Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-351-898/2020

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00199-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3;

16.9.4.1; 21.11.10.                (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau ir – Institucija) Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Valerijaus Jurgelevičiaus (Valerij Jurgelevič) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria iš dalies pakeistas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. liepos 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo P. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       2020 m. liepos 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)
P. J. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2020 m. birželio 8 d., 10.35 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį ir važiuodamas pagrindiniu keliu lenkė priekyje važiuojančias transporto priemones sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“.

2.       2020 m. liepos 3 d. Institucijos nutarimą P. J. apskundė apylinkės teismui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. liepos 3 d. nutarimą dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, neskyrė P. J. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas nurodė, kad P. J. padaryta veika – lenkimas sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, teisingai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Pabrėžė, jog teismo posėdžio metu P. J. visiškai prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, paaiškino, kad suvokia savo atlikto veiksmo pavojingumą. Teismas pažymėjo, jog P. J. nuo sulaikymo momento neneigė padaręs nusižengimą, kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad P. J. nebuvo baustas už analogiškus ar panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, per penkerius metus buvo baustas administracine tvarka už kitus mažareikšmius nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjęs laiku, taip pat į tai, kad P. J. automobiliu vyksta į darbą kitame mieste, o dėl padaryto nusižengimo sunkių pasekmių neatsirado, konstatavo, jog baudos paskyrimas bei bylos nagrinėjimas bus pakankama priemonė siekiant ANK numatytų nuobaudos tikslų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. Jurgelevičius prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 3 d. nutarimą nepakeistą.

3.1.       Skunde pabrėžiama, jog įstatymų leidėjas išskiria nuobaudos bendrosios bei individualiosios prevencijos funkcijas, tokiu būdu, aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencijos priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesų išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami finansiniai, buitiniai, darbiniai nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti.

3.2.       Skunde nurodoma, jog aplinkybės, kad P. J. tarnauja (duomenys neskelbtini), yra nepriekaištingos reputacijos, išlaiko savo šeimą, dirba mieste, o gyvena užmiestyje, todėl netekus teisės vairuoti transporto priemones, negalės pasiekti darbo vietos, nėra išimtinės, leidžiančios peržengti įstatymų leidėjo numatytą minimalų nuobaudos dydį. Apeliantui nekyla abejonių, kad atėmus teisę vairuoti P. J. kils nepatogumų ir jam bus sudėtingiau vykdyti tiek darbines funkcijas, tiek įsipareigojimus šeimai, tačiau tai savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti, o yra sudėtinė paskirtos nuobaudos už padarytą nusižengimą dalis.

3.3.       Taip pat apeliantas pabrėžia, jog P. J. netekus teisės vairuoti nei darbo funkcijų atlikimas, nei rūpinimasis šeima netaps neįmanomu, be to, šie apelianto nepatogumai truks tik laikinai, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

3.4.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog švelnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas galimas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai yra kompleksas faktinių duomenų bylojančių asmens, kuriam jos taikomos, naudai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-205-654/2018, 2020 m. kovo 25 d. nutartis Nr. AN2-160-843/2020). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas, tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Lenkimas sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“ kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Be to, P. J. už jo padarytą pažeidimą buvo paskirta minimali bauda, numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

3.5.       Skunde taip pat kvestionuojama pirmosios instancijos teismo pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog P. J. prisipažino padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Nurodoma, jog pažeidėjas neigė pažeidęs KET reikalavimus, keldamas įvairias gynybinės versijas stengėsi išvengti gresiančios atsakomybės, todėl, pasak apelianto, toks jo elgesys negali būti pripažintas nei nuoširdžiu, nei atsakingu.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą P. J. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog apeliaciniame skunde nurodomi analogiški argumentai, todėl netikslinga nagrinėti tą pačią administracinio nusižengimo bylą, aukštesnės instancijos teisme, kuri buvo išnagrinėta apylinkės teisme.

4.1.       Pabrėžiama, kad padarytas nusižengimas buvo sąlygotas ne tyčinio, piktybiško, eismo saugumui nepriimtino elgesio, bet atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių, kuomet lenkdamas ženkliai lėčiau negu leistina ta pačia kryptimi važiavusią kitą transporto priemonę, negalėdamas saugiai sugrįžti į savo važiuojamąją juostą, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, buvo priverstas kirsti baltą punktyrinę liniją sankryžoje, kuri skiria priešingų krypčių eismo juostas.

4.2.       Atsiliepime nurodoma, kad šiuo atveju, neskaitant ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės, skiriant administracinę nuobaudą būtina įvertinti ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 d. nuostatas, o būtent: administracinėn atsakomybėn patrauko asmens darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), o deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjas neturi (duomenys neskelbtini) mieste ar (duomenys neskelbtini) rajone nekilnojamo turto, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė ? teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas ? reikštų vienintelio darbo ir pragyvenimo šaltinio praradimą. Pabrėžiama, jog P. J. yra vedęs, turi mažametę dukterį, yra nepriekaištingos reputacijos, neturi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą.

4.3.       Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodoma, jog už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai, o administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės nusižengimo ir už šį nusižengimo nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Pažymima, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti, netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

4.4.       Atsiliepime pabrėžiama, jog apelianto skunde pateiktuose teismų sprendimuose KET pažeidimai ir faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamu atveju padarytam KET pažeidimui: Vilniaus apygardos teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-205-654/2018 asmuo buvo kaltinamas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, vairavo automobilį būdamas neblaivus. Kitoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje byloje Nr. AN2-160-843/2020 asmuo kaltinamas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, ir 420 straipsnio 1 dalį, ir nubaustas subendrinta nuobauda. Todėl remtis nurodyta teismų praktika netikslinga, be to, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra dispozityvus ir priklauso nuo teismo vertinimo paremto vidiniu teismo įsitikinimu.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas

5.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktas, apeliaciniame skunde keliamas tik panaikintos administracinio poveikio priemonės taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniame skunde ir atsiliepime nurodytais argumentais, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančią duomenų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas P. J. atžvilgiu, netinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad baudos paskyrimas bus pakankama priemonė siekiant ANK numatytų nuobaudos tikslų, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis naikintina ir paliekamas galioti ne teismo tvarka priimtas nutarimas.

7.       Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: 1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.

8.       Nagrinėjamu atveju P. J. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. birželio 8 d., 10.35 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį ir važiuodamas pagrindiniu keliu lenkė priekyje važiuojančias transporto priemones sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“. Taigi P. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti.

9.       ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. Pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už šį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Institucijos 2020 m. liepos 3 d. nutarimo turinio matyti, jog administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, nustačiusi atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, nenustačiusi P. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė kaltininkui minimalią 170 Eur baudą ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą minimaliam 3 mėnesių terminui.

10.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai skundžiama 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad P. J. nebuvo baustas už analogiškus ar panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, per penkerius metus buvo baustas administracine tvarka už kitus mažareikšmius nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjo laiku, taip pat į tai, kad P. J. automobiliu vyksta į darbą kitame mieste, o dėl padaryto nusižengimo sunkių pasekmių neatsirado, nusprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, į kurias atsižvelgė apylinkės teismas spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, konstatuoja, jog administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija tinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl sutiktina su apelianto teiginiu, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis P. J. galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

12.       ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

13.       Kaip pagrįstai nurodoma tiek apeliaciniame skunde, tiek P. J. atsiliepime teismų praktikoje konstatuojama, jog administracinė nuobauda (past. – administracinio poveikio priemonė), gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog aplinkybė, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016).

14.       Remiantis administracinio nusižengimo bylos duomenimis, P. J. administracinis nusižengimas – išvažiavus į priešpriešinę eismo juosta paeliui lenkiant kelias transporto priemones, be kita ko, ir draudžiamoje vietoje – sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, nelaikytinas mažareikšmiu ar jo pavojingumas negali būti vertinamas kaip nedidelis. Nors atsiliepime nurodoma, jog negalėdamas saugiai sugrįžti į savo važiuojamąją juostą, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, P. J. buvo priverstas kirsti baltą punktyrinę liniją sankryžoje, pažymėtina tai, jog prieš lenkdamas ar apvažiuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu. Pabrėžtina ir tai, jog aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sukelta grėsmė nei eismo saugumui, nei kitiems eismo dalyviams, vertintina kaip deklaratyvi ir veikos pavojingumo nesumažina. Priešingai, minėti neteisėti
P. J. veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų saugumui, sveikatai ar net gyvybei.

15.       Vertinant pažeidėjo asmenybę sutiktina su apylinkės teismo nutartyje bei atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad P. J. nebuvo baustas už analogiškus administracinius nusižengimus bei neturi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo P. J. 2018 m. balandžio 11 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį viršijo leistiną 60 km/h greitį, važiavo 83 km/h greičiu, 2017 m. spalio 9 d. buvo įspėtas už 4 km/h greičio viršijimą, taip pat buvo nubaustas ir už tai, kad pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdamas specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje. Informaciją apie asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn praeityje už administracinius nusižengimus, vertinant tai administracinėn atsakomybėn patraukto P. J. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste – jo socialinius ryšius (past. – vedęs, tūri mažametę dukterį), byloje esančią P. J. teigiamai apibūdinančią darbovietės charakteristiką, nesuteikia pagrindo teigti, jog byloje esantys duomenys išskirtinai teigiamai charakterizuoja pažeidėją, o aptartos asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis.

16.       Pažymėtina, jog aplinkybė, kad P. J. dirba ir automobiliu vyksta į darbą kitame mieste nėra pakankama, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jų išvis neskirti. Akivaizdu, kad minėta aplinkybė egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau neturėjo lemiamos įtakos kaltininko apsisprendimui, be to, taikoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nėra tiesiogiai susijusi su asmens atliekamomis darbinėmis funkcijomis, todėl atsiliepime nepagrįstai hiperbolizuojami galimi neigiami padariniai – sunkumai vykstant į darbą, kurie neturi tiesioginės įtakos galimo darbo ir pragyvenimo šaltinio praradimui. Pabrėžtina, jog administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, kadangi tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis (ANK 22 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 1 dalis). Taigi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Todėl asmuo turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti ginčijamos specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes.

17.       Kita vertus, apeliaciniame skunde nepagrįstai kvestionuojama pirmosios instancijos teismo pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog P. J. prisipažino padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė užfiksuota tiek administracinį nusižengimą užfiksavusio pareigūno parodymuose, tiek Insitucijos 2020 m. liepos 3 d. nutarime, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje. Apylinkės teismas pažymėjo, jog P. J. visiškai prisipažino padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, paaiškino, kad puikiai suvokia savo atlikto veiksmo pavojingumą, supranta, kad lenkiant sankryžoje yra tikimybė susidurti su iš šalutinio kelio išvažiuojančiais automobiliais ir dėl to gailisi. Be to, teismas nurodė, jog P. J. netinkamai suvokė ANK 420 straipsnio 1 dalies nuostatas, manydamas, kad kilti atsakomybei pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį būtini padariniai. Taigi kaltininkas iš esmės neginčijo faktinių įvykio aplinkybių, pateikė jam inkriminuoto nusižengimo vaizdo įrašą, o aplinkybė, jog P. J. klydo pateikdamas savo veikos teisinį vertinimą, veikos kvalifikavimą, nepaneigia ginčijamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimo.

18.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad aplinkybės, jog P. J. nebuvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, įvykio situacija susiklostė dėl to, kad jis negalėjo saugiai sugrįžti į savo važiojamąją juostą, o teisė vairuoti transporto priemones jam būtina vykstant į darbą, nepatvirtina to, kad P. J. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas taikė nepagrįstai, švelninti administracinio poveikio priemonę ar jos visai neskirti šiuo atveju nėra jokio pagrindo, o Institucijos paskirta minimali nuobauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Valerijaus Jurgelevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                         Jurgita Kolyčienė