Civilinė byla Nr. 2-1895-603/2017
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01625-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.5.1.2.8.; 2.6.29.1.; 3.2.6.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė,
sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei,
dalyvaujant ieškovo ir trečiojo asmens atstovei advokatei Kristinai Sabaliauskienei,
atsakovo RAB „Jugstroi Invest“ atstovui advokatui Laurynui Staniuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Trust Capital“ ieškinį atsakovams Ribotos atsakomybės bendrovei „Jugstroi Invest“ ir O. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Hanner“,
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB „Trust Capital“ ieškiniu atsakovui RAB „Jugstroi Invest“ prašė priteisti iš atsakovo 6 231 351,10 Eur dydžio skolą, 415 878,66 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2005-05-20 AB „Hanner“ ir atsakovas RAB „Jugstroi Invest“ sudarė paskolos sutartį Nr. 20/05/05 dėl 3 500 000 USD paskolos suteikimo mokant 11 proc. metines palūkanas už naudojimąsi paskola, paskolos grąžinimo terminas – 2008-07-01. 2006-02-27 paskolos sutarties Nr. 01/02B pagrindu AB „Hanner“ atsakovui suteikė 48 400 USD paskolą mokant 9,8 proc. metines palūkanas, paskolos grąžinimo terminas – 2007-09-01. Paskolos grąžinimo data pratęsta iki 2011-11-22 ir sumažinta palūkanų norma iki 2 proc. metinių palūkanų už naudojimąsi pinigais. AB „Hanner“ ir atsakovas 2006-07-26 sudarė paskolos sutartį Nr. 26/07/06, kurio pagrindu atsakovui suteikta 4 500 000 USD paskola, mokant 11 proc. metines palūkanas už naudojimąsi pinigais, paskolos grąžinimo terminas – 2009-09-15. AB „Hanner“ kreipėsi į RAB „Jugstroi Invest“ su pretenzija dėl suteiktų paskolų grąžinimo ir palūkanų sumokėjimo pagal paskolos sutartis. 2013-07-05 atsakovas, AB „Hanner“ ir UAB „Trust Capital“ sudarė papildomą susitarimą Nr. 3 prie 2006-02-27 paskolos sutarties Nr. 01/02B, kuriuo AB „Hanner“ ieškovui perleido kreditoriaus teises pagal nurodytą paskolos sutartį, paskolos terminas pratęstas iki 2014-06-30, mokant 2 proc. metines palūkanas termino pabaigoje. 2013-07-05 AB „Hanner“, ieškovas ir atsakovas sudarė papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo AB „Hanner“ ieškovui perleido kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš 2006-07-26 paskolos sutarties Nr. 26/07/0, užfiksavo, kad atsakovui suteikta 453 000 USD paskola, iki 2014-06-30 pratęstas paskolos grąžinimo terminas, nustatytos 2 proc. metinės palūkanos. Tą pačią dieną AB „Hanner“, ieškovas ir atsakovas sudarė papildomą susitarimą Nr. 4, kuriuo AB „Hanner“ ieškovui perleido kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš 2005-05-20 paskolos sutarties Nr. 20/05/05, taip pat pakeistas nurodytos paskolos sutarties 1.1 punktas, patikslinant, kad kreditorius suteikia 3 499 950 USD paskolą, paskolos grąžinimo terminas 2014-06-30, mokamos 2 proc. metinės palūkanos. Suėjus paskolos grąžinimo terminui atsakovas suteiktų paskolų negrąžino, ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis dėl paskolų ir palūkanų grąžinimo. Atsakovas į ieškovo pretenzijas tinkamai nesureagavo, todėl ieškovas 2015-07-03 raštu kreipėsi į ieškovą, pakartotinai reikalaudamas grąžinti suteiktas paskolas ir sumokėti palūkanas, prievoles įvykdyti iki 2015-07-15. Atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, nepateikė jokio realaus paskolos grąžinimo grafiko, atsakovo pradelsti įsiskolinimai pagal sutartį siekia 6 231 351,10 USD, iš jų 4 001 350 USD negrąžintos paskolos ir 2 230 001,10 USD palūkanų, priskaičiuotų iki 2015-08-10. Pažymėjo, jog atsakovas skolos neginčija. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Įstatymas draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Šalys savo įsipareigojimus turi vykdyti sutarties nustatyta tvarka ir privalo laikytis sutartų prievolių vykdymo terminų. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas savo pareigos nevykdė, yra skolingas ieškovui 6 231 351,10 USD. Remiantis įstatymo nuostatomis, už pavėluotą mokėjimą atsakovas privalo mokėti 6 proc. metines palūkanas, kurios iki ieškinio parengimo dienos sudaro 415 878,66 USD. Kai ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną. Nuostoliai apskaičiuojami ta valiuta, kuria buvo išreikšta piniginė prievolė, arba ta valiuta, kuria pasireiškia padaryti nuostoliai, atsižvelgiant į tai, kuri valiuta šalims priimtinesnė pagal bylos aplinkybes. Taigi, ieškovas skolą ir netesybas prašo priteisti Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais.
Atsakovas RAB „Jugstroi Invest“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2005-05-20 tarp AB „Hanner“ ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis Nr. 20/05/05, kuria AB „Hanner“ įsipareigojo suteikti atsakovui 3 500 000 USD paskolą laikotarpiui nuo 2005-05-27 iki 2008-07-01 mokant 11 proc. dydžio metines palūkanas. Paskola suteikta dalimis nuo 2005-06-15 iki 2006-08-14, viso atsakovui suteikta 3 499 950 USD paskola. 2010-11-22 AB „Hanner“ ir atsakovas sudarė susitarimą Nr. 4 prie paskolos sutarties Nr. 1, šio susitarimo 1 punkte nustatyta, kad šalys susitaria pakeisti paskolos sutarties 1.1 punktą ir nustatė, kad už naudojimąsi paskola yra mokamos 2 proc. dydžio palūkanos. 2013-07-05 tarp šalių sudarytas papildomas susitarimas Nr. 4, kuriame pakartotinai konstatuotas palūkanų normos pakeitimas, visos teisės pagal paskolos sutartį Nr. 1 perduotos ieškovui. 2006-02-27 AB „Hanner“ ir atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. 01/02B, kuria AB „Hanner“ įsipareigojo suteikti atsakovui 48 400 USD dydžio paskolą laikotarpiui nuo 2006-03-01 iki 2007-09-01 mokant 9,8 proc. dydžio metines palūkanas. Paskola suteikta 2006-08-14. 2010-11-22 AB „Hanner“ ir atsakovas sudarė susitarimą Nr. 3 prie paskolos sutarties Nr. 2, šiuo susitarimu pakeistas sutarties 1.1 punktas, susitarta, kad už naudojimąsi paskola mokamos 2 proc. dydžio palūkanos. 2013-07-05 tarp šalių sudarytas papildomas susitarimas Nr. 3, kuriuo buvo pakartotinai konstatuotas palūkanų normos pakeitimas, visos teisės pagal paskolos sutartį perduotos ieškovui. 2006-07-26 AB „Hanner“ ir atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. 26/07/06, kuria AB „Hanner“ įsipareigojo suteikti atsakovui 4 500 000 USD dydžio paskolą laikotarpiui nuo 2006-03-01 iki 2007-09-01 mokant 11 proc. dydžio metines palūkanas. Viso pagal šią sutartį suteikta 453 000 USD dydžio paskola. 2010-11-22 AB „Hanner“ ir atsakovas sudarė susitarimą Nr. 1 prie paskolos sutarties Nr. 3, kuriuo sutarta pakeisti sutarties 1.1 punktą, nustatyta, kad už naudojimąsi paskola mokamos 2 proc. dydžio palūkanos. 2013-07-05 tarp šalių sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1, pakartotinai konstatuotas palūkanų normos pasikeitimas, visos teisės pagal paskolos sutartį perduotos ieškovui. Paskolos sutarčių sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl ūkinių subjektų piniginių lėtų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims, kuris 2011-06-04 neteko galios. Remiantis šio įstatymo 1 straipsniu, ūkiniai subjektai, užsiimantys komercine-ūkine veikla, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims pinigus, kurių suma negali būti didesnė už nuosavo kapitalo dydį. Bendrai suteiktų ieškovo paskolų suma sudarė 11 101 754,57 Lt, tuo tarpu remiantis registro duomenimis, 2006 me. AB „Hanner“ įstatinis kapitalas sudarė 16 000 000 Lt. Taigi, vien atsakovui suteiktos paskolos sudarė 70 proc. įstatinio kapitalo dydžio, todėl AB „Hanner“ sudarytos paskolos sutartys galimai prieštaravo galiojusioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, toks sandoris laikytinas negaliojančiu, o atsakovas privalo grąžinti tik gautas paskolų sumas. Nustačius, kad AB „Hanner“ turėjo teisę ir galėjo sudaryti paskolos sutartis bei suteikti paskolas, būtina įvertinti, ar buvo įgyvendintos sutarčių sąlygos dėl sutarčių šalių teisių ir pareigų atsiradimo. Paskolos sutarčių 10.1 punkte nustatyta, kad jos įsigalioja sutarties pradžioje nurodytą datą, kai ją pasirašo abi šalys ir galioja iki visiško šalių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, tačiau šalių teisės ir pareigos atsiranda tik po šios sutarties registracijos Ukrainos Nacionaliniame banke. Paskolos sutarčių buvo privalomas juridinis faktas, su kuriuo siejamas teisių ir pareigų pagal sutartis atsiradimas. Ieškovas privalo įrodyti, kad paskolos sutartys buvo registruotos nustatyta tvarka ir kad atsirado paskolos davėjo pareiga reikalauti palūkanų. Nesant duomenų bei įrodymų apie paskolos sutarčių registravimą, nėra galimybės spręsti, ar AB „Hanner“ įgijo teises ir pareigas, nustatytas paskolos sutartyse ir ar turėjo teisę jas perleisti ieškovui. Net ir nustačius, kad paskolos sutarys buvo tinkamai įregistruotos, būtina įvertinti, ar sudaryti trišaliai susitarimai, kurių pagrindu AB „Hanner“ teises ir pareigas kylančias iš paskolos sutarčių perleido ieškovui, įsigaliojo. Šių susitarimų 17 punkte taip pat įtvirtintos analogiškos nuostatos dėl sutarčių registracijos, t. y. trišaliai susitarimai įsigalioja nuo jų registracijos datos Ukrainos Nacionalinio banko Odesos srities Valdyboje. Ieškovas nepateikė duomenų apie šių sutarčių įregistravimą, nesant šių duomenų, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas perėmė paskolos sutartyse nustatytas teises ir pareigas bei turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Paaiškino, jog nesant duomenų apie paskolos sutarčių įregistravimą ir jų įsigaliojimą, nėra pagrindo teigti, kad šalys yra sudariusios susitarimą dėl teismingumo ir toks susitarimas yra galiojantis. Tuo atveju, jei paskolos sutartys ir trišaliai susitarimai yra įregistruoti bei galiojantys, Vilniaus apygardos teismas nėra kompetentingas nagrinėti šalių ginčą. Sutartyse numatyta, kad šalių ginčai, jei jų nepavyko išspręsti derybų būdu, nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose, tačiau paskolos sutartyse šalys nenurodė, kad ginčai sprendžiami pagal ieškovo registruotą buveinę, todėl sąlyga dėl teismingumo nėra konkreti ir negali būti realizuojama. Nėra aišku dėl kurio konkrečiai Lietuvos Respublikos teismo šalys susitarė, taigi, laikytina, kad šalys susitarimo dėl teismingumo nesudarė, turėtų būti taikomos bendrosios teismingumo taisyklės ir ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo buveinės vietą, kuri yra Ukrainos Respublikoje. Nurodo, kad reikalavimams dėl palūkanų taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas. Reikalavimams priteisti palūkanas ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo prievolės mokėti palūkanas termino pažeidimo kiekvieną mėnesį, todėl, nors reikalavimas priteisti palūkanas pareikštas praėjus daugiau kaip 5 metams nuo prievolės mokėti palūkanas pažeidimo, šios palūkanos gali būti priteisiamos tik už paskutinius penkerius metus. Taigi, palūkanos iš atsakovo ieškovui gali būti priteisiamos tik už laikotarpį nuo 2010-08-10 iki 2015-08-10. Ieškovas nedetalizuoja reikalaujamų priteisti palūkanų apskaičiavimo, t. y. nėra aišku nei už kokį laikotarpį reikalaujama palūkanų, nei kokia palūkanų norma taikoma. Šalys 2010-11-22 susitarimais prie paskolų sutarčių pakeitė paskolos sutarčių 1.1 punktus ir nustatė, kad už paskolas mokamos 2 proc. dydžio metinės palūkanos, ši palūkanų norma turi būti taikoma nuo paskolos sutarčių sudarymo momento, už visą laikotarpį skaičiuojamos 2 proc. dydžio palūkanos. Maksimali ieškovo galima reikalauti palūkanų suma sudaro 400 354,25 USD. Be to, paskolos sutarčių 3.2 punkte buvo nustatyta, kad palūkanos mokamos išskaičiavus mokesčius ir rinkliavas, numatytas Ukrainos galiojančiuose įstatymuose, pagal kuriuos, palūkanoms, išmokamoms užsienio valstybių juridiniams asmenims, taikomas 15 proc. mokesčio tarifas, taigi, maksimali mokėtinų palūkanų suma sudaro 340 301,10 USD. Pažymėjo, jog ieškovas neturi jokio pagrindo reikalauti iš atsakovo 6 proc. dydžio metinių palūkanų už pradelstą mokėjimą, nes sutartyse šalys numatė 2 proc. dydžio palūkanas. Be to, ieškovas prašomą papildomą palūkanų sumą skaičiuoja nuo pagrindinės skolos sumos bei nuo nepagrįstai apskaičiuotų palūkanų. Įstatymas numato, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra neteisėtas ir negali būti tenkinamas.
Ieškovas dubliku prašo tenkinti ieškinio reikalavimus. Nurodo, kad atsakovas pripažįsta ir neginčija fakto, kad gavo ieškinyje nurodyto dydžio paskolą, lygią 4 001 350 USD iš AB „Hanner“ pagal nurodomas paskolos sutartis. Lietuvos Respublikos įstatyme Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims nurodoma, kad šio įstatymo tikslas yra atskirti ūkio subjekto veiklą nuo kredito įstaigų veiklos. Įstatymo nuostatos nesuformuluotos imperatyviai ir nenurodo, kad sudarytos paskolos sutartys, pažeidžiant 1 straipsnyje numatytą paskolos dydžio ir nuosavo kapitalo santykį, tampa negaliojančiomis ab initio. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad paskolos suma neviršija įstatinio kapitalo, įrodymų, jog AB „Hanner“ nuosavas kapitalas buvo mažesnis už įstatinio kapitalo dydį atsakovas nepateikia, todėl šie atsakovo argumentai nepagrįsti. Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad paskolos sutartis sudaryta prieštaraujant minėto įstatymo normoms, šio įstatymo nuostatos nenurodo, kad tokios paskolos sutartys yra negaliojančios nuo jų sudarymo momento. Jeigu įstatyme ir būtų įtvirtinta tokia nuostata, turėtų būti taikoma restitucija ir atsakovas privalėtų grąžinti viską, ką gavo iš ieškovo, t. y. visą paskolos sumą. Pažymėjo, jog paskolos sutartys buvo registruotos Ukrainos Nacionaliniame banke, atsakovui apie tai yra žinoma. Tuo atveju, jeigu paskolos sutartys nebūtų registruotos, atsakovas vis viena privalėtų grąžinti gautas pinigų sumas iš ieškovo. Trišaliai susitarimai dėl teisių ir pareigų perleidimo buvo sudaromi tarp ieškovo, atsakovo ir AB „Hanner“, taigi, apie pasikeitusį kreditorių atsakovui buvo žinoma, atsakovas davė sutikimą tokiam reikalavimo perleidimui, jis negali atsisakyti prievolės naujam kreditoriui. Reikalavimo perleidimai buvo registruoti Ukrainos Nacionaliniame banke teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog šalys paskolos sutartyse yra numačiusios, jog visi ginčai, kylantys iš sutarčių, taip pat su jomis susiję, sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme taikant Lietuvos Respublikos teisę. Šis susitarimas yra galiojantis ir nepanaikintas. Atsakovo argumentas, kad tariamai negaliojant paskolos sutartims, negalioja ir susitarimas dėl teismingumo, nepagrįstas. Sutartimis šalys susitarė dėl teritorinio teismingumo, o tai, kad šalys nenurodė, jog ginčai bus nagrinėjami Vilniaus mieste, nedaro negaliojančio šalių susitarimo dėl teritorinio teismingumo. Pagal Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartį Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, yra pripažįstami ir galioja šalių susitarimai dėl sutartinio teismingumo. Esant sutartiniam teismingumui jį apibrėžianti teritorija – Lietuvos Respublika, šis ginčas nagrinėtinas bet kuriame Lietuvos Respublikos teisme, o pasirinkimo teisė yra numatyta ieškovui. Ieškovo vertinimu, atsakovo argumentai, jog ieškovas negali reikalauti priteisti priskaičiuotas palūkanas už ilgesnį nei 5 metų laikotarpį nepagrįsti. Aiškinant senaties termino taikymo pradžią taip, kaip tai aiškina atsakovas, būtų paneigta galimybė ilgalaikėse paskolose reikalauti palūkanų išmokėjimo už ilgesnį nei nurodytas laikotarpį. Be to, senaties termino eiga pradedama skaičiuoti nuo dienos, kai šalis sužino apie savo teisės pažeidimą, t. y. tada, kai šalis pažeidžia prievolę ir kita šalis gali reikalauti ją įgyvendinti teismine tvarka. Pagal 2006-07-26 paskolos sutartį Nr. 26/07/06 palūkanos apskaičiuojamos kas metus ir sumokamos sekančių metų sausio 10 d., pagal 2006-02-27 paskolos sutartį Nr. 01/02B palūkanos apskaičiuojamos kas metai ir sumokamos grąžinant pagrindinę paskolos sumą, pagal 2005-05-20 paskolos sutartį Nr. 20/05/05 palūkanos apskaičiuojamos kas ketvirtį ir sumokamos 10 d. einančią po praėjusio ketvirčio. 2013-07-05 papildomais susitarimais buvo pratęstas paskolos grąžinimo terminas pagal visas paskolos sutartis iki 2014-06-30 ir nustatyta, kad palūkanos bus sumokamos kartu su grąžinama paskola. Taigi, 5 metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2017-07-01 – termino sumokėti visas priskaičiuotas palūkanas dienos. Remiantis CK 1.127 str. 5 d., šis pažeidimas yra tęstinis ir kartojasi kas dieną, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog visu laikotarpiu galėtų būti skaičiuojamos tik 2 proc. metinės palūkanos už naudojimąsi pinigais, nes šalys susitarimus dėl palūkanų dydžio pakeitimo sudarė į ateitį. Šalys nesusitarė, kad bus perskaičiuotos už ankstesnius laikotarpius jau priskaičiuotos palūkanos, priešingai, susitarimuose nurodytos konkrečios pagal kiekvieną sutartį priskaičiuotos palūkanos. Be to, 2012-11-15 atsakovas raštais Nr. 15-11/1, Nr. 15-11/2 ir Nr. 15/11/3 nurodė, kad paskolą ir priskaičiuotas palūkanas grąžins kreditoriui iki 2013-06-30, t. y. neginčijo pareigos grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas, palūkanų skaičiavimo. CK 6.210 str. numatytos palūkanos už termino įvykdyti prievolę pažeidimą, o tai reiškia, kad šioje normoje numatytos palūkanos skaičiuojamos nuo visos skolos sumos, kurią skolininkas turėjo sumokėti, tačiau praleido terminą. Delspinigiai ar palūkanos, skaičiuojami už pradelstą prievolės įvykdymo terminą iš esmės atlieka nuostolių kompensavimo ir prevencinę funkciją, t. y. skolininkui, praleidusiam piniginės prievolės įvykdymo terminą, taikoma civilinė atsakomybė – CK 6.210 str. numatytos palūkanos jei sutartyje nėra numatyta kitaip. Kadangi sutartyje nėra numatyti delspinigiai ar palūkanos, skaičiuotinos už prievolės pažeidimą, aptartos tik palūkanos už naudojimąsi paskola, taikytinos CK 6.210 str. 2 d. numatytos 6 proc. dydžio palūkanos. CK 6.872 str. numato palūkanas už naudojimąsi paskola, kurių dydis numatomas sutartyje, o nesant šalių susitarimo – palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos ar verslo vietos komercinių bankų vidinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo metu. Taigi, CK 6.210 str. ir CK 6.872 str. aptartos palūkanos nėra tapačios, t. y. šalims susitarus dėl palūkanų už naudojimąsi paskola dydžio, jis netaikomas prievolės pažeidimo atveju. Prievolės pažeidimo atveju taikomos sutartyje aptartos netesybos už prievolės pažeidimą, o jeigu tokio susitarimo nėra – CK 6.210 str. 2 d. numatytos palūkanos šalims esant verslininkais. Paskolos atveju, CK 6.210 str. numatytos palūkanos skaičiuojamos nuo paskolos su už naudojimąsi paskola priskaičiuotomis palūkanomis. CK 6.874 str. numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 str. mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenumato kitaip.
Ieškovas pateikė patiksliną ieškinį atsakovams RAB „Jugstroi Invest“ ir O. R. prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų 6 231 351,10 USD dydžio skolą, 415 545,66 USD palūkanų už pradelstą mokėjimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodomos analogiškos faktinės aplinkybes bei argumentai, kurie nurodyti pradiniame ieškinyje. Ieškovas papildomai pažymėjo, jog 2010-04-20 tarp AB „Hanner“ ir laiduotojo O. R. sudaryta laidavimo sutartis, kuria laiduotojas įsipareigojo solidariai atsakyti kreditoriui už atsakovo prievoles pagal paskolos sutartis, todėl skola priteistina solidariai iš atsakovų.
Atsakovas RAB „Jugstroi Invest“ tirpliku prašo ieškovo ieškinį atsakovui RAB „Jugstroi Invest“ atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp AB „Hanner“ ir atsakovo sudarytos trys paskolos sutartys. Šių sutarčių 10.1 punkte nustatyta, kad paskolos šalių teisės ir pareigos atsiranda tik po paskolos sutarčių registracijos Ukrainos Nacionaliniame banke. Ieškovas, įrodinėdamas šį juridinį faktą pateikė 2013-10-18 raštą Nr. 18-28/7550, 2013-10-16 raštą Nr. 18-28/7471 ir 2013-10-25 raštą Nr. 18-28/7709, tariamai patvirtinančius paskolos sutarčių registraciją Ukrainos Nacionaliniame banke bei elektroninius laiškus, kuriais buvo persiųsti raštai, tačiau tik 2013-10-16 raštas Nr. 18-28/7471 yra pasirašytas, tuo tarpu kiti du raštai nepasirašyti, taigi, nėra aišku, kas sudarė šiuos raštus, negalima identifikuoti šių dokumentų originalumo ir tikrumo, šie raštai negali būti laikomi tinkamu įrodymu. Be to, šiuose raštuose kalbama apie panaudos sutartis, tuo tarpu byloje įrodinėjimo dalyką sudaro paskolos sutarčių registravimo faktas, juose nurodomas kitas juridinis asmuo, taigi, nėra aišku, ką pateikti raštai įrodo, koks yra šių raštų ryšys su nagrinėjama byla. Nesant duomenų bei įrodymų apie paskolos sutarčių registravimą Ukrainos Nacionaliniame banke, nėra pagrindo spręsti, kad AB „Hanner“ įgijo teises ir pareigas, nustatytas paskolos sutartyse, ir galėjo šias teises perleisti ieškovui. Net jei būtų nuspręsta, kad AB „Hanner“ turėjo teisę perleisti ieškovui reikalavimo teises, trišalių susitarimų dėl reikalavimo teisių perleidimo įsigaliojimas taip pat buvo susietas su jų registracija. Įrodymų, patvirtinančių reikalavimo teisių perleidimo susitarimų registraciją, į bylą nepateikta, taigi, laikytina, kad ieškovas neperėmė jokių teisių ir pareigų ir neturi galiojančių reikalavimo teisių į atsakovą bei yra netinkamas ieškovas šioje byloje. Paskolos sutarčių sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims 1 straipsnis numatė, jog ūkiniai subjektai, užsiimantys komercine-ūkine veikla, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims pinigus, kurių suma negali būti didesnė už nuosavo kapitalo dydį. Teisės norma yra imperatyvi, kai jos galiojimo ir taikymo šalys savo susitarimu negalėjo pakeisti, apriboti ar panaikinti. Ūkiniai subjektai negalėjo susitarti su fiziniais ar juridiniais asmenimis, jog skolins jiems sumas, didesnes negu jų nuosavo kapitalo dydis, taigi, minėta norma yra imperatyvi. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Paaiškėjus, jog paskolos sutartys buvo sudarytos ir paskolos suteiktos pažeidžiant tuo metu galiojusias imperatyvias įstatymų nuostatas, sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir atsakovas privalėtų grąžinti išimtinai gautas paskolų sumas, tačiau neturtėtų mokėti palūkanų. Pripažinus paskolos sutartis negaliojančiomis, visos sutartyse esančios sąlygos, įskaitant ir sutarčių sąlyga dėl teismingumo, negaliotų nuo sudarymo momento kaip ir pačios sutartys. Tuo atveju, jeigu paskolos sutartys bei trišaliai susitarimai yra tinkamai įregistruoti bei galiojantys, nėra pagrindo teigti, kad būtent Vilniaus apygardos teismas yra kompetentingas nagrinėti šalių ginčą, nes paskolos sutartyse šalys nenurodė, kad ginčai sprendžiami pagal ieškovo registruotą buveinę, atitinkamai sąlyga dėl teismingumo nėra konkreti ir negali būti realizuojama. Neaišku, dėl kurio Lietuvos Respublikos teismo šalys susitarė, todėl laikytina, kad šalys susitarimo dėl teismingumo nesudarė, nagrinėjamoje byloje taikytinos bendrosios teismingumo taisyklės ir ieškinys turi būti pareiškiamas pagal atsakovo buveinę. Nurodo, kad kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos, jeigu atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. Nors reikalavimas priteisti palūkanas ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo prievolės mokėti palūkanas termino pažeidimo kiekvieną mėnesį, reikalavimas priteisti palūkanas pareikštas praėjus daugiau kaip 5 metams nuo prievolės mokėti palūkanas pažeidimo, šios palūkanos priteisiamos tik už paskutinius penkerius metus. Paskolos sutarčių 3.4 punktuose buvo nustatyti skirtingi palūkanų mokėjimo terminai. 2006-07-26 paskolos sutarties 3.4 p. nustatė, kad palūkanos mokamos iki sekančių metų sausio 10 d. Atitinkamai šios paskolos sutarties pagrindu reikalaujamų palūkanų ieškinio senaties terminas prasidėjo 2007-01-11, todėl atsižvelgiant į 5 metų ieškinio senaties terminą, palūkanos pagal šią paskolos sutartį gali būti priteisiamos tik už paskutinius 5 metus skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos ir sudaro 45 324,82 USD, neišskaičius 15 proc. mokesčio, mokėtino remiantis paskolos sutarties 3.2 punktu. 2006-02-27 paskolos sutarties 3.4 p. nustatė, kad palūkanos mokamos grąžinant pagrindinė paskolos sumą. Atitinkamai šios paskolos pagrindu skaičiuojamoms palūkanoms nėra suėjęs senaties terminas, o mokėtinos palūkanos sudarytų 8 706,70 USD, neišskaičius 15 proc. mokesčio, mokėtino remiantis paskolos sutarties 3.2 po. 2005-05-20 paskolos sutarties 3.4 p. nustatė, kad palūkanos mokamos iki kito ketvirčio 10 dienos, taigi, senaties terminas šios paskolos sutarties pagrindu skaičiuojamoms palūkanoms prasidėjo 2005-06-11, atsižvelgiant į 5 metų senaties terminą, palūkanos pagal šią paskolos sutartį gali būti priteisiamos tik už paskutinius 5 metus, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos ir sudaro 350 186,78 US, neišskaičius 15 proc. mokesčio, mokėtino pagal sutarties 3.2 p. atsakovo 2012-11-15 raštuose nurodoma tik apie ketinimą iki 2013-06-30 grąžinti kreditą, apie priskaičiuotas palūkanas atsakovas nepasisakė. Be to, sudarant 2010-11-22 susitarimus, šalys siekė ir susitarė pakeisti pirminėse paskolos sutartyse nustatytas palūkanas, buvo susitarta dėl pirminių paskolos sutarčių sąlygų pakeitimo, siekiant, kad pakeista palūkanų norma būtų taikoma nuo paskolos sutarčių sudarymo momento ir atitinkamai už visą laikotarpį skaičiuojamos 2 proc. palūkanos. Tuo atveju, jeigu, kaip teigia ieškovas, susitarimais būtų buvę nustatoma ateities palūkanų norma, tai būtų aiškiai nurodyta susitarimuose. Tiek paskolos sutartys, tiek jas keičiantys susitarimai buvo parengti ieškovo, tuo tarpu vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Taigi, šios sąlygos turėtų būti aiškinamos atsakovo, kaip šias sąlygas priėmusios šalies, naudai. Šalys susitarė, kad palūkanos mokamos išskaičiavus mokesčius ir rinkliavas, numatytas Ukrainos galiojančiuose įstatymuose, ieškovas dėl šios aplinkybės neprieštaravo ir nepasisakė, tačiau pateikdamas skaičiavimus, nemažino reikalaujamos palūkanų sumos. Remiantis atsakovo skaičiavimais, maksimali mokėtina palūkanų suma galėtų sudaryti 3483 858,55 USD. Šalys sutartimis buvo susitarusios dėl 2 proc. dydžio palūkanų, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti didesnių nei paskolos sutartyse numatytų palūkanų. Įstatymas numato ne palūkanų už palūkanas skaičiavimą, o galimybę skaičiuoti tiek pelno, tiek ir kompensuojamąsias palūkanas, taigi, ieškovui yra suteikta teisė be 2 proc. pelno palūkanų, skaičiuojamų už naudojimąsi paskola, papildomai reikalauti 2 proc. kompensuojamųjų palūkanų, kurios turi būti skaičiuojamos išimtinai nuo negrąžintos paskolos sumos. Dvigubų palūkanų skaičiavimo draudimas, nesant įstatyminių ar sutartinių išimčių, įtvirtintas įstatyme. Paskolos sutartys bei trišaliai susitarimai nenumatė galimybės bei teisės skaičiuoti palūkanas nuo priskaičiuotų palūkanų, todėl šis ieškovo reikalavimas nepagrįstas.
Trečiasis asmuo UAB „Hanner“ atsiliepimu prašo tenkinti ieškinio reikalavimus. Nurodo, kad byloje pateikti visi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad reikalavimo teisės perleidimas UAB „Trust Capital“ naudai yra galiojantis ir vykdytinas. Iki pat ieškinio pateikimo dienos atsakovas nereiškė pretenzijų, susijusių su teisių perleidimu, skolą bei naujojo kreditoriaus reikalavimo teisės pripažinimo. Pasikeitusi šalių sutartinių santykių interpretacija yra atsakovo gynybinė pozicija. Į bylą pateikti visi įrodymai, patvirtinantys, kad tiek paskolos sutartys, tiek reikalavimo perleidimas buvo įregistruotas pagal Ukrainos teisėje nustatytus reikalavimus, todėl atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai yra nepagrįsti, vertintini kaip galimas proceso vilkinimas. Be to, registracijai dokumentus pateikė pats atsakovas. Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims nurodoma, kad įstatymo tikslas yra atskiri ūkinio subjekto veiklą nuo kredito įstaigų veiklos. Įstatymo nuostatos nesuformuluotos imperatyviai ir nenurodo, kad sudarytos paskolos sutartys, pažeidžiant 1 straipsnyje numatytą dydžio ir nuosavo kapitalo santykį, tampa negaliojančiomis nuo sudarymo momento. Atsiliepime į ieškinį pateikti argumentai neįtakoja ieškinio reikalavimo grąžinti paskolą. Net jei ir būtų pripažinta, kad paskolos sutartis sudaryta prieštaraujant minėto įstatymo normoms, šio įstatymo normos nenurodo, kad tokios paskolos sutartys yra negaliojančios nuo jų sudarymo momento, be to, jeigu taip ir būtų nurodyta, turėtų būti taikoma restitucija ir atsakovas privalėtų grąžinti viską, ką gavo iš ieškovo, t. y. visą paskolos sumą. Atsakovas nereiškia priešieškinio dėl paskolos sutarčių ar reikalavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, todėl tokie atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodomi argumentai yra visiškai nepagrįsti.
Ieškovas 2017-09-27 pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo. Nurodo, kad ieškovas atsisako ieškinio dalies dėl 498 502,31 USD palūkanų priteisimo bei ieškinio dalies dėl 33 269,90 USD palūkanų už pradelstus mokėjimus priteisimo. Pažymėjo, jog ieškovui yra žinomos ir suprantamos ieškinio dalies atsisakymo teisinės pasekmės. Atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, ieškovas prašo solidariai iš atsakovų priteisti 5 732 848,79 USD dydžio skolą, 376 667,83 USD palūkanų už pradelstą mokėjimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2017-09-27 vykusio teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Trust Capital“ ir trečiojo asmens AB „Hanner“ atstovė advokatė Kristina Sabaliauskienė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus atsižvelgiant į dalį dėl atsisakytos ieškinio sumos, prašė patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Paaiškino, jog sutartys buvo tinkamai registruotos Ukrainos Nacionaliniame banke. Klausimas dėl palūkanų pakeitimo bei paskolos grąžinimo termino buvo išspręstas trišaliu susitarimu, kur buvo pakeistas kreditorius, todėl darytina išvada, kad šie trišaliai susitarimai taip pat buvo tinkamai užregistruoti, kito susitarimo su trišaliame susitarime nurodytu paskolos grąžinimo terminu šalys nesudarė. Į bylą pateikti įrodymai, jog AB „Hanner“ paskolos sutarčių sudarymo metu atitiko nuosavo kapitalo kriterijų, įstatyme nebuvo nurodyta, jog atsakovo nurodomoms nuostatoms prieštaraujantis sandoris būtų negaliojantis. Dėl paskolos sumos bei jos suteikimo tarp šalių ginčo nėra, dėl palūkanų skaičiavimo ginčas taip pat liko išaiškintas. Argumentą, kad sumažintos palūkanos turėjo būti taikomos ir praeičiai paneigia tas argumentas, jog trišaliuose susitarimuose buvo nurodyta tiksli priskaičiuotų palūkanų suma, kuri apskaičiuota pagal didesniąją palūkanų normą. Palūkanos priskaičiuotos iki 2015-08-10. Vėlesniais susitarimais šalys numatė konkrečią palūkanų sumą, patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti būtent šį palūkanų dydį, tolimesniu laikotarpiu skaičiuotos 2 proc. palūkanos. Jeigu vėlesni susitarimai, kaip nurodo atsakovas, būtų neįsigalioję, palūkanų norma turėtų būti taikoma kita. Byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šalys aiškiai buvo susitarę, kad ginčas bus nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje, ieškovas neteikia priešieškinio šiuo pagrindu, dalyvauja šios bylos nagrinėjime, iš visų procesinių veiksmų matyti, kad ši byla pagrįstai nagrinėjama Lietuvoje. Šalies nurodymas yra pakankamas pagrindas laikyti, jog šalys buvo susitarusios dėl teritorinio teismingumo. Ieškovo pateiktuose Ukrainos Nacionalinio banko raštuose nurodyta ne tik pakeista palūkanų norma, tačiau ir paskolos grąžinimo terminas, o tai patvirtina, kad registruoti būtent trišaliai susitarimai. Palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti skaičiuojamos už visą laikotarpį net jei jis yra ilgesnis nei penki metai, kitoks skaičiavimas paneigtų ilgalaikių palūkanų sutarčių esmę. Palūkanos paskaičiuotos už naudojimąsi pinigais, jos turėjo būti grąžintos kartu su paskola, tačiau tas nebuvo padaryta. Banko pranešimai antspauduoti Ukrainos Nacionalinio banko bei atsakovo.
2017-09-27 vykusio teismo posėdžio metu atsakovo RAB „Jugstroi Invest“ atstovas advokatas Laurynas Staniulis paaiškino, kad susitarimuose numatytas privalomas šių susitarimų registravimas, būtent su registravimu siejamas šių susitarimų įsigaliojimas. Iš pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, jog jie buvo įregistruoti ir jog iš šio susitarimo kyla teisės ir pareigos, todėl ieškovas neįgijo reikalavimo teisių į atsakovą ir nėra tinkamas ieškovas šioje byloje. Jei teismas nuspręstų jog ieškovas vis dėlto įgijo reikalavimo teises į atsakovą, 2010-11-22 susitarimais šalys pakeitė pirminės sutarties nuostatą, nurodė, kad palūkanų norma yra 2 proc., todėl pirminės palūkanų normos nėra teisinio pagrindo taikyti, ji yra pakeista. Taigi, turi būti skaičiuojamos 2 proc. palūkanos. Reikalavimo dalyje dėl palūkanų priteisimo taikytina 5 metų ieškinio senatis. Ieškovas prašo priteisti ne tik pelno palūkanas, tačiau ir kompensacines palūkanas. Už termino praleidimą gali būti reikalaujama sutartyje nustatyto dydžio palūkanų, jeigu sutartis nenumato ko kito. Šalių sudarytoje sutartyje nustatytos 2 proc. palūkanos, taigi nagrinėjamu atveju priteistinos 2 proc. dydžio kompensacinės palūkanos, o ne 6 proc. kaip prašo ieškovas. Be to, ieškovas kompensacines palūkanas skaičiuoja ne tik nuo pagrindinės skolos, tačiau ir nuo priskaičiuotų pelno palūkanų, nors įstatymas imperatyviai numato, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymo ir sutartyje nustatytus atvejus. Kadangi šalių susitarimas dėl teismingumo nėra detalus, jis negalioja ir negali būti taikomas, ši byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Ieškovo pateikti banko raštai nesudaro pagrindo spręsti, kad trišaliai susitarimai buvo registruoti. Paskolos sutartyje nustatyta, kad palūkanos turi būti mokamos kas metus, suėjus šiam terminui kreditorius įgyja teisę reikalauti palūkanų. Šių palūkanų jis turi teisę reikalauti 5 metus. Ieškovas turi teisę 2 proc. dydžio palūkanų reikalauti už 5 metus nuo 2015-08-10 retrospektyviai.
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo, kuriuo atsisako ieškinio reikalavimo dalies dėl 498 502,31 USD palūkanų priteisimo bei ieškinio dalies dėl 33 269,90 USD palūkanų už pradelstus mokėjimus priteisimo. Ieškovas nurodė, jog jam yra žinomos ir suprantamos ieškinio dalies atsisakymo teisinės pasekmės. Pagal 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Nagrinėjamu atveju ieškovo rašytiniame pareiškime dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo nurodyta, kad ieškinio dalies atsisakymo pasekmės žinomos, ieškinio dalies atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, todėl ieškinio dalies atsisakymas priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).
Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Hanner“ ir atsakovas RAB „Jugstroi Invest“ 2005-05-20 sudarė paskolos sutartį Nr. 20/05/05, kuria UAB „Hanner“ įsipareigojot suteikti atsakovui 3 500 000 USD paskolą laikotarpiui nuo 2005-05-27 iki 2008-07-01 mokant 11 proc. dydžio metines palūkanas. 2006-02-27 paskolos sutartimi Nr. 01/02BAB „Hanner“ įsipareigojo suteikti atsakovui RAB „Jugstroi Invest“ 48 400 USD paskolą laikotarpiui nuo 2006-03-01 iki 2007-09-01 mokant 9,8 proc. dydžio metines palūkanas. 2006-07-26 sudaryta paskolos sutartimi AB „Hanner“ įsipareigojo suteikti atsakovui RAB „Jugstroi Invest“ 4 500 000 USD paskolą laikotarpiui nuo 2006-08-01 iki 2009-09-15 mokant 11 proc. dydžio metines palūkanas. 2010-11-22 AB „Hanner“ ir RAB „Jugstroi Invest“ sudarė 2005-05-05 paskolos sutarties Nr. 20/05/05 papildomą susitarimą Nr. 4, kuriuo susitarė, kad 3 500 000 USD paskola bus grąžinta iki 2011-12-31, mokamos 2 proc. metinės palūkanos. 2010-11-22 AB „Hanner“ ir RAB „Jugstroi Invest“ sudarė 2006-02-27 paskolos sutarties Nr. 01/02B papildomą susitarimą, kuriuo susitarė, kad 48 400 USD paskolos grąžinimo terminas iki 2011-12-31, mokamos 2 proc. dydžio metinės palūkanos. Be to, 2010-11-22 tarp AB „Hanner“ ir RAB „Jugstroi Invest“ sudarytas 2006-07-26 paskolos sutarties NR. 26/07/26 papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo susitarta, kad 4 500 000 USD paskola bus grąžinta iki 2011-12-31, mokamos 2 proc. dydžio metinės palūkanos. 2012-11-14 AB „Hanner“ pateikė atsakovui RAB „Jugstroi Invest“ pretenzijas dėl pagal minėtas tarp šalių sudarytas paskolos sutartis negrąžintų sumų, 2012-11-15 atsakovas RAB „Jugstroi Invest“ atsakymuose į pretenzijas nurodė, kad įmonė šiuo metu neturi galimybių grąžinti įsiskolinimų iki 2012-12-15. 2013-05-27 AB „Hanner“ pateikė atsakovui RAB „Jugstroi Invest“ pakartotines pretenzijas dėl negrąžintų paskolų.
2013-07-05 tarp AB „Hanner“, UAB „Trust Capital“ ir RAB „Jugstroi Invest“ sudarytas 2006-02-27 paskolos sutarties Nr. 01/02B papildomas susitarimas Nr. 3 (Dėl kreditoriaus pakeitimo), kuriuo AB „Hanner“ perdavė, o UAB „Trust Capital“ perėmė visas 2006-02-27 paskolos sutarties Nr. 01/02B teises ir pareigas. Šiuo susitarimu 48 400 USD paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2014-06-30, nustatytos 2 proc. dydžio metinės palūkanos, pakeistos kitos sutarties nuostatos. Šalys patvirtino, jog atsakovas RAB „Jugstroi Invest“ yra gavęs 48 400 USD paskolos sumą, paskola negrąžinta, priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų suma pagal sutartį yra 14 685,97 USD. 2013-07-05 tarp AB „Hanner“, UAB „Trust Capital“ ir RAB „Jugstroi Invest“ sudarytas 2005-05-20 paskolos sutarties Nr. 20/05/05 papildomas susitarimas Nr. 4 (Dėl kreditoriaus pakeitimo), kuriuo susitarta, jog AB „Hanner“ perduoda, o UAB „Trust Capital“ perima visas 2005-05-20 paskolos sutarties Nr. 20/05/05 teises ir pareigas, pakeistas sutarties 1.1 punktas, numatyta, kad kreditorius paskolos gavėjui suteikia 3 499 950 USD paskolą iki 2014-06-30 mokant 2 proc. dydžio metines palūkanas, pakeistos kitos sutarties sąlygos. Šalys patvirtino, kad RAB „Jugstroi Invest“ yra gavęs 3 499 950 USD paskolos sumą, paskola negrąžinta, priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų suma pagal paskolos sutartį yra 1 424 085 USD. AB „Hanner“, UAB „Trust Capital“ ir RAB „Jugstroi Invest“ 2013-07-05 sudarė 2006-07-26 paskolos sutarties Nr. 26/07/06 papildomą susitarimą Nr. 1 (Dėl kreditoriaus pakeitimo), kuriuo AB „Hanner“ perdavė, o UAB „Trust Capital“ permėmė visas 2006-07-26 paskolos sutarties Nr. 26/07/06 teises ir pareigas, pakeistas sutarties 1.1 punktas ir numatė, kad kreditorius suteikia paskolos gavėjui 453 000 USD paskolą iki 2014-06-30 mokant 2 proc. dydžio metines palūkanas, pakeitė kitas sutarties sąlygas. Šalys taip pat patvirtino, kad RAB „Jugstroi Invest“ yra gavęs 453 000 USD paskolos sumą, ši suma negrąžinta, priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų suma pagal sutartį yra 125 000 USD. Ieškovas UAB „Trust Capital“ pateikė atsakovui RAB „Jugstroi Invest“ pretenzijas dėl negrąžintų paskolų, pareikalavo jas grąžinti iki 2014-07-10. Šiose pretenzijose pažymėta, jog jos yra gautos ir šis faktas patvirtintas parašu. Ieškovas pateikė į bylą pakartotines pretenzijas, kuriomis reikalavo grąžinti paskolas iki 2015-07-15.
Į bylą pateiktas Ukrainos Nacionalinio banko registracijos pažymėjimas apie 2005-05-20 Panaudos sutarties Nr. 20/05/05 registraciją, kurioje numatytas skolinių įsipareigojimų vykdymas dėl gautos paskolos tarp RAB „Jugstroi Invest“ ir AB „Hanner“. 2006-08-16 Ukrainos Nacionalinio banko registracijos pažymėjimas Nr. 5740 liudija apie 2006-07-26 panaudos sutarties Nr. 26/07/06 registraciją, kurioje numatytas skolinių įsipareigojimų vykdymas tarp RAB „Jugstroi Invest“ ir AB „Hanner“. 2006-04-18 Ukrainos Nacionalinio banko registracijos pažymėjimas Nr. 5275 liudija apie 2006-02-27 panaudos sutarties Nr. 01/02B registraciją, kurioje numatytas skolinių įsipareigojimų vykdymas tarp RAB „Jugstroi Invest“ ir AB „Hanner“. 2013-10-18 raštu Nr. 18-28/7550 Ukrainos Nacionalinis bankas informavo, jog 2006-07-26 paskolos sutartis Nr. 26/07/06 užregistruota Ukrainos Nacionaliniame banke. 2013-10-16 Ukrainos nacionalinio banko raštu Nr. 18-28/7471 informuojama, jog 2006-02-27 paskolos sutartis Nr. 01/02B užregistruota Ukrainos nacionaliniame banke. 2013-10-25 raštu Nr. 18-28/7709 raštu Ukrainos Nacionalinis bankas informuoja, jog 2005-05-20 paskolos sutartis Nr. 20/05/05 (2005-05-26 susitarimas Nr. 1 dėl pasikeitimų įtraukimo į 2005-05-20 paskolos sutartį 20/05/05; 2006-07-03 papildomas susitarimas Nr. 2 prie 2005-05-20 panaudos sutarties Nr. 20/05/05; 2008-08-28 papildomas susitarimas Nr. 3 prie 2005-05-20 panaudos sutarties Nr. 20/05/05; 2013-07-05 papildomas susitarimas Nr. 4 (dėl kreditoriaus pakeitimo) prie 2005-05-20 panaudos sutarties Nr. 20/05/05) užregistruota Ukrainos Nacionaliniame banke. Ukrainos Nacionalinis bankas elektroniniais laiškais informavo apie užregistruotus paskolų pervedimus RAB „Jugstroi Invest“ pagal paskolos sutartis Nr. 01/02B, apie užregistruotą sutartį Nr. 20/05/05, apie užregistruotą paskolos sutartį Nr. 26/07/06.
2010-04-20 sudaryta Laidavimo sutartimi tarp AB „Hanner“ ir O. R. susitarta, kad laiduotojas (O. R.) kartu su paskolos gavėju (RAB „Jugstroi Invest“) solidariai atsako kreditoriui už tinkamą paskolos gavėjo piniginių įsipareigojimų vykdymą pagal paskolos sutartį, o būtent pagrindinės skolos sumos grąžinimą, palūkanų už naudojimąsi paskola išmokėjimą, išlaidų ir turėtų nuostolių pagal paskolos sutartį kompensavimą laikotarpiais, kai šios sumos turi būti mokamos. Šalys konstatavo, kad AB „Hanner“ suteikė RAB „Jugstroi Invest“ 3 952 950 USD paskolą, kuriai skaičiuojamos 11 proc. metinės palūkanos ir 48 400 USD paskolą, kuriai skaičiuojamos 9,8 proc. metinės palūkanos, laiduotojas įsipareigojo prisiimti atsakomybę už paskolos gavėjo prievolių įvykdymą.
Registro išrašas patvirtina, kad RAB „Pivdenbut Invest“ juridinio asmens kodas yra 32575047. Atsakovas RAB „Jugstroi Invest“ procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jo juridinio asmens kodas yra 32575047. Iš pateiktos AB „Hanner“ 2007-12-31 finansinės atskaitomybės nustatyta, kad 2006 metais šios įmonės nuosavas kapitalas buvo 364 534 000 Lt, 2006 metais suteikta 64 314 000 Lt paskolų, viso 2006 metais balanse apskaityta 118 547 000 Lt gautinų sumų.
Dėl bylos teismingumo
Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu nurodo, jog šalys susitarė, jog byla teisminga Lietuvos Respublikai, tačiau nesusitarė dėl konkretaus teismo, taigi, šalys dėl teismingumo nesusitarė, todėl byla Vilniaus apygardos teismui neteisminga. Pagal bendrąją taisyklę, ieškiniai reiškiami pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o juridiniam asmeniui ieškinys reiškiamas pagal juridinio asmens buveinę. Ginčų nagrinėjimo metu taikoma Lietuvos Respublikos materialinė ir procesinė teisė. Pažymėtina, jog CPK 787 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys gali raštu susitarti, kad turtiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis) 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Pagal Dvišalės sutarties 21 str. 2 d., susitariančiųjų šalių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui. Pagal CPK 32 straipsnio 1 dalies nuostatą, šalys gali rašytiniu susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti keičiamas (CPK 32 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu susitarimas šių taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-319-241/2017). Ši taisyklė taikoma ir byloms su tarptautiniu (užsienio) elementu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog įstatymo nereikalaujama, kad šalys, susitardamos dėl teismingumo, konkrečiai nurodytų teismo pavadinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002; 2008 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2008). Pažymėtina, jog šalių sudarytų paskolos sutarčių 9.2 punkte įtvirtinta, kad šalių ginčai, jei jų nepavyko išspręsti derybų būdu, nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose. Taigi, rašytiniu susitarimu pakeitė teritorinį teismingumą. Kadangi šalys susitarimu nustatė, kad ginčas turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismams, teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (CPK 30 str. 12 d.). Ieškovas, atsižvelgdamas į teismingumo nustatymo taisykles, pagrįstai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, todėl atsakovo argumentai, jog byla neteisminga Vilniaus apygardos teismui atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl skolos pagal paskolos sutartis priteisimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą. Paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks priklauso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015).
Bylos duomenys patvirtina, jog AB „Hanner“ ir atsakovas RAB „Jugstroi Invest“ 2005-05-20 sudarė paskolos sutartį Nr. 20/05/05, kuria AB „Hanner“ įsipareigojo suteikti atsakovui 3 500 000 USD paskolą laikotarpiui nuo 2005-05-27 iki 2008-07-01 mokant 11 proc. dydžio metines palūkanas. 2006-02-27 paskolos sutartimi Nr. 01/02B AB „Hanner“ įsipareigojo suteikti atsakovui RAB „Jugstroi Invest“ 48 400 USD paskolą laikotarpiui nuo 2006-03-01 iki 2007-09-01 mokant 9,8 proc. dydžio metines palūkanas. 2006-07-26 sudaryta paskolos sutartimi AB „Hanner“ įsipareigojo suteikti atsakovui RAB „Jugstroi Invest“ 4 500 000 USD paskolą laikotarpiui nuo 2006-08-01 iki 2009-09-15 mokant 11 proc. dydžio metines palūkanas. Nagrinėjamu atveju tarp AB „Hanner“ ir atsakovo RAB „Jugstroi Invest“ buvo sudarytos paskolos sutartys, pagal kurias paskolos davėjas AB „Hanner“ perdavė atsakovui RAB „Jugstroi Invest“ pinigų sumas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolas sutartyje nustatytu terminu ir sumokėti sutartyse nustatyto dydžio palūkanas. Vėliau tarp šalių sudaryti susitarimai, kuriais buvo pakeisti palūkanų dydžiai bei paskolų grąžinimo terminai, t. y. 2010-11-22 AB „Hanner“ ir RAB „Jugstroi Invest“ sudarė 2005-05-05 paskolos sutarties Nr. 20/05/05 papildomą susitarimą Nr. 4, kuriuo susitarė, kad 3 500 000 USD paskola bus grąžinta iki 2011-12-31, mokamos 2 proc. metinės palūkanos. 2010-11-22 AB „Hanner“ ir RAB „Jugstroi Invest“ sudarė 2006-02-27 paskolos sutarties Nr. 01/02B papildomą susitarimą, kuriuo susitarė, kad 48 400 USD paskolos grąžinimo terminas yra 2011-12-31, mokamos 2 proc. metinės palūkanos. Be to, 2010-11-22 tarp AB „Hanner“ ir RAB „Jugstroi Invest“ sudarytas 2006-07-26 paskolos sutarties NR. 26/07/26 papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo susitarta, kad 4 500 000 USD paskola bus grąžinta iki 2011-12-31, mokamos 2 proc. dydžio metinės palūkanos. Pažymėtina, jog 2013-07-05 tarp AB „Hanner“, UAB „Trust Capital“ ir RAB „Jugstroi Invest“ sudaryti papildomi susitarimai, kuriais AB „Hanner“ perleido reikalavimo teises UAB „Trust Capital“ pagal su RAB „Jugstroi Invest“ sudarytas paskolos sutartis, pratęsti paskolų grąžinimo terminai iki 2014-06-30, nustatytos 2 proc. palūkanos, šalys patvirtino, jog atsakovui RAB „Jugstroi Invest“ buvo suteikta 4 001 350 USD paskolų, šios paskolos nėra grąžintos bei nustatytos atsakovo nesumokėtų palūkanų sumos. Atsakovas neginčija, jog pagal minėtas paskolos sutartis yra gavęs paskolas, taigi, tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
Paskolos sutarčių 10.1 punkte nustatyta, kad sutartys įsigalioja sutarties pradžioje nurodytą datą, kai ją pasirašo abi šalys ir galioja iki visiško šalių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, tačiau šalių teisės ir pareigos atsiranda tik po šios sutarties registracijos Ukrainos Nacionaliniame banke. Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu nurodo, jog sutarys nebuvo tinkamai registruotos, todėl yra negaliojančios. Pažymėtina, jog į bylą pateiktas Ukrainos Nacionalinio banko Registracijos pažymėjimas apie 2005-05-20 sutarties Nr. 20/05/05 registraciją, kurioje numatytas skolinių įsipareigojimų vykdymas dėl gautos paskolos tarp RAB „Jugstroi Invest“ ir AB „Hanner“. 2006-08-16 Ukrainos Nacionalinio banko registracijos pažymėjimas Nr. 5740 liudija apie 2006-07-26 sutarties Nr. 26/07/06 registraciją, kurioje numatytas skolinių įsipareigojimų vykdymas tarp RAB „Jugstroi Invest“ ir AB „Hanner“. 2006-04-18 Ukrainos Nacionalinio banko registracijos pažymėjimas Nr. 5275 liudija apie 2006-02-27 sutarties Nr. 01/02B registraciją, kurioje numatytas skolinių įsipareigojimų vykdymas tarp RAB „Jugstroi Invest“ ir AB „Hanner“. 2013-10-18 raštu Nr. 18-28/7550 Ukrainos Nacionalinis bankas informavo, jog 2006-07-26 paskolos sutartis Nr. 26/07/06 užregistruota Ukrainos Nacionaliniame banke. 2013-10-16 Ukrainos nacionalinio banko raštu Nr. 18-28/7471 informuojama, jog 2006-02-27 paskolos sutartis Nr. 01/02B užregistruota Ukrainos nacionaliniame banke. 2013-10-25 raštu Nr. 18-28/7709 raštu Ukrainos Nacionalinis bankas informuoja, jog 2005-05-20 paskolos sutartis Nr. 20/05/05 (2005-05-26 susitarimas Nr. 1 dėl pasikeitimų įtraukimo į 2005-05-20 paskolos sutartį 20/05/05; 2006-07-03 papildomas susitarimas Nr. 2 prie 2005-05-20 panaudos sutarties Nr. 20/05/05; 2008-08-28 papildomas susitarimas Nr. 3 prie 2005-05-20 panaudos sutarties Nr. 20/05/05; 2013-07-05 papildomas susitarimas Nr. 4 (dėl kreditoriaus pakeitimo) prie 2005-05-20 panaudos sutarties NR. 20/05/05) užregistruota Ukrainos Nacionaliniame banke. Į bylą taip pat pateikti elektroniniai laiškai, kuriais Ukrainos Nacionalinis bankas informavo apie užregistruotus paskolų pervedimus RAB „Jugstroi Invest“ pagal paskolos sutartis Nr. 01/02B, apie užregistruotą sutartį Nr. 20/05/05, apie užregistruotą paskolos sutartį Nr. 26/07/06. Teismo vertinimu šie dokumentai paneigia atsakovo argumentus bei patvirtina, jog tarp šalių sudarytos sutartys bei susitarimai, taip pat trišaliai susitarimai buvo tinkamai registruoti sutartyse ir susitarimuose nustatyta tvarka. Visos sutarties sąlygos dėl paskolos sutarčių jei pas papildančių susitarimų registracijos buvo tinkamai įgyvendintos, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad minėtos sutartys yra negaliojančios, o teisės ir pareigos pagal šias sutartis šalims nekyla. Teismas taip pat pažymi, jog pateiktuose registracijos dokumentuose nurodyta, kad paskolos turi būti grąžintos iki 2014-06-30, būtent dėl šio paskolos grąžinimo termino buvo susitarusios šalys 2013-07-05 sudarytais susitarimais. Kitų susitarimų, kuriuose būtų nurodytas šis paskolų grąžinimo terminas šalys į bylą nepateikė (CPK 178 str.), todėl darytina išvada, jog šie Ukrainos Nacionalinio banko išduoti registracijos pažymėjimai patvirtina būtent 2013-07-05 sudarytų trišalių susitarimų registraciją. Taigi, susitarimai, kuriais AB „Hanner“ perleido kreditoriaus teises ir pareigas taip pat buvo registruoti susitarimuose nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo spręsti, jog šie susitarimai negalioja, o AB „Hanner“ neperleido UAB „Trust Capital“ teisių ir pareigų, kylančių minėtų sutarčių bei susitarimų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir atsakovo argumentus, jog UAB „Trust Capital“ neturi reikalavimo teisės į atsakovą ir yra netinkamas ieškovas byloje.
Paskolos sutarčių tarp AB „Hanner“ ir RAB „Jugstroi Invest“ sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims 1 straipsnyje įtvirtinta, kad ūkiniai subjektai, užsiimantys komercine-ūkine veikla, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims pinigus, kurių suma negali būti didesnė už nuosavo kapitalo dydį. Atsakovas nurodo, jog šalių sudarytos paskolos sutartys yra negaliojančios, nes prieštarauja šiai imperatyviai įstatymo nuostatai. Pažymėtina, jog pagal į bylą pateiktas paskolos sutartis AB „Hanner“ atsakovui RAB „Jugstroi Invest“ viso suteikė 4 001 350 USD paskolų. Iš pateiktos AB „Hanner“ 2007-12-31 finansinės atskaitomybės nustatyta, kad 2006 metais šios įmonės nuosavas kapitalas buvo 364 534 000 Lt, 2006 metais suteikta 64 314 000 Lt paskolų, viso 2006 metais balanse apskaityta 118 547 000 Lt gautinų sumų. Esant šiems duomenims, atsakovo argumentas dėl paskolos sutarčių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms nepagrįstas.
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų bei sutarties nurodymus, o, kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 straipsnio 2 dalis taip pat įtvirtina prievolės šalims pareigą kooperuotis, tai yra kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 1 ir 2 p.). CK 6.873 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Nustatyta, kad atsakovui RAB „Jugstroi Invest“ buvo suteikta 48 400 USD paskola pagal 2006-02-27 tarp AB „Hanner“ ir atsakovo sudarytą sutartį, 3 499 950 USD paskola pagal 2005-05-20 sudarytą sutartį bei 453 000 USD pagal 2006-07-26 sudarytą sutartį, taigi, viso atsakovui RAB „Jugstroi Invest“ suteikta 4 001 350 USD paskolos. Šalių sudarytais susitarimais suteiktas paskolas atsakovas RAB „Jugstroi Invest“ turėjo grąžinti 2014-06-30. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas RAB „Jugstroi Invest“ nustatytu terminu paskolos AB „Hanner“ ar ieškovui UAB „Trust Capital“ negrąžino, paskolos grąžinimą patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, dėl suteiktų paskolų dydžio ginčo tarp šalių nėra, taigi, atsakovui UAB „Trust Capital“ kyla pareiga grąžinti paskolos sutarčių pagrindu jam išmokėtas sumas.
Pagal CK 6.76 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad 2010-04-20 sudaryta laidavimo sutartis tarp AB „Hanner“ ir O. R., kuria susitarta, kad laiduotojas (O. R.) kartu su paskolos gavėju (RAB „Jugstroi Invest“) solidariai atsako kreditoriui už tinkamą paskolos gavėjo piniginių įsipareigojimų vykdymą pagal paskolos sutartį, o būtent pagrindinės skolos sumos grąžinimą, palūkanų už naudojimąsi paskola išmokėjimą, išlaidų ir turėtų nuostolių pagal paskolos sutartį kompensavimą laikotarpiais, kai šios sumos turi būti mokamos. Šalys šia sutartimi konstatavo, kad iš viso AB „Hanner“ suteikė RAB „Jugstroi Invest“ 3 952 950 USD paskolą, kuriai skaičiuojamos 11 proc. dydžio metinės palūkanos ir 48 400 USD paskolą, kuriai skaičiuojamos 9,8 proc. dydžio metinės palūkanos, laiduotojas įsipareigojo prisiimti atsakomybę už paskolos gavėjo prievolių įvykdymą. Taigi, atsakovas O. R. laidavimo sutartimi prisiėmė atsakomybę už visas atsakovui RAB „Jugstroi Invest“ suteiktas paskolas (4 001 350 USD). Šalys laidavimo sutarties neginčijo, nenurodė aplinkybių dėl kurių laidavimo sutartimi prisiimti įsipareigojimai būtų pasibaigę.
Pažymėtina, jog AB „Hanner“ 2013-07-05 sudarytais trišaliais susitarimais perleido kreditoriaus teises ir pareigas ieškovui UAB „Trust Capital“, apie šį teisių perleidimą atsakovui RAB „Jugstroi Invest“ buvo žinoma. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovui RAB „Jugstroi Invest“ nustatytais terminais neįvykdžius prievolės grąžinti suteiktas paskolas, iš atsakovų RAB „Jugstroi Invest“ ir O. R. solidariai ieškovo UAB „Trust Capital“ naudai priteistina 4 001 350 USD skolos pagal paskolos sutartis.
Dėl palūkanų
Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti 1 731 498,79 USD palūkanų bei 376 667,83 USD palūkanų už pradelstą mokėjimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). 2005-05-20 paskolos sutarties 3.3 punkte įtvirtinta, kad palūkanos priskaičiuojamos kas ketvirtį ir mokamos už naudojimosi paskola faktinį dienų skaičių tą ketvirtį. Palūkanos už naudojimąsi faktiškai gauta paskola mokamos ne vėliau kaip 10 mėnesio dieną einančio po praėjusio ketvirčio. Palūkanos, apskaičiuotos už paskutinė ne visą paskolos naudojimosi laikotarpį, sumokamos grąžinant paskolą (Sutarties 3.4 punktas). 2006-02-27 sudarytos paskolos sutarties 3.3 punktas numato, kad palūkanos priskaičiuojamos kas metus už naudojimosi paskola faktinį dienų skaičių tais metais. Palūkanos už naudojimąsi faktiškai gauta paskola sumokamos grąžinant pagrindinė paskolos sumą (Sutarties 3.4 punktas). Paskolos sutarties, sudarytos 2006-07-26 3.3 punkte įtvirtinta, kad palūkanos priskaičiuojamos kad metus ir mokamos už naudojimosi paskola faktinį dienų skaičių tais metais. Palūkanos už naudojimąsi faktiškai gauta paskola mokamos ne vėliau kaip sausio 10 dieną einančią po praėjusių metų, palūkanos, apskaičiuotos už paskutinį ne visą paskolos naudojimosi laikotarpį, sumokamos grąžinant paskolą (Sutarties 3.4 punktas). Sutartyse taip pat numatyta, kad abipusiu susitarimu šalys turi teisė persvarstyti palūkanų dydį, kurios mokamos už naudojimąsi paskola, taip pat jų sumokėjimo terminą. 2010-11-22 sudaryti papildomi susitarimai, kuriais šalys susitarė, jog keičiami 2005-05-20, 2006-02-27 bei 2006-07-26 sudarytų paskolos sutarčių 1.1 punktai, t. y. pratęstas paskolos grąžinimo terminas iki 2011-12-31 bei nustatytos 2 proc. dydžio metinės palūkanos. Atkreiptinas dėmesys, jog sutartys papildytos 1.1.1 p., kuriame nustatoma, kad išmokų dydis už naudojimąsi paskola (pagal sutartyje nustatytą palūkanų procentą, įskaitant plaukiojančių palūkanų procentą, neatsižvelgiant į komisinius mokesčius, netesybas ir kitus sutartyje numatytus mokesčius, taip pat, kurie yra sankcijos už šios sutarties sąlygų nevykdymą) per visą sutarties galiojimo laikotarpį negali viršyti didžiausio nustatyto palūkanų procentų išmokų dydžio, kuris nustatytas registracijos metu. 2013-07-05 sudarytu papildomu susitarimu prie 2005-05-20 kredito sutarties šalys ne tik pratęsė kredito grąžinimo terminą, nustatė 2 proc. dydžio metines palūkanas, tačiau sutarties 12 punkte įtvirtino, jog kredito gavėjas gavo 3 499 950 USD kreditą, kreditas nėra grąžintas, pagal sutartį priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų suma sudaro 1 424 085 USD. 2013-07-05 papildomu susitarimu prie 2006-07-26 kredito sutarties šalys pratęsė kredito grąžinimo terminą, nustatė 2 proc. dydžio metines palūkanas, 12 šio susitarimo punkte įtvirtino, jog kredito gavėjas gavo 453 000 USD dydžio kreditą, kuris nėra grąžintas, pagal kredito sutartį priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų suma sudaro 125 000 USD. Papildomu susitarimu prie 2006-02-27 paskolos sutarties, sudarytu 2013-07-05, šalys pratęsė kredito grąžinimo terminą, nustatė 2 proc. dydžio metines palūkanas, 12 susitarimo punkte įtvirtino, jog paskolos gavėjas iš kreditoriaus yra gavęs 48 400 USD paskolą, ji nėra grąžinta, priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų suma yra 14 685,97 USD. Taigi, nagrinėjamu atveju minėtais 2013-07-05 susitarimais šalys pratęsė suteiktų paskolų grąžinimo terminą, nustatė pagal kiekvieną sutartį iki šių susitarimų pasirašymo mokėtinas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurių bendra suma yra 1 563 770,97 USD, bei susitarė dėl mokėtinų palūkanų dydžio, t. y. 2 proc. dydžio metinių palūkanų.
Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu priteisti palūkanas prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Reikalavimams dėl palūkanų priteisimo taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 9 d.). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, o pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001; kt.). Analogiškomis nuostatomis reikėtų vadovautis taikant ieškinio senatį mokėjimo (pelno) ir kompensuojamosioms palūkanoms. Reikalavimams priteisti palūkanas pareikšti nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo prievolės mokėti palūkanas termino pažeidimo kiekvieną mėnesį, todėl, nors reikalavimas priteisti palūkanas pareikštas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo prievolės mokėti pelno palūkanas pažeidimo, šios palūkanos gali būti priteisiamos už paskutinius penkerius metus, nes kreditoriaus teisių pažeidimas vyksta kiekvieną mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Iš pateiktų į bylą paskolos sutarčių bei vėlesnių jų pakeitimų matyti, jog 2013-07-05 susitarimais nustatyta, kad atsakovas paskolas turėjo grąžinti 2014-06-30, taip pat šalys susitarė dėl konkretaus palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją, dydžio, šių palūkanų dydis atitinka 2010-11-22 papildomų susitarimų 1.1.1. punkte numatytus reikalavimus. Nors minėti susitarimai nepakeitė sutarčių 3.3 punktų nuostatų dėl palūkanų mokėjimo, tačiau atsakovas minėtus susitarimus pasirašė, jų nuostatos jam buvo žinomos, taigi, tokiu būdu atsakovas su nustatytu palūkanų dydžiu sutiko. Pažymėtina, jog ieškovui teisė į ieškinį atsirado nuo 2013-07-05 susitarimu nustatyto paskolos grąžinimo termino pažeidimo, t. y. 2014-06-30, ieškovas į teismą kreipėsi 2015-08-17, taigi, nepraleidęs ieškinio senaties termino reikalavimui dėl palūkanų priteisimo.
Atsakovas taip pat pažymi, jog 2010-11-22 susitarimais šalys pakeitė sutarčių punktą dėl pirminėmis sutartimis nustatyto palūkanų dydžio, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti pirminėmis sutartimis nustatytų palūkanų. Pažymėtina, jog šalys, sudariusios sutartį, gali keisti jos turinį. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį, sutarties pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2014; 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-686/2015). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog šalių susitarimas dėl palūkanų dydžio taikytinas ir pirminėms sutartims, priešingai, sutarčių pakeitimai taikytini tik apskaičiuojant palūkanų dydį po šių susitarimų sudarymo, t. y. po 2010-11-22. Teismo vertinimu, nors šalys 2010-11-22 susitarimais pakeitė pirminėmis sutartimis nustatytą palūkanų dydį, 2013-07-05 sudarytais susitarimais nustatytos konkrečios palūkanų sumos patvirtina, kad atsakovas sutiko, jog nustatytos palūkanų sumos yra pagrįstos ir teisėtos, jog jam kyla pareiga šias apskaičiuotas palūkanų sumas apmokėti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog sutarties sąlygų, kuriomis nustatyta konkreti palūkanų suma, atsakovas neginčijo, nereiškė priešpriešinių reikalavimų, taigi, su nustatytu palūkanų dydžiu sutiko, todėl šie atsakovo atsikirtimai atmestini kaip nepagrįsti.
Pirminių sutarčių 3.2 p. numatyta, kad palūkanos mokamos išskaičiavus mokesčius ir rinkliavas, numatytas Ukrainos galiojančiuose įstatymuose. Atsakovas nurodo, jog iš priteistinų palūkanų turi būti išskaičiuotas 15 proc. mokesčio tarifas išmokoms užsienio valstybių juridiniams asmenims, numatytas Ukrainos galiojančiuose įstatymuose. Teismas su šiuo atsakovo argumentu nesutinka ir pažymi, jog Ukrainos įstatymuose nustatyti mokesčiai ir rinkliavos gali būti sumokėti ieškovo atsakovui įvykdžius sutartimi prisiimtus reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas RAB „Jugstroi Invest“ 2013-07-05 susitarimais patvirtino, jog palūkanos pagal sudarytas paskolos sutartis sudaro 1 563 770,97 USD, taip pat į tai, kad atsakovas palūkanų už laikotarpį nuo 2013-07-05 iki 2014-06-30 susitarimuose numatytų palūkanų nesumokėjo, šiuo laikotarpiu atsakovas turi mokėti 2 proc. dydžio metines palūkanas, ieškovo naudai solidariai iš RAB „Jugstroi Invest“ ir laiduotojo O. R. priteistina 1 642 482,46 USD palūkanų.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 376 667,83 USD palūkanų už pradelstą mokėjimą, t. y. 6 procentų dydžio metines palūkanas. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuotoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.). Palūkanų dydis (tarifas) priklauso nuo to, ar taikomos įstatymo nustatytos, ar šalių sutartos palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Šalys susitarimo dėl netesybų sutartyje nesudarė, konkretaus netesybų dydžio nenumatė, susitarė tik dėl mokėjimo funkciją atliekančių, tačiau ne kompensacinių, palūkanų dydžio, todėl ieškovas pagrįstai vadovaujasi įstatyme nustatytu palūkanų dydžiu.
Atsakovas, nesutikdamas su šiuo reikalavimu nurodo, kad ieškovas negali reikalauti šių palūkanų ir jų skaičiuoti nuo mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Kasacinio teismo praktikoje numatyta, kad pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu kartu gali būti skaičiuojamos bet kuriame finansavimo sandoryje, pvz., paskolos sutartyje ir kt. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Vadovaujantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, darytina išvada, jog kreditorius kompensuojamųjų palūkanų gali reikalauti nuo neįvykdytos prievolės, t. y. nagrinėjamu atveju nuo negrąžintos kredito sumos. Ieškovui suteikta paskola atsakovo turėjo būti grąžinta 2014-06-30, tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, ieškovas į teismą kreipėsi 2015-08-17. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 267 049 USD kompensacinių palūkanų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas patyrė 12 555 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys iš esmės tenkintas visa apimtimi (96,75 proc.), iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 12 555 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.
Teismas patyrė 239,29 Eur vertimo išlaidų bei 6,04 Eur pašto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš esmės tenkintas, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 245,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.
CPK 150 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl byloje taikytos laikinosios apsaugos priemones paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas, vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
priimti ieškovo pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo.
Civilinę bylą dalyje dėl 498 502,31 USD palūkanų bei 33 269,90 USD palūkanų už pradelstus mokėjimus priteisimo nutraukti.
Ieškovo UAB „Trust Capital“ ieškinį atsakovams RAB „Jugstroi Invest“ ir O. R. tenkinti, priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovų RAB „Jugstroi Invest“ ir O. R. 4 001 350 USD skolos, 1 642 482,46 USD mokėjimo palūkanų, 267 049 USD kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-20) iki teismo sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų RAB „Jugstroi Invest“ ir O. R. lygiomis dalimis ieškovo UAB „Trust Capital“ 12 555 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų RAB „Jugstroi Invest“ ir O. R. lygiomis dalimis valstybės naudai 245,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Loreta Bujokaitė