Bylos Nr. e2-1842-905/2020
Proceso Nr. 2-68-3-30144-2019-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.5.1.2.9; 2.1.5.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,
teismo posėdžio sekretorė Arūnė Bernatonytė,
dalyvaujant ieškovo atstovei teisininkei Žyvilei Rimšienei ir
atsakovo atstovui advokatei P. J.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo biudžetinės įstaigos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Darbasta“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Aukštaitijos matininkų biuras“.
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5782,26 Eur nuostolių už netinkamai suteiktą paslaugą ir penkių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovo, šalys sudarė 2014 m. vasario 28 d. statybos ekspertizės paslaugos teikimo sutartį, pagal kurią atsakovas suteikė atitinkamų gatvės nutiesimo darbų išvados pateikimo paslaugą, o ieškovas už suteiktą paslaugą sumokėjo 19 965 Lt (5782,26 Eur). Ieškovo teigimu, šalių sutartyje iš viso neaptarta, kam gali būti naudojamos ekspertizės išvados, o esminė aplinkybė buvo tai, kad šios išvados turėjo būti tinkamos ir kokybiškos, t. y. kad apskritai turėtų įrodomąją reikšmę, kad ieškovas turėtų galimybę remtis ekspertizės išvadomis kaip vienu iš įrodymų. Ieškovas pažymėjo, kad jis gatvės tiesimo darbų rangovui pareiškė ieškinį dėl žalos, susijusios su apmokėjimu už realiai neatliktus darbus, atlyginimo, tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą paaiškėjo, kad atsakovo pateiktas ekspertizės aktas negali būti pripažintas patikimu ir teisėtu įrodymų šaltiniu baudžiamojoje byloje, nes ekspertizės atlikimui atsakovo pasitelkti asmenys neturėjo atitinkamo išsilavinimo ir kvalifikacijos dokumentų, be to, tam tikrų faktinių duomenų tikrumą savo parašu patvirtino ne tas asmuo, kuris nurodytas kaip pasirašantis asmuo. Nurodytoms aplinkybėms paaiškėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, ieškovui nebeliko svaraus pagrindo remtis ekspertizės aktu, nes dėl paaiškėjusių aplinkybių, kurios daro visus rangos darbų apskaičiavimus-matavimus netinkamais, neliko argumentų apskritai pagrįsti šio dokumento teisinę galią, taip pat jame fiksuotų duomenų gynimą ir šių duomenų prioritetą prieš kitus į baudžiamąją bylą pateiktus medžiagų skaičiavimus. Nors baudžiamojoje byloje ieškovo ieškinys ir paliktas nenagrinėtas, tačiau teismo nustatytos aplinkybės dėl netinkamos asmenų kvalifikacijos ir duomenis tvirtinusius asmenis akivaizdžiai varžo ieškovo galimybes reikšti turtinius reikalavimus atsakovo parengto dokumento pagrindu. Dėl to, ieškovo teigimu, jis negali naudotis ir vadovautis pateiktu ekspertizės aktu, tačiau atsakovas atsisako grąžinti 5782,26 Eur sumą, kurią ieškovas sumokėjo už atsakovo suteiktą nekokybišką ekspertizės paslaugą. Ieškovas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai negrindžiami ta aplinkybe, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atsakovas patikslino ekspertizės akte nurodytus matavimus. Anot ieškovo, atsakovo pateiktą ekspertizės aktą priėmė ne ieškovo sudaryta komisija, o šalių sutartį kuravęs ieškovo darbuotojas, todėl komisijos nesudarymas yra tik formalus šalių sutarties nevisiškas įvykdymas. Ieškovo nuomone, tiek vienas asmuo, tiek komisija net formaliai nebūtų galėję įvertinti dokumentus pasirašiusių asmenų parašų tikrumo bei ekspertizės akto sudėtinius darbus atlikusių asmenų kvalifikacijos. Ieškovo teigimu, apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo ne ekspertizės akto pateikimo jam metu, o 2019 m. birželio 10 d., kai baudžiamojoje byloje buvo priimta-įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismo nutartis.
Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą. Atsakovas pažymėjo, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje pareikštas ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, todėl jokie atsakovo ekspertizės duomenys tiek, kiek jie reikalingi sprendžiant dėl rangovo civilinės atsakomybės taikymo, net nebuvo tiriami. Taigi vien ta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje teismas nesirėmė atsakovo atliktu ekspertizės aktu būtent baudžiamajai atsakomybei taikyti, nepakankama šioje byloje ieškovui grindžiant ieškinio reikalavimus, t. y. ieškovas turi įrodyti ekspertizės neteisingumo faktą, kurį galėtų patvirtinti kitos atliktos ekspertizės duomenys arba įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame būtų konstatuoti prejudiciniai faktai dėl atsakovo atliktos ekspertizės neteisingumo ir civilinės atsakomybės taikymo negalimumo. Tai, kad atsakovo užsakymu kontrolinę geodezinę nuotrauką, kuri yra sudėtinė ekspertizės akto dalis, parengė ir matavimus atliko asmenys neturintys tinkamo išsilavinimo tokiems darbams atlikti, taip pat kad techninėje ataskaitoje duomenų teisingumą patvirtino ne tas asmuo, kuris nurodytas kaip tvirtinantis asmuo, atsakovo nuomone, nepaneigia ekspertizės akto teisingumo. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad sudaryta sutartimi šalys nesusitarė ir negalėjo susitarti dėl garantijų, kad atsakovo atliktos ekspertizės pakaks nusikalstamai veikai konstatuoti. Vien tai, kad baudžiamojoje byloje ekspertizės aktas nebuvo vertinamas kaip vienas iš įrodymų, atsakovo nuomone, nepatvirtina, kad akte nustatyti duomenys yra klaidingi, juolab kad reikalaujamų atlyginti nuostolių atsiradimą ieškovas sieja ne su atliktais klaidingais ekspertizės matavimais, o su tuo, kad ekspertizės aktas baudžiamojoje byloje nepriimtas kaip įrodymas. Atsakovas pabrėžė, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai ekspertizės akto nepripažino tinkamu įrodymu dėl to, kad pateikti kaltinamųjų kaltę grindžiantys įrodymai prieštarauja tarpusavyje, o ne dėl to, kad ekspertizės akte ir jo vėlesniame patikslinime nustatyti duomenys neatitinka tikrovės. Be to, šalių sutartimi ieškovas įsipareigojo savo įsakymu sudaryti komisiją, kuri turėjo priimti atsakovo paslaugą ir įvertinti jos atlikimo kokybę per 14 dienų nuo paslaugos rezultato pateikimo, tačiau ieškovas tokios komisijos nesudarė; jeigu tokia komisija būtų sudaryta, tai ieškovas būtų laiku pastebėjęs menamus ekspertizės akto trūkumus. Atsakovo nuomone, ieškovas praleido Civilinio kodekso 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuotinas nuo dienos, kai ieškovas galėjo ir turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, t. y. nuo nurodytos komisijos sudarymo. Be to, senaties terminas praleistas ir tuo atveju, jeigu jis būtų skaičiuojamas nuo 2017 m. balandžio 27 d., kai atsakovas pateikė ekspertizės akte nurodytos informacijos patikslinimą.
Trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti, o bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Trečiasis asmuo iš esmės palaikė atsakovo atsikirtimus į ieškinį.
Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Šalys 2014 m. vasario 28 d. sudarė žvyruotos Sprudeikos gatvės statybos ekspertizės paslaugos teikimo sutartį Nr. SŽ-247. Sutarties 1.1 punkte nustatyta, kad sutarties dalykas – žvyruotos Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą, atliktų darbų apmatavimas ir pirkimo medžiagos išvados (ekspertizės) pateikimas. Sutarties 4.1.1 punkte nustatyta, kad paslaugos teikėjas (atsakovas) atsako už tinkamą, kokybišką ir išsamų paslaugos atlikimą.
Šalių sutartyje nėra nuostatų dėl paslaugos teikėjo (atsakovo) sutartinės atsakomybės. Atsižvelgdamas į tai, nagrinėjamus ieškinio reikalavimus teismas vertina kaip pareikštus vadovaujantis, be kita ko, tiek bendrosiomis Civilinio kodekso 6.257-6.259 straipsnių, tiek specialiosiomis Civilinio kodekso XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ nuostatomis. Tai konstatavęs, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.724 straipsniu, nagrinėjamiems santykiams taikytinas 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
Spręsdamas, kada būtent šio termino eiga prasidėjo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrojo pobūdžio taisyklę teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo teisių pažeidimus grindžia tuo, kad tam tikrus ekspertizės darbus atliko reikalingos kvalifikacijos neturintys asmenys ir tam tikrų dokumentų tikrumą savo parašu patvirtino ne tas asmuo, kuris įvardytas-nurodytas kaip pasirašantis asmuo. Nustatydamas laiką, kada ieškovas galėjo ir turėjo sužinoti apie šias konkrečias aplinkybes, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, viena vertus, atsakovo atliktame akte (įskaitant jo priedus) nėra duomenų apie aptariamus matavimus atlikusių asmenų išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją (kvalifikacijos pažymėjimų turėjimą ar neturėjimą), juolab duomenų, kad vietoje dokumentuose nurodomo A. P. (A. P.) pasirašė D. P. (D. P.). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo ekspertizės akto perdavimo ieškovui. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad ieškovui perduotame ekspertizės akte nesant nurodytų duomenų, ieškovas negalėjo ir neturėjo sužinoti apie aptariamus ekspertizės akto trūkumus, kaip tokius.
Kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), matyti, kad apie šias faktines aplinkybes (kad darbus atliko reikalingos kvalifikacijos neturintys asmenys ir kad dokumentuose pasirašė kitas asmuo) ieškovui tapo žinoma ne vėliau kaip Šiaulių apylinkės teisme vykusio 2017 m. birželio 19 d. teisiamojo posėdžio metu. Pažymėtina, kad nurodytame posėdyje dalyvavo ieškovo atstovė. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-27-899/2017 2017 m. birželio 19 d. posėdžio protokolo matyti, kad apklaustas liudytojas D. P. (D. P.) nurodė, jog jo turėtas išsilavinimas nepakankamas atitinkamiems matavimams atlikti, jog nei jis, nei matavimo darbus kartu atlikinėjęs D. K. (D. K.) neturi reikiamų kvalifikacijos pažymėjimų, taip pat kad būtent D. P. pasirašė vietoje dokumentuose nurodyto kito pasirašančio asmens. Tokių faktinių aplinkybių subjektyvus sužinojimas (šių aplinkybių paaiškėjimas), teismo vertinimu, negali būti siejamas su jų įforminimu-patvirtinimu teismo procesiniame sprendime (nagrinėjamu atveju – nuosprendyje). Aiškinant priešingai, galėtų susidaryti netoleruotina situacija, leidžianti ieškovui teigti, kad jis iš viso apie aptariamas faktines aplinkybes nesužinojo (jeigu teismo nuosprendyje šios aplinkybės nebūtų nurodytos expressis verbis). Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad ieškovas yra viešasis juridinis asmuo, kuriam atstovauja darbuotojai profesionalūs teisininkai. Dar ir dėl šios priežasties teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad apie savo teisių pažeidimą (t. y. būtent apie faktines aplinkybes, kad dalį darbų atliko reikalingos kvalifikacijos neturintys asmenys ir kad tam tikrų dokumentų tikrumą savo parašu patvirtino ne tas asmuo, kuris nurodytas kaip pasirašantis asmuo) ieškovas sužinojo tik įsiteisėjus baudžiamojoje byloje priimtiems teismų procesiniams sprendimams. Taigi apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo (bent jau galėjo ir turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2017 m. birželio 19 d., todėl būtent nuo nurodytos datos skaičiuotinas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
Nagrinėjamą ieškinį ieškovas pareiškė (tik) 2019 m. spalio 9 d. Tai reiškia, kad vienerių metų senaties terminas praleistas daugiau negu vieneriais metais. Ieškovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu neprašė šio termino atnaujinti, laikėsi procesinės pozicijos, kad šis terminas nepraleistas. Ieškovui nenurodžius aplinkybių (svarbių priežasčių), dėl kurių terminas galėtų būti atnaujinamas, teismas tokių aplinkybių-priežasčių nenustato ir ex officio įvertinęs bylos aplinkybių visumą. Šiuo aspektu vien tik ieškovo klaidingas įsitikinimas, jog nagrinėjamą ieškinį jis galėjo reikšti tik įsiteisėjus baudžiamojoje byloje priimtiems teismų procesiniams sprendimams, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog terminas praleistas (ir, neva, todėl atnaujintinas) vien tik dėl ieškovo subjektyvios klaidos, t. y. dėl klaidingo įsitikinimo ir (arba) dėl klaidingo faktinės situacijos teisinio įvertinimo. Pakartotina, kad ieškovas yra viešasis juridinis asmuo, kuriam atstovauja darbuotojai profesionalūs teisininkai, todėl, teismo vertinimu, būtų neteisinga ir nesąžininga (atsakovo atžvilgiu) pakankamai dideliu mastu praleistą terminą atnaujinti dėl ieškovo subjektyvios klaidos, juolab kad tokios klaidos ieškovas ir nenurodė-neįrodinėjo (CPK 12, 178 straipsniai). Nenustačius pagrindų atnaujinti praleistam senaties terminui, ieškinys atmetamas pritaikant praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Kadangi ieškinio senaties termino praleidimas yra pakankamas-savarankiškas teisinis pagrindas ieškiniui atmesti, tai kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja-neaptaria (CPK 265 straipsnis). Visgi siekiant teisinio aiškumo-apibrėžtumo, papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą, ieškovui tenka procesinė pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp reikalaujamų atlyginti nuostolių (žalos) ir konkrečių neteisėtų veiksmų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad baudžiamosiose ir civilinėse bylose taikomos skirtingos įrodinėjimo taisyklės ir skirtingi reikalavimai įrodymams (įrodinėjimo priemonėms). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad atsakovo atliktam-pateiktam ekspertizės aktui kaip įrodymui baudžiamojoje byloje gali būti keliami vienokie (griežtesni) reikalavimai sprendžiant dėl asmenų baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai savaime nereiškia, kad tokie patys (griežtesni) reikalavimai būtų taikomi civilinėje byloje nagrinėjant ieškovo reikalavimus. Tai konstatavęs, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad aptariamas ekspertizės aktas buvo teismų išnagrinėtas ir juolab atmestas (įvertintas kaip netinkamas įrodymas) būtent civilinės atsakomybės taikymo kontekste. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas įrodė priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) tarp nurodomų atsakovo veiksmų (sutarties pažeidimo pateikiant, ieškovo teigimu, nekokybišką ekspertizės aktą) ir ieškovo nuostolių (žalos). Taip pat trumpai atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių sutartyje (sutarties 3.1.7 punkte) įtvirtinta atsakovo pareiga bendradarbiauti su ieškovu, koreguoti paslaugos rezultatą be papildomo užmokesčio, atsižvelgiant į ieškovo pastabas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio ir netgi pačios žalos kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų tuo aspektu, kad atsakovas paaiškėjusius ekspertizės akto (jo sudėtinių dalių) trūkumus gali pašalinti-ištaisyti, atitinkamai „koreguodamas“ ekspertizės aktą, kaip tai nurodyta sutarties 3.1.7 punkte. Nors šiuo aspektu ieškovas ir teigė, kad šiuo metu jau nėra galimybės iš naujo atlikti matavimų dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių (kelio dangos įprasto dėvėjimosi), tačiau atsakovas laikėsi priešingos procesinės pozicijos ir nurodė, kad vis dar yra faktinės galimybės iš naujo atlikti matavimus. Atsižvelgdamas į tai ir neturėdamas papildomų įrodymų, teismas, viena vertus, aptariamus abiejų šalių paaiškinimus (dėl galimumo ar negalimumo atlikti naujus matavimus) vertina kaip neįrodytas prielaidas. Kita vertus, atsakovo atsakomybės sąlygas (be kita ko, galimybės atlikti naujus matavimus nebuvimą) įrodyti privalo ieškovas, todėl darytina išvada, kad ieškovas ir šiuo aspektu neįrodė vienos iš atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
Priimant sprendimą ieškinį atmesti, iš ieškovo priteisiama atsakovui 2541 Eur, o trečiajam asmeniui 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, todėl šios išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.
Teismo išvada
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Darbasta“, j. a. k. 123436424, iš ieškovo biudžetinės įstaigos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188771865, 2541 (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos matininkų biuras“, j. a. k. 155981856, iš ieškovo biudžetinės įstaigos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188771865, 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vitalijus Abramovičius