ATP byla Nr. II-1489-121/2009
Bylos proceso Nr. 4-61-3-01077-2009-0
Procesinio sprendimo kategorija 44., 52.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
Vilnius
2009 m. spalio 30d.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant administracinėn
atsakomybėn patrauktam asmeniui (pareiškėjui) V. M., nukentėjusiajam B. S. ir jo atstovui advokatui Aleksandrui Geršanovui,
vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V.
M. (V. M.) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės
tarybos Administracinės komisijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo
(ATP) byloje panaikinimo (ATP protokolą surašiusi institucija- Vilniaus
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto VPK 1-ojo
policijos komisariato Prevencijos skyrius, nukentėjusysis - B.
S.), ir
n u s t a
t ė :
Vilniaus apskrities vyriausiojo
policijos komisariato (AVPK) Vilniaus miesto VPK 1-ojo policijos komisariato (PK)
Prevencijos skyriaus įgaliotas pareigūnas V. M. 2009 m. liepos 30 d. surašė ATP protokolą Nr. P 600469 už tai, kad jis Vilniuje, (duomenys
neskelbtini), laikė Vidurinės
Azijos aviganio veislės šunį vardu Aziza, kuris yra nustatyta tvarka
neregistruotas ir neskiepytas, taip pat V. M. neužtikrino,
kad jam priklausantis minėtas šuo nesukels grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ir
tuo pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (MST) 2006-07-26 sprendimu Nr.1-1283
patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių (toliau- Taisyklės) 14, 18 punktus
(b.l. 60-61).
Vilniaus MST Administracinė komisija
(toliau- institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, Komisija) 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu ATP byloje Nr. A11-4633, už pažeidimo, numatyto ATPK 110 str.
3 dalyje, padarymą V. M. skyrė 400 Lt baudą (b.l. 23-24).
V. M. 2009-10-13
patikslintu skundu (b.l.66) prašo panaikinti Komisijos 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą ATP byloje Nr. A11-4633, paskirti jam baudą pagal ATPK 110 str. 1
dalį bei ištirti B. S. atsakomybę už padarytus veiksmus. Paaiškina, kad su paskirta nuobauda
nesutinka. Pripažįsta, kad pažeidė tik ATPK 110 str. 1 dalies, o ne ATPK 110
str. 3 dalies reikalavimus. ATPK 110 str. 3 d. dispozicija yra sudėtinė, todėl
kvalifikuojant šį teisės pažeidimą būtina tiksliai įvertinti visas faktines
bylos aplinkybes ir tinkamai parinkti sudėtinę šio pažeidimo taikymo sąlygą.
Komisijos nutarime nėra tiksliai nustatyta B. S. atsakomybė.
Šuo buvo laikomas daugiau kaip 2 metrai nuo kelio ir šaligatvio ribos, kaip to
reikalauja Taisyklių 25 punktas. Per 17 metų nė karto nebuvo gauta iš VGTU
nusiskundimų ir prašymų perkelti šunį todėl, kad jis yra per arti tvoros ar
kelia grėsmę. Šuo buvo pririštas metaline grandine. B. S. tvirtina,
kad ant tvoros jokių įspėjamųjų ženklų apie šunį nebuvo, tačiau pagal Taisyklių
27 punktą jų ir neprivalo būti. Remiantis B. S. parodymais,
pamatęs šunį, jis išsigando ir nuėjo 7-10 metrų nuošaliau, o priartėjus šuniui per 3 metrus, B. S. šovė į šunį. Pareiškėjas daro išvadą, kad
ir tuo atveju, jeigu šuo būtų išėjęs už tvoros ir puolęs B. S.,
kuris erzino šunį (remiantis R. M. parodymais, jis girdėjo
kaip kažkas erzino šunį), šuo negalėtų pasiekti B. S., nes
grandinės ilgis yra 5 metrai. Kadangi B. S. parodymai
nesutampa su realiais vietos išmatavimais, tai liudija, kad jo parodymai yra
melagingi. Mano, kad B. S. būtų galėjęs panaudoti ginklą,
jeigu pavojus būtų realus, o ne tariamas. Iškilęs pavojus negali būti
pašalinamas kitaip, nei padarant tam tikrą žalą. Liudininkų parodymais į šunį
buvo šauta apie 7 kartus, tad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos. B. S. prieš šunį galėjo panaudoti tik tuos veiksmus ar
priemones, kurių pakaktų šuniui išgąsdinti arba atremti šuns puolimą. Be to,
jis galėjo šauti į orą ir tokiu būdu išsikviesti pagalbą arba perspėti šunį.
Vidurinės Azijos aviganio mišrūnas nepatenka į pavojingų šunų sąrašą
patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus
2002-03-12 įsakymu Nr. 117. Pagal Ginklų kontrolės įstatymo 34 str. 5 dalį
draudžiama panaudoti ginklą žmonių susibūrimo vietose. Dėl netinkamo ginklo
panaudojimo, žmonėms grėsė pavojus gyvybei, bet B. S. atsakomybė
ir veiksmai nebuvo ištirti. Todėl pareiškėjas, jo manymu, buvo patrauktas
atsakomybėn neišsiaiškinus visų bylos faktinių aplinkybių (b.l. 3).
Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme,
patikslintą skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad kai atvyko į įvykio
vietą, ten jau buvo policijos pareigūnai, kurie iš karto pasakė, kad kaltas
savininkas, kad nereikia jokių liudytojų, nes jiems viskas aišku. Nuo šaudymo
buvo praėję gal 20 minučių, šuo gulėjo prie savo būdos (pareiškėjo nubraižytoje
schemoje (b.l.12) teisėjos pažymėta Nr.2) vietoje (pažymėta Nr.1), grandinės
pritvirtinta vietoje, pažymėtoje Nr.3, o duobė iškasta vietoje Nr.4. Iš šuns
tekėjo kraujas, jis tebebuvo su grandine. Atstumas iki tako, kuriuo ėjo
nukentėjusysis, yra maždaug 8 metrai, o išlindęs šuo dėl grandinės negalėtų
nueiti toliau, nei 4 metrai nuo tvoros, tad jokios grėsmės B.
S. nebuvo. Liudytojai iki šūvių girdėjo, kaip šuo buvo erzinamas.
Nukentėjusysis ir jo atstovas skundą
prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nukentėjusysis, apklaustas liudytoju, paaiškino,
kad teritorija, kur laikomas šuo, yra aptverta, o jis ėjo per tarpą, kur nebuvo
tvoros. Jis ėjo iš ginklų fondo, kur pirko šovinių, todėl su savimi turėjo
ginklą. Einant pro šalį prie pat tvoros, šuo ėmė loti, bėgiojo, po to pralindo
per angą tvoroje į jo pusę, tad jis ir šovė nesitaikydamas. Kad jis pririštas
grandine- pamatė tik tuomet, kai šuo peršliaužė anga atgal į teritoriją, iki
tol jam nebuvo laiko aiškintis, nes jis grėsė jo gyvybei. Šūvio metu atstumas
iki šuns buvo labai nedidelis. Jis iki pirmo šūvio pasitraukė ne 5-7 metrus, o kelis žingsnius. Iššovė apie 7 kartus.
Skundas
netenkintinas.
Pareiškėjas
patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 110
str. 3 dalyje ir numatančios,
kad Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais
taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse
taisyklių pažeidimas; agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo,
veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens
turtui, sveikatai ar gyvybei, – užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki šešių
šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Šis pažeidimas
Institucijos buvo susietas priežastiniu ryšiu su Vilniaus MST 2008-09-10
sprendimu Nr. 1-630 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 14 punktu,
kuriame nustatyta, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems
priklausantys gyvūnai ar pavojingi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai,
gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, nesužeistų kitų
gyvūnų bei Taisyklių 18 punktu, kuriame nustatyta, kad šuns savininkas privalo
turėti gyvūnų registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentus.
Komisija
skundžiamą nutarimą grindė tokiais įrodymais: 1) Vilniaus AVPK Patrulių
rinktinės 1-os kuopos 1-jo būrio patrulio J. S. tarnybiniu
pranešimu, kad 2009-05-18 patruliuojant kartu su vyr. patruliu A.
K., apie 11.30 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g.
eina vyras su ginklu, iš kurio šovė. Jiems važiuojant Kernavės gatve, juos
sustabdė B. S., kuris jiems paaiškino, kad netoli Lietuvos
ginklų fondo jį užpuolė šuo, todėl jis panaudojo šaunamąjį ginklą. Jis
pareigūnams padavė ginklą GLOCK 17 Nr. (duomenys neskelbtini) (dėkle)
ir pateikė leidimą laikyti ginklą. Atvykę į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) ,
nustatė, kad po tvora yra šuns iškasta skylė ir jis, pririštas grandine, gali
už tvoros nueiti apie 6-7 metrus. Šuo- Kaukazo aviganis. Pasak B.
S., jam einant palei tvorą, jis pamatė, kad pro skylę po tvora pralindo šuo
ir puolė jį. Tada jis keturis kartus iššovė į šunį. Apie šį įvykį į BPC pranešė
B. K. (b.l.28); 2) B. S. 2009-05-18
paaiškinimu, kad 2009-05-18, apie 11.30 val., jis išėjo iš Lietuvos ginklų
fondo, esančio (duomenys
neskelbtini), pastato ir (duomenys neskelbtini) gatve ėjo namo. Eidamas
pamatė, kad tarp pastatus Nr. 28 ir 30 teritoriją juosiančių tvorų yra tarpai.
Ant tvoros ar pastato įspėjamųjų ženklų, kad draudžiama įeiti ar kad yra piktas
šuo, nebuvo. Pamatęs, kad netoli esančiame tvenkinyje žvejoja du asmenys ir
norėdamas prieiti prie jų paklausti, kaip sekasi žvejyba, praėjo pro minėtą
tarpą link tvenkinio. Praėjęs tarpą tarp tvorų, pamatė, kaip dešinėje esančioje
teritorijoje bėgioja didelis šuo. Šuo, pamatęs jį, pradėjo loti Kadangi šuo
buvo agresyvus, jis apie 7-10 metrų paėjo į šalį nuo tos teritorijos. Beeinant
atsisukęs pamatė, kaip minėtas šuo lenda pro tvoros apačioje esančią duobę ir
pralindęs pro tvorą puolė ant jo. Kadangi jis neturėjo jokių kitų apsisaugojimo
priemonių, tik šaunamąjį ginklą ir nesant kitų galimybių apsiginti nuo
tiesiogiai gresiančio pavojaus jo sveikatai, esant apie 3 metrų atstumui nuo jo iki agresyvaus šuns, minėtu ginklu šovė į šunį tris- keturis šūvius. Po
šūvių, šuo apsisuko ir grįžo atgal į savo saugomą teritoriją. Išsigandęs jis
taip pat grįžo atgal į (duomenys
neskelbtini) gatvę ir telefonu paskambino bendrosios pagalbos
numeriu 112. Skambindamas pamatė važiuojantį policijos ekipažą, jį sustabdė ir
paaiškino įvykio aplinkybes (b.l. 29); 3) Vilniaus miesto gyvūnų globos namų
pažyma, apie tai, kad 2009-05-18 iš (duomenys neskelbtini) UAB ,,VISLA“ Vilniuje į
Vilniaus miesto gyvūnų globos namus atvežta kulkų sužeista, Vidurinės Azijos
aviganio mišrūnė, apie 6 metų amžiaus, 2009-05-19 šuo eutanazuotas (b.l. 37);
4) Vidurinės Azijos aviganio, baltos spalvos su smėline kalės, gim. 2003-03-09,
skiepijimo žymos, pagal kurias šuo buvo paskiepytas 2003-06-04 (b.l.38); 5) UAB
,,Visla“ direktoriaus V. M. 2009-05-18 pareiškimu, kuriuo
Vilniaus miesto 1-jo PK viršininką prašo ištirti įvykį, kurio metu, 2009-05-18,
apie 11.35 val., įmonei priklausančioje stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini),
Vilniuje, buvo peršautas (apie 7 šūviai) įmonei priklausantis šuo (panašus į
Azijos aviganį, mišrūnas, gim. 2003-03-05, vardu Aza). Šis šuo saugojo
teritoriją, kurioje stovi įmonei priklausantis transportas. Teritorija aptverta
tinkline tvora. Šuo visą laiką būna pririštas metaline grandine ir 2009-05-18
buvo pririštas. Grandinė nutrūkusi nebuvo. Įmonės darbuotojai informavo, kad
šuo yra peršautas įmonės teritorijoje (b.l. 27); 6) V. M. 2009-06-12
papildomu paaiškinimu, kad ginklo naudotojas tyčia panaudojo ginklą prieš
gyvūną, nors šuo nekėlė pavojaus šiam piliečiui. Prašė, kad minėtas pilietis
jiems atlygintų padarytą žalą, nupirktų tokį patį šunį ir atsiprašytų už tokį
savo poelgį (b.l.33); 7) R. M. 2009-06-12 paaiškinimu, kad
2009-05-18, apie 11.30 val., jis su kolegomis bendravo darbo vietoje (duomenys
neskelbtini) . Išgirdo šūvius. Prieš tai girdėjo, kaip kažkas
erzino šunį. Kas šaudė, jis nematė, kadangi stovėjo nugara į įvykio vietą. Po
to jie sėdo į mašiną ir apvažiavo aplink teritoriją, bet šaudžiusio asmens
nepastebėjo. Šaudžiusįjį pamatė tik tada, kai jį sulaikė policijos pareigūnai
(b.l. 32); 8) V. Č. 2009-06-23 paaiškinimu, kad 2009-05-18
jis buvo adresu (duomenys
neskelbtini) Vilniuje, kur stovėjo jų įmonės krovininiai
automobiliai. Apie 11.30 val. jis išgirdo, kaip kažkas šaudo. Jis pamanė, kad
kažkas sprogdina petardas, bet atsisukęs pamatė, kad teritoriją saugantis šuo
kruvinas. Ar šuo buvo pralindęs pro tvorą, jis nematė. Šuo nelojo. Kad jį
kažkas erzintų, negirdėjo (b.l. 34); 9) K. P. 2009-07-14
paaiškinimu, kad 2009-05-18, apie 11.00 val., adresu (duomenys neskelbtini),
Vilniuje, stovėjo sunkvežimio, su kuriuo dirba, priekyje ir kalbėjosi su kitais
darbuotojais. Po kurio laiko pasigirdo apie keturi šūviai. Iš karto, išgirdus
šūvius, su kitais darbuotojais nuėjo prie sunkvežimio galo ir pamatė sužeistą
šunį, kuris buvo pririštas prie būdos. Su kitais darbuotojais apėjo teritoriją,
tačiau jokio įtartino asmens nepastebėjo. R. M. automobiliu
(duomenys
neskelbtini) gatve pavažiavo link Žalgirio gatvės ir, nieko
įtartino nepastebėję, grįžo atgal į aikštelę (duomenys neskelbtini),
Vilniuje, jau buvo atvykę policijos pareigūnai (b.l.30); 10) nuotraukomis,
kuriose užfiksuota: teritorija už tvoros bei sarginis šuo UAB ,,Visla“
teritorijoje (nuotrauka Nr.1), sužeistas šuo (Nr.2), iškasta duobė po tvora,
kur buvo pririštas šuo (Nr.3); įvykio vieta ir bendras vaizdas iš gatvės pusės
prie kelio (Nr.4), UAB ,,Grinda“ darbuotojai, vedantys šunį bei sunkvežimių
vaizdas iš priekio (Nr.5), pririšto šuns laikymo vieta (Nr.6), nuimta nuo šuns
grandinė (Nr.7), šaunamasis ginklas su šoviniais (Nr.1-2) (b.l. 41-49); 11) ATP
protokolu, kuriame įrašytas V. M. paaiškinimas, kad jis su
pažeidimu nesutinka (b.l. 60-61).
Teisme liudytojais buvo apklausti įvykio dalyviai. J. S. paaiškino, kad, gavę pranešimą ir vykdami į įvykio
vietą, pirmiausia netoliese sutiko nukentėjusįjį, kuris palydėjo prie tos
automobilių stovėjimo aikštelės. Išsiaiškino, kad šuo jį puolė, kadangi šis
turėjo legaliai nešiojamą ginklą, tad į jį šovė. Sužeistas šuo radosi už
tvoros, teritorijoje, jis dar buvo gyvas. Už tvoros buvo šuns ištryptas ratas
maždaug 3-5 metrų spinduliu. Liudytojas neprisiminė, ar šuo tuo metu buvo su
grandine, šiapus aptvertos teritorijos- už tvoros- kraujo dėmių nematė. Jie
aptvėrė įvykio vietą, iškvietė budintį tyrėją.
Liudytojas A. K. paaiškino, kad vykstant pagal pranešimą į
įvykio vietą, pirmiausia sutiko nukentėjusįjį, kuris buvo labai susijaudinęs,
juos palydėjo į įvykio vietą. Ta sunkvežimių stovėjimo aikštelės teritorija yra
aptverta, bet tvoroje yra tarpas, per kurį galima nueiti iki tvenkinio,
nukentėjusysis aiškino ten ir ėjęs, kai jį užpuolė šuo. Apžiūrėję tvoros
apačioje rado duobę, kurią prasikasė šuo ir per ją gali išlįsti už aptvertos
teritorijos. Kur jiems atvykus buvo šuo- nepamena, bet jis buvo pririštas
grandine, jis ne gulėjo, stovėjo, kraujavo labai mažai, kraujo dėmių ant žemės
jis nepastebėjo.
Liudytojas V. Č. aiškino, kad pareiškėją iki įvykio
pažinojo, jo vadovaujamos įmonės aikštelėje laiko automobilį. Tądien jis su
kolegomis kalbėjosi stovėdami už treilerių, kai išgirdo poškėjimą, kai šūvių
jau nebesigirdėjo, bet labai greitai- po kelių sekundžių, per tarpą tarp
treilerių jis pamatė kruviną šunį, kuris, pririštas grandine, lakstė aplinkui.
Jokio šuns lojimo iki šūvių jis negirdėjo. Atstumas nuo tos vietos, kur jie
stovėjo, iki šuns būdos- apie 14 metrų, bet per tarpą viskas buvo gerai matoma.
Liudytojas nematė, kur šuo buvo šaudymo metu- aptvertoje teritorijoje ar už
tvoros. Kraujo dėmių už tvoros jis neieškojo, nes policija aptvėrė ir neleido
prieiti.
Liudytojas K. P. paaiškino, kad pareiškėją iki įvykio
pažinojo, jo vadovaujamos įmonės aikštelėje laiko jo vairuojamą treilerį. Su
kolegomis stovėjo prie automobilių, atstumas nuo jų iki šuns būdos- apie 14 metrų. Matyti, kas vyko prie šuns būdos galima buvo per maždaug 1 metro pločio tarpus tarp treilerių, bet jie iš pradžių nestebėjo, bet po šūvių priėjo prie šuns,
kuris matėsi, kad kruvinas. Šūvių būvio ne vienas, bet jie baigėsi greitai- per
kokias tris sekundes, jie priėjo gal po 1-2 minučių, šuo tuo metu stovėjo prie
tvoros, buvo kruvina krūtinė, šonai, jis nuo tvoros buvo per kokius tris
metrus, buvo pririštas grandine. Žemės toje vietoje, ar ant jos buvo kraujo,
neapžiūrinėjo. Šuns buvimo pėdsakų buvo ir šiapus ir anapus tvoros.
R. M. teismui paaiškino, kad
pareiškėją iki įvykio pažinojo, jo vadovaujamos įmonės aikštelėje laiko jo
vairuojamą treilerį. Su kolegomis kalbėjosi prie automobilių, kai išgirdo
šūvius, pamatė sužeistą šunį, todėl su automobiliu apvažiavo teritoriją, prie
pelkės klausė žvejų, bet niekas šaudžiusiojo nebuvo matęs. Nuo automobilių, kur
jie stovėjo, iki šuns būdos yra maždaug 25-27 metrai, bet per 1,5-2 metrų tarpus tarp automobilių viskas gerai matėsi. Šūvių buvo 5-7. Kai po
šūvių nuėjo prie šuns, buvo praėję apie 3 minutės. Šuo buvo prie savo būdos,
šiapus tvoros, pririštas grandine. Jis buvo visas kruvinas, bet ant žemės
kraujo nebuvo.
Liudytojas B. K. paaiškino, kad jis
su bendradarbiu buvo atvykęs į susitikimą su verslo partneriais, stovėjo prie
lengvojo automobilio automobilių stovėjimo aikštelėje, kai netoliese pamatė
žmogų su šautuvu ir kaip jis jį susidėjęs pasišalino, todėl jis iškvietė
policiją. Jis tik matė, kaip jis ištiesta ranka į kažką šaudo, atstumas iki jo
buvo apie 20 metrų, jis į jį buvo pasisukęs šonu, liudytojui dėl medžių ne
viskas buvo gerai matyti. Jis nepamena, kokiu momentu pamatė šunį, ar pačių
šūvių paleidimo momentu, ar jau po to, jis taip pa negali pasakyti, ar šuo, į
kurį buvo šaudoma, tuo metu buvo šiapus ar anapus tvoros. Jis iškvietė
policiją, kai šie atvyko, užsirašė duomenis.
Teismo
nuomone, surinktų įrodymų pakanka, kad konstatuoti, jog pareiškėjas, būdamas
šuns savininku, nesilaikė Taisyklių 14 punkto reikalavimo užtikrinti, kad jiems
priklausantys gyvūnai ar pavojingi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai,
gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, nesužeistų kitų
gyvūnų ir taip padarė veiką, numatytą ATPK 110 str. 3
dalyje. Pareiškėjas neneigia, kad šuo iš tiesų turi galimybę pralįsti
per jo paties iškastą duobę po tvora ir patekti anapus tvoros ir lakstyti
maždaug 4 metrų spinduliu, taip keldamas grėsmę aplinkiniams, ypač vaikams. Į
bylą pateiktos nuotraukos įrodo, kad žmonių yra vaikštoma pėsčiųjų taku prie
pat šios tvoros (b.l.17-18), o ne 8 metrų atstumu, kaip teigia pareiškėjas, todėl jis privalėjo pasirūpinti, kad jo žinioje esantis šuo negalėtų pralįsti
anapus tvoros ir tuo sudaryti grėsmę žmonių saugumui, kuri suprantama ne tik
kaip fizinio sužalojimo (apkandžiojimo) grėsmė, bet ir išgąsčio, streso
sukėlimas. Be to, teismas pabrėžia, kad V. M. nubaustas ne
pagal ATPK 110 str. 5 dalį, t.y. ne už veikos, realiai padariusios žalos
asmens sveikatai ar turtui atlikimą, bet tik už jos galimą grėsmę.
Minėta,
kad pareiškėjas neneigia padaręs ATPK 110 str.1 dalyje (Gyvūnų įsigijimo,
laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų
rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas) bei
Taisyklių 18 punkte numatytą veiką, t.y. neneigia, kad laikė nustatyta tvarka
neregistruotą ir nevakcinuotą šunį.
Teismas
taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nenagrinėjami nukentėjusiojo B. S. kaltės bei atsakomybės klausimai, todėl teismas netirs
jo atsakomybės už padarytus veiksmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ)
15 str. 1d. 10p., 123 str. 3d.). Byla šioje dalyje nutrauktina. Pareiškėjas su
tokiu prašymu turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas, gavęs atsisakymą
iškelti B. S. administracinę ar baudžiamąją bylą, gali šį
atsisakymą apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.
Įvertinus
išdėstytą, skundas atmestinas.
Nukentėjusysis
taip pat prašo atlyginti advokato atstovavimo šioje byloje išlaidas- 700 Lt.
Šis prašymas netenkintinas.
Pagal ABTĮ 44 str. 1 ir 6 dalis
proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos
šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir
atstovavimo išlaidas, tačiau šios normos reglamentuoja išlaidų atlyginimą ginčo
(o ne administracinių teisės pažeidimų) bylose. Pagal ATPK 279 straipsnį šios
kategorijos bylose numatyta atlyginti tik nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų
ir vertėjų dalyvavimo nagrinėjant šias bylas išlaidas, atstovavimo išlaidų
atlyginimas iš viso nėra numatytas.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 101 str.1 p., 128 str., teisėja
n u t a r ė :
Vilniaus
miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą
ATP byloje Nr. A11-4633, kuriuo už pažeidimo, numatyto ATPK 110 str.
3 dalyje, padarymą V. M. skirta 400 Lt bauda, palikti
nepakeistą, o skundą- atmesti.
Bylą patikslinto skundo dalyje, kuria
prašoma ištirti B. S. atsakomybę už padarytus veiksmus,
nutraukti.
Nukentėjusiojo B. S. prašymo
priteisti 700 Lt atstovavimo išlaidų netenkinti.
Nutartis
per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus
apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos
teismui.
Teisėja
Nijolė Šidagienė