Civilinė byla Nr. 2-989-122/2016.

Proceso numeris 2-06-3-13032-2015-8.

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.1.; 2.6.2.4.1.; 2.6.2.6.1..; 3.2.6.1.; 3.2.6.4.; 3.4.4.16.1.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja E. P., rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui J. S., institucijai, teikiančiai išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims: UAB „Minibank“, UAB „MCB Finance“ dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo, bendravimo tvarkos ir santuokinio turto padalinimo, išnagrinėjusi šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

n u s t a t ė:

ieškovė 2015-10-15 kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką esant atsakovo kaltei, nepilnamečio vaiko išlaikymo, bendravimo bei visus kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, išspręsti ginčo teisena. Tačiau vykstant teisminiam ginčui, šalys prašė santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t. y. bylą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka - nesant ginčo. Sutuoktiniai paaiškino, jog jų nebesieja artimi santykiai, neturi bendrų interesų ir tikslų, netvarko bendro šeimos ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo bei neplanuoja bendros ateities. Teigė, jog išsituokti yra tvirtai apsisprendę, santuokinis gyvenimas yra nutrūkęs, todėl niekas jų nebesieja, visus klausimus, numatytus Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje, yra aptarę bei pasirašę santuokos nutraukimo pasekmių sutartį,  kurią prašo patvirtinti. 

  Prašymas tenkintinas, nes šalių valia buvo sukurtos prielaidos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą baigti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečios knygos II dalies IV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis, t. y. – esant abiejų sutuoktinių bendram sutikimui ir toks bylos proceso vyksmas užtikrina šalių teisę ir suteikia galimybę, pasinaudojant civilinio proceso dispozityvumo principu, pačioms šalims laisvai naudotis savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis bylos proceso metu, sutuoktiniams pateikus prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, byla nagrinėtina ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13, 538 – 541 straipsniai).

  Esant tokioms aplinkybėms, byloje pateiktiems įrodymams bei pareiškėjų susitarimui, nustatyta, kad sutuoktinių sutaikyti nėra galimybės, šeima yra iširusi galutinai, sutuoktiniai bendro šeimos ūkio nebeveda ir nebegyvena santuokinio gyvenimo nuo 2014 metų sausio mėnesio, vaiko išlaikymo, bendravimo ir kiti santuoką liečiantys klausimai aptarti, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašymas tenkintinas, santuoka nutrauktina ir tvirtintina santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (Civilinio kodekso 3.51, 3.52, 3.53 straipsniai).

  Bylos duomenimis ieškovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2015-01-07 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-21-15 yra suteikta antrinė teisinė pagalba.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamo teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, ieškovė buvo atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų atlyginimu paduodant ieškinį (b. l. 35-36). Į nagrinėjamą bylą pateiktieji leistini rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 593,48 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, taip pat byloje mokėtinas 198,00 Eur žyminis mokestis (dėl vaiko išlaikymo 150,00 Eur x 12 mėn. = 1800,00 Eur – 3 proc. = 54,00 Eur; santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas – 144,00 Eur), kurios išieškotinos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Tačiau, atsižvelgus nagrinėjamoje byloje į šalių procesinį elgesį, jos atleistinos nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei, t. y. įvardintos išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 ir 5 dalys, 96 (1) straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 538, 539, 540, 541, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkinti:

santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) srityje, gyvenančios (duomenys neskelbtini), nutraukti:

tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį:

   po santuokos nutraukimo banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka asmenine nuosavybe to, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ ar išduota banko kortelės, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios piniginės lėšos;

santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto pareiškėjai neturi, o kilnojamąjį turtą pasidalino geruoju;

iki pareiškėjų santuokos įregistravimo įgytas kilnojamasis turtas – žalios spalvos (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos Lietuvoje transporto priemonė – keleivinis automobilis Ford Puma, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įregistruotas E. J. vardu, po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atitenka  E. S.;    

    pareiškėjai E. S. ir J. S. po santuokos nutraukimo su kreditoriais UAB „MCB Finance“ (skolos likutis 185 Eur) ir UAB „Minibank“ (skolos likutis 186,99 Eur) įsipareigoja solidariai atsiskaityti;

    kitų kreditorių ar finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims pareiškėjai neturi;

    pareiškėjai po santuokos nutraukimo vienas kitam pretenzijų dėl kilnojamojo registruotino turto ir prievolių kreditoriams nereikš, nes santuokos nutraukimo pasekmių sutartis atitinka kiekvienos šalies valią bei interesus;

             jokio dalintino turto (tiek nekilnojamojo, tiek ir kilnojamojo registruotino turto bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką) pareiškėjai neturi. Dėl santuokos metu kitų įgytų kilnojamųjų daiktų tarp pareiškėjų ginčo nėra, kadangi turtas susideda iš kiekvienam sutuoktiniui ir dukrai priklausančių asmeninių daiktų, skirtų jų poreikių tenkinimui, o bendrąja jungtine nuosavybe įgytus šeimos daiktus, skirtus namų ūkio poreikiams tenkinti, šalys pasidalijo geruoju, todėl dėl šio turto jokių reikalavimų vienas kitam neturi;                     

                     sutarties šalys patvirtino, kad jie abu yra darbingi, jų gaunamos pajamos ir (ar) turimas turtas yra pakankami visiškai save išlaikyti, todėl nė vienam iš jų išlaikymas nėra reikalingas bei vienas iš kito nereikalauja šioje santuokos nutraukimo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti;

     nepilnametės dukters A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina E. S.;

     J. S. įsipareigoja nuo 2016 m. vasario 1 dienos nepilnametės dukters A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį skirti po 150,00 Eur iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą, atsižvelgus į infliaciją, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka;

      nepilnametei dukrai A. S. skirtas lėšas J. S. įsipareigoja sumokėti kas mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos, neprieštaraujant, kad mergaitės lėšų tvarkytoja uzufrukto teise būtų E. S..     

      Pareiškėjai – nepilnametės A. S. tėvai - turi lygias teises ir pareigas auginant mergaitę bei yra vienodai atsakingi už jos auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą, lavinimą, o bendravimas su nepilnamete dukra, gali būti ribojamas tik įstatymu nustatyta tvarka.

      E. S., atsižvelgusi į nepilnametės A. S. sveikatą ir interesus bei apie tai geranoriškai pranešant vaiko tėvui, nenustato jokių suvaržymų nepilnamečio vaiko tėvui J. S. susitikti su dukra A., bendrauti, dalyvauti jos auklėjime ar remti ją materialiai daugiau negu yra sutarę.

     Po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).  

      Atleisti E. S. ir J. S. nuo 791,48 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei.

      Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2015-01-07 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-21-15 ieškovei E. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos tarnybos patirtos 593,48 Eur išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

      Pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų, gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

      Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                           E. P.