Civilinė byla Nr. 3K-3-646/2013

Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00683-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 50.11.2; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei J. A. dėl nuomos teisinių santykių nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių nuomos sutarties nutraukimą ir iškeldinimą iš nuomojamos patalpos (CK 6.611 straipsnis) bei iškeldinimą iš savavališkai užimtų patalpų (CK 6.612 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ieškovas, kasatorius) kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovę J. A. (buvusi – J. K.) (toliau – atsakovė) su jai priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisti iš atsakovės 1102,76 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė savavališkai užėmė ir naudojasi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurį administruoja ir prižiūri ieškovas, todėl turi būti iškeldinta iš buto (CK 6.611, 6.612 straipsniai). Kadangi atsakovė naudojosi butu be nuomos sutarties, vengė vykdyti faktinio naudotojo prievolę mokėti buto nuomos mokestį, tai ieškovas prašo už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. susidariusią 1102,76 Lt skolą priteisti iš atsakovės. Ieškinyje pažymima, kad ieškovo darbuotojams nepavyksta surasti atsakovės šiame bute, kaimynų teigimu, atsakovė trejus metus jame negyvena.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.

Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis teismas nustatė, kad butas adresu: (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybei priklausančius butus pagal įstatus administruoja, prižiūri ir nuomos mokestį iš nuomininkų renka ieškovas. Atsižvelgęs į tai, kad, nors atsakovė 2001 m. spalio 4 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau bute realiai ilgą laiką negyvena, 2012 m. kovo 12 d. buto patikrinimo akte užfiksuota, jog bute niekas negyvena, atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, jie įteikti atsakovei kitu adresu: (duomenys neskelbtini), teismas padarė išvadą, kad atsakovė ir jos nepilnamečiai vaikai gyvena ne ginčo bute. Pažymėjęs, kad atsakovė nėra sudariusi socialinio būsto nuomos sutarties, ieškovas nepateikė atsakovės savavališką naudojimąsi butu patvirtinančių įrodymų, teismas sprendė nesant pagrindo konstatuoti, jog socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė užėmė savavališkai; atsakovei realiai bute negyvenant, ieškinys CK 6.612 straipsnio pagrindu netenkintas. Teismas taip pat nenustatė socialinio būsto nuomos sutarties sąlygų pažeidimų pagal CK 6.611 straipsnį, kurių pagrindu atsakovė galėtų būti iškeldinta –atsakovė nėra faktinis būsto nuomininkas (nuomos sutartis nesudaryta), ji nesinaudoja Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis (butu), nėra duomenų, jog gadina buto patalpas ar kitaip blogina patalpų būklę, savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas greta gyvenantiems asmenims.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą, 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą už akių paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sprendė, kad viešasis interesas nelemia teismo pareigos veikti aktyviau už pačią ginčo šalį (ieškovą), padėti šiam įrodyti ieškinio dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos pagrindą; nors klausimai, susiję su socialinio būsto naudojimu, pagal savo svarbą ir aktualumą gali būti priskirti viešojo intereso sričiai, tai nepanaikina ieškovų pareigos įrodyti jų reikalavimų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. N. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-413/2011). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 6.576 straipsnyje nustatytą nuomos santykių teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad, nesant su atsakove sudarytos rašytinės nuomos sutarties dėl naudojimosi ginčo butu, kurioje būtų aptartos nuomos mokesčio mokėjimo ir kitos su sutarties vykdymu susijusios sąlygos, ieškovas, tvirtindamas apie netinkamą nuomos sutarties vykdymą ir reikalaudamas taikyti atitinkamus teisinius padarinius už sutarties pažeidimą (pritiesti skolą ir iškeldinti), pirmiausiai turėjo įrodyti, jog tarp jo ir atsakovės susiklostę faktiniai nuomos santykiai ir ji turi vykdyti nuomininkui tenkančiais pareigas. Tačiau aplinkybės, kad ginčo gyvenamoji patalpa atsakovei buvo išnuomota, ieškovas neįrodinėjo, laikėsi pozicijos, jog ginčo patalpą atsakovė užėmė ir ja naudojosi savavališkai, nurodė ir tai, kad atsakovė ginčo gyvenamąja patalpa jau daug metų nesinaudoja. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesinaudojimas ginčo patalpa nesukelia pareigos mokėti nuomos mokestį, taip pat nesudaro pagrindo spręsti iškeldinimo klausimo, nes asmuo ginčo patalpoje faktiškai negyvena. Teisėjų kolegija nurodė, kad, pripažindamas, jog patalpa nesinaudojama daugelį metų, ieškovas nepagrįstai faktinių nuomos teisinių santykių atsiradimą ir jų tęstinumą sieja su atsakovės gyvenamosios vietos šiame bute deklaravimu 2001 m. ar jos epizodiniais mokėjimais ankstesniu laikotarpiu; byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kada atsakovė apsigyveno bute ir kiek laiko jame gyveno; vien gyvenamosios vietos deklaravimas nėra tapatus asmens faktiniam gyvenimui konkrečioje vietoje; 2001 m. deklaruojant gyvenamąją vietą, atsakovė buvo nepilnametė, neturėjo visiško civilinio veiksnumo, todėl deklaravimo tikslas negalėjo būti nuomos sutarties su ja sudarymas. Teisėjų kolegija laikė, kad, priimdamas sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus, sprendime už akių aptarė ieškinio argumentus ir juos pagrindžiančius duomenis, savo išvadą, jog ieškovo reikalavimai nepagrįsti, motyvavo bei argumentavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas pareiškė reikalavimą iškeldinti atsakovę iš ginčo buto dviem skirtingais, vienas kitą paneigiančiais pagrindais – teiginys, kad asmuo neturėjo ir neturi teisėto pagrindo gyventi socialiniame būste, pašalina nuomos santykių galimybę (nuomos sutarties sudarymą) (CK 6.612 straipsnis) ir kartu neleidžia spręsti dėl nuomos sutarties nutraukimo teismine tvarka bei tokio asmens iškeldinimo pagal CK 6.611 straipsnio nuostatas.

III. Kasacinio skundo pagrindiniai teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 28 d. nutartį ir Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą už akių; priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Kasatorius laikosi pozicijos, kad atsakovė, su Vilniaus miesto savivaldybe nesudariusi gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, butu naudojasi neteisėtai; nustačius, jog į gyvenamąją patalpą asmenys įsikėlė savavališkai, t. y. be nuomos sutarties, šie asmenys gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų teismine tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.612 straipsnis), teismų praktikoje savavališku patalpų užėmimu laikomi atvejai, kai nėra patalpų savininko sutikimo gyventi tose patalpose, jos nėra suteiktos jose gyvenantiems asmenims, į jas įsikeliama ir gyvenama be nuomos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybės valdyba v. O. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1558/2002).
2. Nurodęs, kad socialinio būsto sutartys sudaromos asmenų iniciatyva, kasatorius pažymi, jog atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, siekdama patvirtinti savo teisę į ginčo gyvenamąją patalpą, netinkamai vykdė prievoles – nemokėjo nuomos ir kitų nustatytų mokesčių, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. B. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-392/2004, pateiktą išaiškinimą, net jei asmenys nėra teisėti buto nuomininkai, tai neatleidžia jų nuo pareigos mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, nes jie faktiškai šiomis paslaugomis naudojasi.
3. Kasatorius pažymi, kad savivaldybė per jai pavaldžių įmonių ir įstaigų darbuotojus turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar suteiktas socialinis būstas naudojamas pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme nurodytą tikslinę paskirtį, o nustačius pažeidimų, imtis priemonių jiems likviduoti; tuo atveju, jei nuomininkas gyvenamąją patalpą naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis).
4. Kasatoriaus manymu, teismai pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, atsižvelgdami vien į nuomininko ir ignoruodami savininko interesus, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, iš esmės iškreipė taikytinų įstatymų nuostatas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kasatorius nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, reiškia, kad ji sutinka su ieškinio reikalavimais, atsakovės pasyvumas negali būti panaudotas prieš ieškovo interesus – byla turėjo būti nagrinėjama tik pagal ieškovo pateiktus įrodymus. Skunde pažymima, kad iki teismo sprendimo priėmimo kasatorius neturėjo pagrindo manyti, jog atitinkamų įrodymų pateikimas yra reikšmingas, teismas nebuvo pasiūlęs kasatoriui pateikti papildomus įrodymus, o teisėjų kolegija neįžvelgė tokių įrodymų pateikimo būtinybės (CPK 314 straipsnis), rėmėsi vien kasatoriaus prašymu išnagrinėti bylą priimant sprendimą už akių.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktinių aplinkybių – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių iškeldinimą iš patalpų (CK 6.611, 6.612 straipsniai), aiškinimo ir taikymo.

Dėl nuomininko iškeldinimo iš socialinio būsto

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šios teisės normos taikymui būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012). Asmenys gali būti iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir tais atvejais, jeigu nustatoma, kad jie užėmę gyvenamąją patalpą savavališkai, t. y. įsikėlę į ją be įstatymų nustatyta tvarka sudarytos nuomos sutarties (CK 6.612 straipsnis). Toks patalpų savininko (teisėto valdytojo) teisių gynimo būdas taikomas konstatavus, kad gyvenamosiose patalpose faktiškai gyvenama ir tai daroma savavališkai (nesant teisėto pagrindo).

Nagrinėjamoje byloje kasatorius kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovę su jai priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, remdamasis CK 6.611, 6.612 straipsniais ir priteisti buto nuomos mokestį. Ginčą sprendę teismai nekonstatavo nė vieno šių straipsnių taikymo sąlygų, todėl kasatoriaus reikalavimą atmetė. Kasatorius nurodo, kad tokia išvada padaryta pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, iš esmės iškreipiant taikytinų įstatymų nuostatas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kasatoriaus argumentais.

Remdamiesi byloje esančiais duomenimis teismai nustatė, kad su atsakove nebuvo sudaryta rašytinės nuomos sutarties dėl naudojimosi ginčo butu, kasatorius nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai, neįrodinėjo aplinkybės, kad ginčo gyvenamoji patalpa buvo suteikta atsakovei nuomai. Priešingai, kasatorius laikėsi pozicijos, kad atsakovė ginčo patalpą užėmė ir ja naudojosi savavališkai, kartu pateikdamas duomenis, jog atsakovė bute jau keletą metų nebegyvena. Teismai pripažino, kad, nors atsakovė deklaravo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau bute jau ilgą laiką negyvena, 2012 m. kovo 12 d. buto patikrinimo akte užfiksuota, jog 2010 m. birželio mėn., 2011 m. rugsėjo, lapkričio mėn. patikrinimų metu bute niekas negyveno, neatsiliepė į skambučius telefonu, kaimynai buto gyventojų nematė trejus metus. Atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, jie įteikti atsakovei (asmeniškai) kitu adresu: (duomenys neskelbtini); šiuo adresu esančiame L. A. ir S. A. nuosavybės teise priklausančiame bute deklaruota ir atsakovės nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytų aplinkybių visumą ir jų pagrindu padarytas išvadas, sprendžia, kad bylos duomenų visuma teikė pakankamą pagrindą teismams atmesti kasatoriaus ieškinį. Teismams konstatavus, kad rašytinės sutarties dėl socialinio būsto nuomos nebuvo sudaryta ir faktiniai nuomos santykiai tarp savivaldybės ir atsakovės nesusiklostė, nebuvo teisinio pagrindo taikyti CK 6.611 straipsnį, reglamentuojantį gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir asmenų iškeldinimo iš nuomojamos patalpos atvejus. Pažymėtina, kad byloje taip pat nepateikta duomenų ir apie tariamus CK 6.611 straipsnyje išvardytus nuomos sutarties pažeidimus, kurie yra būtina šios normos taikymo sąlyga. Nustatę, kad atsakovė ir jos nepilnamečiai vaikai ginčo bute negyvena, juo nesinaudoja, teismai pagrįstai sprendė, jog nėra egzistuojančio savavališko patalpos užėmimo fakto, taigi nėra pagrindo taikyti ir iškeldinimą iš savavališkai užimtos gyvenamosios patalpos reglamentuojančio CK 6.612 straipsnio, kurio esminė sąlyga – patalpos užėmimas (naudojimas) be nuomos sutarties.

Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektas, siekiantis pasinaudoti bet kuriuo iš pirmiau nurodytų savo teisių gynybos būdų, ieškinyje privalo ne tik nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), bet ir įrodyti reikalavimų pagrįstumą, pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo konstatuota, kad klausimų, susijusių su socialinio būsto naudojimu, priskyrimas viešojo intereso sričiai neeliminuoja ieškovo (savivaldybės ar jos įgalioto subjekto) procesinės pareigos įrodyti ieškinyje nurodytą ieškinio pagrindą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-51/2010; 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. N. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-413/2011). Dėl to vien aplinkybė, kad kasatorius, užtikrindamas viešąjį interesą, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar suteiktas socialinis būstas naudojamas pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme nurodytą tikslinę paskirtį, o nustačius pažeidimų, imtis priemonių jiems likviduoti, nesumažina ir nepaneigia kasatoriui tenkančios procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje kasatorius nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą – iškeldinti atsakovę iš užimamų patalpų, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, bei priteisti būsto nuomos išlaidas, todėl jo ieškinys teismų pagrįstai buvo atmestas. Vien argumento, kad atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota ginčo bute, nepakanka nei faktinių nuomos santykių, nei buto užėmimo faktams konstatuoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kvalifikuodamas gyvenamosios vietos deklaravimo reikšmę sprendžiant dėl asmens gyvenamosios vietos, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog, nustatant asmens gyvenamąją vietą, svarbu atsižvelgti ne tik į formalų deklaruotos gyvenamosios vietos faktą. Vertintini ir kiti kriterijai, tokie kaip faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens pareiškimas apie savo gyvenamąją vietą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis“ v. I. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2012). Teismams įvertinus šias aplinkybes pagal byloje esančius duomenis, kasatoriui nepateikus ir teismams nenustačius kitokią išvadą suponuojančių aplinkybių, skundžiami procesiniai sprendimai paliktini galioti.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kaip kasacijos pagrindą kasatorius taip pat nurodo CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai nurodoma, jog jo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, galima remtis išaiškinimais bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje išaiškinta atitinkama teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. AB „Dvarčionių keramika“, bylos Nr. 3K-3-532/2013; kt.). Dėl to kasatoriaus nurodomi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybės valdyba v. O. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1558/2002, nagrinėjamoje byloje netaikytini, nes šios ir kasatoriaus nurodomos bylos faktinės aplinkybės iš esmės nesutampa – priešingai nei cituojamoje, šioje byloje nenustatytas patalpų užėmimo (įsikėlimo ir gyvenimo jose) fakto egzistavimas. Nagrinėjamoje byloje nekonstatavus faktinio naudojimosi patalpomis, netaikytina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. B. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-392/2004, išdėstyta taisyklė dėl mokesčių už faktinį naudojimąsi paslaugomis mokėjimo.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų kaip neturinčių įtakos teisiniam bylos rezultatui teisėjų kolegija nepasisako.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus, todėl kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 12,14 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (j. a. k. 124568293) 12,14 Lt (dvylika Lt 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Dangutė Ambrasienė

                                                                      Sigita Rudėnaitė

                                                                      Antanas Simniškis