Baudžiamoji byla Nr. 1-37-659/2013
Proceso Nr.1-31-1-00459-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.3.;1.1.7.2.7.;
(S)
1.1.10.1.; 2.3.6.4.2.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 28 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė,
sekretoriaujant Linai Beniušienei,
dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,
nukentėjusiajam V. S.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) auto krautuvo vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t o :
S. S. nesunkiai sužalojo šeimos narį, o būtent:
jis, 2012-03-25 laikotarpiu nuo 23:00 val. iki 23:40 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie baro „Memelis“, Žvejų g. 4a, Klaipėdoje, sudavė V. S. kumščiais ne mažiau 3 kartų į veidą, spyrė ne mažiau 3 kartų į krūtinės ir galvos sritį, padarydamas šiuos sužalojimus: veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimu kairės akies vokuose, poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą, muštinę žaizdą ir kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje iš dešinės, apatinio kairiojo 33 danties sumušimą, poodinę kraujosruvą kairės alkūnės išoriniame paviršiuje, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu S. S. padarė nukentėjusiajam V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-03-25 buvo bare kartu su V. S., išgėrė po bokalą alaus ir pamatė, kad nebeturi pinigų, nes prieš tai jo namuose buvo išgėrę apie tris butelius vyno. Namuose gėrė iš jo pinigų, o po to pėstute nuėjo į barą „Memelis“. Pasivaikščiodami ėjo apie 30 minučių, gal prieš tai kažkur dar buvo užsukę. Pritrūkę pinigų su V. S. išėjo iš baro. Jis išsikvietė taksi, nuvažiuoti namo ir paimti pinigų, V. S. pasiliko jo laukti prie baro. Savo pasą kaip užstatą buvo palikęs bare. V. S. palydėjo jį prie taksi, bet į taksi nesėdo. Parvažiavęs į namus paėmė pinigus ir taksi grįžo į barą atsiskaityti. Grįžus su taksi prie baro jį pasitiko V. S. ir pasakė - „Duok pinigus, parnešiu pasą“, jam davė 50 litų. Nesulaukęs V. S., pareinančio su jo pasu, išlipo iš taksi, o taksistas tuo metu pastatė mašiną tolėliau nuo baro, kad kamera „neužkabintų“. V. S. nuėjęs į barą susimokėjo ir paėmė iš baro kaip užstatą paliktą jo pasą. Bare jis užtruko apie 5 minutes, tačiau grįžęs nuo girtumo vos laikėsi ant kojų, gal bare dar išgėrė. V. S. jam padavė pasą, o jis paprašė atiduoti grąžą. Tačiau V. S. norėjo dar išgerti, jis buvo labai girtas ir su juo pasidarė nebeįdomu, todėl jį nuvedė prie taksi, kad važiuotų namo, o pats namo ėjo pėsčiomis. V. S. prie taksi paliko su pinigais ir sveiką, nieko jam nedarė. Nueidamas pamatė, kad V. S. sugalvojo nusišlapinti ant taksi durų. Taksistas išlipęs iš automobilio, čiupo V. S. už pakarpos ir parvertęs trinktelėjo, po to sėdo į taksi ir nuvažiavo. Po šio įvykio praėjus nemažai laiko su V. S. grįžęs iš kaimo vaišinosi alkoholiu. Po to, jį pakvietė į svečius pas save dar išgerti alaus ir vyno. Tada V. S. jam papasakojo, kad apšlapino taksi ir dar pasakė, -„ kai gaus 2000 litų, kartu juos pragers, tik mamai nesakyk“. V. S. žinojo priežastį, dėl ko jį sumušė taksistas. Kai iš sausio 3 d. į 4 d. gėrė kartu su V. S., jis papasakojo jam visą tiesą ir jis su V. S. susitaikė. Kol dar vyko bylos tyrimas, V. S. jo paprašė 500 Lt ir pasakė, kad jei pinigus gaus, tuomet atsiims iš tyrėjos pareiškimą. V. S. visą savaitę jam skambino dėl pinigų, nes tyrėja davė savaitę laiko, tačiau negavęs laiku algos, nesumokėjo V. S. 500 Lt ir byla nukeliavo į teismą. Dėl V. S. sumušimo jis nekaltas, bet būtų jam sumokėjęs tuos 500 Lt, nes V. S. negauna jokių pajamų. V. S. kaltina jį dėl sumušimo, tačiau jis nematė, kas jį mušė, nes taksistas paėmęs jį už pakarpos pargriovė ant žemės. Įvykio jis nematė, bet taip įsivaizduoja. Taksistas matė, kad jaunuolis yra girtas, bet nežinojo, kad psichiškai nesveikas. Koks taksi, stovėjo šalia „Memelio“ baro jis neatsimena. Duodamas tyrėjai parodymus ne viską prisiminė, tačiau pabuvęs kelias savaites blaivas pergalvojo visas įvykio aplinkybes. Su V. S. visada sutarė ir nėra per 10 metų su juo susimušęs ir dabar gražiai bendrauja, vienas kitą pavaišina. Nedarė V. S. įtakos, kad jis keistų parodymus.
Nukentėjusysis V. S. parodė, jog S. S. jam paskambino ir paprašė susitikti. Atvažiavęs pas jį į namus, rado jau „įkalusį“, namie kartu dar išgėrė vyno ir išėjo pasivaikščioti į parką, po to nuėjo į kavinę ir pasiėmė po bokalą alaus. Sigitas pasiėmė dar ir kavos. Tą kartą pas S. S. atvažiavo blaivas, o Sigitas buvo jau išgėręs, su juo dar išgėrė vyno, gėrė ir parke, po to nuėję į barą užsisakė alaus, tačiau jis girtas nesijautė. Barmenui padavus sąskaitą S. S. apsižiūrėjo, kad nepasiėmė pinigų. Jis pasakė, kad bare užstatys pasą ir nuvažiuos su taksi namo pasiimti pinigų. Taksi stovėjo prie „Ikiuko“ parduotuvės. Kartu su S. S. su taksi nuvažiavo į j o namus, pasiėmę pinigus grįžo į barą. S. S. davė jam 50 litų ir jis nuėjo į barą atsiskaityti. Sigitas jo laukė lauke, o taksi stovėjo prie baro. Grįžęs iš baro, jam padavė likusius pinigus ir pasą. Tada Sigitas čiupo jį už striukės ir pasivedęs už kampo ėmė daužyti. Be jokios priežasties ėmė jį mušti, 10 metų nėra nieko panašaus buvę. Taksistas viską matė, bet nelipo iš taksi. S. S. jį spardė ir daužė kumščiais. Sigitas jį apdaužęs nuėjo, o taksistas iškvietė greitąją ir policiją. Atvykusiems pareigūnams jis pasakė kur gyvena S. S.. Greitoji nuvežė jį į ligoninę, ten apžiūrėjo ir kruviną paleido namo. Pats kruvinas parėjo namo iš ligoninės. Po 2 savaičių, kai kreipėsi į šeimos gydytoją jam nustatė nosies lūžį. S. S. sakė, jei duos 500 Lt, tai atsiims pareiškimą. Apie tai pasakė tyrėjai ir ji pasakė - „Nebūk durnas, pirma paimk pinigus, o po to atsiimk pareiškimą“. S. S. planavo sumokėti 500 Lt, jam ne kartą skambino, tačiau pinigų negavo ir byla nukeliavo į teismą. Sausio 3 d. kartu su S. S. gėrė. Pats geria, nes turi potraukį alkoholiui. Tą dieną norėjo atvykti į teismą, tačiau S. S. užmigo ir pagalvojo, kad ir jis išgėręs neis į teismą. Sigitas jam sulaužė nosį, gydymuisi pirko vaistus, tačiau pirkimo čekių neišsaugojo. Reiškia 2000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes turėjo nepatogumų dėl lūžusios nosies. S. S. jam skambino, siūlė taikytis ir sakė - daugiau taip nebus, tačiau ką su juo kalbėti, kad jis pastoviai girtas. V. S. sode jį sumušė dar ir balandžio 30 d., nes nuolat būna girtas. Dėl sumušimo kreipėsi į policiją, tačiau jam pasakė, kad nėra lūžių, todėl pasiūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, bet į teismą jis nesikreipė.
Liudytojas M. M., policijos pareigūnas parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog prie baro „Memelis“ vyksta muštynės ar kažkas jau sumuštas, dabar nepamena. Atvykęs į įvykio vietą rado atsitūpusį ir užsiėmusį nosį nukentėjusįjį . Jis paaiškino, kad jį sumušė patėvis, nurodė, kad kartu su patėviu „baliavojo“ bare, kodėl sumušė, nepaaiškino. Nukentėjusiojo paklausus kur patėvis dabar, paaiškino, kad patėvis pabėgo. Prie baro stovinčio taksi nematė, prie gatvės taksi gal ir stovėjo, dabar nepamena. Kai bandė kviesti greitąją, nukentėjusysis pasakė, kad greitoji jau iškviesta ir važiuoja. Kas juos iškvietė į įvykio vietą, negali pasakyti, aplink nieko nebuvo. Nukentėjusysis nebuvo visiškai girtas, gal išgėręs. Apžiūrėję įvykio vietą, rado kraujo, nukentėjusysis laikė suėmęs sukruvintą nosį. Šlapimo dėmių nepastebėjo.
Liudytoja S. S. parodė, kad įvykio metu kartu su V. S. ir S. S. nebuvo, tačiau žino kad kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo kartu, nes sūnui V. S. skambino ir prašė kad jis grįžtų namo. Be to, ji nuolat skambina S. S., kai jis būna su jos sūnumi ir prašo, kad jam duotų pinigų. Jie abu tą dieną buvo kartu ir gėrė. Po to, sūnus jai paskambino ir pasakė, kad S. S. jį sumušė. V. S. buvo išgėręs, kai jai paskambino ir pasakė, kad S. S. jį sumušė. Ji į ligoninę pas sūnų nevažiavo, nes tą patį vakarą jis grįžo namo. Buvo nustatyta kokie sumušimai ir sužalojimai jam buvo padaryti ir pasiūlyta kreiptis į LOR gydytojus. Tą dieną S. S. turėjo pinigų, todėl paskambino V. S., kad jis atvažiuotų. V. S. nuvažiavo pas jį ir jie abu nuėjo į „Memelio“ barą. Bare kartu gėrė, po to važiavo į sodą pasiimti pinigų, grįžę apmokėjo sąskaitą ir pasiėmė užstatytą pasą. Taksistas dar nebuvo išvažiavęs, kai prasidėjo muštynės. S. S. dažnai išgėręs mušasi. Tačiau, tai pirmas kartas, kai V. S. buvo sumuštas S. S.. Anksčiau S. S. yra sumušęs jos močiutę, ji taip pat buvo sumušta. Jei S. S. paprašai pinigų ir prašai, kad negertų, tada jis puola muštis. Jei jam užeina, jis ką nors daužo. S. S. vaišindamas jos sūnų alkoholiu supranta, kad taip paremia šeimą. Sūnus buvo tą vakarą išgėręs, tačiau nurodė visas įvykio aplinkybes ir nefantazuoja, kad jį sumušė S. S., tačiau S. S. neprašė jos sūnau keisti parodymų. Sūnus yra su psichine negalia, tačiau abu su S. S. yra priklausomi nuo alkoholio.
Liudytoja S. R. parodė, kad teko susidurti su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju. Datos nepamena, tačiau tai buvo sekmadienis, kai dirbo bare „Memelis“ ir kartu į barą atėjo kaltinamasis ir nukentėjusysis, jie buvo išgėrę ir dar užsisakė alaus. Juos aptarnavo barmenas I. G., su juo dirba savaitgaliais. Išgėrę alų, jie nenorėjo susimokėti. Tada buvo paimtas kaltinamojo asmens dokumentas kaip užstatas ir jie pažadėjo atvežti pinigus už alų. Po kiek laiko jie atvežė pinigus ir nukentėjusiajam atidavė dokumentą, kad paduotų savo draugui. Kodėl kaltinamasis pats nepasiėmė paso, nežino , gal pamiršo, kad jį buvo palikęs. Atsiskaityti į barą sugrįžo abu, bet kaltinamasis greitai išėjo iš baro, kai tik padavė pinigus. Po to, jie lauke susimušė. Nukentėjusįjį sumušė vyresnis vyras. Kai klientai pasakė, kad lauke du vyrai susimušė ji ėjo pažiūrėti per langą. Nežino, kuris padavė pinigus, tačiau atsiskaitę abu išėjo į lauką. Kaltinamasis ir nukentėjusysis atsiskaityti į barą grįžo po 30 minučių. Po to, kai atsiskaitė už alų į kiemą jie išėjo po 10 minučių ir tada klientai pasakė, kad kieme mušasi vyrai. Ji į kiemą nėjo ir stovėdama tarpduryje matė, kaip nukentėjusysis šnekėjosi telefonu. Barmenas I. G. tuo metu išėjo į lauką. Pačių muštynių ji nematė, tačiau matė sumuštą nukentėjusįjį. Atvykę pareigūnai nebuvo užėję į barą ir ji atvykus pareigūnams nebuvo išėjusi į lauką, nes bare tuo metu buvo lankytojų.
Liudytojas barmenas I. G. parodė, kad pamena, kai atėjo klientai - kaltinamasis ir nukentėjusysis. Bare jie išgėrė alaus ir jis klientų paprašė susimokėti už alų. Vienas jų pasakė, kad neturi pinigų, todėl jiems paaiškino, kad negali mokėti iš savų pinigų už jų išgertą alų. Vienas iš jų pasakė, kad tuoj nuvažiuos namo ir atsiveš pinigus. Abu buvo jau gerai išgėrę, kai važiavo namo paimti pinigų. Jis klientų paprašė palikti kokį nors dokumentą ir jam padavė vairuotojo pažymėjimą, po kiek laiko sugrįžę į barą, jie susimokėjo už alų. Jei dabar neklysta, tai grįžę dar išgėrė alaus, ar gėrė abu, nepamena. Kaltinamasis padavė pinigus nukentėjusiajam, o jis su juo atsiskaitė, todėl jam atidavė vairuotojo pažymėjimą. Abu vyriškiai išėjo iš baro. Vėliau, po 5-10 minučių jis išėjo į lauką parūkyti ir pamatė kieme stovintį kruviną jaunuolį. Taksi kieme nebuvo. Dažniausiai taksi prie baro stovi šeštadieniais, tačiau sekmadienį taksistų prie baro nebuvo. Kameros neužfiksavo kas mušė jaunuolį, nes jis buvo toje zonos, kur kameros jau nestebi. Jaunuolis sakė, kad jį sumušė vyras, su kuriuo jis buvo bare. Atvažiavo policija, tačiau jaunuolis nesakė, kodėl jį sumušė. Žmonių aplink nebuvo.
2012-03-27 specialisto išvadoje Nr. G 587/12(03) nustatyta, jog V. S. buvo padarytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimu kairės akies vokuose, poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimu, muštine žaizda ir kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje iš dešinės, apatinio kairiojo 33 danties sumušimu, poodine kraujosruva kairės alkūnės išoriniame paviršiuje galėjo gautis paveikus šias vietas kietais bukais daiktais, galimai sumušant veidą, alkūnės sritimi atsitrenkus į kietą pagrindą. Poodinių kraujosruvų spalva leidžia teigti, kad sužalojimus V. S. gavo prieš 2 paras iki objektyvios apžiūros, galimai 2012-03-25 paros antroje pusėje. Dėl nosies kaulo lūžimo sveikta sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui - V. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 15).
Iš 2012-04-13 akistatos protokolo matyti, jog S. S. nesutiko su nukentėjusiojo V. S. parodymais, kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir neigė sumušęs V. S.. V. S. ir S. S. pasiliko prie savo parodymų, prieštaravimų panaikinti nepavyko ( (b.l. 44-45).
Kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs ir atitinka įvykio aplinkybes, todėl teismui nekelia abejonių ir byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Teismo posėdžio metu nustatyta, jog V. S. kartu su kaltinamuoju S. S. vaišinosi alkoholiu S. S. namuose, vėliau išėjo į barą ir dar išgėrė alaus. Tačiau, kai reikėjo atsiskaityti už išgertą alų apsižiūrėjo, jog neturi pinigų. Palikę S. S. asmens dokumentą V. S. teigimu abu kartu su taksi nuvažiavo į namus pasiimti pinigų. Tačiau kaltinamasis S. S. teigė, jog taksi į namus parsivežti pinigų važiavo vienas, o V. S. jo laukė prie baro. Liudytojų, baro darbuotojų teigimu, abu vyrai išėjo iš baro ir po kurio laiko grįžo su pinigais. Apmokėjus sąskaitą, jiems buvo grąžintas asmens dokumentas, dokumentą paėmė nukentėjusysis ir perdavė jį kaltinamajam. Liudytojų, baro darbuotojų S. R. ir I. G. teigimu, vyrams išėjus iš baro po 5-10 minučių baro lankytojai pranešė, jog kieme susimušė du vyrai. Abu liudytojai teigė, jog paties įvykio nematė, tačiau barmenas I. G. išėjęs parūkyti kieme matė sukruvintą V. S., kuris jam paaiškino, jog jį sumušė kartu su juo bare buvęs vyriškis, tai nukentėjusysis teigė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Pareigūnams jis paaiškino, jog jį sumušė patėvis, su kuriuo kartu gėrė bare ir jiems pamačius jį sukruvinta nosimi bei norėjusiems iškviesti medikus, pasakė, kad jau iškviesta GMP ir laukia jos atvykstant. Apie tai, kad buvo sumuštas patėvio, nukentėjusysis pranešė telefonu ir savo motinai S. S.. Tai, kad nukentėjusįjį matė kalbantį telefonu patvirtino ir liudytoja, baro darbuotoja S. R.. Nustatyta, jog atvykusi GMP nukentėjusįjį išsivežė į ligoninę ir po apžiūros išleido namo. Vėliau jam buvo nustatytas nosies kaulo lūžimas ir kiti sužalojimai ( b.l.15). Tačiau kaltinamasis kaltę neigė, pateikdamas savo įvykių versiją. Teisme jis teigė, jog V. S. sumušė taksi vairuotojas, nes V. S. būdamas stipriai neblaivus šlapinosi ant taksi automobilio durelių. Teigė, jog apie tai jam papasakojo pats nukentėjusysis dar ikiteisminio tyrimo metu, o tyrėjai apie tai nėra sakęs, nes tik vėliau apie tai ir pats prisiminė, kai kelias savaites buvo blaivus ir gerai apgalvojo visas įvykio aplinkybes. Tačiau aplinkybės, jog nukentėjusįjį galėjo sumušti taksi vairuotojas nepatvirtino baro darbuotojai, jie teigė, jog kilusių muštynių metu, prie baro stovinčio taksi automobilio nematė. Be to, kaip teigė pats nukentėjusysis, taksi vairuotojas matė, kaip jį mušė S. S., tačiau į įvykį nesikišo ir iškvietęs policijos pareigūnus ir medikus, nuvažiavo. Versijos, jog V. S. buvo sumuštas taksi vairuotojo, teismo posėdžio metu nepatvirtino ir nukentėjusiojo ir V. S. mama, liudytoja S. S., nei pats nukentėjusysis V. S.. S. S. teigimu, S. S. pirmą kartą per 10 metų taip pasielgė su jos sūnumi, tačiau tvirtino, jog būdamas neblaivus S. S. linkęs muštis ir yra sumušęs ją ir jos močiutę, todėl neabejoja, jog sūnus nefantazuoja, teigdamas jog jį sumušė S. S., o ne taksistas. V. S. apgailestavo, jog S. S. girtaudamas kartu su jos sūnumi, įsivaizduoja, jog tokiu būdu padeda šeimai ir pažymėjo, jog tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis yra priklausimi nuo alkoholio. Kaltinamojo kaltę sumušus nukentėjusįjį patvirtina ir ta aplinkybė, jog nukentėjusiajam V. S. paprašius S. S. už sumušimą sumokėti 500 litų jis sutiko, tačiau, kaip pats teigė pažadėtų pinigų nesumokėjo, nes laiku negavo atlyginimo. Kaltinamojo pateikta įvykių versija, jog V. S. sumušė taksi vairuotojas, neva todėl, jog jis šlapinosi ant taksi automobilio durelių teismo neįtikino, juolab, jog šlapimo dėmių atvykę į įvykio vietą nematė ir policijos pareigūnai, tvirtinę, jog kraujo dėmių įvykio vietoje buvo. Todėl kaltinamojo versija laikytina jo gynybine pozicija. Vertinant aplinkybių visumą darytina išvada, jog kaltinamojo kaltė, sumušus šeimos narį, visiškai įrodyta.
S. S. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., nes jis nukentėjusiajam, šeimos nariui – posūniui V. S., nesunkiai sutrikdė sveikatą. Šeimos nario sužalojimas yra veiką kvalifikuojantis požymis.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veiką padarė būdamas neblaivus ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajam, vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.
Atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus. Kaltinamasis S. S. padarė vieną tyčinį, apysunkį nusikaltimą, paties teigimu dirba, tačiau „Sodros“ duomenimis, duomenų apie asmens draudėjus nėra ( b.l. 75), nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą, teistumai išnykę ( b.l. 68-69), kaltės nepripažino ir savo poelgio nevertina kritiškai, pažymėtina, jog įtakos nusikalstamai veikai turėjo besaikis alkoholio vartojimas. Vertinant aplinkybių visumą, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina S. S. skirta kardomoji priemonė – periodiškai registruotis policijos įskaitoje.
Civilinis ieškinys, pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 125, 25 Lt sumai pagrįstas, pilnai įrodytas ( b.l. 25-27), todėl priteistinas iš kaltinamojo.
Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, kai neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Tačiau jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti kriterijai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusysis teismui nepateikė įrodymų patvirtinančių jo turėtas išlaidas gydymui bei neišdėstė kitų su sužalojimu susijusių neigiamų pasekmių, tačiau vertinat visas aplinkybes, bei tai, jog nukentėjusysis yra kaltinamojo šeimos narys, t.y. posūnis ir tai, kad nukentėjusysis V. S. yra iš dalies darbingas ( darbingumo lygis 45 proc.) ir pripažintas neįgaliu ( b.l. 38), nepaisant to, nukentėjusiojo patėvis, kaltinamasis S. S. skatina jį girtauti ir pasinaudodamas jo silpnumu be jokios priežasties jį sumuša, todėl nukentėjusiojo pareikštas 2000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti, tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. ir paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę vykdančios institucijos sutikimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę – periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Priteisti iš S. S. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 125,25 litus.
Civilinį 2000 Lt ieškinį, pareikštą nukentėjusiojo S. S., neturtinei žalai atlyginti pilnai tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo S. S., nukentėjusiojo naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Violeta Balčiūnienė