Pranešėja R. A. Gutauskienė
Teisėja J. Sedalienė Civilinė byla Nr. 2S-306-71/2011
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01525-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija 128.17.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės,
kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko ir įkeisto daikto savininko D. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutarties byloje pagal pareiškėjo Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ prašymą dėl įkeisto turto areštavimo ir priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kredito unija „Žemdirbio gerovė“ pareiškimu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto nekilnojamojo turto, skolininkui nevykdant kreditavimo sutarties sąlygų. Pareiškėjas nurodė, kad pagal 2006 m. birželio 8 d. paskolos sutartį Nr. 06-00110 skolininkui D. P. suteikė 150 000,00 Lt paskolą, nustatant galutinį paskolos grąžinimo terminą 2011-06-08. Šios prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistas skolininkui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: hipotekos lakštu, kodas (duomenys neskelbtini), 2006-06-14 įregistruotu Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje - žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei hipotekos lakštu, kodas (duomenys neskelbtini), 2006-06-13 įregistruotu hipotekos skyriuje prie Tauragės rajono apylinkės teismo - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkas D. P. piniginių prievolių pagal paskolos sutartį nevykdė, todėl sutartis su juo nutraukta prieš terminą. Skolininkas D. P. liko skolingas kreditoriui 149 997,26 Lt paskolos ir 10 921,99 Lt palūkanų (2-3 b. l.)
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. kovo 7 d. nutartimi prašymą tenkino. Areštavo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), šį nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą uždraudžiant juo disponuoti:
- 10.5000 ha bendro ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
- 10.0800 ha bendro ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
- 16.7500 ha bendro ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Įspėjo skolininką bei įkeisto turto savininką D. P., kad negrąžinus 160 919,25 Lt skolos ir 135,00 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių, o gautos lėšos, atskaičius vykdymo išlaidas, bus nukreiptos kredito padengimui kreditoriaus naudai.
Nurodė įkeisto turto savininkui, kad nuo įkeisto turto arešto momento jis netenka teisės perleisti turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teisę į šį turtą arba mažinti jo vertę (23-24 b. l.).
Teismas nurodė, kad kreditorius, vadovaudamasis LR CK 6.217 str. ir 6.218 str. bei 2006-06-08 paskolos sutarties 5.6. punktu, esant 5.6.1. papunktyje nurodytoms aplinkybėms, nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino pabaigos, vienašališkai nutraukė šią paskolos sutartį, prieš tai skolininką raštu įspėjęs dėl galimo sutarties nutraukimo prieš terminą ir tokio nutraukimo pasekmių. Kadangi skolininkas D. P. neatsiskaitė su kreditoriumi, todėl teismas kreditoriui įkeistą nekilnojamąjį turtą areštavo, o skolininką ir įkeisto turto savininką D. P. įspėjo, kad jei visas įsiskolinimas kreditoriui nebus padengtas per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių šio įsiskolinimo bei vykdymo išlaidų padengimui. Įkeisto turto savininkui teismas išaiškino, kad nuo įkeisto turto arešto momento jis netenka teisės perleisti turtą kitiems asmenims, įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teisę į šį turtą arba mažinti jo vertę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartį ir kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ prašymą dėl skolos išieškojimo prieš terminą atmesti (30-31 b. l.).
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas nurodo, kad pareiškėjo teismui pateiktame 2011-02-21 rašte, adresuotame skolininkui, tik užsimenama apie tai, kad 2006-06-08 paskolos sutartis gali būti nutraukta, tačiau nėra jokio įrodymo, kad 2006-06-08 paskolos sutartis yra vienašališkai nutraukta. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad 2011 m. vasario 21 d. valdybos sprendimu nutraukė 2006-06-08 paskolos sutartį, tačiau šio valdybos sprendimo prie pareiškimo nėra pridėta.
2. Apeliantai teigia, kad teismas nenustatė, nuo kada paskolos sutartis yra nutraukta, kokie konkretūs ir kokių mokėjimų terminai yra pradelsti. Byloje taip pat nėra įrodymų kad skolininkas būtų pažeidęs 2006-06-08 paskolos sutartį, nes paskolos gražinimo terminas nėra pasibaigęs.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius kredito unija „Žemdirbio gerovė“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 7d. nutartį (38-41 b. l.).
Atsiliepime nurodoma, kad hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Atskirojo skundo esminiai argumentai yra susiję su pagrindinės prievolės galiojimu, skolos dydžiu ir kt., kas nėra bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, dalykas. Todėl minėti skolininko atskirajame skunde pateikti argumentai, esą kredito sutartis nutraukta neteisėtai, kredito grąžinimo terminas nėra suėjęs, atmestini kaip nepagrįsti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Vadovaujantis LR CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) LR CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (LR CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą.
LR CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. Pagal LR CPK 558 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus kreipimąsi, areštuoja įkeistą daiktą ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Skolininkas D. P. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui kredito unijai „Žemdirbio gerovė“ pagal 2006-06-08 paskolos sutartį Nr. 06-00110, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė 2006-06-08 paskolos sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Minėtos paskolos sutarties 5.6. punktas numato, kad paskolos davėjas gali vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjus paskolos gavėją ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų, ir reikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų palūkanas ir kitas mokėti priklausančias sumas (5 b. l.). Byloje pateiktas 2011-02-21 raštas patvirtina, aplinkybę, kad skolininkas D. P. buvo įspėtas apie vienašališką paskolos sutarties nutraukimą (15-18 b. l.). Apeliantas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių netinkamą prievolės vykdymą. Apelianto argumentas, kad pareiškėjo teismui pateiktame 2011-02-21 rašte, adresuotame skolininkui, tik užsimenama apie tai, kad 2006-06-08 paskolos sutartis gali būti nutraukta, tačiau nėra jokio įrodymo, kad 2006-06-08 paskolos sutartis yra vienašališkai nutraukta, laikytinas nepagrįstu. Šalių sudarytoje 2006-06-08 paskolos sutartyje Nr. 06-00110 nėra sąlygos įpareigojančios kredito davėją informuoti skolininką apie vienašališką sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto savininkų ne ginčo tvarka (CPK 558 straipsnio 1 dalis, CK 4.192 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad dokumentai ir duomenys, patikimai patvirtinantys teisę nukreipti skolos išieškojimą į įkeistą daiktą yra būtent hipotekos lakštas, kurio originalas pateikiamas pradėjus CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas procedūras, todėl teismas privalo išanalizuoti būtent šį dokumentą ir neprivalo bei neturi pareigos analizuoti nei skolos atsiradimo pagrindo, nei jos dydžio, nei kitų klausimų, susijusių su pagrindine prievole (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004).
Atskirai pažymėtina, kad byloje pateiktuose hipotekos lakštuose 8 punkte nurodoma, kad kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti įkeitimu užtikrintą prievolę prieš terminą, jeigu skolininkas pažeidė 2006-06-08 paskolos sutartyje Nr. 06-001100 nurodytas sąlygas (9-14 b. l.).
Šios aplinkybės ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankamos prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą ir priimti nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoti ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėti skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.
2006-06-08 paskolos sutartyje Nr. 06-001100 bei Hipotekos lakštuose (b. l. 4-6, 9-14) yra nurodytas skolininkas, kreditorius, įkeičiami daiktai, jo savininkas, bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas, įkeitimu užtikrinta prievolė, jos dydis ir įvykdymo terminas. Įregistravus hipoteką preziumuojama, kad hipotekos lakšto duomenys yra teisingi, išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 4.185 str. 5 d.). Apelianto argumentą, kad teismas nenustatė, nuo kada paskolos sutartis yra nutraukta, kokie konkretūs ir kokių mokėjimų terminai yra pradelsti, kolegija laiko nepagrįstu, nes bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo dydžio), nėra nagrinėjami LR (CPK 542 str. 1 d., 2007-05-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo ir mokėjimo terminų pradelsimo nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų.
Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad Hipotekos skyrius prie Šiaulių miesto apylinkės teismo procesinių teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, nepažeidė, atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Hipotekos skyriaus prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Regina Agota Gutauskienė
Teisėjai Rasa Bartašienė
Egidijus Mockevičius