Civilinė byla Nr. 2A-192-440/2015

                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01285-2014-6                                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 77.2;78.2.1; 93.2.22, 99.9;114.4; 121.14; 121.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės I. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1503-632/2014 m. pagal  ieškovės I. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl taikos sutarties pakeitimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. S. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą  prašydama pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2981-632/2011 patvirtintą taikos sutartį, kurioje atsakovas J. S. įsipareigojo mokėti po 250,00 Lt vaiko K. S. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatant išlaikymo dydį po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas V. S. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė per mėnesį uždirba apie 1000 svarų. K. S. šiuo metu gyvena su motina. Padidėjo vaiko poreikiai – vaikas paaugo, kainuoja mokyklinės prekės, reikia pirkti avalynę, drabužius. J. S. yra jaunas, darbingas, sveikas, turi nekilnojamojo turto, jo turtinė padėtis pagerėjo.

Atsakovas J. S. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad dukters išlaikymui moka po 250,00 Lt. Mokėti po 500,00 Lt negali, nes jo pajamos per mėnesį yra virš 800,00 Lt. Dirba pas ūkininką. Moka išlaikymą dar vienam vaikui, kuris gyvena su savo mama. Paskutinius 2-3 metus dukra pas jį neatvažiuoja, su ja bendrauja internetu. Mano, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, nes jis nevažinėja į užsienį, žemės įdirbimas brangiai kainuoja, savo technikos neturi. I. S. ieškinį reiškia iš keršto dėl to, kad jis jai visko neatidavė, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo. Santuoka nutraukta šiais metais. Santuokos nutraukimo byloje dukters išlaikymo klausimas nebuvo keliamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad  2011 m. lapkričio 17 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2981-632/2011 patvirtinta taikos sutartis, kurioje atsakovas J. S. įsipareigojo mokėti po 250,00 Lt vaiko K. S., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. 2014 m. gegužės 21 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu atsakovo J. S. ir ieškovės I. S. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 24, nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys nurodė, kad nepilnametės dukros K. S., išlaikymas yra išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-2981-632/201, pareiškėjus tai tenkina ir daugiau dėl to pareiškėjai nepasisako. Teismas nurodė, kad sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2014 m. birželio 23 d., ieškovė ieškinį dėl taikos sutarties pakeitimo pateikė 2014 m. rugpjūčio 7 d., t. y. praėjus labai trumpam laikui, nuo tada, kai šalių santuokos nutraukimo byloje šalys susitarė, jog išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui yra pakankamas. Teismas sprendė, kad atsakovo darbo užmokesčio vidurkis per mėnesį sudaro 794,52 Lt. Be to, atsakovo pajamos sumažėja ir dėl to, kad jis teikia išlaikymą dar vienam nepilnamečiui vaikui – po 250,00 Lt  kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas priteistas 2009 m. rugsėjo 8 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-2030-767-09. Teismas sprendė, kad ieškovė ieškinio nepagrindė jokiais įrodymais ar argumentais, o atsakovas jo nepripažino, todėl ieškinio nėra pagrindo tenkinti.

                                 III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė I. S. prašo panaikinti 2014 m. spalio 7 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš J. S. jo nepilnametės dukros K. S. išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko K. S..

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Radviliškio rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą ieškinį atmesti, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų. Teismo sprendime ieškinį atmesti motyvuojama, kad ieškovė ieškinį dėl taikos sutarties pakeitimo pateikė 2014 m. rugpjūčio 7 d., t.y. praėjus labai trumpam laikui, nuo tada, kai šalių santuokos nutraukimo byloje šalys susitarė, jog išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui yra pakankamas. Prašo teismą atsižvelgti į ieškovės nurodytas aplinkybes ir tenkinti ieškovės ieškinį.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau tekste LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiui vaikui nustatyto išlaikymo dydžio padidinimo.

Bylos duomenimis 2011 m. lapkričio 17 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2981-632/2011 patvirtinta taikos sutartis, kurioje atsakovas J. S. įsipareigojo mokėti po 250,00 Lt vaiko K. S. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. 2014 m. gegužės 21 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-70-766/2014 santuoka sudaryta tarp atsakovo J. S. ir ieškovės I. S., įregistruota (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 24, nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad nepilnametės  K. S.,  gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymas yra išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-2981-632/2011, pareiškėjus tenkina ir daugiau dėl to pareiškėjai nepasisako. Teismas priimdamas sprendimą santuoką nutraukti minėtu teismo sprendimu patvirtino šalių pateiktą susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat ir susitarimą dėl nepilnametės išlaikymo. Sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2014 m. birželio 23 d. Bylos duomenimis ieškovė ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pareiškė 2014 m. rugpjūčio 7 d. Iš gimimo liudijimo matyti, kad K. S., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra J. S. ir I. S. ( b.l. 11), tėvų ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) ( b.l. 12). Byloje pateikti duomenys apie ieškovės gaunamas pajamas, nurodyti duomenys dėl vaikui reikalingų išlaidų dydžio ( b.l. 5-8). Atsakovas pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, duomenis apie atliktus pavedimus vaiko K. S. išlaikymui ( b.l. 21-39). Taip at iš bylos duomenų matyti, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje  byloje Nr. 2-2030-767-2009 iš atsakovo priteistas išlaikymas A. S., gim. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota LR CK 3.192 straipsnyje. Vadovaujantis LR CPK 3.912 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 straipsnis). Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (LR CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 38 Eur). Taip pat pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MGL suma negali būti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

LR  CK 3.201 straipsnio 1 dalyje  nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), taip pat atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes sumažintas.

Ieškovė nurodė, kad augant vaikui jo poreikiai didėja ir atsakovo mokamas išlaikymas yra per mažas. Kadangi ji vaiku rūpinasi, auklėja, rengia, maitina ir kita o atsakovas tokių pareigų nevykdo prie vaiko išlaikymo materialiai jis turėtų prisidėti didesne dalimi. Apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ieškinį atmesti nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nesilaikė LR CK nuostatų.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl visais atvejais abu tėvai privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Siekiant, kad suaugę vaikai taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvų turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 54 straipsnyje numatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (LR CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (LR CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, jame turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir įrodymus, kurie patvirtina nurodytas aplinkybes, taip pat pridėti šiuos įrodymus (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis), taip pat ir atsakovas atsiliepime į ieškinį privalo nurodyti nesutikimo su ieškiniu ar savarankiško reikalavimo motyvus, juos patvirtinančius įrodymus ir pridėti įrodymus (LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 142 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 143 straipsnio 3 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga).

Visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus.  Kita vertus, analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį būtina atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, amžius.

Konkrečiu atveju atsižvelgus į nepilnamečio vaiko K. S., gim. (duomenys neskelbtini) amžių, vaiko didėjančius poreikius, į nustatyto išlaikymo dydį -250,00 Lt kas mėnesį, ieškovės ir atsakovo materialinę padėtį, ieškovės nurodytas aplinkybes dėl reikalingų didesnių poreikių vaikui, nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad vaikui augant didėja ir jo poreikiai bei reikalingas didesnis išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius duomenis apie šalių materialinę padėtį, gaunamas pajamas. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės pajamos yra 1000 svarų, atsakovo darbo užmokesčio vidurkis per mėnesį sudaro 794,52 Lt ( 230,11 Eur). Atsižvelgė į tai, kad atsakovas teikia išlaikymą dar vienam nepilnamečiui vaikui – po 250,00 Lt  kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė ieškinio nepagrindė jokiais įrodymais ar argumentais, nes byloje nepateikta jokių duomenų, kaip po teismo priimto sprendimo, kuriame buvo nuspręsta ir dėl priteisto išlaikymo dydžio, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2014 m. birželio 23 d., o ieškovė ieškinį pateikė 2014 m. rugpjūčio 7 d., t. y. praėjus labai trumpam laikui, nuo tada, kai šalių santuokos nutraukimo byloje šalys susitarė, jog išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui yra pakankamas. Vadovaujantis LR CK 3.51 straipsnio nuostatomis santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.) ir kita. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis dėl priimto sprendimo dėl santuokos nutraukimo matyti, kad 2014 m. gegužės 21 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-70-766/2014  santuoka sudaryta tarp atsakovo J. S. ir ieškovės I. S. nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 5 punkte šalys nurodė, kad nepilnametės  K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymas yra išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-2981-632/2011, pareiškėjus tenkina ir daugiau dėl to pareiškėjai nepasisako. Teismas priimdamas sprendimą santuoką nutraukti minėtu teismo sprendimu patvirtino šalių pateiktą susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat ir susitarimą dėl nepilnametės išlaikymo. Atsižvelgiant į LR  CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendžiant dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo pareiga įrodyti aplinkybes, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, konkrečiu atveju tenka ieškovei. Tačiau, kaip minėta ieškovė įrodymų nepateikė ( LR CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad nors teismas šeimos bylose yra aktyvus, tačiau ieškovė nėra atleista nuo pareigos įrodinėti, jos pareiga pateikti įrodymus patvirtinančius ieškinio reikalavimo pagrįstumą.

Formuodamas teismų praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą. Byloje nepateikta duomenų patvirtinančių ieškovės turtinės padėties pablogėjimą, ar atsakovo turtinės padėties pagerėjimą, duomenų apie vaiko poreikių padidėjimą, patiriamas išlaidas, kurie būtų esminiai ir galėtų lemti priteisto išlaikymo vaikui dydžio padidinimą. Apeliantė teikdama apeliacinį skundą taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, jų reikšmingumo bylai.  Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas  priėmė nepagrįstą sprendimą. Nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino byloje esančių duomenų, kad nepagrindė padarytų išvadų, ar nesivadovavo protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais (LR CK 3.3, 1.5 straipsniai), ar netinkamai taikė teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantės  apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantės I. S. apeliacinis skundas dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimo atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pažymėtina, jog išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą. Kaip minėta, remiantis LR CK 3.201 straipsnio 1 dalimi teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Todėl ieškovė pasikeitus jos finansinei padėčiai ar atsiradus  kitoms svarbioms aplinkybėms turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo peržiūrėjimo bei esant pagrindui, remiantis objektyviomis aplinkybėmis dėl priteisto  išlaikymo  dydžio padidinimo. 

                LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nors konkrečiu atveju ir nėra pateikta duomenų apie išlaidas, pažymėtina, kad atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Teisėja                                      Vilija Valantienė