Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1739-467-2012].docx
Bylos nr.: 2S-1739-467/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
ĮMONIŲ ADMINISTRAVIMO SISTEMA 125931299 Skolininkas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl individualių darbo santykių
Bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Atsisakymas priimti ieškinį:
Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka:
Bylų dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimas

Civilinė byla Nr.2S-1739-467/2012

Teisminio proceso Nr.2-02-3-06004-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.3.; 122.3., 122.4., 122.5., 128.17.

                                           (S)




VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. spalio 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės Z. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, civilinėje byloje pagal kreditorės Z. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, išieškant skolą iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių administravimo sistema“. 

 

Teismas   

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Kreditorė Z. B. 2012 m. liepos 18 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama išduoti teismo įsakymą ir iš skolininko UAB „Įmonių administravimo sistema“ priteisti 40 000 Lt darbo užmokesčio bei 3 000 Lt delspinigių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartimi kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis nustatė, jog kreditorę ir skolininką siejantys darbo santykiai nėra nutrūkę, ir konstatavo, jog ginčai, kilę tarp kreditorės ir skolininko, turi būti nagrinėjami pagal individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką. Kreditorė nepateikė duomenų, kad ji įstatymų nustatyta tvarka ir forma kreipėsi į darbo ginčų komisiją, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Kreditorė Z. B. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, jog teismas netinkamai supranta procesinės ir materialinės teisės normas, nepagrįstai tapatina darbo sutarties ginčo klausimą su darbo užmokesčiu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo apskųstajai nutarčiai panaikinti.

Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditorės Z. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir grąžino jį kreditorei CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu – kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Kaip matyti iš kreditorės pareiškimo, ji prašė pirmosios instancijos teismo priteisti jai iš skolininko UAB „Įmonių administravimo sistema“ 40 000 Lt darbo užmokesčio ir 3 000 Lt delspinigių. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis kreditorės darbo santykiai su UAB „Įmonių administravimo sistema“ pareiškimo padavimo teismui dieną (2012 m. liepos 18 d.) pasibaigę nebuvo (b.l. 2).

Darbo kodekso 289 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos. Darbo kodekso 295 straipsnyje nustatyta, kokie ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme. Šioje normoje nenustatyta, kad ginčas dėl darbo užmokesčio priteisimo, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo nėra nutrūkę, nagrinėjamas tiesiogiai teisme. Tai reiškia, kad šiuo atveju darbo ginčo nagrinėjimas priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai, darbuotojas dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo turi privalomai kreiptis į ją (DK 289 str.) ir, tik esant DK 293 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, gali kreiptis į teismą. Kreditorė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie tai, kad ji įstatymų nustatyta tvarka ir forma kreipėsi į darbo ginčų komisiją, t.y. kad ji laikėsi šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti jos pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir grąžinti jį kreditorei (CPK 137 str. 2 d. 3 p., 412 str., 432 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Atskirajame skunde kreditorė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina materialinės teisės normas, dėl ko nepagrįstai tapatina darbo sutarties ginčo klausimą su darbo užmokesčiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliante. Darbo kodekso 285 straipsnyje numatyta, jog individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas Darbo kodekso XIX skyriuje nustatyta tvarka. Kaip matyti iš į bylą pateiktos darbo sutarties, joje buvo susitarta dėl darbo užmokesčio, todėl apeliantės ginčas su darbdaviu dėl darbo sutartyje susitarto darbo užmokesčio mokėjimo, kai darbo santykiai nėra nutrūkę, privalomai turi būti iš pradžių nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje. Tai iš esmės taip pat konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino materialinės teisės normas, dėl ko apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.  

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

             

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                                                                         Alma Urbanavičienė

 


Paminėta tekste:
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • DK
  • CPK