Administracinė byla Nr. eI-1900-243/2015 m.

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01088-2015-0

                 Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 58; 59; 73

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS

ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. liepos 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjo bankrutavusios R. G. įmonės bankroto administratoriaus S. B.  skundu atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 2015-04-03 sprendimo Nr. SPR-10897 ir 2015-06-25 sprendimo Nr. (9.8)I-4365 panaikinimo, ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas praleisto termino atnaujinimo ir skundo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas bankrutavusios R. G. įmonės bankroto administratorius S. B.  skundu prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015-04-03 sprendimą Nr. SPR-10897 „Dėl R. G. įmonės skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kuriuo nuspręsta išieškoti priverstine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondą iš R. G. įmonės 236,70 Eur skolą, bei panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-06-25 sprendimą Nr. (9.8)I-4365, kuriuo Klaipėdos skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad skundo priėmimo klausimą išsprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas. Teisėjai pranešėjai Vidai Stonkuvienei suteiktos kasmetinės atostogos ir ji prašymo priėmimo klausimo išspręsti negali, todėl prašymo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, jog išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Skundas dėl ginčijamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015-04-03 sprendimo Nr. SPR-10897, kuris paliktas nepakeistu Fondo valdybos 2015-06-25 sprendimu Nr. (9.8)I-4365, t. y. išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas 2015-07-24. Nors pareiškėjas nenurodo, kada gavo Fondo valdybos sprendimą, tačiau pripažįsta, jog praleido ABTĮ nustatytą terminą skundui teismui paduoti. Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Nurodo, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes jo manymu, ginčas buvo teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Prašymas atnaujinti praleistą terminą netenkintinas, skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsniu, teismas praleistą skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino praleidimo svarbiomis priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios ir nuo praleidusio terminą asmens valios nepriklausančios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui paduoti skundą nustatytu terminu. ABTĮ nenumato, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jų vertinimas iš esmės yra paliekamas teismo prerogatyvai. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas prašymas atnaujinti praleistus terminus, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio - aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese - modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-1068/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2015-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-513-575/2015).

Iš pareiškėjo skundo priedų matyti, jog skundą pareiškėjas padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-07-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-10104-189/2015 pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Nutartyje nurodyta, jog skundas turėjo būti paduotas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, nes pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, nagrinėjanti draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundus dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų, todėl, nagrinėjamu atveju, atsakovu byloje turėtų būti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius priėmęs teisines pasekmes sukeliantį sprendimą (2015-04-03 sprendimas Nr. 10897), o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

Prašydamas atnaujinti praleistą terminą pareiškėjas argumentuoja, jog teisės aktuose įtvirtinta neaiški tokio pobūdžio skundų padavimo tvarka, nėra aiškios nuorodos, jog skundas turi būti paduotas ne pagal Fondo valdybos, bet pagal jos teritorinio skyriaus teismingumą, taip pat šiuo klausimu nevienoda teismų praktika, todėl jis suklydo. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra subjektyvios ir priklausančios išimtinai nuo paties pareiškėjo valios. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-06-25 sprendime Nr. (9.8)I-4365, kuriuo Klaipėdos skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas, apskundimo tvarka nurodyta labai aiškiai ir konkrečiai, t. y. sprendime nurodyta, jog jis gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Tuo tarpu, pareiškėjas skundą padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris skundą atsisakė priimti. Netinkamas įstatymo nuostatų taikymas, aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011, 2015-01-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-71-492/2015, 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-819-492/2015, 2015-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1017-662/2015 kt.). Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas pats yra praktikuojantis advokatas, todėl nagrinėjamu atveju, netinkamai pasirinktas teisių gynybos būdas negali būti laikomas suklydimu ar motyvuojamas neaiškiomis teisės aktų ar teismų praktikos nuostatomis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog terminas praleistas dėl objektyvių nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių. pareiškėjo nurodytos skundo padavimo termino praleidimo aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, pagrįstomis ir pateisinančiomis skundo padavimo termino praleidimą, kadangi jos priklausė išimtinai nuo pareiškėjo valios ir atspindi pareiškėjo pasirinkto elgesio modelį.

Esant šioms aplinkybėms, netenkintinas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui teismui paduoti ir šiuo pagrindu atsisakytina priimti skundą (ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnio 3 dalis, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Atsisakius priimti skundą, žyminis mokestis turėtų būti grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Paduodamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas sumokėjo19 Eur žyminį mokestį (2015-04-17 mokėjimo nurodymas Nr. 11). Pareiškėjas nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakydamas priimti skundą sumokėto žyminio mokesčio negrąžino, todėl prašo laikyti, kad žyminis mokestis sumokėtas nagrinėjamoje byloje. Iš Liteko duomenų matyti, jog sumokėtas 19 Eur žyminis mokestis yra įskaitytas Vilniaus apygardos administracinio teismo ir atsisakius priimti skundą jis nebuvo grąžintas bei Liteko nėra sukurta žyminio mokesčio grąžinimo grąžinimo užduotis, todėl Klaipėdos apygardos administracinis teismas negali įskaityti šio žyminio mokesčio ir išspręsti jo grąžinimo klausimo. Pareiškėjui išaiškintina, jog dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo jis turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 105 -106 straipsniais,

n u t a r i a :

netenkinti pareiškėjo bankrutavusios R. G. įmonės bankroto administratoriaus S. B. prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.

Atsisakyti priimti pareiškėjo bankrutavusios R. G. įmonės bankroto administratoriaus S. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 2015-04-03 sprendimo Nr. SPR-10897 ir 2015-06-25 sprendimo Nr. (9.8)I-4365 panaikinimo.

Nutarčiai įsiteisėjus pareiškėjui grąžinti skundą su priedais.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Teismo pirmininkas                                                                                            Remigijus Arminas