Civilinė byla Nr. e2A-381-407/2025
Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00380-2023-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.6 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Rūtos Latvelės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Innoforce“ ieškinius atsakovei biudžetinei įstaigai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį bei skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Innoforce“ 2023 m. gegužės 8 d. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės biudžetinės įstaigos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 363 955,23 Eur skolą, 4 065,04 Eur delspinigius už laiku neapmokėtą sąskaitą, 11,50 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė laiku ir tinkamai vykdė tarp šalių 2022 m. lapkričio 11 d. pasirašytą paslaugų teikimo sutartį ir suteikė analizės etapo paslaugas, kurios faktiškai buvo atsakovei perduotos iki 2023 m. vasario 10 d., jokių pastabų ar pretenzijų nebuvo gauta ir pereita prie kito sutarties vykdymo etapo – projektavimo etapo. Ieškovė 2023 m. vasario 10 d. išrašė ir pateikė atsakovei 362 955,23 Eur dydžio pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. IF2023 042, pagal kurią atsakovė neatsiskaitė; atsakovei apskaičiuoti 4 065,04 Eur dydžio delspinigiai.
2. Be to, ieškovė 2023 m. birželio 26 d. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą dėl vienašalio 2022 m. lapkričio 11 d. paslaugų teikimo sutarties nutraukimo ir įpareigoti atsakovę vykdyti sutartį bei priteisti ieškovei iš atsakovės 421 140,50 Eur skolą, 12 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių sudarytą paslaugų teikimo sutartį vykdė tinkamai, įvykdė analizės ir projektavimo etapus, išrašė sąskaitas, kurių atsakovė neapmokėjo, tačiau pretenzijų dėl paslaugų suteikimo nepareiškė. Atsakovė pranešė apie vienašališką sutarties nutraukimą nenurodydama jokių sutarties nutraukimo pagrindų. Ieškovės teigimu, toks sutarties nutraukimas prieštarauja viešųjų pirkimų teisinius santykius reguliuojančioms teisės normoms.
3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinės bylos pagal ieškovės ieškinius buvo sujungtos.
4. Atsakovė su ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti. Atsakovė prašė ex officio (teismo iniciatyva) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2022 m. lapkričio 11 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. T2-83 ir ieškinius atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinius atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo ex officio konstatuoti akivaizdų sutarties prieštaravimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnyje numatytų principų atžvilgiu ir pripažinti ginčo sutartį niekine ir negaliojančia.
7. Teismas, pasisakydamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo, nurodė, kad atsakovė nutraukė sutartį vadovaudamasi sutarties 8.4.5 papunkčiu, kuris numato, kad užsakovas (perkančioji organizacija), raštu įspėjęs vykdytoją (ieškovę) prieš 30 kalendorinių dienų, gali nutraukti sutartį vienašališkai. Teismas nusprendė, kad atsakovė pagal sutartį ne tik turėjo teisę nutraukti sutartį vienašališkai nenurodydama jos nutraukimo priežasčių, tačiau ji papildomai pateikė duomenis, lėmusius jos sprendimą dėl sutarties nutraukimo. Atitinkamai, teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl įpareigojimo vykdyti sutartį.
8. Teismas, įvertinęs tarp šalių sudarytą ginčo sutartį, nurodė, kad, atsižvelgiant tiek į sutarties, tiek į Techninės specifikacijos turinį, matyti, kad ginčo sutartis turi tiek paslaugų, tiek rangos sutarčių bruožų ir tokie teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip mišrūs, turintys rangos ir paslaugų teikimo bruožų.
9. Pasisakydamas dėl skolos pagal sutartį priteisimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal sutartį atsakovė įsipareigojo apmokėti tik už tinkamai ir kokybiškai suteiktas paslaugas, pagal abiejų sutarties šalių pasirašytą paslaugų priėmimo–perdavimo aktą ir išrašytą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą. Todėl vien priėmimo–perdavimo akto pateikimas užsakovui ir sąskaitos faktūros jam išrašymas nesudaro pagrindo teigti, kad paslaugos priimtos.
10. Teismas nustatė, kad 2023 m. vasario 10 d. analizės dokumento perdavimo–priėmimo aktas bei vienašališkai išrašyta 2023 m. vasario 10 d. sąskaita faktūra Nr. IF2023 Nr. 042, taip pat ir projektavimo etapo rezultato 2023 m. gegužės 9 d. perdavimo–priėmimo aktas yra nepasirašyti atsakovės. Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie faktiškai suteiktas informacinių sistemų modernizavimo analizės etapo, taip pat projektavimo etapo paslaugas, jų apimtį, turinį, kokybę ir pan. Vien tai, jog atsakovė sutartyje numatytu terminu nepareiškė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar apimties, savaime nelemia išvados, kad darbai buvo atlikti ir priimti kaip be trūkumų.
11. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje pateiktos specialių žinių turinčio eksperto išvados patvirtina, kad analizės etapo rezultatas turi esminių trūkumų, todėl negali būti priimtas. Taigi konstatuotina, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nepriėmė analizės etapo rezultato ir nepasirašė pateikto perdavimo–priėmimo akto. Atitinkamai, vėlesnis projektavimo etapas neturėjo būti vykdomas. Atsakovei nekyla pareiga sumokėti už pagrįstai ir teisėtai nepriimtas, nekokybiškas, poreikių iš esmės neatitinkančias analizės ir projektavimo etapo paslaugas.
12. Pirmosios instancijos teismas, remdamasi Ekspertinio vertinimo ataskaitos išvadomis, padarė išvadą, kad ieškovės pasiūlyta sutarties analizės etapo paslaugų kaina yra neadekvati, 6–9 kartus viršija tokių paslaugų rinkos kainą, todėl Detalios analizės dokumentas (toliau – DAD) negali būti priimtas. Atitinkamai, vėlesni projektavimo etapo darbų rezultatai pateikti prieš atsakovės valią, objektyviai negali atitikti sutarties sąlygų. Taigi ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos išmokėjimas ieškovei neabejotinai reikštų viešųjų pirkimų principo, kad paslaugoms įsigyti skirtos valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai, pažeidimą.
13. Ieškovė pateikė byloje V. Puišio 2023 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvadą dėl atsakovės pateiktų ekspertinių vertinimų pagrįstumo, kurioje, atsakovės teigimu, paneigiami atsakovės ekspertų A. Kovaliovo ir S. Ragaišio pateikti ekspertiniai vertinimai dėl ginčo sutarties. Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutiko. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš V. Puišio specialisto išvados, joje nebuvo vertinamos ir analizuojamos pačios ginčo sutarties vykdymo sąlygos ir ieškovės atlikti darbai bei jų kokybė, o kritikuojami atsakovės pateiktų ekspertų atlikti darbai, t. y. atlikti ekspertiniai vertinimai. Teismas pažymėjo, kad siūlė šalims skirti byloje ekspertizę dėl ieškovės atliktų darbų kokybės ir apimties vertinimo, tačiau šalys tuo nepasinaudojo.
14. Ieškovė nurodo, kad atsakovė faktiškai naudojasi ieškovės suteiktomis paslaugomis ir jų rezultatais. Šiuos argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pirma, ieškovė į bylą nėra pateikusi įrodymų, kad atsakovė faktiškai naudojasi DAD, kaip sutarties analizės etapo rezultatu ar ginčo projektavimo etapo rezultatu. Antra, pati ieškovė patvirtino, kad, nesant galutinio modernizavimo darbų rezultato, nėra galimybės panaudoti atskirų etapų darbų rezultatų, o tai leidžia teigti, jog tik iš dalies suteiktomis paslaugos pagal sutartį, neįvykdžius sutarties visiškai, nėra galimybės naudotis atskirų etapų rezultatais. Trečia, į bylą yra pateikti įrodymai, be kita ko, Ekspertinio vertinimo ataskaitoje pateiktos išvados patvirtina, kad analizės etapo rezultatas – DAD turi esminių trūkumų, negali būti priimtas, atitinkamai, kaip sutarties vykdymo tąsa negali būti priimtas ir projektavimo etapo darbų rezultatas.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovei nekilo pareiga apmokėti sąskaitų pagal sutartį ir ieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo ir išvestinių reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Ieškovė UAB „InnoForce“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinius patenkinti visiškai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, todėl netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nutraukti sutarties Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) nerekomendavo, imperatyvių teisės normų pažeidimų pirkime nenustatė.
16.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės pateiktų specialistų vertinimų išvadomis ir neatskleidė bei nemotyvavo, kodėl nesivadovavo ieškovės pateiktais įrodymais. A. Kovaliovo ir S. Ragaišio pateiktos išvados nėra paremtos moksliniais ar industrijos standartų įrodymais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 18–19 punktuose pateikė specialisto V. Punio išvadų santraukas, kurios akivaizdžiai paneigia atsakovės pasitelktų ekspertų vertinimus, o tai daro teismo sprendimą prieštaringu. Be to, teismas, nevertindamas specialisto V. Punio išvados, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą dėl VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo.
16.3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas dėl sutarties vykdymo ir atliktų darbų apimties bei netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Ieškovė pažymėjo, kad šalys privalėjo griežtai laikytis sutarties vykdymo terminų, o atsakovė neturėjo teisės neribotą laiką vertinti atliktų darbų ir, nesant pretenzijų, nepasirašyti priėmimo–perdavimo aktų. Atsakovei nepareiškus jokių pretenzijų sutarties nustatyta tvarka, ji privalėjo pagal sutarties 8.7 papunktį atsiskaityti su ieškove už atliktus ir priimtus darbus.
16.4. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė elgėsi sąžiningai ir, gavusi atsakovės pranešimą dėl sutarties vykdymo sustabdymo, į jį reagavo tinkamai. Paaiškino, kad gavusi šį pranešimą ir atsižvelgusi į aplinkybę, jog sutartyje nėra numatyta galimybė stabdyti sutarties vykdymą, paprašė atsakovės pateikti detalesnę informaciją ir su tuo susijusius paaiškinimus, tačiau atsakovė į tokį ieškovės prašymą nereagavo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, į sutartyje nustatytą atsakomybę už sutarties pažeidimus, jeigu sutartis nėra vykdoma pagal nustatytus terminus, ieškovė neturėjo kito pasirinkimo kaip tik toliau vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
17. Atsakovė biudžetinė įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apeliaciniame skunde iš esmės kartojami ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstyti nepagrįsti, deklaratyvūs samprotavimai, subjektyvus aplinkybių bei įrodymų vertinimas, be kita ko, ignoruojant Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-363-934/2024 pateiktus aktualius išaiškinimus ginčo klausimais.
17.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Teismas skundžiamame sprendime sutarties 8.4.5 papunkčio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms nenustatė. Ieškovė apeliaciniame skunde, ignoruodama galiojantį šalių susitarimą, be jokio faktinio ir teisinio pagrindo sutarties nutraukimą vertina ne pagal sutarties 8.4.5 papunktį, o pagal įstatyme įtvirtintas alternatyvaus nutraukimo pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, sąlygas, kurių taikymo sutarties 8.4.5 papunktis nenumato.
17.3. Ieškovė nepagrįstai esminį dėmesį skiria paslaugų formai, o ne turiniui. Šalys aiškiai kvalifikavo sutartį, nes sudarė atlygintinių paslaugų sutartį. Pirmuose etapuose vyrauja intelektinė (paslaugų) veikla. Net ir priėmus ieškovės pirmais etapais suteiktas paslaugas, jos neturėtų jokios savarankiškos vertės atsakovei.
17.4. Ieškovė neįrodė apie atsakovei faktiškai suteiktas pirmojo ir antrojo etapo paslaugas bei kad atsakovė jomis naudojosi. Projektavimo etapo paslaugas ieškovė vykdė prieš atsakovės aiškiai išreikštą valią sustabdyti paslaugų teikimą. Tarnybai ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra savaime nepagrindžia pirmojo etapo rezultato priėmimo ir atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove. Ieškovė toliau savo rizika vykdė sutartį, o tai pagrindžia ieškovės nesąžiningą elgesį, sukuriant formalų pagrindą pareikalauti kuo daugiau lėšų iš Tarnybos už netinkamai ir nekokybiškai teikiamas paslaugas pagal sutartį.
17.5. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje patvirtinama, jog analizės etapo rezultatas – DAD turi esminių trūkumų, todėl negali būti priimtas. Projektavimo etapo rezultato priėmimas taip pat būtų nesuderinamas su imperatyviais viešųjų pirkimų principais. Specialisto V. Punio išvada nepaneigia atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų. Be to, V. Punio išvada savo esme dėl suformuluoto tyrimo objekto ir subjektyvių specialisto samprotavimų yra ydinga. Ieškovė apeliaciniame skunde nepaaiškina, kokias bylai reikšmingas aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti šio specialisto padarytos išvados. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pateikia prieštaringus motyvus, kadangi V. Punio išvadų santraukos skundžiamame sprendime buvo nurodytos šio sprendimo aprašomojoje dalyje, o šių išvadų įrodomosios galios vertinimas buvo pateiktas sprendimo motyvuojamojoje dalyje.
17.6. Ieškovės prašomų priteisti procesinių palūkanų dydis yra nepagrįstai per didelis, kadangi nagrinėjamu atveju galėtų būti priteisiamos ne didesnės nei 10,5 proc. dydžio procesinės palūkanos.
IV. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
18. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-574-790/2024 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.
19. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog atsakovė teisėtai pasinaudojo sutarties 8.4.5 papunkčio nuostatomis, suteikiančiomis jai teisę nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą informuojant ieškovę prieš 30 kalendorinių dienų. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškovės reikalavimus dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį atmesti.
20. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skolos pagal sutartį priteisimo, nurodė, kad nustatyta, jog atsakovė nėra pasirašiusi ieškovės vienašališkai sudarytų 2023 m. vasario 10 d. analizės etapo ir 2023 m. gegužės 9 d. projektavimo etapo paslaugų priėmimo–perdavimo aktų bei jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šalių sudaryta sutartis expresis verbis (liet. aiškiais žodžiais, konkrečiai) nustatė, kad ieškovės atlikti darbai priimami tik valiniais atsakovės veiksmais, t. y. pasirašant priėmimo–perdavimo aktą. Aplinkybė, kad ieškovė kitaip interpretuoja ir aiškina sutarties nuostatas, nepaneigia sutarties 5.1–5.2 papunkčiuose nustatytos atliktų darbų priėmimo ir perdavimo tvarkos.
21. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovė 2023 m. balandžio 3 d. informavo ieškovę apie sutarties vykdymo sustabdymą ir pareikalavo ne vėliau kaip nuo 2023 m. balandžio 3 d. 12 val. sustabdyti bet kokių paslaugų teikimą pagal sutartį. Taigi, esant susiklosčiusiai situacijai, kuomet ieškovė 2023 m. vasario 10 d. vienašališkai išrašė analizės etapo paslaugų priėmimo–perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, o atsakovė jų nepasirašė, atsakovei 2023 m. balandžio 3 d. informavus ieškovę apie sutarties vykdymo sustabdymą, laikytina, kad: pirma, analizės etapo darbai nebuvo priimti sutarties nustatyta tvarka; antra, atsakovė išreiškė aiškią valią sustabdyti tolesnį paslaugų pagal sutartį teikimą.
22. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovės atlikti darbai turi esminių trūkumų, todėl negali būti priimti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovei nekilo pareiga sumokėti ieškovei pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-378/2025 Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimo dalis atmesti ieškinių reikalavimus dėl skolos priteisimo, taip pat nurodytų teismų procesinių sprendimų dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, panaikino ir nutarė perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
24. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino atsakovės veiksmus nutraukiant sutartį sąžiningais, įvertinę ir tai, kad jau 2023 m. balandžio 3 d. atsakovė informavo ieškovę apie sutarties sustabdymą. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti dėl atsakovės siekio apeiti viešųjų pirkimų taisykles ir, proteguojant kitą subjektą, sudaryti analogišką sutartį su kitu tiekėju. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados dėl VPĮ 17 straipsnio pažeidimo atsakovei nutraukiant sutartį.
25. Dėl teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimo kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju sutarties dalykas buvo konkretaus rezultato pasiekimas – maisto kontrolės informacinių sistemų (FIS ir AFIS) modernizavimas, sukuriant bendrą FIS ir AFIS jungiančią sistemą pagal užsakovo pateiktą užduotį – techninę specifikaciją. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šalys susitarė dėl tam tikro konkrečiai apibrėžto rezultato – veikiančios FIS ir AFIS jungiančios sistemos; sutarties dalykas yra ne tik veiklos atlikimas, bet ir rezultato sukūrimas, o atsakomybė už rezultatą (t. y. atsakomybė už tai, ar sistema veikia, yra tinkama naudoti) tenka ieškovei. Todėl tarp šalių kilusį ginčą kvalifikavo kaip kilusį ne iš atlygintinų paslaugų teikimo, o iš rangos teisinių santykių. Atitinkamai, kasacinės instancijos teismas nutarė, kad bylą nagrinėję teismai, netinkamai kvalifikavę tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas ir neteisingai nusprendė dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
26. Atsakovė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose dar kartą išdėstė argumentus dėl to, kad sutartis yra nutraukta teisėtai ir pagrįstai, o ieškovės reikalavimas priteisti skolą už analizės ir projektavimo etapus yra nepagrįstas.
27. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022, 2025 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-344-450/2025).
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, sprendžia, kad rašytiniuose paaiškinimuose pakartojama atsakovės pozicija, nekeičiant atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą esmės. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti rašytiniai įrodymai atitinka rašytinių paaiškinimų sampratą ir gali būti priimti.
Dėl apeliacijos objekto ir bylos nagrinėjimo ribų
29. Nagrinėjamos civilinės bylos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimas, kuriuo atmesti ieškinių reikalavimai priteisti skolą iš atsakovės, taip pat atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti, kad sutartis buvo nutraukta neteisėtai; teismas taip pat nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo ex officio konstatuoti akivaizdų sutarties prieštaravimą VPĮ 17 straipsnyje numatytų principų atžvilgiu ir pripažinti ginčo sutartį niekine ir negaliojančia. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-574-790/2024 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-378/2025 konstatavo, kad sutartis buvo nutraukta teisėtai, tačiau, kvalifikavęs ginčo teisinius santykius kaip rangos teisinius santykius, nurodė, kad bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos nenustato užsakovo teisės atsisakyti priimti atliktus darbus, o nustato tik teisę priimti darbus su išlygomis dėl darbų trūkumų, tačiau civilinėje byloje nebuvo spręsta dėl galimybės sumažinti kainą dėl netinkamų darbų; be to, buvo netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos tarp šalių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui buvo perduota bylos dalis dėl skolos ieškovei priteisimo.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja, jog sutarties kaina yra neprotingai didelė, nes, remiantis S. Ragaišio ekspertinio vertinimo ataskaita, rinkoje tokio pobūdžio dokumento parengimo kaštai galėtų būti vertinami nuo 32 000 Eur iki 48 000 Eur, tuo tarpu atsakovei už šias paslaugas ieškovė pateikė 299 963 Eur be PVM sąskaitą faktūrą, kuri net iki 9 kartų viršija rinkos kainą.
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta viešųjų pirkimų būdu, o tai reiškia, kad, pirma, atsakovė turėjo nusimatyti pirkimui skirtas lėšas biudžete ir, antra, jeigu pirkimų vertė būtų viršijusi pirkimui skirtas lėšas, turėjo pasiūlymą atmesti dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-469/2021). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo keliamas ginčas dėl per didelės sutarties kainos. Be to, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo ex officio konstatuoti akivaizdų sutarties prieštaravimą VPĮ 17 straipsnyje numatytų principų atžvilgiu ir pripažinti ginčo sutartį niekine ir negaliojančia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad sutartis buvo nutraukta teisėtai, tokiu būdu taip pat nenustatęs pagrindo pripažinti sutarties niekine ir negaliojančia ab initio.
33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija akcentuoja, kad šios nagrinėjamos civilinės bylos dalyką sudaro klausimas dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo, nekvestionuojant pačios rangos sutarties kainos.
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą už analizės etapo darbus
34. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti 362 955,23 Eur (su PVM) skolos pagal sutartį už atliktus analizės etapo darbus. Nurodė, kad įvykdė visas sutarties sąlygas tinkamai, todėl atsakovė privalo už atliktus darbus atsiskaityti. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, be kita ko, atsikirto tuo, kad atsakovė įsipareigojo atsiskaityti tik už tinkamai atliktus darbus, tačiau atsakovė ieškovės atliktų darbų kaip tinkamų niekada nepriėmė; ieškovė nepateikė įrodymų apie faktiškai atliktus analizės etapo darbus; atsakovė pateikė įrodymus, kad DAD negali būti priimtas, nes neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų. Savo atsikirtimams pagrįsti, be kita ko, pateikė A. Kovaliovo ir S. Ragaišio ekspertinio vertinimo ataskaitas (DOK-28222, priedas Nr. 1, 21). Ieškovė, atsikirsdama į atsakovės argumentus, pateikė prašymą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos (DOK-37521), juose nurodė, kad A. Kovaliovo ataskaita yra šališka, o ieškovės teikiama V. Punio vertinimo analizės ataskaita paneigia atsakovės argumentus. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pateikti trys įrodymai – V. Punio, A. Kovaliovo ir S. Ragaišio ataskaitos, pagrindžiančios ieškovės reikalavimus ir atsakovės atsikirtimus dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą už analizės etapo darbus; bylos šalys atsisakė teismo ekspertizės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartyje konstatavo, jog A. Kovaliovas, dėl kurio šališkumo ieškovei kilo abejonių, neteikė išvadų dėl ieškovės atliktų darbų pagal ginčo sutartį kokybės. Jo išvadomis, kurios iš esmės atitinka ir VPT išvadose išsakytus nuogąstavimus, grindžiamos teismų išvados dėl sutarties ekonominio nenaudingumo ir prieštaravimo lėšų naudojimo racionalumui dėl informacinių sistemų, kurios siejamos tik su konkretaus gamintojo licencijuojama SAP programine įranga, modernizavimo ir kūrimo darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties 76 punktas); taigi kasacinis teismas iš esmės konstatavo atsakovės pateikto įrodymo nesąsajumą su nagrinėjama byla. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, A. Kovaliovo ekspertinio vertinimo išvados nėra tinkamos aplinkybei, kokia darbų dalis buvo atlikta (ne)tinkamai pagrįsti.
36. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartyje nurodė, kad bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės pateiktoje specialisto V. Punio išvadoje nebuvo vertinamos ir analizuojamos pačios ginčo sutarties vykdymo sąlygos bei ieškovės atlikti darbai ir jų kokybė, o išdėstyta tik specialisto V. Punio nuomonė apie kitus byloje esančius įrodymus ir pateikiamas pasiūlymas juos vertinti tam tikru būdu. Taigi aptariamas įrodymas neatitinka įrodymų sąsajumo su nagrinėjama byla reikalavimo, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai juo nesirėmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties 75 punktas). Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą iš naujo apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti dėl kitokių išvadų, nei jas nurodė kasacinės instancijos teismas, todėl šiuo įrodymu nagrinėjamoje civilinėje byloje nesiremia ir jo neanalizuoja.
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant dėl atsiskaitymo už analizės etapo darbus ir šių darbų trūkumus vienintelis įrodymas, atitinkantis įrodymų patikimumo ir sąsajumo reikalavimus, yra atsakovės civilinėje byloje pateikta S. Ragaišio ekspertinio vertinimo ataskaita, kuria teisėjų kolegija mato esant pagrindą remtis sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą pagal tarp šalių sudarytą sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos priėmė bylą nagrinėjantis teismas, taip pat remiasi S. Ragaišio ekspertinio vertinimo ataskaita ir pažymi, kad ši ataskaita yra patikimas įrodymas nagrinėjamoje civilinėje byloje.
38. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 27 punktas).
39. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartyje nurodė, kad bendrosios rangos sutartį reglamentuojančios CK normos nenustato užsakovo teisės atsisakyti priimti atliktus darbus, o nustato tik teisę priimti darbus su išlygomis dėl darbų trūkumų. Vadinasi, ieškovei (rangovei) nagrinėjamoje byloje pareiškus reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, atsakovė (užsakovė), nesutikdama su šiuo reikalavimu, turėjo teisę, atsikirtimuose remdamasi netinkama atliktų darbų kokybe, prašyti jį atmesti taikant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą specialų gynimosi būdą – darbų kainos sumažinimą, o bylą nagrinėję teismai privalėjo vertinti atsakovės atsikirtimuose nurodytas aplinkybes dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų ir spręsti, ar, remiantis atsakovės nurodytas aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais, ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo turėtų būti atmestas ar tenkintas tik iš dalies.
41. Remiantis S. Ragaišio ekspertinio vertinimo ataskaita, analizės etapo darbai buvo atlikti su trūkumais, o būtent, dalis Techninės specifikacijos elementų iš viso nėra aptarti DAD; DAD neatitinka kai kurių Techninės specifikacijos reikalavimų (pavyzdžiui, Techninė specifikacija numato ir po sistemos modernizavimo naudoti mobiliąsias programėles, tačiau DAD mobilios programėlės minimos tik būsenos prieš modernizavimą aprašyme; neapibrėžtos Techninės specifikacijos reikalaujamos 5 ataskaitos: FIS Tikslinių patikrinimų ataskaita, FIS Ataskaitos dėl euro, FIS Įvykdytų pavedimų ataskaita, AFIS Tikslinių patikrinimų ataskaita ir AFIS Įvykdytų pavedimų ataskaita ir kt.); DAD neatitinka kokybiškai atliktos analizės rezultatų reikalavimų (pavyzdžiui, neapibrėžti sistemos nefunkciniai reikalavimai, kurie būtini sistemos projektavimui; neapibrėžtos modernizuotos sistemos sąsajos su kitomis sistemomis ir kt.).
42. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į faktą, kad S. Ragaišio ekspertinio vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog DAD detalizuoja didžiąją dalį Techninės specifikacijos turinio. S. Ragaišis apskaičiavo, kad visapusiškam DAD užbaigimui papildomai reikėtų dar 1 žmogaus darbo mėnesio; sistemų analitiko darbo mėnesio rinkos kaina svyruoja nuo 8 000 Eur iki 15 000 Eur be PVM. Iš to seka, kad didžioji dalis darbų buvo atlikta tinkamai; antra, darbų trūkumai yra ištaisomi, taigi trūkumų nėra pagrindo laikyti esminiais ir sudarančiais pagrindą darbų nepriimti ir už juos neatsiskaityti.
43. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tarp šalių sulygta sutarties kaina yra nenuginčyta, taigi galiojanti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad gali susiklostyti situacija, jog aplinkybės dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo netinkamai naudojant lėšas paaiškėja po kurio laiko, arba, pasikeitus teisiniam reguliavimui, perkančiosios organizacijos veiklos pobūdžiui (pvz., atsisakius tam tikrų funkcijų vykdymo) ar pan., tampa ekonomiškai nenaudinga tęsti sutartį. Atsižvelgdamas į tai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad sutartis nutraukta teisėtai, tačiau nėra negaliojanti nuo sudarymo momento, o racionalus lėšų panaudojimas yra nukreiptas į ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties 47 punktas). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą mažintinas 18 150 Eur (15 000 Eur + 21 proc. (PVM)) ir ieškovei priteistina 345 805,23 Eur (363 955,23 Eur – 18 150 Eur) suma su PVM.
44. Iš dalies tenkinus ieškinio reikalavimą priteisti skolą, atitinkamai, tenkintinas reikalavimas priteisti delspinigius, kuriuos sudaro 3 873,01 Eur (345 805,23 Eur 0,02 proc. 56 d.).
45. Ieškovė taip pat prašė priteisti 11,50 proc. dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – MAPKSVPĮ). Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Ieškinys pareikštas 2023 m. gegužės 8 d., t. y. 2023 m. I pusmetį, taigi nagrinėjamu atveju taikytina 2023 m. sausio 1 d. galiojusi palūkanų norma, kurios dydis nustatytas 2022 m. gruodžio 21 d. ir yra 2,50 proc. Taigi nagrinėjamu atveju priteistinos ne didesnės nei 10,50 proc. (8 proc. + 2,50 proc.) dydžio procesinės palūkanos. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais sutinka.
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą už projektavimo etapo darbus
46. Ieškovė nurodė, kad, tinkamai ir laiku vykdydama tarp šalių sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. T2-83, atliko antrojo etapo projektavimo darbus, išrašė atsakovei 421 140,50 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovė pagal ją neatsiskaitė; priešingai, baigiantis antrojo etapo darbams pateikė pranešimą dėl darbų sustabdymo ir vėliau sutartį nutraukė, nenurodydama jokių argumentų.
47. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą už projektavimo darbus, nurodė, kad tolimesnis sutarties vykdymas jau esant atsakovės pranešimui dėl sutarties sustabdymo, vertinamas kaip nesąžiningas elgesys vykdant sutartį; atsakovei nepriėmus pirmojo etapo darbų bei pranešus apie sutarties sustabdymą, ieškovei nekilo pareiga toliau vykdyti sutartį ir projektavimo etapas neturėjo būti pradėtas vykdyti, o ieškovė, vykdydama projektavimo etapą, veikė prieš atsakovės, kaip užsakovo, valią ir interesus, išimtinai savo rizika.
48. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė laikėsi pozicijos, kad, atsakovei nepriėmus pirmojo etapo darbų, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo tęsti sutarties vykdymo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti. Nors atsakovė nepasirašė priėmimo–perdavimo akto, tačiau nenustatyta, kad ji kreipėsi į ieškovę nurodydama darbų trūkumus ir pasinaudojo CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisių gynybos būdais (reikalavimu neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, sumažinti darbų kainą). Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis tarp šalių sudaryta sutartimi, atsakovė, nustačiusi darbų trūkumus, turėjo per 10 darbo dienų surašyti motyvuotą pretenziją ir joje nurodyti darbų trūkumus ir terminą, per kurį vykdytojas privalo trūkumus pašalinti (sutarties 5.1 papunktis). Duomenų, kad tokia pretenzija buvo surašyta ir pateikta ieškovei, byloje nėra. Todėl ieškovė, įsipareigojusi sutartį vykdyti atskirais etapais ir griežtai nustatytais sąlyginai trumpais terminais, iš atsakovės per 10 dienų negavusi pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, turėjo pagrindą tęsti darbus pagal sutartį.
49. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui perkvalifikavus šalis siejusius teisinius santykius, o būtent, konstatavus, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai, buvo paskirstytos ir įrodinėjimo pareigos tarp šalių: ieškovei (rangovei) nagrinėjamoje byloje pareiškus reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, atsakovė (užsakovė) privalo įrodyti, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai. Teismas taip pat pažymėjo, kad skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose nėra atskleista, kokie ieškovės atliktų darbų trūkumai pripažįstami esminiais, dėl kurių atsakovei būtų pagrindas jų nepriimti ir neapmokėti; nėra atskleista, kad ieškovės atlikti darbai turi tokių esminių trūkumų, kad už juos visiškai neturi būti sumokėta, o ne, pvz., sprendžiamas kainos mažinimo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų apie antrojo projektavimo etapo darbus ir jų trūkumus.
50. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė apie sutarties vykdymo sustabdymą informavo 2023 m. balandžio 3 d. raštu. Nurodė, kad teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų įvertinti sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos vykdymo kontekste šio atsakovės pranešimo apie sutarties vykdymo sustabdymą įtaką antrojo etapo darbų pagrįstumui, atsižvelgdamas, be kita ko, į pranešimo pateikimo laiką (praėjus beveik dviem mėnesiams nuo šio etapo darbų atlikimo termino pradžios ir likus mėnesiui iki pabaigos). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo aspektu civilinė byla nagrinėjama nebuvo, šalys savo pozicijos nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neišreiškė.
51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimą dėl skolos už antrojo projektavimo etapo darbų priteisimą neatskleidė bylos esmės: neteisingai konstatavęs, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo pradėti ir tęsti antrojo etapo darbų, nesiaiškino ir nenustatė antrojo etapo darbų trūkumų, nesprendė, ar tie trūkumai buvo esminiai, sudarantys pagrindą darbų nepriimti ir už juos neatsiskaityti, ar tikslinga spręsti dėl kainos sumažinimo už atliktus darbus. Be to, pirmosios instancijos teismas turėtų pasisakyti dėl atsakovės pranešimo apie sutarties vykdymo sustabdymą įtakos antrojo etapo darbų pagrįstumui, be kita ko, įvertindamas tai, kad įspėjimas buvo pateiktas praėjus beveik dviem mėnesiams nuo šio etapo darbų atlikimo termino pradžios ir likus mėnesiui iki pabaigos; kokia tokio įspėjimo įtaka jau atliktų darbų vertei, kokybei ir, atitinkamai, ieškinio reikalavimui priteisti skolą už atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti ir į kasacinio teismo argumentus, kad byla yra specifinė, reikalaujanti specialių žinių, todėl tikslinga spręsti dėl ekspertizės skyrimo.
52. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokie darbai antrajame etape buvo atlikti ir kokie buvo šių darbų trūkumai, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, tokios informacijos gavimas ir išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų ribotos apeliacijos instituto ir paskirties, šalys netektų teisės į apeliaciją, todėl yra pagrindas šią sprendimo dalį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
53. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neteisingai taikė proceso teisės normas ir paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp šalių, neišsamiai išnagrinėjo bylą, neįsigilino ir nenustatė darbų trūkumų ir jų apimties, todėl priėmė neteisėtą sprendimą ir nepagrįstai ieškinio dalį dėl skolos už pirmojo etapo darbus priteisimo atmetė visiškai. Todėl yra pagrindas šią sprendimo dalį panaikinti ir ginčą išspręsti iš esmės – ieškinio reikalavimą priteisti skolą už pirmojo analizės etapo darbus tenkinti iš dalies ir priteisti 345 805,23 Eur ieškovės naudai.
54. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo pradėti ir tęsti antrojo etapo darbų, todėl toliau netyrė ir nevertino, kokie buvo atlikti darbai, ar tie darbai buvo atlikti tinkamai, ar su trūkumais, ar trūkumai buvo esminiai, ar neesminiai; pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės pranešimo apie sutarties vykdymo sustabdymą, nevertino jo reikšmės nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybių kontekste, todėl bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai. Atsižvelgiant į tai, kad CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, šių aplinkybių vertinimas ir nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo nauju aspektu, šalys netektų teisės į apeliaciją, todėl yra pagrindas šią bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą už antrojo etapo projektavimo darbus panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
55. Grąžindama dalį bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti skolą už pirmojo etapo analizės darbus, panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „InnoForce“ (juridinio asmens kodas 302676496) iš atsakovės biudžetinės įstaigos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (juridinio asmens kodas 188601279) 345 805,23 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkių eurų 23 ct) skolą už pirmojo analizės etapo darbus, 3 873,01 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 1 ct) dydžio delspinigius ir 11,50 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti skolą už antrojo etapo projektavimo darbus, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai | Giedrė Čėsnienė Rūta Latvelė Vigintas Višinskis |