(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovei L. S., jos atstovei advokatei Snaiguolei Mažeikienei,

atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei Agnei Urnavičienei,

vertėjai Evelinai Narbut,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl žalos ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto savivaldybė,

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1.       Ieškovė L. S. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei savivaldybės įmonei (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 1 363,38 Eur žalos atlyginimui, 1 140,00 Eur patirtus nuostolius, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. l. 11-14).

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019 m. sausio 31 d. jai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (toliau – butas), buvo užlietas iš viršuje esančių Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – įvykis). Ieškovė 2019 m. sausio 31 d. kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Naujininkų ūkis“ su prašymu užfiksuoti įvykio faktines aplinkybes. UAB „Naujininkų ūkis“ užfiksavo faktines įvykio aplinkybes ir visą informaciją perdavė atsakovei. Ieškovės teigimu, dėl įvykio ji kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrą policijos komisariatą. Minėtame policijos komisariate taip pat buvo registruotas atsakovės pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio tyrimo metu buvo tikrinamos aplinkybės dėl galimai tyčinio vandens ventilio atsukimo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2014 m. balandžio 29 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo išnuomotas R. F. (G.), 2019 m. sausio 29 d. R. G. minėtą butą perdavė atsakovei; buto perdavimo metu butas buvo apžiūrėtas, apžiūros metu sanitariniame mazge jokių vandens pratekėjimų nebuvo pastebėta; elektros energijos ir vandens tiekimas buvo atjungtas; R. G. iš buto išsikėlė 2019 m. sausio 23 d., grąžino raktus. Taip pat buvo nustatyta, kad įvykio metu Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute niekas negyveno, įsilaužimo į sandėliuką požymių nebuvo nustatyta. Kadangi tyrimo metu kitų galimų įvykio liudytojų ar asmenų, galėjusių sugadinti turtą, ar asmenų mačiusių įvykį nustatyta nebuvo, todėl 2019 m. kovo 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovė paaiškino, kad kreipėsi į Všį Nepriklausomų draudimo ekspertų grupę su prašymu dėl įvykio metu patirtos žalos dydžio apskaičiavimo. Ekspertas Tauras Mičiuda apskaičiavo 1 183,38 Eur žalos atstatymo kaštus. Ieškovė už suteiktas paslaugas ekspertui sumokėjo 180,00 Eur. Atlikusi žalos apskaičiavimus ieškovė 2019 m. vasario 5 d. kreipėsi į atsakovę su reikalavimu atlyginti jai padarytą žalą. Atsakovė žalos ieškovei neatlygino, nurodė norinti pasinaudoti nepriklausomo techninės priežiūros eksperto paslaugomis, dėl kurių pirkimo būtina organizuoti viešuosius pirkimus. Ieškovė taip pat paaiškino, kad užlietame bute pati negyvena, 2019 m. sausio 15 d. buvo sudariusi nuomos sutartį su nuomininku A. H., kuris buvo įsipareigojęs už buto nuomą kas mėnesį jai mokėti po 380,00 Eur. Po įvykio nuomininkas išsikėlė, nors buvo susitarta dėl vienerių metų buto nuomos. Prašomi priteisti nuostoliai (negautos pajamos) skaičiuojami už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.

3.       Atsakovė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės 542,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų atliekant ekspertizę, atlyginimą. 

4.       Atsakovė atsiliepime nurodė, kad neginčija fakto, jog gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. I-474 buvo perduotos patikėjimo teise valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Minėtas patalpas atsakovė 2019 m. liepos 23 d. aktu perdavė šių patalpų savininkui Vilniaus miesto savivaldybei, todėl šiai dienai minėtų patalpų faktiškai patikėjimo teise nebevaldo. Kadangi atsakovė nėra nei faktinis ginčo patalpų valdytoja, nei ginčo patalpų savininkė, todėl mano, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nepagrįstai įtraukta byloje atsakove. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kurią prašo atlyginti. Paaiškino, kad atsakovės užsakymu V. Merkevičiaus firma „Tyrimai ir projektai“ atliko vidaus vandentiekio vamzdyno būklės ekspertizę, kurios metu ekspertas pateikė ekspertizės (tyrimo) aktą su išvada, kad dėl nepakankamai sandaraus skaitiklio korpuso, nepakankamai sandaraus vamzdyno, nesandaraus ventilio per laikotarpį nuo buto priėmimo iš nuomininko iki užliejimo į pastato konstrukcijas negalėjo patekti 4,664 kub. m. vandens. Atsakovės teigimu, tokia išvada patvirtina, kad ieškovė neįrodė žalos atsiradimo šaltinio. Pažymėjo, kad ieškovės prašomi atlyginti nuostoliai taip pat nepagrįsti. Atsakovės vertinimu, ieškovės pateikta su A. H. 2019 m. sausio 15 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų trumpalaikė nuomos sutartis kelia abejonių dėl jos realumo ir tikrumo, kadangi sutarties 1.4 punkte sulygta dėl neterminuotos nuomos, be to, nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, kaip tai numato įstatymai. Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalyje toks palūkanų dydis nustatomas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys.

5.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, pašalinti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš bylos ją pakeičiant Vilniaus miesto savivaldybe. 

6.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad būstas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise nuo 2007 m. kovo 28 d. priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šį objektą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdė ir įvykio dieną. Minėtas butas 2014 m. balandžio 29 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.41-G14/0220 pagrindu buvo išnuomotas R. F. (G.). Vilniaus miesto savivaldybės 2019 m. sausio 29 d. būsto perdavimo-priėmimo aktu nuomininkė R. F. (G.) grąžino butą SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Savivaldybės būsto perdavimo akte jokių pastabų dėl vandentiekio trūkumų nebuvo nurodyta. Įvykio dieną (2019 m. sausio 31 d.) savivaldybės būste niekas apsistojęs nebuvo, butas nebuvo išnuomotas. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. liepos 23 d. aktu perdavė savivaldybės būstą atgal Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kaip netinkamą gyventi. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 3 d. raštu informavo ieškovę, kad 2019 m. vasario 19 d. atliko savivaldybės būsto apžiūrą, kurioje kvietė dalyvauti ir ieškovę, tačiau ieškovė atsisakė dalyvauti. Apžiūros metu nebuvo pakankamai įrodymų, kad ieškovės butui žala buvo padaryta būtent iš savivaldybės būsto, o ne iš kitų šaltinių. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė neįrodė, kad įvykio dieną jos butas buvo užlietas būtent iš savivaldybės būsto patalpų. Trečiojo asmens teigimu, 2019 m. gegužės 14 d. ekspertizės (tyrimo) akte aiškiai paneigiamas faktas, kad įvykio dieną, ir net kelias dienas iki tol, sugadinimo židinys galėjo būti savivaldybės būsto patalpose. Ieškovė nepateikė jokių duomenų ir įrodymų patvirtinančių, kad dėl iki įvykio pasireiškusių užliejimų ar jų požymių jos butui buvo padaryta prašoma atlyginti žala. Trečiojo asmens teigimu, jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų pateiktos papildomos ekspertų išvados, įrodančios, kad ieškovės buto sugadinimo židinys yra savivaldybės būstas, kad pats užliejimas vyko ilgą laiko tarpą iki pat įvykio dienos, tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl buvusios savivaldybės būsto nuomininkės R. G. atsakomybės. Pažymėjo, kad ieškovė nepagrindžia, kaip buvo apskaičiuota užlieto buto atkuriamoji vertė ir nusidėvėjimas, kokie konkretūs atkuriamieji darbai buvo reikalingi, bei, atitinkamai, neaiškūs šių darbų bei medžiagų įkainiai. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė taip pat neįrodė prašomų atlyginti nuostolių, susijusių su užlieto buto nuoma.

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bylą įtraukta Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pašalintina iš bylos.

8.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad palaiko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodytus argumentus, prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime išdėstytą poziciją laikyti Vilniaus miesto savivaldybės pozicija nagrinėjamoje byloje.

9.       Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė papildomai paaiškino, kad įvykio dieną gavo skambutį iš nuomininkų apie tai, kad užlietas jos butas. Tuo metu buvo darbe, iškart paskambino dispečerinei, UAB Naujininkų ūkiui, policijai. Kaimynas D. atrakino sandėliuką ir užsuko sklendę. Atvažiavusi matė, kaip iš visur bėgo vanduo. Iki įvykio buvo pastebėjusi, kad nestipriai lašėjo vanduo, jau tada bandė susisiekti su R. G. ir išsiaiškinti, kas atsitiko. Nuomininkai jai nieko nesumokėjo, ji pati jiems atlygino žalą dėl apgadintų asmeninių daiktų (mobiliųjų telefonų ir pan.).

10.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad įvykio tyrimo metu kilo įtarimas, ar toks kiekis vandens galėjo nutekėti. Paaiškino, kad vanduo į savivaldybės būstą (5 butą) paduodamas tik atsukus vintilius, kurie randasi užrakintame sandėliuke. Pripažino, kad pratekėjimas buvo, bet nesutiko, kad tas pratekėjimas buvo dėl savivaldybės būsto vamzdynų trūkumų. Taip pat paaiškino, kad šiuo metu savivaldybės butas nėra naudojamas, nes neapsimoka jo remontuoti. Kelia abejones dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, kadangi tokie nuostoliai taip pat nepagrįsti, neaišku, ar trečiųjų šalių piliečiai turėjo leidimus gyventi Lietuvoje.

11.       Teismo posėdžio metu ekspertas Tauras Mičiuda paaiškino, kad apskaičiuotus kaštus sudaro darbai, medžiagos ir mokesčiai. Anot eksperto, kitokio kaštų skaičiavimo būdo nėra. Skaičiavimo programa neatsižvelgia, ar darbai atliekami dideliuose plotuose, ar mažuose. Eksperto vertinimu, kadangi nagrinėjamu atveju plotai yra labai maži, tai sąmatoje nurodytų sumų gali net neužtekti remonto atlikimui. Sąmatoje nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas. Negali pasakyti, ar grindų plytelės galėjo atsilupti nuo drėgmės, o ne nuo užpylimo.

12.       Teismo posėdžio metu liudytojas A. H. parodė, kad įvykio dieną jis ir jo kolega buvo išvykę. Su juo gyvenantis A. F. grįžęs į butą pamatė, kad iš visur bėga vanduo, butas užlietas vandeniu. A. F. kartu su ieškove šalino užliejimo padarinius (sėmė vandenį iš buto). Paaiškino, kad buvo sumokėjęs ieškovei 380,00 Eur už buto nuomą.

13.       Teismo posėdžio metu liudytoja R. G. parodė, kad 2019 m. sausio 23 d. išsikėlė iš buto, esančio, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasirašė buto perdavimo-priėmimo aktą. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. sausio 29 d. perėmė butą jai dalyvaujant. Išsikeldama iš buto perdavė visus turėtus raktus. Paaiškino, kad minėtame bute gyveno nuo gimimo. Pažymėjo, kad raktą nuo bendrų patalpų (sandėliuko) turėjo kaimynas D. K.. Negalėjo paaiškinti, kaip ir dėl kokių priežasčių galėjo įvykti įvykis. Mano, kad iš savivaldybės buto vanduo negalėjo nutekėti, nes butą grąžino tvarkingą, čiaupai buvo užsukti, ankščiau panašių įvykių nebuvo. Jos nuomone, įvykis galėjo įvykti tik įsikišus tretiesiems asmenims. Patvirtino mačiusi ieškovės butą, užlietą vandeniu. Taip pat parodė, kad 2019 m. sausio 30 d. jai skambino ieškovė ir teiravosi, ar ji turi raktus nuo sandėliuko. Pasakė ieškovei, kad visus raktus atidavė išsikeldama ir raktų neturi.

14.       Teismo posėdžio metu liudytojas E. J. („Vilniaus miesto būstas“ darbuotojas) parodė, kad pirmasis atvyko į įvykio vietą. Atvykęs į objektą, atrakino savivaldybės butą, pastebėjo šiek tiek vandens prie dušo kabinos. Jo nuomone, vanduo pratekėti galėjo tik atsukus vandens vožtuvą. Atvykęs buvo nuėjęs į ieškovės butą, matė užlietą butą. Mano, kad vanduo į butą galėjo patekti per vandens įvadą. Nurodo, kad iki įvykio problemų su vandens vamzdžiai nebuvo. paaiškino, kad jam atvykus, įvykio vietoje jau buvo ieškovė ir avarinė tarnyba. Nurodė, kad bandydamas išsiaiškinti, kas įvyko patikrino vandens ventilius, nustatė, kad vandens ventilis buvo užsuktas.

15.       Teismo posėdžio metu liudytoja R. U. parodė, kad 2019 m. sausio 29 d. dalyvavo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavime. Priimdama butą, patikrino buto būklę. Paaiškino, kad savivaldybės buto perdavimo metu R. G. grąžino visus raktus nuo buto. Pažymėjo, kad vandens maišytuvai buvo nuimti, tikrino, ar nėra vandens pratekėjimo. Nurodė, kad priimant butą pagrindinis ventilius (sklendė) buvo užsuktas, patalpa užrakinta. Minimas ventilius yra sandėliuke koridoriaus gale, ventiliai nėra plombuojami. Nurodė, kad patalpa nešildoma, todėl vamzdynai buvo užkloti drabužiais. Papildomai paaiškino, kad ventilio užaklinimą būtų padarę per 5 darbo dienas. Pažymi, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo sausa, vamzdynai buvo sąlyginai nauji.

16.       Teismo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam priklauso dvejos patalpos. Paaiškino, kad įvykio dieną jam paskambino ieškovė. Jos prašymu atvyko į įvykio vietą ir užsuko vandens sklendę sandėliuke. Negalėjo įvardinti konkrečių priežasčių, dėl kurių galėjo įvykti įvykis. Nurodė, kad neprisimena ir negali patvirtinti ar paneigti aplinkybės, jog sandėliuko durys buvo užrakintos.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

17.       Remiantis byloje esančiais duomenimis, šalių ir eksperto paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta:

17.1.       Ieškovei L. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 26,27 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos pusrūsyje, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje (el. b. t. 1, l. 18, 19).

17.2.        Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise nuo 2007 m. kovo 28 d. priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (el. b. t. 1, l. 20-21).

17.3.       Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šį objektą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdė ir įvykio dieną.

17.4.       Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2014 m. balandžio 29 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.41-G14/0220 pagrindu buvo išnuomotas R. F. (G.). Vilniaus miesto savivaldybės 2019 m. sausio 29 d. būsto perdavimo-priėmimo aktu nuomininkė R. F. (G.) grąžino butą SĮ „Vilniaus miesto būstas“. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. liepos 23 d. aktu perdavė savivaldybės būstą atgal Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kaip netinkamą gyventi (likutinė vertė – 135,97 Eur). Kaip matyti iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. liepos 23 d. akto, kuriuo savivaldybės būstas buvo perduotas atgal Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, būstas yra netinkamas gyventi.

17.5.       2019 m. sausio 31 d. buvo užlietos ieškovei priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. UAB „Naujininkų ūkis“ tą pačią dieną konstatavo įvykio faktines aplinkybes, surašė aktą. 

17.6.       Ieškovės užsakymu ekspertas Tauras Mičiuda atliko žalos atstatymo kaštų apskaičiavimą bei pateikė lokalinę sąmatą 1 183,38 Eur sumai (el. b. t. 1, l. 31-61).

17.7.       Ieškovė 2019 m. vasario 5 d. raštu kreipėsi į SĮ Vilniaus miesto būstą su reikalavimu atlyginti jai 1 748,78 Eur nuostolius (1 183,38 Eur dydžio eksperto nustatyti nuostoliai ir 385,40 Eur nuostoliai, susiję su sugadintu telefonu) (el. b. t. 1, l. 7). 

17.8.       SĮ Vilniaus miesto būstas 2019 m. kovo 5 d. raštu informavo ieškovę, kad 2019 m. vasario 19 d. atlikus savivaldybės buto apžiūrą buvo atidengta linoleumo grindų danga sanitarinio mazgo pusėje ir prie dušo kabinos, apačioje esanti plokštė buvo sausa, drėgmės neiškilnota, pelėsio nepastebėta, aplink dušą esančios sienos buvo sausos, be likusių vandens žymių, dušo sifonas ir vamzdynai vandens nepraleidžia; pakartotinai išnagrinėjus buto užpylimo klausimą buvo nutarta kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentą su prašymu leisti pasinaudoti nepriklausomo techninės priežiūros eksperto paslauga siekiant nustatyti buto užpylimo priežastį (el. b. t. 1, l. 8).

17.9.       Ieškovė 2019 m. kovo 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl įvykio metu jai padarytos 1 748,78 Eur dydžio žalos atlyginimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. kovo mėn. raštu informavo ieškovę, kad rašto pateikimo dienai nėra pakankamų įrodymų, kad prašoma atlyginti žala padaryta būtent iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto, o ne iš kitų šaltinių. Taip pat informavo, kad siekiant nustatyti avarijos šaltinį, SĮ Vilniaus miesto būsto Patalpų remonto darbų komisijos 2019 m. kovo 21 d. posėdyje buvo nutarta organizuoti viešuosius pirkimus inžinerinių tinklų būklės įvertinimo paslaugų pirkimui (el. b. t. 1, l. 9-10).

17.10.       Atsakovės užsakymu UAB „Tyrimai ir projektai“ atliko savivaldybės buto vidaus vandentiekio vamzdyno būklės įvertinimą bei nustatė, kad dėl užfiksuotų defektų – nepakankamai sandaraus skaitiklio korpuso, nepakankamai sandaraus vamzdyno, nesandaraus ventilio, laikotarpiu nuo buto priėmimo iš nuomininko (2019 m. sausio 29 d.) iki užliejimo (2019 m. sausio 31 d.) į pastato konstrukcijas negalėjo patekti 4,664 kub. m. vandens kiekis, toks vandens kiekis galėjo patekti tik per santykinai ilgą laiko tapą arba dėl kitų priežasčių (el. b. t. 1, lapai nenurodomi dėl sistemos trukdžių).

17.11.       Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. kovo 18 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikalstamos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso požymių, taip pat nenustačius įvykio liudytojų ar asmenų, galėjusių sugadinti turtą (el. b. t. 1, l. 22-27).

17.12.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė 2019 m. sausio 15 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trumpalaikę nuomos sutartį (el. b. t. 1, l. 11-12). Kaip matyti iš minėtos sutarties, šia sutartimi ieškovė ir A. H. susitarė dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos už 380,00 Eur kainą (sutarties 1,2 punktai).

18.       Byloje kilo ginčas, ar nagrinėjamu atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ laikosi pozicijos, kad ji nėra tinkamas atsakovas byloje, nes šiuo metu faktiškai patikėjimo teise jai perduotų gyvenamųjų patalpų nevaldo. Taip pat laikosi pozicijos, kad ieškovei priklausančių patalpų užliejimo židinys buvo ne savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute (Nr. 5), kurį patikėjimo teise įvykio dieną valdė SĮ „Vilniaus miesto būstas“, ginčija prašomos atlyginti žalos ir nuostolių dydžius.

19.       Teismas, pasisakydamas dėl tinkamo atsakovo byloje, pažymi, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija faktinių aplinkybių, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. I-474 buvo perduotos patikėjimo teise valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Taigi, įvykio dieną ir iki 2019 m. liepos 23 d., kai patalpos buvo grąžintos Vilniaus miesto savivaldybei, minėtų patalpų valdytoja buvo SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įvykio dieną SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo perduotas gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdymas CK 6.266 straipsnio prasme, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kaip minėto buto valdytoja, yra tinkamas atsakovas byloje.

20.       Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad jai priklausančios negyvenamosios patalpos buvo užlietos iš atsakovės patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų (buto Nr. 5), užliejimo priežasties ieškovei įrodyti nenustatyta pareiga. Tuo tarpu žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti gyvenamųjų patalpos valdytojas, nagrinėjamu atveju, atsakovė. Atsakovei, nesutinkančiai su ieškovės reikalavimais, taip pat kyla pareiga paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes.

21.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. sausio 31 d. buvo užlietos ieškovei priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bylos nagrinėjimo metu iš esmės nebuvo ginčo dėl paties ieškovei priklausančių patalpų užliejimo fakto. Įvykio dieną UAB „Naujininkų ūkis“ konstatavo įvykio faktines aplinkybes, surašė aktą, kuriame nurodė, kad ieškovei priklausančios patalpos buvo užpiltos iš penkto negyvenamojo buto, kuris priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Buto užliejimą taip pat patvirtina byloje esančios fotofiksacijos. Teismo vertinimu, aptartų įrodymų, taip pat šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų, kitų rašytinių įrodymų visumos pakanka konstatuoti faktą, kad ieškovei priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2019 m. sausio 31 d. buvo padaryta žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

22.       Pažymėtina, kad žalos židinio nustatymas svarbus atsakingo už žalą asmens (subjekto) atžvilgiu bei civilinės atsakomybės ypatumams. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 5 yra pirmajame pastato aukšte, virš buto yra negyvenamoji pastogė, cokolinėje pastato dalyje įrengtos patalpos, tarp jų ir ieškovei priklausančios patalpos, kurioms buvo padaryta žala. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovės valdomos gyvenamosios patalpos, esančios 5 bute, yra virš ieškovei priklausančių patalpų. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu atsakovė ginčijo, kad žalos atsiradimo židinys buvo savivaldybės bute Nr. 5, kuris patikėjimo teise jai buvo perduotos valdyti. Tokią poziciją iš esmės grindė jos užsakymu atlikto tyrimo (ekspertizės) išvadomis bei prielaidomis, kad vanduo į ieškovės patalpas galėjo patekti dėl kitų priežasčių, galimai susijusių su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas klausimas dėl žalos atsiradimo židinio bendrojo naudojimo objektuose. 

23.       Kaip jau buvo minėta, tą pačią dieną, kai buvo užlietos ieškovei priklausančios patalpos, UAB „Naujininkų ūkis“ konstatavo įvykio faktines aplinkybes, surašė aktą. Kaip matyti iš UAB „Naujininkų ūkis“ surašyto akto, jame užfiksuota, kad ieškovei priklausančios patalpos buvo užpiltos iš penkto negyvenamojo buto, kuris priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad po įvykio 2019 m. gruodžio 31 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ specialistai atskiro savivaldybei priklausančio buto apžiūros akto nesurašė, nors į įvykio vietą ir buvo atvykę, ko neginčijo apklausti liudytojai R. U. ir E. J. Ieškovė SĮ Vilniaus miesto būstas 2019 m. kovo 5 d. raštu buvo informuota, kad 2019 m. vasario 19 d. buvo atlikta savivaldybės buto apžiūra, tačiau atidengus linoleumo grindų dangą sanitarinio mazgo pusėje ir prie dušo kabinos jokios drėgmės nustatyta nebuvo. Ieškovė 2019 m. vasario 19 d. savivaldybės buto apžiūroje nedalyvavo, apie ką informavo 2019 m. vasario 18 d. elektroniniu laišku. Kaip matyti iš atsakovės su rašytiniais paaiškinimais pateiktų fotofiksacijų, savivaldybės buto vidaus vandentiekis įrengtas iš plastikinių vamzdžių, bute įrengtas skaitiklis apdengtas skudurais, siekiant apsaugoti jį nuo užšalimo. Kaip paaiškino posėdžio metu apklausta liudytoja R. U., priduodant savivaldybės butą pagrindinis ventilius (sklendė) buvo užsuktas, ventilius nebuvo užplombuotas, ventilio užaklinimą planavo padaryti per penkias darbo dienas. Liudytojų E. J. (SĮ Vilniaus miesto būsto darbuotojas) ir R. U. paaiškinimus, kad iki įvykio savivaldybės bute problemų su vandens vamzdžiais nebuvo, nes vamzdynai buvo sąlyginai nauji paneigia atsakovės pateikto tyrimo (ekspertizės) akto informacija ir eksperto padarytos išvados. Remiantis atsakovės užsakymu atlikto tyrimo (ekspertizės) akto duomenimis, hidraulinio bandymo metu buvo nustatyta, kad vanduo prasisunkia pro buto vandens skaitiklio, sumontuoto po laiptais į palėpę, korpusą; vandentiekio vamzdis prie skaitiklio turi perėjimą per jungtį, kuri galimai buvo nesandari; bandymo metu nelaikė ventilis, skirtas praustuvo maišytuvo pajungimui. Tyrimo (ekspertizės) atlikimo metu taip pat buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir butų, esančių (duomenys neskelbtini) 5 ir 5A, konstrukcijų būklės ir vidaus apdaila yra labai nusidėvėjusios, konstrukcijos (stogas, stogo konstrukcijos, perdangos) turi galimai avarinės būklės požymių, todėl dalis kritulių gali patekti į statinio konstrukcijas ir gadinti vidaus apdailos būklę. Tyrimo (ekspertizės) akte aiškiai išvardintos nustatyto galimo vandens užliejimo priežastys: 1) savivaldybės buto vandens skaitiklio korpusas yra nesandarus, praleidžia vandenį, reikalingas skaitiklio pakeitimas; 2) vandens įvade į savivaldybės butą nesandarus vamzdynas ties perėjimu plastikas metalas, reikalinga užsandarinti jungtį arba pakeisti šią jungtį nauja jungtimi; 3) ventilis po praustuvu nesandarus, būtinas jo pakeitimas; 4) dėl susidėvėjusių pastato stogo dangos, stogo konstrukcijų, perdangų, atmosferos krituliai gali patekti į statinio konstrukcijas ir gadinti vidaus apdailą. Teismo vertinimu, nurodytų specialisto išvadų visuma, taip pat pirminių duomenų apie įvykį, kurie buvo užfiksuoti įvykio dieną surašant faktinių aplinkybių aktą, sudaro pagrindą išvadai, kad labiau tikėtina, jog pagrindiniu įvykio šaltiniu buvo savivaldybei priklausantis butas, kurį įvykio metu patikėjimo teise valdė atsakovė.

24.       Šios išvados nepaneigia tyrimo metu padaryta išvada, kad per laikotarpį nuo buto priėmimo iš nuomininkės (2019 m. sausio 29 d.) iki ieškovės patalpų užliejimo (2019 m. sausio 31 d.) į pastato konstrukcijas negalėjo patekti 4,664 kub. m. vandens. Kaip minėta tyrimo (ekspertizės) metu buvo nustatytas vandens pralaidumas, vidaus vamzdyno nesandarumas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė neneigė, kad vandens pratekėjimas buvo, tačiau nesiejo jo su savivaldybės būsto vamzdynų trūkumais. Teismo vertinimu, savivaldybės būsto vidaus vamzdynų trūkumai yra aiškiai konstatuoti pačios atsakovės užsakymu atliktame tyrimo (ekspertizės) akte, todėl neatmetama, kad tam tikras vandens kiekis iki įvykio galėjo patekti į ieškovei priklausančias patalpas. Byloje nėra pakankamai įrodymų išvadai, kad įvykio dieną ieškovei priklausančios patalpos buvo užlietos 4,664 kub. m. vandens. Kaip minėta, priduodant savivaldybės butą, pagrindinis ventilius (sklendė) buvo užsuktas, tačiau ventilius nebuvo užplombuotas, kaip reikalaujama pripažįstant atitinkamas gyvenamąsias patalpas netinkamomis gyventi. Be to, net ir preziumuojant, kad įvykio dieną ieškovei priklausančios patalpos buvo užlietos mažiau, nei 4,664 kub. m. vandens, tai nepaneigia išvados, kad pagrindinis užliejimo šaltinis buvo savivaldybei priklausančiame bute. Šios išvados taip pat nepaneigia 2019 m. vasario 19 d. atliktos savivaldybės buto apžiūros duomenys, nes minėta apžiūra buvo atlikta praėjus dvidešimčiai dienų nuo įvykio, todėl apžiūrimo buto būklė galėjo neatitikti jo būklės įvykio metu.

25.       Teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytas faktas, kad ieškovei priklausančios patalpos buvo užlietos dėl kitų priežasčių, susijusių su trečiųjų asmenų galimai neteisėtais veiksmais. Pažymėtina, kad tokia atsakovės pozicija buvo grindžiama aiškiai neapibrėžtomis prielaidomis. Kaip minėta, dėl įvykio tiek ieškovė, tiek atsakovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas su pareiškimais dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Tikrinant įvykio aplinkybes, nebuvo nustatytos nusikalstamos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso požymių, taip pat nebuvo nustatyti įvykio tiesioginiai liudytojai ar asmenys, galėję sugadinti turtą (el. b. t. 1, l. 22-27). Tokių duomenų nebuvo nustatyta ir bylos nagrinėjimo metu. Remiantis šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad įvykio metu vandens sklendė galimai buvo atsukta, ką patvirtino liudytojas D. K., kuris ieškovės prašymu atvyko į įvykio vietą ir užsuko vandens sklendę sandėliuke. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad vandens sklendės atsukimas galėjo būti tiesiogiai susijęs su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais, o ne su savivaldybės bute nustatytais vidaus vandentiekio trūkumais. Nesant tokių duomenų, vien prielaidomis negali būti padaryta išvada dėl galimai neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų ir šių veiksmų tiesioginio ryšio su įvykiu bei ieškovei padaryta žala.

26.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog labiau tikėtina (CPK 185 straipsnis), kad ieškovei priklausančių patalpų užliejimo židinys buvo Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis butas, kurį įvykio metu patikėjimo teise valdė atsakovė bei kuris po įvykio buvo pripažintas netinkamu gyventi.

27.       Konstatavus, kad ieškovei priklausančioms patalpoms žalą padaręs židinys (šaltinis) buvo Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame bute, kurį įvykio metu patikėjimo teise valdė atsakovė, pasisakytina dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

28.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai).

29.       Kaip minėta, įvykio dieną SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo perduotas gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdymas CK 6.266 straipsnio prasme, todėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ laikytina minėto buto valdytoja. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju savivaldybės buto valdytoja atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai).

30.       Kasacinio teismo detalizuota, kad savininkas (valdytojas), t. y. nuosavybės teisę disponuojantis asmuo turi pareigą nuosavybės teisę įgyvendinti taip, kad nepažeistų trečiųjų (bet kurių kitų) asmenų teisių, t. y. turi tinkamai eksploatuoti savo būstą (šiuo atveju – butą), kad dėl būsto eksploatavimo (šiuo atveju – buto) nebūtų daroma žala ar kitoks neigiamas poveikis kitiems asmenims (šiuo atveju – kaimyniniams butams), taip pat susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais galėtų būti daroma žala, tinkamai rūpintis savo privačia nuosavybe (t. y. rūpintis būsto techniniu stoviu, būsto įrangos techninių reikalavimų užtikrinimo ir t. t.) (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019, nutarties 26 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, nutarties 44 punktą; kt.). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad civilinių teisių ir pareigų prasme netinkamas nuosavybės (valdymo) teisės įgyvendinimas gali būti sąlyga savininko (valdytojo) civilinei atsakomybei kilti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis).

31.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) asmens neteisėti veiksmai kaimyninio buto užliejimo suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, t. y. atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto (užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo; ii) netinkamas turto valdymas yra turto (tiek nekilnojamojo (statinio (pvz., buto ar butui priklausančių įrenginių ir kitokių jo techninių konstrukcijų), tiek kilnojamojo (pvz., bute esančios buitinės technikos) techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas turto eksploatavimas.

32.       Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip įvykio metu buvusi teisėta savivaldybei priklausančio buto valdytoja, pažeidė CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą eksploatuoti jai perduotą būstą (butą) taip, kad toks būsto eksploatavimas nepadarytų žalos kitiems asmenims. Šias aplinkybes, be kitų byloje esančių ir jau aptartų įrodymų visumos, patvirtina byloje neginčijamas faktas, kad po įvykio 2019 m. liepos 23 d. patikėjimo teise valdomas butas buvo grąžintas Vilniaus miesto savivaldybei kaip netinkamas gyventi. Tais pačiais atsakovės veiksmais buvo pažeista ir bendrojo pobūdžio rūpestingumo pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 dalis), t. y. atsakovė pasirinko tokį turto valdymo modelį, kuomet nesukontroliavo savo žinioje esančio turto tinkamos priežiūros jį (tokį turtą) eksploatuojant. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai įrodyti, tinkamai pagrįsti.

33.       CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

34.       Teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, pažymi, jog nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, atsakovės kaltė preziumuojama, todėl pareiga kaltės prezumpciją paneigti tenka atsakovei (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog atsakovė paneigė savo kaltės prezumpciją.

35.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Aptarta įstatymo norma tiesiogiai koreliuoja su CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

36.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomus atlyginti 1 183,38 Eur dydžio tiesioginius nuostolius grindžia eksperto Tauro Mičiudos atliktu žalos atstatymo kaštų apskaičiavimu bei pateikta lokaline sąmata 1 183,38 Eur sumai (el. b. t. 1, l. 31-61). Bylos nagrinėjimo metu ekspertas Tauras Mičiuda išsamiai paaiškino, ką sudaro apskaičiuotus kaštus (darbai, medžiagos ir mokesčiai), kaip jie buvo apskaičiuoti (taikant privalomą skaičiavimo būdą), ar priskaičiuotų sumų pakaktų remonto darbų atlikimui. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama šio eksperto kompetencija, kvalifikacija ir nešališkumas. Tokių duomenų nenustatė ir teismas. Atsakovė, nesutikdama su žalos dydžiu, iš esmės tik samprotavimais ginčija tam tikras sąmatoje nurodytas sumas (pvz. LED juostos keitimą, grindų išlyginimą, klojimą, kilimo keitimą ir pan.). Byloje nėra duomenų ir juos patvirtinančių objektyvių įrodymų, kad sąmatoje būtų nurodyti padidinti lubų, grindų bei sienų plotai, faktiškai įvykio metu neapgadinti kilnojamieji daiktai. Atsakovė, teigdama, kad ieškovė galimai padidino remontui atlikti reikalingas išlaidas, nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų. Teismo vertinimu, vien liudytojų parodymai, kad jiems atvykus į įvykio vietą LED lemputės degė, grindų danga vaizdžiai nebuvo pažeista, nepaneigia išvados, kad po įvykio minėti daiktai dėl sąlyčio su drėgme tapo netinkami naudoti pagal paskirtį. Be to, kaip pažymėjo sąmatą pateikęs ekspertas, faktiškai buto plotai yra maži, kas turi tiesioginės įtakos darbų atlikimo kainai, kuri sąmatoje nustatyta pagal vidutines rinkos kainas, taikytinas dideliems plotams. Tai gali turėti įtakos tam, kad už sąmatoje nurodytą kainą remonto darbai faktiškai nebus atlikti. Atsakovė tvirtindama, kad nebuvo įvertintas buto nusidėvėjimas, išsamiau ir konkrečiau savo teiginių neišplėtojo, neteikė teismui duomenų apie tai, kad ieškovės pasirinktas ekspertas neteisingai taikė žalos paskaičiavimo metodiką ar neteisingai apskaičiavo.

37.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad iki šiol užlietų patalpų pilnai nesuremontavo, nenaudoja jų pagal pritaikytą paskirtį. Tai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nurodytas nuostolių dydis apskaičiuotas ne pagal faktines remonto išlaidas, o pagal remonto darbų sąmatą, todėl neturi teisinės reikšmės aplinkybės, ar ieškovė atliks/atliko remonto darbus apgadintose patalpose (žr. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-381-302/2015; mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

38.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti sąmatoje nurodytus 1 183,38 Eur dydžio nuostolius, todėl ši suma ir 180,00 Eur išlaidos, susijusios su sąmatos parengimu, priteistini ieškovei iš atsakovės.

39.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1 140,00 Eur nuostolius, susijusius su negautomis pajamomis už užlieto buto nuomą. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė 2019 m. sausio 15 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trumpalaikę nuomos sutartį (el. b. t. 1, l. 11-12). Kaip matyti iš minėtos sutarties, šia sutartimi ieškovė ir A. H. susitarė dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos už 380,00 Eur kainą (sutarties 1,2 punktai). Sutarties 1.4. punkte numatyta, kad patalpos nuomininkui išnuomojamos neterminuotai. Sutarties 2.2. punkte numatyta, kad visi nuomininko mokėjimai nuomotojai atliekami grynais pinigais. Sutarties 5.4. punkte nuomininkas ir nuomotoja susitarė, kad įvykus gaisrui, vagystei, vandens nutekimui, kaimynų užliejimui, nuomininko asmeniniai daiktai draudžiami akcinėje bendrovėje Lietuvos draudimas. Jeigu įvykus gaisrui, vagystei, vandens nutekėjimui, kaimynų užliejimui, bloginama lubų, grindų, pastato būklę ir nukenčia nuomotojo turtas, nuomininkas apmoka nuostolius, jei yra jo tiesioginė kaltė (sutarties 5.5. punktas). Ieškovė taip pat pateikė nuomininko A. H. asmens dokumento kopiją (el. b. t. 1, l. 13, 14). Ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad su nuomininku sudarė terminuotą sutartį, pagal sutartį jai nuomininkas nebuvo sumokėjęs nei vienos įmokos. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. H. davė priešingus parodymus, kad sumokėjo ieškovei vieno mėnesio nuomos mokestį. Sutiktina su atsakovės pastebėjimais, kad nėra aišku, ar užsienio pilietis A. H. turi leidimą gyventi Lietuvoje, ar nuomos sutartis nėra įregistruota viešajame registre. Šios aplinkybės bei prieštaringi ieškovės ir liudytojo A. H. paaiškinimai, susiję su nuomos sutarties sudarymu ir vykdymu, sudaro pagrindą abejoti šios sutarties realumu.

40.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė neįrodė fakto, kad jai priklausančios patalpos buvo išnuomotos bei dėl įvykio ji patyrė netiesioginius nuostolius, susijusius su patalpų nuoma. Esant tokiai išvadai, ieškinio reikalavimas dėl 1 140,00 Eur nuostolių, susijusių su negautomis pajamomis už užlieto buto nuomą, atmestinas kaip nepagrįstas.

41.       Teismui tenkinus iš dalies ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

42.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 56,00 Eur išlaidos, susijusios su žyminiu mokesčiu, 500,00 Eur atstovavimo išlaidas, iš viso 556,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Teismo vertinimu, prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos (jų dydis, apmokėjimo faktas) tinkamai pagrįstos.

43.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patyrė 542,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ekspertizės atlikimu, kurių atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės. Teismo vertinimu, prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos tinkamai pagrįstos. Tokios išlaidos buvo būtinos tinkamam byloje esančių faktinių aplinkybių nustatymui ir įvertinimui.

44.       Nagrinėjamu atveju tenkinama 55 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinas 305,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovei, proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 245,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas pažymi, kad reikalavimo dėl palūkanų priteisimo patenkinimas iš dalies neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, kadangi tai yra iš pagrindinio turtinio reikalavimo išplaukiantis išvestinis ieškinio reikalavimas.

45.       Teismas sprendžia, kad eksperto Tauro Mičiudo patirtos 49,00 Eur dydžio išlaidos atlyginamos pastarajam priteisiant šias išlaidas iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovės 22,00 Eur, iš atsakovės 27,00 Eur (CPK 91 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293) 1 363,38 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 38 ct) žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 305,00 Eur (trijų šimtai penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293) 245,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ekspertui Taurui Mičiudai (atestato Nr. 25113) 22,00 Eur (dvidešimt du eurus 00 ct) išlaidų.

Priteisti iš atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293) ekspertui Taurui Mičiudai (atestato Nr. 25113) 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus 00 ct) išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Jelena Leščinskienė