Civilinė byla Nr. e2S-1021-254/2018

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01905-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.5.; 3.3.2.3.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2032-835/2018 pagal atsakovo V. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Dainavos turtai“.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilo dėl atsakovo turto atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
2. A. V. S. A. apylinkės teismo Alytaus rūmams pateikė prašymą, esant galiojančioms laikinosioms apsaugos priemonėms (atsakovui priklausančios žemės sklypo dalies ir joje esančio pastato areštui), leisti vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo procedūras, tikslu pertvarkyti žemės sklypą, atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus.
3. Nurodė, kad atsakovas negali pasiekti norimo tikslo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. ir 2017 gegužės 5 d. nutartimis pritaikyto atsakovui priklausančios žemės sklypo dalies arešto. Tokiu būdu taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja ne tik atsakovo teisę parduoti žemės sklypą ir jame esantį statinį, ko ir buvo siekiama laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tačiau ir kitas jo, kaip žemės sklypo bendraturčio, teises, nesusijusias su ginčo dalyku.
4. Ieškovės UAB „Dainavos turtai“ atstovas su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atidalijus žemės sklypo dalis būtų suformuoti atskiri žemės sklypai ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kaip savarankiškas teisių objektas, nustotų egzistuoti, tokiu būdu byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės taptų iš esmės niekinėmis. Be to, ieškovė, kaip žemės sklypo bendrasavininkė, nei raštu, nei žodžiu nėra pritarusi pareiškėjo iniciatyva parengtam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui bei su jame nurodytais žemės sklypo atidalijimo sprendiniais nesutinka. Ieškovės nuomone, atsakovas, siekdamas įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo bendraturčio, teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo atidalijimo ir šios teisės įgyvendinimui nėra reikalingas byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas (CK 4.80 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė, priteisė iš pareiškėjo V. S. 1 754,50 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui UAB „Dainavos turtai“, o 50 Eur žyminį mokestį ir 9,87 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones,  kuriomis areštuotas atsakovui V. S. priklausančiame 0,2500 ha dydžio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis laikinas statinys – picerija „Palermo“, kuris 2013-03-12 UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ bei „2G“, bei ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui nurodytus nekilnojamuosius daiktus parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitais būdais jais disponuoti, ar atlikti kitus veiksmus, keičiančius šio turto faktinę ar teisinę padėtį. Tokiu būdu, teismas konstatavo, jog taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pareiškėjui be jokių išimčių uždrausta disponuoti jam priklausančia žemės sklypo dalimi.
7. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, su tikslu pertvarkyti žemės sklypus, atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, netvirtino projekto, motyvuojant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kuriose įtvirtintas draudimas sujungti, padalinti, atidalinti ar perdalijimo būdu pertvarkyti areštuotus arba teisminio ginčo objektu esančius žemės sklypus. Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad tenkinus pareiškėjo prašymą, t. y. leidus jam vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras, atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, galimai išnyktų objektas, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei kiltų jų taikymo problemų, kas galimai sąlygotų ir naujus ginčus tarp šalių ar su trečiaisiais asmenimis, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų jomis siekiamų tikslų. Kartu teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo jo teises.
8. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina proceso šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo, nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina, todėl netenkino pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
9. Atmetęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniu priteisė jo patirtas 1 754,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei 50 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir  9,87 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovas V. S. prašo teismo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 16 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – esant galiojančioms laikinosioms apsaugos priemonėms (žemės sklypo areštui), leisti vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo procedūras, tikslu pertvarkyti žemės sklypą, atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. . Skundžiama nutartis yra neteisėta, nes joje nurodomi prieštaraujantys vieni kitiems teismo argumentai. Teismas nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM priėmė išvadą netvirtinti projekto, motyvuojant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kuriose įtvirtintas draudimas sujungti, padalinti, atidalinti ar perdalijimo būdu pertvarkyti areštuotus arba teisminio ginčo objektu esančius žemės sklypus. Tačiau toje pačioje nutartyje teismas nurodo, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo bendraturčio, teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo atidalijimo ir šios teisės įgyvendinimui nėra reikalingas byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju jis negali kreiptis su atskiru ieškiniu dėl žemės sklypo atidalijimo ir pradėti naują civilinę bylą, kai jo turimai žemės sklypo daliai yra taikomos ypatingai plataus pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, kurios riboja ne tik galimybę disponuoti žemės sklypu, bet ir atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų pakeista žemės sklypo faktinė ar teisinė padėtis. Todėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti vykdomas ir žemės sklypai atidalijami iš bendros dalinės nuosavybės, tik leidus teismui, kuris pritaikė laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje.
2. . Nepagrįstas teismo argumentas, kad atidalijus žemės sklypus galimai išnyktų objektas, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kiltų jų taikymo problemų. Apeliantas pažymi, kad areštuoto jam priklausančios žemės sklypo dalies pareiškėjas nesiekia padalinti į du atskiru sklypus. Jis siekia atskirti pagal naudojimosi tvarką nustatytą jam priklausančią ir teismo areštuotą žemės sklypo dalį nuo bendraturčiui priklausančios teismo areštais neapribotos žemės sklypo dalies. Pareiškėjo nuomone, sklypo dalies areštas nėra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimu (statinio griovimu), todėl nėra pagrindo teigti, kad sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių mąstą ir leidus atidalinti sklypus, pasunkėtų ar taptų neįmanomas teismo sprendimo, kuriuo V. S. būtų įpareigotas nugriauti laikiną statinį sklype, įvykdymas.
3. . Teismas neatsižvelgė į tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingai didelės apimties ir neekonomiškos, pažeidžiančios pareiškėjo interesus. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja ne tik apelianto teisę parduoti žemės sklypą ir jame esantį statinį (ko ir buvo siekiama laikinosiomis apsaugos priemonėmis), tačiau ir kitas kaip žemės sklypo bendraturčio teises, visiškai nesusijusias su ginčo dalyku. Pažymi, jog šiuo atveju pareiškėjas siekia ne panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o jas pakeisti. Todėl pareikštas prašymas nepažeis taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apimties bei jų tikslo – uždrausti atsakovui parduoti sklypą ir statinį.
4. . Teismas iš apelianto suinteresuotam asmeniui priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Teismas išvadą, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje nurodytų dydžių, galimai padarė klaidingai įvertinęs atsiliepimą į prašymą byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kaip atsiliepimą į ieškinį. Pažymi, kad Teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose nustatyta, kad maksimalus atlygis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4, t. y. 340 Eur. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad sprendžiamas klausimas siauros apimties, 2017 m. gruodžio 1 d. atsiliepimas į atskirąjį skundą tėra vos dviejų lapų, iš kurių vienas lapas yra tik perkopijuotos faktinės aplinkybės. 2018 m. sausio 3 d. atsiliepimas į atskirąjį skundą taip pat nesiekia trijų lapų apimties, iš kurių vienas perkopijuotos faktinės aplinkybės. 2017 m. spalio 31 d. atsiliepimas į prašymą dėl leidimo išdavimo, už kurį teismas suinteresuoto asmens prašymu priteisė 726 Eur, taip pat tėra nepilnų trijų lapų, iš kurių tik vienas skirtas teisiniams argumentams. Be to, apelianto nuomone, rengiant šiuos procesinius dokumentus suinteresuoto asmens atstovui neprireikė nei specifinių žinių, nei didelių laiko sąnaudų.
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Dainavos turtai“ prašo teismo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas, siekdamas įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo bendraturčio, teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo atidalijimo ir šios teisės įgyvendinimui nėra reikalingas byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas. Pažymi, kad nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje nutarties dalyje teismas nepasisakė dėl kitų atsakovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, galimų teisių gynimo būdų, tame tarpe CK 4.80 straipsnyje nustatytos teisės reikšti ieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo. Tuo tarpu atskirajame skunde pateiktas Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje nustatytų draudimų aiškinimas, kaip visais atvejais ribojantis galimybes bendraturčiui (bendraturčiams) įgyvendinti disponavimo turtu teisę, nėra teisiškai pagrįstas ir neatitinka aktualios teismų formuojamos minėtos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią įstatymų leidėjas yra priėmęs teisės normas, sudarančias galimybes bendraturčiui (bendraturčiams) Įgyvendinti disponavimo turtu teisę, kai paaiškėja, jog ketinamas formuoti ir pertvarkyti žemės sklypas yra areštuotas ar tapo teisminio ginčo objektu. Teismų vertinimu, tai, visų pirma, užtikrina CK 4.80 straipsnis, pagal kurį, atidalijimas galimas teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį (pvz.: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis, administracinėje byloje Nr. A-3423-602/2017). Tokiu būdu, ieškovės nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nebuvo apribotos jokios atsakovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, teisės atidalyti žemės sklypą pagal administracine tvarka parengtą ir patvirtintą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, turi teisę reikalauti atidalinti žemės sklypą pareikšdamas ginčo teisenos tvarka nagrinėtiną ieškinį ieškovei. Pažymi, kad šiuo atveju žemės sklypo dalies areštas nėra vienintelė kliūtis pareiškėjo parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimui ir įgyvendinimui, kadangi nėra gautas bendraturčio sutikimas.
2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams. Pažymi, kad pareiškėjo subjektinė teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės egzistavo ir byloje taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl tiek pirmosios instancijos teismas, taikydamas tokios apimties laikinąsias apsaugos priemones, tiek apeliacinės instancijos teismas, palikdamas jas galioti pilna apimtimi, laikė, kad tokios apimties laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju yra būtinos ir jokių atsakovo teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia. Atsakovas nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių taikytos laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti vertinamos kaip neadekvačios ir pažeidžiančios jo interesus. Kartu nurodo, kad atidalijus ginčo žemės sklypo dalis, būtų suformuoti atskiri žemės sklypai ir ginčo žemės sklypas, kaip savarankiškas teisių objektas, nustotų egzistuoti, dėl ko byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės taptų iš esmės niekinėmis, kadangi neliktų paties nekilnojamojo daikto, kurio dalies atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl ko suinteresuotam asmeniui palankus teismo sprendimas liktų neįvykdomas.
3. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai iš pareiškėjo (atsakovo) suinteresuotam asmeniui (ieškovei) priteisė neproporcingai dideles bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pažymi, kad atsakovas, kurį byloje atstovauja profesionalus advokatas, kreipėsi į teismą su prašymu, kurio reikalavimai buvo suformuoti itin ydingai, taip pat nesumokėtas už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą mokėtinas žyminis mokestis, dėl ko pirmos instancijos teismas tokį prašymą vertino kaip prašymą dėl teismo leidimo išdavimo ir nagrinėjo supaprastinto proceso tvarka, išskirdamas jį į atskirą bylą. Atitinkamai kitos šalies atsiliepimas į dokumentą, kurio pagrindu pradėta atskira byla, ieškovės nuomone, savo esme prilygintinas atsiliepimui į ieškinį ir už šio procesinio dokumento parengimą priteistinos bylinėjimosi išlaidos vertintinos atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punkto nuostatas. Be to, 2017 m. sausio 31 d. atsiliepimas į prašymą dėl leidimo, priešingai nei teigiama skunde, sudaro ne tris, o keturis lapus, kurio didžioji dalis skirta teisiniams argumentams išdėstyti. Tas pats pasakytina ir apie 2017 m. gruodžio 1 d. bei 2018 m. sausio 3 d. atsiliepimus į atskiruosius skundus. Pažymi, kad ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose glaustai bei argumentuotai išdėstyta eilė teisinių bei faktinių argumentų, kurie grindžiami tiek teisės normų aiškinimu, tiek teismų suformuota praktika, todėl vien procesinio dokumento apimties negalima suabsoliutinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnis).               Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, svarbu aptarti bylos faktinių aplinkybių ir joje priimtų teismo procesinių sprendimų seką tiek iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateikimo teismui, tiek iki šio atskirojo skundo nagrinėjimo.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-373-835/2017 pagal ieškovės UAB „Dainavos turtai“ ieškinį, kuriuo ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą V. S. įvykdyti 2006 m. gegužės 12 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties 5.6 punkte nurodytą prievolę natūra, t. y. savo lėšomis nugriauti 0,2500 ha dydžio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį laikiną statinį – piceriją „Palermo“, 2013 m. kovo 12 d. UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtą indeksais „G“ bei „2G“, nustatant atsakovui vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nurodytiems veiksmams atlikti, ir, atsakovui per teismo nustatytą terminą nurodytų veiksmų neatlikus, leisti ieškovei juos atlikti pačiai atsakovo lėšomis bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
16. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-373-835/2017 ieškinį tenkino visa apimtimi. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. e2A-1542-555/2017 pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi paliko iš esmės nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeitė tik Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priėmęs atsakovo kasacinį skundą byloje, 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-42/2017 tenkino V. S. prašymą ir sustabdė Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį; priteisė iš atsakovo V. S. ieškovei UAB „Dainavos turtai“ 1 422,05 Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei 6,06 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
17. Po Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-373-835/2017 priėmimo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama areštuoti atsakovui V. S. priklausantį 0,2500 ha dydžio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį laikiną statinį – piceriją „Palermo“, kuris 2013-03-12 UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ bei „2G“, bei ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui nurodytus nekilnojamuosius daiktus parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitais būdais jais disponuoti ar atlikti kitus veiksmus, keičiančius šio turto faktinę ar teisinę padėtį. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grinė tuo, kad atsakovas informavo ieškovę apie ketinimą parduoti aukščiau paminėtą turtą, kurį pardavus, ieškovės nuomone, pasidarytų neįmanomas 2017 m. kovo 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-373-835/2017 įvykdymas.
18. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi, kurią patikslino 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi, tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visa apimtimi. Minėtos nutartys paliktos nepakeistos Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1740-555/2017, išnagrinėjus atsakovo atskirąjį skundą.
19. Esant galiojančioms laikinosioms apsaugos priemonėms (atsakovui priklausančios žemės sklypo dalies ir joje esančio pastato areštui), 2017 m. spalio 18 d. Alytaus apylinkės teismui atsakovas V. S. pateikė prašymą dėl leidimo išdavimo, kuriuo prašė leisti vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo procedūras, tikslu pertvarkyti žemės sklypą, atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Atsakovo nuomone, nurodytiems veiksmams atlikti trukdo byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Alytaus rajono apylinkės teismas šiam klausimui išspręsti užvedė naują civilinę bylą Nr. eS2-5429-835/2017, kurioje 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi V. S. prašymą atmetė ir iš pareiškėjo priteisė 335,48 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dainavos turtai“. 
20. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2725-260/2017, tenkinęs pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl pareiškėjo (atsakovo) V. S. atskirojo skundo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties priėmimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad V. S. pateiktas prašymas vertintinas ne kai prašymas dėl teismo leidimo išdavimo, o kaip parašymas dėl civilinėje byloje Nr. e2-373-835/2017 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių  pakeitimo.
21. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad klausimas dėl atsakovo V. S. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo turėjo būti nagrinėjamas ne atskiroje civilinėje byloje, o toje byloje, kurioje prašomos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, t. y. Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-373-835/2017, nekeičiam bylos šalių procesinės padėties.
22. Nors skundžiamoje Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 16 d. nutartyje bylos šalys įvardintos pareiškėju ir suinteresuotu asmeniu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis procesinės teisės normų pažeidimas nedaro įtakos galutiniams bylos teisiniam rezultatui. Todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, bylos šalių procesinę padėtį nurodo pagal Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-373-835/2017 nurodytą šalių procesinę padėtį, t. y. ieškovu ir atsakovu.
23. Pastebėtina, kad atsakovo atskirasis skundas dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 16 d. nutarties yra nagrinėjamas tuomet, kai Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-373-835/2017 yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-42/2017 taikytas sprendimo vykdymo sustabdymas  galiojo iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties priėmimo. CPK 18 straipsnis numato, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo atveju tinkamas teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi, kuri patikslinta 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, draudžiančiomis atsakovui areštuotus nekilnojamuosius daiktus parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitais būdais jais disponuoti ar atlikti kitus veiksmus, keičiančius šio turto faktinę ar teisinę padėtį.
24. Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas pakeisti jo turto atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, aiškiai nurodo, jog siekia atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį nuo kitam bendraturčiui (ieškovei) priklausančios žemės sklypo dalies, t. y. atskirti pagal šiuo metu galiojančią nustatytą Žemės sklypo naudojimosi tvarką jam priskirtą naudotis žemės sklypo dalį nuo ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies, t. y. apelianto siekiami atlikti veiksmai yra susiję su ginčo žemės sklypo pertvarkymu. Atsižvelgiant į byloje atsakovo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra susijęs su atsakovo atžvilgiu taikytų laikinųjų pasaugos priemonių dalimi, kuria atsakovui buvo uždrausta atlikti veiksmus, keičiančius areštuoto nekilnojamojo turto faktinę ar teisinę padėtį. Tokiu būdu minėtas atsakovo prašymas gali būti vertinamas ir kaip siekis panaikinti dalį jo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atidalijus žemės sklypo dalis būtų suformuoti atskiri žemės sklypai ir žemės sklypas, kaip savarankiškas teisių objektas, nustotų egzistuoti, dėl ko byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančios žemės sklypo dalies areštas – taptų iš esmės niekinėmis, kadangi neliktų paties nekilnojamojo daikto, kurio dalies atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atmestinas kaip nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais reikalavimais dėl ginčo statinio nugriovimo bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, kadangi, apelianto nuomone, jos neva pritaikytos didesniu mastu, nei yra būtina užtikrini ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
25. Pastebėtina, kad analogiškus argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto atsakovas buvo išdėstęs ir atskirajame skunde dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties, kuri pakeista 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi. Tačiau Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1740-555/2017 juos atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pastebėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo būtent iš 2006 m. gegužės 12 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovas įsipareigojo savo lėšomis nugriauti tame žemės sklype esantį laikiną pastatą – piceriją „Palermo“ iki 2006 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 5.6 punktas). Todėl priešingai nei teigia atsakovas, šios bylos dalyku yra būtent atsakovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas – atsakovas iki šiol nėra įvykdęs Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties 5.6 punkte numatyto įsipareigojimo. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad prašomas nugriauti atsakovui priklausantis laikinas statinys – picerija „Palermo“, yra laikinas statinys, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, nes laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami (Statybos įstatymo 27 straipsnio 31 dalis). Taigi, akivaizdu, kad ginčo laikinas statinys pats savaime savarankišku teisinių santykių objektu būti negali, todėl vien tik ginčo laikinajam statiniui pritaikius turto areštą, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebūtų užtikrintas. Minėta Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl joje teismo padarytos išvados dėl tų pačių aplinkybių negali būti kvestionuojamos. Šiuo atveju apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių minėti atskirojo skundo argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto turėtų būti vertintini kitaip.
26. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, jeigu nustatoma, kad to prašantis suinteresuotas asmuo pasiūlo lygiavertį ieškovo pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą arba pagrindžia egzistuojant neabejotiną poreikį sumažinti taikytus suvaržymus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Viena vertus, keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbu, kad būtų efektyviai užtikrinti ieškinio reikalavimai, kadangi pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1411-302/2015), kita vertus, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją ir tuo atveju jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017). Bet kokiu atveju, keičiant laikinąsias apsaugos priemones, taikomos tos pačios taisyklės kaip ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2701/2013).
27. Tiek prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tiek atskirąjį skundą atsakovas grindžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kuriose įtvirtintas draudimas sujungti, padalinti, atidalinti ar perdalijimo būdu pertvarkyti areštuotus arba teisminio ginčo objektu esančius žemės sklypus, kuriomis vadovaujantis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos netvirtino atsakovo pateikto projekto dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Pastebėtina, kad siekiant pertvarkyti žemės sklypus, atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, nepakanka vien to, kad atidalintinam žemės sklypui nebūtų taikyti joki apribojimai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 66 punkto nuostatas, parengtam projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
28. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad tokiam pareiškėjo ketinimui nepritaria ieškovė (ginčo žemės sklypo bendrasavininkė), kurios pritarimas būtinas, rengiant minėtą sklypo atidalinimo projektą. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad bendrasavininkams nesusitariant dėl turto atidalinimo, atsakovas dėl turto atidalinimo, vadovaujantis CK 4.80 straipsnio nuostatomis, būrų kreipęsis į teismą.
29. Apibendrinant, tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, prašydamas pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, planuoja atlikti veiksmus, kurie buvo apriboti byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, siekiant užtikrinti tinkamą byloje priimto teismo sprendimo įvykdymą. Nustačius, kad byloje priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas nėra įvykdytas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, nes priešingu atveju būtų paneigta teisėtai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

30. Apeliantas kvestionuoja skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteismo, nurodant, kad teismas iš jo ieškovei priteisė nepagrįstai dideles išlaidas.
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo viso 1 754,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad prašomas priteisti išlaidas sudarė: 726 Eur išlaidos už 2017 m. spalio 31 d. atsiliepimą į prašymą dėl teismo leidimo išdavimo (sąskaita apmokėta 2017-10-31), 332,75 Eur išlaidos už 2017 m. gruodžio 1 d. atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties (sąskaita apmokėta 2017-12-11), 332,75 Eur išlaidos už 2018 m. sausio 3 d. atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties (sąskaita apmokėta 2018-01-29) ir 363 Eur išlaidos už kitas teisines paslaugas, susijusias su atstovavimu teisme (sąskaita apmokėta 2018-02-14).
32. Kaip teisingai pastebėjo apeliantas, bylinėjimosi išlaidos priteistinos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (Aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Šiuo atveju sutiktina su apeliantu, kad atsiliepimui į prašymą dėl teismo leidimo išdavimo taikytinas Rekomendacijų 8.16 p., numatantis, kad maksimalus atlygis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4, t. y. 335,48 Eur (838,70 Eur x 0,4). Tai, kad pirmos instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vertino kaip prašymą dėl teismo leidimo išdavimo ir nagrinėjo supaprastinto proceso tvarka, išskirdamas jį į atskirą bylą, nesudaro pagrindo ieškovės atsiliepimą į pareikštą prašymą vertinti kaip atsiliepimą į ieškinį ir patirtas bylinėjimosi išlaidas vertinti atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punkto nuostatas. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas šioje dalyje prašomas priteisti bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas sumažinti nuo 726 Eur iki 335,48 Eur.
33. Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties (332,75 Eur) (maksimali suma 838,70 Eur x 0,4 ­= 335,48 Eur­) ir išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties (332,75 Eur) (maksimali suma 850,80 Eur x 0,4 ­= 340,32 Eur­) taip pat vertintinos atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.16 punkto nuostatas, pagal kurias prašomos priteisti išlaidos už abudu atskiruosius skundus neviršija Rekomendacijose numatytų sumų. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinį, kuriuose išdėstyta visa eilė teisinių bei faktinių argumentų, kurie grindžiami tiek teisės normų aiškinimu, tiek teismų suformuota praktika, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad vien procesinių dokumentų apimtis sudaro pagrindą prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas laikyti nepagrįstomis ir jas mažinti.
34. Sprendžiant dėl prašomų priteisti 363 Eur išlaidų už kitas teisines paslaugas, susijusias su atstovavimu byloje (sąskaita apmokėta 2018-02-14), pastebėtina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turi būti realios ir tinkamai pagrįstos. Šiuo atveju prašant priteisti minėtas išlaidas, nebuvo detalizuota kokiems konkretiems veiksmams atlikti jos buvo patirtos. Todėl nėra galimybės patikrinti šių išlaidų pagrįstumo. Tokiu būdu atstovavimo išlaidos 363 Eur dalyje iš atsakovo ieškovei nepriteistinos.
35. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai priteisė per didelę ieškovės prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą. Tokiu būdu yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti bylinėjimosi išlaidų dalyje, iš atsakovo ieškovei priteistas išlaidas sumažinant nuo 1 754,50 Eur iki 1000,98 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tokiu būdu atmetus atsakovo atskirąjį skundą dėl ginčo esmės, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
37. Šiuo atveju ieškovė pateikė prašymą priteisti iš apelianto 350,90 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 8.16 punkto nuostatomis, už pateiktą atsiliepimą į atskirąjį skundą šiuo atveju maksimali suma – 329,12 Eur (822,80 Eur x 0,4). Tokiu būdų yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma viršija rekomendacinius dydžius, todėl mažintina nuo 350,90 Eur iki 329,12 Eur, ją priteisiant iš apelianto.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau iš dalies netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų dydį reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį bylinėjimosi išlaidų dalyje pakeisti, sumažinant iš atsakovo ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1 754,50 Eur iki 1 000,98 Eur. Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą (337 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas 329,12 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338-339 straipsniais,

n u t a r i a:

pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 16 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dainavos turtai“, į. k. 300500396, priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant nuo 1 754,50 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų 50 ct) iki 1 000,98 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt aštuonių eurų).

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dainavos turtai“, į. k. 300500396, 329,12 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                                            Dalė Burdulienė