Byla Nr. 1S-45-813/2021

  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00278-2015-8

   Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Aurelijaus Rauckio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. S. nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (32 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį (10 nusikalstamų veikų), 187 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos) galutine subendrinta ir, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta laisvės atėmimo 6 metams 8 mėnesiams bausme.

2.       Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. gegužės 7 d., pabaiga – 2023 m. sausio 7 d.

3.       Komisijos 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. LK-185 buvo nutarta nuteistajam A. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos, konstatavus, kad atsižvelgus į nuteistojo kriminalinę patirtį, padarytų nusikaltimų skaičių ir jų priežastis, tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 88 balai pagal „OASys“ metodiką, kurių didelę dalį sudaro kintantys balai, kad jis neturi aiškių planų, ką darys išėjęs į laisvę, į praeityje buvusią priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. S. daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

4.       Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, šiuo metu nėra nustatyta, kad nuteistasis darytų akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. 

5.       Nuteistasis A. S. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1.                      Skunde nurodoma, kad dėl Covid-19 pandemijos ir karantino nuo pavasario pataisos įstaigoje nevyksta jokios socialinės reabilitacijos programos, todėl nuteistasis neturi galimybės labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Nežiūrint to, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius yra 88, nuteistasis yra įsitikinęs, kad jis daro pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Jis baigė profesinę mokyklą, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, koplyčios mišiose. Nors jis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, tačiau pataisos namų administracija už tai jam neskiria paskatinimų. Be to, šiuo metu Marijampolės pataisos namuose yra nustatomas didelis skaičius Covid-19 sergančių asmenų, o jis dėl hepatito priklauso rizikos grupei.

5.2.                      Skunde tvirtinama, kad bausmės paskyrimas ir dalinis jos atlikimas nuteistajam jau padarė atitinkamą poveikį, jis pasiryžęs ateityje nebenusikalsti, o teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybę resocializuotis, grįžti į visuomenę ir šeimą. A. S. nurodo, kad išėjusį į laisvę jį priims į reabilitacijos centrą, kur jis ir toliau bus kontroliuojamas ne tik šio centro, bet ir probacijos tarnybos pareigūnų. Be to, jis dirbs, mokysis, mokės skolas, stengsis sukurti šeimą.

5.3.                      Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir kiekis nėra lemiamas veiksnys, o turi būti vertinama aplinkybių visuma.     

6.       Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

7.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo A. S. skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam A. S. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų.

9.       A. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 88 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką aspektu pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.

10.       Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. S., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyta eilė kriminogeninių veiksnių: ankstesni nusikalstami veiksmai, pasikartojantis nusikaltimų modelis (statiniai kriminogeniniai veiksniai); nuolatinė veika, susijusi su nusikaltimais; gyvenimo būdas, draugai; psichoaktyvių medžiagų (narkotikų, alkoholio) vartojimas laisvėje; socialinių, prognostinių įgūdžių stoka (kintantys kriminogeniniai veiksniai). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo A. S. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė – 88 balų pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai (35 balai), bet ir reikšmingas skaičius (53 balai) dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti. Nors imantis priemonių Covid-19 viruso plitimo prevencijai užtikrinti tam tikri užsiėmimai pataisos įstaigose gali iš viso nevykti ar būti ribojami, tačiau pažymėtina, kad tai netrukdo nuteistajam savarankiškai plėsti savo pasaulėžiūrą, ugdyti asmenybę skaitant knygas, individualiai mokytis bei pan. ir tokiu būdu siekti sumažinti jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11.       Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti tam tikrų teigiamų A. S. asmenybės pokyčių. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi, lanko anoniminių narkomanų užsiėmimus, pataisos įstaigoje nėra fiksuoti narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimo faktai, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 6 kartus, paskutinius 3 kartus skatintas 2020 metais, kas paneigia nuteistojo teiginius, kad pataisos namų administracija jam neskiria paskatinimų už gerą elgesį. Tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra išskirtinės, jos parodo, kad A. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.

12.       Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, A. S. teistas septynis kartus, paskutinį kartą nuteistas už eilės turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą. Tai neabejotinai atskleidžia netinkamą A. S. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juolab, kad ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog asmuo neseniai turėjo nusikalstamą elgesį pateisinančias nuostatas – linkęs menkinti, pateisinti savo nusikaltimus. Nors supranta, kad buvimas visuomenėje reiškia tam tikrus įsipareigojimus, tačiau sunkiau sekasi jų laikytis laisvėje. Linkęs pakartoti tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo. Supranta, jog turi problemų, tačiau jų atpažinime yra prieštaravimų. Kalbėdamas apie kitų žmonių gyvenimus asmuo sugeba rasti sprendimų galimybių, tačiau sunkiau tai gali pritaikyti sau. Suvokia savo elgesio pasekmes nukentėjusiems asmenims, tačiau labiau linkęs koncentruotis į trumpalaikes pasekmes. Turi išsikėlęs ilgalaikius tikslus: dirbti, kurti šeimą, tačiau ne visada žino šių tikslų pasiekimo strategijas, neturi numatęs atsarginio plano tikslų įgyvendinimui. Mano, kad tiesiog jam viskas pavyks, todėl kito plano ir nereikia turėti. Sugeba suprasti, priimti kitų požiūrį, labiau, kai to prašoma, bei linkęs pasitikėti savo protu bei tiesioginiu patyrimu. Nuteistasis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Teigia, kad būdamas laisvėje lankė metadono programą, tačiau net ir tuo metu darė nusikaltimus. Nors rodo motyvaciją ateityje nevartoti narkotinių medžiagų, tačiau neapsvarsto „atkryčio“ galimybės ir nors dabartiniu metu narkotinių medžiagų vartojimo problema yra suvaldyta, tačiau, pasikeitus aplinkybėms (susidūrus su stipriomis emocijomis, išgyvenimais, kliūtimis, aplinkos pokyčiais) šis veiksnys gali aktyvuotis.

13.       Teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad A. S. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir finansinio stabilumo trūkumas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis oficialaus darbo stažo neturi. Pats aiškino, jog neoficialiai epizodiškai po pora mėnesių yra dirbęs statybose. Nusikaltimus darė, nes neturėjo pinigų. Nuteistasis nurodė, kad turi didelių finansinių įsipareigojimų – apie 60 000 eurų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad patiria pinigų valdymo problemų, negeba paskirstyti gaunamų pajamų bei suderinti jų su savo poreikiais. Nors nuteistasis tvirtina, kad išėjęs į laisvę turės legalų darbą, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad turimi finansiniai įsipareigojimai gali paskatinti A. S. vengti legalaus darbo ir slėpti oficialias pajamas ar net vėl nusikalsti. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog šioje srityje jo pastangos nėra tinkamai ir maksimaliai dedamos.

14.       Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis A. S. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartis paliekama nepakeista. Minėtos išvados nekeičia ir aplinkybė, kad nuteistojo bausmės atlikimo vietoje nustatomas didelis Covid-19 infekcija sergančių asmenų skaičius, dėl ko A. S. kyla pavojus taip pat susirgti. Kadangi šiuo metu Lietuvos Respublikoje minėtos infekcijos protrūkiai fiksuojami daugelyje vietų, tad užsikrėsti įmanoma tiek pataisos įstaigoje, tiek ir už jos ribų. Be to, pataisos įstaigose yra suteikiama būtiniausia medicininė pagalba, o nustačius Covid-19 viruso atvejį, nuteistieji yra izoliuojami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                    Darius Kantaravičius

                                                                                                                             Nerijus Meilutis

                                                                                                                             Aurelijus Rauckis