Civilinė byla Nr. e2-1198-407/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00902-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4. (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MGP INVESTICIJA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „MGP INVESTICIJA“ iškelta bankroto byla.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „MGP INVESTICIJA“. Nurodė, kad 2022 m. liepos 13 d. bendovės mokestinė nepriemoka buvo 9 191,99 Eur. Paaiškino, kad bendrovė turi 1 816,02 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. sausio 27 d., bendrija nėra sumokėjusi 3 951 Eur dydžio pelno mokesčio nuo 2019 m. birželio 17 d. pagal pateiktas deklaracijas, bendrovė skolinga 2 557,27 Eur pridėtinės vertės mokesčio, įsiskolinimas susidarė nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. sausio 27 d. Taip pat yra apskaičiuoti šių mokesčių delspinigiai. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo priimami nurodymai nurašyti mokestines nepriemokas iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (2019 m. rugsėjo 5 d., 2019 m. spalio 8 d., 2019 m. gruodžio 5 d., 2020 m. sausio 13 d. ir kt.), tačiau mokestinių nepriemokų išieškoti nepavyko.

2.       Atsakovė su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad didžioji dalis bendrovės turimų įsipareigojimų nėra pradelsti. Turtas balanse yra apskaitomas mažiausia verte, kad kuo labiau atitiktų realią rinkos vertę. Atsakovės teigimu, ji tęsia savo veiklą ir yra sukaupusi didelę veiklos patirtį (know-how). Vienas iš pagrindinių vystomų projektų yra beveik 6 hektarų žemės sklypų, priklausančių MGP įmonių grupės įmonei UAB „Žemės vystymo grupė“ bei Labdaros ir paramos fondo „Vilniaus gerumo namai“, esančių Elektrėnuose pardavimas. Dėl nurodytų žemės sklypų pardavimo atsakovė yra sudariusi tarpininkavimo paslaugų sutartis su nurodytomis įmonėmis. Atlygio pagal pasirašytas tarpininkavimo sutartis pakaks padengti visų kreditorių finansinius reikalavimus. Atsakovei priklauso MGP įmonių grupės įmonės UAB „Žemės vystymo grupė“ akcijos, taigi atsakovė iš nurodyto projekto naudą taip pat gaus ir dividendų forma. Atsakovė nėra nemoki, o susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, nulemtais vykdomos veiklos specifiškumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „MGP INVESTICIJA“.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi savo vardu registruotų transporto priemonių. Patikrinus viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenimis, atsakovės skola VSDFV yra 2 889,84 Eur, joje nedirba nei vienas darbuotojas. Nustatė, kad, remiantis Antstolių informacinės sistemos duomenis, atsakovės atžvilgiu vykdomi išieškojimai 5 vykdomosiose bylose, iš jų 3 – VMI. Išieškojimas nerezultatyvus, įsiskolinimas biudžetui nėra dengiamas.

5.       Teismas pažymėjo, kad bendrovės pelno mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2019 m. birželio 17 d., pateikus privalomų deklaruoti mokesčių deklaracijas, o nepriemokos išieškojimas nerezultatyviai vykdomas nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. VMI neatidėjo ir neišdėstė mokestinės nepriemokos sumokėjimo (2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimas). Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog vykdo veiklą ir gauna pajamas. Teismas sprendė, kad duomenų apie tai, jog atsakovės finansinė būklė šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, atsakovės piniginės prievolės (įsipareigojimai kreditoriui) galėtų būti įvykdytos ateityje, nėra. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovė UAB „MGP INVESTICIJA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1.                      UAB „MGP INVESTICIJA“ savo veiklos vykdymo laikotarpiu iš esmės (su nedidelėmis išimtimis) vykdė tarpininkavimo bei konsultavimo veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto pardavimu, pirkimu ir nuoma, vykdė su įmonių grupės įmonėms nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamojo turto objektais (vystydavo, pardavinėdavo nekilnojamojo turto objektus, priklausančius įmonių grupės įmonėms už tam tikrą atlygį). Taigi UAB „MGP INVESTICIJA“ finansiniai rezultatai iš esmės priklausė nuo kitų įmonių grupės įmonių. UAB „MGP INVESTICIJA“, būdama UAB „Žemės vystymo grupė“, UAB „Lietuvos suvenyras“ bei UAB „Apžvalgos ratas“ akcininke, taip pat finansinę naudą gaudavo ir dividendų forma. Nekilnojamojo turto rinka buvo viena iš labiausiai paveiktų rinkų per visą pandemijos laikotarpį. COVID-19 pandemija bei Lietuvoje paskelbtas karantinas atsiliepė ir UAB „MGP INVESTICIJA“ veiklos rezultatams – įmonių grupės įmonės dėl nežinomybės nekilnojamojo turto rinkoje sustabdė planuotus projektus, taip pat vengė investuoti į naujus nekilnojamojo turto objektus, dėl to UAB „MGP INVESTICIJA“ veikla sustojo. Tačiau 2021 metais nekilnojamojo turto rinka atsigavo ir atsakovė vėl tęsia savo veiklą.

6.2.                      Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės nevertino arba vertino formaliai aplinkybes, paneigiančias atsakovės nemokumą bei veiklos nevykdymą, taip pat negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Aplinkybės, kad atsakovė veiklą vykdo jau daugiau nei 15 metų, iš kurių tik paskutinius metus susidūrė su finansiniais sunkumais, nulemtais objektyvių priežasčių, rodo, jog negalėjimas apmokėti skolų yra laikinas ir nėra sistemingas.

6.3.                      Ne visų įmonių vykdoma veikla leidžia iš karto ar trumpuoju laikotarpiu pasiekti finansinius rezultatus. Atsakovės vykdoma veikla, kuri nėra susijusi su būtiniausių žmonių poreikių tenkinimu, yra ilgalaikė ir finansinius veiklos rezultatus atneša tik įgyvendinus atitinkamus projektus.

6.4.                      Atsakovė turi turto, kurį, be kita ko, sudaro pelningai veikiančių MGP įmonių grupės įmonių VšĮ „Gerumo slėnis“, UAB „Žemės vystymo grupė“, „UAB „Lietuvos suvenyras“, UAB „Apžvalgos ratas“ akcijos.

6.5.                      Didžioji dalis turimų įsipareigojimų yra susidarę susijusiems asmenims – MGP įmonių grupės įmonėms, jų vadovams, akcininkams, be to, jie nėra pradelsti.

6.6.                      VSDFV duomenys apie darbuotojus neatitinka faktinės situacijos – VSDFV viešai skelbia informaciją tik apie apdraustuosius asmenis, tuo tarpu, remiantis Lietuvos Respublikos Privalomojo sveikatos draudimo įstatymu, draudėjui (t. y. darbdaviui) neįvykdžius pareigos sumokėti už darbuotojus privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų, šie asmenys nelaikomi apdraustaisiais iki tol, kol nėra padengiamas įsiskolinimas. Tai, kad darbdaviui nemokant PSD įmokų, darbuotojų draustumas yra panaikinamas, yra skelbta ir viešai. Atsakovei vadovauja G. G., kuris dirba pas atsakovę pagal darbo sutartį ir kurio vadovavimo atsakovei faktą patvirtina viešai prieinami duomenys Juridinių asmenų registre.

6.7.                      Atsakovė vykdo veiklą ir gautomis pajamomis planuoja atsiskaityti su kreditoriais. Tai patvirtinta tarpininkavimo sutartys bei kita viešai prieinama informacija. Pagal sutartį su Labdaros ir paramos fondu „Vilniaus gerumo namai“ atsakovė gaus 80 000 Eur, o pagal sutartį su UAB „Žemės vystymo grupė“ – apytiksliai 189 000 Eur be PVM. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė vykdo veiklą ir yra daugiau nei realios perspektyvos stabilizuoti daugiau nei 15 metų vykdančios atsakovės finansinę padėtį, atkuriant iki tol vykdytą pelningą veiklą.

6.8.                      Iš rinkos pašalinus atsakovę, kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas bus minimalus – šiuo metu sudarytų sutarčių vykdymui yra būtinos specialios žinios, patirtis, kurių nemokumo administratorius neturės, dėl to atsakovė negaus apie 269 000 Eur pajamų, kurios įvykdžius sutartis būtų skiriamos atsiskaitymui su kreditoriais. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą ir pardavus atsakovei priklausančias kitų MGP įmonių grupės akcijas, didžioji dalis gautų pajamų būtų skirta padengti nemokumo administratoriaus administravimo išlaidas. Tuo atveju, jei nemokumo administratorius vis tik nuspręstų toliau vykdyti sudarytas sutartis, pastebėtina, kad pardavus visus objektus, kuriuos UAB „MGP INVESTICIJA“ įsipareigojo parduoti teikdama tarpininkavimo paslaugas, visi kreditoriniai reikalavimai būtų padengti, o tai sudarytų pagrindą nutraukti bankroto bylą. Taigi iškėlus bankroto bylą būtų gaištamas nemokumo administratoriaus bei teismų laikas, gautos valstybės biudžeto lėšos teismų veiklai finansuoti naudojamos neracionaliai (t. y. sprendžiant klausimus bylose, kurių būtų galima išvengti).

7.       Pareiškėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog įmonė yra nemoki. Remiantis 2022 m. liepos 31 d. balansu, bendrovė deklaravo turinti 70 225 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos sudarė 263 473 Eur. Iš 2022 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė turėjo 23 661 Eur sąnaudų, o pajamų negavo. Išieškojimas iš bendrovės nerezultatyviai vykdomas nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio. Bendrovės vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų, neturi transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl taikos sutarties

8.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. gruodžio 20 d. gauta taikos sutartis (DOK-5234), sudaryta tarp atsakovės UAB „MGP INVESTICIJA“ ir pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šalys nurodė, kad susitarė dėl taikos sutarties sąlygų, prašo teismo taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nutraukti. Pažymėjo, kad šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės.

9.       Teisė baigti bankroto procesą taikos sutartimi yra procesinė bankroto proceso dalyvių (įmonės skolininkės (o kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės – ir jos savininko) bei jos kreditorių) teisė, kuria įgyvendinamas dispozityvumo principas bankroto procese. Tam, kad ši teisė galėtų būti įgyvendinta, pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ) reikalinga šių sąlygų visuma: 1) taikos sutarčiai turi pritarti juridinio asmens dalyviai atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, – dalyvių susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių 2/3 balsų dauguma (JANĮ 80 straipsnio 4 dalis), 2) kreditorių susirinkimui turi būti pateiktas pasiūlymas sudaryti taikos sutartį kartu su taikos sutarties projektu (JANĮ 79 straipsnis), 3) taikos sutartį turi pasirašyti visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimą (JANĮ 80 straipsnio 3 dalis), 4) taikos sutartis turi būti patvirtinta teismo (JANĮ 80 straipsnio 5, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-823/2021 22 punktas). JANĮ 80 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimą, yra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-823/2021 33 punktas).

10.       JANĮ nuostatos reglamentuoja pasiūlymo sudaryti taikos sutartį, taikos sutarties ir taikos sutarties projekto pateikimą kreditorių susirinkimui, taikos sutarties pasirašymo ir jos tvirtinimo teisme tvarką ir sąlygas (JANĮ 79, 80 straipsniai). Būtent šios JANĮ reglamentuotos procedūros gali būti vertinamos kaip bankroto procedūros pagal JANĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-823/2021 32 punktas).

11.       Nors JANĮ nėra apribota teisė taikos sutartį teikti bet kuriuo bankroto bylos nagrinėjimo metu (JANĮ 78 straipsnio 2 dalis), tačiau, įvertinus minėtą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus matyti, kad, iš esmės taikos sutartis bankroto procese gali būti sudaroma tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo ir pasibaigus terminui kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti (patvirtinus kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą), kadangi, kaip jau buvo minėta, įstatymas imperatyviai nustato, jog taikos sutartį turi pasirašyti visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimą. Be to, pasiūlymas dėl taikos sutarties turi būti teikiamas pirmajam kreditorių susirinkimui, o prie pasiūlymo turi būti pateiktas ir pagrindimas, kad siūlomos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 60 straipsnio 3 dalies 11 punktas, 79 straipsnis). Taigi taikos sutartis, kaip ji suprantama pagal specialų JANĮ reguliavimą, galima sudaryti tik po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo ir yra laikoma viena iš bankroto procedūrų.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bankroto bylose vyraujantį rungimosi ir dispozityvumo principus bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintą proceso dalyvių teisę sudaryti taikos sutartį bet kuriame civilinės bylos nagrinėjimo etape, pažymi, kad iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo šalys gali sudaryti taikos sutartį CPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau taikos sutarties sudarymas, kaip ir, pavyzdžiui, kreditoriaus reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos priėmimo, savaime nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti ar atsisakyti kelti bankroto bylą. Kiekvienu atveju privalu įvertinti, ar šios aplinkybės dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iš esmės keičia įmonės nemokumo vertinimą ar net padeda atkurti įmonės mokumą. Priešingu atveju, bankroto bylos nutraukimas ar atsisakymas kelti bankroto bylą vien tuo pagrindu, kad įmonė po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo patenkino jos mokumo atkūrimui reikšmės neturintį reikalavimą ar kreditorius atsisakė šio reikalavimo, ar buvo sudaryta taikos sutartis, paneigtų apeliacinio proceso tikslą, pagal kurį apeliacija yra instancinė pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, taip pat neatitiktų viešojo intereso apsaugos įmonių bankroto procese reikalavimo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-671-407/2022 40 punktą, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020 30 punktą).

13.       Pažymėtina, kad, remiantis nuoseklia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, tuo atveju, kai priimama nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, pradeda veikti viešasis interesas, kuriuo siekiama pašalinti iš rinkos būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, taip pat ir paties skolininko interesus, užkertant kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022 16 punktas). Viešojo intereso egzistavimą, inter alia (be kita ko), lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes (dėl visų, visiems) padarinius, įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas įmonės nemokumo faktas sukelia teisinius padarinius ir įgyja prejudicinę galią net ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, tačiau kreditoriai į bankroto bylos nagrinėjimą įstoja pareikštiniu būdu, tai reiškia, kad jie turi teisę, o ne pareigą pareikšti finansinį reikalavimą bankroto byloje. Taigi, taikos sutarties tvirtinimas, nepatikrinus bendrovės mokumo iš esmės, potencialiai gali pažeisti kitų kreditorių teises ir interesus.

14.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutartis tokios formos ir turinio, kaip ji nagrinėjamu atveju yra pateikta apeliacinės instancijos teismui, gali tapti pagrindu spręsti dėl bankroto bylos nutraukimo tik tuomet, kai ji yra teikiama pirmosios instancijos teismui iki nutarties dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės priėmimo. Tais atvejais, kai priimama nutartis iškelti bankroto bylą, nors ji dar nėra įsiteisėjusi, pradeda veikti viešasis interesas ir apeliacinės instancijos teismas turi pareigą išnagrinėti ginčą iš esmės bei įvertinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tvirtinti atsakovės ir pareiškėjos pateiktos taikos sutarties ir nutraukti bankroto bylos.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo

15.       Atsakovė, vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį, į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus bei papildomus dokumentus, kuriais įrodinėja savo mokumą ir gyvybingumą. Apeliacinės instancijos teismas teikiamus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

18.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties, kuria UAB „MGP INVESTICIJA“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bendrovės mokumo vertinimu.

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

19.       Bankroto byla keliama esant dviem sąlygoms: 1) juridinis asmuo yra nemokus, 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

20.       Tačiau bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

21.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

22.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kad, iš tarpinio 2022 m. liepos 31 d. balanso matyti, jog įmonė turėjo 70 225 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos sudarė 263 473 Eur. Iš 2022 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė turėjo 23 661 Eur sąnaudų, o pajamų negavo. Taigi, formaliai vertinant, bendrovės įsipareigojimai viršijo įmonės turtą ir bendrovė atitiko JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytą nemokios bendrovės apibrėžimą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad įmonė neturi darbuotojų ir nevykdo veiklos, neįvertino įmonės veiklos specifikos.

23.       Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad tam tikrais teisės aktuose nustatytais atvejais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV) turi teisę savo iniciatyva priimti sprendimą dėl apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos, tačiau tai savaime nelemia, kad darbo santykiai yra pasibaigę. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad bendrovės vardu veikia direktorius, derasi su kreditoriais ir sudaro susitarimus dėl įsiskolinimų atidėjimo, taikos sutartis. Be to, bendrovės vykdomos veiklos specifiškumas – tarpininkavimas sudarant nekilnojamojo turto sandorius – lemia, kad bendrovės veikloje gali pakakti ir vieno darbuotojo. Taigi nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad bendrovė nevykdo įstatuose nustatytos veiklos.

24.       Negali būti keliama bankroto byla įmonei, kuri yra gyvybinga. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad teismų praktikoje laikomasis pozicijos, jog, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (žr., pavyzdžiui, išaiškinimus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020 31–36 punktuose, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).

25.       Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad 2022 m. gruodžio 9 d. sumokėjo pareiškėjai VMI 4 000 Eur – beveik pusę turimo įsiskolinimo, 2022 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymu padengė visą įsiskolinimą VSDF biudžetui. Be to, apeliacinės instancijos teismas laiko reikšminga ir tai, kad kreditoriai sutinka atidėti atsakovės turimus įsiskolinimus: sudaryti susitarimai dėl skolų atidėjimo su atsakovės kreditoriais Lietuvos ir Kazachstano UAB „KAZAMETA“, L. B., G. G., labdaros ir paramos fondu „Vilniaus gerumo namai“ ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai traktuotina kaip kreditorių pasitikėjimas bendrovės vykdoma veikla ir siekis mokumo problemas spręsti kreditoriams teikiant pagalbą, o ne inicijuojant bankroto procesą.

26.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė realiai vykdo veiklą – tarpininkauja parduodama žemės sklypus, inicijuoja ir yra atsakinga už žemės sklypų tvarkymo projektus, bet iš esmės jos veikla priklauso ne tik nuo žemės sklypų paklausos (vartotojų (ne)buvimo), tačiau ir nuo įvairių institucijų priimamų sprendimų dėl žemės sklypų formavimo, todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad tai yra ilgalaikis projektas, kurio įgyvendinimas ateityje leidžia tikėtis, jog skolos kreditoriams bus padengtos. Pažymėtina, kad, remiantis sutartimi su Labdaros ir paramos fondu „Vilniaus gerumo namai“, atsakovė gaus 80 000 Eur, o pagal sutartį su UAB „Žemės vystymo grupė“ – apytiksliai 189 000 Eur, šis planuojamas gauti atlyginimas viršija atsakovės turimus įsipareigojimus ir leis stabilizuoti bendrovės padėtį. 

27.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad, nors bendrovė faktiškai atitinka nemokios įmonės apibrėžimą, tačiau, įvertinus vykdomą bendrovės veiklos specifiką, susitarimus su kreditoriais, pastangas mokant mokesčius į valstybės biudžetą, bendrovė yra gyvybinga, jos finansiniai sunkumai yra laikini ir yra pagrįsta manyti, jog tolesnė veikla leis stabilizuoti bendrovės padėtį.

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „MGP INVESTICIJA“ atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

atmesti prašymą patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp atsakovės UAB „MGP INVESTICIJA“ ir pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „MGP INVESTICIJA“ atmesti.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis