Civilinė byla Nr. 2-883/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 129.22.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono, teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. Š. atstovo Valstybinių ir privačių įmonių
profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m.
kovo 18 d. nutarties, kuria buvo išspręstas teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo
klausimas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Atsakovas UAB „Yazaki
Wiring Technologies Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį
raštą permokėtos 94 018,04 Lt sumos susigrąžinimui. Nurodė, kad ieškovei G. Š. jis yra sumokėjęs 147 727,62 Lt, nors iki 2010 m.
balandžio 1 d. turėjo sumokėti 53 709,58 Lt.
Klaipėdos apygardos
teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi nutarė atgręžti sprendimo vykdymą ir
priteisti iš ieškovės G. Š. atsakovui UAB „Yazaki Wiring
Technologies Lietuva“ 94 018,04 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovas įvykdė
Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį, nors Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2009 m. balandžio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio
3 d. nutartimis ji buvo keičiama, dėl ko būtina išspręsti sprendimo atgręžimo klausimą.
Teismas, nustatęs, kad ieškovei G. Š. mokėjimo nurodymais buvo
pervesta 147 727,62 Lt, nors iki 2010 m. balandžio 1 d. turėjo būti sumokėta 53
709,58 Lt suma (50 000 Lt neturtinės žalos, 1900,20 Lt gydymo išlaidų, 1523,54
Lt negautų pajamų ir 285,84 Lt periodinių išmokų), sprendė, kad, atgręžiant
sprendimo įvykdymą, iš ieškovės G. Š. atsakovui UAB „Yazaki
Wiring Technologies Lietuva“ turi būti priteista 94 018,04 Lt (CPK 760 str. 1
d., 760 str. 3 d.).
Ieškovės G. Š. atstovas Valstybinių
ir privačių įmonių profesinė sąjunga atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo
2010 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir sprendimo atgręžimo klausimą išspręsti
iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo
nutartis buvo priimta pažeidžiant materialiosios teisės normas. Teismas, spręsdamas
sprendimo atgręžimo klausimą, turėjo vadovautis DK reikalavimais. DK 224 straipsnyje yra
nustatyti išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta,
kad iš darbuotojo negalima išieškoti permokėto ar neteisingai pritaikius įstatymą
apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus klaidos padarymo atvejus. DK 225
straipsnyje yra nustatytas išskaitų iš darbo užmokesčio apribojimas. Tai
reiškia, kad, atliekant išskaitymą iš darbo užmokesčio ar jam prilyginamų sumų (nagrinėjamu
atveju – atsakovo faktiškai vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą sumokėtos žalos
atlyginimo sumos), maksimalus išskaitomos sumos dydis yra ribojamas.
2. Teismas pažeidė CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4
punkto nuostatą, pagal kurią negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos
sumos, kurios buvo be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar
gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam
prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba
nebuvo padaryta sąskaitybos klaida. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, šia
norma nesivadovavo, nesiaiškino joje nurodytų sąlygų.
3. Teismas netinkamai išsprendė atsakovo
pareiškimo dėl įvykdymo atgręžimo priėmimo klausimą, kadangi priėmė procesinių
dokumentų turinio ir formos reikalavimų neatitinkantį atsakovo pareiškimą –
dokumente nenurodyti dalyvaujantys asmenys, jiems neįteikti dokumentų nuorašai,
nenustatyta, ar pareiškimą parašęs asmuo turi įgalinimus tai atlikti, prašoma
išduoti vykdomąjį raštą, o teismas sprendė sprendimo atgręžimo klausimą. Atsakovas
nepateikė pareiškimo nuorašų profesinei sąjungai, o tai sutrukdė pateikti atsiliepimą
bei nurodyti prieštaravimo motyvus. Šių reikalavimų nesilaikymas sąlygojo nepagrįstos
teismo nutarties priėmimą.
4. Teismui pateiktas atsakovo pareiškimas nebuvo
apmokėtas žyminiu mokesčiu, nors, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kreipėsi į
teismą dėl turtinio ginčo (ginčijama suma – 94 018,04 Lt), jis, nebūdamas
atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turėjo tokią pareigą. Todėl teismas pareiškimą
priėmė ir išnagrinėjo, pažeisdamas reikalavimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.
Atsakovas UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“
atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti Valstybinių ir privačių įmonių
profesinės sąjungos atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti Klaipėdos
apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį nepakeistą. Apelianto argumentai,
jog sprendžiant sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą yra taikytinos DK normos,
yra atmestini, kadangi suma, kuri vykdant teismo sprendimą buvo permokėta, atsirado
iš deliktinių, o ne iš darbo teisinių santykių. Nėra jokio teisinio pagrindo
teigti, jog deliktinės atsakomybės pagrindu atlyginta žala yra prilyginama
darbo užmokesčiui. CK 6.241 straipsnis taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar
turto gavimo atvejais. Nagrinėjamu atveju atsakovas sumokėjo ieškovei 147
727,62 Lt ne savo valia, o įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Todėl ginčo
šalis sieja ne nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai, o permoka
atsirado vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2008
m. spalio 19 d. nutartis, su kuria atsakovas nesutiko, buvo įvykdyta tik gavus antstolio
raginimą. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog priimant skundžiamą nutartį, buvo
pažeistos proceso teisės normos. Apeliantas kaip ieškovės atstovas dalyvavo sprendžiant
sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą. Vadovaujantis CPK 761 straipsnio 2
dalimi, pareiškimas dėl įvykdymo atgręžimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs teismo sprendimo
įvykdymo atgręžimo klausimas po to, kai, atsakovui UAB „Yazaki Wiring
Technologies Lietuva“ įvykdžius įsiteisėjusį apeliacinės instancijos teismo
sprendimą, ir bylą išnagrinėjus kasaciniame teisme, o dėl dalies reikalavimų –
pakartotinai apeliacinės instancijos teisme, sumažėjo iš atsakovo UAB „Yazaki
Wiring Technologies Lietuva“ ieškovės G. Š. naudai priteistų
pinigų suma. Civilinėje byloje, kurioje yra kilęs sprendimo įvykdymo atgręžimo
klausimas, buvo sprendžiamas atsakovo, kaip darbdavio, turtinės ir neturtinės
žalos atlyginimo klausimas, ieškovei G. Š. susirgus
profesine liga (DK 249 str., 250 str.).
Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis –
atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki
teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo ar
kasacinio teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei
buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas
principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas
daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis,
įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo
priėmimo.
Sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuoja CPK 760-762
straipsniai. Sprendimo įvykdymo atgręžimas CPK 760 straipsnio 1 dalyje
apibrėžiamas kaip grąžinimas atsakovui visko, kas iš jo buvo išieškota ieškovo
naudai pagal panaikintą jau įvykdytą teismo sprendimą, t. y. jeigu panaikinamas
sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį
arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui
turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo
išieškota ieškovo naudai. Pagal CPK reglamentavimą sprendimų įvykdymo atgręžimo
institutas iš esmės ribojamas tik bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis
išieškojimo. Tokiose bylose atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada
panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais
duomenimis arba suklastotais dokumentais (CPK 762 str. 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB
„Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu siekė
susigrąžinti tai, kas iš jo išieškota vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2008
m. lapkričio 19 d. nutartį (teismo nutartimi priteistą 100 000 Lt
neturtinės žalos atlyginimą, 17 451,62 Lt turtinės žalos atlyginimą
ir už atitinkamą laikotarpį priskaičiuotų mokėtinų periodinių išmokų sumą
(1044 Lt/mėn.)). Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas
iki bylos išnagrinėjimo ieškovei G. Š. pervedė 147 727,62
Lt, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį ir
Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį iki 2010 m.
balandžio 1 d. turėjo sumokėti 53 709,58 Lt, tai padarė išvadą, jog iš ieškovės
atsakovo naudai priteistina 94 018,04 Lt atsakovo permokėta pinigų suma (147
727,62 Lt – 53 709,58 Lt).
Ieškovės G. Š. vardu atskirąjį
skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties teisėtumo ir
pagrįstumo pareiškusios Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos
skundo pagrindą sudaro argumentai dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo
negalimumo, kurį, apelianto manymu, sąlygoja DK 224 straipsnio 3 dalyje
įtvirtintų pagrindų, kai galimos išskaitos iš darbo užmokesčio, nagrinėjamu
atveju nebuvimas, DK 225 straipsnyje įtvirtinti išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio
apribojimai bei būtinybė taikyti CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą,
numatančią sumų, be pagrindo išmokėtų kaip dėl sveikatos sužalojimo
atsiradusios žalos atlyginimas, jei gavėjas veikė sąžiningai, išreikalavimo
negalimumą.
Pažymėtina, jog DK 224-226 straipsnių normos,
reglamentuojančios išskaitų iš darbo užmokesčio atlikimą, neturi teisinės
reikšmės sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. Jos galėtų būti taikomos
vykdymo proceso metu, atliekant ieškovo (skolininko) atsakovui (išieškotojui) grąžintinos
pinigų sumos išieškojimą pagal išduotą vykdomąjį raštą iš ieškovo (skolininko)
darbo užmokesčio ir kitų pajamų po to, kai buvo atgręžtas teismo sprendimo
įvykdymas.
Sprendžiant sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą,
nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančios CK šeštosios knygos III
dalies XX skyriaus 6.237-6.242 straipsnių normos nėra taikomos. Be teisinio
pagrindo įgyto turto išreikalavimas – tai savarankiškas pažeistų civilinių
teisių gynybos būdas, naudojamas siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį,
pasižymintis subsidiarumu, kadangi asmuo juo gali pasinaudoti tik tuo atveju,
kai turtas negali būti išreikalautas kitais pažeistų civilinių teisių gynybos
būdais. Kadangi proceso teisės normos suteikia galimybę atsakovui išreikalauti
iš ieškovo visa tai, kas buvo išieškota jo naudai pagal panaikintą teismo
sprendimą, pasinaudojant sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu (CPK 760-762
straipsniai), atsakovui naudojantis šiuo proceso teisės normų įtvirtintu pažeistų
teisių gynybos būdu, CK teisės normos, reglamentuojančios asmens teisę
išreikalauti iš kito asmens be teisinio pagrindo įgytą turtą kaip savarankišką
prievolinį pažeistų teisių gynybos būdą (CK 6.237-6.242 str.), nėra taikomos.
Apelianto atskirojo skundo pagrindą taip pat sudaro
argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų, teismui sprendžiant pareiškimo dėl
įvykdymo atgręžimo priėmimo klausimą bei nagrinėjant patį pareiškimą. Apeliantas
nepagrįstai nurodo, jog atsakovo pareiškimas turėjo būti apmokėtas žyminiu
mokesčiu, kadangi, vadovaujantis CPK 761 straipsnio 2 dalimi, pareiškimas dėl
įvykdymo atgręžimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Vadovaujantis CPK 329
straipsnio 1 dalimi, proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų
pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio
pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apelianto nurodyti proceso
teisės normų pažeidimai, susiję su pareiškimo neatitikimo procesinių dokumentų
turinio ir formos reikalavimams (CPK 111 str., 113 str.) (nenurodyti dalyvaujantys
byloje asmenys, nepateiktas reikiamas procesinių dokumentų nuorašų skaičius)
neturėjo įtakos klausimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo neteisingam išsprendimui.
Nors atsakovo UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ pareiškime yra
suformuluotas prašymas išduoti vykdomąjį raštą permokėtos 94 018,04 Lt sumos susigrąžinimui,
tačiau iš pareiškimo pagrindą sudarančių aplinkybių matyti, jog atsakovas siekė
sprendimo įvykdymo atgręžimo, ką teismas pagrįstai ir sprendė. Nors kartu su teismo
pranešimu ieškovei apie 2010 m. kovo 15 d. teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas
teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, nebuvo išsiųsti atsakovo
pareiškimo nuorašai bei nenustatytas terminas atsiliepimams pateikti, tačiau tiek
ieškovė G. Š. , tiek Valstybinių ir privačių įmonių
profesinės sąjungos atstovas dar iki teismo posėdžio susipažino su byla, o
ieškovei atstovaujančios profesinės sąjungos atstovas dalyvavo teismo posėdyje (3
t., b.l. 28-30). Be to, ieškovė G. Š. ir jos atstovas
pasinaudojo teise apskųsti galimai neteisėtą ir nepagrįstą pirmosios
instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka ir atskirajame skunde išdėstyti
nesutikimo su atsakovo pareiškimu bei teismo nutartimi argumentus. Apeliacinės
instancijos teismas šioje nutartyje įvertino ieškovės argumentus. Todėl nagrinėjamu
atveju nėra pagrindo teigti, jog sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas buvo
neteisingai išspręstas dėl galimo rungimosi, dispozityvumo ar šalių procesinio
lygiateisiškumo principų pažeidimo.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių
skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad
skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl
ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo
(LR CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Driukas
Danutė Milašienė
Egidijus
Žironas