Civilinė byla Nr. e3K-7-184-421/2022
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01487-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio, Donato Šerno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
sekretoriaujant Eglei Berželionytei, Nijolei Radevič,
dalyvaujant ieškovės UAB ,,Hidrotechnologijos“ atstovui advokatui G. D.,
atsakovo UAB „Neilukas“ atstovams advokatui R. B. ir įmonės direktoriui A. K.,
trečiajam asmeniui M. M.,
trečiojo asmens S. B. atstovui advokatui T. P.,
išvadą teikiančios institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovams G. I. ir V. J.,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Neilukas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrotechnologijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Neilukas“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: S. B., A. R. M., M. M., S. D.; išvadą teikianti institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rangovo, statinio statybos vadovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybę už atliktų statybos darbų trūkumus, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB ,,Hidrotechnologijos“ (toliau – ir užsakovė) teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Neilukas“ (toliau – ir rangovė) 26 139,55 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentų procesines palūkanas.
3. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2015 m. balandžio 22 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovė įsipareigojo atlikti pastatų stogų įrengimo darbus. 2016 m. lapkričio 28 d. buvo surašytas defektų aktas, kuriuo konstatuota, kad drėksta pastatų sienos. 2017 m. kovo 28 d. buvo sudarytas statinio apžiūros aktas, juo buvo nustatyti atsakovės atliktų statybos darbų defektai, dėl kurių į pastatų vidų skverbiasi drėgmė. Ieškovė, siekdama pašalinti atsakovės atliktų darbų defektus, kreipėsi į UAB „Ketus“, ši 2017 m. balandžio 18 d. sudarė defektų šalinimo sąmatą ir nurodė, kad defektų šalinimo kaina – 26 139,55 Eur.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 11 077,87 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų procesines palūkanas.
5. Byloje nustatyta, kad šalių sudarytos statybos rangos sutarties pagrindu atsakovė atliko šiuos stogo įrengimo darbus, nurodytus sutarties priede Nr. 1: „plėvelės klojimas, stogo šiltinimas, nuolydžių formavimas, įlajos pastatymas į projektinę vietą (pajungimas), gruntavimas, parapetų šiltinimas (vatos smeigiavimas), parapetų bruselių dėjimas (vatos dėjimas OSB užsukimas), dangos klijavimas (apatinė, viršutinė), ventiliacinių kaminėlių pastatymas, aplydymas“. Analogiški darbai atlikti trijuose pastatuose. Sutartyje taip pat nurodytos šios sąlygos: darbai atliekami iš UAB „Hidrotechnologijos“ medžiagų (nebent šalys susitaria kitaip) (6.1 punktas); UAB „Neilukas“ po darbų perdavimo neatsako už išaiškėjusius trūkumus, jei jų atsirado dėl UAB „Hidrotechnologijos“, eksploatuotojo kaltės ar netinkamos kokybės medžiagų (7.3 punktas); UAB „Neilukas“ įsipareigoja darbus atlikti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, galiojančiais statybos reglamentais (8.1.3 punktas); UAB „Neilukas“ atliekamiems darbams suteikia 5 metų garantiją (sutarties 7.1 punktas). Ieškovė (užsakovė) garantiniu laikotarpiu pareiškė atsakovei (rangovei) pretenzijas dėl darbų kokybės. Rangovė du kartus bandė taisyti trūkumus (hermetizuoti įlajos sujungimus), tačiau vėliau ėmė neigti savo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus.
6. Trijų blokuotų prekybos paskirties pastatų su butais (toliau – ginčo objektas) statytojas (užsakovas) buvo A. R. M.; generalinė rangovė - UAB ,,Hidrotechnologijos“; statinio statybos vadovas – M. M.; statinio statybos techninės priežiūros vadovas, paskirtas užsakovo – S. B.; subrangovė, atlikusi trijų pastatų stogo įrengimo darbus – UAB „Neilukas“. Sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu, todėl šioje byloje užsakove įvardijama UAB ,,Hidrotechnologijos“, o rangove – UAB „Neilukas“.
7. 2017 m. kovo 28 d. komisija, sudaryta iš UAB „Hidrotechnologijos“ direktoriaus M. M. ir UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ atstovo statinio techninės priežiūros vadovo J. S., surašė statinio apžiūros aktą Nr. H1, jame nurodė, kad nuo įlajos link stovo įrengtas PVC vamzdis, kuris nėra suklijuotas pajungiant jį į PVC klijuojamą stovo trišakį, nenaudotos guminės tarpinės. Komisija preliminarioje išvadoje nurodė, kad rekomenduojama atlikti visų įlajų pajungimų remontą, juos suklijuojant, aplink įlajas atkurti išlyginamąjį betono sluoksnį, hidroizoliuoti, įlajoms sandarinti naudoti medžiagas, atsparias drėgmei, prilydomąją dangą išmontuoti ir įrengti iš naujo, tinkamai prilydant prie pagrindo, po dangų ir įlajų remonto atkurti kitus stogo elementus (parapetų apsaugines tvoreles ir parapetų apskardinimą).
8. Ieškovė kreipėsi į statybos darbus vykdančią UAB „Ketus“, ši 2017 m. balandžio 18 d. sudarė defektų šalinimo sąmatą ir nurodė, kad defektų šalinimo kaina yra 26 139,55 Eur. Ieškovė taip pat pateikė UAB „Energo projektas“ sudarytą lokalinę sąmatą pagal 2018 m. kovo mėn. kainas, kurioje nurodyta, kad ginčo objekto stogo defektų šalinimo kaina yra 24 937,74 Eur. Atsakovė teismui pateikė MB „Ekspertų biuras“ 2018 m. gegužės 18 d. ekspertizės aktą Nr. SEA 18/05/07, kuriame užfiksuoti defektai.
9. Teismas paskyrė statybos techninę ekspertizę, šią atliko MB „HELM LT“. 2019 m. lapkričio 12 d. ekspertizės akte nurodyta, kad: pastato B ir C korpusų antro ir trečio aukštų sienų drėkimą lėmė fizinis vandens pratekėjimas per lietaus nuvedimo sistemą ar (ir) stogo dangą, pasireiškęs lokaliomis drėgnomis zonomis tinko sluoksnyje; darbų atlikimo metu moviniai PVC vamzdynai sujungti tarpusavyje su klijuojamaisiais PVC vamzdynais, tai yra šiurkštus technologinis pažeidimas. Statinio dalies ekspertizės akto 1 ir 2 prieduose pateiktos lokalinės sąmatos, kuriose nurodyta, kad ekspertizės metu nustatytų defektų šalinimo išlaidos sudaro 16 679,85 Eur, o ieškovės atliktų defektų pašalinimo vertė – 1034,55 Eur.
10. Teismas konstatavo, kad tiek iš 2017 m. kovo 28 d. statinio apžiūros akto, tiek iš 2018 m. gegužės 18 d. ekspertizės akto, tiek iš 2019 m. lapkričio 12 d. ekspertizės akto išvadų matyti, jog iš esmės pastato sienų drėkimą lėmė fizinis vandens pratekėjimas per lietaus nuvedimo sistemą, dėl stogo vamzdynų įrengimo technologinių reikalavimų pažeidimo, t. y. movinius PVC vamzdynus sujungiant su klijuojamaisiais PVC vamzdynais. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas atmetė atsakovės argumentus dėl ieškovės tiektų medžiagų netinkamos kokybės.
11. Statybos techniniame reglamente STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (redakcija, galiojusi 2014 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, kad statybos darbų eiga (nuo statybos pradžios iki statinio statybos užbaigimo) aprašoma statybos darbų žurnale (žr. šio reglamento 4 priedą). Į žurnalą taip pat įrašomi visų statybos priežiūros dalyvių (žr. X skyrių) atliktų patikrinimų rezultatai ir reikalavimai (23 punktas).
12. Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo (STR 1.08.02:2002 4 priedas) 3 punkte nurodyta, jog žurnalas pildomas tam, kad dokumentais būtų patvirtinta: atskirų statinio statybos darbų, naudojamų statybos produktų atitiktis statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimams; statybos metu padaryti statinio projekto pakeitimai; statinio statybos vadovo, bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo išvados apie atliktų statybos darbų, panaudotų statybos produktų kokybę, statybos valstybinės priežiūros ir statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų atstovų nurodymų įvykdymą statinio statybos metu.
13. Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 21 punkte nustatyta, kad paslėptų darbų patikrinimo aktai surašomi iš karto po jų apžiūrėjimo, nepradėjus vykdyti toliau nurodytų statybos darbų. Prireikus padaromos geodezinės kontrolinės nuotraukos. Paslėptų darbų patikrinimą ir tam skirtų aktų surašymą organizuoja už šių darbų vykdymą atsakingas statinio statybos vadovas (bendrųjų ar specialiųjų statinio statybos darbų vadovas – kai pildomi papildomi žurnalai). Pasirašius aktą suteikiama teisė vykdyti tolesnius akte nurodytus darbus.
14. Teismas nurodė, kad iš 2019 m. lapkričio 12 d. ekspertizės akto išvadų matyti, jog statybos darbų žurnale nėra fiksuoti įlajų įrengimo darbai, todėl žurnale nėra informacijos apie tai, kas atliko šiuos darbus, kokie statybos produktai panaudoti. Tyrimo metu taip pat nerasta įrašų apie tai, kokie ir kada buvo gauti statybos produktai, kurie buvo panaudoti 2015 m. balandžio 22–30 d. atliekamiems stogo dangos įrengimo darbams. Iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, ar pateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos yra būtent stogo dangos įrengimo darbams panaudotų medžiagų.
15. Byloje nustatyta, kad pagrindinį statybos darbų žurnalą pildė statinio statybos vadovas M. M., statybos darbų žurnale nėra fiksuoti įlajų įrengimo darbai, nerasta įrašų apie tai, kokie ir kada buvo gauti statybos produktai, kurie buvo panaudoti atliekamiems stogo dangos įrengimo darbams, iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, ar pateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos yra būtent stogo dangos įrengimo darbams panaudotų medžiagų. 2015 m. balandžio 30 d. paslėptų darbų patikrinimo aktas Nr. 6, kurį pasirašė statinio statybos vadovas ir statinio statybos techninės priežiūros vadovas, surašytas atgaline data, be to, netinkamai - visi paslėpti darbai (garo izoliacijos įrengimas, šiltinimo įrengimas, išlyginamojo sluoksnio įrengimas ir t t.) surašyti viename akte, nors šie darbai atliekami vienas paskui kitą ir kartu vienas kitą uždengiantys, todėl turėjo būti surašomi atskirais aktais.
16. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2013 m. liepos 16 d. – 2014 m. gruodžio 31 d.) 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo: 1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, taip pat jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai; 2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; 3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas. Statybos įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statybos techninis prižiūrėtojas atsako pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Statybos įstatymo redakcijoje, galiojusioje 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. liepos 1 d.
17. Statybos techniniame reglamente STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ (redakcija, galiojusi 2014 m. liepos 4 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas vykdo statinio statybos techninę priežiūrą šia tvarka: kontroliuoja, kad visi statinio projekto pakeitimai būtų atlikti nustatyta tvarka (33.12 punktas); sustabdo statybos darbus, jei pakeisti projektiniai sprendiniai neįteisinti nustatyta tvarka (33.13 punktas); kontroliuoja statybos darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą (33.14 punktas); tikrina, kad statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose (33.15 punktas); tikrina ir priima (patvirtinant jų atitikimą naudoti) iš statinio statybos vadovo paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvaujant specialiųjų statinio statybos techninių priežiūrų vadovams ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovui (kai statinio projekto vykdymo priežiūra privaloma), ir pasirašo atitinkamus aktus (33.16 punktas).
18. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo S. B., kaip statinio statybos techninės priežiūros vadovas, turėjo sekti rangovės atliekamų statybos darbų eigos atitiktį ginčo objekto statybos projektui. Teismo posėdžio metu S. B. nurodė, kad į ginčo objektą buvo atvykęs, kai buvo atliekami stogo šiltinimo darbai, dedama hidroizoliacija, tačiau nematė, kaip buvo formuojamos įlajos. Pagal stogo konstrukcinio mazgo schemoje nurodytus stogo dangos projektinius duomenis matyti, kad įlajos, taigi ir lietaus nuvedimo sistema, buvo formuojamos prieš atliekant stogo šiltinimo darbus. Nors S. B. ir nurodė, kad pagal statybos techninį reglamentą jam neprivalu kiekvieną dieną būti objekte, nes jo pareiga yra prižiūrėti, kad nebūtų nukrypta nuo techninio projekto, tačiau teismas su tokiais trečiojo asmens argumentais nesutiko, pažymėjo, kad tokia pozicija nepagrįstai susiaurina teisės aktuose nustatytas statinio statybos techninio prižiūrėtojo funkcijas, prieštarauja techninės priežiūros paskirčiai – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, nes teisės aktuose yra įtvirtinta, jog statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti ne tik tai, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, bet ir kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų kokybę, tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas (Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai), kontroliuoti, kad visi statinio projekto pakeitimai būtų atlikti nustatyta tvarka (STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.12 punktas), o tai nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta.
19. Teismas konstatavo, kad statinio statybos techninės priežiūros vadovas iš dalies netinkamai atliko savo pareigas, o tai turi įtakos mažinant iš atsakovės priteistiną atliktų stogo darbų trūkumų taisymo išlaidų dydį. Kadangi ieškovė nepareiškė reikalavimo priteisti iš S. B. dalies defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, teismas plačiau dėl jo civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė.
20. Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (redakcija, galiojusi 2014 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, kad statinio statybos vadovas koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę (33.1 punktas); statinio statybos vadovas privalo: nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai (tarp jų specialieji darbai) būtų atliekami kokybiškai, pagal statinio projektą (kai jo reikia), statybą leidžiantį dokumentą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus (59.12); įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus, juos pildyti, saugoti ir perduoti statytojui (užsakovui) (59.13); patikrinti ir perduoti statinio statybos techniniam prižiūrėtojui (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovui) laikančiąsias statinio konstrukcijas, paslėptus statinio elementus ir darbus, dalyvaujant atitinkamų statinio statybos specialiųjų darbų vadovams ir statinio statybos specialiųjų techninių priežiūrų vadovams (59.20).
21. 2014 m. lapkričio 3 d. statybos generalinės rangos sutarties 7.5 punkte yra nustatyta, kad generalinis rangovas privalo užtikrinti, jog jo paskirtas statinio statybos darbų vadovas dirbs statybvietėje kiekvieną visą darbo dieną visu sutarties galiojimo metu, tačiau trečiasis asmuo M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis „pastoviai tame objekte nebūdavo“, nematė, kaip buvo sujungtas vamzdis prieš užbetonavimą, tačiau prieš darbą diskutavo, kaip reikia tai padaryti, kad vamzdį reikia įkišti ir suklijuoti, tačiau suklijuota nebuvo, dėl to pradėjo bėgti vanduo.
22. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo M. M., kaip statinio statybos vadovas, taip pat privalėjo nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai (tarp jų specialieji darbai) būtų atliekami kokybiškai, žinoti, kad skirtingų technologinių specifikacijų vamzdžiai negali būti jungiami, įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir tinkamai juos pildyti, sekti atsakovės atliekamų stogo įrengimo darbų eigos atitiktį ginčo objekto statybos projektui, pasirinkti kvalifikuotus ir patikimus subrangovus. Šių pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas sukelia atitinkamas neigiamas pasekmes ginčo objekto statybos darbų vadovui, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ieškiniu nėra pareiškusi reikalavimo priteisti iš M. M. dalies defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, teismas plačiau dėl jo civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė. Aplinkybė, kad statinio statybos vadovas iš dalies netinkamai atliko savo pareigas, nagrinėjamu atveju turi įtakos mažinant iš atsakovės priteistiną atliktų stogo darbų trūkumų taisymo išlaidų dydį.
23. Byloje nekilo ginčo, kad B ir C korpusų antrame bei trečiame aukštuose drėko sienos. Ieškovė pateikė statinio statybos vadovo M. M. 2020 m. rugpjūčio 28 d. sudarytą lokalinę sąmatą, pagal kurią bendra ieškovės atliktų sienų džiovinimo, tinkavimo ir dažymo darbų defektų šalinimo išlaidų suma, ieškovės teigimu, sudaro 2371,42 Eur. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės išsakytus argumentus, kad ieškovės nurodytos sumos nėra objektyvios, nes atsakovė nenurodė pakankamai įtikinamų jų nepagrįstumo priežasčių ir nepateikė atitinkamų jos argumentus pagrindžiančių įrodymų.
24. Teismas nustatė, kad, išryškėjus stogo dengimo darbų defektams, siekdama laikinai suremontuoti ginčo objekto stogą, kad vanduo toliau nesiskverbtų į pastato vidų, ieškovė savo lėšomis sutvarkė dalį ginčo objekto B ir C stogo įlajų, iškirto betono sluoksnį, suklijavo įlajų vamzdyną, užpylė betoną ir prilydė stogo dangos lopus įlajų tvarkymo vietose. Pagal statinio statybos vadovo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sudarytas lokalines sąmatas bendra ieškovės atliktų stogo defektų šalinimo kaina yra 2307,64 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateiktose lokalinėse sąmatose nėra nurodyti atliktų dalinių stogo taisymo darbų įkainiai ir kiekiai, o prie 2019 m. lapkričio 12 d. ekspertizės akto pridėtoje lokalinėje sąmatoje nurodyti kiekiai, sumos ir įkainiai pagal 2019 m. kovo mėnesio kainas, jie nėra paneigti kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad ieškovės atliktų ginčo objekto stogo defektų pašalinimo darbų vertė sudaro šiame ekspertizės akte nurodytą sumą – 1034,55 Eur.
25. UAB „Ketus“ 2017 m. balandžio 18 d. sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad ginčo objekto trijų stogų (A, B ir C) defektų šalinimo išlaidos sudaro 26 139,55 Eur; ieškovės pateiktoje UAB „Energo projektas“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje – 24 937,74 Eur pagal 2018 m. kovo mėn. kainas; 2019 m. lapkričio 12 d. ekspertizės akte – 16 679,85 Eur pagal 2019 m. kovo mėnesio kainas. Nagrinėjamu atveju ginčo objekto A stogas tirtas nebuvo. Ieškovės prašomas priteisti žalos dydis yra apskaičiuotas dėl visų trijų ginčo objekto stogų, o visose lokalinėse sąmatose nurodytos ginčo objekto stogo defektų šalinimo išlaidos taip pat yra apskaičiuotos dėl visų trijų ginčo objekto stogų (A, B ir C). Nors ieškovė teigia, kad A stogo vamzdžiai taip pat nepriklijuoti, nurodė, kad atliko termoviziją ir ši parodė drėgmę ties lietvamzdžiu, tačiau į bylą rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė. Teismas nurodė, kad UAB „Ketus“, UAB „Energo projektas“ ir MB „Helm LT“ pateiktose lokalinėse sąmatose nurodytos stogo defektų šalinimo išlaidos yra skirtingos, tačiau objektyviai įvertinti, kuri iš šių sąmatų turi didesnę įrodomąją reikšmę, nėra galimybės, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad ginčo objekto stogo defektų (A, B ir C) šalinimo darbų vertė yra šiose lokalinėse sąmatose nurodytų dydžių vidurkis, t. y. 22 585,71 Eur ((26 139,55 Eur + 24 937,74 Eur + 16 679,85 Eur) / 3). Įvertinęs tai, kad ginčo objekto A stogas tirtas nebuvo, tai, kad pastato sienos, esančios po ginčo objekto A stogu, nedrėko, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei žalos atlyginimą, sudarantį ginčo objekto trijų stogų (A, B ir C) defektų šalinimo išlaidas, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad šiuo metu ginčo objekto A stogas yra įrengtas netinkamai. Teismas konstatavo, kad ginčo objekto stogo defektų (C ir B) šalinimo darbų vertė yra 15 057,14 Eur ((22 585,71 Eur / 3) x 2).
26. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad statinio statybos vadovas ir statinio statybos techninės priežiūros vadovas iš dalies netinkamai atliko savo pareigas, iš atsakovės ieškovei priteisė 60 procentų žalos atlyginimo, t. y. 11 077,87 Eur (18 463,11 Eur (2 371,42 Eur + 1 034,55 Eur + 15 057,14 Eur) x 60 proc.).
27. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2021 m. vasario 18 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą – ieškovei iš atsakovės priteistą žalos atlyginimo sumą padidino iki 20 085,82 Eur.
28. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vertinant byloje pateiktus aktus, ekspertines išvadas ir ginčo objekto fotonuotraukas, rašytinius įrodymus, nėra abejonių, jog atsakovė darbus atliko netinkamai, dėl to buvo aplietos ginčo objekto sienos.
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, į UAB „Ketus“ ir UAB „Energo projektas“ lokalines sąmatas įtrauktos ir išlaidos, reikalingos A stogo remonto darbams atlikti, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, jog šis stogas yra įrengtas netinkamai, per beveik ketverius metus trunkantį teismo procesą nepateikta duomenų, kad būtų nustatyti stogo A defektai. Defektų šalinimo išlaidų dydis individualiai B ir C stogams yra apskaičiuotas tik MB „Helm LT“ ekspertizės išvadoje – 16 679,85 Eur.
30. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė, atlikusi statybos darbus, turi pareigą užtikrinti atliktų darbų kokybę (CK 6.695 straipsnio 1 dalis). Nors nagrinėjamu atveju byloje statinio statybos techninės priežiūros vadovas S. B. ir statybų vadovas M. M. turėjo galimybę kontroliuoti darbų kokybę, tačiau, teismo vertinimu, šioje situacijoje turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad atsakovė, kurios veikla yra statybos, darbus atliko neprofesionaliai, sujungė vamzdynus, kurių negalėjo sujungti, todėl šiuo atveju atsakovė, atlikusi šį veiksmą ir būdama statybų verslo profesionalė, suprasdama, kad šio veiksmo atlikti negalėjo, ir suprasdama tokio veiksmo galimas neigiamas pasekmes, turi prisiimti riziką dėl atsiradusios žalos (CPK 185 straipsnis), o tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys turėjo teisėtą lūkestį tikėtis, jog atsakovė, atsižvelgiant į jos verslo specifiką, galėjo tinkamai sujungti vamzdžius, panaudodama tinkamas medžiagas, arba įspėti ieškovę dėl vamzdyno trūkumų (CK 6.702 straipsnis).
31. Be to, minėti vamzdynai po jų įrengimo buvo uždengti stogo danga, todėl tiek S. B., tiek M. M. nurodytų vamzdynų įvertinti negalėjo, nes nuolat ginčo objekte nebūdavo ir neturėjo galimybės vertinti visų atsakovės atliktų darbų. Kolegija pažymėjo, kad ekspertizę byloje atlikusios MB „Helm LT“ ekspertas M. R. nurodė, jog asmuo, sujungęs vamzdžius, turi prisiimti paslėptų darbų riziką. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ne netinkamas statinio techninės priežiūros atlikimas, bet atsakovės statybos darbai, atlikti pažeidžiant statinio kokybės reikalavimus, buvo pagrindinė stogo trūkumų atsiradimo priežastis.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors atsakovė nesutinka atlyginti išlaidų, skirtų sienoms džiovinti, tinkuoti ir dažyti, ji nenurodė aiškių nesutikimo motyvų ir nepateikė įrodymų. Nustačiusi, kad buvo netinkamai įrengta lietaus nubėgimo sistema, todėl į pastatus sunkėsi vanduo ir sudrėko sienos, kolegija padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 2371,42 Eur žalos atlyginimo priteisimo atlikus remontą yra pagrįstas.
33. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovei dėl atsiradusių defektų turi būti atlygintos 20 085,82 Eur trūkumų šalinimo išlaidos (16 679,85 Eur + 1034,55 Eur + 2371,42 Eur).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
34. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės 344,85 Eur, o iš ieškovės atsakovei – teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
34.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tiek statybos vadovas, tiek statybos techninis prižiūrėtojas pažeidė įstatyme nustatytas pareigas prižiūrėti ir kontroliuoti statybų eigą, todėl yra atsakingi už atsiradusią žalą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, paskirstydama atsakomybę dėl atsiradusios žalos, pažeidė CK 6.697 straipsnio 3 dalį, nustatančią šių statybos dalyvių atsakomybę už defektus. Kolegija padarė išvadą, kad net ir konstatavus, jog šie asmenys neatliko savo pareigų, jiems negali būti taikoma atsakomybė, atsižvelgiant į tai, kad rangovė, kurios veikla yra statybos, darbus atliko neprofesionaliai, todėl turi prisiimti riziką dėl atsiradusios žalos. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad užsakovė, statybos vadovas ir statybos techninis prižiūrėtojas taip pat yra statybų verslo profesionalai.
34.2. Teismai netinkama proporcija paskirstė atsakomybės dalis tarp užsakovės, rangovės, statybų vadovo ir statybų techninio prižiūrėtojo, t. y. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad rangovės atsakomybės dydis yra 60 proc. nuo atsiradusios žalos, o apeliacinės instancijos teismas – kad tik rangovė atsako už atsiradusią žalą. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią atsakomybės dalys (proporcijos) turi būti paskirstomos atsižvelgiant į atsiradusius defektus, jų kilimo priežastis ir už defektus atsakingų asmenų veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014, 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015 ir jose nurodyta praktika).
34.3. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad statybos vadovas ir statybos techninis prižiūrėtojas netinkamai atliko savo pareigas, tačiau nesumažindamas rangovės atsakomybės, pažeidė CK 6.259 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2006).
34.4. Pagal CK 6.686 straipsnio 2 dalį šalis, kuri privalo aprūpinti statybą medžiagomis ir įrengimais, atsako už jų defektus, jeigu neįrodo, kad tų medžiagų ar įrengimų negalima panaudoti dėl aplinkybių, už kurias atsako kita šalis. Šalių sudarytos statybų rangos sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad darbai atliekami iš užsakovo medžiagų. Užsakovė, kaip statybų srities profesionalė, privalėdama žinoti normatyvinius statybos dokumentus, rangovei pateikė netinkamus vamzdžius, todėl ir jai tenka atsakomybė dėl atsiradusios žalos.
34.5. Apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog nustatyti defektai yra paslėpti trūkumai. Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.662 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, užsakovo nustatytus po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai). Nustatyti trūkumai negali būti laikomi paslėptais trūkumais, nes: movinius PVC vamzdžius sujungti su klijuojamais PVC vamzdžiais rangovei nurodė statybos vadovas, kuris buvo ir užsakovės atstovas; statybos techninės priežiūros vadovas ir statybos vadovas tinkamai vykdydami pareigą prižiūrėti ir kontroliuoti statybų eigą, defektus būtų nustatę ir jie nebūtų buvę paslėpti; tiek užbaigiant paslėptuosius darbus, tiek perduodant darbus, užsakovė neturėjo pretenzijų rangovei dėl sumontuotų vamzdžių. Nagrinėjamu atveju, turi būti remiamasi taisykle, kad, jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).
34.6. 2019 m. lapkričio 12 d. ekspertizės aktas patvirtina, kad darbai už 2371,42 Eur ir 16 679,85 Eur, nurodyti lokalinėje sąmatoje, nesusiję su atsakove. Atsakovės darbo trūkumų taisymo suma nurodyta lokalinėje sąmatoje – 1034,55 Eur. Šią sumą paskirsčius užsakovei, rangovei, statybos vadovui ir statybos techninės priežiūros vadovui, ieškinys turėtų būti tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės ketvirtadalį pastarosios sumos.
34.7. Ieškovė išardė įlają, vamzdžius ir juos atstatė, tačiau dangos nesuklijavo ir įlajos neatstatė reikiamame aukštyje. Šie ieškovės darbo defektai konstatuoti 2019 m. lapkričio 12 d. ekspertizės akte. Dėl to teismai nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė turi atlyginti 16 679,85 Eur žalą pagal lokalinę sąmatą.
34.8. Ieškovė nekokybiškai atliko defektų šalinimo darbus, tai konstatuota 2019 m. lapkričio 12 d. ekspertizės aktu, t. y. sienų drėkimas susijęs su ieškovės, o ne su atsakovės atliktais stogo darbais. Dėl to atsakovė neturi atlyginti ieškovės atliktų sienų džiovinimo, tinkavimo ir dažymo darbų defektų šalinimo išlaidų, kurių suma yra 2371,42 Eur. Be to, lokalinė sąmata yra sudaryta 2020 m. rugpjūčio 28 d., o atsakovė darbus pabaigė 2015 metais, taisymo darbai atlikti 2016 metais. Taigi lokalinė sąmata sudaryta praėjus 4 metams, todėl abejotinas jos patikimumas.
35. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodo pritarianti apeliacinės instancijos teismo padarytoms išvadoms, papildomai išdėstydama šiuos argumentus:
35.1. Byloje nustatytas atsakovės atliktų statybos darbų trūkumų faktas, todėl atsakovė, teigianti, kad ji nėra atsakinga už visus trūkumus ar dėl jų dalies yra atsakingi techninis prižiūrėtojas bei statybų vadovas, turi pareigą įrodyti, jog tam tikra atsakomybės dalis tenka ir kitiems statybose dalyvavusiems asmenims (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje pateikta eksperto išvada patvirtina, kad atsakovė padarė šiurkštų technologinį pažeidimą – movinius PVC vamzdynus sujungė su klijuojamais vamzdynais, o tai lėmė vandens prasisunkimą. Nei statybos vadovo, nei statinio priežiūrą vykdžiusio asmens netinkamas funkcijų atlikimas nėra sietinas su žalos bei nuostolių atsiradimo pagrindu – atsakovės netinkamai atliktais darbais, kurie buvo paslėpti ir išaiškėjo tik eksploatacijos metu. Kadangi ginčo darbai buvo paslėpti, ieškovė, priimdama darbus, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės neturėjo.
35.2. Pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui. Rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CK 6.689 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nesilaikė šių nuostatų, o apeliacinės instancijos teismas šią klaidą ištaisė.
35.3. Atsakovė, pripažindama savo atsakomybę dėl netinkamai atliktų darbų, nepagrįstai teigia, kad kiti asmenys taip pat atsakingi už kilusią žalą, nors nepaaiškina, kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp ieškovės ar trečiųjų asmenų veiksmų su pasekmėmis, kurios kilo, atsakovei netinkamai atlikus statybos rangos darbus.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos šalis siejančių statybos rangos teisinių santykių, iš kurių kildinamos šalių teisės ir pareigos bei atsakomybė, ir juos reglamentuojančių teisės normų
36. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad sprendžiant dėl asmens, kuris kreipėsi į teismą, pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė. Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 71 punktą). Ginčo darbai pagal 2015 m. balandžio 22 d. sudarytą statybos rangos sutartį buvo baigti 2015 m. gegužės 24 d., todėl taikomos nurodytu laikotarpiu galiojusių teisės normų redakcijos.
37. Byloje nustatyta, kad statytojas (užsakovas) A. R. M. sudarė statinio Palangoje, (duomenys neskelbtini), statybos techninės priežiūros sutartį su S. B. 2014 m. lapkričio 3 d. užsakovas A. R. M. ir UAB „Hidrotechnologijos“ (generalinė rangovė) sudarė statybos generalinės rangos sutartį, kuria generalinė rangovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iš savo pateiktų medžiagų sklype atlikti sutartyje nurodytus statybos rangos darbus, pagal užsakovo pasirinkto statinio projektuotojo parengtą projektinę dokumentaciją, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus ir UAB „Hidrotechnologijos“ statybos taisykles bei kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, dalyvauti pripažįstant statinį tinkamu naudoti bei sutartyje nustatytu terminu perduoti užsakovui tinkamai ir kokybiškai atliktus sutartinius darbus, o užsakovas įsipareigojo suteikti generalinei rangovei darbų frontą, priimti tinkamai ir laiku atliktus darbus ir atsiskaityti už juos sutartyje nustatyta tvarka bei terminais.
38. 2015 m. balandžio 22 d. generalinė rangovė UAB „Hidrotechnologijos“ ir subrangovė UAB „Neilukas“ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Neilukas“ įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti darbus, kurie yra nurodyti priede prie sutarties Nr. 1 ir juos perduoti UAB „Hidrotechnologijos“, o UAB „Hidrotechnologijos“ įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir atsiskaityti už juos sutartyje bei jos priede Nr. 1 nustatyta tvarka bei terminais.
39. Statybos rangos sutartis reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat CK 6.644–6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Be Civilinio kodekso statybos tvarką, statybos dalyvių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
40. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
41. Pagal CK 6.659 straipsnio 1 dalį rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: 1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; 2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; 3) yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, neįspėjęs užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Jeigu užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir per protingą terminą nepakeičia netinkamos ar blogos kokybės medžiagų, kito turto ar dokumentų, nepakeičia savo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius CK 6.659 straipsnio 3 dalis). Jeigu užsakovas nevykdo rangovo prašymų pakeisti medžiagas, detales, konstrukcijas ar nurodymus, dėl kurių gali kilti grėsmė aplinkiniams ar būtų iš esmės pažeisti statybos dokumentuose nurodyti normatyvai, rangovas ne tik turi teisę, bet privalo sutartį nutraukti ( CK 6.682 straipsnio 2 dalis).
42. Šalis, kuri privalo aprūpinti statybą medžiagomis ir įrengimais, atsako už jų defektus, dėl kurių tų medžiagų ar įrengimų negalima naudoti nepabloginant statybos darbų kokybės, jeigu neįrodo, kad tų medžiagų ar įrengimų negalima panaudoti dėl aplinkybių, už kurias atsako kita šalis (CK 6.686 straipsnio 2 dalis). Jeigu nurodyti defektai yra nustatyti užsakovo pateiktose medžiagose ar įrengimuose ir užsakovas atsisako juos pakeisti, rangovas privalo nutraukti sutartį ir pareikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.686 straipsnio 3 dalis).
43. CK 6.689 straipsnyje reglamentuojama užsakovo teisė kontroliuoti statybos darbus. Užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Įgyvendindamas šią teisę užsakovas neturi teisės kištis į rangovo ūkinę komercinę veiklą (1 dalis). Užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje (2 dalis). Rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, jeigu šie nurodymai neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams bei nėra kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą (3 dalis). Rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (4 dalis).
44. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareiga, kaip vienas iš sutarties vykdymo principų: statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (1 dalis).
45. Rangovui visus atliktus statybos darbus perdavus statytojui (užsakovui), pradedamas skaičiuoti įstatymų nustatytas statybos darbų garantinis terminas, kurį sutarties šalys turi teisę savo susitarimu pratęsti. Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Jei per garantinį terminą nustatomi statybos darbų defektai, už juos atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1–3 dalys, Statybos įstatymo 36 straipsnio 1, 2 dalys).
46. CK 6.650 straipsnyje nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (3 dalis). Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (4 dalis).
47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015).
48. Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad CK įtvirtintas statybos rangos santykių teisinis reglamentavimas grįstas, be kita ko, bendruoju sutarčių uždarumo principu, kurio esmė ta, kad sutartis, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusioms šalims, todėl tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga.
49. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip statybos rangos sutarties, sudarytos tarp ieškovės UAB „Hidrotechnologijos“, kaip užsakovės, ir atsakovės UAB „Neilukas“, kaip rangovės; dėl ginčo šalių tarpusavio prievolių ir atsakomybės turi būti sprendžiama, be kita ko, vadovaujantis sutarties uždarumo principu.
Dėl statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo teisinio statuso ir jų pareigų statybos rangos sutarties šalių atžvilgiu
50. Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 punkte apibrėžta statinio statybos vadovo sąvoka – tai statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę.
51. Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nurodyta, kad rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą (1 punktas), vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus (3 punktas).
52. Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje pateikta statinio statybos techninės priežiūros sąvoka – tai statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.
53. Statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę (Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalis).
54. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas, o statybos vadovas – kaip rangovo atstovas (darbuotojas). Dėl to, sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo statybos techninio prižiūrėtojo ir/ar statybos vadovo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami atitinkamai kaip atlikti užsakovo ar rangovo ir nekeičia statybos rangos sutarties šalių sutarties sutartinių ar įstatyminių prievolių ir atsakomybės.
Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo nagrinėjamoje byloje
55. Pažymėtina, kad nagrinėjamas ginčas kilo ieškovei UAB „Hidrotechnologijos“ kreipusis į teismą su reikalavimu atsakovei UAB „Neilukas“ taikyti civilinę atsakomybę dėl jų sudarytos statybos rangos sutarties netinkamo vykdymo.
56. Sutarties šaliai nevykdant ar netinkamai vykdant sutartį, atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jo kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų.
57. Minėta, kad sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga.
58. Kilus sutarties šalių ginčui dėl atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, skolininkas turi teisę įrodinėti, kad kreditorius savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie sutarties neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo, nuostolių padidėjimo ar jų nesumažinimo, todėl skolininko atsakomybė atitinkamai turi būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1, 2 dalys).
59. Nagrinėjamu atveju atsakovė kasacinio skundo argumentais teigia, kad jos atsakomybė už netinkamą sutarties įvykdymą mažintina ne tik dėl ginčo sutarties šalies, t. y. ieškovės, prisidėjimo prie netinkamo sutarties įvykdymo, bet ir dėl trečiojo asmens – statinio statybos techninės priežiūros vadovo S. B. neveikimo.
60. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad statinio statybos techninės priežiūros vadovas S. B. nėra ginčo sutarties dalyvis, nei jis, nei jo atstovaujamas statytojas (užsakovas) A. R. M., nesusijęs jokiais sutartiniais teisiniais santykiais su subrangovu. Pirmiau išdėstytos teisės normos, apibrėžiančios statybos techninio prižiūrėtojo teisinį statusą, patvirtina, kad statybos techninis prižiūrėtojas, paskirtas (pasamdytas) statytojo (užsakovo), veikia jo interesais, todėl neteisėto neveikimo atveju jis, vadovaujantis CK 6.697 straipsnio 3 dalimi, atsako statytojui, o ne rangovui ar subrangovui. Dėl to atsakovė (subrangovė) nagrinėjamoje byloje neturi teisinio pagrindo kelti klausimo dėl statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės už sutartinės prievolės netinkamą įvykdymą ir remtis statytojo sutartimi pasitelkto statybos techninio prižiūrėtojo veiksmais ar neveikimu, siekdama jai tenkančios atsakomybės už netinkamą sutarties įvykdymą sumažinimo.
61. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas teisės normas ir pateiktus išaiškinimus, formuluoja teisės aiškinimo taisyklę dėl CK 6.697 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios statybos dalyvių atsakomybę už per garantinį terminą nustatomus statybos darbų defektus: ši teisės norma nenustato savarankiško ir pakankamo joje nurodytų subjektų civilinės atsakomybės pagrindo; kiekvienu atveju turi būti nustatomos konkrečių statybos dalyvių atsakomybės prievolei kilti būtinos sąlygos.
62. Tokia išvada, be kita ko, grindžiama ir sutarties uždarymo principą, kurį aiškindamas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-690/2016, 41 punktą).
63. Atsakovė kasaciniu skundu taip pat kelia klausimą dėl ieškovės paskirto statinio statybos vadovo veiksmų (neveikimo) įtakos nustatytai žalai ir atitinkamai – proporcingam atsakovės atsakomybės mažinimui.
64. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyti šie statybos darbų priežiūros trūkumai: statybos darbų žurnale nėra fiksuoti įlajų įrengimo darbai, todėl žurnale nėra informacijos apie tai, kas atliko šiuos darbus, kokie statybos produktai panaudoti. Nėra įrašų apie tai, kokie ir kada buvo gauti statybos produktai, kurie buvo panaudoti 2015 m. balandžio 22-30 d. atliekamiems stogo dangos įrengimo darbams. Iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, ar pateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos yra būtent stogo dangos įrengimo darbams panaudotų medžiagų. 2015 m. balandžio 30 d. paslėptų darbų patikrinimo akte Nr. 6, kurį pasirašė statinio statybos vadovas M. M. ir statinio statybos techninės priežiūros vadovas S. B., visi paslėpti darbai (garo izoliacijos įrengimas, šiltinimo įrengimas, išlyginamojo sluoksnio įrengimas, kt.) surašyti viename akte, nors šie darbai atliekami vienas paskui kitą ir vienas kitą uždengiantys, todėl turėjo būti surašomi atskirais aktais, be to šis aktas surašytas atgaline data. Kasacinis teismas yra saistomas šių teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
65. Byloje teismų taip pat nustatyta, kad atsakovė atliko ginčo objekto stogo įrengimo darbus, kurie pagal statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 3 priedo 1.1.2 punktą priskiriami bendriesiems darbams (stogų įrengimas), o pagal 1.2.1 punktą – specialiesiems darbams (lietaus nuvedimo sistemos – mechanikos darbai). Papildomi statybos darbų žurnalai nebuvo pildomi. Įrašai apie stogo įrengimo darbus buvo atliekami pagrindiniame žurnale, jį pildė statinio statybos vadovas M. M. Šios nustatytos aplinkybės nėra ginčijamos. Pildydamas šį žurnalą, statinio statybos vadovas privalėjo: patikrinti ir perduoti statinio statybos techniniam prižiūrėtojui paslėptus statinio elementus ir darbus, t. y. konstrukcijas, paslėptas vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų ir statybos darbus, paslėptus vėliau atliktų darbų, organizuoti paslėptų darbų patikrinimą ir tam skirtų darbų patikrinimo aktų surašymą ir tik pasirašęs aktą suteikti teisę subrangovei vykdyti tolesnius darbus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 69 dalis, statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 59.20 punktas, Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 21 punktas).
66. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo paneigtos teismo paskirtos statybos techninės ekspertizės išvados, kad pastato B ir C korpusų 2 ir 3 aukštų sienų drėkimą lėmė vandens pratekėjimas per lietaus nuvedimo sistemą ar (ir) stogo dangą dėl to, kad lietaus nuvedimo sistema buvo įrengta netinkamai – movinius vamzdžius sujungus su klijuojamaisiais vamzdžiais.
67. Jeigu statinio statybos vadovas būtų laikęsis pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimų ir atsakovės netinkamai, vadovaujantis ieškovės nurodymais, atliktus lietaus nuvedimo sistemos darbus prieš juos paslepiant kitais darbais būtų perdavęs statinio statybos techniniam prižiūrėtojui, šis būtų turėjęs galimybę nustatyti defektus ir nurodyti juos ištaisyti.
68. Efektyvi darbų priežiūra, defektų nustatymas ir ištaisymas laiku sudaro prielaidas išvengti vėliau galinčių atsirasti defektų padarinių: žalos, išlaidų defektams pašalinti ir ginčų dėl atsakomybės už defektus ir jų sukeltą žalą. Statybos darbai yra santykinai brangūs, todėl padarytiems ir laiku nenustatytiems defektams taisyti reikalingos didelės papildomos laiko ir finansinės sąnaudos. Statybos proceso dalyviams efektyviai nesinaudojant suteiktomis teisėmis ir tinkamai neatliekant savo pareigų, didėja tikimybė, kad teisės aktuose nustatytas statybos organizavimo, vykdymo ir kontrolės modelis nebus įgyvendintas, todėl baigus darbus gali paaiškėti defektai, kurių šalinimas reikalauja papildomų pastangų, laiko ir lėšų sąnaudų.
69. Nagrinėjamu atveju statinio statybos vadovui laiku neorganizavus darbų patikrinimo, visi paslėpti darbai buvo surašyti viename akte, atgaline data, pažeidžiant pirmiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, todėl galimybė nustatyti defektus laiku buvo prarasta ir patirtos defektų šalinimo išlaidos.
70. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 65, 66 punktus statinio statybos vadovas ir statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovai įstatymų nustatyta tvarka atsako už savo veiklos neigiamas pasekmes, kurios atsirado pažeidus šio reglamento reikalavimus arba jais nepasinaudojus.
71. CK 6.256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kuri nustato, kad jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Ši norma sistemiškai aiškintina su CK 6.38 straipsnio 2 dalimi ir yra svarbi konstatuojant neteisėtus skolininko, kuris yra savo srities profesionalas, veiksmus sutartinės atsakomybės atveju. Abi normos nustato aukštesnį profesionalo teisėto elgesio standartą. Teisės doktrinoje nurodoma, kad tinkamą sutartinės prievolės vykdymą apibrėžia ne tik sutartis, bet ir tam tikrą profesinę veiklą reglamentuojančios normos ir taisyklės, jeigu skolininkas veikia kaip profesionalas. Teisėjų kolegija nagrinėjamo ginčo kontekste pripažįsta reikšminga aplinkybę, kad abi statybos rangos sutarties šalys veikė kaip statybos profesionalai.
72. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. M., būdamas ieškovės darbuotojas, statinio statybos vadovo pareigas ėjo ieškovės paskirtas, todėl, esant nustatytiems jo neteisėtiems veiksmams, yra pagrindas mažinti skolininkės (atsakovės) atsakomybę dėl kreditorės (ieškovės) kaltės (CK 6.259 straipsnio 1 dalis), pažeidus CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą.
73. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai akcentavo vien tik aplinkybę, kad atsakovė yra statybų verslo profesionalė, bet neatsižvelgė į tai, kad šios srities profesionalė yra ir ieškovė bei jos atstovas statinio statybos vadovas, neatkreipė dėmesio į jo teisinį statusą reglamentuojančias teisės normas, nustatančias, kad statinio statybos vadovo pareigas gali eiti tik statybos srities profesionalai – architektas ar statybos inžinierius, taip pat teisės normas, expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtinančias šio statybos proceso dalyvio pareigas, įskaitant pareigą nustatyta tvarka tikrinti rangovės atliekamus darbus, ir atsakomybę už pareigų nevykdymą.
74. Atsakovės nuomone, ieškovei pateikus netinkamus vamzdžius, jai, vadovaujantis CK 6.686 straipsnio 2 dalimi, tenka atsakomybė dėl atsiradusios žalos. CK 6.686 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalis, kuri privalo aprūpinti statybą medžiagomis ir įrengimais, atsako už jų defektus, dėl kurių tų medžiagų ar įrengimų negalima naudoti nepabloginant statybos darbų kokybės, jeigu neįrodo, kad tų medžiagų ar įrengimų negalima panaudoti dėl aplinkybių, už kurias atsako kita šalis. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu defektai, nustatyti šio straipsnio 2 dalyje, yra nustatyti užsakovo pateiktose medžiagose ar įrengimuose ir užsakovas atsisako juos pakeisti, rangovas privalo nutraukti sutartį ir pareikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus.
75. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė teigė, jog žinojo, kad ieškovės pateiktų vamzdžių negalima sujungti, įspėjo apie tai ieškovę, tačiau šios atstovas reikalavo pateiktus vamzdžius sujungti. Tai reiškia, kad atsakovė suprato, jog ieškovės pateikti vamzdžiai yra netinkami, tačiau ieškovei jų nepakeitus, atsakovė neveikė pagal CK 6.686 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir nenutraukė sutarties, bet atlikdama statybos darbus, naudojo, jos nuomone, netinkamas medžiagas, prisiimdama žalos atsiradimo riziką.
76. Kitais kasacinio skundo argumentais keliami faktinėmis aplinkybėmis grindžiami klausimai dėl lokalinėje sąmatoje prie ekspertizės akto nurodytų darbų vertinimo, jų sąsajų su ginčo defektų taisymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos ir nevertinamos, bet remiamasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiau nurodyti atsakovės argumentai kasacine tvarka nenagrinėtini.
77. Išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas sutartinės atsakomybės klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į byloje nustatytą kreditorės (ieškovės) atstovo – statinio statybos vadovo – pareigų netinkamą vykdymą ir nesvarstė dėl skolininkės (atsakovės) atsakomybės už sutarties netinkamą įvykdymą mažinimo. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė, kaip rangovė, ieškovės nurodymu sujungdama nejungtinus vamzdžius, žinodama, kad toks sujungimas yra darbų technologijos pažeidimas, nepasinaudojo teise atsisakyti sutarties, taip pat atsižvelgdama į ieškovės atstovo pareigų pažeidimus, užkirtusius kelią darbų defektus nustatyti laiku, nusprendžia, kad ieškovei priteistinas žalos atlyginimas mažintinas iki 70 proc.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
78. Nustačius, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas žalos atlyginimas už netinkamą sutarties įvykdymą mažintinas iki 70 proc., apeliacinės instancijos teismo ieškovei priteista žalos atlyginimo suma mažintina atitinkamai nuo 20 085,82 Eur iki 14 060,07 Eur.
79. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
80. Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės 26 139,55 Eur žalos atlyginimo ir nagrinėjant bylą patyrė 7 081 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 5400 Eur. Teisme patirtos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą sudarė 52,73 Eur.
81. Kasacinio teismo galutiniu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista 14 060,07 Eur žalos atlyginimo, t. y. patenkinta 54 proc. ieškinio reikalavimo. Todėl ieškovei priteistina 54 proc., o atsakovei – 46 proc. pirmosios instancijos teisme jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai ieškovei – 3823,74 Eur, o atsakovei – 2484 Eur. Iš ieškovės priteistina 24,26 Eur, o iš atsakovės – 28,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybės naudai.
82. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė prie pirmosios instancijos teismo priteistos 11 077,87 Eur sumos papildomai iš atsakovės jai priteisti 11 507,84 Eur žalos atlyginimo bei patyrė 864 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė UAB „Neilukas“, sutikusi su ieškinio reikalavimo dalimi dėl 1034,56 Eur, kitą ieškinio dalį prašė atmesti bei patyrė 2226 Eur bylinėjimosi išlaidų.
83. Minėta, kad galutiniu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista 14 060,07 Eur, t. y. 2982,20 Eur daugiau nei pirmosios instancijos teisme ir patenkinta 26 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 26 proc. jos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo – 224,64 Eur. Atsakovei apeliaciniu skundu ginčijus 10 043,31 Eur pirmosios instancijos teismo priteistos sumos priteisimą, galutiniu teismo sprendimu nurodyta suma nebuvo sumažinta, todėl jai bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas nepriteistinas.
84. Atsakovė, kasaciniu skundu ginčydama apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš jos priteista 20 085,82 Eur suma, sutiko su 344,85 Eur sumos priteisimu, t. y. ginčijo 19 740,97 Eur sumos priteisimą. Atsakovė kasaciniame teisme patyrė 3267 Eur advokato pagalbos ir 444 Eur žyminio mokesčio išlaidų, iš viso – 3711 Eur. Kasaciniam teismui iš atsakovės priteistą sumą sumažinus iki 14 060,07 Eur, kasacinis skundas buvo patenkintas 29 proc., todėl iš ieškovės atsakovei atlygintina 29 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme – 1076,19 Eur. Ieškovei iš atsakovės atlygintina 71 proc. kasaciniame teisme patirtų 968 Eur bylinėjimosi išlaidų – 687,28 Eur.
85. Trečiasis asmuo S. B. kasaciniame teisme patyrė 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų, šių atlyginimas jam priteistinas iš atsakovės.
86. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. pažymą kasacinis teismas patyrė 48,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 14,10 Eur šių išlaidų atlyginimo valstybei priteistina iš ieškovės, o 34,55 Eur – iš atsakovės.
87. Įskaičius sumas, priteistinas iš ieškovės atsakovei ir iš atsakovės ieškovei, galutinai ieškovei iš atsakovės priteistina 1175,47 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
88. Iš viso iš ieškovės priteistina 38,36 Eur, o iš atsakovės – 63,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybės naudai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Neilukas“ 14 060,07 Eur (keturiolika tūkstančių šešiasdešimt Eur 7 ct) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14 060,07 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 25 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Hidrotechnologijos“.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Neilukas“ 1175,47 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt penkis Eur 47 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Hidrotechnologijos“.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Neilukas“ 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui S. B.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrotechnologijos“ 38,36 Eur (trisdešimt aštuonis Eur 36 ct), o iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Neilukas“ – 63,02 Eur (šešiasdešimt tris Eur 2 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Danguolė Bublienė
Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė