Baudžiamoji byla Nr. 1-2285-908/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-059582-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 1.2.4.6.2.2.;

(S)

2.3.6.4.2.; 1.1.7.2.3.; 2.1.3.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, Živilei Kalasauskaitei, Aušrai Razutienei,

dalyvaujant prokurorams Alai Petrenko, Valentui Gritei,

kaltinamajam A. S.,

nukentėjusiajai J. S.,

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams G. J., T. C.,

vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2017-05-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje,

n u s t a t ė :

A. S. 2016-12-11, apie 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su sutuoktine J. S. metu, nukentėjusiajai sėdint ant lovos, spyrė J. S. vieną kartą į dešinę koją, nuo to nukentėjusioji nukrito ant grindų, po to J. S. pakilus ir nubėgus į kitą kambarį, jis pribėgo prie nukentėjusiosios ir kumščiu sudavė jai tris smūgius į nugaros ir pečių sritį bei griebęs už dešinės rankos stipriai suspaudė, padarydamas J. S. poodines kraujosruvas nugaroje, dešiniame žaste, kairiojo peties srityje, dešinėje šlaunyje, t. y. tyčia mušdamas šeimos narį, nežymiai sutrikdė J. S. sviekatą.

Taip pat jis buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kad sukėlė fizinį skausmą mažametei dukrai, o būtent: 2016-12-11, apie 20 val., bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiam asmeniui, t. y. smurto naudojimo prieš sutuoktinę J. S. metu, telefono ausinių laidu sudavė kartą mažametei savo dukrai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), per šlaunį, taip smurtaudamas sukėlė mažametei nukentėjusiai A. P. fizinį skausmą.

A. S. tiek apklausiamas teisme, tiek bylos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl smurto sutuoktinės ir dukters atžvilgiu nepripažino. Apklausiamas teisme jis paaiškino, kad nukentėjusioji yra jo buvusi sutuoktinė, ji turi problemų su alkoholiu, todėl visada būdavo girta. Žiemą, vakare, ji rūkė balkone, išėjo ir eidama griuvo ant stalo. Iš pradžių priekiu ir po to atgal nugara. Nematė, kurias vietas ji susimušė. Jis ją pakėlė ir paguldė į lovą. Nukentėjusioji nugriuvusi neverkė. Medikų nekvietė. Kitą dieną nukentėjusioji paprašė paguldyti ją į ligoninę dėl alkoholio, nes ji girtavo apie dvi savaites. Jis ją nuvežė. Kai buvo išvažiavęs, vaikas buvo su močiute (jo motina). Po to jis pakeitė spynas, neleido nukentėjusiosios namo. Butas priklauso jam. Du metus su nukentėjusiąja buvo susituokę. Gyveno kartu 6 metus. Teistas už tokią pat nusikalstamą veiką. Tą kartą sumušė žmoną. Ji išvažiavo kažkur, paliko vaiką ir dingo, tada grįžo girta – taip gavosi. Supyko, nes ji grįžo girta, pradėjo prie jo lįsti, muštis. Šiuo atveju tarp jų konflikto nebuvo. Viską pradėjo jos tėvas. Nežino, kodėl nukentėjusioji davė parodymus ir jį apkalba, gal nori pinigų. Nukentėjusioji meluoja. Vaikas tą vakarą buvo namuose, viską matė. Vaikas buvo apklaustas teisme ir nurodė, kad jis (A. S.) niekada dukters nemušė, tik mama mušė. Jolitos jis nelietė. Ji išeidavo naktimis, gal kažkur eidama susižalojo. Jis tą dieną sužalojimų nematė. Gal keldamas ją, suspaudė pirštais. Tą vakarą jis buvo blaivus, nes alkoholio nevartoja. Nežino, kur nukentėjusioji vartojo alkoholį. Šiuo metu skyrybų byla pasibaigusi, jiedu išsiskyrė abipusiu susitarimu. Vaikas paliktas mamai, o jis gali bendrauti su vaiku. Šiuo metu vaikas gyvena su juo, nes mama tiesiog jam paliko vaiką ir išvažiavo. Nukentėjusiosios nematė pusę metų. Ji neskambina, materialiai neremia. Ketina kreiptis į teismą, kad būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta pas jį. Seneliai (Jolitos tėvai) neskambina, vaiku nesidomi. Jolitos sesuo buvo savaitgalį pasiėmusi vaiką. Jis pats su nukentėjusiąja nebendrauja. Su dukters priežiūra susitvarko (t. 1, b. l. 175-177).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. S. paaiškino, kad su sutuoktiniu kartu buvo 8 m., bet iš to laikotarpio kartu gyveno gal 7 m. Kaltinamajam pastoviai kažkas „užbanguoja“, nesiseka, tai reikia išlieti pykti ant šeimos narių. 2016 m. gruodžio 11 d. ji su dukra buvo namuose. Vyras gulėjo, galbūt buvo neblaivus. Ji su dukra sėdėjo ant tos pačios lovos ir vyrui kažkas „susišvietė“, jis pasisuko ir spyrė jai. Ji nukrito nuo lovos. A. turėjo ausinukus. A. iš karto pašoko. Kaltinamasis jai vožė su ausinėmis į koją. Ji pati tuo metu buvo jau nukritusi nuo lovos. Jos nubėgo į dukros kambarį. Dukra pasakė „negalima mušti nei mamytės, nei vaiko“. Kai dukra sakė tuos žodžius, ji (J. S.) stovėjo tarpdury, vyras stvėrė ją iš nugaros. Jų virtuvė su svetaine sujungta. Toje bendroje erdvėje prasidėjo smūgiai. Ji stovėjo tarp durų į dukros kambarį, kaltinamasis ją stvėrė už rankos. Virtuvėje prasidėjo smūgiai. Ji kažkaip išbėgo. Vyras ją mušė rankomis, pastoviai smūgiavo, atsimena, kad petį skaudėjo, rankas. Tuo momentu ji greitai įbėgo į A. kambarį, ten užsidarė ir pas ją lovytėje miegojo. Kambarys neužsirakina, bet vyras daugiau nėjo. Tą naktį nesikreipė į policiją, nes tai vyksta pastoviai. Į ligoninę ji pati pasiprašė. Ją nuvežė vyras. Tuo metu buvo blogi santykiai su tėčiu, nes ji susitaikė su vyru. Ryte pati pasakė, kad jai reikia į ligoninę, kaltinamasis ją nuvežė. Norėjo ramybės, kad ją kas nors apsaugotų. Kreipėsi į tą skyrių, nes vienu momentu turėjo problemų su alkoholiu. Ta ligoninė arčiausia. Incidento vakarą buvo blaivi. Narkotinių medžiagų nevartoja. Įvykio metu A. S. buvo išgėręs, bet girtas nebuvo. Po to įvykio kartu negyvena. Psichiatrinės ligoninės gydytojams ji pasakojo apie smurto atvejus. Ją apžiūrėjusios slaugytojos, apie tai jos klausė. Apie smurtą pasakė savo seseriai, o ši perdavė tėčiui. Į policiją nesikreipė, nes Naujojoje Vilnioje policijos komisariate vyrui visi pažįstami. Ten dirbo vyro geras draugas, tad jis sakydavo, kad ji nieko nelaimės. Kaltinamasis jai neleido bendrauti su vaiku. Dabar, kai ji grįžo iš užsienio, iš karto nuvažiavo į darželį ir dukrą pasiėmė. Dukra antrą savaitę gyvena su ja. Dukra nenori važiuoti pas tėtį. Jis vaiką nuteikinėja prieš ją, sakydamas, kad mama geria, mama girta. Ji buvo su vaiku ir pas psichiatrą. Vaikas sakė, kad tėtis jo nemušė, nes buvo taip nuteiktas. Ji nesutinka, kad vaikas dar kartą būtų apklaustas teisme. Namai yra buvusio sutuoktinio, kuris nuomojasi juos. Ją ligoninėje nufotografavo Simona, kuri su ja kartu gulėjo, nes jos sesuo pasakė, kad reikia nuotraukų. Ji nusiuntė nuotraukas sesei. Kitą dieną, kai išsiuntė nuotraukas, atvažiavo policija. Dukrą į apklausą teisme turėjo pristatyti ji, bet A. S. vakare paėmė vaiką, pasakė, kad ši nori pas jį nakvoti. Prieš apklausą vaikas buvo su tėčiu parą. Mergaitės apklausą ji girdėjo. Su vaiku nekalba tomis temomis, nes taip patarė psichiatras. Vyras prie vaiko išlaikymo neprisideda. Dabar jau ji pati gyvens Lietuvoje (t. 1, b. l. 175-177).

Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. paaiškino, kad yra nukentėjusiosios tėvas. Kai ji susidraugavo su A., jie gyveno Pilaitėje. Dar nebuvo vedę, kai A. ją sumušė. Jis sakė dukrai baigti žaidimus su A.. Ji sužinojo, kad yra nėščia. A. pasakė, kad ji niekur nuo jo nebepabėgs. Jis 8 m. skriaudė dukrą. Smurtas prasidėjo, jiems dar draugaujant, ir buvo iki paskutinės minutės. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla už tai, kad J. buvo sumušta. Ji buvo prigąsdinta nesiskųsti policijai, nes bus sumušta, liks invalidė. Ji visą laiką kentėdavo. Ateidavo pas jį sumušta. Liudytojas buvo susitikęs su A. pasikalbėti, klausė, kiek jis gali mušti. Šis atsakė, kad tegul grįžta į namus, daugiau nebemuš. Tai buvo jo žodžiai. Liudytojas policijoje parašė pareiškimą, nes daktarė pasakė, kad jo dukra su mėlynėmis. Dukra pasakojo, kad A. iš vakaro liepė pagaminti valgyti, kitaip bus išvaryta, o ji neturėjo pinigų. Šiuo atveju ji buvo primušta, duota pauostyti narkotikų. Jis duoda pauostyti narkotikų, atneša „šnapso“ ir po to specialiai, kad sužlugdyti, nuveža į ligoninę. A. pats nugirdydavo dukrą. Ji pasakojo, kad pati nevartoja. Viskas per A.. Jis nežino, ar įvykio dieną dukra vartojo alkoholį. A. nuvežė ją prie Naujosios Vilnios ligoninės ir paleido. Gulėjo dėl depresijos. Dukra jam paskambino, kad atvažiuotų į polikliniką. Pirma nuėjo pas dukrą. Ji buvo pasimetusi. Tada nuėjo pas daktarę. Daktarė pasakė, kad ji su mėlynėmis, sumušta. Grįžo į palatą ir paprašė parodyti. Ant šono buvo mėlynės. Šalia gulėjusi pacientė nufotografavo. Jis dukros paklausė, kas nutiko. Ši pasakė, kad A. liepė paruošti stalą, tada atsikėlęs, kaip būna trečią dieną nuo tų narkotikų, šėrė iš niekur nieko ir „atjungė“. Dukra taip pat pasakojo, kad ir vaikui kliuvo, išbėgo pasislėpti į kitą kambarį. Jis iš karto iš ligoninės nuvažiavo į policiją rašyti pareiškimo. Praeitą kartą į policiją kreipėsi sesuo. Dukra Naujosios Vilnios ligoninėje buvo gydoma vieną kartą. Šiuo metu anūkė būna ir pas jį, ir pas J. seserį. Anūkė bendrauja su mama. Dukra išvažiavo, kad nematytų A. ir užsidirbtų. Tačiau J. visą laiką kalba apie vaiką (t. 1, b. l. 175-177).

Teismo posėdžio metu liudytojas S. P. paaiškino, kad J. S. yra gulėjusi prieš metus jų skyriuje, ji pati kreipėsi į priėmimo kambarį, skundėsi bloga savijauta po kelių dienų alkoholio vartojimo. Ji buvo paguldyta į skyrių, ten gulėjo dvi dienas, buvo skiriamas detoksikuojantis gydymas. Alkoholinės abstinencijos simptomai sumažėjo, bet ji sakė, kad vis tiek blogai jaučiasi, kamuoja depresija, nerimas. Pas juos gydymas trumpalaikis – pagerėjus būklei pacientai išrašomi, bet kadangi savijauta buvo bloga, ją iškėlė į kitą skyrių tolimesniam gydymui ir tikslesnės diagnozės nustatymui. Paprastai alkoholio vartojimo simptomai praeina per kelias dienas, o čia buvo nerimas, nežinojimas, kaip toliau gyventi, dėl to ir buvo keliama į kitą skyrių. J. S. kalbėjo, kad šeimoje smurtaujama, tačiau jis žymių nepastebėjo, kūno neapžiūrėjo. Kūnas apžiūrimas, jeigu kyla įtarimų. Ji minėjo bendrais bruožais. Nukentėjusioji kalbėjo, kad sudėtingi santykiai su vyru, vyksta skyrybų procesas. Jie tai susitaiko, tai vėl išsiskiria, ji nežino, kas bus su vaiku. Prieš patekdama pas juo į ligoninę, ji su vyru buvo lyg tai susitaikiusi (t. 1, b. l. 195-199).

Teismo posėdžio metu liudytoja G. V. paaiškino, kad nukentėjusioji – jos pacientė. Skundėsi nerimu, nemiga, pablogėjusia nuotaika dėl ilgalaikių užsitęsusių blogų santykių šeimoje. Ją galėjo gydyti nuo 2016-12-14 iki 2016-12-28. Ligos istorijoje užfiksuota, kad ant pacientės kūno įvairiose vietose yra mėlynių. Atrodo, kad buvo visame kūne įvairaus senumo ir dydžio mėlynės. Ji pati matė ant kūno mėlynes. Pacientė pasakė, iš kur jos. Tai buvo pagrindinis dalykas, dėl ko ji buvo perkelta iš kito skyriaus pas juos. Ji buvo nedarbinga, nerami, blogai miegojo. Jos teigimu, prieš ją smurtavo vyras, jos žodžiais taip buvo daug kartų. Bet tai pacientės žodžiai, ji (liudytoja) asmeniškai su nukentėjusiosios vyru nekalbėjo. Jį matė, kai šis nukentėjusiąją kelis kartus lankė. Artimųjų dėl smurto neinformavo, nes jie žinojo, tai nebuvo paslaptis, o policijos neinformavo, nes tie sužalojimai nebuvo sunkūs. Tiksliai atsimena, kad vyras prieš pacientę smurtavo. Matė, kad vyras ją lankė, kiek žino, daugybę kartų sutuoktiniai pykosi ir taikėsi. Ji besipykstančių nematė (t. 1, b. l. 195-199).

Teismo posėdžio metu liudytoja T. S. paaiškino, kad niekada nematė, jog sūnus smurtautų prieš marčią ar anūkę. Gyvena su sūnumi atskirai, bet ji negirdėjo, kad sūnus kalbėtų negražiai prieš jas. Sūnus sakė, kad jie išsiskyrė, nes santykiai nesusiklostė. Nematė, kad sūnus gertų ar vartotų narkotikus, bet geriančią marčią matė. Marti gydėsi Naujosios Vilnios ligoninėje dėl alkoholio. Nuo rugsėjo mėnesio liudytoja prižiūrėjo anūkę, kuri gyveno pas tėtį, eidavo į darželį. Ji paimdavo anūkę iš darželio, vėliau mergaitę pasiimdavo tėtis. Mama tuo metu buvo išvažiavusi, anūkė su ja nebendravo. Kiti seneliai su ja nebendravo, tik kartais A. paimdavo J. sesuo – anūkės krikšto mama. Sūnus jai sakė, kad ši byla dėl to, kad jis sumušė kažkada, dėl to buvo parašytas pareiškimas dėl šio įvykio. Su anūke jos santykiai geri. Anūkė tėtį labai myli. Mergaitė nelinkusi fantazuoti, sako teisybę. Mamos anūkė neprisimindavo, tik apie tėtį kalbėdavo (t. 1, b. l. 195-199).

Teismo posėdžio metu liudytoja S. V. paaiškino, kad nukentėjusiąją pažįsta, o apie kaltinamąjį tik yra girdėjusi. Su J. susipažino Naujosios Vilnios psichiatrinėje ligoninėje. J. buvo sumušta, pavargusi nuo smurto. Pirmą dieną nesišnekėjo, o kitą dieną ji pasakė, kad visos tos mėlynės dėl vyro. Ji pati matė tas mėlynes. J. jos paprašė nufotografuoti mėlynes. Ji pasakojo apie plaukus, kad jos plaukai buvo su peiliu nupjauti, kad namuose buvo dažnas smurtas. Tuo metu, kai atsigulė į ligoninę, buvo kritinis taškas. Dėl ko J. atsigulė į ligoninę, jai nesakė. Tuo metu ji (S. V.) vartojo slopinančius vaistus, bet buvo adekvati ir suprato viską, ką nukentėjusioji pasakojo. Ji pasakojo, kad jos šeimoje vartojamas smurtas. Prie liudytojos gydytojai apžiūrinėjo J. mėlynes. Kartais susiskambina su nukentėjusiąja. Ši neprašė paliudyti jokių aplinkybių teisme. Vieną kartą buvo atvykęs kaltinamasis aplankyti J.. Jį matė kelias sekundes. Kaip suprato, jam nebuvo leista lankyti J. (t. 2, b. l. 4-7).

Teismo posėdžio metu ekspertas V. K. paaiškino, kad patvirtina savo paaiškinimus dėl J. S. sveikatos sutrikdymo. Jam buvo pateikta ligos istorija ir 3 nuotraukos.  Buvo nustatytos kraujosruvos, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie sužalojimai nebūdingi nukritimui. Pirštai yra ribotą mažą kontaktą turintis paviršius. Esmė yra koks kontaktinis paviršius. Stalas yra plokštuma. Nukritimo ant stalo neatitinka nei viena kraujosruva, taip pat ir su grindų plokštuma (t. 2, b. l. 4-7).

Nepilnametė liudytoja A. P., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad gyvena su tėčiu. Su tėčiu gyventi jai sekasi gerai. Ją nuskriaudė mama, tėtis neskriaudė. Ji turėjo mėlynę čia (rodo į kairį antakį). Turėjo mėlynę, nes jai sudavė močiutė. Ji tiesiog sėdėjo savo kambaryje, o močiutė atėjusi sudavė. Atidarė duris ir durimis jai sudavė. Paskui močiutė pridėjo šaukštą. Kai jai sudavė, neskaudėjo. Mano, kad močiutė jai trenkė netyčia. Daugiau jos nėra niekas užgavęs. Ji nėra mačiusi, kaip kitas žmogus ką nors užgauna. Tėtis su mama sutaria gerai. Nežino, ar teko matyti, kad užgautų vienas kitą. Neprisimena. Nežino, ar yra su mama arba tėčiu kalbėjusi apie vaikų mušimą (t. 1, b. l. 77-79).

Apžiūrint J. S. medicininius dokumentus gautus iš VŠĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas nurodė, kad J. S. nustatyta remiantis ligos istorijos Nr. 20167432 ir spalvotomis nuotraukomis (3 vnt. viršutinės kūno pusės) po įvykio 2016-12-11 nustatytos poodinės kraujosruvos nugaroje abipus, dešiniame žaste, kairio peties srityje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l.49-50).

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas V. K. į klausimą, koks J. S. nustatytų sužalojimų padarymo būdas, atsakė, kad J. S. nustatyti sužalojimai nebūdingi griuvimui dėl savo lokalizacijos. Didesnės kraujosruvos galėjo atsirasti nuo smūgių sudavimu ribotą paviršių turinčiais daiktais (pvz. kumščiu, koja, keletas smulkių kraujosruvų dešiniame žaste ir nugaros dešinėje pusėje galėjo atsirasti nuo suspaudimo pirštais (t. 1, b. l. 56).

V. P. 2016-12-19 pareiškimo duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas informavo, kad A. S. mušė jo dukrą J. S. ir anūkę A. P.. Jo dukra parodė ant kūno mėlynes ir sakė, kad anūkė prašė tėvelio nemušti mamos ir vaikų, nes negalima. Dukra dabar guli ligoninėje nuo depresijos N. Vilnios IX skyriuje. Ji bijo pranešti policijai, nes yra prigąsdinta, kad bus padaryta invalide. Tai įvyko gruodžio 11 d. A. S. iškelta baudžiamoji byla dėl sumušimo. (t. 1, b. l. 6).

Iš tyrėjui A. P. elektroniniu paštu pateiktų nuotraukų nustatyta, kad pateiktos 3 vnt. viršutinės kūno pusės spalvotos nuotraukos, kuriose matosi poodinės kraujosruvos abipus nugaroje, dešiniame žaste, kairiojo peties srityje (t.1, b. l. 7-9).

J. S. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 25-32).

VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymos apie asmens gydymą duomenimis nustatyta, kad J. S. gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2 kartus, paskutinį kartą nuo 2016-12-12 iki 2016-12-28. Diagnozė: adaptacijos sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t.1, b. l. 57).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Dėl pareikštų kaltinimų, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Nors kaltinamasis kaltės dėl jam inkriminuotos padarytos veikos nepripažino, teigdamas, kad nukentėjusioji J. S. susižalojo pati, tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kadangi kaltinamojo parodymų nepatvirtina liudytojų parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai. Tuo tarpu, nukentėjusiosios J. S. parodymai apie jos sumušimą yra nuoseklūs viso proceso metu, jie neprieštarauja liudytojų duotiems parodymams bei kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio aiškino, kad vyras gulėjo, o jos su dukra sėdėjo ant tos pačios lovos. A. S. pasisuko ir jai spyrė koja, nuo to ji nukrito ant grindų. Po to ji su dukra nubėgo į dukros kambarį. Jai nespėjus įbėgti į kambarį, tarpdury, vyras stvėrė jai už rankos ir prasidėjo smūgiai. Mušė rankomis, atsimena, kad skaudėjo petį, rankas. Tuo momentu ji greitai įbėgo į A. kambarį ir ten užsidarė. Pažymėtina, kad nurodytas aplinkybes J. S. po įvykio pasakojo liudytojai S. V., kuri teismo posėdžio metu patvirtino, jog minėtus sužalojimus ne tik pati matė, bet ir užfiksavo nuotraukose. Teisme apklaustas nukentėjusiosios tėvas V. P. bei nukentėjusiąją iš karto po įvykio gydęs gydytojas S. P., taip pat patvirtino, jog nukentėjusioji teigė, kad buvo mušama savo sutuoktinio. Liudytoja apklausta gydytoja G. V. paaiškino, kad ligos istorijoje užfiksuota, jog ant pacientės kūno įvairiose vietose yra mėlynės. Jai atrodo, kad buvo visame kūne įvairaus senumo ir įvairaus dydžio mėlynės. Ji pati matė ant J. S. kūno mėlynes. Taigi nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, kurie paneigia kaltinamojo versiją, kad ji susižalojo pati krisdama ant stalo. Pažymėtina ir tai, kad teisme apklaustas ekspertas V. K. kategoriškai nurodė, kad J. S. nustatyti sužalojimai nebūdingi griuvimui dėl savo lokalizacijos. Teigė, kad pirštai yra riboto mažo kontakto turintis paviršius, o stalas yra plokštuma. Nukentėjusiosios kraujosruvos neatitinka nei griuvimo ant stalo, nei ant grindų plokštumos. Šie eksperto paaiškinimai kategoriškai paneigia kaltinamojo A. S. iškeltą įvykio versiją, kad nukentėjusioji J. S. susižalojo pati griūdama ant stalo. Apžiūrint J. S. medicininius dokumentus, gautus iš VŠĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas taip pat nurodė, kad, remiantis ligos istorija Nr. 20167432 ir spalvotomis nuotraukomis (3 vnt. viršutinės kūno pusės), J. S. po įvykio 2016-12-11 nustatytos poodinės kraujosruvos nugaroje abipus, dešiniame žaste, kairio peties srityje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisme apklausta kaltinamojo motina T. S. taip pat patvirtino, jog sūnus jai sakė, kad byla vyksta dėl to, jog jis sudavė marčiai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. S. 2016-12-11, apie 20 val., tyčia spyrė nukentėjusiai J. S. į dešinę koją, nuo smūgio nukentėjusioji J. S. nukrito ant grindų, po to J. S. pakilus ir nubėgus į kitą kambarį, jis pribėgo prie nukentėjusiosios ir kumščiu sudavė jai tris smūgius į nugaros ir pečių sritį bei griebė už dešinės rankos ir stipriai suspaudė, padarydamas J. S. poodines kraujosruvas nugaroje abipus, dešiniame žaste, kairio peties srityje, dešinėje šlaunyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo buvusi sutuoktinė, jie įvykio metu buvo vedę. Atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką, ji laikytina kaltinamojo šeimos nare, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl pareikštų kaltinimų, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje

Spręsdamas A. S. atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį klausimą, teismas nustatė, kad byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta įrodymų visuma nepatvirtina A. S. kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei dukteriai A. P.. Byloje nėra abejonių nekeliančių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad A. S. 2016-12-11, apie 20 val., telefono ausinių laidu sudavė vieną kartą mažametei savo dukrai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), per šlaunį, sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai teigė, kad savo dukros atžvilgiu nesmurtavo. Vaikas, apklaustas teisme, taip pat nurodė, kad tėtis niekada jos nemušė. Kaltinamojo kaltė buvo grindžiama išimtinai nukentėjusios, A. P. mamos J. S. parodymais, kur J. S. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog 2016 m. gruodžio 11 d. ji su dukra buvo namuose. Vyras gulėjo ant lovos, jos su dukra sėdėjo ant tos pačios lovos. A. S. pasisuko ir spyrė J. S. koja. Ji nukrito nuo lovos, o dukra A. iš karto pašoko. Tuo metu kaltinamasis turėjo ausinukus, kuriais A. vožė į koją.

Kaip jau minėta, A. S. neigė, sudavęs dukrai A., o nukentėjusioji tvirtino, jog kaltinamasis sudavė dukrai ausinukų laidu į koją. Baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie galėtų paneigti kaltinamojo ir patvirtinti nukentėjusiosios teiginius. Byloje liudytojais apklausti asmenys paties smurto panaudojimo fakto prieš mažametę tiesiogiai nematė. Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios J. S. teiginius, byloje taip pat nėra. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė pati J. S., ant dukters kūno pastebimų sumušimo žymių nebuvo, ji pati A. neklausė, ar jai skauda, ar į ją pataikė. Be to, J. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, negalėjo tiksliai nurodyti, ar A. S. dukrai sudavė ausinių laidu ar ranka (T. 1, b. l. 17), negalėjo pasakyti, per kairę ar dešinę šlaunį sudavė kaltinamasis (T. 1, b. l. 21), vėliau nurodė, kad A. S. sudavė dukrai lyg tai į šlaunį, bet nebuvo įsitikinusi, ar tėvas dukrai tikrai pataikė, ant jos kūno sumušimo žymių neliko, tačiau yra tikra, kad, A. sudavus laidu, jai turėjo skaudėjo, nes mergaitė pasakė, kad negalima mušti mamytės ir vaiko (T. 1, b. l. 23). Teismas pažymi, kad pati mergaitė, A. P., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė, jog tėtis jos neskriaudė. Nukentėjusioji nurodė, kad mergaitė apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją galėjo būti paveikta tėvo, nes jis ją atvežė į apklausą, tačiau nesutiko, kad mažametė būtų dar kartą apklausta teisme. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad mažametė nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklausta specialioje salėje nuotoliniu būdu, jai užduodant klausimus per vaikų psichologę, be to, ir į aplinkybę, kad A. tiek po įvykio, tiek vėliau, bylos teisminio nagrinėjimo metu, mamai ilgam laikui išvykus uždarbiauti į užsienį, rūpinosi tėvas A. S., tai duoda pagrindą manyti, kad motina J. S. nemanė, jog mergaitei likus vienai su tėvu grėstų smurtas. Iš 2017-01-04 informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, kad specialistė J. Ž. lankėsi pas A. S. namuose ir tikrino mergaitės gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas pažymi, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. Teismas išnaudojęs visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertina traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Teismas konstatuoja, kad byloje nebuvo įrodyta, jog A. S. telefono ausinių laidu sudavė kartą mažametei savo dukrai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), per šlaunį, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą.

Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, A. S. išteisintinas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – žmoną J. S.. Skiriant bausmę svarbūs ir asmenybę apibūdinantys duomenys – A. S. veikos padarymo metu buvo neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba. Jo asmenybę apibūdina ir tai, kad po veikos padarymo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-22 nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už smurtą prieš žmoną. Visų šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis artimas BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Nuteistajam skirtini BPK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti įpareigojimai. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamajam taip pat skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722str.). Teismo nuomone būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, A. S. šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmė dalį, subendrintina su 2017-05-22 nuosprendžiu paskirta bausme, į bausmės laiką įskaitant pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-22 nuosprendį atliktą bausmę.

Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsniu, 178 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303, 432 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

              A. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

              A. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, įpareigojant A. S. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722str.).

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-22 nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, įpareigojant A. S. šiuo laikotarpiu:

              būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;

              per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;

              dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722str.), nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 str. 4, 6 ir 7 d.).

              Į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-22 nuosprendį įskaitytą ir atliktą bausmę.

                            Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

              Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. S., kad jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                       Eglė Gruodienė