kolonas, ieškovės darbuotojai taip pat kažką darė.

39. 2025 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad ieškovės darbuotojai atliko mūro darbus, įrengė sąramas, tačiau darbus reikėjo perdaryti, vienas ieškovo darbuotojas dirbo kartu.

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalys savo veiksmais, kuriems pateisinti nebuvo nurodytos objektyvios priežastys, ypač apsunkino teismams galimybę išsiaiškinti faktines aplinkybes, sudarančias šios bylos nagrinėjimo dalyką, nėra pagrindo reikalauti absoliutaus ar ypač aukšto teismų įsitikinimo dėl bylai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių (ne)egzistavimo laipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020). Nors atsakovės atstovas teigė, kad ieškovė nepasiekė rezultato, dėl kurio buvo sudaryta sutartis, nes dalies darbų neatliko, o atlikti darbai buvo netinkamos kokybės, tačiau atsakovės vadovo paaiškinimai bei liudytoju apklausto darbuotojo parodymų turinys, liudytojų Z. V., I. M. – N. ir B. M. parodymai pakankamai patvirtina, kad ieškovė atliko darbus, dėl kurių šalys buvo susitarusios – atliko sienų ir pertvarų mūrijimo darbus, pastatė ankerius, įrengė žiedus ir sąramas (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178,185 straipsniai). Atsakovės argumentų, kad ieškovė įsipareigojo sumūryti kolonas nepatvirtina jokie kiti įrodymai, todėl minėta aplinkybė laikytina neįrodyta (CPK 178 straipsnis).

41. Atsakovės atstovai nurodė, kad nuo pat darbų pradžios objekte jie nebuvo, realios darbų atlikimo situacijos nematė, nes tuo metu turėjo kitą objektą Klaipėdoje ir į ginčo objektą atvyko supratę, kad atsakovė pažeidžia pagrindinėje statybos rangos sutartyje numatytus terminus.  Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013). Aplinkybė dėl rangovo nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl jo prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021). 

42. Atsakovė teigė, kad ieškovė netinkamai atliko šiuos darbus: 1) sienos išmūrytos kreivai; 2) prie langų ir durų kraštų palikti labai maži blokelių gabaliukai, kurie tvirtinant langus ar duris suskiltų; 3) nuskaldyti blokelių kraštai; 4) blokeliai aptepti, išteplioti dideliais kiekiais klijų, o tam tikrose vietose sumūryti užtepus per mažai klijų, ne visiškai tinkamai juos suklijavus; 5) suskilinėjusios sąramos; 6) betonas ženkliai išlindęs iš sienų; 7) įrengta sąrama ten, kur jos neturi būti; 8) ne visose sąramose buvo armatūra iki galo; 9) nesuarmuoti blokeliai; 10) nepalikta anga užmūrijant visą sieną arba nepalikta anga metaliniam balkiui.

43. Vertinant minėtus argumentus visų pirma pažymėtina, kad atsakovės nurodyti darbų trūkumai papildomai netiesiogiai patvirtina, kad ieškovė atliko darbus, dėl kurių buvo susitarta. Atsakovė darbų trūkumams pagrįsti teikė nuotraukas su prierašais, tačiau minėti duomenys yra fragmentiniai, nesuteikiantys jokios konkrečios informacijos apie trūkumų pobūdį, apimtį, išlaidas, būtinas jiems pašalinti. Teikdamas paaiškinimus atsakovės vadovas pripažino, kad nuo pat darbų pradžios objekte nesilankė, nes turėjo kitą objektą Klaipėdoje, apie darbų trūkumus pranešdavo ieškovės atstovams gavęs užsakovės pretenzijas. Byloje nėra įrodymų, jog darbų atlikimo ar jų priėmimo metu būtų surašytas defektų aktas, kuriame būtų konkretizuoti darbų trūkumai, jų apimtis, tai yra pareikštos konkrečios pretenzijos ieškovės atstovams dėl darbų trūkumų taisymo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovei buvo pasiūlyta konkretizuoti aplinkybes dėl trūkumų apimties, teikti papildomus įrodymus, tačiau tai padaryta nebuvo.

44. 2025 m. spalio 27 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta I. M. parodė, kad blokeliai buvo atvežti nudaužyti, akivaizdžiai panaudoti, į klausimą, kodėl atvežti nudaužyti blokeliai E. atsakė, kad jie kelionės metu nuo parduotuvės dažnai apdaužomi. Teigė, kad buvo šalinti trūkumai – nušveistos kolonos, perpiltos sąramos, ne visi trūkumai sutvarkyti. 2025 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje liudytojas B. M. parodė, kad buvo išmūryta ne pagal normas ir taisykles, siūlės baisios, neužpildytos, medžiagos labai prastos. Netiki, kad tiek sudaužytų blokelių būtų paletėje, mano, kad griuvo kažkur arba nelikvidžias pardavė, darbininkai sakė, kad jiems buvo liepta sudėti visas gautas medžiagas. Ant palečių buvo statomi pastoliai, blokelių, kuriuos naudojo darbe, neleido mūryti. Pareikalavo sustabdyti darbus, trūkumai iš dalies buvo pašalinti – sienos iš sudaužytų blokelių buvo išardytos ir atstatytos, kai kuriose vietose netinkamus blokelius paliko, nes būtų labai sunku pakeisti. Mano, kad apie didžiąją dalį trūkumų ištaisė, liko gal apie 1/5 smulkių.

45. Taigi, visų pirma, liudytojų I. M. ir B. M. parodymai taip pat patvirtina, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, tačiau didžioji jų dalis buvo pašalinta. Antra, atsakovės atstovai pripažino, kad atsakovė pagal susitarimą turėjo patiekti medžiagas į objektą. Vadinasi, atsakovė, patiekdama medžiagas, privalėjo perduoti ir šių medžiagų atitikties dokumentus (CK 6.648 straipsnio 1 dalis), o rangovas informuoti apie medžiagų trūkumus (CK 6.648 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokios kokybės blokelius ji nupirko ir atvežė į objektą darbų statybų pradžioje (CPK 178 straipsnis). Liudytoju apklaustas Z. V. parodė, kad, kai išpakavo medžiagas pamatė, kad blokų kampai yra stipriai apdaužyti, paskambino E. K., jis pasakė mūryti, vėliau užtinkuos. Tokie parodymai atitinka liudytoja apklaustos I. M. ir B. M. parodymus, kad atvežtos medžiagos buvo prastos kokybės, blokeliai buvo atvežti nudaužyti, akivaizdžiai panaudoti, darbininkai sakė, kad jiems buvo liepta sudėti visas gautas medžiagas. Aplinkybę dėl apdaužytų blokelių patvirtina ir atsakovės pateiktos nuotraukos. Neįtikėtina, kad ieškovės darbuotojai darbo metu galėjo sugadinti reikšmingą dalį blokelių. Liudytojas B. M. parodė, kad kuriose vietose netinkamus blokelius paliko, nes būtų labai sunku pakeisti. Taigi, bylos duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad  dalį darbų trūkumų sąlygojo netinkami atsakovės veiksmai - nekokybiškų medžiagų pateikimas, už kuriuos ieškovė nėra atsakinga.

46. 2025 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje E. K. parodė, kad pirminis brokas - nearmuotos blokelių eilės, ne pagal projektą mūryta, neišlaikytas sienų vertikalumas, blokelių prasilenkimas, neišlaikytas eiliškumas, atsirado sąramų ten, kur jų neturėjo būti. Liepė perdaryti, nugriovė 3-4 eiles, tada darė normaliai, pradėjo nuarmuoti blokelių eiles. Vėliau vėl nearmavo, taip nusprendė su užsakovu. Minėti parodymai patvirtina, kad dalį trūkumų ieškovė taisė, dalies – ne, nes atsakovė sutiko priimti atliktus darbus. E. K. taip pat parodė, kad atsakovė tvarkė nuskilusius blokelius, tepė siūles, kurių ieškovė neužtepė, išgriovė ne pagal projektą įrengtas sąramas, dalis sąramų blogai įrengtos, todėl susikilo, vienas ieškovės darbininkas padėjo atlikti darbus. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė patiekė į objektą nekokybiškus blokelius, kurių daugumą buvo nuskilę. Minėta, kad jokių konkrečių duomenų, kokie konkretūs darbų trūkumai (pobūdis, lokacija, kiekis) buvo nustatyti, kokia darbų apimtis buvo būtina tokiems trūkumams pašalinti, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, atsakovės darbuotojai teismo posėdyje pripažino, kad ieškovės darbininkas padėjo atlikti darbus. Liudytojas E. K. parodė, kad ieškovės darbuotojai prisidėjo taisant trūkumus (pasikraunant, išsikraunant medžiagas), tiksliai nežino, ką atliko. Liudytojas prižiūrėjo taisymą, griovė sąramas (daužė su perforatoriumi griovė su metalo disku), padėjo šiukšles nešti į konteinerį, vėliau patikslino nepamenantis, kokius darbus darė bei, kas ir kokius darbus darė. Vėliau E. K. parodė, kad blokelius pamatė tik sumūrytus, jie buvo geri, griovė, nes nebuvo atlikti armavimo darbai - neįdėta armavimo juosta, kurią privalėjo patiekti atsakovė, bet to nepadarė. Pirmą sieną griovė ieškovės darbuotojai, po to jie mūrijo toliau sienas. Minėti parodymai patvirtina ieškovės teiginius, kad ji taisė darbų trūkumus. Taigi, nors liudytojo E. K. parodymai nėra nuoseklūs, bet pakankamai patvirtina, kad ieškovė atliko darbus, pastebėti darbų trūkumai buvo šalinti, o dalis darbų trūkumų buvo sąlygoti atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

47. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, Nr. 3K-3-484/2007). Bylos duomenys pakankamai patvirtina, kad ieškovė atliko darbus, dėl kurių subrangos sutartimi buvo susitarta (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178,185 straipsniai). Pabaigus darbus jų perdavimo aktas surašytas nebuvo, tačiau generalinis rangovas (atsakovė) perdavė darbus užsakovei I. M. – N.. Atsakovė teigė, kad atlikti darbai buvo tokios blogos kokybės, todėl atsakovei nekyla pareiga už juos apmokėti, nes nebuvo pasiektas darbų rezultatas, tačiau į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad matydama, jog ieškovė netinkamai atlieka darbus, atsakovė nustatė protingą terminą trūkumams pašalinti, o šio reikalavimo neįvykdžius – atsisakė sutarties (CK 6.658 straipsnio 4 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas yra neatsiejamai susiję su šalių pareiga bendradarbiauti. Ši pareiga yra ypač aktuali tuo atveju, kai darbų perdavimas yra apsunkintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2013). Šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų. CK 6.662 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Statybos darbų priėmimo atveju turi būti įrodyta, kad statybos darbų trūkumai yra rangovo veiksmų rezultatas, kad tai yra nukrypimas nuo sutarties sąlygų dėl neatitikties sutartyje numatytai darbų kokybei. Jeigu akivaizdūs neatitikimai buvo priimti nepareiškus pastabų, tai gali būti daroma išvada, kad jie, užsakovo vertinimu, priimant darbus, nėra tokie svarbūs ir neblogina darbų rezultato kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2013).

48. Byloje nustatyta, kad galutiniu darbų perdavimo – priėmimo aktu atsakovė sutiko, jog būtų sumažinta darbų kaina dėl trūkumų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad faktiškai priėmusi ieškovės darbus, kuriuos vėliau perdavė užsakovei, atsakovė būtų ieškovei nurodžiusi kokius nors darbų trūkumus, pareiškusi pretenzijas dėl jų. Atsakovė neįrodinėjo, kad jos įvardinti darbų trūkumai negalėjo būti pastebėti darbų perdavimo metu, tačiau darbai vis tiek buvo priimti. Bylos duomenys patvirtina, kad darbai priimti faktiškai, jais yra naudojamasi. CK 6.695 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jei įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų padarinių. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kilus ginčui dėl rangovo perduoto darbo rezultato tinkamumo, užsakovui tenka našta įrodyti, kad rangovo perduotas atlikto darbo rezultatas yra netinkamas, o rangovui, siekiančiam išvengti atsakomybės už netinkamą prievolės įvykdymą, – paneigti užsakovo poziciją patvirtinančius duomenis (žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1009-656/2016, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-941-340/2017).

49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-345/2021) yra išaiškinęs, kad taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų, inter alia, darbus atlikdamas per trumpesnį, nei privalėjo atlikti, laiką. Atsakovė šios bylos nagrinėjimo metu neteikė jokių konkrečių įrodymų dėl trūkumų apimties (CPK 178 straipsnis). Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl darbų neatitikimo kokybės reikalavimams yra pagrindas mažinti darbų kainą iki nulio, kuri nustatyta pagal atsakovės paaiškinimus bei yra iš esmės mažesnė nei nurodė ieškovė (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dalyje dėl 7 070 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, kitoje dalyje atmestinas (CK 6.681 straipsnis, CPK 178,185 straipsniai). 

       Dėl atsakovės reikalavimo priteisti nuostolius bei trūkumų šalinimo išlaidas  

50. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 17 938 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 5 000 Eur sumažinta darbų kaina, 4 329 Eur - griovimo darbai, naujų blokelių ir kitų medžiagų pirkimas, 1 000 Eur - šiukšlių išvežimas, 7 609 Eur – naujai atliekamas mūrijimas ir sąramų betonavimas (darbą atliko 4 darbuotojai, kurie trūkumus taisė 9 dienas).

51. Civilinei atsakomybei taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis). Pateikdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).

52. Galutiniame atliktų darbų akte prie 2024 m. gegužės 16 d. Rangos darbų sutarties Nr. 1, sudarytame tarp I. M. – N., N. N. ir atsakovės, nurodyta, kad juo perduodami objekte (duomenys neskelbtini), atlikti darbai, darbų pradžia 2024 m. birželio 3 d., darbų pabaiga – 2024 m. liepos 16 d. Šalys patvirtina, kad darbai priimami su defektais, nurodytais akto 5 punkte, ko pasekoje galutinė atliktų darbų vertė yra atitinkamai mažinama defektų tvarkymui ir likusių darbų atlikimui numatytu dydžiu prie jo pridedant akto punkte Nr. 4 nurodytą bauda už vėlavimą atlikti darbus pagal sutartyje numatytus terminus. Sutarties 3.1 punkte buvo numatyta, kad rangovas visus darbus atliks iki 2024 m. birželio 27 d., darbai faktiškai buvo atlikti 15 k. d. vėliau, todėl vadovaujantis sutarties punktu Nr. 7.3 yra pritaikoma 2 250 Eur bauda. Šalių susitarimu užsakovas priima darbus su defektais ir sumažintais darbų kiekiais, o rangovas sutinka su nurodytų defektų ir sumažinamų darbų kiekių atlikimo įkainojimu bei darbų kainos galutiniu sumažinimu: 1) blokelių mūro nelygumai ir vertikalumo neišlaikymas – 1 000 Eur; 2) išliekų monolitinių kolonų lygtinių blokelių sistemoje nelygumų tvarkymas – 300 Eur; 3) blokelių ir plytų mūro tvarkymas nuvalant skiedinio ir klijų nutekėjimus – 200 Eur; 4) likusių objekte šiukšlių surinkimas, valymas, pakrovimas į konteinerį – 300 Eur; 5) statybinių šiukšlių išvežimas konteineriu - 300 Eur; 6) mažinama blokelių mūro darbų apimtis iš jos atimant frontorų mūrą – 2 000 Eur; 7) kompensaciją už techninės priežiūros, projektuotojų ir kito techninio personalo darbo valandas – 900 Eur. Papildomai, šalių susitarimu, rangovas atliko ir perduoda užsakovui dvi mūrines kolonas su gelžbetoniniais pamatais, kurių kaina šalių susitarimu yra 630 Eur su PVM, taip pat vietoje Sutarties priede Nr. 1 aprašytų medinių sijų Objekte buvo sumontuotos ir suvirintos metalinės dvitėjinės sijos, kurių montavimo darbai taip pat perduodami šiuo aktu. Galutinė darbų suma – 24 083,38 Eur.

53. CK 6.650 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu rangovas sutarčiai įvykdyti pasitelkė subrangovus pažeisdamas įstatymuose ar sutartyje nustatytas taisykles, jis atsako užsakovui už nuostolius, kuriuos padarė vykdydami sutartį subrangovai; pagal aptariamos nuostatos 3 dalį, generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, atspindi sutarties uždarumo principą. Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 80 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020. Teismų praktika. 2020, 53, p. 94-117).

54. Dėl subrangos teisinių santykių specifikos, nagrinėjant iš šių teisinių santykių kylančius ginčus, ne tik kyla poreikis įvertinti, kurio iš subjektų – generalinio rangovo ar subrangovo – veiksmai turėjo įtakos tam, kad atsirastų darbų trūkumų, bet ir poreikis nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu remdamasis generalinis rangovas gali pareikšti reikalavimus subrangovui, manydamas, jog darbo rezultato trūkumų atsirado subrangovui netinkamai atlikus savo pareigas. Kasacinis teismas, spręsdamas šį klausimą, pažymėjo, kad tuo atveju, kai generalinis rangovas sumoka užsakovui tam tikras pinigų sumas dėl generalinės rangos sutarties pažeidimo, jis vykdo savo, kaip generalinio rangovo, prievolę užsakovui, nepaisant aplinkybės, kad ne visus darbus, dėl kurių trūkumų užsakovas pareiškė generaliniam rangovui pretenziją, atliko jis pats. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas išaiškino, kad generalinio rangovo reikalavimai subrangovui negali būti grindžiami CK 6.280 straipsnio nuostatomis dėl regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo ar patenkinti jų pagrindu. Generalinio rangovo reikalavimas subrangovui dėl nuostolių, kurie susidarė sumokėjus užsakovui darbų trūkumų taisymo išlaidas, yra reikalavimas dėl atliktų pagal rangos (subrangos) sutartį darbų trūkumų, o ne regresinis (atgręžtinis) reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad tais atvejais, kai generalinis rangovas reiškia subrangovui reikalavimą, kildinamą iš jų sudarytos rangos sutarties, yra taikytina taisyklė, pagal kurią deliktinė atsakomybė negali būti taikoma skolininkui, kurio prievolė kyla iš sutartinių įsipareigojimų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. STATYBOS RANGA Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga Nr. 3. Teismų praktika. 2024, 60).

55. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė nebuvo sudariusi žodinę statybos darbų sutartį. Atsakovė neįrodinėjo, kad joje buvo nustatyti terminai dėl darbų atlikimo (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nepaneigė liudytojo Z. V. argumentų, kad ieškovei nebuvo pateikta 2024 m. gegužės 17 d. Rangos sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir I. M. – N. bei N. N.. Atsakovės ir užsakovų susitarimai nesukūrė pareigų ieškovei (žr. sprendimo 53 punktą). Analogiškai Galutiniame 2024 m. liepos 17 d. atliktų darbų perdavimo akte, kurį sudarant ieškovė nedalyvavo, numatytos teisės ir pareigos ieškovės neįpareigoja. Aplinkybė, jog atsakovė perdavė užsakovei darbus su trūkumais ar pažeidusi sutarties terminą, dėl ko buvo mažinta kaina (galutinio atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto 5.1-5.3 punktai) ar mažindama darbų apimtis (galutinio atliktų darbų perdavimo akto 5.6 punktas) savaime nesąlygoja išvados, kad ta pačia dalimi turi būti mažinamas ieškovės reikalavimas, nes Galutinio darbų akto padaryti susitarimai sieja tik sutarties šalis (atsakovę ir užsakovus). Šioje byloje laikyta nustatytu, kad atsakovė darbus faktiškai priėmė nepareiškė jokių konkrečių reikalavimų dėl jų trūkumų (apimties bei vertės)-(sprendimo 36-49 punktą). Atsakovės neįrodinėjo, kad ieškovė pagal subrangos sutartį buvo įsipareigojusi išvežti šiukšles, kad ši paslauga buvo įtraukta į sutartą 7 070 Eur kainą, todėl ieškovė neturi pareigos kompensuoti atsakovės įsipareigojimo užsakovei atlyginti tokias išlaidas (galutinio darbų perdavimo akto 5.4-5.5 punktai), juolab, kad liudytoja I. M. teismo posėdyje parodė, kad galiausiai atsakovė šiukšles išvežė ir užsakovė sumokėjo 300 Eur. Dėl nurodyto, atsakovės reikalavimas dėl dalyje dėl 5 000 Eur priteisimo netenkintinas.

56. Atsakovė nurodė, kad ji turėjo atlikti ne tik darbą iš naujo, bet ir papildomai mokėti už griovimą, klijų šlifavimą nuo sienų, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė teigė, kad R. P., K. T. ir R. A. už atliktą darbą buvo sumokėta po 2 000 Eur (grynais), E. K. 1 809 Eur (grynais). Pažymėtina, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad už darbą ginčo objekte atsakovė sumokėjo E. K. 1 809 Eur, K. T. ir R. – po 2000 Eur, todėl minėtos aplinkybės laikytinos neįrodytomis (CPK 178 straipsnis). Atsakovė pateikė su R. P. sudarytą 2023 m. birželio 5 d. civilinę paslaugų sutartį, kurioje nurodyta, kad vadovo atlygis nustatomas pagal faktiškai suteiktas vadovavimo paslaugas ir yra mokamas pagal vadovo pateiktą sąskaitą už suteiktas paslaugas (sutarties 2.1 punktas), bendrija atsiskaito per 10 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos (2.2 punktas). Sutarties 3.1 punkte yra nurodytas vadovo pareigų apimtis (IV t. b. l. 35-37). Atsakovė pateikė įrodymus, kad 2024 m. liepos 18 d. išmokėjo R. P. 1 800 Eur už vadovavimo paslaugą pagal civilinę vadovavimo sutartį, sudarytą 2023 m. birželio 5 d. (III t. b. l. 29). Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, pagal R. P. būtų pateikęs sąskaitą, kurioje būtų nurodyta darbų apimtis, laikotarpis. Todėl vien minėtas kvitas neįrodo atsakovės argumentų dėl patirtų išlaidų šalinant ieškovės darbų trūkumus. Kita vertus, konstatuota, kad atsakovė nepateikė jokių konkrečių argumentų dėl trūkumų apimties, pobūdžio, o priimant darbus nepareiškė konkrečių pretenzijų dėl jų trūkumų.  Dėl nurodyto, atsakovės reikalavimas dalyje dėl 7 609 Eur už darbą priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

57. Atsakovė nurodė, kad ieškovės darbuotojai sugadino 10,8 m3 blokelių, kurių kaina po 126,36 Eur už 1 m3, iš viso už 1 364,68 Eur (blokelių kaina matosi iš 2024 m. gegužės 28 d. pirkimo sąskaitos), buvo pirktas betonas sąramų perdarymui už 915,97 Eur ir 379,94 Eur sumai, 40 Eur viela ir putos pamatui, sausas betonas ir armatūra 117,49 Eur sumai sąramų perdarymui, klijai už 200 Eur, armatūrinės sijos už 80 Eur, remontiniai mišiniai už 195 Eur. Tačiau byloje nėra jokių pirminių duomenų, kaip buvo nustatytas sugadintų blokelių kiekis (10,8 m3), kad būtent tokį blokelių kiekį sugadino ieškovės darbuotojai, nes byloje nustatyta, kad atsakovės pirkti ir į objektą pristatyti blokeliai buvo netinkamos kokybės. Atsakovė nurodė, kad ieškovė kieme paliko didžiulę krūvą betono, todėl atsakovės darbuotojams teko ją sudaužyti ir išvežti. Tačiau bylos duomenų pakankamai patvirtina, kad atsakovės pirkti blokeliai buvo netinkamos kokybės, dėl ko sienos buvo griautos ir mūrytos iš naujo, netinkamos kokybės blokelius reikėjo išvežti iš objekto. Minėta, darbų trūkumai niekaip konkrečiai nebuvo fiksuoti, nesudaryti defektų aktai, atsakovė patiekė į objektą nekokybiškas medžiagas, dėl ko dalis darbų buvo perdaryta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės nurodomos patirtos išlaidos yra sąlygotos neteisėtų ieškovės darbuotojų veiksmų (netinkamo darbų atlikimo). Kita vertus, iš 2024 m. liepos 18 d. galutinio darbų akto matyti, kad juo atsakovė perdavė ne tik su ieškove sutarus atlikti darbus. Galutiniame atliktų darbų akte prie 2024 m. gegužės 16 d. Rangos darbų sutarties Nr. 1, sudarytame tarp I. M. – N., N. N. ir atsakovės, nurodyta, kad papildomai, šalių susitarimu, rangovas atliko ir perduoda užsakovui dvi mūrines kolonas su gelžbetoniniais pamatais, taip pat vietoje Sutarties priede Nr. 1 aprašytų medinių sijų objekte buvo sumontuotos ir suvirintos metalinės dvitėjinės sijos, kurių montavimo darbai taip pat perduodami šiuo aktu. Aplinkybė, kad pagal sutartį ieškovė įsipareigojo įrengti kolonas yra pripažinta neįrodyta (sprendimo 40 punktas). Galutiniu darbų akte nurodytiems papildomiems darbams atlikti reikėjo tiek medžiagų, tiek pačios atsakovės darbininkų darbo. Todėl atsakovės reikalavimas dalyje dėl 4 329 Eur už papildomas medžiagas priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

58. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad sumokėjo už šiukšlių išvežimą 1 000 Eur (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad pagal susitarimą ieškovė privalėjo organizuoti šiukšlių išvežimą, o atsakovės darbuotojo parodymai apie šiukšlių išvežimą buvo nenuoseklūs – jis pripažino, kad pagal susitarimą su ieškove atsakovė turėjo išvežti vieną konteinerį, bet dėl darbų trūkumų šiukšlių atsirado daugiau, reikėjo 5-7 konteinerių, tačiau vėliau nurodė, kad jų buvo 4 ar 5. Byloje nustatyta, kad atsakovė į objektą patiekė nekokybiškas medžiagas, dėl ko reikėjo perdaryti darbus ir atsirado šiukšlės. Taigi, dalies šiukšlių susidarymas buvo sąlygotas neteisėtų atsakovės veiksmų (netinkamo sutartinių įsipareigojimo vykdymo). Dėl nurodyto, atsakovės reikalavimas priteisti 1 000 Eur šiukšlių išvežimo išlaidų atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovė neteikė jokių įrodymų dėl priešieškinyje nurodytų 3 200 Eur sumos sumokėjimo ieškovei bei perferatoriaus sugadinimo išlaidų, be to, minėtos sumos nebuvo įtrauktos į priešieškinio kainą, todėl detaliau dėl jų nepasisakytina.

59. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės reikalavimas dėl 17 938 Eur nuostolių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

60. Ieškovė reikalauja priteisti ir 6 procentų metinių procesinių palūkanų nuo teismo sprendimu priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

61. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

62. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovės priteistinos įstatyme įtvirtintos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą 7 070,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

    Bylinėjimosi išlaidos

63. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. 

64. Ieškovė byloje patyrė 3 585,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 127,05 Eur už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą, 31,43 Eur notarės, VĮ „Registrų centras“ paslaugas, 3 000 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 427 Eur – žyminio mokesčio.

65. Atsakovė šioje byloje patyrė 1 976 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 1 500 Eur advokato teisinei pagalbai, 476 Eur – žyminiam mokesčiui.

66. Šioje byloje ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta 43 procentai ieškinio reikalavimų), priešieškinys atmestas. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 183,61 Eur žyminio mokesčio, atsakovės sumokėto žyminio mokesčio išlaidos neatlygintinos.

67.  Įvertinus tai, kad šioje byloje buvo nagrinėtas ieškinys ir priešieškinys, ieškinys tenkintas iš dalies (43 procentai), priešieškinys atmestas, darytina išvada, kad ieškovės naudai išspręsta 72 procentai reikalavimų (50+(43*50)/100), todėl iš atsakovės ieškovei viso priteistina 2 457,72 Eur ((3158,48 Eur *0,72)+183,61 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovei priteistina 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.

68. Teismas patyrė byloje 25,91 procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Todėl iš atsakovės priteistina 18,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis neviršija priteistino minimumo, todėl nepriteisiama.

  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.  

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Ekrp“ (juridinio asmens kodas 306333235) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spintera“ (juridinio asmens kodas 303247941) naudai 7 070,00 Eur (septynis tūkstančius septyniasdešimt eurų 68 ct) skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (7 070,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 457,72 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt septyni Eur, 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spintera“ (juridinio asmens kodas 303247941) atsakovės mažosios bendrijos „Ekrp“ (asmens kodas 306333235) naudai 420 Eur (keturi šimtai dvidešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės mažosios bendrijos „Ekrp“ (juridinio asmens kodas 306333235) 18,68 Eur (aštuoniolika Eur, 68 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti ieškovei ir atsakovei, kad valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

           Teisėja                                Ieva Pluirienė