Baudžiamoji byla Nr. 1-1833-1015/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27330-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,

sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,

kaltinamajam V. J.,

kaltinamojo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

nukentėjusiajai V. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Raseinių r., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gaunantis neįgalumo pensiją, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būtų namuose, neatlygintinai išdirbti 80 val.; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – galutinė bausmė 40parų arešto,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

V. J., mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui, o būtent:

jis 2016 m. birželio 11 d. apie 12.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,08 ‰ girtumo laipsnis), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė seseriai V. Ž. į veidą bei du kartus kaire ranka sudavė į pakaušį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

V. J., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. birželio 11 d. apie 11.30 val. parėjo namo, išgėręs, gyvena su mama. Sesuo atvažiuoja kiekvieną dieną prižiūrėti mamą, tada sesuo atvažiavo ir pasakė, kad jis yra išgėręs, jis atsakė, kad ne jos reikalas, tada sesuo jį pastūmė, jis nukrito, kadangi buvo neblaivus, nelabai atsimena, bet prisipažįsta, kad galėjo suduoti seseriai į galvą ranka, taip pat kaire ranka į pakaušį. Nurodė, kad labai gailisi, turi tik mamą ir seserį. Sesuo atvažiuoja pas juos, prižiūri mamą, tvarko namus, jis irgi tvarko, bet daugiau tvarko sesuo, taip pat ji kartais gamina valgyti, kartais atveža pagaminusi. Paaiškino, kad išgėrė trise 2 butelius, t. y. 1 litrą degtinės, parūkė ir apsvaigo, kadangi jam negalima gerti alkoholio, vartoja ir vaistus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. birželio 12 d. V. J. parodė, kad gyvena kartu su motina M. J.. Sesuo V. Ž. kartu su jais negyvena, bet ji kasdien atvažiuoja, nes reikia prižiūrėti motiną, kuri yra 1927 m. gimimo. Sesuo pabūna pusę dienos ir išvažiuoja pas save namo. Sesuo suleidžia motinai vaistus, padaro perrišimus, sutvarko butą. Motina duoda pinigų, tai ji nueina nuperka maisto. Jis išgeria, dėl to su seserimi dažnai kyla konfliktai. Vakar žodis po žodžio ir kilo konfliktas. Jis buvo išgėręs. Sesuo užėjo pas į kambarį, o jis norėjo ją pulti. Tuomet sesuo jį pastūmė. Ar seseriai trenkė per veidą, neatsimena, nes buvo stipriai išgėręs. Nei motinai, nei seseriai negrasino. Butas, kuriame gyvena, priklauso motinai. Jis yra ten prirašytas, o sesuo neprirašyta. Sesuo turi savo butą Naugarduko gatvėje, Vilniuje. Motina surašiusi testamentą, pagal kurį po jos mirties butas atitenka jam ir seseriai. Dėl to buto jis su seserimi nuolat ir pykstasi. Vakar, konflikto metu, motina buvo namie, bet ji buvo savo kambaryje, mano, kad konflikto ji negirdėjo. Jo niekas iš buto nevaro, bet jis taip suprantu, kad viskas eina link to. Jis išeitų, bet neturi, kur gyventi ir neturi, kur išeiti. Gauna neįgalumo pensiją (b. l. 19).

Papildomos apklausos metu V. J. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo mažai ką prisimena, nes buvo labai girtas, bet tikrai prisipažįsta, kad galėjo seseriai sukelti fizinį skausmą, nes tarp jų vyko konfliktas dėl turto dalybų, nes ji nori po mamos mirties pasiimti butą. Kadangi buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, taigi neatmeta galimybės, kad seserį stumtelėjo bei kumščiavo į galvą. Dėl šio konflikto ir seseriai sukelto fizinio skausmo labai gailisi. Yra teistas dėl fizinio skausmo sukėlimo motinai, išgėręs nevaldo savo veiksmų. Namuose dar buvo jų motina Marija, kuri konflikto nematė, ji buvo savo kambaryje, tačiau konfliktą matė girta sesers draugė Tania, jos duomenų nežino, jų su sese konflikto metu, minėta draugė jį pastūmė, nuo ko jis susižalojo nugarą (b. l. 24).

Nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad ji buvo pas motiną namie, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jos brolis V. J. atėjo apie 9.30 val. būdamas neblaivus į motinos butą. Pradėjo iškart įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji bandė jį nuraminti, tačiau jis jos neklausė ir trenkė jai vieną kartą dešine ranka su kumščiu į kairį žandą. Su kaire ranka sudavė į pakaušį du kartus, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji, siekdama išvengti sunkesnių sužalojimų, išbėgo į laiptinę ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai sulaikė jos brolį. Jos mama matė visą įvykį, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos šiuo metu jos apklausti nėra galimybės. Jos brolis smurtauja nebe pirmą kartą, už tai yra teistas. Prašo imtis priemonių, kad ji ir jos mama būtų apsaugotos nuo jos brolio (b. l. 9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. Š. 2016 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016 m. birželio 11 d. apie 12.00 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) smurtauja neblaivus brolis. Atvykus nustatyta, kad policiją kvietė V. Ž., nustatyta, kad 2016 m. birželio 11 d. apie 10.00 val. tarp V. Ž. ir jos brolio V. J. kilo konfliktas, konflikto metu V. J. grasino susidorojimu jai ir jos motinai M. E., V. J. tapo agresyvus ir su kumščių trenkė V. Ž. į veidą. V. Ž. paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė smūgiu su kumščiu į veidą (b. l. 6-7).

Alkotesterio kvitas patvirtina, kad V. J. 2016 m. birželio 11 d. 13.01 val. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas (b. l. 29).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma minėtų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šių įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2016 m. birželio 11 d. apie 12.00 val. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,08 ‰ girtumo laipsnis), konflikto metu vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė seseriai V. Ž. į veidą bei du kartus kaire ranka sudavė į pakaušį. Nors teisiamojo posėdžio metu V. J. nurodė, kad kadangi buvo neblaivus, neatsimena, kas tiksliai įvyko, tačiau įvertinus V. Ž. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje duomenis, bei aplinkybę, kad, kaip nurodė V. J., jis neneigia, kad nurodytus veiksmus jis galėjo atlikti, pripažintina, kad nurodytos faktinės aplinkybės yra įrodytos. Taip pat pripažintina, kad V. J. suduodant V. Ž., jis sukėlė jai fizinį skausmą. Kadangi V. J. pripažino, kad buvo neblaivus, nurodė, kad tai ir lėmė smūgių sudavimą, pripažintina, kad jo neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vertinant veikos kvalifikavimui pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį reikšmingą aplinkybę – tai, kad fizinis skausmas sukeltas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui – teismas pirmiausia pažymi, jog pagal Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Taigi atsižvelgiant į tai, kad V. Ž. yra V. J. sesuo, pripažintina, kad V. Ž. laikytina V. E. artimuoju giminaičiu Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies prasme.

Todėl įvertinęs visumą minėtų aplinkybių ir argumentų, teismas sprendžia, kad nurodytomis aplinkybėmis, vietoje ir būdu suduodamas smūgius V. Ž., t. y. mušdamas, V. J. sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui – seseriai V. Ž.. Taigi pripažintina, kad V. J. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. J., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinė, tyčinė (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta.

Kadangi kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 10 p.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi 2016 m. birželio 11 d. 13.01 val. jam nustatytas 2,08 promilių girtumo laipsnis, o iš V. J. parodymų nustatyta, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio ir lėmė nurodytų veiksmų atlikimą.

Atsižvelgtina ir į V. J. asmenybę: išsilavinimas – pagrindinis, nustatytas neįgalumas, gauna neįgalumo pensiją, administracine tvarka baustas, nuobaudos negaliojančios (b. l. 34-35). Teismas taip pat pažymi, kad V. J. teistas du kartus už analogišką nusikalstamą veiką, įvykdytą motinos M. E. atžvilgiu (b. l. 36-41).

Įvertinęs minėtas aplinkybes, reikšmingas skiriamos bausmės individualizavimui, spręsdamas klausimą dėl V. J. parinktinos bausmės rūšies, teismas pirmiausia akcentuoja minėtą aplinkybę, kad jis yra teistas du kartus už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu V. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamas veikas) buvo paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, nustatant tam tikrus įpareigojimus, tarp jų – įpareigojimą tam tikrą valandų skaičių išdirbti neatlygintinai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžiu V. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto. Taigi V. J. jau buvo skirtos švelnesnės BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmių rūšys, tačiau aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje jis vėl teisiamas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, leidžia vertinti, kad šios bausmės nepasiekė Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, todėl yra pagrindas šiuo atveju skirti jam griežtesnę – t. y. laisvės atėmimo bausmę. Šios bausmės dydis, įvertinus jau minėtas reikšmingas aplinkybes, nustatytinas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (BK BK 61 str. 2 d.). Skirtina bausmė, kadangi asmuo prisipažino kaltas ir byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641  straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Kita vertus, atsižvelgiant į nustatytą V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, taip pat aplinkybes, kad jam nustatytas neįgalumas, į jo amžių bei sveikatos būklę, teismas visgi vertina, kad nagrinėjamu atveju dar yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, neskiriant realaus laisvės atėmimo ir nustatant atitinkamas pareigas, taip kaltinamajam suteikiant galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį, jo galimas pasekmes, teismas vertina, kad dar galima pasiekti kaltinamojo požiūrio pasikeitimo ir suvokimo, kad atitinkamų taisyklių būtina laikytis. Todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, atidėjimo laikotarpiu paskiriant V. J. pareigas, numatytas Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktuose. Pažymėtina, kad kaltinamojo elgesys tokiu būdu bus prižiūrimas probacijos tarnybos ir V. J. nepateisinus jam parodyto teismo pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas.

Į bausmės laiką įskaitytinas V. J. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. birželio 11 d. 12.00 val. iki 2016 m. birželio 13 d., 10.18 val. (b. l. 15, 28), t. y. 2 paros (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš V. J. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 34,74 eurus. A. A. Svila buvo paskirtas V. J. gynėju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kadangi byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Todėl teismas, siekdamas užtikrinti, kad nebūtų paneigiama būtinojo gynėjo dalyvavimo instituto esmė, atsižvelgdamas taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį – minėta, kad jam nustatytas neįgalumas, gauna neįgalumo pensiją, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš V. J. nepriteistinos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. J. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. birželio 11 d. 12.00 val. iki 2016 m. birželio 13 d., 10.18 val. (b. l. 15, 28), t. y. 2 paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir skirti jam šias pareigas: visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 75 str. 2 d. 7 p.); visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (34,74 eurų) iš V. J. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja              Ingrida Mikužytė