Civilinė byla Nr. e2S-291-324/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18484-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.3.5.2.1; 3.1.18.2.11; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovui D. L. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiui vaikui, institucija duodanti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymo įsiskolinimą po 200 Eur per mėnesį už trejus metus iki ieškinio teisme pateikimo dienos, iš viso 7 200 Eur, šių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė teismo taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui N. L. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo dienos.

3.       Nurodė, kad nepilnametis sūnus nuo pat savo gimimo gyvena su ieškove. Atsakovas praktiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo, ieškovė priversta viena materialiai išlaikyti šalių sūnų.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. L., mokant po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 18 d.) iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje įsiteisėjimo. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

5.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tenkinamos abi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnyje numatytos sąlygos: 1) nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes būdamas pakankamai jauno ir darbingo amžiaus atsakovas gera valia išlaikymo nepilnamečiam vaikui neteikia; 2) pateikto ieškinio aplinkybės leidžia manyti, kad teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui. Nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo, ieškovė priversta viena materialiai išlaikyti sūnų.

III.        Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį ir ieškovės prašymą tenkinti iš dalies - priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. L., mokant periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos, sumokant pinigus iki kiekvieno mėnesio 25 dienos į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke, uzufrukto teisėmis iki sūnaus pilnametystės šių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas pažeidė procesinių ir materialinių teisės normų taikymą ir aiškinimą, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose taikant laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir kt. Aiškinant ir taikant CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.

1.2.                      Ieškovė ieškinyje nurodo neteisingas aplinkybes, klaidina teismą ir siekia nepagrįstai gauti turtinės naudos. Atsakovas su ieškove gyveno ketverius metus, vedė bendrą ūkį, vaiką išlaikė bendromis lėšomis. Kuomet šalys nustojo gyventi kartu, atsakovas apmokėdavo vaiko ugdymo išlaidas (mokėjo už darželį), teikė išlaikymą sūnui ir su juo bendrauja iki šios dienos. 2020 metais nėra toks intensyvus bendravimas, bet jį nulėmė pandemija ir paskelbto karantino ribojimai. Nepaisant to, atsakovas per 2020 m. vaiko išlaikymui skyrė ne mažiau 400 Eur, dėl 2020 m. teikto išlaikymo jis linkęs su ieškove vesti derybas, siekiant spręsti ginčą taikiai. Analogiškos sąlygos buvo siūlytos ieškovei mediacijos proceso metu. Atsakovas viso karantino metu gaudavo valstybės skiriamas subsidijas, nes buvo sutrikdytas darbas, dėl ko jo pajamos buvo menkos. Atsakovas tikino ieškovę, kad, atsigavus jo darbinei veiklai, jis papildomai teiks vaikui didesnį išlaikymą, tačiau ieškovė kreipėsi į teismą. Tai, kad atsakovas visą laiką išlaikė vaiką, iš dalies patvirtina ir tai, jog vaikui sulaukus 17 metų ieškovė kreipėsi į teismą. Jei atsakovas nebūtų prievolės vykdęs, ieškovė jau seniai būtų realizavusi savo pažeistą teisę ir gintų vaiko interesus. Atsakovas sūnui yra pirkęs 3 telefonus, remontavo savo fizinėmis jėgomis būstą, apšiltino visą namą, kuriame gyvena ieškovė, šalių sūnus ir ieškovės motina, sūnų veždavosi atostogauti, teikė išlaikymą, pirko rūbus, duodavo pinigų ir kišenpinigių, kuriuos sūnus taupėsi (atsakovui žinoma, kad ieškovė pati iš sūnaus santaupų pasiėmė 500 Eur, kad išleistų su draugais, teigiant, jog sūnui tokių pinigų nereikia).

1.3.                      Ieškovė negyvena Lietuvoje nuo 2014 m., vaikas visiškai išlaikomas atsakovo, ieškovės mamos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji siunčia vaikui pinigų jo išlaikymui, kad perka tokį kiekį rūbų, nes pateikta skaičiuotė neatitinka faktinių aplinkybių ir akivaizdžiai išdidinta (pvz., rūbai - per metus 3 striukės, 3 poros batų, megztiniai, marškiniai). Atsakovo nuomone, vaiko išlaikymui per mėnesį 400 Eur yra pakankama suma, tuo labiau, kad į tą sumą turėtų būti įskaičiuoti ir vaiko pinigai, tad priteistina suma turėtų būti ne didesnė kaip 170 Eur.  

1.4.                      Neturėdamas įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį bei turimus kreditorinius įsipareigojimus, šioje proceso stadijoje teismas negalėjo priteisti prašomos laikino išlaikymo sumos po 250 Eur kas mėnesį. Priteisus ieškovės prašomo dydžio laikiną išlaikymą, būtų visiškai patenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui priteisimo, tuo tarpu reikalavimų pagrįstumo (tame tarpe ir išlaikymo dydžio) klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės.

1.5.                      Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką - dukrą D. L., gim. (duomenys neskelbtini), kurią išlaiko pagal susitarimą su dukros motina (moka 50 Eur ir apmoka visus būrelius, kas kainuoja apie 100 Eur), turi neįvykdytą prievolę - skolą nuo 2005 m., likutis šiai dienai apie 4000 Eur, vykdymo veiksmus atlieka antstolis Z., nuomojasi būstą, turi pareigą mokėti komunalinius mokesčius, tad dirbant pagal individualios veiklos  pažymą ir esant ypatingai situacijai Lietuvoje pajamos yra ribotos.

7.       Ieškovės atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

10.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš atsakovo priteistas laikinas nepilnamečio sūnaus išlaikymas po 250 Eur per mėnesį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.

12.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

13.       Atsakovas atskirajame skunde neneigia būtinybės nagrinėjamoje civilinėje byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, tačiau nesutinka su priteisto laikino išlaikymo dydžiu. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo 250 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui, kadangi jis išlaikymą vaikui teikia, dėl pandemijos metu taikytų ribojimų negali dirbti, todėl jo pajamos yra nedidelės, be to, turi nepilnametę dukrą, prie kurios išlaikymo prisideda.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovo argumentai dėl jo turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio detaliai bus įvertinti, sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.

15.       Atsakovas nepateikė duomenų, kad jis vaiko būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą teikė ir šiuo metu teikia. Nors atsakovas ir nurodė, kad 2020 m. vaiko išlaikymui skyrė ne mažiau kaip 400 Eur, tačiau ir tokių duomenų nepateikė. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis su atsakove gyveno kartu, kad jiems išsiskyrus mokėjo už sūnaus darželį, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl šiuo metu reikalingo sūnaus išlaikymo (šiuo metu sūnui yra daugiau kaip 17 metų). Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo negalėjimo dirbti pandemijos metu taip pat nepagrindžia skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas verčiasi individualia specializuota statybos veikla, statybos baigimas ir apdaila, o tokia veikla nei pirmojo, nei antrojo karantino metu iš esmės nebuvo draudžiama, o taikomi tam tikri ribojimai nereiškė, kad atsakovas neturėjo galimybių dirbti (vykdyti veiklos). Be to, atsakovo pateiktos 2018 m. ir 2019 m. pajamų mokesčių deklaracijos patvirtina, kad atsakovas 2018 m. gavo tik 2100 Eur pajamų, o 2019 m. - 300 Eur. Kitų duomenų apie gaunamas/gautas pajamas atsakovas nepateikė. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas ir ankstesniais laikotarpiais (ne pandemijos metu) nesistengė gauti pakankamai lėšų savo vaikų išlaikymui. Atsakovas yra jaunas, darbingas (atsakovas nepateikė tai paneigiančių duomenų), turintis galimybę ir privalantis išnaudoti visas priemones tam, kad gauti atitinkamas ir pakankamas pajamas, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečio sūnaus poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečio interesai. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad jis neturi finansinių galimybių teikti 250 Eur per mėnesį, todėl nėra pagrindo tenkinti jo atskirąjį skundą.

16.       Nesutiktina su atsakovu, kad priteisus ieškovės prašomo dydžio laikiną išlaikymą būtų visiškai patenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

17.       Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.

18.       Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių nepilnamečio vaiko amžių jo poreikiai yra pakankamai dideli, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jo būtinuosius poreikius. Nors atsakovas atskirajame skunde teigia, jog šalių nepilnamečiam vaikui pakanka 170 Eur dydžio išlaikymo, konkrečiais duomenimis to nepagrindžia, todėl šis atsakovo atskirojo skundo argumentas vertintinas kaip deklaratyvus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo šalių nepilnamečiam vaikui priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus, tuo labiau kad šiuo atveju, kaip minėta, prioritetas teikiamas šalių nepilnamečiam vaikui, jo teisių ir teisėtų interesų apsaugai ir gynimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria iš atsakovo priteistas 250 Eur laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19.       Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja        Virginija Gudynienė