Civilinė byla Nr. e2A-1783-657/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08567-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Linos Žemaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. S. dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas“, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“, Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiantis per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, 968-oji daugiabučio namo savininkų bendrija.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. S. 94 342,54 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2 171,17 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. įvykio metu UAB „Kristiana“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) buvo užlietos dėl netvarkingos kanalizacijos įrangos viršutiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio metu UAB „Kristiana“ turtas buvo apdraustas verslo draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė draudėjui išmokėjo draudimo išmokas: 6 491,43 Eur (6 723,43 Eur – 232 Eur išskaita) sumą už užliejimo metu padarytą žalą, 7 562,69 Eur sumą už užliejimo metu padarytą žalą ir 77 565,94 Eur sumą už užliejimo metu padarytą žalą. Ieškovės vertinimu už UAB „Kristiana“ turtui padarytą žalą yra atsakinga atsakovė, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, kur buvo įvykio židinys – netvarkinga kanalizacijos įranga. Įrodymų, kad žalos židinys buvo kituose butuose nėra, o kaip vamzdžius prižiūrėjo (remontavo) UAB „Kristiana“ nėra reikšminga šiai bylai, nes užliejimas vyko pro lubas. Pastato administratorius UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“, atlikęs apžiūrą atsakovės bute ir fiksavęs, kad užsikimšo atsakovės bute esanti sena buto kanalizacijos sistema ir kad atsakovei buvo paaiškinta (pateiktos instrukcijos), kaip reikia sutvarkyti seną kanalizacijos sistemą. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau žala nėra atlyginta.

3.       Atsakovė J. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad negali būti laikoma atsakinga už padarytą žalą, nes duomenų apie žalos židinius ir priežastis nėra. Ieškovė net nebandė įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, o apsiribojo tik 2021 m. rugpjūčio 18 d. turto sugadinimo, sunaikinimo akto konstatavimu, kuriame vieną galimų užpylimo priežasčių įvardijamas užsikimšęs kanalizacijos stovas, kuris nėra skirtas tik atsakovės butui, o yra bendras visiems, todėl laikytinas bendru namo objektu. Ieškovės teigimu, vien tik tai, kad atsakovės butas yra viršuje, įrodo, jog užpylimo židinys buvo jos bute, nors atsižvelgiant į padarytos žalos mąstą bei į ieškovės teiginius, kad užpylimas buvo tęstinis, užpylimo židiniai galėjo būti bendrojo naudojimo objekte, židinių galėjo būti keli. Juolab, kad į 10 dienų vykstantį užpylimą, tinkamai nereagavo nei namo techninis prižiūrėtojas, nei avarinės tarnybos. Ieškovė, remdamasi tik 2021 m. rugpjūčio 18 d. akte esančia informacija apie užsikimšusį kanalizacijos stovą, neatsižvelgia į tai, kad tame pačiame akte yra nurodytas numanomas atsakingas asmuo UAB „Mano būstas“, todėl nepagrįstai teigia, kad užliejimas įvyko dėl netvarkingos kanalizacijos atsakovės bute, nors aptariamu laikotarpiu atsakovės bute jokių avarinių situacijų nebuvo. Atsakovės civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta, namas turi administratorių (968-oji bendriją) ir techninį prižiūrėtoją (UAB „Mano būstas“), kurie ir privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą, tame tarpe nuolat tikrinti stovų, kuriais naudojasi visi namo gyventojai, būklę. Ieškinys pareikštas nuo įvykio praėjus daugiau nei trejiems metams, todėl nėra įmanoma patikrinti praeityje vykusių įvykių ir su įvykiais susijusių aplinkybių. Be to, su atsakove nebuvo susisiekta įvykio dieną, ji nebuvo kviečiama į apžiūras, taip atimant galimybę pasitelkti ekspertus. Atsakovė apie ieškovės nurodomus įvykius nebuvo informuota namo administratoriaus, negavo pretenzijų, jai nebuvo pateikti defektiniai aktai, kuriuose būtų fiksuotos problemos ar gedimai atsakovės bute. Vien tai, kad draudikas savo rizika išmokėjo išmoką, savaime nereiškia, kad įvyko draudžiamasis įvykis už kurį atsako kiti asmenys. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paaiškintų pasikeitusią ieškovės poziciją dėl asmens, kurį ieškovė laiko kaltu dėl užliejimo, nors ieškovė 2021 metais po įvykio pretenziją reiškė UAB „Mano būstas“, o atsakovei pretenziją pareiškė 2023 m. lapkričio 28 d., kurioje nėra nurodyta konkreti įvykio data. Atsakovės vertinimu, bendras žalos dydis yra aiškiai nepagrįstas ir dirbtinai padidintas, žalą skaičiuojant mažmeninėmis kainomis. Pagal 2021 m. rugpjūčio 9 d. atsargų nurašymo aktą, 2021 m. rugsėjo 27 d. draudimo išmokos apskaičiavimą ir 2021 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo pavedimą, žala viršijanti 6 539,45 Eur sumą galėjo susidaryti nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d., UAB „Kristiana“ eksploatuojant parduotuvę ir nesiimant tinkamų priemonių žalai mažinti ar turtui apsaugoti.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas“ nurodė, kad neteikia administravimo pobūdžio paslaugų objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nes jas teikia UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“, todėl negali nurodyti, kada paskutinį kartą organizuotas namo (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimas dėl kanalizacijos vamzdynų būklės ar remonto, kokie priimti sprendimai, kada buvo atlikti paskutiniai vamzdynų patikrinimai iki nagrinėjamų įvykių, kada vamzdynai paskutinį kartą remontuot .

6.       Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7.       Nurodė, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos, t. y. bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo sistema (stovas ir kt.) ginčo laikotarpiu neturėjo jokių trūkumų, nes šio trečiojo asmens atstovai nustatė ir atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. MB:T21-225714 užfiksavo, kad apliejimo židinys – užsikimšusi sena atsakovės buto nuotekų šalinimo sistema, esanti atsakovės atsakomybės ribose. Nuotekų tinklai, esantys savininko bute iki įsijungimo į bendrąją nuotekų šalinimo sistemą (t. y. iki stovo trišakio) nėra laikomi bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe, todėl buto savininkas yra atsakingas už visas nuotekų šalinimo sistemos dalis, esančias jo bute iki įsijungimo į bendrąją nuotekų šalinimo sistemą, t. y. iki stovo trišakio. Paaiškino, kad tai apima vamzdžius, santechnikos įrenginius ir kitus objektus, kurie yra savininko bute ir kurių naudojimuisi nėra tiesioginės sąsajos su kitų gyventojų poreikiais. Buto savininkas privalo užtikrinti tinkamą šių inžinerinių sistemų funkcionavimą ir remontą. Po įvykio, patikrinus pastato bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo sistemą užsikimšimų joje nebuvo rasta. Kadangi užsikimšimų bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo sistemoje (stove ir kt.) nebuvo rasta, o patikrinus atsakovės bute esančią nuotekų šalinimo sistemą, buvo nustatyta, kad užsikimšo atsakovės buto sena nuotekų šalinimo sistema. Jai buvo paaiškinta, jog ji privalo prižiūrėti savo inžinerines sistemas ir pašalinti priežastis sąlygojančias atsakovės buto nuotekų šalinimo sistemos užsikimšimą. Atsakovė tai patvirtino savo parašu akte.

8.       Trečiasis asmuo Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiantis per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9.       Nurodė, jog su atsakove 2020 m. gruodžio 3 d. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kurios pagrindu buvo apdrausta ir buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), savininko civilinė atsakomybė, draudimo laikotarpis – nuo 2021 m. sausio 10 d. iki 2022 m. sausio 9 d. Iš ieškovės paaiškinimų nėra aišku, kiek tiksliai užliejimų buvo, kada jie įvyko. Nors ieškinyje ir teigiama, kad reikalavimai yra reiškiami dėl 2021 m. rugpjūčio 9 d. įvykusio užliejimo, tačiau iš ieškinio turinio galima spėti, kad užliejimas buvo tik vienas ir visi nuostoliai buvo padaryti būtent šio užliejimo metu, tačiau kartu byloje pateikti įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, jog užliejimai buvo pasikartojantys, nes avarinė tarnyba buvo kviečiama mažiausiai keturis kartus. Ieškovė neįrodė savo teiginių apie užliejimo židinio buvimo vietą, nes draudimo sutartimi buvo apdraustos 347 kv. m ploto patalpos, o atsakovei priklausančio buto bendrasis plotas yra tik 74,89 kv. m, t. y. penkis kartus mažesnis, nei apgadintų patalpų plotas, todėl akivaizdu, jog virš nukentėjusių patalpų yra ne tik atsakovei, bet ir kitiems asmenims priklausantys butai ar patalpos. Pateiktame 2021 m. rugpjūčio 18 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodoma, kad žala buvo padaryta užsikišus kanalizacijos stovui, nukentėjęs asmuo ieškovei pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog užlieta nuotekų vandeniu. Kanalizacijos stovas yra bendrojo naudojimo objektas, o ieškovė nenurodė (ir neįrodė) konkrečios kanalizacijos stovo užsikimšimo vietos, neįvardino ir stovo užsikišimo priežasties, t. y. ar stovas užsikišo dėl konstrukcinių trūkumų (o jei taip, tai kokių) ar dėl netinkamos eksploatacijos. Pagal ieškovės pateiktus duomenis galima spręsti dėl žalos dydžio.

10.       Trečiasis asmuo 968-osios daugiabučio namo savininkų bendrija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

11.       Paaiškino, kad trečiasis asmuo neturi sąskaitos banke, neatlieka techninės namo ir bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūros, nerenka mokesčių, neveda buhalterinės apskaitos. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrą atlieka UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“. Pagal UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ ataskaita, sudarytą 2021 metams, tiek inžinerinių tinklų/sistemų remonto darbams, tiek šilumos ūkio remonto darbams numatytas biudžetas, tačiau jis buvo nepanaudotas. Nuo 2016 metų visuotinis susirinkimas kanalizacijos būklės ir remonto klausimais organizuotas nebuvo. UAB „Kristiana” atstovai nėra suteikę informacijos apie tokio masto žalą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė – priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ bylinėjimosi išlaidas – atsakovei J. S. – 8 470 Eur, valstybei – 78 Eur; skyrė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – ½ dalį šios baudos, t. y. 2 500 Eur priteisė valstybei., kitą dalį (½ dalį baudos) – atsakovei J. S..

13.       Teismas nurodė,

14.       Teismas vertino byloje esančius šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei byloje išklausytos liudytojos UAB „Kristiana“ parduotuvės „Go Best“ atstovės V. G. parodymus ir nustatė, kad draudėja ieškovei 2021 m. rugpjūčio 18 d. suteikė informaciją, kad įvykis, kuriuo draudėjos turtui buvo padaryta žala, įvyko 2021 m. rugpjūčio 9 d., kitų įrodymų, kurie patvirtintų įvykio laiką byloje nėra. Įvykio draudėja nematė, apie tai, kad jis įvyko sprendė iš ryte (tikėtina 2021 m. rugpjūčio 10 d.) parduotuvėje pamatyto vaizdo, kurio nefiksavo nuotraukose, taip pat nefiksavo vandens ar nuotekų tekėjimo patalpose, nesiėmė priemonių tam, kad kuo operatyviau būtų sudaryti dokumentai, kuriuose būtų fiksuotas užpylimo šaltinis ar šaltinai, apie įvykį ir sukeltas neigiamas pasekmes draudikas operatyviai informuotas nebuvo.

15.       Bylos duomenys patvirtina, kad remiantis žodine draudėjo informacija ieškovės atstovas padarė įrašus 2021 m. rugpjūčio 18 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte žalos bylose Nr. 2731539 ir Nr. 2731541. Šiame akte nurodė, kad numanomas už žalą atsakingas asmuo UAB „Mano Būstas“, kad apie įvykį neįvardintą dieną pranešta taip pat UAB „Mano Būstas“. Iš apžiūros ir draudėjo paaiškinimų pateiktas įvykio aprašymas (žalos vyksmas ir priežastys): kad daiktai aplieti kanalizacijos nuotekomis per lubas ir sienas, nenurodytu laiku kviesta avarinė, dėl užsikimšusio kanalizacijos stovo vanduo bėgo per 5 butą. Nurodyta priežastis – užsikimšęs stovas.

16.       Draudėja ieškovei jokių kitų duomenų apie įvykį, jo eigą, pratekėjimo židinius neteikė, ieškovė kitos informacijos iš draudėjos nereikalavo. Vykdydama verslo draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovė koncentravosi į žalos dydžio nustatymą ir remdamasi tik draudėjos žodine informacija apie įvykį ir jo priežastis, neatlikusi jokių papildomų veiksmų tam, kad būtų ištirtos ir aplinkybes, būtinos draudžiamojo įvykio fakto nustatymui, 2021 metų gruodžio mėnesį pareiškė pretenziją UAB „Mano Būstas“ (namo administratorei), kuri 2021 m. rugpjūčio 18 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte buvo įvardinta kaip numanoma įvykio kaltininkė.

17.       UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 30 d. raštas patvirtina, kad ieškovė, susipažinusi namo administratorės argumentais, priėmė sprendimą nelaikyti, jog dėl įvykio kalta namo administratorė. Ieškovės nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti jos veiksmus tiriant draudiminiu pripažintą įvykį laikotarpiui nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki 2023 m. sausio 1 d., taip pat nustatyti priežastis lėmusias ieškovės 2023 m. sausio 10 d. sprendimą pateikti užklausą UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ siekiu gauti papildomą informaciją apie ginčo įvykį.

18.       UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 13 d. raštas patvirtina, jog UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ ieškovei suteikė informaciją, jog gavęs pranešimą apie apliejamas draudėjos patalpas, iniciavo kanalizacijos bendrojo naudojimo vamzdyno valymo darbus, buvo pravalytas bendro naudojimo nuotekų stovas nuo palėpės iki šulinio 30 m. Tikėtina, kad, reaguojant į ieškovės užklausą, ieškovei buvo pateikta ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. sudarytos atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. MB:T21-225714 formos kopija su įrašytu paskyros Nr. V21-1220321-3.

19.       Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovė kartu su ieškiniu pateikė tik 2021 m. rugpjūčio 16 d. draudėjos prašymą, iš draudėjos žodžių 2021 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą turto sunaikinimo, sugadinimo aktą bei šį aktą papildantį ieškovės atstovo 2021 m. rugsėjo 27 d. sudarytą turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, 2021 m. gruodžio 30 d. administratoriaus atsakymą į pretenziją ir atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto Nr. MB:T21-225714 formos kopiją su įrašytu paskyros Nr. V21-1220321-3, leidžia daryti išvadą, jog ieškovė nurodytus dokumentus vertino kaip pakankamus, nuspręsti, jog užpylimo židiniu buvo atsakovei priklausantis butas, ir yra pagrindas 2023 m. lapkričio 28 d. raštu pareikalauti iš atsakovės kompensuoti draudėjai išmokėtą draudimo išmoką.

20.       Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovei priklausęs butas yra minimas dviejuose rašytiniuose įrodymuose, kurių sudarytoja nėra ieškovė, t. y. 2021 m. rugpjūčio 13 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto formos kopijoje Nr. MB:T21-225714, kuriame įrašytas paskyros Nr. V21-1220321-3 ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto formos kopijoje, kuriame įrašytas paskyros Nr. V21-1217094. Trečiasis rašytinis dokumentas, kurį iš draudėjos žodžių sudarė ieškovės atstovas, yra 2021 m. rugpjūčio 18 d. turto sunaikinimo sugadinimo aktas, tačiau šiame dokumente padaryta išvada, kad įvykio priežastis – užsikimšęs kanalizacijos stovas, o numanomu kaltininku nurodyta UAB „Mano Būstas“. Taigi, šiame akte esantys duomenys yra prieštaringi ir turėjo būti tikslinami kitais galimais įrodymais.

21.       Bylos nagrinėjimo metu draudėjos atstovė – liudytoja V. G., iš kurios žodžių ir buvo surašytas 2021 m. rugpjūčio 18 d. aktas, nurodė, kad ji neturėjo duomenų, administratorės ar kitų asmenų sudarytų dokumentų, kurie leistų teigti, kad parduotuvė buvo užliejama iš 5 ar kurio kito name esančio buto. Ieškovė teismui neteikė 2021 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto formos kopijos, kurioje yra įrašytas paskyros Nr. V21-1217094 ir kuriame minimas 5 butas, todėl teismas padarė išvadą, kad šis dokumentas negali būti laikomas dokumentu nulėmusiu ieškovės sprendimą užpylimo židiniu laikyti būtent atsakovės butą.

22.       Ieškovė teikė 2021 m. rugpjūčio 13 d. sudaryto atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. MB:T21-225714 formos kopiją, kurioje yra įrašytas paskyros Nr. V21-1220321-3, vadinasi su jo turiniu ieškovė buvo susipažinusi, išanalizavusi ir šio dokumento pagrindu padarė išvadą, kad parduotuvės užpylimo židiniu yra atsakovės butas. Šio dokumento pagrindu ieškovė nustatė ir teismui pateiktame parduotuvės plane raudonai pažymėjo vietą, pro kurią, ieškovės teigimu, tekėjo nuotekos ar/ir vanduo į parduotuvę. Teismas iš 2021 m. rugpjūčio 13 d. sudaryto atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. MB:T21-225714 esančių įrašų, nustatė, kad šiuo dokumentu technikui V. Z. buvo pavesta patikrinti, ar namo, esančio (duomenys neskelbtini), bute Nr. 5 yra numanomas gedimas. Dokumente esantys įrašai patvirtina, kad jame nurodytas asmuo darbus atliko 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo 16:50 iki 17:56 valandos, o atliktus darbus ir panaudotas medžiagas aprašė taip: užsikimšo sena buto kanalizacijos sistema, kurią neteisingai padarė senas savininkas; nepavyko jos pravalyti, todėl paaiškinta buto savininkei kaip tai padaryti (žiūrėti nuotraukas). Teismo vertinimu, nurodytas tekstas reiškia tik tai, kad technikas atvykęs į atsakovės butą pastebėjo, kad jame yra senai, buvusio savininko iniciatyva, padarytas vonios pajungimas prie namo kanalizacijos sistemos. Nutekėjimas iš vonios netenkino techniko lūkesčių, todėl jis nusprendė, kad yra užsikimšusi kanalizacija ir nusprendė ją pravalyti. Pravalyti nepavyko, todėl jis paaiškino atsakovei, kaip tai reikia daryti, pažiūrėjus į nuotraukas. Ieškovė nuotraukų, nurodytų akte, nepateikė, tačiau jas kaip atsiliepimo teksto iliustraciją pateikė trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“.

23.       Trečiojo asmens UAB „Mano būstas (duomenys neskelbtini)“ atsiliepime esančiose dvejose tekstą iliustruojančiose nuotraukose matomas vonios fragmentas ir vonios kambario grindų fragmentas. Vienoje jų matyti vonios kamščio atidarymo/uždarymo troselis, vonios apsaugos (persipylimo) vamzdis ir sifono vamzdis, jungiantis vonią su kanalizacijos vamzdžiu; kitoje nuotraukoje taip pat matyti vonios kamščio atidarymo/uždarymo troselis, vonios apsaugos (persipylimo) vamzdis ir nuo kanalizacijos vamzdžio atjungtas bei pasuktas sifono vamzdis, tam, kad į nuotekų vamzdį būtų galima įdėti nuotekų vamzdyno valymo trosą, kuris taip pat yra matomas nuotraukoje. Teismo vertinimu, trečiojo asmens atsiliepime esančios nuotraukos paaiškina aukščiau nurodytame dokumente esantį įrašą „paaiškinta 5 buto savininkei kaip tai padaryti (žiūrėti nuotraukas)“ ir sudaro pagrindą išvadai, kad bute buvęs technikas atsakovei paaiškino tik tai, kaip pravalyti kanalizacijos vamzdį, tačiau tai paneigia ieškovės bei trečiojo asmens UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ atstovų teiginius, jog atsakovės vonios kambaryje esanti vandentiekio, kanalizacijos sistema buvo netvarkinga ar reikalaujanti remonto. Kituose atsakovės prašymu UAB „Mano Būstas Priežiūra“ pateiktuose laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d, ir vėliau sudarytuose dokumentuose – atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktuose suformuotose paskyrose (užduotyse) nėra minimas atsakovės butas, tačiau yra minimos parduotuvės patalpos, bendrojo naudojimo patalpos (rūsys, laiptinė, palėpė) ir jose esantys inžinieriniai tinklai.

24.       Teismas vertino priėmimo – perdavimo aktus, t. y.: UAB „Mano Būstas Priežiūra“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. Nr. MB:T21-223200, kuriame yra įrašytas paskyros Nr. V21-1213007-1; ieškovės 2021 m. rugpjūčio 6 d. Nr. MB:T21-223201, kurioje taip pat yra įrašytas paskyros Nr. V21-1213007-1; atsakovės pateiktą 2021 m. rugpjūčio 10 d. pranešimą, kuriam suteiktas Nr. V21-1213007-1 ir nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. technikui buvo pavesta atlikti minėto namo 1 aukšto kanalizacijos sistemos A tipo darbus 1 zonoje dėl WC kanalizacijos užsikimšimo. Darbai buvo atliekami 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo 8.30 iki 9.30 valandos ir, kaip matyti iš dokumente padaryto darbų aprašymo, buvo pravalyta 110 diametro WC kanalizacija iš lauko šulinio su hidrodinamine mašina „Toreta“. Kad nurodyti darbai pagal aptariamą paskyrą buvo atlikti 2021 m. rugpjūčio 10 d., patvirtina ir byloje esanti 2021 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MAP05418.

25.       Iš UAB „Mano Būstas Priežiūra“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. MB:T21-223154, kurioje yra įrašytas paskyros Nr. V21-1213007-3, atsakovės pateikto 2021 m. rugpjūčio 11 d. pranešimo, kuriam suteiktas Nr. V21-1213007-3, teismas taip pat nustatė, kad technikams buvo duotas pavedimas, name atlikti darbus, nes užliejama parduotuvė. Darbai buvo atliekami laikotarpiu 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuo 13:16 iki 17:13 valandos ir, kaip matyti iš dokumente esančio darbų aprašymo, buvo valomas parduotuvės stovas per alsuoklį iš palėpės („išpjaunant pravalai kiaurymę“) iki lauko šulinio 30 m. Akte esantis įrašas taip pat patvirtina, kad atlikus nurodytus darbus, išliko poreikis atlikti praplovimą iš lauko šulinio su Torenta toje vietoje, kurią parodys ūkvedys ir kur išlindo gyvatukas. Akte yra įrašas patvirtinantis, kad yra reikalinga užaklinti senus 50 diametro kanalizacijos vamzdžius, esančius parduotuvės palubėje, ką taip pat turėjo parodyti ūkvedys.

26.       UAB „Mano Būstas Priežiūra“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. sudaryto atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto Nr. MB:T21-222823, kurioje yra įrašytas paskyros Nr. V21-1213007-4, duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. technikui buvo duotas pavedimas, namo, sistemoje AK atlikti AV tipo darbą 3 zonoje – praplauti bendrą kanalizacijos stovą. Darbai buvo atliekami nuo 14:20 iki 15:00 valandos ir, kaip matyti iš dokumente esančio įrašo apie darbus, UAB „Mano aplinka plius“ praplovė vamzdžius nuo šulinio iki namo. Iš UAB „Mano aplinka plius“ 2021 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. MAP05425, kurioje nurodytas paskyros Nr. V21-1213007-4, o taip pat ieškovės pateikto atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto paskyros Nr. V21-1213007-4 teismas nustatė, kad nurodyti dabai (vamzdyno pramušimai ir praplovimas) buvo atlikti ir juos UAB „Mano būstas priežiūra“ priėmė 2021 m. rugpjūčio 12 d.

27.       UAB „Mano Būstas Priežiūra“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. sudarytos atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. MB:T21-22826 kuriame yra įrašytas paskyros Nr. V21-1220321, duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. buvo pavesta technikams atlikti namo AK sistemos AV tipo darbus 2 zonoje, nes užsikišo kanalizacija rūsyje. Darbai buvo atliekami nuo 13:40 iki 15:40 valandos ir, kaip matyti iš dokumente padaryto įrašo, buvo pravalyta kanalizacija nuo stogo link šulinio. UAB „Mano Būstas Priežiūra“ 2021 m. rugpjūčio 10 d. sudarytos atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. MB:T21-224650, kurioje yra įrašytas paskyros Nr. V21-1220321-1, duomenys patvirtina, kad vykdant 2021 m. rugpjūčio 14 d. pavedimą technikai su kamera 2021 m. rugpjūčio 14 d. nuo 11:10 iki 12:10 valandos patikrino namo kanalizacijos stovą nuo palėpės iki šulinio, viso 26 m ir jame užsikimšimų nerado. Tačiau, kaip matyti iš 2021 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. MAP05437, 2021 m. rugpjūčio 14 d. taip pat buvo naudotas „Mano aplinka plius“ hidrodinaminio automobilio darbas.

28.       Nurodyti dokumentai, patvirtina, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 14 d., kiekvieną dieną name (duomenys neskelbtini) buvo atliekami užsikimšusios nuotekų sistemos valymo darbai (110 diametro kanalizacijos vamzdžio iki šulinio, 30 m parduotuvės stovo, vamzdyno nuo šulinio iki namo pramušimas ir praplovimas; kanalizacijos nuo stogo iki šulinio) ir tik 2021 m. rugpjūčio 14 d. kanalizacijos stovas nuo palėpės iki šulinio buvo pravalytas taip, kad jame nebuvo užsikimšimų, todėl teismas padarė išvadą, įvykio, sukėlusio užpylimą, šaltiniu buvo užsikimšusi namo nuotekų sistema. Atsakovės bute technikui 2021 m. rugpjūčio 10 d. nepavyko pravalyti vonios kambaryje esančio nuotekų vamzdžio, kadangi to neleido padaryti užsikimšęs nuotekų (kanalizacijos) stovas, kas paaiškina ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. techniko įrašo „neišeina pravalyti“ atsiradimo priežastį. Teismas pažymėjo, kad aptartuose dokumentuose esantys duomenys taip pat patvirtina, dvi svarbias aplinkybes, viena – parduotuvėje buvo seni, neužaklinti 50 diametro kanalizacijos vamzdžiai, antra – šie vamzdžiai buvo parduotuvės palubėje, o tai paaiškina priežastis dėl kurių vamzdyno turinys tekėjo būtent per parduotuvės lubas ir sienas.

29.       UAB „Mano Būstas Priežiūra“ 2021 m. rugpjūčio 13 d. sudarytos atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. MB:T21-225942, kurioje yra įrašytas paskyros Nr. V21-1220321-2, duomenys patvirtina, kad ir esant pravalytam nuotekų stovui 2021 m. rugpjūčio 16 d. nuo lubų parduotuvėje lašėjo vanduo. UAB „Mano Būstas Priežiūra“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto, kurioje yra įrašytas tik paskyros Nr. V21-1217094, duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. inžinieriui A. R., darbų vykdytojai L. S. ir technikui V. A. remiantis įsakymu_A_ ypatingu, buvo duotas pavedimas 2021 m. rugpjūčio 16 d. atlikti namo, šalto vandens ir nuotekų sistemos prevencinę priežiūrą, surašyti „DA“, kuris buvo atliktas 2021 m. rugpjūčio 18 d. Šio dokumento įrašai taip pat patvirtina, jog buvo priimtas sprendimas namo pirmame aukšte, parduotuvėje „Kristiana“, demontuoti palubėje esančius senus nenaudojamus 50 diametro kanalizacijos vamzdžius, iš kurių, užsikimšus kanalizacijai vanduo ir užpylė parduotuvę. Buvo surašytas defektacijos aktas, kuris teismui nepateiktas.

30.       UAB „Mano Būstas Priežiūra“ 2021 m. rugsėjo 9 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. MB:T21-236408, kurioje yra įrašytas paskyros Nr. V21-1272336, duomenys patvirtina, kad namo laiptinės rūsyje bėgant vandeniui iš viršaus 2021 m. rugsėjo 14 d. technikams buvo duotas pavedimas atlikti darbus. Darbai buvo atliekami 2021 m. rugsėjo 14 d. nuo 9:00 iki 9:10 valandos ir nuo 12:00 iki 12:40. Dokumente esantis įrašas patvirtina, kad rūsyje per skylę buvo pravalytas virtuvinis stovas. UAB „Mano Būstas Priežiūra“ 2021 m. rugpjūčio 23 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. MB:T21-228298, kuriame yra įrašytas paskyros Nr. V21-1265923-1, bei 2021 m. rugsėjo 10 d. sudarytos PVM sąskaitos faktūros Nr. KVS054499 duomenys patvirtina, kad technikas S. J., vykdydamas pavedimą namo rūsyje, sistemoje B.N.S.A.R.D., 1 zonoje, atlikti R tipo darbą, UAB „Mano būstas priežiūra“ vardu pateikė UAB „System &Solutions“ užsakymą pateikti medžiagas tam, kad uždengti šalto vandens stovus, demontuoti esamą kanalizacijos stovą ir pravalą, kurių diametras 110 ir sumontuoti plast. 110 diametro nuotekų stovą ir pravalą, šalto vandens prileidimą stovui.

31.       Aptarti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 14 d. atliktais nuotekų sistemos valymo darbais nebuvo pakankami pašalinta namo 1 aukšte esančios parduotuvės užpylimo priežastis. Po to, kaip 2021 m. rugpjūčio 14 d. pavyko pravalyti namo nuotekų sistemą, buvo būtina demontuoti ir parduotuvės palubėje esančius senus 50 diametro vamzdžius, uždengti šalto vandens stovus, demontuoti kanalizacijos stovą ir pravalą, kurių diametras 110, sumontuoti plast. 110 diametro nuotekų stovą ir pravalą, šalto vandens prileidimą stovui, kas reiškia, kad parduotuvė buvo užliejama ne tik dėl to, kad buvo užsikimšusi namo nuotekų sistema, bet ir dėl to, kad parduotuvės palubėje buvo likę neužaklinti, nenaudojami 50 diametro vamzdžiai; namo šalto vandens stovai nebuvo uždengti, 110 diametro kanalizacijos stovas ir pravalas buvo tokios būklės, jog juos buvo būtina keisti.

32.       Šios išvados paneigia ne tik ieškovės argumentus, kad parduotuvės patalpų užliejimo židiniu buvo atsakovės butas, bet ir trečiojo asmens UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ argumentus, kad nuo 2019 metų patenkinamai vertinamos namo vandentiekio ir kanalizacijos sistemos buvo tvarkingos, prižiūrimos ir negalėjo būti įvykio, kuriuo buvo užpilta parduotuvė, priežastimi.

33.       Teismas konstatavo, kad atsakovės prašymu byloje išreikalautais įrodymais buvo nustatyti kiti parduotuvės užpylimo šaltiniai ir paneigti ieškovės argumentai, kad parduotuvės užpylimo židiniu yra atsakovei priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini) (CPK 178 str.). Todėl atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad atsakovė nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą prižiūrėti buto nuotekų sistemą bei padarė išvadą, kad byloje nėra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio dėl draudėjos turtui padarytos žalos, todėl teismas sprendė, kad byloje nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.263 str.), ir atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovei, vykdant verslo draudimo sutartį, draudėjai išmokėtų draudimo išmokų. Pripažinęs, kad nėra įrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, teismas sprendė, kad prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio klausimas teisiškai neaktualus ir dėl jo nepasisakė.

34.       Teismas konstatavo, kad ieškovė – draudikė netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, kadangi nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki pretenzijos pateikimo ieškovei, taip pat ir iki ieškinio pareiškimo teismui nesurinko ir neištyrė visų reikšmingų duomenų tam, kad būtų įvertintos įvykio kilimo priežastys, nustatyti asmenys, kurių neveikimo ar netinkamo veikimo rezultatu ir buvo sukeltas ginčo įvykis, kurio rezultate buvo sugadintas ieškovės apdraustas turtas.

35.       Ieškovė reikalavimą grindė iš esmės remdamasi tik UAB „Mano Būstas“ ar mano UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ selektyviai atrinktais dokumentais ir jokiais įrodymais nepagrįstais nurodytų asmenų atstovų teiginiais, kad nuo 2019 metų tik patenkinamai to paties namo administratorės UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ vertinama namo inžinierinė sistema yra tvarkinga, daugiabučio namo administratorė pareigas vykdo tinkamai ir, patikrinusi daugiabučio namo inžinierinę įrangą, nenustatė, kad namo nuotekų ir/ar vandentiekio sistema būtų galėjusi turėti įtakos patalpų užliejimui. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė, formaliai remdamasi namo administratorės nurodytomis prielaidomis, nurodė įvykio priežastį ir atsakingą už žalos kilimą asmenį, iš esmės neatlikusi jokių papildomų veiksmų įvykiui ištirti, dėl ko yra pagrindas sutikti su atsakove, kad ieškovė piktnaudžiaudama procesine teise pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį.

36.       Teismas įvertinęs ieškovės procesinį elgesį, t. y. vengimą vykdyti atsakovės prašymus dėl įrodymų pateikimo, taip pat teismo įpareigojimus teigiant, kad visi žalos bylas sudarantys dokumentai yra teismui pateikti, ieškovės procesinį prašymą pareikštą baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, kuriuo buvo prašoma atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tam, kad prijungti prie bylos nustatytu terminu nepateiktas nuotraukas, padarė išvadą, jog ieškovė nedėjo pastangų tam, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Todėl tenkino atsakovės prašymą ir ieškovei už piktnaudžiavimą procesine teise paskyrė 5 000 Eur baudą, kurios po ½ dalį įpareigojo sumokėti ieškovei ir valstybei (CPK 95 str.).

37.       Kadangi atsakovė įrodė, jog įvykio, kurio rezultate užpylimu buvo padaryta žala UAB „Kristiana“ turtui, židiniu nėra jai priklausęs butas, o užpylimas įvyko iš kitų šaltinių – užsikimšusios netvarkingos namo nuotekų sistemos bei nenaudojamo neužaklinto 50 diametro vamzdžio parduotuvės patalpų palubėje, t. y. nebuvo nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos ieškinį teismas nusprendė atmesti kaip nepagrįstą. Priteisė atsakovei iš ieškovės jos turėtas 8 470 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

38.       Apeliacinius skundus pateikė ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“.

39.       Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, panaikinti paskirtą 5 000 Eur baudą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priimti su 2025 m. vasario 12 d. prašymu pateiktas nuotraukas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

39.1.                       Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog užliejimo židinys buvo atsakovei priklausančiame bute Nr. 5 – atsakovės bute esanti netinkamai įrengta, ir dėl to užsikimšusi, kanalizacijos sistema. Pastato administratorius UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ atliko apžiūrą ir nustatė, jog užsikimšo atsakovės bute esanti sena buto kanalizacijos sistema ir kad atsakovei buvo paaiškinta (pateiktos instrukcijos), kaip reikia sutvarkyti seną kanalizacijos sistemą, kad ji būtų tvarkinga ir neužsikimštų. UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 10 d. akte yra atsakovės parašas, kas reiškia jog ji sutiko su šiame akte nustatytomis aplinkybėmis, su nustatytu užliejimo šaltiniu. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovė nepateikė.

39.2.                      Užpylimo vietą patvirtina byloje pateikti brėžiniai, iš kurių galima parduotuvės užpylimo vieta (apibrėžta raudonu apskritimu) yra iškart virš atsakovės bute Nr. 5 esančios kanalizacijos sistemos (apibrėžta žaliai). Tad vandeniui išsiliejus iš atsakovės kanalizacijos sistemos šis vanduo iškart išbėgo į žemiau esančias ieškovo draudėjo patalpas (parduotuvę). Kaimynai, esantys antrame ir trečiame aukštuose negalėjo užpilti parduotuvės patalpų, kadangi, kaip matyti iš brėžinių, už sienos yra koridorius (o ne kaimynų kanalizacijos vamzdžiai). Be to, atsakovė nepateikė jokios informacijos bei įrodymų, jog jos patalpos būtų buvę užlietos iš trečio aukšto.

39.3                      . Pastato administratorius (trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini“)), atlikęs apžiūras ir profilaktinius valymo darbus, konstatavo, jog bendrojo naudojimo vamzdžiai yra tvarkingi ir kad užliejimo šaltinis yra atsakovės bute Nr. 5 esanti sena ir neteisingai sumontuota atsakovės buto Nr. 5 kanalizacijos sistema. Taigi, iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog užliejimo šaltinis bei priežastis nebuvo bendrojo naudojimo vamzdžiai ar 50 diametro neužaklinti bei draudėjos nenaudojami kanalizacijos vamzdžiai. Tai reiškia, jog šios pirmosios instancijos teismo išvados yra visiškai nepagrįstos ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Iš 2021 m. rugpjūčio 16 d. akto matyti, jog po įvykdytų praplovimo darbų 2021 m. rugpjūčio 14 d. bendrojo naudojimo vamzdžiai vanduo vėl lašėjo į ieškovės draudėjos parduotuvės patalpas. Filmuota medžiaga prie akto patvirtina, kad patikrinus kanalizacijos stovą su kamera nuo palėpės iki šulinio, iš viso 26 m, užsikimšimų nerasta. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja V. G..

39.4                      . Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi teismo išvados padarytos, remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu, bet pavieniais įrodymais – visiškai ignoravo trečiojo asmens (administratoriaus) UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ teiktus paaiškinimus 2025 m. vasario 12 d. teismo posėdžio metu, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. ir 2024 m. rugpjūčio 19 d. raštuose nurodyta informacija dėl pratekėjimo šaltinio (jog tai parduotuvės atsakomybės ribose) yra neteisinga, t. y. administratorius, atlikęs vidinį tyrimą, išsiaiškino, jog tai yra darbuotojos apsirikimo klaida, kuri neturėjo/nežinojo visos informacijos, todėl ji šiuose raštuose pateikė klaidingą informaciją. Be to, namo administratorius nurodė, kad bendrojo naudojimo inžinerinė įranga yra tvarkinga.

39.5                      . Apeliantei užtenka nurodyti tik užliejimo šaltinį, tuo tarpu atsakovė privalėjo įrodyti, jog užpylimas įvyko ne iš jos patalpų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą dėl užliejimo priežasties nustatymo permetė ieškovui (apeliantei), tuo nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos. Nors iš pridėtų prie 2021 m. rugpjūčio 10 d. akto, galima matyti, jog grindų danga yra šlapia, o tai tik patvirtina aplinkybę, jog užliejimo židinys buvo atsakovės buto Nr. 5 kanalizacijos sistema. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai vykdė tinkamai.

39.6                      . Pirmosios instancijos teismas vertino ir analizavo aplinkybes, kurios nei viena iš šalių nepasisakė ir neanalizavo, nurodydamas, kad trečiojo asmens UAB „Mano būstas (duomenys neskelbtini)“ atsiliepime esančiose dvejose tekstą iliustruojančiose nuotraukose matomas vonios fragmentas ir vonios kambario grindų fragmentas. Nors byloje nebuvo kalbama bei pasisakoma kokios detalės yra matomos nuotraukose, tačiau teismas, neturėdamas specialių žinių, vertino, jog jose matyti vonios kamščio atidarymo/uždarymo troselis, vonios apsaugos (persipylimo) vamzdis ir sifono vamzdis, jungiantis vonią su kanalizacijos vamzdžiu ir nuo kanalizacijos vamzdžio atjungtas bei pasuktas sifono vamzdis, tam, kad į nuotekų vamzdį būtų galima įdėti nuotekų vamzdyno valymo trosą.

39.7                      . Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė susitvarkė savo kanalizacijos sistemą (kad ji būtų tvarkinga) ir ją atkimšo, tačiau šią aplinkybę nuslėpė, nes kitu atveju tai reikštų, jog ji pripažįsta, jog jos buto Nr. 5 kanalizacijos sistema yra užliejimo šaltinis. Nagrinėjamu atveju, atsakovė neįrodė (ir neįrodinėjo), jog jos buto Nr. 5 kanalizacijos sistema yra tvarkinga, visaip apsunkino aplinkybių tyrimą bei įrodymų rinkimą. Atsakovė vengė įsileisti trečiojo asmens (administratoriaus) darbuotoją į butą, telefonu neatsiliepė.

39.8                      . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei skyrė 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios baudos skirdamas atsakovei, motyvuodamas tuo, kad ieškovė su ieškiniu pateikė ne visus dokumentus, kitus dokumentus ir nuotraukas  teikė į bylą pavėluotai, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Vien tai, kad su ieškiniu ieškovė (apeliantė) nepateikė visų dokumentų niekaip negali reikšti piktnaudžiavimo procesu, kadangi pasirengimo bylos nagrinėjimui metu buvo galimybė reikšti papildomus prašymus ir įrodymus. Teismo išvados dėl proceso vilkinimo yra nepagrįstos, nes ir atsakovė pavėluotai pateikė atsiliepimą į ieškinį. Vien tai, kad su ieškiniu nebuvo pateikti visi įrodymai, nereiškia, kad ieškovė pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį.

39.9                      . Teismas atsakovei priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, kurios yra neproporcingos nagrinėjamos bylos pobūdžiui (dėl užpylimo), byloje yra aiškus ir nesudėtingas teisės normų taikymas bei nebuvo svarstyti sudėtingi teisės taikymo pagrindai, o buvo tik analizuojamos faktinės bylos aplinkybės bei įrodymai. Be to, atsakovė realiai ir faktiškai patyrė tik 2 420 Eur sumą, kurią realiai sumokėjo savo atstovui ir nepateikė jokių įrodymų, jog objektyviai neturėjo galimybių sumokėti visų bylinėjimosi išlaidų iki bylos. Todėl nėra pagrindo vadovautis tokiu atsakovės ir jos atstovo 2024 m. lapkričio 11 d. susitarimu ir taikyti naujai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos taisyklės dėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atidėjimo taikymo.

2.                      Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

40.1.                       Teismas nepagrįstai konstatavo, kad avarijos priežastis yra susijusi su užsikimšusia namo nuotekų sistema, nes trečiojo asmens vertinimu, teismo konstatuotos faktinės aplinkybės nesudaro objektyvaus pagrindo spręsti, jog buvo taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas dėl ginčo objekto apliejimo priežasčių nustatymo. Teismo išvados dėl apliejimo priežasčių yra grįstos deklaratyviu ir subjektyviu pateiktų rašytinių įrodymų vertinimu, todėl civilinėje byloje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas procesinis sprendimas, nes pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad įvykus patalpų užliejimui, adresu (duomenys neskelbtini), avarinės tarnybos UAB Mano Būsto priežiūra kvalifikuoti darbuotojai išsamiai patikrino bendrąją pastato inžinerinę sistemą, t. y. bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo sistemą (įskaitant stovą), tačiau jokių defektų ir užsikimšimų joje nenustatė. Trečiojo asmens vertinimu, akte niekur nėra užfiksuota, jog „ir esant pravalytam nuotekų stovui 2021 m. rugpjūčio 16 d. nuo lubų parduotuvėje lašėjo vanduo. Priešingai, tą dieną buvo gautas pranešimas, kad nuo lubų parduotuvėje laša vanduo.

40.2.                       Teismas nepagrįstai sprendė, jog buvo atliekami užsikimšusios nuotekų sistemos valymo darbai. Avarinei tarnybai gavus pranešimus apie užliejamas patalpas, buvo siekiama išsiaiškinti patalpų užliejimo priežastį, todėl pirmiausiai buvo išsamiai patikrintos bendrosios pastato inžinerinės sistemos, t. y. bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo sistema. Byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė dėl patalpos užliejimo priežasčių nustatymo, taip pat nebuvo pateikta jokia specialisto išvada dėl neva užsikimšusios bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo sistemos. Jeigu teismas konstatavo, kad buvo tariamos nuotekų sistemos užsikimšimas, jis turėjo konstatuoti, ir dėl kokių priežasčių jis užsikimšo, tačiau duomenų apie tai byloje apskritai nėra. Nenustačius šios aplinkybės, yra savarankiškas pagrindas civilinę bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Be to, tariamai nesandarūs, neužaklinti, nenaudojami 50 diametro vamzdžiai parduotuvės patalpose ir tariamas užsikimšimas bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo sistemoje yra dvi skirtingos ir tarpusavyje nesusijusios priežastys, dėl ko teoriškai galėtų įvykti patalpų užliejimas.

40.3.                       Atsakingiems darbuotojams atlikus patikrinimą atsakovės bute, buvo nustatyta, kad užsikimšo atsakovės buto sena nuotekų šalinimo sistema. Taigi, užsikimšo ne bendroji pastato inžinerinė sistema (bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo sistema), už kurios priežiūrą yra atsakingas trečiasis asmuo, o atsakovės atsakomybės ribose esanti sena buto nuotekų šalinimo sistema (vartotojo inžinerinė sistema) ir tai atsakovė patvirtino savo parašu. Atsakovė nesutikdama su užliejimo priežastimis, turėjo galimybę pateikti specialisto išvadą arba teikti prašymą dėl teismo ekspertizė skyrimo, jog būtų ištirtos ir nustatytos aplinkybės, dėl kokių priežasčių galėjo būti užlietos ginčo Patalpos.

40.4.                       Teismo vertinimai dėl 2021 m. rugpjūčio 13 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto Nr. MB:T21-225714 įrodomosios reikšmės yra grindžiami tik prielaidomis ir hipotetiniais pasvarstymais, nes patikrinimą atliko šios srities specialistas, ginčo objekte prabuvęs 30 min. Tai, jog kituose apžiūros aktuose nėra minimas atsakovės butas, neįrodo, jog pasikeitė situacijos vertinimas ir buvo šalinama atsakovės atsakomybė dėl patalpų užliejimo.

3.                      Atsakovė J. S. atsiliepime į apeliacinius skundus prašė juos atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, netenkinti apeliantės AB „Lietuvos draudimas“ prašymo dėl įrodymų prijungimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad:

41.1.                       Ieškovė pareiškė atsakovei subrogacinį ieškinį tik 2024 metais, nors nagrinėjami įvykiai vyko 2021 metais. Ieškovė nesukonkretino įvykių datų ir kiekio. Visą tą laiką atsakovė net nebuvo informuota apie tariamą žalą ir apie tai, kad ieškovė ją kompensavo nukentėjusiam asmeniui – parduotuvei „Go Best“ (savininkė UAB „Kristiana“). Ieškovė nesudarė galimybės nei atsakovei, nei jos draudikui, nei nepriklausomiems specialistams dalyvauti žalos vertinime, priežasčių nustatyme, įvykių tyrime. Iš 2021 metų iš dokumentų, matyti, kad kaip numanomas kaltininkas nurodomas administratorius „Mano Būstas“/„Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“. Ieškovė 2021 m. gruodžio 15 d. pretenziją teikė tai pat administratoriui, kurią administratorius atmetė 2021 m. gruodžio 30 d. Ieškovė jokių naujų tyrimų neatliko, byloje nėra pateiktas nė vienas dokumentas, parodantis ir paaiškinantis, kada ir dėl kokių priežasčių pasikeitė numanomas atsakingas už žalą asmuo ir kodėl atsakovei ieškinys pareikštas tik 2024 metais. UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugpjūčio 6 d. rašte nurodyta, kad nuotekų stovo užsikišimas yra parduotuvės „Go Best“ (UAB „Kristiana“) patalpų savininkės atsakomybės ribose. Tokią pačią poziciją bendrovė pakartojo 2024 m. rugpjūčio 19 d. rašte. Teismas nustatė, kad užliejimo židinys buvo užsikimšusiame bendro naudojimo stove, o ne pas atsakovę, be to, užliejimą nulėmė ir seni neužsandarinti nukentėjusios parduotuvės patalpų palubėje esantys kanalizacijos vamzdžiai ir nepatenkinama namo vamzdynų būklė.

41.2.                       Teismas pabrėžė, kad atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su žala nenustatyta, todėl bylai net neaktualus žalos dydžio klausimas. Apeliaciniais skundais reikalaujama ieškinį patenkinti ir priteisti žalos atlyginimą. Tačiau ieškinio patenkinimas apeliacinėje instancijoje negalimas, nes apeliaciniais skundais net neįrodinėjamas žalos dydis, jis nebuvo tirtas ir pirmoje instancijoje, neįrodžius kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Bylos grąžinimas į pirmąją instanciją taip pat negalimas, nes dėl atsakovės kaltės jau yra išnykę visi aktualūs įrodymai: tariamai sugadintas turtas, dėl kurio reiškiamas žalos atlyginimo reikalavimas, utilizuotas 2021 m. ir jo nebeįmanoma apžiūrėti ir tirti. Namo kanalizacijos vamzdyno būklė pasikeitusi, atlikti remonto darbai, net su ekspertizių pagalba nebeįmanoma nustatyti objektyvių įvykių priežasčių, kitokių nei nustatė teismas skundžiamame sprendime. Ieškinys negali būti tenkinamas, nes ieškovas ne tik neįrodinėja būtinų atsakomybės sąlygų, bet jų ir nebeįmanoma įrodyti dėl atsakovės kaltės, praėjus 4 metams po įvykių.

41.3.                       Ieškovę (draudiką) su draudėja siejo verslo draudimo sutartis, pagal kurią atlyginama visa sutartinė žala (pilna sugadinto turto vertė lyg naujo, neatskaičius nusidėvėjimo ir nepaisant likutinės vertės). Ieškovė nenustatinėjo realios žalos ir netyrė įvykių priežasčių. Teismas nustatė, kad ieškovė rėmėsi tik draudėjos žodine informacija apie įvykį ir jo priežastis, neatlikusi jokių papildomų veiksmų tam, kad būtų ištirtos ir aplinkybes, būtinos draudžiamojo įvykio fakto nustatymui. Tikrąsias įvykių priežastis įmanoma atsekti tik iš likusių avarinės tarnybos dokumentų, kurie rodo, kad užpylimo židinys bei užpylimo priežastys buvo namo administratoriaus ir draudėjo parduotuvės atsakomybės ribose, o atsakovė su tuo niekaip nesusijusi. Pažeisdama kasacinio teismo išaiškintą įrodinėjimo pareigą, ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad židinys (užsikimšimas, lėmęs užliejimus ir žalą), buvo būtent atsakovės bute. Ieškovė spėjimo ir spekuliacijų būdu preziumavo, kad atsakovė atsakinga vien todėl, kad jos butas yra viršuje. Apeliantės įrodinėja židinį atsakovės bute vieninteliu 2021 m. rugpjūčio 10 d. raštu, kuriame nėra nurodyti jokie užliejimo faktai, joks ryšys su įvykiais ar parduotuve, nėra jokių duomenų apie šlapias grindis, balas ar pratekėjimus. Minėtas raštas net negali būti pripažįstamas leistinu įrodymu, nes jis galimai klastotas, modifikuotas po pasirašymo, yra pateiktos skirtingos jo versijos. Raštas buvo redaguojamas po pasirašymo, daryti įrašai netgi skirtingos spalvos rašalais. Taigi iš viso nebeįmanoma nustatyti, koks tikrasis jo turinys, tad jis įrodomosios galios neturi. Minimame rašte nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovės bute būtų kokių nors patekėjimų, balų ar užpylimų, nėra minimi ir parduotuvės užpylimai, vien tai, kad vonioje sunkiai nubėgo vanduo, kaip tik ir reiškia, kad buvo užsikišęs bendras stovas. Nėra įrodyta rašto autorystė, ant jo nėra jį surašiusio subjekto rekvizitų. Nors avarinėje tarnyboje egzistuoja dešimtys dokumentų, susijusių su įvykiais, ieškovė, piktnaudžiaudama procesu, juos visus nuslėpė ir pateikė su ieškiniu vienintelį neaiškios kilmės 2021 m. rugpjūčio 10 d. raštą be priedų. Ieškovė nepateikė brėžinių ir nutrauktų, kuriuose būtų fiksuojami objektyvūs duomenys, įrodantys židinio lokaciją, žalos aplinkybes ir pobūdį. Ieškovė neįrodė konkrečios kanalizacijos stovo užsikimšimo vietos, neįvardino stovo užsikišimo priežasties. Ieškovės pateikti dokumentai nėra informatyvūs, o nuotraukos fragmentiškos, iš jų nėra įmanoma nustatyti nei kur nuotraukos darytos, nei kokie objektai šiose nuotraukose matomi. Nėra nuotraukų su bendru apgadintos patalpos vaizdu bei toje patalpoje sukrautomis prekėmis. Be to, draudimo sutartimi buvo apdraustos 347 kvadratinių metrų ploto parduotuvės patalpos, o atsakovei priklausančio buto bendrasis plotas yra tik 74,89 kvadratiniai metrai, t. y. penkis kartus mažesnis, nei apgadintų patalpų plotas, todėl atsakovei netgi tyčiniais veiksmais nebūtų įmanoma sukelti tokio masto žalos. Ieškinyje nurodyta 2021 m. rugpjūčio 9 d. data, kai kilo visa žala, tuo tarpu draudėja nurodė, kad žala prasidėjo 2021 m. rugpjūčio 10 d. ir kasdien formavosi mažiausiai iki 2021 m. rugpjūčio 16 d.

41.4.                      Teismas ypač kruopščiai išnagrinėjo visumą įrodymų, darydamas išvadą, kad atsakovės butas neturi jokio ryšio su užliejimais ir kad židinys buvo kitų subjektų atsakomybės ribose. Apeliantai iš esmės skundžiasi ne dėl kokių nors procesinių pažeidimų, ne dėl netinkamo teisės normų taikymo, apeliacinius skundus teikia vien tik dėl to, kad jie nesutinka su įrodymų vertinimu, remdamiesi vien savo pačių spekuliacijomis ir žodiniais paaiškinimais.

41.5.                       Atsakovė yra eilinė daugiabučio gyventoja, ji nėra verslo draudimo sutarties (tarp ieškovės ir apdraustosios) šalis, todėl atsakovei negalima perkelti siurprizinio, rekordinio dydžio žalos pagal verslo komercines sąlygas. Nagrinėjant subrogacinį ieškinį, turi būti nustatinėjama reali patirta žala, taikomas nusidėvėjimas ir vertinamas turto vertės sumažėjimas, o ne išieškoma bet kokio utilizuoto turto visa vertė lyg naujo. Draudikas gali savo rizika taip elgtis draudėjo atžvilgiu, jei taip lemia komercinės verslo draudimo sąlygos, tačiau tokio masto atsakomybė negali būti perkeliama atsakovei. Remiantis CK 6.1015 straipsnio nuostatomis, išmoką išmokėjęs draudikas pakeičia nukentėjusįjį santykyje su kaltininku, taigi žala vertinama ir atlyginama pagal deliktinės atsakomybės taisykles, o ne pagal verslo draudimo sutarties sąlygas (kurios nereikalauja nei tyrimo, nei žalos mažinimo, nei likutinės vertės nustatymo). Kadangi ieškovė net nesiekė įrodinėti realios žalos (o ne sutartinės), jau ir vien tuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas, nes įrodymai, galintys pagrįsti realią žalą, yra seniai sunaikinti (turtas utilizuotas). Juo labiau, kad ir sąskaitos faktūros, turėjusios pagrįsti tariamai sugadintų prekių vertes, yra galimai 7 suklastotos (sukurtos 2021 m. pagal metaduomenis, nors jose nurodytos datos yra 2014-2016 metų). Žalos dydis be jokio pagrindimo ir paaiškinimo nuolat augo: 2021 m. rugsėjį nukentėjusiajai parduotuvei iš pradžių išmokėta tik kiek daugiau nei 6 000 Eur kompensacija, nors 2021 m. gruodį ieškovė iš namo administratorės jau reikalavo apie 84 000 Eur, o ieškiniu iš ieškovės jau pareikalauta virš 94 000 Eur žalos.

41.6.                       Apeliantės neįrodė net elementariausio dalyko – kur buvo užpylimo židinys. Byloje nepateikta nė vieno įrodymo, kad atsakovės bute būtų buvę kokių nors pratekėjimų, sudrėkimų, užpylimų ar avarinių gedimų. Priešingai byloje pateikti net du namo administratoriaus raštai, kuriuose nurodyta, kad nuotekų stovo užsikišimas ir pratekėjimai yra parduotuvės „Go Best“ (UAB „Kristiana“) patalpų savininko/ės atsakomybės ribose, tačiau jokių pretenzijų atsakovei nenurodyta. Jokie darbai pas atsakovę nebuvo atliekami, tuo tarpu avarinės tarnybos dokumentai rodo, kad buvo atliekamas bendro kanalizacijos stovo valymas ir remontas keletą dienų, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad parduotuvė buvo užliejama ne tik dėl to, kad buvo užsikimšusi namo nuotekų sistema, bet ir dėl to, kad parduotuvės palubėje buvo likę neužaklinti, nenaudojami 50 diametro vamzdžiai; namo šalto vandens stovai nebuvo uždengti, 110 diametro kanalizacijos stovas ir pravalas buvo tokios būklės, jog juos buvo būtina keisti. Nustačius problemas ir užsikimšimus bendrajame stove, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024 išaiškinimus, namo administratoriui taikoma griežtoji atsakomybė, todėl J. S. nėra tinkama atsakovė.

41.7.                       Ieškovė bandė nuo teismo nuslėpti esminius avarinės tarnybos dokumentus, t. y. 2021 m. rugpjūčio 10 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. MB:T21-223200, 2021 m. rugpjūčio 11 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. MB:T12-223154, 2021 m. rugpjūčio 12 d. aktą Nr. V21-1217094, 2021 m. rugpjūčio 12 d. aktą Nr. MB:T21-222823, 2021 m. rugpjūčio 13 d. aktą Nr. MB:T21-222826, 2021 m. rugpjūčio 14 d. aktą Nr. V21-1272336, 2021 m. rugpjūčio 12 d. avarinį pranešimą V21-1213007-4, kurie rodo, kad židinys buvo bendrame stove ir užpylimų priežastys buvo namo administratoriaus ir nukentėjusios parduotuvės atsakomybės ribose. Be to, iš 2021 m. rugpjūčio 23 d. rūsyje darytų darbų akto, 2021 m. rugsėjo 10 d. sąskaitos faktūros matyti, kad darbai valymo ir remonto buvo atliekami bendro naudojimo objektuose, o ne pas atsakovę.

41.8.                      Byloje nustatyti ne atsakovės, o būtent trečiojo asmens – namo administratoriaus „Mano būstas (duomenys neskelbtini)“ neteisėti veiksmai, nesilaikant STR reikalavimų ir laiku neapžiūrint ir netvarkant nuotekų vamzdynų. UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ su atsiliepimu į ieškinį nepateikė jokių įrodymų apie kanalizacijos tinklų tinkamą priežiūrą, kaip matyti iš 2021 m. gegužės 4 d. statinio apžiūros akto, administratorius iš viso neapžiūrėjo ir neįvertino buitinės kanalizacijos (buitinių nuotekų) tinklų, nes 3.2 punkte „lietaus ir buitinių nuotekų tinklai“ kalba tik apie lietaus tinklus, kad lietaus nuvedimo sistema stipriai pažeista korozijos, o apie buitines nuotekas (kanalizaciją) iš viso nėra nė žodžio, taigi kanalizacijos sistema nebuvo įvertinta ir prižiūrima.

41.9.                       Ieškovė apeliaciniame skunde nekorektiškai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, t. y. Nr. 3K-3-204/2014, Nr. e3K-3-534-611/2016, Nr. 3K-3-310-916/2017, kurios nėra precedentai šiai bylai dėl esminio faktinių aplinkybių skirtumo. Apeliantai jokiomis priemonėmis ir jokiais duomenimis neįrodė židinio atsakovės bute buvimo, tačiau be jokio pagrindimo kartoja, neva „vanduo teka iš atsakovės buto“. Teismų praktikoje išaiškinta, kokiomis priemonėmis gali būti nustatinėjama židinio vieta. Analogišką užpylimo bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1904-592/2021 ieškinį atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1869-656/2020 minėtą sprendimą paliko nepakeistą.

41.10.                      Apeliantės bando spekuliuoti, neva atsakovė netinkamai prižiūrėjo savo vonios įrangą, nors pagal bylos duomenis net nenustatytas joks buto ryšys su užpylimais. Avarinės tarnybos objektyvi medžiaga atkleidžia tikrąjį užpylimo mechanizmą: užsikišus kanalizacijos stovui, nuotekos negali išbėgti, todėl iš rūsio ėmė kilti aukštyn, kol galiausiai išsiliejo pro artimiausias ertmes – neužsandarintus parduotuvės palubės vamzdžius, per kuriuos, kaip nustatė avarinė tarnyba, užsikimšimų atvejais išteka nuotekos. Taigi židinio (kamšalo) vieta yra tokiais atvejais apatiniuose, o ne viršutiniuose aukštuose. Jeigu užpylimo priežastys ir židinys būtų buvę pas atsakovę, tai tuomet ir jos butas būtų buvęs užpiltas nuotekomis, tačiau niekas jokių užpylimų pas ją neaptiko, nebuvo jokio pašalinio kvapo, ką apeliaciniame skunde pripažino ir pati ieškovė.

41.11.                      Ieškovė teigė, kad neva atsakovės vonia uždengė kanalizacijos vamzdžius trukdydama juos pravalyti, ir kad būtent vonios nuotraukos neva įrodo židinį, kad būtent vonioje buvo blogas nutekėjimas. Tačiau tai prieštarauja logikos dėsniams: draudėja ir ieškovė įrodinėjo, neva sugadintos prekės buvo aplietos dvokiančiomis srutomis, tačiau akivaizdu, jog vonia normaliai nėra naudojama srutoms nupilti ir srutų negeneruoja. Juo labiau, tokio kiekio srutų, kad užpiltų tokio dydžio parduotuvę ir sunaikintų visą jos turtą, atsakovė nebūtų galėjusi generuoti netgi tyčia, nes tai fiziologiškai neįmanoma. Be to, nustatyta, jog tuo metu atsakovė atostogavo, nesinaudojo butu. Parduotuvės plotas penkiskart didesnis už atsakovės buto, taigi tokio masto užpylimo viena atsakovė sukelti negalėjo – užpylimus sukėlė aiškiai visų gyventojų generuojamos nuotekos, negalėjusios ištekėti dėl užsikišusio bendro stovo.

41.12.                      Atsakovė pažymėjo, kad bauda ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis buvo skirta pagrįstai. Ieškovė bandė nuslėpti nuo teismo esminius dokumentus iš avarinės tarnybos, ir iš keliasdešimties puslapių medžiagos ištraukė vieną vienintelį 2021 m. rugpjūčio 10 d. raštą, o kitus nutylėjo ir nuslėpė. Ieškovė ir tretieji asmenys („Mano Būstas“ ir „Mano Būstas (duomenys neskelbtini“) vengė vykdyti teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, kuria buvo įpareigoti pateikti visus duomenis apie įvykį. Tik, kai atsakovė su tripliku pateikė didelį kiekį papildomų dokumentų, atskleidžiančių galimas tikrąsias įvykių priežastis, ieškovei ir tretiesiems asmenims teko pripažinti, kad visgi su pirminiu ieškiniu buvo pateikta ne visa medžiaga. Ir šiuo metu ji pateikta ne visa, nes dauguma dokumentų nekomplektiški, juose minimi priedai, nuotraukos, defektiniai aktai ir t.t. net nepateikti. Toks nenoras pateikti medžiagą suprantamas – namo administratorė gali tapti atsakove, tačiau iš proceso teisės ir kasacinio teismo praktikos aišku, jog toks įrodymų slėpimas yra nesąžiningas.

41.13.                      Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovė pateikė virš 400 nenurodytos kilmės nuotraukų, kurias prašė prijungti prie bylos. Ieškovė nepaaiškino, kodėl tokio nuotraukos nepateiktos su ieškiniu, ar su dubliku, ir kodėl tokį prašymą ji pareiškė tik 2025 m. vasario 12 d., baigus įrodymų tyrimą, ir tik per baigiamąsias kalbas. Be to, sąskaitos faktūros (kurios bandoma grįsti žalos dydį), esančios ieškovės dubliko prieduose datuotos 2014-2016 metų datomis, pagal elektroninių failų metaduomenis buvo akivaizdžiai visos sukurtos vienu metu – 2021 m. spalio 14 d., t. y. atbuline data įformintos ir galimai pateiktos draudimui ar kitiems subjektams.

41.14.                      Ieškovė įrodinėja, neva atsakovei neturėjo būti priteistos atidėtos išlaidos advokatui. Tokią poziciją aiškiai paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai išplėstinės kolegijos nutartyje Nr. 3K-7-50-313/2024. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalis gali su advokatu susitarti dėl bylinėjimosi išlaidų atidėjimo. Aktualus tik tokio susitarimo įrodymas – šiuo atveju atsakovė pateikė tiek sąskaitą-faktūrą, tiek susitarimą dėl bylinėjimosi išlaidų atidėjimo, patvirtinantį pareigą apmokėti tokias išlaidas. Tokio susitarimo motyvai ir prielaidos yra iš esmės šalių valios laisvės išraiška ir neturi reikšmės bylai. Juo labiau, kad visos sąskaitos, išrašytos atsakovei (tiek apmokėtos, tiek atidėtos) yra deklaruotos VMI ir juo jų sumokėtas privalomas PVM, kuris mokamas nepriklausomai nuo pinigų gavimo iš kliento dienos. Be to, ieškovė prieštaraudama pati sau, palaikė trečiųjų asmenų atstovo prašymą priteisti atidėtas bylinėjimosi išlaidas.

4.                      Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į trečiojo asmens „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą jį prašė patenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

42.1.                       Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ pagrįstai teigia, jog teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad avarijos priežastis yra susijusi su užsikimšusia namo nuotekų sistema. Abi apeliantės pagrįstai teigia, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. užliejimas įvyko ne dėl užsikimšusios namo bendrojo naudojimo nuotekų sistemos, o dėl netvarkingos ir užsikimšusios atsakovės bute Nr. 5 esančios kanalizacijos sistemos. UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ atliko apžiūrą ir nustatė, jog užsikimšo atsakovės bute esanti sena buto kanalizacijos sistema, atsakovei buvo paaiškinta kaip reikia sutvarkyti seną kanalizacijos sistemą, kad ji būtų tvarkinga ir neužsikimštų, 2021 m. rugpjūčio 10 d. aktą atsakovė pasirašė, neišreiškė pastabų ar pretenzijų, tuo patvirtindama, jog sutinka su akte nurodytomis aplinkybėmis bei nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų 2021 m. rugpjūčio 10 d. akte nustatytą užliejimo šaltinį. Žalos vieta ieškovės draudėjos parduotuvėje sutampa su viršuje atsakovės bute Nr. 5 esančia neteisingai padarytos ir dėl to užsikimšusios kanalizacijos sistemos vieta, šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateiktas parduotuvės planas ir atsakovės pateikta kadastrinė byla. Kaimynai, esantys antrame ir trečiame aukštuose niekaip negalėjo užpilti ieškovės draudėjos patalpų (parduotuvės), kadangi iš brėžinių matyti, kad už sienos yra koridorius, o ne kaimynų kanalizacijos vamzdžiai. Be to, atsakovė nepateikė jokios informacijos bei įrodymų, jog jos patalpos būtų buvę užlietos iš trečio aukšto.

42.2.                       Teismo išvada, jog po įvykdytų praplovimo darbų 2021 m. rugpjūčio 14 d. bendrojo naudojimo vamzdžiai buvo atkimšti kas reiškia, jog bendrojo naudojimo vamzdžiai buvo užliejimo šaltinis yra nepagrįsta, kadangi tokiu atveju po minėtos datos negalėjo vėl lašėti vanduo į ieškovės draudėjos parduotuvės patalpas. Tai reiškia, jog 2021 m. rugpjūčio 16 d. dar nebuvo išspręsta problema dėl užliejimo ir užliejimo šaltiniu negalėjo būti bendrojo naudojimo vamzdžiai, nes jie dar 2021 m. rugpjūčio 14 d. buvo pravalyti, o lašėjimas tęsėsi ir po šios datos. Aplinkybę, kad vandens tekėjimas tęsėsi nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d., t. y. ir po 2021 m. rugpjūčio 14 d., kai buvo konstatuota, jog bendrojo naudojimo vamzdis yra visiškai švarus 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu bei 2025 m. vasario 12 d. posėdžio patvirtino ir ieškovės draudėja.

42.3.                       Teismas itin selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi trečiojo asmens (administratoriaus) aktais tik toje apimtyje, kad būtų argumentų atmesti ieškinį konstatuojant, jog užliejimo šaltiniu buvo bendrojo naudojimo vamzdžiai, nes jie buvo pravalyti ir 2021 m. rugpjūčio 14 d. jau buvo švarūs. Teismas visiškai ignoravo 2021 m. rugpjūčio 16 d. aktą ir jame nurodytą itin svarbią aplinkybę, jog 2021 m. rugpjūčio 16 d. vis tiek lašėjo vanduo į ieškovės draudėjos parduotuvę ir kad reikėjo vėl apžiūrėti atsakovės buto Nr. 5 kanalizacijos sistemą. Teismas nepagrįstai teigė, jog 110 diametro nuotekų stovas irgi neva galėjo užlieti parduotuvės patalpas. Šią aplinkybę pagrindė 2021 m. rugpjūčio 23 d. aktu bei 2021 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra. Tačiau, vandens bėgimo laikotarpis buvo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d., po to, užliejimas liovėsi. Tad 2021 m. rugpjūčio 23 d. aktas bei 2021 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra neturi visiškai jokio įtakos šiai nagrinėjamai bylai. Be to, 2021 m. rugpjūčio 16 d. akte aiškiai nurodyta, jog 2021 m. rugpjūčio 16 d. patikrinus 110 diametro stovą jis buvo neužsikimšęs.

42.4.                       Namo administratorė pasitelkusi profesionalią įrangą, nustatė užliejimo šaltinį ir davė instrukcijas atsakovei kaip reikia susitvarkyti savo bute esančią kanalizacijos sistemą. Atsakovė net neįrodinėjo (ir neįrodė), jog jos buto Nr. 5 kanalizacijos sistema buvo tvarkinga, kadangi į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie tai pagrįstų, nors pagal teismų praktiką būtent jai kyla tokia įrodinėjimo pareiga. Apsunkino aplinkybių tyrimą bei įrodymų rinkimą, kadangi po 2021 m. rugpjūčio 10 d. vengė įsileisti trečiojo asmens darbuotojus. Atsakovė į bylą nepateikė visiškai jokių nuotraukų, kurie galėtų pagrįsti, jog po 2021 m. rugpjūčio 9 d. užliejimo jos buto Nr. 5 kanalizacijos sistema buvo neva tvarkinga ir nereikalaujanti remonto. Neįrodė, jog pravalė savo buto Nr. 5 kanalizacijos sistemą ir kad tą kanalizacijos sistemą padarė tvarkingą, ir kad atsižvelgė į trečiojo asmens (administratoriaus) darbuotojo pastabas, nurodytas 2021 m. rugpjūčio 10 d. akte, kuriame nurodyta, kad užsikimšo sena atsakovės buto kanalizacijos sistema; atsakovės buto kanalizacijos sistema yra neteisingai padaryta (tą patvirtina prie akto pridėtos dvi fotonuotraukos); neišeina pravalyti šios senos neteisingai padarytos kanalizacijos sistemos; atsakovei paaiškinta, kaip reikia sutvarkyti šią seną jos buto kanalizacijos sistemą, kad ji tinkamai funkcionuotų. Iš nuotraukų matyti, kad grindų danga yra šlapia, o tai tik patvirtina aplinkybę, jog užliejimo židinys buvo atsakovės buto Nr. 5 kanalizacijos sistema.

42.5.                       Ieškovė savo apeliaciniame skunde pateikė teismų praktikos, iš kurios, be kita ko, yra svarbios tokios išvados, jog „netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas“ bei „savininkas turi pareigą užtikrinti saugų ir tinkamą nuosavybės teisės objekto naudojimą“. Atsakovė neįrodė, jog jos buto Nr. 5 kanalizacijos sistema buvo tvarkinga, t. y. atsakovė nepaneigė 2021 m. rugpjūčio 10 d. akte nurodytų aplinkybių, jog jos buto Nr. 5 kanalizacijos sistema teisingai padaryta ir neužsikimšusi, tačiau teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

5.                      Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą jį prašė patenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

43.1.                       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad avarijos priežastis yra susijusi su užsikimšusia namo nuotekų sistema. Priešingai, bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė yra atsakinga už draudėjo turtui sukelta žalą. Avarinės tarnybos UAB Mano Būsto priežiūra kvalifikuoti darbuotojai išsamiai patikrino bendrąją pastato inžinerinę sistemą, t. y. bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo sistemą (įskaitant stovą), tačiau jokių defektų ir užsikimšimų joje nenustatė. Teismas nurodė tik formalius ir deklaratyvius argumentus dėl pateiktų rašytinių įrodymų įrodomosios reikšmės ir nepagrįstai konstatavo, jog menamai buvo atliekami užsikimšusios nuotekų sistemos valymo darbai, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo sistema buvo tikrinama ne dėl to, jog nuotekų sistema buvo užsikimšusi ir ją reikia išvalyti, tačiau buvo siekiama išsiaiškinti ar ji nėra užsikimšusi.

43.2.                       Teismo pozicija dėl avarijos priežasčių buvo nenuosekli – vienu atveju, teismas konstatavo, jog buvo užsikimšusi bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo sistema, kitu atveju, teismas konstatavo, jog avarijos įvyko dėl netvarkingų vamzdžių draudėjos patalpose. Kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje buvo ištirtos ir nustatytos netinkamai. Byloje yra pateiktas apžiūros aktas V21-1220321-3, kuris yra aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog draudėjos patalpų užliejimo priežastis yra susijusi su atsakovės netvarkinga inžinerine sistema. Teismas nurodė itin subjektyvius ir deklaratyvius motyvus dėl minėto akto įrodomosios reikšmės ir teismo argumentai nepaneigė akto įrodomosios reikšmės, kuriame buvo konstatuota atsakovės atsakomybė. Pati atsakovė savo parašu patvirtino nustatytų aplinkybių teisingumą.

43.3.                      Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos sprendžiant atsakomybės klausimą dėl žalos atlyginimo, kai yra nustatoma, jog vandens pratekėjimo šaltinis yra iš viršaus esančių patalpų. Ieškovės apeliaciniame skunde taip pat yra nurodytos reikšmingos aplinkybės, į kurias nebuvo atsižvelgta sprendžiant ieškinio tenkinimo klausimą, t. y. žalos vieta ieškovės draudėjo parduotuvėje sutampa su viršuje atsakovės bute Nr. 5 esančia neteisingai padarytos ir dėl to užsikimšusios kanalizacijos sistemos vieta. Teismo išvadą, jog 2021 m. rugpjūčio 14 d. buvo atkimšta bendrojo naudojimo kanalizacijos sistema, prieštarauja bylos duomenims, nes ir po nurodytos datos vanduo į ieškovės draudėjos parduotuvės patalpas tekėjo. Teismas nenurodė argumentų, kaip nuotekos galėjo patekti per nebenaudojamą 50 diametro vamzdį sumontuotą patalpose, nepagrindė kuo vadovaujantis buvo galima konstatuoti, jog bendrojo naudojimo stovas buvo užsikimšęs, jeigu 2021 m. rugpjūčio 16 d. akte aiškiai nurodyta, jog patikrinus 110 diametro stovą jis buvo neužsikimšęs. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog po 2021 m. rugpjūčio 9 d. užliejimo jos buto Nr. 5 kanalizacijos sistema buvo neva tvarkinga ir nereikalaujanti remonto, neįrodė, jog būtų atsižvelgusi į trečiojo asmens darbuotojo pastabas, nurodytas 2021 m. rugpjūčio 10 d. akte ir kanalizacijos sistema būtų tvarkinga ir funkcionuojanti. Teismas analizavo nuotraukas fiksuotas atsakovės bute neturėdamas specialių žinių bei netinkamai tai darė, nesant byloje faktinių aplinkybių apie nuotraukose matomas detales/dalis bei posėdžių metu net neanalizuojant šių detalių. Teismas nepasisakė dėl byloje nustatytos aplinkybės, kad po 2021 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė vengė įsileisti trečiojo asmens (administratoriaus) darbuotoją į butą, nors akte ties „darbo aprašymas“ nurodyta, jog „nuo lubų parduotuvėje laša vanduo“.

6.                      Trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvoje veikiantis per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą atsiliepimu į ieškovės ir trečiojo asmens „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus juos prašė atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

44.1.                       Ieškovė ir UAB „Mano būstas (duomenys neskelbtini)“ netinkamai traktuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir nepagrįstai teigia, jog šiuo atveju ieškovei tenka pareiga įrodinėti savo nekaltumą. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog tokio pobūdžio ginčuose ieškovas turi įrodyti tik tą aplinkybę, jog buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai, ir neprivalo įrodinėti dėl kokios priežasties šis užpylimas vyksta, tačiau tai nereiškia, jog ieškovas tiesiog gali nurodyti jo numanomą užliejimo židinio vietą ir taip visą įrodinėjimo pareigą perkelti atsakovui. Apeliantų cituojama kasacinio teismo praktika jokiu būdu neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodyti užliejimo židinio buvimo vietą. Priešingai, ši praktika vienareikšmiškai nurodo, kad pareiga įrodyti užliejimo židinio buvimo vietą tenka ieškovei.

44.2.                       Ieškovė pernelyg plačiai aiškina kas turėtų būti laikoma „užliejimo židinio vieta“. Užliejimo židiniu turėtų būti laikomas objektas, kuris nulemia užliejimą. Vamzdžio trūkimo atveju, tai trūkęs vamzdis. Kanalizacijos užsikimšimo atveju – vamzdyno kamštis. Vien tai, kad vanduo pradėjo bėgti vienam asmeniui priklausančiame bute dar nereiškia, jog automatiškai šiame bute yra ir užliejimo židinys. Tai yra akivaizdu bendrojo naudojimo vamzdyno trūkimo atvejais – nors trūkęs vamzdis fiziškai ir yra konkrečiame bute ir per šį butą išsilieja vanduo, užliejimo židiniu laikomas ne butas, o trūkęs bendrojo naudojimo vamzdis. Lygiai taip pat tuo atveju, jei užliejimas įvyksta dėl bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo užsikimšimo, atsakomybė už padarytą žalą tenka ne buto, per kurį išsiliejo vanduo savininkui, o stovą užkišusiems asmenims arba visiems bendrojo naudojimo objekto savininkams, jei užsikimšimas įvyko dėl konstrukcinių defektų.  Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovė neįrodė ir net neįrodinėjo aplinkybių, kurios kasacinio teismo praktikoje yra nurodomos kaip reikšmingos sprendžiant ginčus dėl žalos, padarytos užsikišus kanalizacijos stovui atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022). Ieškovė nenurodė ir neįrodė) konkrečios kanalizacijos užsikimšimo vietos, todėl objektyviai nebuvo įrodytas teiginys, jog užsikimšimas buvo ne bendrajame stove, o atsakovės inžinerinėje sistemoje. Nėra įrodyta, ar užsikimšimą nulėmė konstrukciniai trūkumai, ar netinkamas naudojimas, todėl nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti civilinę atsakomybę atsakovei.

44.3.                       Trečiasis asmuo nesutiko ir su ieškovės teiginiais neva atsakovei yra paprasčiau įrodinėti savo nekaltumą negu ieškovei jos kaltę. Civilinėje atsakomybėje nėra įtvirtinta kaltės prezumpcija, asmuo prašantis taikyti civilinę atsakomybę privalo įrodyti kaltę. Išimtis taikoma tik griežtosios civilinės atsakomybės atveju, tačiau tuomet yra pareiga įrodyti esant pagrindą taikyti griežtąją atsakomybę. Ieškovė reiškė reikalavimus dėl 2021 m. rugpjūčio 9 d. įvykusio užliejimo, pretenzija, kuria atsakovė informuojama apie padarytą žalą, jai pateikta tik 2023 m. lapkričio 28 d., t. y. praėjus beveik pusantrų metų nuo įvykio. Faktinė situacija tuo metu jau buvo pasikeitusi, nes buvo ne tik atlikti namo bendrojo naudojimo vamzdyno remonto darbai, bet ir sunaikintas tariamai sugadintas turtas, todėl atsakovė objektyviai neturėjo galimybių rinkti jos nekaltumą pagrindžiančių įrodymų.

44.4.                      Pagrindinis įrodymas, kuriuo apeliantės įrodinėja atsakovės kaltę yra 2021 m. rugpjūčio 10 d. aktas, kurį pasirašė atsakovė, tačiau šis aktas negali būti laikomas patikimu įrodymu, nes jo turinys buvo keičiamas po to, kai atsakovė jį pasirašė, todėl objektyviai nėra galimybės nustatyti kokio turinio dokumentą atsakovė pasirašė ir su kuo sutiko ar nesutiko. Su ieškiniu teismui pateikta nespalvota 2021 m. rugpjūčio 10 d. akto kopiją, kurią sulyginus su UAB „Mano būstas priežiūra“ pateikta to paties akto kopija akivaizdžiai matyti, jog dokumentų turinys skiriasi – pastarajame dokumente nurodoma daugiau duomenų. Ši aplinkybė rodo, kad dokumentas buvo vienašališkai pildomas jau po jo pasirašymo, todėl šis įrodymas negali būti laikomas patikimu.

44.5.                       Ieškovė bando įrodyti, jog 2021 m. rugpjūčio 16 d. problema nulėmusi užliejimą vis dar nebuvo pašalinta, todėl į įvykio vietą atvyko namo administratoriaus specialistai, kurie bandė patekti į atsakovės butą, tačiau atsakovė sąmoningai vengė juos įsileisti, kad nebūtų renkama atsakovei nenaudinga informacija. Tuomet atsakovė greitai susitvarkė savo buto nuotekų sistemą ir po 2021 m. rugpjūčio 16 d. užliejimai nebesikartojo. Šie ieškovės pasvarstymai yra nepagrįsti ir nelogiški. 2021 m. rugpjūčio 16 d. akte yra aiškiai nurodytas šių veiksmų atlikimo laikas, t. y. nuo 13:30 val. iki 14:40 val. darbo dieną – pirmadienį. Pagal atsakovės teismui pateiktą atostogų grafiką ji tuo metu neatostogavo, todėl aplinkybė, kad darbo metu atsakovė nebuvo namuose ir neatsakė į telefono skambutį, jokiu būdu nereiškia, kad toks jos elgesys vertintinas kaip nesąžiningas. Teiginys, kad atsakovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. greitai atliko savo vamzdyno pertvarkymo darbus ir užliejimo priežastį pašalino prieštarauja kitam ieškovės teiginiui, kad atsakovės nuotekų vamzdyno konstrukcija buvo netinkama ir prie vamzdyno prieiti nebuvo galima nes jį uždengia iš viršaus sumontuota vonia, todėl norint pravalyti vamzdžius arba pašalinti kanalizacijos sistemos defektus buvo būtina demontuoti vonią atsakovės bute. Ieškovė bando įrodyti, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. po darbo atsakovė atliko remonto darbus, demontavo vonią, atliko vamzdžių pertvarkymus ir taip pašalino užliejimo priežastį. Taigi, apeliantės selektyviai vertina byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai teigia, jog užliejimą nulėmusi priežastis buvo pašalinta 2021 m. rugpjūčio 16 d. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagal jų chronologija patvirtina, kad užliejimas pasikartojo 2021 m. rugsėjo 14 d., tikėtina, kad šis užliejimas įvyko dėl užsikišusio virtuvinio kanalizacijos stovo. Nors UAB „Mano būstas (duomenys neskelbtini)“ nurodo, jog administratoriaus darbuotojai išsamiai patikrino bendrojo naudojimo vamzdynus ir jokių užsikimšimų nenustatė, tačiau šie teiginiai nepagrįsti. Namo bendrojo naudojimo kanalizacijos sistema buvo praplauta 2021 m. rugpjūčio 10 d., 2021 m. rugpjūčio 11 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d., 2021 m. rugpjūčio 14 d., t. y. hidrodinaminis automobilis kanalizacijos praplovimui buvo naudojamas tą pačią dieną kaip ir atliekama vamzdyno inspekcija vaizdo kameros pagalba. Vamzdynas arba pirmiausia buvo praplautas tada apžiūrėtas vaizdo kamera, arba priešingai. Pirmu atveju natūralu, jog užsikimšimai nebuvo fiksuoti, nes vamzdynas buvo švarus. Antru atveju, jei vamzdynas buvo plaunamas po apžiūros vaizdo kamera kyla klausimas – kam buvo reikalinga plauti vamzdyną, kuris yra švarus.

44.6.                       Teisme surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad siekdamas nustatyti galimą užliejimo priežastį namo administratorius, atsakovės bute lankėsi tik vieną kartą 2021 m. rugpjūčio 10 d. ir jokių vamzdyno pravalymo ar remonto darbų neatliko. Tuo tarpu bendrojo naudojimo vamzdyną administratorius valė net penkis kartus. Be to, bendrasis vamzdynas buvo ne tik valomas, bet atliekami ir jo remonto darbai – dalis vamzdyno buvo pakeista. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad užliejimo židinys buvo ne atsakovei priklausančio buto, o bendrojo naudojimo vamzdyne.

44.7.                       Ieškovė abejoja teismo išvadomis dėl užliejimo židinio buvimo bendrojo naudojimo vamzdyne nurodydamas, kad jos yra nepagrįstos, tačiau ieškovės vertinimas prieštarauja ne tik byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, bet ir kitiems paties ieškovės dėstomiems teiginiams. 2021 m. rugpjūčio 12 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte aiškiai nurodyta, kad per nenaudojamus 50 diametro vamzdžius vanduo bėga tik tuomet kai užsikemša kanalizacijos stovas, o ne nuolatos kaip bando teigti ieškovė. Be to, pati ieškovė paneigia nurodytą argumentą pripažindama, kad per nebenaudojamus 50 diametro vamzdžius vanduo bėga ne kiekvieną kartą gyventojams pasinaudojus kanalizacija, o tik šiai kanalizacijai užsikimšus.

44.8.                       Ieškovė įrodinėjo, kad visa žala buvo padaryta tik 2021 m. rugpjūčio 9 d. įvykusio užliejimo metu. Šis teiginys kelia pagrįstų abejonių. UAB „Kristiana“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštas patvirtina, kad kiekvieną dieną buvo randama pribėgusio vandens, kad darė papildomą žalą. UAB „Infranet“ 2021 m. rugsėjo 30 d. akte nurodyta, jog dalis apžiūrimų daiktų yra šlapi, tačiau jei buvo aplieti 2021 m. rugpjūčio 9 d. įvykio metu, tai iki 2021 m. rugsėjo 30 d. turėjo išdžiūti. Byloje pateiktas 2021 m. rugsėjo 14 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, jog parduotuvė buvo pakartotinai aplieta 2021 m. rugsėjo 14 d., todėl 2021 m. rugsėjo 30 d. prekių būklės apžiūros akte nurodyti drabužiai galėjo būti sugadinti būtent šio apliejimo metu, kas paaiškintų minėtą aplinkybę, jog 2021 m. rugsėjo 30 d. apžiūros metu kai kurie daiktai vis dar buvo šlapi. Ieškovė tinkamais įrodymais nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio

44.9.                       Sprendimas yra tinkamai motyvuotas, atitinka visus sprendimams keliamus reikalavimus. Jis priimtas detaliai išanalizavus visus byloje pateiktus įrodymus. Teismas pagrįstai sprendė, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovės nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2005 suformuota praktika ginčui nėra aktuali, joje nebuvo sprendžiama dėl namo administratoriaus teisių ir pareigų. Be to, toje byloje įvykiai vyko 1996 m. ir buvo taikomas 1964 m. Civilinis kodeksas. Atsakovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė jos neveikimu, buvo grindžiami byloje esančiais įrodymais. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė neįvykdė savo pareigų, pagrįstai atkreipė dėmesį, kad namas yra statytas 1931 m. Dėl tokio atsakovės neveikimo įvyko vamzdyno avarija ir buvo padaryta turtinė žala butui. Į trečiojo asmens butą visada buvo galimybė patekti. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio rūpestingumo pareigą, kartu konstatavo ir atsakovės kaltę. Vienintelė nuostolių priežastis yra atsakovės neteisėti veiksmai. Tuo atveju, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas, avarijos būtų išvengta. Apeliaciniame skunde iš esmės pateikiami tie patys deklaratyvūs argumentai dėl žalos dydžio, kaip ir, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nors byloje yra pateiktas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas.

Teismas         

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų, remiantis nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu. 

41.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniuose skunduose suformuluotus faktinius ir teisinius pagrindus.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

42.       Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde prašė prijungti prie bylos su 2025 m. vasario 12 d. prašymu pateiktas nuotraukas (T.4, b. l. 1-464), kurios papildo bylos medžiagą įrodinėjant žalos dydį.

43.       Įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 str. 2 d.), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 str.). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 str.).

44.       Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

45.       Sprendžiant dėl nagrinėjamu atveju pateiktų įrodymų (nuotraukų) priėmimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo priimtus, ištirtus bei įvertintus įrodymus. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, todėl šalys, būdamos suinteresuotomis pagrįsti jų įrodinėjamas aplinkybes, visus ginčo nagrinėjimui reikšmės turinčius įrodymus turėjo ir galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 7 str. 2 d.). Be to, pastebėtina ir tai, kad ieškovės galimybė įrodyti žalos dydį, reikalaujant žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, buvo įrodinėjimo dalykas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o prašomose priimti įrodymuose (nuotraukose) atspindimos aplinkybės, kurios egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kas reiškia, kad ieškovė apie jų buvimą neabejotinai žinojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujų įrodymų teikimas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje nepagrįstas objektyviomis priežastimis ir todėl negalima daryti išvados, jog galimybė ir (ar) būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija atsisako nuotraukas priimti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

46.       Bylos duomenimis nustatyta, kad negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) pirmajame aukšte nuosavybės teise 2021 m. priklausė UAB „Kristiana“ ir buvo naudojamos parduotuvės veiklai. UAB „Kristiana“ verslas ir verslo turtas buvo apdraustas nuo gaisro ar kitų gamtinių jėgų ir kitų rizikų nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2021 m. spalio 27 d. (Verslo draudimo liudijimas SD Nr. 118611866, Nr. 658428411, verslo turto draudimas SD Nr.118611866 (priedas prie draudimo liudijimo Nr. 658428411). Virš UAB „Kristiana“ priklausančių patalpų antrajame aukšte yra atsakovei J. S. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė buto laikančiąsias konstrukcijas, namų turtą ir civilinę atsakomybę nuo 2021 m. sausio 10 d. iki 2022 m. sausio 9 d. buvo apdraudusi „Swedbank P&C Insurance“ AS (2020 m. gruodžio 3 d. gyventojų turto draudimo liudijimas (polisas) Nr. DTD29487018/1, identifikacinis Nr. 10064812907). Trečiasis asmuo UAB „Mano būstas (duomenys neskelbtini)“ įvykio metu buvo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorė.

47.       Ieškovė UAB „Kristiana“ išmokėjo 98 159,51 Eur draudimo išmoką užliejimu padarytos žalos atlyginimui ir 2023 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. Nr. R0002798096 pareikalavo, kad atsakovė per 30 dienų atlygintų žalą, t. y. grąžintų ieškovei 94 342,52 Eur UAB „Kristiana“ išmokėtą draudimo išmoką.

Dėl įrodymų vertinimo ir civilinės atsakomybės sąlygų

48.       Apeliantės, nesutikdamos su teismo sprendimu, teigė, jog teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, formaliai taikydamas deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, selektyviai vertindamas įrodymus, nepagrįstai konstatavo, kad nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmais dėl UAB „Kristiana“ priklausiusių patalpų (duomenys neskelbtini) užliejimo.

49.       Civiliniame procese vyraujantis rungimosi (CPK 12 str.) principas lemia įrodinėjimo naštos paskirstymą ir bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

50.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai.

51.       CPK 185

52.       Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).

53.       Pagal CK 6.246 straipsnio nuostatas, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas ne tik kaip asmens elgesio neatitiktis teisei, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

54.       Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo.

55.       CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

56.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta teisės norma turi būti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

57.       Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos vandeniu iš viršuje esančių patalpų) atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių; dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti; jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

58.       CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių tenka ieškovei. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų.

59.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, jog ieškovė byloje neįrodė, jog UAB „Kristiana“ priklausiusios patalpos buvo užlietos iš atsakovės buto, be to, nėra nustatyta užpylimo priežastis ir tuo pačiu atsakovės kaltė, nes į atsakovės butą nebuvo patekta. Apeliančių teigimu, tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

60.       Byloje nustatyta, kad UAB „Kristiana“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Mano būstas (duomenys neskelbtini)“, prašydama nustatyti priežastis ir sutvarkyti vamzdyną, kad iš viršaus pro parduotuvės lubas liautųsi tekėti nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. tekantis nuotekų vanduo, kas leidžia daryti išvadą, jog užliejimai buvo pasikartojantys.

61.       Nors UAB „Kristiana“ rašte teigiama, kad buvo kviečiama avarinė, tačiau byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, jog avarinė buvo kviečiama 2021 m. rugpjūčio 9-10 dienomis dėl vandens (nuotekų) prasisunkimo į patalpas iš atsakovės buto. Priešingai, byloje pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog parduotuvės patalpų užliejimas galėjo įvykti dėl namo, (duomenys neskelbtini) esamų inžinierinių sistemų, tame tarpe kanalizacijos užsikimšimo. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas iš 2015 m. kovo 12 d. daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų sąrašo Nr. NB-OA-15-0029/12, kasmetinės pastato, atskirų jo konstrukcijų 2019 m. spalio 15 d., 2020 m. balandžio 24 d. apžiūros aktų nustatė, kad nuo 2019 m. spalio 15 d. pastato šalto ir karšto vandentiekio nuotekų (kanalizacijos) tinklų būklė yra patenkinama, Pažymėtina, kad 2021 m. gegužės 4 d. apžiūros akte Nr. DA385513 apskritai nėra nurodyta, kokia yra buitinių nuotekų tinklų būklė.

62.       Be to, iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. MB:T21-223200/V21-1213007-1 ir UAB „Mano aplinka plius“ 2021 m. rugpjūčio 10 d. pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. MAP05418 matyti, jog yra užsikimšusi WC kanalizacija, todėl UAB „Mano aplinka plius“ su „Torenta“ pravalė WC kanalizaciją ? 110 iš lauko šulinio (hidrodinaminio automobilio darbas). Iš 2021 m. rugpjūčio 18 d. Atliktų darbų perdavimo priėmimo akto Nr. MB:T21-238298/V21-1265923-1 bei UAB „Systems&Solutions“ 2021 m. rugsėjo 10 d. trečiajam asmeniui UAB „Mano būstas priežiūra“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. KVS054499 matyti, jog namo rūsyje buvo atliekami kanalizacijos stovo remonto darbai (medžiagos tam, kad uždengti šalto vandens stovus, demontuoti esamą kanalizacijos stovą ir pravalą, kurių diametras 110 ir sumontuoti plast. 110 diametro nuotekų stovą ir pravalą, šalto vandens prileidimą stovui). Dabai buvo atliekami 2021 m. rugpjūčio 18 d. nuo 12:45 val. iki 13:19 val.

63.       2021 m. rugpjūčio 11 d. Atliktų darbų priėmimo – pardavimo akte Nr. MB:T21-223154/V21-1213007-3 nurodyta, kad yra užliejama parduotuvė, todėl pravalytas stovas per alsuoklį (iš palėpės išpjaunant pravalai kiaurymę iki lauko šulinio – 30 m. Reikalingas praplovimas iš lauko šulinio su „Torenta“. Taip pat pažymėta, kad ūkvedys parodys vietą, kur išlindo gyvatukas, bei nurodyta, kad reikia užaklinti senus ? 50 kanalizacijos vamzdžius parduotuvės palubėje, kuriuos taip pat parodys ūkvedys;

64.       2021 m. rugpjūčio 12 d. Atliktų darbų priėmimo – pardavimo akte Nr. MB:T21-222823/V21-1213007-4 nurodyta, kad praplautas bendras kanalizacijos stovas. Darbus (praplovė vamzdžius nuo šulinio į namą) atliko UAB „Mano aplinka plius“ (2021 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MAP05425), o iš 2021 m. rugpjūčio 12 d. avarinio pranešimo Nr. V21-1213007-4 taip pat matyti, kad buvo valomas nuotekų stovas iki šulinio, 30 metrų, kad buvo aptikta skudurų ir smėlio, kad reikalingi papildomi valymo darbai.

65.       Atliktų darbų priėmimo – pardavimo akte 2021 m. rugpjūčio 13 d. Nr. MB:T21-222826/V21-1220321 nurodyta, kad užsikimšo kanalizacija rūsyje, todėl pravalyta kanalizacija nuo stogo iki šulinio. Darbus nuo 13:30 val. iki 15:40 val. atliko UAB „Mano aplinka plius“ (2021 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MAP05437). 

66.       Trečiojo asmens UAB „Mano Būstas (duomenys neskelbtini)“ pateiktame 2021 m. rugpjūčio 14 d. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus Nr. MB:T21-224650/V21-1220321-1, nurodyta, kad kanalizacijos stovas buvo patikrintas su kamera nuo palėpės iki šulinio (viso 26 m), užsikimšimų neras, stovas švarus, o 2021 m. rugpjūčio 16 d. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. MB:T21-225642/V21-1220321-2, nurodyta, kad nuo lubų parduotuvėje laša vanduo, ir patikrinus bendrą kanalizacijos stovą ? 110 problemų neaptikta, stovas nėra užsikimšęs. Virš parduotuvės yra 5 butas, į butą nepatekta, telefonu neatsiliepė; reikia patikrinti kanalizaciją bute iki bendro stovo.  

67.       Nors apeliančių teigimu atsakovės neteisėtus veiksmus (užliejimą parduotuvės patalpų) neginčijamai patvirtina atsakovės pasirašytas 2021 m. rugpjūčio 10 d. arba 16 d. (diena neįskaitoma) aktas Nr. MB:T21-225714/V21-1220321-3, kuriame nurodyta, kad užsikimšo sena buto kanalizacijos sistema (įrengta ankstesnio buto savininko), kurios technikui pravalyti nepavyko, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nei pats aktas, nei vonios patalpos nuotraukos, nei atsakovės parašas ant akto neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad parduotuvės patalpos buvo užlietos iš atsakovės buto. Juolab, kad byloje esantys įrodymai – aukščiau nurodyti atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktai, o taip pat 2021 m. rugpjūčio 12 d. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. V21-1217094, kuriame nurodyta, jog reikia demontuoti parduotuvės palubėse esančius senus nebenaudojamus Dn 50 kanalizacijos vamzdžius, nes kai užsikemša kanalizacija, per juos bėga vanduo ir užpilama parduotuvė; rūsyje  Š/V Dn32 ventilis pagal 5 bt naujas, bet jau nebeveikia, bei 2021 m. rugsėjo 14 d. Atliktų darbų priėmimo – pardavimo aktas Nr. MB:T21-236408/V21-1272336, kuriame nurodyta, jog laiptinės rūsyje bėga vanduo, todėl rūsyje per skylę buvo pravalytas virtuvinis stovas, nes atvykus parduotuvė buvo uždaryta, o telefonu neatsiliepė, leidžia teigti, jog parduotuvės patalpose esantys nuotekų ir vandentiekio naudojami ir (ar) nenaudojami tinklai galimai nebuvo tvarkingi, kas taip pat galėjo turėti įtakos patalpų užliejimui. Be to, kaip jau minėta, byloje neginčijamai nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu buvo užsikimšusi bendra namo kanalizacija, dėl ko buvo kelis kartus valomas stovas, ir valymo metu rasta skudurų ir smėlio, galiausiai 2021 m. rugpjūčio 18 d. buvo atliktas stovo remonto darbai.

68.       Atkreiptinas dėmesys, jog nors patalpų užliejimo atveju nereikia atskirai įrodyti fakto, jog kaimynas netinkamai prižiūrėjo bute esančius vandens ar nuotekų įrenginius, tačiau būtina pagrįsti, kad butą apliejo kaimynas, gyvenantis viršuje, ir tam dažniausiai tiesiog pakanka pateikti patalpų (buto) išplanavimus, nuotraukas, vaizdo įrašus, įrodančius, jog žalos reikalaujama būtent iš asmens, gyvenančio viršuje. Nors atsakingas draudikas, gavęs rašytinį pranešimą apie įvykį, atlieka jo tyrimą (apklausiant įvykio liudytojus, turto savininkus ar valdytojus, apžiūrint įvykio vietą, sugadintą ar sunaikintą turtą, surašant sugadinto, sunaikinto turto apžiūros ataskaitą ar kitą dokumentą, darant įvykio vietos, sugadinto turto nuotraukas, vertinant kitus atsakingam draudikui pateiktus dokumentus), tačiau nagrinėjamu atveju, išskyrus patalpų ir buto išplanavimus, jokių kitų įrodymų (nuotraukų, vaizdo įrašų, pan., atsakovės apklausos, buto apžiūros aktų ir kt.), patvirtinančių UAB „Kristiana“ patalpų užliejimą iš atsakovės buto faktą, ieškovė nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė – draudikė netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, kadangi nuo 2021-08-10 iki pretenzijos pateikimo ieškovei momento, o taip pat ir iki ieškinio pareiškimo teismo momentui nesurinko ir neištyrė visų reikšmingų duomenų tam, kad būtų įvertintos įvykio kilimo priežastys, nustatyti asmenys, kurių neveikimo ar netinkamo veikimo rezultatu ir buvo sukeltas ginčo įvykis, kurio rezultate buvo sugadintas ieškovės apdraustas turtas.

69.       Pažymėtina ir tai, jog ieškovės 2021 m. rugpjūčio 18 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte (žalos byla Nr. 2731539, Nr. 2731541) nurodyta, kad įvykio, įvykusio 2021 m. rugpjūčio 9 d. metu UAB „Kristiana“ priklausančios patalpos buvo aplietos iš aukščiau esančių patalpų kanalizacijos nuotekomis; numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo UAB „Mano būstas“. Įvykio aprašyme nurodyta, jog, pasak nukentėjusios, atėjus ryte į darbą, rado prekybos salę aplietą kanalizacijos nuotekomis, vanduo tekėjo nuo lubų, per šviestuvus, sienas; ant grindų buvo balos, aplieti baldai ir prekės. Iškvietus avarinę buvo nustatyta, kad vanduo liejosi per 5 butą dėl užsikimšusio kanalizacijos stovo. Apžiūros metu matomos apliejimo žymės ant lubų, šviestuvų, sugadinti baldai, produkcija; dalis paviršių jau yra nuplauta; priežastis – užsikimšęs kanalizacijos stovas. Patalpų nuostolio aprašymo lape pažymėta, kad lubose matomos ryškios dėmės, skilimai; sienos nuplautos; laminato grindų lentos išbrinkę, išbalę kraštai, matomos dėmės. Kilnojamojo turto nuostolio aprašymo lape nurodyta, kad išbrinkę laminuoto vitrininio staliuko kojos, apačioje išbrinkusi laminuota batų pakyla, medinės dažytos batų spintos – vitrinos apačios elementai. Namų turto nuostolio aprašymo lape nurodyta, kad išbrinkę faneruoto suoliuko kojos, aptaškytas veidrodis, sulietas sintetinis pintas kilimėlis, kanalizacijos nuotekomis sulietos pardavimui skirtos prekės (batai, drabužiai ir pan.), kurios apžiūros metu sudėtos į dėžes. Taip pat pažymėta, kad pažeistų prekių sąrašas pridedamas. Sugadinto įmonės turto sąrašas buvo patikslintas 2021 m. rugsėjo 27 d. (papildoma apžiūra). Byloje nėra pateikta įrodymų ir ieškovė nenurodė, dėl kokių aplinkybių atsirado būtinybė tikslinti 2021 m. rugpjūčio 18 d. surašyto turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuris buvo surašytas po galimo 2021 m. rugpjūčio 9 d. įvykio. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog patikslintame akte nurodyti aiškiai didesnis galimai sugadintų daiktų (baldų) kiekiai, ir įtraukti daiktai (pvz. krėslas, pakabinamos sieninės lentynos, kėdė be atlošo, kt.), kurių pirminiame apžiūros akte nebuvo nurodyta ir apskritai nebuvo rasta.

70.       Įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. neįrodė, jog patalpų užliejimo židinys buvo atsakovės bute, ir kad užpylimas neįvyko iš kitų šaltinių – užsikimšusios netvarkingos namo nuotekų sistemos bei nenaudojamo neužaklinto 50 diametro vamzdžio parduotuvės patalpų palubėje. Nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, kurią turi įrodyti ieškovė ir kuri yra būtiną civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245–6.249 str.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad nesant įrodytų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio klausimas teisiškai neaktualus, todėl teismas dėl jo nepasisako, ir ieškinį atmetė.

71.       Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

72.       Įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantės, išaiškino ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, atskleidė bylos esmę, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantės nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl baudos skyrimo

73.       Pirmosios instancijos teismas skyrė ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios baudos skiriant atsakovei, nes teismo vertinimu, ieškovė, formaliai remdamasi suinteresuoto asmens – namo administratoriaus nurodytomis prielaidomis, nurodė įvykio priežastį ir atsakingą už žalos kilimą asmenį, iš esmės neatlikusi jokių papildomų veiksmų įvykiui ištirti, todėl piktnaudžiaudama procesine teise pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį. Be to, ieškovės procesinis elgesys, vengiant vykdyti atsakovės prašymus dėl įrodymų pateikimo, o taip pat teismo įpareigojimų nevykdymas, teigiant, kad visi žalos bylas sudarantys dokumentai yra teismui pateikti, taip pat procesinis prašymas, pareikštas baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, kuriuo buvo prašoma atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tam, kad prijungti prie bylos nustatytu terminu nepateiktas nuotraukas, taip pat sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė nedėjo pastangų tam, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai.

74.       Apeliantė AB „Lietuvos draudimas“, nesutikdama su teismo sprendimu skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu,  teigė, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovė su ieškiniu pateikė ne visus įrodymus ir, kad ieškinys buvo atmestas, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė siekė vilkinti procesą ar pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį.

75.       Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą, tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

76.       Kaip nurodyta anksčiau, tarp dalyvaujantiems byloje asmenims tenkančių pareigų, sudarančių proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų turinį, yra įtvirtintas reikalavimas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šio procesinio reikalavimo nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti aptariamo procesinio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo.

77.       Pirmiau įvardyti teisiniai svertai, be kita ko, yra reglamentuoti CPK 95 straipsnyje, kur nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

78.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-959/2017).

79.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

80.       Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

81.       Taigi, sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo, turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

82.       Pirmiausia pažymėtina, jog teikti įrodymus yra šalies teisė, bet ne pareiga, todėl jų nepateikimas gali sukelti šaliai nenaudingas procesines pasekmes – teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, gali priimti sprendimą ne jos naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017). Vien ta aplinkybė, kad ieškovė bei jos atstovas per teismo nustatytus terminus nepateikė papildomų įrodymų, nėra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, t. y. nesiekiama greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo.

83.       Antra, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį priėmė kaip atitinkantį CPK nustatytiems ieškinio formos ir turinio reikalavimams. Ieškovė aiškiai suformulavo reikalavimus, nurodė faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes ir pateikė, jos manymu, jas pagrindžiančius įrodymus. Tai, kad ieškinys buvo atmestas, niekaip neįrodo ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teikiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, ir už tai taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje.

84.       Esant susiklosčiusiai tokiai faktinei situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenys nepatvirtina ieškovės nesąžiningumo, akivaizdaus piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, minėtomis teisėmis akivaizdžiai naudojantis ne pagal jų paskirtį, todėl pirmosios teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei paskirta 5 000 Eur bauda, naikintina (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

85.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priteisė iš ieškovės atsakovei 8 470 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė AB „Lietuvos draudimas“ nesutikdamas su priteista bylinėjimosi išlaidų suma, apeliaciniame skunde nurodė, jog atsakovė faktiškai patyrė tik 2 420 Eur sumą, kurią realiai sumokėjo savo atstovui ir nepateikė jokių įrodymų, jog objektyviai neturėjo galimybių sumokėti visų bylinėjimosi išlaidų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl nebuvo pagrindo vadovautis tokiu atsakovės ir jos atstovo 2024 m. lapkričio 11 d. susitarimu dėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atidėjimo.

86.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį bylą laimėjusiai šaliai būtų atlygintos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ji turi pateikti teismui prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo, dokumentus, patvirtinančius advokato suteiktas paslaugas ir jų kainą, taip pat kad nurodytos sumos yra apmokėtos.

87.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.

88.       Naujausioje praktikoje kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti šalies pareigą teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu ribojanti tokių išlaidų atlyginimo priteisimą, jeigu prašymas dėl jo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, negali būti aiškinama kaip užkertanti kelią šalių susitarimu atidėti išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą, o teismui – spręsti dėl tokių atidėtų išlaidų atlyginimo priteisimo iš priešingos šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies, svarbu, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 19 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-50/2024). Nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad, esant šalies ir advokato susitarimui dėl atitinkamų atstovavimo paslaugų kainos ir jų apmokėjimo, nėra būtinybės teismui reikalauti, o šaliai – pateikti į bylą duomenis, dėl kokios priežasties išlaidos advokato pagalbai apmokėti nebuvo apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Teismui sprendžiant dėl pagrindo priteisti šių išlaidų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies, jų realumą (neišvengiamumą) patvirtina bylą laimėjusios šalies įsipareigojimas advokatui šias išlaidas apmokėti ir advokato sutikimas atidėti suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas, nereikalaudamas jokių papildomų įrodymų, turėjo pagrindą priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, remdamasi atsakovės su advokatu sudarytu susitarimu ir įsipareigojimu šias išlaidas advokatui apmokėti.

89.       Apeliantės deklaratyvūs teiginiai apie realiai patirtas išlaidas ir įrodymų apie galimybių sumokėti visų bylinėjimosi neturėjimą, šiuo atveju priešingos išvados nesuponuoja, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimo dalį dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

90.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

91.       Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, apeliančių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

92.       Atsakovė J. S. nurodė, jog patyrė 4 840 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinius skundus) ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė susitarimą dėl dalies mokėjimo pagal sąskaitą atidėjimo ir mokėjimų nurodymus, pagrindžiančius dalinį 2025 m. birželio 20 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. SAZ 00337 apmokėjimą.

93.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

94.       Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, atsakovei iš apeliančių lygiomis dalimis priteistina 4 840 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. po 2 420 Eur iš kiekvienos (CPK 93 str., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ skirta 5 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 840 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 2 420 Eur (po du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) iš kiekvienos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                              Žibutė Budžienė 

                                                                                        Diana Labokaitė

   Lina Žemaitienė