Civilinė byla Nr. e2-391-547/2024

                                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01548-2023-6

                 Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                      2.1.2.4.1.4; 2.1.2.7; 2.6.7; 2.6.20; 3.1.7.6; 

                                                                        3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1

        (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

 SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 23 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei,

dalyvaujant ieškovo atstovams: M. U., advokatui Rapolui Kasparavičiui, advokato padėjėjai Ievai Mikučiauskaitei,

atsakovo ir trečiojo asmens atstovui advokatui Linui Songailai,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Riamona“ patikslintą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo atsakovei UAB ,,Merkinės fabrikas“, trečiasis asmuo V. R., ir pagal atsakovės UAB ,,Merkinės muilo fabrikas“ priešieškinį ieškovei UAB ,,Riamona“ trečiasis asmuo V. R. dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės: (1) pripažinti Marketingo paslaugų sutartį sudarytą tarp ieškovės UAB ,,Riamona“ ir atsakovės UAB ,,Merkinės fabrikas“ apsimestiniu sandoriu Civilinio kodekso 1.87 straipsnio pagrindu; (2) taikyti vienašalę restituciją įpareigojant atsakovę UAB ,,Merkinės fabrikas“ grąžinti ieškovei UAB ,,Riamona“ 5300 Eur sumą; alternatyviai 1-2 reikalavimams, jeigu būtų pripažinta, kad šalių valia buvo sudaryti Marketingo paslaugų sutartį, kuri buvo įforminta 2022-04-19 PVM sąskaita faktūra serija MMF Nr.00039: (3) priteisti ieškovės UAB ,,Riamona“ naudai iš UAB ,,Merkinės fabrikas“ 3954 Eur nepanaudoto avanso sumą pagal 2022-04-19 PVM sąskaita faktūra serija MMF Nr.00039 (Marketingo paslaugų sutartį); nepriklausomai nuo to ar bus tenkintas 1-2, ar 3 reikalavimas: (4) priteisti ieškovės UAB ,,Riamona“ naudai iš UAB ,,Merkinės fabrikas“ 1433,77 Eur dydžio skolą; (5) priteisti ieškovės UAB ,,Riamona“ naudai iš UAB ,,Merkinės fabrikas“ 1242,98 Eur palūkanų; (6) priteisti ieškovės UAB ,,Riamona“ naudai iš UAB ,,Merkinės fabrikas“ 143,38 Eur baudą; (7) priteisti ieškovės UAB ,,Riamona“ naudai iš UAB ,,Merkinės fabrikas“   6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bei (8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad 2020-07-01 ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. Reg.07/01, pagal kurią Atsakovė įsipareigojo priimti Riamonos tiekiamą mėsą ir mėsos gaminius bei už jas sumokėti pagal sutartyje numatytas sąlygas ir terminus. Produkcija buvo tiekiama (duomenys neskelbtini) įsikūrusiam gatvės maisto vasaros kiemui ,,Pasaulio puodai“. Šalys buvo patenkintos bendradarbiavimu, todėl 2022 metų pavasarį ir atsakovė susitarė toliau bendradarbiauti atsakovei ateityje įsigyjant dar daugiau Riamonos produkcijos. Derantis dėl naujų bendradarbiavimo sąlygų, atsakovė tikino Riamoną, kad jos produkcijos paruošimui ir verslo plėtrai, yra reikalinga konvekcinė krosnis. Siekdamos sėkmingo abiejų verslų vystymosi šalys pasiekė susitarimą – atsakovė žadėjo ieškovei ir toliau pirkti iš ieškovės produkciją ir netgi didinti Riamonos produkcijos pirkimus, o Riamona pažadėjo finansuoti konvekcinės krosnies ,,Lainox sapiens“ pirkimą (Krosnies finansavimo sutartis).

Ieškovė nurodė, jog didėjantis Riamonos produkcijos pirkimas buvo esminė sąlyga nulėmusi ieškovės sprendimą finansuoti krosnies įsigijimą. Tačiau atsakovė dėl ieškovei nežinomų priežasčių nusprendė krosnies finansavimo sutartį apiforminti marketingo paslaugų sutartimi. Ieškovė pasikliovė V. R. viešumu ir reputacija, neturėjo priežasčių kvestionuoti tokio atsakovės sprendimo.

Pasiekus susitarimą 2022 m. balandžio mėnesio pradžioje atsakovė pradėjo derinti Krosnies įsigijimą ir gautą komercinį pasiūlymą persiuntė Riamonai. Sąskaitoje už krosnį nurodyta, kad Krosnies su priedais kaina yra 6733,77 Eur (su PVM); mokėjimo sąlygos – 2233,77 Eur avansas, 1500 Eur sumokama iki birželio 30 d., 1500 Eur iki liepos 30 d., 1500 Eur iki rugpjūčio 30 d.

Atsakovė 2022-04-19 pateikė 6733,77 Eur dydžio, t. y. tokios pačios sumos kaip ir krosnies kaina PVM sąskaitą faktūrą MF Nr. 00039, kurioje nurodytas prekės paslaugos pavadinimas: Marketingo paslaugos pagal sutartį. Tokiu būdu atsakovė įformino Marketingo paslaugų sutartį.

Riamona savo įsipareigojimus vykdė tinkamai tiek pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tiek pagal Krosnies finansavimo sutartį, t. y. tiekė produkciją ir finansuodavo atsakovę mokėjimais nurodytais sąskaitoje už krosnį 2 300 Eur avansą sumokėjo 2022-04-20, 1500 Eur sumokėjo 2022-05-31, 1500 Eur sumokėjo 2022-08-01.

Finansavusi krosnies įsigijimą ieškovė tikėjosi, kad atsakovė laikysis savo susitarimo ir didins ,,Pasaulio puodų“ įsigyjamos produkcijos kiekius. Tačiau ji elgėsi priešingai, perkamos produkcijos kiekiai mažėjo. Per 2022 m. liepos mėnesį buvo įsigyta 16 procentų mažiau mėsos produkcijos nei praėjusiais metais tuo pačiu metu, o atėmus Riamonos paruoštos mėsos pardavimus iš Riamonos šaldytuvo nupirktos produkcijos kiekis buvo net 25 procentais mažesnis nei pernai tokiu pat laikotarpiu. Apie tai Riamona 2022-08-18 elektroniniu laišku informavo V. R., kuris pasirašė Pirkimo-pardavimo sutartį ir su kuriuo vyko visa komunikacija.

Ieškovė nurodė, jog bendri metiniai 2022 metų išpirktos mėsos kiekiai buvo mažesni nei 2021m., o nuo 2022-09-09 atsakovė apskritai nustojo pirkti Riamonos mėsos produkciją. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog tokių išsakytų pretenzijų ,,Pasaulio puodų“ veidas V. R., neneigė. Vėliau atsakovės vadovu tapus R. M. ir jo paprašius grąžinti apmokėjimus už Krosnį, dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo, atsakė, kad nesupranta apie kokius avansinius mokėjimus kalbama, nes mokėjimai pagal sąskaitą faktūrą už marketingo paslaugas. Galiausiai atsakovė sustabdė atsiskaitymus su ieškove už įsigytą produkciją pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir skola šiai dienai sudaro – 1433,77 Eur.

2023-03-21 atsakovė įteikė Riamonai vienašališką su Riamona nesuderintą tarpusavio skolų derinimo-užskaitymo aktą, kuriame nurodoma, kad 1433,77 Eur skola, kurią atsakovė yra skolina už pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Riamonos parduotą produkciją yra įskaitoma ir galutinis tarpusavio įsipareigojimų likutis Riamonos ,,naudai“ sudaro 0 Eur.

2023-07-05 Riamona pateikė atsakovei pretenziją, kuria pareikalavo iki 2023-07-15 grąžinti 1433,77 Eur už parduotą produkciją, sumokėti 881,92 Eur palūkanų ir 143,38 Eur baudą bei pareikalavo grąžinti 5300 Eur dydžio lėšas, skirtas finansuoti Krosnies įsigijimą.

2023-07-17 atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad visi mokėjimai buvo atlikti pagal Marketingo sutartį, sutarties kaina buvo iš anksto aptarta.

Po šio atsakymo, ieškovė nebematė galimybės šalims tęsti sutartinius santykius pagal Krosnies finansavimo sutartį, todėl 2023-08-11 informavo atsakovę apie tai, kad nuo 2023-09-07 Krosnies finansavimo sutartis laikoma nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo iš atsakovės pusės. Į šį pranešimą atsakovė nesureagavo.

   Ieškovė ieškinyje pažymėjo, jog tikroji šalių valia buvo sudaryti Krosnies finansavimo sutartį, todėl Marketingo paslaugų sutartis yra apsimestinis sandoris CK 1.87 straipsnio pagrindu. Ieškovė teigė, jog su ieškiniu pateikti priedai patvirtina, kad šalys susitarė dėl tokio bendradarbiavimo modelio: atsakovė iš ieškovės ir toliau perka pagal 2020 m. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį produkciją ir įsipareigoja pirkti didesnius nei ankstesnių metų produkcijos kiekius, o ieškovė finansuoja atsakovės pageidaujamos krosnies įsigijimą. Nurodė, jog būtent tokį susitarimą patvirtina šalių susirašinėjimas; sąskaita už krosnį, kurią atsakovė persiuntė ieškovei, identiška sąskaitos už krosnį ir atsakovės išrašytos sąskaitos suma – 6 733,77 Eur; ir net ieškovės atlikti mokėjimai, pagal atsakovės išrašytą sąskaitą, kurių dydžiai ir mokėjimų skaidymas dalimis atitiko sąskaitoje už krosnį nurodytą mokėjimų atlikimo tvarką. Šalys nesitarė dėl jokių marketingo paslaugų suteikimo, nors išrašant sąskaitą buvo įrašyta už marketingo paslaugas tam neprieštaravo, pasitikint trečiojo asmens reputacija.

Ieškovė kategoriškai tvirtina, jog marketingo sutarties šalys nesudarė ir jokių marketingo paslaugų atsakovė ieškovei neteikė. Jeigu būtų buvusi sudaroma marketingo sutartis tuomet atsakovė urėjo pateikti informaciją apie jos suteiktas paslaugas, jų suteikimo terminus, tačiau tokios informacijos nesuteikė. Ieškovė nurodė, jog jai kyla įtarimas, kad atsakovė Krosnies finansavimo sutartį apiformino kaip Marketingo paslaugų sutartį todėl, kad neketino sąžiningai laikytis šalių pasiekto susitarimo dėl Riamonos produkcijos didėjančio įsigijimo, o ieškovei pareikalavus grąžinti sumą sumokėtą už krosnies finansavimą, ji galėtų prisidengti neva suteiktomis marketingo paslaugomis. Todėl ieškovė laikosi pozicijos, kad tarp šalių neva sudaryta Marketingo paslaugų sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti kitą – Krosnies finansavimo sandorį ir todėl yra niekinis ir negaliojantis ab initio.

Kadangi atsakovė nevykdė ieškovės įsitikinimu sudarytos Krosnies finansavimo sutarties, pažeidė esminę sąlygą, dėl kurios ieškovė apskritai nusprendė finansuoti atsakovei Krosnies įsigijimą, t. y. ne tik kad nedidino, bet netgi sumažino juos 25 procentais. Kadangi šalių sutartis nutraukta, tai ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, taigi, atsakovė privalo grąžinti ieškovei 5300 Eur sumą.

Ieškovė nurodė, jog atsakovė negalėjo atlikti įskaitymo 2023-03-21 dėl to, kad atsakovės priešpriešinis reikalavimas į Riamoną, t. y. tariamas neatsiskaitymas už neva suteiktas marketingo paslaugas yra negaliojantis, nes pats sandoris yra apsimestinis, o taip pat ir todėl , kad atsakovės priešpriešinis reikalavimas nėra vykdytinas ir pakankamai apibrėžtas. Atsakovė atliko įskaitymą, kai tarp šalių jau daugiau kaip pusė metų vyko ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių ir įsipareigojimų nevykdymo. Todėl negalima laikyti, kad atsakovės priešpriešinis reikalavimas yra lygiavertis vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Todėl šis atsakovės įvykdytas vienašalis įskaitymas yra neteisėtas, nes neatitinka CK6.130 straipsnio sąlygų.

Įvertinus tai, atsakovė privalo sumokėti ieškovei 1433,77 Eur, kadangi ji yra skolinga pagal Pirkimo pardavimo sutartį. Atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, iš kurių ji apmokėjo tik dalį ir yra susidarius bendra 1433,77 Eur skola už patiektą produkciją. 2023-03-21 atlikdama neteisėtą įskaitymą atsakovė iš esmės pripažino, kad ji pagal Pirkimo – pardavimo sutartį yra skolinga ieškovei 1433,77 Eur.

Kadangi nebuvo sumokėta už produkciją laiku, tai atsakovė turi sumokėti ieškovei pirkimo-pardavimo sutartyje sulygtas netesybas – 1 242,98 Eur ir baudą 143,38 Eur.

Ieškovė dublike nurodė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad, o netgi paneigia, kad atsakovė teikė ieškovei marketingo paslaugas. Jeigu ieškovės ir atsakovė tikroji valia buvo Marketingo paslaugų sutarties sudarymas mainais į Krosnies finansavimą (su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka), tai kyla klausimas, kodėl tokios sutarties šalys neįformino raštu. Abi šalys yra patyrę verslo subjektai, todėl keista, kad nesusitarė raštu dėl marketingo paslaugų sąlygų. Tokio rašytinio susitarimo nebuvimas patvirtina, kad sandoris nebuvo tikras ir atspindintis šalių valią, bet apsimestinis, pasiūlytas atsakovės ir V. R. iniciatyva, siekiant pridengti tikrąjį sandorį Krosnies finansavimo sutartį. 

Nors atsakovė tvirtina, kad suteikė rinkodaros paslaugas ieškovei, tačiau produkcija buvo reklamuojama kaip ,,Pagaminta pagal ,,Pasaulio puodų“ receptūras“, t. y. ant šaldytuvo, kuriuo neva buvo reklamuojama ieškovės produkcija, nėra net užsimenama, kad tai Riamonos produkcija. Reklamos esmė turėtų būti eksponuoti (reklamuoti) Riamonos prekės ženklą.

Ieškovė nurodė, kad reklama po ,,Pasaulio puodai“ ženklu ir Riamonos produkcijos pardavinėjimas restorane ,,Pasaulio puodai“ patvirtina tik šalių bendrą sutarimą, jog atsakovė 2022 m. ir vėliau didins Riamonos įsigyjamos produkcijos kiekius. Ieškovė manė, kad klientams lankantis restorane ,,Pasaulio puodai“, jie gali norėti įsigyti produkcijos pradavinėjamos kaip ,,pagaminta pagal ,,Pasaulio puodai“ receptūras“, todėl tai buvo ne Riamonos prekės ženklo reklama, bet viena iš šalių sutartų priemonių didinti Riamonos produkcijos pardavimus.

Ieškovė nurodė, jog jeigu šalių valia buvo sudaryti Marketingo paslaugų sutartį – su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka – tuomet atsakovė turėjo pateikti informaciją apie jos suteiktas paslaugas, jų suteikimo terminus ir pan., tačiau tokios informacijos ieškovei nesuteikė, net ir pradėjus procesą teisme atsakovė nepateikė realių įrodymų, kad marketingo paslaugas ieškovei iš tikrųjų suteikė. Tačiau to ir negali pateikti, nes šalys dėl Marketingo paslaugų nesitarė.

Atsakovės prieštaringa pozicija prieš bylos iškėlimą ir iškėlus bylą teisme patvirtina, kad jokios Marketingo paslaugų sutarties nebuvo, o tai tik atsakovės gynybinė pozicija.

Atsakovė atsiliepime teigia, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. Ieškovė vienašališkai nutraukė Marketingo sutartį ir atsisakė mokėti likusią dalį. Kai atsakovei tapo aišku, kad Ieškovė toliau atsisako vykdyti Marketingo sutartį, ji sustabdė mokėjimus pagal 2020 m. liepos 1 dienos pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė pažymėjo, jog Riamona 2022-08-18 el. laišku nenutraukė jokios sutarties, o tik išreiškė savo nuogąstavimus dėl Atsakovės tinkamų įsipareigojimų nevykdymo pagal Krosnies finansavimo sutartį, t. y. įsipareigojimo didinti iš Riamonos įsigyjamos produkcijos kiekius ir analogiškos produkcijos pirkimo iš kitų tiekėjų, o ne Riamonos. Šią situaciją geranoriškai siekė išspręsti ieškovė iki pat 2023 m. liepos mėnesio, tačiau V. R., su kuriuo ir buvo sudaryta Krosnies finansavimo sutartis, tą daryti vengė. Ieškovė pažymėjo, jog vienintelė sutartis, kurią 2023-08-11, o ne 2022-08-18 Riamona nutraukė – Krosnies finansavimo sutartis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje praktikoje yra išaiškinęs, jog pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai. Todėl atsakovė klaidina, jog 2022-08-18 el. laiškas negali būti laikomas Marketingo paslaugų sutarties (kuri de facto niekada neegzistavo) nutraukimu, nes neatitinka LAT suformuluotų vienašalio sutarties nutraukimo sąlygų.

Mokėjimus pagal Pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė nutraukė anksčiau nei, kad ,,atsakovei tapo aišku, kad ieškovė vienašališkai nutraukė Marketingo sutartį“ , iki 2022-08-18 atsakovei buvo išrašytos keturios sąskaitos, kurias turėjo apmokėti vieną dieną, tačiau jų neapmokėjo. Be to jeigu atsakovė sustabdė mokėjimus pagal pirkimo-pardavimo sutartį tuomet, kai 2022-08-18 ieškovė vienašališkai nutraukė susitarimą, kodėl po tokio tariamo Marketingo paslaugų sutarties nutraukimo iš ieškovės pirko produkciją. Atsakovė 2023-07-17 atsakyme mini tariamą skolą už tariamą Marketingo paslaugų sutartį, tačiau atsakovė neteigia, kad Riamona 2022-08-18 nutraukė Marketingo paslaugų sutartį. Todėl ieškovė dublike tvirtina, kad toks atsakovės pozicijos prieštaringumas paaiškinamas tik kaip sukurta gynybinė strategija, siekiant pateisinti tikrųjų įsipareigojimų (tikrojo sandorio – Krosnies finansavimo sutarties) nevykdymą.

Ieškovė tvirtina, jog atsakovė ir V. R. nepaneigė, kad tikroji šalių valia buvo Krosnies finansavimo sutartis, kurią sudarydamos šalys suprato, jog atsakovė įsipareigoja didinti iš Riamonos įsigyjamą mėsos produkciją ir tai patvirtina įrodymai: atsakovės pateikta fotofiksacija, kad apie tariamą Riamonos produkcijos reikalavimą eksponuojant šaldytuvą ,,Pasaulio puodai“, o ne Riamonos ženklu, taigi tokiu būdu galėjo būti skatinami pardavimai per ,,Pasaulio puodai“ ženklą. 2022-08-18 ieškovei pirmą kartą išsakius nuogąstavimus, kad atsakovė nesilaiko įsipareigojimų didinti Riamonos produkcijos pardavimus V. R. neneigė tokio atsakovės įsipareigojimo. Tokią poziciją atsakovė sugalvojo tik tada, kai į komunikaciją įsitraukė jų tuometis vadovas R. M.. Bet net ir pats vadovas 2022-11-25 neneigė tokio įsipareigojimo egzistavimo, tik nurodė, kad jis neaiškiai apibrėžtas ,,Mūsų įsipareigojimai dėl pardavimų (kurių turbūt, aiškiai apibrėžta nebuvo) taip pat nefiksuoti“. Rašytinėje komunikacijoje atsakovė per V. R. išreiškė norą pirkti viščiukus, ,,Porchetta“ ir kt., kuriems kepti būtent ir buvo reikalinga krosnis, tai taip pat patvirtina susitarimą didinti pirkimus iš Riamonos. Bet šių gaminių atsakovė realiai nepirko (pirko itin mažus kiekius), nors krosnies įsigijimui pinigai jau buvo pervesti.

Jeigu atsakovė nebūtų įsipareigojusi didinti produkcijos pirkimą, tai ieškovė nebūtų sutikusi finansuoti krosnies įsigijimo, nes ji tikėjosi iš šio sandorio gauti realios naudos.

Ieškovė pažymėjo, jog susirašinėjime Riamona atstovas mini ,,marketinginę sutartį“, bet tai nereiškia, kad tokia sutartis egzistavo. Atsakovė tariamą sandorį – Marketingo paslaugų sutartį- įformino 2022-04-19 sąskaita už ,,marketingo paslaugas“, atitinkamai komunikacijoje Riamona ir referuoja į sutartį taip, kaip ją įforminti nusprendė atsakovė.

Atsakovė nepaneigė, kad tikrasis šalių valią atitinkantis sandoris – Krosnies finansavimo sutartis – buvo nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo 2023-08-11 pranešimu, kadangi atsakovė ne tik nedidino Riamonos produkcijos įsigijimo bet juos ir sumažino bent 25 procentais.

Ieškovė 2022-08-11 tokį pranešimą išsiuntė atsakovei, į kurį ji niekaip nesureagavo, jam neprieštaravo ir neginčijo. Todėl ieškovė laiko, kad atsakovė sutiko su tuo, kad krosnies finansavimo sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo iš atsakovės pusės.

Pripažinus, kad Krosnies finansavimo sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, taikytina restitucija ir atsakovė privalo sugrąžinti ieškovei jos sumokėtą 5300 Eur sumą.

Dublike ieškovė nurodė, jog laikosi savo pozicijos, kad atsakovė 2023-03-21 negalėjo atlikti vienašalio įskaitymo, nes atsakovės reikalavimas nėra galiojantis, nes pats sandoris, iš kurio kildina atsakovė kildina tokį reikalavimą yra apsimestinis, o jokių marketingo paslaugų atsakovė ieškovei nesuteikė; atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad tarp šalių niekada nebuvo ginčo dėl reikalavimo pagrįstumo, nors toks reikalavimas dėl įskaitymo neteisėtumo nesuformuluotas, teismas turi vertinti tokių reikalavimų pagrįstumą ir spręsti ar atliktas įskaitymas yra teisėtas.

Atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka.

Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo, kad šalys sudarė Marketingo paslaugų sutartį, nes tai matyti iš susirašinėjimo vykusio tarp V. R. ir ieškovės direktoriaus M. U.. Iš šalių susirašinėjimo akivaizdu, kad 2022-04-14 šalys suderino tokias bendradarbiavimo sąlygas: a) atsakovė pirks ne tik šašlykines dešreles ir maltą mėsą (faršą), bet ir viščiukus, ,,porchetta“, kiaulienos šonkaulius; b) atsakovė teiks ieškovei marketingo paslaugas – t. y. suteiks galimybę reklamuoti prekės ženklą ir pastatyti ieškovės produkcijos šaldytuvą, kur restorano lankytojai galės įsigyti ieškovės pusgaminių, o V. R. parengs receptūras viščiukams ir kiaulienos šonkauliams; c) už marketingą gautos lėšos bus panaudotos būtent krosnies įsigijimui, nes ji buvo reikalinga tam, kad joje būtų kepama ir pirkėjams siūloma būtent ieškovės gaminama produkcija; d) Marketingo paslaugų kaina 5565 Eur plius PVM buvo suderinta ir ji buvo lygi krosnies įsigijimo savikainai; e) šalys skaičiavo, kad bendradarbiavimas turėtų atsipirkti per 5 metus.

2022-04-19 atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą už marketingo paslaugas, kurią ieškovė iš dalies apmokėjo, dėl šio ginčo nėra. 2022-05 mėnesio pabaigoje restoranas ,,Pasaulio puodai“ atsidarė ir ieškovės produkcija buvo pradėta pardavinėti kavinės lankytojams. Tačiau kaip matyti iš M. U. 2022-08-18 laiško V. R. produkcijos pardavimai buvo ne tokie, kokių tikėjosi ieškovė ir ką planavo. M. U. nurodė, kad jis nusivylęs, nes tikėjosi ,,atmušti“ investiciją per 5 m, o gavosi mažiau, nei tikėtasi, todėl persigalvojo ir nutarė toliau bendradarbiavimo netęsti ir likusios skolos už marketingo sutartį nebemokės.

Iš susirašinėjimo akivaizdu, kad atsakovė, sutikdama bendradarbiauti su ieškove, neįsipareigojo jai užtikrinti pardavimo apimčių. Taigi, 2022-08-18 ieškovė vienašališkai nutraukė Marketingo sutartį ir atsisakė mokėti likusią dalį. Tai paaiškėjus, atsakovė sustabdė mokėjimus pagal 2020 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Po derybų, kurios užtruko iki 2023 m. gegužės mėnesio atsakovė 2023-05-25 pranešimu, įskaitė vienarūšius priešpriešinius ieškovės ir atsakovės reikalavimus pagal pirkimo-pardavimo ir Marketingo sutartis. Po šio įskaitymo pasibaigė atsakovės prievolės ieškovei pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir ieškovės prievolės atsakovei pagal Marketingo sutartį. Šis vienašalis sandoris yra galiojantis.

Atsakovė kategoriškai nesutinka, kad sudaryta Marketingo sutartis yra apsimestinis sandoris. Marketingo paslaugos – galimybė ieškovei per atsakovės prekybos tašką – restoraną ,,Pasaulio puodai“ buvo suteikta. Tai pripažįsta ir pati ieškovė, kurios vadovas laiške nurodė, jog per šaldytuvą nuo 2022 m. gegužės pabaigos iki rugpjūčio pradžios buvo parduoti 106 kg ieškovės pagamintos produkcijos.

Marketingo paslaugos, kai įvairūs restoranai, kavinės produkcijos tiekėjams už atlyginimą suteikia išimties teise prekiauti jų produkcija, yra paplitusi praktika.

Atsakovė atsiliepime nurodė, jog rinkodaros paslaugos – t. y. leisti paslaugų pirkėjui eksponuoti prekės ženklą ir skirti plotą to prekės ženklo pateikimui ir eksponavimui. Kaip matyti iš šios sutarties, rinkodaros susitarimas buvo sudarytas trumpesniam laikotarpiui, nei buvo susitarta su ieškove, suma yra daugiau nei trečdaliu didesnė, nei buvo susitarta su ieškove ir ji buvo įvykdyta avansu pervedant visą sutarties sumą.

Atsakovė suteikė ieškovei galimybę eksponuoti savo produkciją, o tuo pačiu ir reklamuoti savo prekės ženklą. Tai reiškia, kad rinkodaros paslaugos ieškovei buvo suteiktos de facto. Ant šaldytuvo, kuriame buvo ieškovės produkcija, buvo reklamuojama kaip ,,pagaminta pagal ,,Pasaulio puodų“ receptūras“, o tai irgi buvo susitarimo dalis. 2022-05-22 V. R. išsiuntė M. U. viščiukų ir kiaulienos šonkaulių receptūras.

Atsakovė atsiliepime pažymėjo, jog nurodyti argumentai, kad rinkodaros paslaugos ieškovei nebuvo teikiamos, yra paneigtos rašytiniais įrodymais, o tai, kad pagal Marketingo sutartį gautas lėšas šalys susitarė panaudoti konkrečiam tikslui – Krosnies įsigijimui, to sandorio nedaro apsimestiniu. Tai buvo privaloma Marketingo sutarties sąlyga. Kad tokios paslaugos buvo suteiktos , pripažįsta ir pati ieškovė, nes paslaugas priėmė, jas iš dalies apmokėjo, ir išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą įtraukė į apskaitą kaip pirminį buhalterinės apskaitos dokumentą, patvirtinantį įvykusią komercinę-ūkinę operaciją.

Tai, kad šalys sudarė Marketingo, o ne tariamą finansavimo sutartį, patvirtina ir pati ieškovė, keletą kartų aiškiai ir nedviprasmiškai šalių santykius vertinusi per marketingo santykius. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į M, U. kaip verslininko vadovo kompetenciją bei patirtį versle. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad M. U. turi daugiau nei 20 metų darbo versle patirtį, Kauno technologijų universitete yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą verslo vadybos srityje. Aptartos aplinkybės rodo, kad ieškovės vadovas be jokios abejonės profesinės karjeros metu yra sukaupęs didžiulę patirtį ir gali suprasti ir suvokti, kokią sutartį sudaro ir kokių tikslų sutartimi siekia, bei išmano, kaip reikia įforminti tokius susitarimus.

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad ieškovė savo ieškiniu neįrodė, kad šalys turėjo bendrą valią dėl kažkokių priežasčių dėl to paties dalyko sudaryti du susitarimus, vieną išorinį , kuris neva neatspindi šalių valios (šiuo atveju tariamai Marketingo sutartį) ir kitą – atspindintį šalių tikrąją valią (šiuo atveju tariamą Krosnies finansavimo sutartį) bei neatskleidžia, koks galimai buvo ieškovės ir atsakovės bendras tikslas tokį apsimestinį sandorį sudaryti. Kadangi neegzistuoja faktinis pagrindas pripažinti, kad ginčo šalys sudarė apsimestinį sandorį, todėl toks reikalavimas turi būti atmestas.

Dėl kitų ieškovės reikalavimų, atsakovė nurodė, jog reikalavimas pripažinti, kad atsakovė tariamai pažeidė esminę tariamos Krosnies finansavimo sutarties sąlygą - didinti ieškovės produkcijos pardavimą, todėl egzistuoja pagrindas teigti, kad atsakovė iš esmės pažeidė sutartį ir atsakovė turi teisę reikalauti jos sumokėtą 5300 Eur sumą. Toks reikalavimas yra susietas su ieškovės išgalvotu faktu, kad buvo sudarytas kitos sandoris nei Marketingo sutartis.

Sutartį vienašališkai nutraukė pati ieškovė dar nesibaigus vasaros sezonui ir nesulaukus sutarto 5 metų bendradarbiavimo termino. Susirašinėjime ieškovės atstovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad pageidauja pakoreguoti ieškovei išrašytą sąskaitą jau sumokėtai sumai ir prašo ją pataisyti, taip pat nurodo, kad neturi jokių galimybių tęsti bendradarbiavimo ir siūlo save pakeisti rimtesniais tiekėjais, jai tokie atsirastų. Taigi ieškovė neįrodė, kad atsakovė prisiėmė įsipareigojimą užtikrinti ieškovės pardavimų augimą.

Atsakovė mano, kad ieškovės lūkesčiai dėl didėsiančio produkcijos pardavimo neišsipildė ne dėl atsakovės kokių veiksmų, o dėl to, kad 2021-08-12 pasikeitė UAB ,,Riamona“ akcininkai ir pasikeitė bendrovės vadovas. Po šio pasikeitimo krito gaminių kokybė, restorano vadovai gaudavo nusiskundimų iš klientų. 2021 metais produkcija ieškovei nebuvo grąžinta nė karto, tuo tarpu 2022 metais atsakovė grąžino ieškovei nekokybiško produkcijos už 2968,46 Eur.

Atsakovė mano, kad įskaitymas buvo padarytas teisėtai, kiti reikalavimai dėl palūkanų ir baudų priteisimo yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo, kurie turėtų būti atmesti, atmetus pagrindinį reikalavimą.

Atsakovė ir trečiasis asmuo triplike nurodė, kad ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad Marketingo paslaugų sutartis buvo sudaryta pridengti kitą tikrąją sutartį – Krosnies finansavimo sutartį. Tad ieškovei tenka įrodyti, kad Krosnies finansavimo sutartis buvo sudaryta ir tokia sutartis buvo ,,pridengta“ kita sutartimi.

Sutartis yra laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Ieškovė neįrodė, kad šalys sudarė Krosnies finansavimo sutartį, nes nepateikė įrodymo, iš kurio būtų aišku, kad šalys suderino savo valią dėl esminių šalių teisių ir pareigų: atsakovės pareigos didinti ieškovės gaminamos produkcijos pardavimo kiekius; kokia apimtimi tie pardavimų kiekiai turėjo būti padidinti; per kiek laiko turėjo būti pasiektas tas rezultatas. Tai yra esminės sąlygos, nes ieškovė nurodo, kad tariama Krosnies finansavimo sutartis vienašališkai buvo nutraukta dėl to, kad atsakovė nedidino ieškovės produkcijos pardavimo.

Ieškovė negali paaiškinti, kodėl šalys vengė sudaryti tariamą Krosnies finansavimo sutartį, o sudarė Marketingo sutartį, kokia buvo to ekonominė ar kitokia nauda sudarinėti apsimestinį sandorį, neįrodo, kad buvo abiejų šalių suderintas melas, siekiant paslėpti tikrąjį susitarimą.

Neįrodžius pagrindinio reikalavimo, visi kiti reikalavimai taip pat turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

Atsakovės priešieškinys

Atsakovė pateiktu priešieškiniu prašo: (1) ieškinį atmesti; (2) pripažinti 2023-09-07 ieškovės atliktą vienašalį Marketingo paslaugų sutarties nutraukimą neteisėtu ir (3) priteisti atsakovės naudai 3123,66 Eur dydžio nuostolių atlyginimą (negautas pajamas); (4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė priešieškinyje pažymėjo, kad ieškovė nepagrindė, kad egzistavo esminis sutarties pažeidimas, kuriuo remiantis, ji pagrįstai nutraukė tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius.

CK 6.217 straipsnio 2 dalis nustato požymius, pagal kuriuos gali būti vertinama ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

Priešieškinyje nurodoma, jog vien tai, kad Ieškovės atstovas nebenorėjo tęsti bendradarbiavimo dėl atsakovei nežinomų priežasčių, gal turėjo nepagrįstų lūkesčių dėl to, apie ką šalys nesitarė, nėra teisėtas ir pagrįstas pagrindas sutartiniams santykiams vienašališkai nutraukti. Ieškovė gavo tai, kas buvo tarp šalių susitarta (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.) - aplinkybės, kad šalys tarėsi ir dėl produkcijos pardavimų kiekio „didinimo", konkrečių kiekių pasiekimo, ieškovė neįrodė. Tokį ieškovės teiginį paneigia ir byloje esančios šalių tarpusavio susirašinėjimo kopijos. Taigi, darytina išvada, jog ieškovė nepagrindė CK 6.217 straipsnyje numatytų esminio sutarties pažeidimo sąlygų, dėl ko laikytina, jog Marketingo paslaugų sutartis (kaip kad Ieškovė įvardija „Krosnies finansavimo sutartis") iš atsakovės pusės nebuvo pažeista (atsakovė neatliko jokio esminio sutarties pažeidimo), taigi - ieškovės buvo nutraukta neteisėtai.

Teismui pripažinus, kad Marketingo paslaugų sutartis Ieškovės vienašaliu sprendimu buvo nutraukta nepagrįstai, atitinkamai, atmestinas Ieškovės reikalavimas dėl nepanaudotos avanso dalies grąžinimo (priteisimo). Tokiu atveju, nepanaudota už marketingo paslaugas sumokėtos kainos dalis laikytina Atsakovės dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo patirtais nuostoliais, kurių galėjo nebūti - Atsakovė šią sumą būtų gavusi už 5 metų laikotarpį tęstinai teiktas marketingo paslaugas, jei sutartiniai santykiai ir toliau būtų tęsiami (jei Ieškovė nepagrįstai jų nebūtų nutraukusi). Tai patvirtina šios aplinkybės: a) Marketingo paslaugų sutartis Ieškovės vienašališkai buvo nutraukta neteisėtai, nesant esminio sutarties pažeidimo iš Atsakovės pusės; b) šalys nesitarė dėl Ieškovės atstovo išsigalvotų ir Atsakovei „primestų" lūkesčių dėl Ieškovės produkcijos pardavimų didinimo; to Ieškovė byloje neįrodė; c) Atsakovė, kaip pripažįsta ir pati Ieškovė, restorane buvo pasistačiusi šaldytuvą ir eksponavo Ieškovės produkciją; d) Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir jų nepagrindė, kurios patvirtintų, kad Atsakovė ateityje (visą 5 metų laikotarpį) neketino teikti marketingo paslaugų.

Aukščiau nurodyti punktai sudaro pagrindą teigti, jog Atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį visą sutartinį laikotarpį vykdyti įsipareigojimus ir „uždirbti" iš to, t. y. pagal sutartį gauti iš viso 6733,77 Eur sumą.

Civilinis kodeksas numato, kad asmuo netinkamai įvykdęs savo prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius. Taigi reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo, būtina nustatyti ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas.

Dėl neteisėtų veiksmų. Ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtai vienašališkai nutraukus Marketingo paslaugų sutartį, nors jokių esminių sutarties pažeidimų iš atsakovės pusės nebuvo, ieškovė jų neįrodė bei nepagrindė. Tokiu būdu ieškovė pažeidė ir favor contractus principą.

Dėl žalos. Ieškovei neteisėtai vienašališkai nutraukus sutartį, atsakovė patyrė nuostolius, kadangi ne dėl savo valios ir (ar) kaltės prarado galimybę visą sutarties laikotarpį teikti paslaugas ieškovei ir gauti visą apmokėjimą pagal sutartį.

Dėl priežastinio ryšio. Jeigu ieškovė nebūtų nepagrįstai vienašališkai nutraukusi sutarties, atsakovė turėtų teisę pasilikti visą gautą apmokėjimą, suteikusi paslaugas už visą sutartą 5 metų laikotarpį.

Dėl kaltės. Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ieškovės, kaip verslo subjekto, kaltė, šiuo atveju, yra preziumuojama (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį 5 metų laikotarpį vykdyti sutartį ir iš to gauti visą sutartimi sulygtą apmokėjimą; šalys aiškiai susitarė dėl paslaugų kainos konkrečiam laikotarpiui, tad ir atsakovės patirtų nuostolių dydis (šiuo atveju lygus „nepanaudoto avanso" sumai) laikytinas realiu, o ne hipotetiniu.

Atsakovė nurodė, kad Ieškovės patikslintu ieškiniu keliami reikalavimai turi būti atmesti, kaip nepagrįsti, tuo tarpu nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai sudaro pagrindą tenkinti atsakovės reiškiamus priešpriešinius reikalavimus.

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Marketingo paslaugų sutartį prieš terminą dėl bet kokios priežasties.

Šalis nėra sudariusios jokios rašytinės Marketingo paslaugų sutarties. Taigi, šalys nėra apsibrėžusios konkrečių Marketingo sutarties nutraukimo sąlygų. Kadangi Marketingo sutartis yra paslaugų sutartis bendrąją prasme, taikytinos bendrosios CK nuostatos, reglamentuojančios paslaugų teikimo sutartis, jų nutraukimo pagrindus bei pasekmes.

CK 6.721 str. 1 d. numato, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

CK 6.791 str. 1 d. yra speciali nuostata CK 6.217 str. atžvilgiu, kuri numato sutarties nutraukimą tik dėl esminio sutarties pažeidimo. CK 6.791 str. 1 d. nereikalauja esminio sutarties pažeidimo, kaip pagrindo sutarčiai nutraukti, t. y. paslaugų gavėjas gali bet kada nutraukti paslaugų sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta:

„CK 6.721 straipsnyje įtvirtinta norma leidžia paslaugų sutarties šalims nutraukti sutartį nepriklausomai nuo to, ar kita sutarties šalis tinkamai vykdo savo įsipareigojimus; taip pat nepriklausomai nuo to, ar sutartis yra terminuota ar neterminuota. Tokiu atveju sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra užtikrinama teisės normoje nustatant atitinkamas taisykles, leidžiančias kompensuoti kitai šaliai tokios teisės įgyvendinimo pasekmes, t. y. vienos sutarties šalies teisė nutraukti sutartį lemia jos pareigą ir kitos šalies teisę į atitinkamą kompensaciją.

CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta besąlygiška kliento teisė nutraukti sutartį tais atvejais, kai jam tiesiog nebereikia sutartų paslaugų. Klientas šiuo pagrindu turi teisę nutraukti sutartį be jokios pateisinamos priežasties. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, siekiant sutartį nutraukti šiuo pagrindu, klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant sutartį ar jos nevykdant, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258- 403/2020, 31 punktas). 

Sutarties nutraukimo pagal CK 6.791 str. 1 d. atveju taikomos CK 6.791 str. 1 d. pasekmės, t. y. paslaugų užsakovas turi pareigą atlyginti paslaugų teikėjo tik tiesiogines išlaidas, jeigu paslaugų teikėjas pradėjo sutartį vykdyti ir patyrė tokių išlaidų.

Šiuo atveju priešieškinio reikalavimas yra ne dėl išlaidų priteisimo. Priešieškiniu Atsakovas prašo priteisti negautas pajamas, ko CK 6.791 str. 1 d. nenumato. Kadangi CK 6.791 str. 1 d. suteikia teisę nutraukti sutartį prieš terminą, nesant esminio sutarties pažeidimo, toks pažeidimas nėra laikoma neteisėtais veiksmais, todėl nesukelia civilinės atsakomybės. Nesant civilinės atsakomybės, negautų pajamų priteisimas yra neįmanomas, todėl priešieškinio reikalavimai yra atmestini.

Ieškovė nutraukė Marketingo paslaugų sutartį, nes atsakovė ją pažeidė atsakovei nustojus pirkti ieškovės produkciją.

Atsakovė byloje dėstė poziciją, kad ieškovei buvo teikiamos marketingo paslaugos, nes atsakovės valdomame restorane iš šaldytuvo buvo prekiaujama firminiais ieškovės prekės ženklais pažymėta Ieškovės produkcija. Akivaizdu, kad Atsakovei nustojus pirkti Ieškovės produkciją nuo 2022-09-09, Atsakovė nustojo teikti ir marketingo paslaugas. Taigi, pati Atsakovė savo sąmoningais veiksmais, nustojusi pirkti iš Ieškovės produkciją nuo 2022-09-09, ne tik pažeidė Marketingo paslaugų sutartį, bet ir pati ją savo veiksmais, išnykus marketingo paslaugų objektui, nuo 2022-09-09 nutraukė. Ieškovė papildomai informavo Atsakovę apie šį esminį sutarties pažeidimą, 2023-08-11 pranešdama apie sutarties nutraukimą nuo 2023-09-07.

Posėdžio metu ieškovė ir jos atstovai patiksliną ieškinį palaikė ir prašė tenkinti, priešieškinį atmesti.

Posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens atstovas bei trečiasis asmuo V. R. priešieškinį palaikė, su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

  Teismas

k o n s t a t u o j a :

  Dėl byloje nustatytų aplinkybių

Byloje nustatyta, kad 2020-07-01 Riamona ir atsakovė sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. Reg. 07/01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo priimti Riamonos tiekiamą mėsą ir mėsos gaminius (toliau – produkciją) bei už juos sumokėti pagal sutartyje numatytas sąlygas ir terminus. Produkcija buvo tiekiama (duomenys neskelbtini) įsikūrusiam gatvės maisto vasaros restoranui ,,Pasaulio puodai“. Šalių bendradarbiavimas buvo sklandus, tad 2022 m. pavasarį ginčo šalys susitikę sutarė pradėti derybas dėl tolimesnio ir platesnio bendradarbiavimo. Galiausiai šalys susitarė dėl to, kad ieškovė toliau tieks mėsos gaminius, išplėsdama mėsos gaminių asortimentą ir susitarė dėl papildomos įrangos – konvekcinės krosnies įsigijimo, kuri reikalinga Riamonos produkcijos kepimui. Taip pat susitarė, kad restorane stovės ieškovės šaldytuvas su jų produkcija, t. y. šalys žodžiu susitarė ir dėl Marketingo paslaugų teikimo 5 metų laikotarpiui, kurios pagrindu ieškovė atsakovei tiekė mėsos gaminius, susitarė dėl receptūros kūrimo, dalyvaujant V. R., Riamonos produkcijos pardavimą per restorane ,,Pasaulio puodai“ esantį šaldytuvą, o atsakovė iš Riamonos produkcijos gamino patiekalus, pardavinėjo Riamonos produkciją, V. R. dalyvavo kuriant receptūrą su Riamonos technologe. Šalys taip pat susitarė, kad Riamonos produkcijos: viščiukų ir kiaulienos šonkaulių kepimui reikalinga konvekcinė krosnis, sutarė, kad ieškovė finansuos konvekcinės krosnies įsigijimą.

2022-04-14 šalys suderino tokias bendradarbiavimo sąlygas: a) atsakovė pirks ne tik šašlykines dešreles ir maltą mėsą (faršą), bet ir viščiukus, ,,porchetta“, kiaulienos šonkaulius; b) atsakovė teiks ieškovei marketingo paslaugas – t. y. suteiks galimybę reklamuoti prekės ženklą ir pastatyti ieškovės produkcijos šaldytuvą, kur restorano lankytojai galės įsigyti ieškovės pusgaminių, o V. R. parengs receptūras viščiukams ir kiaulienos šonkauliams; c) už marketingą gautos lėšos bus panaudotos būtent krosnies įsigijimui, nes ji buvo reikalinga tam, kad joje būtų kepama ir pirkėjams siūloma būtent ieškovės gaminama produkcija; d) Marketingo paslaugų kaina 5 565 Eur plius PVM buvo suderinta ir ji buvo lygi krosnies įsigijimo savikainai; e) šalys skaičiavo, kad bendradarbiavimas turėtų atsipirkti per 5 metus.

Atsakovė gavusi komercinį pasiūlymą, t. y. 2022-04-05 sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, iš kurios matyti, kad perkama krosnis ir jos priedai, persiuntė ieškovei. 2022-04-19 atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje nurodyta prekė/paslauga ,,Marketingo paslaugos pagal sutartį“ ir kaina su PVM 6733,77 Eur, t. y. atitinkanti konvekcinės krosnies kainą.

2022 metų gegužės mėnesio paskutinį savaitgalį atsidarė restoranas ,,Pasaulio puodai“ ir produkcija buvo pradėta pardavinėti lankytojams.

2022 rugpjūčio 18 d. M. U. elektroniniame laiške V. R. išsakė savo nepasitenkinimą, nusivylimą bendradarbiavimu, kadangi faktiniai Riamonos produkcijos pardavimai buvo ne tokie, kokių tikėjosi ir kokius planavo. Minėjo, kad yra nusivylęs bendradarbiavimu, tikėjosi ,,atmušti“ investiciją per 5 metus, ar greičiau, o gavosi mažiau. Nurodė, kad jis nebenori tęsti bendradarbiavimo ir likusios skolos už marketingo paslaugas nebemokės.

Iš ieškovės susirašinėjimo ir posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad šalys tarėsi dėl produkcijos išplėtimo, paįvairinimo, nes iki tol buvo tik šašlykinės dešrelės ir malta mėsa, o vėliau tarėsi dėl viščiuko, ,,porchetta“ ir kiaulienos šonkaulių, tačiau dėl kokių kiekių susitarė ir ar susitarė nustatyti nėra galimybių, nes įrodymų apie tai šalys nepateikė.

2022-08-18 M. U., ieškovės atstovas nurodė, kad iki šiol jis vykdė viską, ką buvo sutarę, tačiau likusios dalies pagal marketinginę sutartį 1 500 apmokėti negalės ir ,,su malonumu“ perleistų esamą sutartį.

2022-11-15 elektroniniu laišku, kurį pavadino ,,marketinginės sutarties korekcija ir užbaigimas“, ieškovės vadovas nurodė, kad įvertinus vasaros sezono darbą, visos sumos ,,padaryti“ nesugebės. Nurodė, kad turėjo sutartį bendrai 5 535 Eur be PVM, liko nepervesta 1 433 Eur. Prašė pataisyti sutartį iki 4 132 Eur be PVM ir išrašyti kreditinę sutartį šitai sumai.

Paaiškėjus, kad ieškovė atsisako vykdyti Marketingo sutartį, atsakovė sustabdė mokėjimus pagal 2020-07-01 pirkimo pardavimo sutartį. Pasibaigus tarp šalių deryboms 2023 metų gegužės mėnesį, atsakovė padarė vienarūšių priešpriešinių ieškovės ir atsakovės reikalavimų įskaitymus ir laikė, kad atsakovės prievolės ieškovei pagal pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė, kaip ir pasibaigė ieškovės prievolės atsakovei pagal Marketingo sutartį.

Ieškovė nesutiko su įskaitymu ir reikalavo grąžinti skolą 1 433,77 Eur bei sumokėti 1 242,98 Eur palūkanas ir 143,38 Eur baudą, grąžinti nepagrįstai gautas 5300 Eur lėšas, skirtas finansuoti krosnies įsigijimą, pripažinti Marketingo paslaugų sutartį apsimestiniu sandoriu arba priteisti iš atsakovės 3 954 Eur nepanaudoto avanso sumą pagal Marketingo paslaugų sutartį.

Atsakovė reikalauja pripažinti 2023-09-07 ieškovės atliktą vienašalį Marketingo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti 3 123,66 Eur nuostolių atlyginimą (negautas pajamas).

Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.87 straipsnio pagrindu

Ieškovė nurodo, kad ji 2022 metų gegužę, sudarydama žodinę sutartį su atsakovės atstovu, susitarė dėl jų produkcijos tiekimo ir krosnies finansavimo sutarties. Nurodė, kad jokio susitarimo dėl Marketingo nebuvo, todėl laiko, kad Marketingo sutartis yra apsimestinis sandoris, niekinis.

Ieškovė nurodė, jog šalių susitarimas buvo toks, kad atsakovė iš Riamonos ir toliau pagal 2020 m. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį pirks produkciją ir papildomai įsipareigoja pirkti didesnius nei ankstesnių metų Riamonos produkcijos kiekius, o Riamona finansuoja atsakovės pageidaujamos krosnies įsigijimą.

Taigi ieškovė nurodo aiškiai supratusi, jog yra sudaroma krosnies finansavimo sutartis. Gavusi sąskaitą apmokėjimui, kuri buvo įvardinta ,,už marketingo paslaugas”, ją pripažino, ir neprieštaravo tokios sąskaitos išrašymui, nes pasitikėjo V. R., jo reputacija ir nebuvo abejonių, kad jis pažeis šalių susitarimą.

Atsakovė gi, tvirtina, kad tarp šalių buvo susitarta dėl Marketingo paslaugų. Ieškovės ir atsakovės atstovai susitiko 2022 metų kovo mėnesį, kur aptarė galimą bendradarbiavimą pardavinėjant ieškovės produkciją atsakovės restorane ,,Pasaulio puodai”, kuris veikė vasaros metu. Dėl bendradarbiavimo galutinai šalys susitarė 2022 m. balandžio 14 d., kur aptarė ir klausimus, susijusius su krosnies įsigijimu, nes ji kaip bendradarbiavimo sąlyga, buvo nurodyta 2022-04-11 V. R. laiške M. U.. Šalys susitarė dėl bendradarbiavimo sąlygų: atsakovė iš ieškovės pirks ne tik šašlykines dešreles, maltą mėsą, bet ir viščiukus, ,,porchetta”, kiaulienos šonkaulius, atsakovė teiks ieškovei marketingo paslaugas – suteiks galimybę reklamuoti prekės ženklą ir pastatyti ieškovės produkcijos šaldytuvą, kur restorano lankytojai galės įsigyti ieškovės pusgaminių, o V. R. parengs receptūras viščiukams ir šonkauliams; už marketingą gautos lėšos bus panaudotos būtent Krosnies įsigijimui, nes ji buvo reikalinga kepti ieškovės tiekiamą produkciją; Marketingo paslaugų kaina 5 565 Eur plius PVM buvo suderinta ir ji buvo lygi Krosnies įsigijimo savikainai, bei šalys sutarė dėl 5 metų bendradarbiavimo, skaičiuodami, kad per tiek laiko turėtų atsipirkti.

Taigi iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad 2022-03-28 M. U. siūlė savo produkciją V. R., nurodydamas, kad jis galėtų ir pats pasiruošti patalpą prekybai, ,,tas ,,garažas” man idomus. Ji galiu ir pats pasiruosti, jums sutikus.”. V. R. 2022-04-11 atsakė, jog jį domina tolimesnis bendradarbiavimas naudojant Riamonos pusgaminius. Nurodė, kad dalį produkcijos sąrašo gali jau dabar pasitvirtinti ir paminėjo, kad juos ,,labai domina klausimas dėl konvekcinės krosnies, kurios reiktų Riamonos produkcijai gaminti (,,Porchetta, viščiukai ir etc.)”.

2022-04-21 M. U. elektroniniu paštu siuntė V. R. šaldytuvų nuotraukas, su V. R. derino šaldytuvo dizainą, reklaminius Riamonos lipdukus.

Posėdžio metu ieškovės atstovas M. U. nurodė, kad susitarimas buvo finansuoti krosnies įsigijimą, o atsakovė įsigis produkciją bei nurodė, kad Marketingine sutartimi jie ir vadino konvekcinės krosnies įgijimą. Jis paaiškino, kad sudarant sutartį nesusitarė dėl kažkokių konkrečių produkcijos pardavimo kiekių. Kaip jis paaiškino posėdžio metu pardavimai buvo įsivaizduojami ir tie pardavimai turėjo būti reikšmingi. Ieškovės atstovas planavo, kad per 5 metų laikotarpį investicija turėjo sugrįžti.

Posėdžio metu V. R. paaiškino, kad buvo susitikimai su ieškovės atstovu ir buvo siekis bendrai dirbti: jiems tiekiant produkciją bei apmokant konvekcinės krosnies įsigijimą, kuri buvo reikalinga jų (Riamonos) produkcijai gaminti, o atsakovei perkant šią produkciją, sukuriant naujus mėsos marinavimo receptus, bei pardavinėjant reklamuoti Riamonos produkciją, pastatant šaldytuvą, kuriame buvo Riamonos produkcija. Jis nurodė, kad sutartį suprato kaip Marketingo, ieškovei iš atsakovės Marketingo paslaugos ir buvo suteiktos. Šaldytuvą atvežė ieškovai, jį pastatė, o galiausiai patys jį ir išsivežė. Kas, kokia produkcija buvo šaldytuve, tai buvo Riamonos reikalas, jie į tai nesikišo. Jis tik pastebėjo, kad produkcijos šaldytuve mažėjo.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2011). Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Taigi, apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 50 punktas).

Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys turi teisę sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Be to, šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims, sudaryti sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018 34 punktą). Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019).

Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad Marketingo sutartis buvo apsimestinis sandoris. Šalys žodžiu, neįforminę jokių rašytinių susitarimų, susitarė: ieškovė ir toliau tiekia mėsos gaminius, bei susitarė dėl produkcijos asortimento praplėtimo. Iki šio susitarimo buvo prekiaujama tik šašlykinėmis dešrelėmis bei malta mėsa, o susitarimo metu buvo nutarta, prekiauti ir viščiukais, kiaulienos šonkauliais bei ,,Porchetta”. Taip pat buvo susitarta, kad V. R. bendradarbiaus su ieškovės technologe ir sukurs naujus receptus. Kadangi buvo nutarta praplėsti mėsos gaminių asortimentą, V. R. iškėlė klausimą dėl konvekcinės krosnies reikalingumo šiai produkcijai kepti. Ieškovės atstovas sutiko apmokėti krosnies įsigijimo išlaidas. Taip pat sutarė, kad atsakovė teiks marketingo paslaugas, t. y. suteiks galimybę reklamuoti prekės ženklą ir pastatyti ieškovės produkcijos šaldytuvą restorane ,,Pasaulio puodai”, kur lankytojai galės įsigyti Riamonos pusgaminių. Šalys sutarė, jog marketingo paslaugų kaina yra lygi krosnies įsigijimo savikainai 5 565 Eur be PVM ir turėtų atsipirkti per 5 metus.

Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį apsimestiniu laikomas sandoris, jeigu jis sudarytas kitam sandoriui pridengti; apsimestinio sandorio atveju taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017, 32 punktas; kt.). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 18–19 punktai).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė tvirtina, kad sandoris buvo apsimestinis, nes tikroji šalių valia buvo sudaryti krosnies finansavimo sutartį, todėl Marketingo paslaugų sutartis yra apsimestinis sandoris. Ieškovė tvirtina, kad šalys nesitarė dėl jokių marketingo paslaugų suteikimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog šalys tarėsi dėl tokių sąlygų ir tai patvirtina būtent ieškovo atstovo M. U. 2022-04-21 išsiųstas elektroninis laiškas V. R. dėl šaldytuvo derinimo, kartu informuojant apie parengtą Riamonos lipduko dizainą (2024-03-08 DOK-10453). Neginčijamai buvo nustatyta, jog Riamonos atstovai atvežė šaldytuvą ir jis stovėjo restorane ,,Pasaulio puodai” apie pusantro mėnesio. Tai patvirtino ir M. U., ir V. R.. Susirašinėjime patvirtinama, kad per šaldytuvą nuo 2022 m. gegužės pabaigos iki rugpjūčio pradžios buvo parduota 106 kg ieškovės pagamintų pusgaminių.

Dar iki galutinio šalių susitarimo, trečiajam asmeniui radus tinkamą konvekcinę krosnį ir gavus iš pardavėjo sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, ją pateikė ieškovės atstovui, o vėliau pateikė 2024-04-19 PVM sąskaitą-faktūrą MMF Nr. 00039 apmokėjimui UAB ,,Riamona“, kur buvo įvardinta prekės, paslaugos pavadinimas Marketingo paslaugos pagal sutartį ir ieškovė šią sąskaitą faktūrą priėmė, neginčijo nei jos sumos, nei nurodytos paslaugos.

Elektroninio susirašinėjimo metu šalių atstovai taip pat kalbėjo apie marketinginę sutartį: 2022-08-18 M. U. rašė: ,,iki siandien as vykdziau viska kabuvome sutare, taciau esant tokiai situacijai, likusios dalies pagal marketingine sutarti 1500 eur negalesiu apmoketi...”, 2022-11-15 jis rašė: ,,mums reikia/like dar pasitaisyti ir uzbaigti musu marketingine sutarti”; 2022-12-27 ,,juk pradzioje tema buvo apie tai kiek galime prisideti prie to marketinginio reikalo. Mes zadejome pilnai. Bet ivykus kaip ivyko mes likucio daryti negalejome sau leisti”.

Marketingo paslaugos kai įvairūs restoranai, kavinės produkcijos tiekėjams už atlyginimą suteikia išimtines teises prekiauti jų produkcija, yra paplitusi praktika. Rinkodara suprantama kaip galimų vartotojų ir jų poreikių aibės analizė; vartotojų dėmesio pritraukimas; vartotojų poreikio išsiaiškinimas ir galimų vartotojų vertimas naudą nešančiais. Taigi paslaugos, kurias suteikė atsakovė, leisdama paslaugų pirkėjai (ieškovei) eksponuoti prekės ženklą ir skyrė plotą to prekės ženklo pateikimui ir eksponavimui atitinka rinkodaros-marketingo paslaugą. Kaip jau buvo nurodyta, byloje nėra ginčo, jog ieškovė buvo atvežusi šaldytuvą su savo produkcija, kurią reklamavo ir kuria prekiavo restorane ,,Pasaulio puodai”.

Derantis dėl bendros veiklos šalys tarėsi ir dėl receptūrų kūrimo. Ir patvirtino, kad toks procesas buvo pradėtas, V. R. bendravo su ieškovės technologe ir buvo sukurtas vienas receptas kiaulienos šonkaulių. Kitų receptų nepavyko sukurti, nes nepavyko išgauti reikiamo skonio. Vėliau šis procesas nutrūko, nes iš darbo išėjo maisto technologė, ženkliai suprastėjo Riamonos produkcijos kokybė.

Taigi aptarti įrodymai paneigia, kad Marketingo sutartis buvo apsimestinis sandoris.

Dėl Sutarties nutraukimo pagrindo ir teisėtumo

Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip mišrioji, prekių tiekimo ir atlygintinų paslaugų sutarties požymių turinti sutartis, kurioje atlygintinų paslaugų elementas yra svarbus ir išlaikęs esminius atlygintinų paslaugų požymius.

Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartyje nurodė, kad, siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą dėl ieškovės teisės į netesybas, šioje byloje svarbu nustatyti, kokiu pagrindu pasibaigė sutartis. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad CK 6.721 straipsnyje įtvirtinta sutarties nutraukimo teisė yra teisės vienašališkai išsilaisvinti nuo sutarties (teisės laisvai nuspręsti dėl paslaugos sutarties pabaigos) įgyvendinimo būdas, o CK 6.217 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta nutraukimo teisė yra sutarties šalies pažeistų teisių gynimo būdas. Tai atitinkamai lemia ir teisines pasekmes: jei sutarties šalis pasinaudoja savo teise vienašališkai išsilaisvinti nuo sutarties, ji turi kompensuoti kitai šaliai tokios teisės įgyvendinimu sukeltas teisines pasekmes, o tokiu atveju, jei sutarties šalis nutraukia sutartį gindamasi nuo kitos sutarties šalies padaryto pažeidimo, ji kaip nukentėjusi šalis turi teisę į atitinkamus teisių gynimo būdus, pvz., taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, t. y. teisę reikalauti dėl tokios šalies pažeidimo atsiradusių nuostolių atlyginimo, netesybų. Kitaip tariant, nagrinėjamoje byloje teismui nustačius, kad ieškovė pasinaudojo savo teise nutraukti sutartį pagal CK 6.721 straipsnio 2 dalį, būtent ieškovė turėtų mokėti kompensaciją atsakovei, o ne atsakovė – ieškovei; teismui nustačius, kad ieškovė sutartį nutraukė CK 6.217 straipsnio 1–3 dalių pagrindu, teisę į žalos atlyginimą įgyja ieškovė.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, nutraukdama Sutartį 2023 m. rugpjūčio 11 d. pranešimu atsakovę informavo, kad nutraukia krosnies finansavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo iš atsakovės pusės. Rašte nurodė, kad sudarant sutartį Riamona tikėjosi didėjančio mėsos produkcijos įsigijimo ir tai buvo esminė sąlyga nulėmusi sprendimą finansuoti krosnies įsigijimą. Riamona savo įsipareigojimus vykdė: ji ir tiekė prekes pagal sutartį, tiek ir finansavo Merkinės fabriką mokėjimais: 2300 Eur avansu 2022-04-20, 1500 Eur – 2022-05-31 ir 1500 Eur – 2022-08-01. Tad ji tikėjosi, kad ir atsakovė laikysis savo įsipareigojimų ir didins įsigyjamos Riamonos produkcijos kiekius. Tačiau įvyko priešingai, kiekiai ne tik kad nedidėjo, jie sumažėjo ir ženkliai. Todėl informavo atsakovę, jog sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2023-09-07 dėl esminio sutarties pažeidimo iš Merkinės fabrikas pusės. Atsakovės nuomone, toks reikalavimas yra siejamas su sutartimi, kurios nebuvo. Neegzistuojant sandoriui, neįmanoma pripažinti, kad jis buvo pažeistas.

Atsakovė nurodė, kad dar nepasibaigus vasaros sezonui ir nesulaukus 5 metų bendradarbiavimo termino, ieškovė pati vienašališkai nutraukė susitarimą. Elektroniniame susirašinėjime ieškovės vadovas dar rugpjūčio mėnesį rašė, kad negalės sumokėti likusios 1500 Eur dalies ir užsiminė, kad jeigu yra rimtesnių tiekėjų, tai su malonumu perleistų esamą sutartį. Vėliau nurodė, kad reikia užbaigti marketinginę sutartį, įvertinus vasaros sezoną, visos sumos padaryti nesugebėsime. Nurodė, kad iš jų pusės liko nepervesta 1433, prašė pataisyti sutartį iki 4132 be PVM; tariantis dėl to marketinginio reikalo, jie ketino prisidėti pilnai, bet įvykus kaip įvyko, likučio daryti nebegalėjo. Šie faktai rodo, kad būtent ieškovė siekė nutraukti sutartį.

Ieškovė tvirtino, kad jie sutartį nutraukė dėl esminio atsakovės sutarties pažeidimo, dėl to, kad ji nevykdė savo įsipareigojimo didinti produkcijos pirkimo apimtis. Kaip jau buvo paminėta šalių susitarimas buvo tik žodinis. Šalys patvirtino, kad jie niekur neįtvirtino ir konkrečiai neaptarė kokie tie pardavimai turėtų būti, kiek turi padidėti pardavimai. Posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad 2022 m. gegužės mėnesį jie pradėjo vykdyti bendrą susitarimą, bet įsipareigojimai nevyko taip, kaip ieškovės atstovas tikėjosi, įsivaizdavo. Produkcijos buvo perkama mažiau, bet nežiūrint to jis nenutraukė produkcijos tiekimo, tik atsisakė toliau mokėti pagal marketingo sutartį. Trečiasis asmuo V. R. patvirtino, kad derantis buvo kalba apie gaminių išplėtimą ir būtent dėl to reikėjo ir papildomos įrangos – krosnies. Tačiau jis nurodė, kad dėl jokių konkrečių skaičių nebuvo susitarta. Tuo tarpu Marketingo paslaugos buvo suteiktos: šaldytuvas stovėjo, tik jame mažėjo prekių.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Riamonos produkcijos užsakymai mažėjo dėl objektyvių priežasčių, kadangi ženkliai suprastėjo jų gaminama produkcija. Tai atspindi ir Riamonos apyvartos dokumente, kuriame su minuso ženklu pažymėti prekių grąžinimai (2023-12-18 DOK-51305). 2022 metais atsakovė grąžino ieškovei nekokybiškos produkcijos už 2 968,46 Eur. Kaip nurodė V. R. iki Riamonos vadovybės pasikeitimo jokių problemų dėl produkcijos kokybės nebuvo ir nebuvo grąžinta nei viena prekė. Ieškovės atstovas pripažino, kad šiais metais po valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo turėjo sunaikinti 4 tonas nekokybiškos produkcijos.

Aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sutartis netenkino ne atsakovės, o ieškovės. Ieškovės atstovas jau rugpjūčio mėnesį pradėjo reikšti įvairius nuogąstavimus dėl galėjimo toliau vykdyti sutartį ir teismas nustatė, kad nebuvo iš atsakovės pusės esminio sutarties pažeidimo, dėl kurio ieškovė galėjo pagrįstai nutraukti susiklosčiusius teisinius santykius. Taigi išnagrinėjus pateiktus įrodymus teismas daro išvadą, kad atsakovė nenutraukė šalių sudaryto susitarimo, tačiau atsakovės prekių iš Riamonos įsigijimas sumažėjo dėl objektyvių priežasčių dėl suprastėjusios tos produkcijos kokybės.

Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

Esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017). 

Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.721 straipsnio 1 dalimi turi teisę nutraukti vienašališkai sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Iš esmės iš susirašinėjimo darytina išvada, kad ieškovės atstovas nebenorėjo ar nebegalėjo tęsti bendradarbiavimo dėl atsakovei nežinomų priežasčių, o kaip nurodė ieškovės atstovas teisme dėl sumažėjusių produkcijos pirkimų ir dėl per ilgo sutarties atsipirkimo. Nurodė, kad jo lūkesčiai nepasiteisino.

CK 6.721 straipsnyje įtvirtinta norma leidžia paslaugų sutarties šalims nutraukti sutartį nepriklausomai nuo to, ar kita sutarties šalis tinkamai vykdo savo įsipareigojimus; taip pat nepriklausomai nuo to, ar sutartis yra terminuota ar neterminuota. Tokiu atveju sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra užtikrinama teisės normoje nustatant atitinkamas taisykles, leidžiančias kompensuoti kitai šaliai tokios teisės įgyvendinimo pasekmes, t. y. vienos sutarties šalies teisė nutraukti sutartį lemia jos pareigą ir kitos šalies teisę į atitinkamą kompensaciją.

CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta besąlygiška kliento teisė nutraukti sutartį tais atvejais, kai jam tiesiog nebereikia sutartų paslaugų. Klientas šiuo pagrindu turi teisę nutraukti sutartį be jokios pateisinamos priežasties. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, siekiant sutartį nutraukti šiuo pagrindu, klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant sutartį ar jos nevykdant, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/2020, 31 punktas).

Kliento pasinaudojimas šia teise sukelia specifinius padarinius, t. y. tokiu atveju visiškai ginamas paslaugų teikėjo tikrumo interesas pagal sutartį. Tai reiškia, kad klientas turi atlyginti paslaugų teikėjo protingas išlaidas, kurias pastarasis patyrė vykdydamas sutartį iki sutarties nutraukimo. Klientas taip pat turi sumokėti kainos dalį, kuri turėjo būti mokama už suteiktas paslaugas iki sutarties nutraukimo momento. Tokiais atvejais ši kainos dalis įprastai padengia tam tikrą dalį paslaugų teikėjo išlaidų arba visas jo išlaidas, kurias jis patyrė vykdydamas sutartį. Kita vertus, klientui nutraukus sutartį šiuo pagrindu paslaugos teikėjo lūkesčio interesas yra ginamas ribotai, t. y. negautas paslaugų teikėjo pelnas yra atlyginamas ribotai, mokėtinos kainos už suteiktas paslaugas iki sutarties nutraukimo apimtimi. Tai reiškia, kad įstatyme pasirinktas ribotas lūkesčio intereso gynimo modelis tuo atveju, kai sutartį vienašališkai nutraukia klientas CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Taigi, CK 6.721 straipsnio 1 dalyje vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai nustatyti imperatyviai. Paslaugų sutarties šalys negali susitarti dėl kitokių, nei CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti, vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių. Teisėjų kolegijos vertinimu, CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytu vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių imperatyviu reguliavimu, kuriuo neįtvirtinta galimybė paslaugų teikėjui reikalauti netesybų, negautų pajamų, klientas apsaugomas nuo didelių neigiamų turtinių pasekmių, taip sudarant realią galimybę klientui pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį jos vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. (LAT civ. B. Nr. E3K-3-258-403/2020

Taigi, teismas daro išvadą, kad sutartis laikytina nutraukta CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl skolos, palūkanų ir baudos priteisimo

Ieškovė patikslintu ieškiniu nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė nesuteikė marketingo paslaugų ieškovei už visą 5 metų laikotarpį. Ieškovė vykdė savo įsipareigojimus pagal atsakovės išrašytą 2022-04-19 PVM sąskaitą-faktūrą ir iš viso sumokėjo 5300 Eur iš sąskaitoje nurodytos 6733,77 Eur. Vadovaujantis CK 6. 721 straipsnio 1 dalimi klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepasydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį proporcingą suteiktoms paslaugoms.

Atsakovė pateikė į bylą sutartį su UAB ,,Švyturys – Utenos alus”, iš kurios matyti, kad, jeigu ši sutartis yra nutraukiama, atsakovė įsipareigoja grąžinti UAB ,,Švyturys – Utenos alus” neįsisavinto avanso sumą, nes laikoma, kad marketingo paslaugos nebuvo iki galo suteiktos. Be to šioje sutartyje, kaip ir CK 6.721 straipsnyje numatyta teisė UAB ,,Švyturys – Utenos alus”, kaip paslaugų pirkėjui, dėl bet kokios priežasties vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą.

Kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta jokia rašytinė sutartis, tad remiantis įstatymo reglamentavimu ir komercine logika, bendradarbiavimas tarp šalių truko tik vienerius metus, tad ieškovei priteistina iš atsakovės 3 123,66 Eur nepanaudoto avanso suma. Suma priteistina be PVM, kadangi ieškovė yra PVM mokėtojas ir PVM susigrąžins arba jau susigrąžino, nes kaip patvirtino vadovas M. U. PVM sąskaita-faktūra yra apskaityta bendrovės buhalterijoje.

Šalys neginčijo ir byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovė buvo skolinga 1 433,77 Eur ieškovei už produkciją pagal Pirkimo-pardavimo sutartį (tarpusavio skolų derinimo-užskaitymo aktas). Atsakovė vienašališkai padarė užskaitymą su kuo nesutiko ieškovė. 2023-07-05 Riamona pateikė atsakovei pretenziją, kuria reikalavo ne vėliau kaip iki 2023-07-15 grąžinti 1 433,77 Eur skolą už pateiktą produkciją ir sumokėti palūkanas bei baudą.

Vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėtotoje praktikoje pabrėžiama, kad įskaitymui turi būti šios sąlygos: prievolė šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; abu reikalavimai turi galioti; abu reikalavimai turi būti vykdytini ir abu reikalavimai turi būti apibrėžti.

Teismas daro išvadą, kad atsakovė negalėjo padaryti įskaitymo, nes ieškovė ginčijo sandorį, atsakovės priešpriešinis reikalavimas į Riamoną neturėjo būti vykdytinas ir nebuvo pakankamai apibrėžtas, kadangi buvo didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Įskaitymas buvo padarytas tuomet, kad tarp šalių jau vyko ginčas dėl susiklosčiusių santykių ir įpareigojimų nevykdymo.

Byloje nėra ginčo, kad Riamona pateikė produkciją atsakovei ir už ją pilnai nebuvo atsiskaityta. CK 6.314 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. Atsakovė ilgą laiką neatsiskaitė su ieškove, todėl atsakovė turi grąžinti skolą kartu su Pirkimo-pardavimo sutartyje numatytomis netesybomis. Už produkciją atsakovė yra skolinga 1 433,77 Eur. 2020-07-01 Pirkimo pardavimo sutarties 5 punkte yra numatytos atsiskaitymo sąlygos ir terminai, t. y. atsiskaitymo terminas už patiektas prekes – 14 kalendorinių dienų nuo sąskaitos – faktūros už pateiktas prekes išrašymo dienos ir atsiskaitymo už pateiktas prekes būdas – mokėjimo pavedimas per nustatytą terminą.

Vykusio bendradarbiavimo metu ieškovė išrašė atsakovei 5 PVM sąskaitas-faktūras bendrai 2587,70 Eur sumai. Atsakovė apmokėjo tik dalį 2022-07-22 PVM sąskaitos – faktūros serija RIA Nr. 0491765 (iš šios sąskaitos liko neapmokėta 325,16 Eur suma). Kitų sąskaitų neapmokėjo ir atsakovė yra skolinga ieškovei 1433,77 Eur už produkciją.

Sutarties 6 punktas numatė, kad pirkėjas laiku neatsiskaitęs su pardavėju už kiekvieną uždelstą apmokėti dieną ne ginčo tvarka sumoka pardavėjui 0,2 procentų dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas nuo pradelstos sumos <...>. Ieškinio pateikimo dienai netesybų suma yra 1242,98 Eur.

Pirkimo – pardavimo sutarties 11 punkte šalys buvo susitarusios ir dėl baudos už sutarties pažeidimą. Pirkėjui nepagrįstai atsisakius priimti užsakytas prekes, laiku neatsiskaičius su pardavėju daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, ar kitaip pažeidus šios sutarties nuostatas yra traktuojama, jog pirkėjas reikšmingai pažeidė šalių susitarimą, todėl pardavėjas už sutartis nevykdymą turi teisę skaičiuoti pirkėjui 10 procentų dydžio baudą nuo išrašytų ir neapmokėtų sąskaitų faktūrų bendros vertės. Kadangi atsakovė jau daugiau kaip metai laiko neatsiskaito už pateiktas prekes, tad vadovaujantis šiuo sutarties punktu, atsakovė papildomai turi išmokėti ieškovei 10 procentų dydžio baudą, kuri lygi 143,38 Eur.

CK 6. 38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

CPK

Ieškovė pareiškė ieškinį reikalaudama priteisti 8 120,13 Eur, o patenkinta yra dalyje - 5 943,79 Eur, tai ieškovės reikalavimas yra patenkintas 73,19 proc., o netenkintas 26,81 proc.

Atsakovė turi atlyginti ieškovei 133,94 Eur (183x73,19%:100%=133,94) sumokėto žyminio mokesčio; atsakovė turi atlyginti ieškovei 2 922,47 Eur (3993x73,19:100=2 922,47) advokato atstovavimo išlaidų.

Ieškovė turi atlyginti atsakovei 837,45 Eur (3123,66x26,81:100=837,45 Eur) advokato atstovavimo išlaidų. 

Kadangi atsakovės priešieškinys atmestas, tad kitos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šalių pateiktos advokatų atstovavimo išlaidos yra panašios, sumos nevertintinos per didelėmis, įvertinus Rekomendacijose nustatytus dydžius, bylos nagrinėjimo trukmę.

Teismas šioje byloje patyrė 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu). Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

1. Priteisti ieškovės UAB ,,Riamona” (juridinio asmens kodas 149723538) naudai iš atsakovės UAB ,,Merkinės fabrikas” (juridinio asmens kodas 305211812) 3 123,66 Eur nepanaudoto avanso sumą pagal 2022-04-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija MMF Nr. 00039 (Marketingo paslaugų sutartį).

2. Priteisti ieškovei UAB,,Riamona” (juridinio asmens kodas 149723538) naudai  iš atsakovės UAB ,,Merkinės fabrikas” (juridinio asmens kodas 305211812) 1 433,77 Eur dydžio skolą, 1 242,98 Eur palūkanų ir 143,38 Eur baudą bei 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (5943,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 133,94 Eur žyminio mokesčio ir 2922,47 Eur advokato atstovavimo išlaidų bylinėjimosi išlaidų.

3. Priteisti iš UAB ,,Riamona” (juridinio asmens kodas 149723538) UAB ,,Merkinės fabrikas” (juridinio asmens kodas 305211812) naudai 837,45 EUR atstovavimo išlaidų.

4. Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

5. Priešieškinio reikalavimus atmesti.

   Priteisti iš atsakovės UAB ,,Merkinės fabrikas“, juridinio asmens kodas 305211812, 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja                                                                                                              Silvana Girdenienė