Civilinė byla Nr. e2A-1940-577/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33920-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.11.1; 2.6.11.18; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VM Wood“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidraulikos pasaulis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VM Wood“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VM Wood“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hidraulikos pasaulis“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Hidraulikos pasaulis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „VM Wood“ 13 500 Eur skolos, 424,22 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 metų pradžioje internetiniame skelbimų portale paskelbė, kad parduoda naudotas stakles. Stakles ieškovė įsigijo naudotas ir nuo 1999 metų iki jų perdavimo atsakovei naudojo hidromanipuliatorių, hidraulikos sistemų, hidrocilindrų gamybai. 2019 m. kovo – balandžio mėn. atsakovės atstovai keturis kartus atvyko įvertinti staklių tinkamumą. 2019 m. gegužės 8 d. šalys žodžiu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei sisteminį staklių komplektą, antgalius, presavimo gilzes, adapterius, sandarinimo žiedus, riebokšlius, purvasargius, žiedus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 72 602,22 Eur (su PVM). Ieškovė išrašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. HPA0074869, kurią priėmė ir pasirašė atsakovės direktorius. Daiktus atsakovei pristatė jos vežėjas 2019 m. gegužės-birželio mėnesiais. Atsakovės prašymu ieškovė sisteminių staklių komplektą išskyrė į atskirą sąskaitą (2019 m. birželio 19 d. HPA Nr. 0074878) ir šalių sutarimu pakeitė apmokėjimo terminą iki 2019 m. birželio 25 d. Atsakovė sumokėjo tik 47 000 Eur ir liko skolinga 13 500 Eur.
2. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė garantavo tinkamą naudojimui būklę, įsipareigojo prijungti įrengimus bei patikrinti veikimą atsakovės patalpose, apmokyti atsakovės darbuotojus. Ieškovė 2019 m. gegužės 8 d. išrašė sąskaitą, kurios apmokėjimo terminas – 2019 m. rugpjūčio 2 d.; iki šio termino ieškovė įsipareigojo pristatyti įrengimus į atsakovės patalpas, juos prijungti ir išbandyti. Atsakovė patirties hidraulikos versle neturėjo ir pasitikėjo ieškove, atstovas apžiūrėjęs įrengimus defektų nustatyti negalėjo. Ieškovės atstovai 2019 m. gegužės 28 d. bandė atlikti mokymus, atliko miškovežio remontą, tačiau technikos suremontuoti nepavyko, todėl mokymų buvo atsisakyta, susitarimo kainą mažinant 10 000 Eur. Prekės ir darbai buvo prastos kokybės. Ieškovė įsipareigojimų nevykdė, atsakovė gedimus pradėjo šalinti savo lėšomis. 2019 m. birželio 24 d. atsakovė informavo ieškovę, kad ji nepristatė grąžtų spintos, vėliau paaiškėjo, kad didžiausios staklės turi mechaninių gedimų ir nefunkcionuoja, todėl atsakovė kvietė ieškovę atvykti. Atsakovė teikė ieškovei pretenziją, tris taikaus susitarimo variantus, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė.
3. Atsakovė pateikė priešieškinį ir prašė priteisti jai iš ieškovės 14 870 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad savo lėšomis atliko staklyno remontą bei prijungimą, t. y. įvykdė dalį sąlygų, kurių pagal susitarimą neįvykdė ieškovė. Atsakovės teigimu, ji patyrė 2 000 Eur žalą darbuotojams atliekant staklių prijungimo darbus bei naudojant įmonės turimas medžiagas, 6 370 Eur -remontuojant bei prijunginėjant įsigytas stakles bei samdant pagal verslo liudijimą dirbančius asmenis ir 6 500 Eur - įsigijus nepilnai funkcionuojančias ir mechaninėje dalyje neremontuojamas vertikalias frezavimo stakles 2u55 Nr. 18551.
4. Ieškovė prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad jei šalys būtų sutarusios, kad ieškovė atsakinga už daiktų transportavimą, tai būtų įtraukta į sąskaitą. Susitarimo dėl staklių prijungimo, išbandymo, veikimo demonstravimo atsakovės patalpose nebuvo. Atkreipė dėmesį, jog staklės atsakovei perduotos prieš 10 mėnesių iki remonto. Ieškovei, kuri nesispecializuoja staklių pardavimo srityje, jų negamina, ir pardavė daugiau nei 40 metų senumo apie 20 metų naudotas stakles, negali būti perkeliama daikto kokybės (kaip naujo) užtikrinimo našta. Nepateikta objektyvių duomenų, kad staklių trūkumai jau buvo staklių perdavimo atsakovei metu, jog atsakovės nurodytos staklės priklausė ieškovei. Atsakovė į apskaitą įtraukė ir deklaravo 2019 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą HPA Nr. 0074878 ir susigrąžino 10 500 Eur PVM. Atsakovas priešieškinį pateikė praleidęs šešių mėnesių sutrumpintą ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė teismas priteisė ieškovei UAB „Hidraulikos pasaulis“ iš atsakovės UAB „VM Wood“ 13 500 Eur skolos, 424,22 Eur palūkanų ir 8 procentus metinių palūkanų už priteistą 13 924,22 Eur sumą, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei iš atsakovės 3 513 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, jog byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad susitarimas dėl to, kad ieškovė prijungs stakles ir apmokys darbuotojus, o šių paslaugų vertė – 10 000 Eur, buvo sudarytas. Teismas atmetė atsakovės direktoriaus argumentus, kad jis nusipirko ieškovės verslą, todėl ieškovė turėjo perleisti turimus klientus, užtikrinti klientų srautą, 4 darbuotojus, išmokyti gamybos vadovę, kaip veikia verslas ir pan., tačiau to nepadarė, nes tokias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (pvz., kad buvo sudaryta ieškovo įmonės pirkimo-pardavimo sutartis, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kt.) nepateikti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad reikalavo įvykdyti sutartinę sąlygą - prijungti įrengimus ir patikrinti jų veikimą per savaitę nuo staklių pristatymo, nors kaip matyti iš šalių susirašinėjimų, šalys aktyviai bendravo staklių pristatymo metu ir vėliau. Tokią poziciją atsakovė nurodė tik patikslintoje 2019 m. rugpjūčio 14 d. pretenzijoje. Pažymėjo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl ieškovės įsipareigojimo stakles prijungti atsakovo patalpose ir suteikti mokymų už 10 000 Eur.
7. Įvertinęs atsakovės atstovų patvirtinimus, kad iš ieškovės gavo visus kitus daiktus, išvardytus 2019 m. gegužės 8 d. sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui bei dar daugiau, atsakovė neginčijo, jog už kitus daiktus ji nemokėjo, ieškovės direktoriaus paaiškinimus, jog kitus daiktus, išskyrus sisteminį staklių komplektą, jis padovanojo atsakovei, nes ieškovės veikla buvo iškeliama iš Šiaulių, teismas padarė išvadą, kad ieškovė susitarimo kainą sumažino daugiau nei 10 000 Eur (72 602,22-60 500). Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina atsakovės teiginių, kad į sisteminį staklių komplektą įėjo telferis („kranbalkė“). Pažymėjo, jog šis įrenginys nėra staklės, jis nėra atsakovei perduotų staklių neatsiejama sudėtinė dalis. Atsakovė neteikė įrodymų, pagrindžiančių, kad telferis prieš ieškovei jį perduodant buvo naudojamas parduotų sisteminių staklių komplekto veikloje ir pan.
8. Teismas sprendė, jog ieškovė įrodė, kad perdavė atsakovei sisteminį staklių komplektą, atsakovė jį priėmė, pasirašė PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau atsiskaitė ne visiškai ir liko skolinga 13 500 Eur, todėl šią skolą priteisė ieškovei iš atsakovės.
9. Pasisakydamas dėl atsakovės reikalavimo dėl perduotų prekių trūkumų, teismas nurodė, jog sutarties sudarymo metu atsakovei buvo žinoma, kad perkami įrenginiai pagaminti ir intensyviai naudojami daugiau nei 40 metų. Nėra duomenų, jog atsakovės atstovams nebuvo sudarytos įrengimus, įsitikinti, ar jie veikia, o esant poreikiui – pasitelkti kitus asmenis patikrinti perkamų staklių kokybę. Pažymėjo, jog atsakovės atstovai prieš sudarydami sandorį keturis kartus lankėsi ieškovės veiklos vietoje, kurioje, kaip teigia šalių atstovai, vis dar vyko gamyba atsakovės įsigyjamomis staklėmis.
10. Teismas atsižvelgė į tai, kad staklės buvo gabenamos į kitą miestą, transportavimo išlaidas apmokėjo atsakovė; jos pristatytos 2019 m. gegužės 10 d., 2019 m. gegužės 21d., 2019 m. gegužės 23 d., atsakovės direktorius, pasirašydamas 2019 m. birželio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą patvirtino, kad priekaištų gautoms prekėms kiekiui ir kokybei neturi, materialinė žala nepadaryta, sutiko su apmokėjimo terminu 2019 m. birželio 25 d. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad staklės buvo pristatytos su nutrauktais, nupjautais elektros maitinimo kabeliais, nesudaro pagrindo išvadai, jog tai paslėpti staklių trūkumai, kurie negalėjo būti žinomi atsakovui staklių priėmimo ar minėtos PVM sąskaitos faktūros pasirašymo metu. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokią aplinkybę atsakovė nurodė tik 2019 m. rugpjūčio 14 d. patikslintoje pretenzijoje.
11. Atsakovei neįrodžius, jog tarp šalių buvo susitarimas, kad ieškovė atsakovės patalpose prijungs stakles, teismas atsakovės reikalavimą priteisti 2 000 Eur už atsakovės darbuotojų darbą prijungiant stakles, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas nurodė, jog atsakovės atstovas teigdamas, kad ieškovė nenaudojo vertikalių ir horizontalių staklių jų įsigijimo metu dėl paslėptų trūkumų, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas atkreipė dėmesį, jog 2019 m. liepos 24 d. Viber programoje atsakovės direktorius žinutėje ieškovės darbuotojai nurodė, kad vertikalios ir horizontalios (didžiosios staklės) staklės veikia, tačiau jos atsakovei nėra reikalingos ir jis suklydo jas pirkdamas. Be to, teismas įvertino ieškovės paaiškinimus, kad 2019 m. kovo-balandžio mėnesį buvo pagaminta ir užsakovui išsiųsta 30 vnt. Hidraulinių presų, kurių gamybai būtinos vertikalios ir horizontalios frezavimo staklės, tekinimo staklės bei suvirinimo įranga, savikrovė priekaba su kranu Sveteka920; taip pat įvertino pateiktas PVM sąskaitas faktūras, CMR važtaraštį.
13. Teismas pažymėjo, kad atsakovė savo reikalavimus įrodinėja 2020 m. kovo 16 d., t. y. po staklių perdavimo praėjus 10 mėnesių, prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitais. Duomenys, kad horizontalių ir vertikalių staklių trūkumai egzistavo iki jų perdavimo atsakovei ar protingą laiko tarpą (atsižvelgiant į staklių natūralų nusidėvėjimą, ankstesnes naudojimo sąlygų (intensyvumą ir kt.) po perdavimo, dėl ko jų negalima buvo naudoti pagal paskirtį, į bylą nepateikti.
14. Teismas pabrėžė, kad atsakovė negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar staklių nepriekaištingo veikimo kaip ir naujų staklių savininkas. Tai, kad staklės nebuvo tinkamos naudoti pagal paskirtį sandorio sudarymo metu, prekių perdavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to, atsakovė neįrodė. Teismas netenkino atsakovės reikalavimų.
15. Teismas sutiko su ieškove, kad apie maitinimo kabelius atsakovė turėjo ir galėjo sužinoti staklių pristatymo metu (paskutinės staklės pristatytos 2019 m. gegužės 23 d.), o apie kitus 2019 m. rugpjūčio 5 d. pretenzijoje nurodomus trūkumus - vėliausiai šios pretenzijos pateikimo dieną. Kadangi atsakovė buvo nurodžiusi 10 dienų terminą jos reikalavimams patenkinti, todėl, teismo vertinimu, būtent nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsakovei atsirado pagrindas spręsti, kad jos subjektinė teisė yra pažeista ir kad nuo šio momento prasideda sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduotų staklių trūkumų teisme pareikšti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismas nurodė, jog priešieškinį atsakovė pateikė teismui 2020 m. kovo 16 d., tai yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2020 m. vasario 16 d., kas taip pat sudaro teisinį pagrindą atsakovo reikalavimus atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Atsakovė UAB „VM Wood“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, iš naujo įvertinti byloje surinktą medžiagą bei atsakovės priešieškinį tenkinti, o ieškovės ieškinį atmesti. Be atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių, apeliacinis skundas grindžiamas ir šiais argumentais:
16.1. Teismo posėdžio metu ieškovės direktorius bei atstovė klaidino teismą, neigdami susitarimą dėl staklių pajungimo ir veikimo pademonstravimo. Savo žodžius jie grindžia anksčiau pagamintų gaminių fotonuotraukomis, tačiau jos neįrodo, kas ir kokiu būdu pagamino minėtus gaminius.
16.2. Teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus. Teismas vertindamas susitarimą dėl ieškovės įsipareigojimo prijungti stakles ir darbuotojų apmokymų, šių paslaugų vertės, atsižvelgė ne į visą susirašinėjimo visumą, o tik į atskirus fragmentus. Pažymėjo, jog bendravimas vyko ne tik susirašinėjant, bet ir skambučiais. Nors ieškovas teigia, kad didelę dalį prekių davė dovanų, tačiau ieškinyje aiškiai nurodė ir teisme paliudijo, jog sąskaita buvo už visas prekes, o tik vėliau ją perrašant buvo tai įvardinta kaip sisteminių staklių komplektas. Ieškovė nepasako tiesos apie susitarimo esmę, o teismas į tai neatsižvelgė.
16.3. Teismas darydamas išvadą, jog surinkti įrodymai nepatvirtina atsakovės teiginių, kad į sisteminį staklių komplektą įėjo telferis („kranbalkė“), vadovavosi išimtinai ieškovės pateikta versija. Pristačius kranbalkę, jos nuotrauka iš karto buvo nusiųsta ieškovei, tačiau pastaroji apie tai, kad pretenzijos nepriimamos, nes tai dovana, nieko nepasisakė. Atsakydama į visas pretenzijas ieškovė apie dovanas nekalbėjo, ši versija atsirado tik bylą pradėjus nagrinėti teisme.
16.4. Pastebėti trūkumų neprijungus staklių prie elektros tinklo nebuvo galima, o pristačius įrengimus, jie buvo su nukapotais laidais. Atsakovės atstovai nedalyvavo pakrovime, jai nekilo jokių abejonių, kadangi pagal susitarimą sandoris užbaigiamas ieškovei prijungus įrengimus ir pademonstravus jų veikimą.
16.5. Teismas nusprendė, jog ieškovės pateiktos gaminių, kurie neva buvo pagaminti parduotomis staklėmis, nuotraukos įrodo, jog staklės veikė. Pasak apeliantės, tai neįrodo, kad gaminius pagamino ieškovė; iš pateiktų sąskaitų matyti, kad tokius gaminius ji tik pardavė.
16.6. Ieškovė neįrodė, jog trūkumai atsirado dėl netinkamo naudojimo ar kitų numatytų atvejų, o įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei. Tai, kad prekės nebuvo tokios, kokias buvo sutarta pristatyti parodo atsakovės nuotraukos, siųstos programėle „Viber“. Teismas neįvertino fakto, kad visi nuotraukose užfiksuoti prekių trūkumai, kurių negali paaiškinti ieškovė, teismo posėdžio metu tapo ne prekėmis, o dovanomis, kurių būklės vertinti nereikia, nes tai neva nėra sandorio dalykas. Teismas ginčytinas situacijas vertino išimtinai ieškovės naudai, nesiremdamas byloje surinktos medžiagos visuma.
16.7. Teismo teiginys, jog šalių atstovai teikti prašymų dėl ekspertizės nepageidavo, yra melagingas. Atsakovės vadovas nurodė, jog stakles remontavę meistrai teigia, jog kai kurių gedimų suremontuoti negali, nes jie neremontuojami. Kadangi papildomų įrodymų direktorius pateikti negalėjo, jis teismo prašė skirti įrenginių ekspertizę, nurodydamas, jog specialistų, kurie galėtų atlikti tokią ekspertizę, rasti jam nepavyko.
16.8. Teismas pritarė ieškovės nuomonei, jog priešieškinis pateiktas nesilaikant CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyto termino, tačiau pats nurodė, kad vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino. Pasak apeliantės, ji tai ir padarė.
17. Ieškovė atsiliepime prašo atsakovės UAB „VM Wood“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėjo pagrįstos išvados, jog tarp šalių nebuvo susitarimo dėl ieškovės įsipareigojimo stakles prijungti atsakovės patalpose ir suteikti mokymų už 10 000 Eur. Atsakovės pozicija, jog teismas vertindamas šalių susirašinėjimą kreipė dėmesį tik į atskirus fragmentus, kadangi bendravimas vyko ne tik susirašinėjant, bet ir skambučiais, yra nepagrįsta. Atsakovė nepateikė tarp šalių vykusių skambučių turinį atskleidžiančių įrodymų. Atsakovės vadovo duotais paaiškinimais negalima vadovautis, kadangi jis yra šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, atsakovės vadovo paaiškinimai yra paneigti ieškovės vadovo duotais paaiškinimais.
17.2. Teismas priėjo pagrįstos išvados, jog ieškovė kranbalkę padovanojo atsakovei, todėl atsakovė pretenzijos dėl šio daikto kokybės negali reikšti. Ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ji kranbalkę padovanojo atsakovei, kranbalkė neįeina į sisteminį staklių komplektą, už kurį kilo pareiga mokėti atsakovei.
17.3. Atsakovė turi įrodyti, kad staklių gedimai apskritai buvo, ko ji neįrodė. 2019 m. birželio 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje atsakovė pažymėjo, jog atliktiems darbams ir gautoms prekėms, kiekiui ir kokybei priekaištų neturi. Faktą, jog ieškovė pardavė veikiančias stakles, patvirtina prieš perduodant stakles atsakovei ieškovės atlikti darbai su šiomis staklėmis. Atsakovės užsakymu, jau šiai atlikus avansinį mokėjimą, šiomis staklėmis buvo pagaminta įvorė, atlikti ištekinimo darbai, už ką ieškovė atsakovei pateikė 2019 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą ir atsakovė tinkamai atsiskaitė. Tai, kad iki perdavimo staklės veikė, patvirtina ir šalių susirašinėjimo turinys, atsakovės į bylą pateiktose nuotraukose aplink stakles matomos drožlės, ieškovės gamybinėse patalpose prieš staklių pardavimą darytos nuotraukos. Tuo metu, kai egzistavo atsakovės prievolė atsiskaityti už įsigytas prekes su ieškove, atsakovė įsigijo staklių iš ieškovei nežinomų asmenų. Atsakovė neįrodė, jog defektuotos būtent iš ieškovės įsigytos vertikalios frezavimo staklės. Atsakovė nereiškė pretenzijų dėl daikto kokybės iki kol ieškovė primygtinai nepradėjo reikalauti atsiskaityti.
17.4. Tikroji atsakovės neatsiskaitymo priežastis – lėšų, darbuotojų, klientų trūkumas. Atsakovė 2019 metais patyrė 9 271 Eur nuostolių, įmonei trūko apyvartinių lėšų, nes jos kasoje ir banko sąskaitoje metų pabaigoje buvo 1 745 Eur, ko akivaizdžiai nepakanka atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti savo įsipareigojimus ieškovei. Pati atsakovė neslėpė, jog trūksta pinigų atsiskaitymui.
17.5. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog priešieškinis pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai yra terminai pirkėjo pretenzijai pardavėjui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti, tai nėra ieškinio senaties terminai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir- CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo bei atmestas priešieškinis dėl nuostolių, atsiradusių dėl parduotų prekių trūkumų, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Bylos duomenimis nustatyta, ieškovė 2019 metų pradžioje nusprendė parduoti savo veikloje naudotas stakles. Atsakovės atstovai keturis kartus atvyko į staklių buvimo vietą (duomenys neskelbtini), dėl šių staklių įsigijimo, o 2019 m. gegužės 8 d. šalių vadovai pasirašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. HPA0074869, kurioje nurodytos ieškovės atsakovei parduodamos prekės: įvairūs antgaliai, presavimo gilzės, adapteriai, sandarinimo žiedai, riebokšliai, purvasargiai, žiedai, taip pat ir sisteminis staklių komplektas (51 000 Eur be PVM), už 72 602,22 Eur su PVM. Vėliau išrašyta 2019 m. birželio 19 d. PVM sąskaita-faktūra HPA Nr. 0074878 už sisteminį staklių komplektą, kurio kaina 50 000 Eur ir 10 500 Eur PVM, viso 60 500 Eur; sąskaita pasirašyta atsakovo vadovo V. N.. Atsakovė sumokėjo ieškovei 2019 m. gegužės 9 d. – 5 000 Eur, 2019 m. gegužės 15 d. – 20 000 Eur, 2019 m. birželio 13 d. – 5 000 Eur, 2019 m. birželio 19 d. – 15 000 Eur, 2019 m. liepos 19 d. – 2 000 Eur (iš viso 47 000 Eur). Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. pareiškė pretenziją (2019 m. rugpjūčio 14 d. – patikslintą pretenziją) ieškovei dėl nekokybiškų įrengimų pardavimo, o ieškovė 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2019 m. rugsėjo 11 d. raštu prašė atsakovę sumokėti likusią 13 500 Eur skolą pagal PVM sąskaitą-faktūrą HPA Nr. 0074878. Atsakovei skolos nesumokėjus, ieškovė kreipėsi į teismą dėl 13 500 Eur skolos pagal 2019 m. birželio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą HPA Nr. 0074878 priteisimo. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama priteisti 14 870 Eur turtinę žalą, patirtą dėl ieškovės įsipareigojimų nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.
21. Apeliantė teigia, kad ieškovė garantavo tinkamą naudojimui turto būklę, įsipareigojo pristačius įrenginius juo pajungti ir patikrinti jų veikimą atsakovo patalpose ir apmokyti atsakovo darbuotojus. Taip pat nurodė, jog ieškovės atstovai 2019 m. gegužės 28 d. bandė atlikti mokymus, vykdė praktinį miškovežio remontą, tačiau technikos suremontuoti nepavyko, todėl mokymų buvo atsisakyta, susitarimo kainą mažinant 10 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog tarp šalių susitarimas, kad ieškovė prijungs stakles ir apmokys darbuotojus, o šių paslaugų vertė – 10 000 Eur, buvo sudarytas.
22. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.
24. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021 25 punktą ir kt., 2021 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2021).
25. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, spręsdamas, ar aukščiau minėtas susitarimas buvo sudarytas, vertino ne susirašinėjimo visumą, o tik atskirus fragmentus, pabrėžė, jog bendravimas vyko ne tik susirašinėjant, bet ir skambučiais. Tačiau atsakovė nenurodė, kokie įrodymai patvirtina šalių bendravimą telefonu ir tokių pokalbių turinį, jų nepateikė, taip pat neatskleidė, kodėl teismo sprendime nurodytas susirašinėjimas galėjo skirtis nuo telefoninių pokalbių turinio ir pan. Taigi, atsižvelgiant į paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus dėl sutarčių aiškinimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žodinio susitarimo sąlygų, pagrįstai vertino į bylą pateiktus įrodymus, t. y. PVM sąskaitas faktūras bei šalių susirašinėjimą, taip pat tai, kad sandorį sudarė du juridiniai asmenys, kuriems taikomi didesni apdairumo, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atsakovės pozicija dėl susitarimo prijungti įrenginius ir apmokyti darbuotojus (sutarus dėl 10 000 Eur paslaugos vertės, kuri įtraukta į staklių kainą), ypač įvertinus tai, kad sąskaitose nurodyta tik įrenginių ir detalių vertė (t. y. montavimo ar mokymų suma neišskirta), kelia pagrįstų abejonių. Kaip nurodyta skundžiamame sprendime, į S. G. žinutę, kad nežadėjo savo žmonių prie staklių, atsakovas atsakė, kad viskas suprantama, kad atsakovas prašo pagalbos „kol žali“ ir kt. Duomenų, kad atsakovė reikalavo vykdyti sutartį (prijungti stakles, apmokyti darbuotojus), o ne prašė pagalbos, konkrečių įrodymų (jų visumos), kurie patvirtina aplinkybes apie susitarimą dėl nurodomų staklių pirkimo pardavimo sutarties sąlygų, apeliantė nenurodė ir apeliaciniame skunde.
26. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė nesako tiesos apie susitarimo esmę, apeliantės argumentai dėl sąskaitos perrašymo aplinkybių taip pat stokoja aiškumo bei pagrįstumo. Pasak atsakovės, nors ieškovė teigia, kad didelę dalį prekių davė dovanų, tačiau ieškinyje aiškiai nurodė ir teisme paliudijo, jog sąskaita buvo už visas prekes, o tik vėliau ją perrašant buvo tai įvardinta kaip sisteminių staklių komplektas. Pažymėtina, kad ieškinys pareikštas būtent dėl sumos, nurodytos 2019 m. birželio 19 d. sąskaitoje. Taigi, jeigu, kaip nurodo apeliantė, ji perrašyta dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (t. y. minusavus neįvykdytų įsipareigojimų vertę), lieka neaišku, kodėl apeliantė šios sąskaitos pilnai neapmokėjo.
27. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, susijusius su telferio („kranbalkės“) įsigijimo aplinkybių vertinimu. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina atsakovės teiginių, kad į sisteminį staklių komplektą taip pat įėjo telferis („kranbalkė“). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad minėta teismo išvada yra nepagrįsta. Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, teismas vadovavosi ne tik ieškovės vadovo paaiškinimais (versija), kad ieškovė jį perdavė neatlygintinai, tačiau atsižvelgė ir į tai, jog šalys neginčijo, kad šis įrenginys nėra staklės, kad jis nėra atsakovei perduotų staklių neatsiejama sudėtinė dalis; pažymėjo, jog atsakovė neteikė įrodymų, pagrindžiančių, kad telferis prieš ieškovui jį perduodant buvo naudojamas parduotų sisteminių staklių komplekto veikloje ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, jog abi šalys nurodė, dėl kokių konkrečiai staklių pardavimo jos susitarė, o papildomų duomenų, kad telferis yra sudėtinė jų dalis (įeina į staklių komplektą), atsakovė neatskleidė ir apeliaciniame skunde. Vien tai, kad šio įrenginio nuotrauka po pristatymo buvo nusiųsta ieškovei, tačiau pastaroji nenurodė, jog pretenzijos nepriimamos, nes tai dovana, nereiškia pripažinimo, kad tai staklių komplekto dalis, kurios kaina įtraukta į sąskaitą. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakydama į pretenzijas ieškovė apie dovanas nekalbėjo, ir kad ši versija atsirado tik bylą pradėjus nagrinėti teisme. 2019 m. rugsėjo 6 d. atsakydama į 2019 m. rugpjūčio 14 d. patikslintą pretenziją ieškovė nurodė, jog „nesuprantama jūsų reiškiama pretenzija dėl „kranbalkės“ (telferio). Šis įrenginys jūsų įmonės prašymu buvo jums perduotas neatlygintinai, t. y. kaip priedas, dovana prie jūsų perkamų prekių, įrangos. Už telferį mūsų bendrovė jūsų bendrovei nėra pateikusi net sąskaitos apmokėjimui“.
28. Apeliantė ginčija ir teismo išvadas dėl atsakovės priešieškinio nepagrįstumo, t. y. dėl atsakovei padarytos žalos, perdavus prekes su trūkumais.
29. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. CK 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
30. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje numatyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016).
31. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
32. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010, 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017)).
33. Nagrinėjamu atveju, atsakovė prašė priteisti jos patirtą 2 000 Eur žalą darbuotojams atliekant staklių prijungimo darbus bei naudojant įmonės turimas medžiagas, 6 370 Eur - remontuojant bei prijunginėjant įsigytas stakles samdant pagal verslo liudijimą dirbančius asmenis, ir 6 500 Eur - įsigijus nepilnai funkcionuojančias ir mechaninėje dalyje neremontuojamas vertikalias frezavimo stakles 2u55 Nr. 18551.
34. Nustačius, jog atsakovė neįrodė susitarimo dėl ieškovės įsipareigojimo pajungti parduotas stakles, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog reikalavimas priteisti 2 000 Eur už atsakovės darbuotojų darbą prijungiant stakles, yra nepagrįstas.
35. Atsakovė teigė, jog horizontalios bei vertikalios staklės buvo parduotos su paslėptais ir nepataisomais (vertikalios staklės) trūkumais. Taigi, pagal pacituotą kasacinio teismo praktiką, faktą, kad iš ieškovės įsigytų staklių kokybė yra netinkama, turėjo įrodyti atsakovė (pirkėja). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad aplinkybės, jog staklės nebuvo tinkamos naudoti pagal paskirtį sandorio sudarymo metu, prekių perdavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to, atsakovė neįrodė. Pabrėžė, kad teismas tikslino šalių naštą įrodinėti pagal pareikštus reikalavimus, siūlė teikti papildomus įrodymus, tačiau šalių atstovai po teismo siūlymų papildomų įrodymų neteikė, patvirtino, kad nenori pildyti bylos medžiagos, teikti prašymų, įskaitant ekspertizės skyrimą. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog šis teismo teiginys melagingas. Anot apeliantės, atsakovės vadovas teismo prašė skirti įrenginių ekspertizę, nurodydamas, jog specialistų, kurie galėtų atlikti tokią ekspertizę, rasti jam nepavyko.
36. Teisėjų kolegija, išklausiusi atsakovės atstovų paaiškinimus 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu, neturi pagrindo sutikti su paminėtais apeliantės teiginiais. Atsakovės atstovas, atsakydamas į klausimą, ar atsakovė užfiksavo trūkumus (garso įrašo laikas 1.51 val.), nurodė, jog nežino, ar yra tokių specialistų, kurie galėtų užfiksuoti, kad jos neveikia, nebent antstolis. Vėliau, į klausimą, koks įrodymas patvirtina, kad jos yra neveikiančios, atsakovas nurodė, jog galėtų nufilmuoti. Pasisakydamas dėl 6 500 Eur žalą pagrindžiančių įrodymų (staklių vertės/trūkumų ištaisymo kainos), atsakovas pažymėjo, jog „ekspertizę jeigu teismas skirtų, nustatytų, kiek kainuotų“ (teismo posėdžio garso įrašas 2.50 val.). Po šių atstovo pasisakymų teisėja atkreipė dėmesį, kad teismas šioje byloje nėra aktyvus, neskiria ekspertizės savo iniciatyva, tokius dalykus privalo daryti pačios šalys. Tačiau atsakovės atstovai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, prašymo dėl ekspertizės skyrimo ir po šio išaiškinimo teismui nepareiškė, papildyti bylos medžiagą nepageidavo, pasisakydami, kad ekspertų (kurie nustatytų ir pateiktų išvadą) jie nerado. Kita vertus, apeliantė ir apeliaciniame skunde nenurodo, kad siekia papildomai įrodinėti savo reikalavimus bei atsikirtimus, t. y. neprašo skirti ekspertizę, nenurodo motyvų, patvirtinančių teismo pareigą ir būtinybę šioje byloje skirti ekspertizę savo iniciatyva ir pan., todėl aukščiau paminėti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.
37. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamo sprendimo išvadomis, susijusiomis su vertikalių ir horizontalių staklių kokybe, akcentavo, kad pastebėti trūkumų neprijungus staklių prie elektros tinklo nebuvo galima, o pristačius įrengimus, jie buvo su nukapotais laidais; be to, jai nekilo abejonių, kadangi pagal susitarimą sandoris užbaigiamas ieškovei prijungus įrengimus ir pademonstravus jų veikimą. Tačiau šie apeliantės argumentai nurodyti neatsižvelgus į skundžiamo sprendimo motyvus ir jų nepaneigia.
38. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl staklių kokybės, t. y., ar jos veikė jų pardavimo, perdavimo metu, vertino, be kita ko, 2019 m. liepos 24 d. Viber programoje atsakovo direktoriaus siųstą žinutę ieškovės darbuotojai, kad vertikalios ir horizontalios (didžiosios staklės) staklės veikia („jas pilnai pajungė ir sutvarkė stalus elektrinius“), tačiau jos atsakovei nėra reikalingos ir ji suklydo jas pirkdamas. Taip pat teismas atsižvelgė į ieškovės argumentus, jog 2019 m. kovo-balandžio mėnesį buvo pagaminta ir užsakovui į Vokietiją išsiųsta 30 vnt. Hidraulinių presų, kurių gamybai būtinos vertikalios ir horizontalios frezavimo staklės, tekinimo staklės bei suvirinimo įranga; pagaminta ir klientui 2019 m. balandžio 23 d. išsiųsta savikrovė priekaba su kranu Sveteka920, teismas atsižvelgė į ieškovės pateiktus įrodymus, t. y. 2019 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą HPA Nr.0074864, CMR važtaraštį, 2019 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą HPA Nr.0074853, bei pažymėjo, jog atsakovė savo reikalavimus įrodinėja po staklių perdavimo praėjus 10 mėnesių, išrašytais prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitais. Taigi, teismas išvadas dėl perduotų staklių kokybės (veikimo) padarė vertindamas ne vieną pateiktą įrodymą, o byloje esančių įrodymų visumą (apeliantė klaidingai nurodė, jog teismas rėmėsi ieškovės pateiktomis gaminių, kurie neva buvo pagaminti parduotomis staklėmis, nuotraukomis). Apeliantės teiginys, jog pateiktos sąskaitos neįrodo, jog gaminius pagamino ieškovė, laikytini subjektyviu atsakovės vertinimu, neatsižvelgiant į kitus teismo išvardintus įrodymus, dėl kurių turinio atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės nepasisakė.
39. Apeliantė teigia, jog tai, kad prekės nebuvo tokios, kokias buvo sutarta pristatyti parodo atsakovės nuotraukos, siųstos programėle „Viber“. Pažymėtina, kad prie atsakovės į bylą teiktų nuotraukų nėra susirašinėjimo teksto, iš kurio būtų galima spręsti apie ieškovės informavimą apie prekių neatitikimą sutarties sąlygoms. Kita vertus, atsakovė net nedetalizavo nuotraukose esančių skirtumų nuo susitarimo, ir kokie įrodymai patvirtina, kaip turėjo atrodyti prekė, kaip šie argumentai susiję su ginčui reikšmingomis aplinkybėmis (t. y. ar juose užfiksuoti paslėpti trūkumai) ir pan. Taigi, šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys įtakos skundžiamo sprendimo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.
40. Pažymėtina, kad atsakovės pateiktuose 2020 m. kovo 16 d. kvituose už staklių remontą nėra detalizuoti atlikti darbai (nurodyta, jog kvitas Nr. 01 išrašytas už horizontalių frezavimo staklių elektros ir mechaninės dalies remontą, kitas kvitas – už vertikalių frezavimo staklių elektros dalies sutvarkymą, elektros instaliacijos darbus; pažymėta, kad mechaninės dalies sutvarkyti nepavyko), t. y. jie nepatvirtina konkrečių staklių defektų. Be to, atsakovės pateiktuose įrodymuose yra prieštaravimų. Atsakovė dar 2019 m. rugpjūčio 14 d. pretenzijoje nurodė, jog yra sulūžusios horizontalių frezavimo staklių liniuotės, viduje esančios metalinės plokštelės, taip pat neveikia vertikalių frezavimo staklių pakėlimo mechanizmas, paminėta, jog dėl gedimų staklėms reikalingas remontas, o jis pastebėtas tik sutvarkius elektrinę dalį, kad elektrinė dalis ir valdymas sutvarkyta UAB „VM lėšomis“, tačiau nuostolius už staklių remontą, kaip minėta, apeliantė grindžia bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2020 m. kovo 16 d. išrašytais kvitais. Šios aplinkybės, byloje esančio šalių susirašinėjimo turinys, iš kurio matyti, kad atsakovė prašė siųsti jai klientus, tai, kad apeliantė nepaneigė, jog staklių maitinimo kabelių trūkumai turėjo būti akivaizdūs jų pristatymo metu, 2019 m. birželio 19 d. sąskaitoje, kurią pasirašė atsakovės atstovas, esantis įrašas, jog užsakovas atliktiems darbams ir gautoms prekėms kiekiui ir kokybei priekaištų neturi (sąskaita išrašyta praėjus beveik mėnesiui nuo staklių pristatymo), patvirtina teismo išvadą, jog atsakovė neįrodė parduotų daiktų trūkumų fakto, t. y. kad staklės nebuvo tinkamos naudoti pagal paskirtį sandorio sudarymo metu, prekių perdavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to.
41. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamo sprendimo išvada, kad praleistas priešieškinio pateikimo senaties terminas, atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino. Pasak apeliantės, ji tai ir padarė.
42. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai pirkėjo pretenzijai pardavėjui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti nėra ieškinio senaties terminai.
43. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat tai, ar jis nebuvo nutrūkęs.
44. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai.
45. Šiuo atveju garantijos terminas nebuvo nustatytas, tačiau ginčo, kad apeliantė pažeidė nurodytoje teisės normoje nustatytą dvejų metų terminą reikalavimui (pretenzijai) pareikšti, nėra. Teismas konstatavo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu (priešieškiniu) termino, nustatyto CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte, praleidimą. Atsakovė nekvestionuoja teismo nustatytų ieškinio (priešieškinio) senaties taikymui reikšmingų aplinkybių bei skaičiavimų, todėl, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
46. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
47. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos ieškovei priteistinos 726 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės (apeliantės) UAB „VM Wood“ (j. a. k. 302750306) ieškovei UAB „Hidraulikos pasaulis“ (j. a. k. 245602020) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Loreta Bujokaitė
Jadvyga Mardosevič Jūra Marija Strumskienė