Civilinė byla Nr. e2-777-464/2024

Teisminio proceso numeris 2-58-3-00157-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8; 3.1.8

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

        N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ netiesioginį ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lupra“, N. R., Rusijos Federacijoje registruotai „OOO Kartblansh“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Finiens“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Istpro“, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Globersa“ 2022 m. rugpjūčio 11 d.  kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Lupra“, N. R., „OOO Kartblansh“ 921 015,35 Eur žalos atlyginimą trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – LUAB) „Finiens“.

2.       Atsakovė UAB „Lupra“ 2024 m. liepos 23 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo, kuriame prašė: 1) nustatyti ir įpareigoti ieškovę UAB „Globersa“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti ne mažesnio kaip 25 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų užstatą; 2) ieškovei UAB „Globersa“ užstato nesumokėjus ir palikus ieškinį nenagrinėtą, paskirti ieškovei UAB „Globersa“ 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu; 3) ieškovei UAB „Globersa“ užstato nesumokėjus ir palikus ieškinį nenagrinėtą, paskirti LUAB „Finiens“ nemokumo administratorei UAB „Reniva“ 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu.

3.       Prašyme nurodė, kad nagrinėjama byla buvo sustabdyta dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos kitos, savo esme ir faktinėmis aplinkybėmis tapačios civilinės bylos. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1540-803/2023 buvo atmesti ieškovės UAB „Globersa“ ir UAB „Reniva“ ieškiniai ir iš jų priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Globersa“ yra nesąžininga ir piktnaudžiauja procesu, todėl jai paskyrė maksimalią sankciją – 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu. Vilniaus apygardos teismas pasisakė ir dėl LUAB „Finiens“ nemokumo administratorės UAB „Reniva“ nesąžiningumo, pažymėjęs, kad UAB „Globersa“ ir UAB „Reniva“ atstovaujantys advokatai taip pat grubiai pažeidžia profesinės veiklos etikos kodeksą ir yra pagrindas kreiptis dėl jų atsakomybės. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 20 d. yra priėmęs ir atskirąją nutartį, kuria Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba buvo informuota apie UAB „Globersa“, M. L. ir advokatės I. B. galbūt padarytus Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus. UAB „Globersa“ ir UAB „Reniva“ buvo apskundę Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą. Tą bylą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi atmetė UAB „Globersa“ ir UAB „Reniva“ apeliacinius skundus ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą. Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, patvirtino ieškovės UAB „Globersa“ nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo procesu faktą, palikdamas galioti jai paskirtą maksimalaus dydžio baudą. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat konstatavo nemokumo administratorės UAB „Reniva“ nesąžiningumą bei atsisakė naikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimo motyvus dėl advokatų galbūt padarytų profesinės etikos pažeidimų.

4.       Atsakovės UAB „Lupra” teigimu, Vilniaus apygardos teisme nagrinėta byla yra iš esmės tapati šiuo metu Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamai bylai, tam pritarė ir Šiaulių apygardos teismas, sustabdydamas savo nagrinėjamą bylą. Kadangi ieškovės UAB „Globersa“ ieškiniai savo turiniu yra analogiški, t. y. sutampa faktinėmis ir esmine dalimi teisinėmis aplinkybėmis, šioje byloje UAB „Globersa“ veiksmai nebegali būti vertinami priešingai, nei jau nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Taip pat šiuo metu yra žinoma, kad UAB „Globersa“ nevykdo savo įsipareigojimų ir neatlygina priteistų bylinėjimosi išlaidų ne tik UAB „Lupra“, bet ir valstybei bei kitiems proceso dalyviams. 

5.       Atsakovės UAB „Lupra” vertinimu, ieškovė UAB „Globersa“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir, tikėtina, neatlygins byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų. Tęsiamas procesas ieškovei UAB „Globersa“ leis ir toliau piktnaudžiauti procesu bei lems dar didesnius proceso šalių ir valstybės nuostolius dėl patiriamų bylinėjimosi išlaidų. Todėl yra pagrindas nustatyti užstatą, kuris užtikrintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei sąžiningą ir koncentruotą procesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi patenkino atsakovės UAB „Lupra“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo dalį, įpareigojęs ieškovę UAB „Globersa“ per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į Šiaulių apygardos teismo sąskaitą 25 000 Eur užstatą atsakovų UAB „Lupra“, N. R., „OOO Kartblansh“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

7.       Teismas nurodė, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą institutą, būtina nustatyti jo taikymo sąlygas, t. y. tikimybę, jog ieškovė gali piktnaudžiauti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, bei tai, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, ji gali neatlyginti iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų.

8.       Teismo vertinimu, atsakovė UAB „Lupra“ pagrindė savo argumentus apie ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei aiškų negebėjimą elgtis sąžiningai ir atsiskaityti su proceso dalyviais, priėmus teismo sprendimą. Vien jau faktas, kad ieškovė inicijavo dvi iš esmės tapačias bylas skirtinguose teismuose, rodo jos siekį nesąžiningai, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, bet kokiu būdu gauti naudos. Šiame kontekste teismas aptarė kasacinio teismo praktiką, kurioje pateikiami išaiškinimai, kokius atvejus galima laikyti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

9.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kai nepaisydama to, jog jau yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimas, ieškovė iš esmės reikalauja analogiškos sumos iš vieno iš atsakovų pritesimo ir Šiaulių apygardos teisme.

10.       Atsižvelgęs į tai, kad yra visi įstatyme numatyti pagrindai užtikrinti galimas atsakovų bylinėjimosi išlaidas, įvertinęs atsakovės prašyme nurodomas aplinkybes, teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad pagrindas pareikalauti iš ieškovės UAB „Globersa“ sumokėti 25 000 Eur bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo užstatą egzistuoja.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Ieškovė UAB „Globersa“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės UAB „Lupra“ prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:   

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė skirtinguose teismuose iškėlė dvi tapačias civilines bylas. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, ieškovės iškelta dėl nuostolių atlyginimo, o Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, iškelta pagal ieškovės pareikštą reikalavimą dėl susitarimo nutraukti terminuotą nuomos sutartį pripažinimo negaliojančiu, nuostolių priteisimo.

11.2.                      Ieškovė kreipiasi į teismą realizuodama savo, kaip kreditorės teises, siekdama patraukti civilinėn atsakomybėn kaltus asmenis. Todėl konstatuoti piktnaudžiavimą vien tuo pagrindu, kad ieškovė kreipiasi į teismą, reikalaudama žalos atlyginimo, nėra jokio teisinio pagrindo.

11.3.                      Ieškovės piktnaudžiavimas kitoje byloje pasireiškė ne tuo pagrindu, kad ieškovė pareiškė du ieškinius teismuose, o už konkrečius veiksmus, kurie teismų buvo įvertinti. Todėl jokio pagrindo pripažinti ieškovės piktnaudžiavimą šioje civilinėje byloje nėra.

11.4.                      Pirmosios instancijos eismas, įpareigodamas ieškovę sumokėti 25 000 Eur dydžio užstatą, netyrė ir nevertino, ar tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos gali būti patirtos atsakovės UAB „Lupra“. Tokio dydžio užstatas nėra proporcingas atsakovės UAB „Lupra“ patirtų bylinėjimosi išlaidų sumai, o atsakovė nepagrindė, kad tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas patirs.

11.5.                      Teismas nepagrįstai nutarė užstato suma užtikrinti ne tik atsakovės UAB „Lupra“, tačiau ir atsakovų N. R. bei „OOO Kartblansh“ bylinėjimosi išlaidas, nors byloje nėra pateikta nė vieno iš šių atsakovių prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir patirtų bylinėjimosi išlaidų suma nėra žinoma.

12.       Atsakovė N. R. ir „OOO Kartblansh“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi jau yra nustatyti prejudicinę galią turintys faktai. Kadangi ieškovės ieškiniai yra analogiški savo turiniu, faktinėmis ir esmine dalimi teisinėmis aplinkybėmis, šioje byloje ieškovės veiksmai nebegali būti vertinami priešingai, nei jau nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

12.2.                      Šiuo metu yra susiklosčiusi tokia situacija, kai jau yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimas, tačiau ieškovė Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje byloje iš esmės reikalauja analogiškos sumos priteisimo.

12.3.                      Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino įstatyme numatytus pagrindus užtikrinti galimas atsakovų bylinėjimosi išlaidas, bei visiškai pagrįstai įpareigojo   ieškovę sumokėti 25 000 Eur užstatą.

13.       Atsakovė UAB „Lupra“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Nėra pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad atsakovė UAB „Lupra“ detaliai pagrindė ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesąžiningumą ir galimą bylinėjimosi išlaidų neatlyginimą.

13.2.                      Byloje nebeliko jokių abejonių, kad ieškovė gali piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje. Būtent šios aplinkybės ir sudaro pagrindą taikyti bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo institutą.

13.3.                      Byloje nėra ginčo ir Šiaulių apygardos teismas nenustatė, kad skirtinguose teismuose iškeltos bylos būtų tapačios, kaip tai suprantama pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą. Todėl šis atskirojo skundo motyvas yra nereikšmingas.

13.4.                      Nėra pagrindo nesutikti su Šiaulių apygardos teismo teiginiu, kad antro iš esmės tapataus ir melagingo proceso užvedimas taip pat indikuoja UAB „Globersa“ nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

13.5.                      Šiaulių apygardos teismo nustatytas 25 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų užstatas nėra per didelis visoms proceso dalyvių patirtoms ir dar patirtinoms išlaidoms atlyginti.

2.                      Trečiasis asmuo LUAB „Finiens“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1540-803/2023 ir Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-76-372/2024 nėra tapačios.

14.2.                      Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 26 d. įsiteisėjusia nutartimi jau įvertino, be kita ko, ir aplinkybę, kuria iš esmės yra grindžiama skundžiama nutartis, t. y. kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl nuostolių atlyginimo nesudaro pagrindo taikyti bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo institutą.

14.3.                      Šiaulių apygardos teismo išvada, kad ieškovė šios bylos pralaimėjimo atveju galbūt nesugebės padengti atsakovės bylinėjimosi išlaidų, nepagrįstai pripažinta pakankamu pagrindu CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui.

14.4.                      Skundžiama nutartimi nepagrįstai nutarta užstato suma užtikrinti atsakovės N. R. ir atsakovės „OOO Kartblansh“ bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai N. R. ir „OOO Kartblansh“ neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo, tokį prašymą pateikė tik atsakovė UAB „Lupra“. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

Dėl piktnaudžiavimo procesu kaip CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto instituto taikymo sąlygos

3.                      Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį.

4.                      CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos dalyvaujančių byloje asmenų pareigos sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

5.                      Bylos šalių procesinės teisės įtvirtintos CPK 42 straipsnio 1 dalyje. To paties 42 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai.

6.                      Reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti aptariamo procesinio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

7.                      Procesinės teisinės pasekmės byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiavusiam procesinėmis teisėmis, įtvirtintos CPK 95 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.

8.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

9.                      Pasisakydamas dėl teisinės atsakomybės pagal CPK 95 straipsnį taikymo, kasacinis teismas taip pat yra pateikęs ir tokį išaiškinimą, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus, nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), bet ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

10.                      Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

11.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos paskirtis – apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018). Šio instituto taikymui įstatymas nustato dviejų sąlygų konstatavimą: 1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis; 2) išnagrinėjus bylą iš esmės, tas asmuo gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018). 

12.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto instituto taikymą grindė tuo, kad: 1) apeliantė inicijavo dvi iš esmės tapačias bylas skirtinguose teismuose, kas, teismo vertinimu, reiškia, kad apeliantė siekė nesąžiningai, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis bet kokiu būdu gauti naudos; 2) atsakovė UAB „Lupra“ pagrindė apeliantės negebėjimą atsiskaityti su proceso dalyviais, priėmus jai nepalankų teismo sprendimą. 

13.                      Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1540-803/2023 apeliantė buvo pareiškusi patikslintą netiesioginį ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) trečiojo asmens LUAB „Finiens“ ir atsakovės UAB „Lupra“ 2017 m. gruodžio 7 d. sudarytą susitarimą dėl 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 13/09/13 nutraukimo; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Lupra“ tęsti 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 13/09/13 vykdymą; 3) priteisti trečiajam asmeniui LUAB „Finiens“ iš atsakovės UAB „Lupra“: už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m. sausio 6 d. – 753 866,92 Eur nuomos mokestį su vartojimo kainų indeksu (toliau – VKI), pridėjus pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), komunalines išlaidas ir procesines palūkanas; už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2024 m. birželio 12 d. 209 441,16  Eur, kuriuos sudaro 11 635,62 Eur periodinės mėnesinės įmokos (iš jų 7 240 Eur mėnesio nuomos mokestis, 1 520,40 Eur PVM, 2 875,22 Eur mėnesio komunalinės išlaidos), pridedant tų metų VKI ir PVM nuo VKI, 6 proc. metines palūkanas. 

14.                      Tokius ieškinio reikalavimus apeliantė grindė tuo, kad trečiasis asmuo LUAB „Finiens“ neteisėtai nutraukė su atsakove UAB „Lupra“ sudarytą 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 13/09/13, dėl ko trečiasis asmuo LUAB „Finiens“ negavo 921 015,35 Eur nuomos mokesčio, kurio negavimas, apeliantės manymu, vertintinas kaip trečiojo asmens LUAB „Finiens“ patirta žala.

15.                      Šioje civilinėje byloje pareikštu netiesioginiu ieškiniu apeliantė prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Lupra“, N. R., „OOO Kartblansh“ 639 509,20 Eur žalos atlyginimą trečiajam asmeniui LUAB „Finiens“. Netiesioginio ieškinio reikalavimus apeliantė grindė iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos ir ieškovės ieškinyje, pateiktame civilinėje byloje. e2-1540-803/2023, t. y. kad trečiasis asmuo LUAB „Finiens“ neteisėtai nutraukė su atsakove UAB „Lupra“ sudarytą 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 13/09/13, dėl ko trečiasis asmuo LUAB „Finiens“ negavo 639 509,20  Eur nuomos mokesčio pajamų, kurios, apeliantės manymu, vertintinos kaip trečiojo asmens LUAB „Finiens“ patirta žala.

16.                      Taigi, iš civilinėje byloje Nr. e2-1540-803/2023 ir šioje civilinėje byloje pareikštų ieškinių turinio galima įžvelgti abiejų reikalavimų panašumą, apeliantei siekiant tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu panašių materialiųjų teisinių padarinių atsiradimo, t. y. nuomos mokesčio, kuris atsakovės UAB „Lupra“ nebuvo mokamas, nutraukus nuomos sutartį, priteisimo trečiajam asmeniui LUAB „Finiens“. Todėl nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė pareiškė panašius turtinio pobūdžio ieškinius civilinėje byloje Nr. e2-1540-803/2023 ir šioje civilinėje byloje. Iš skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesiekė nustatyti ir nenustatė bylų tapatumo CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatų taikymui (t. y. nenustatinėjo ir nepasisakė dėl bylų tapatumą nusakančių kriterijų – šalių, dalyko ir pagrindo), atkreipęs tik dėmesį į apeliantės procesinius veiksmus civilinėje byloje Nr. e2-1540-803/2023 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje.

17.                      Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės atskirojo skundo argumentams, kad vien kreipimasis į teismą su ieškiniu savaime nelemia išvados dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Visgi pažymėtina, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis neabejotino fakto, nustatant pagal CPK 90 straipsnio 3 dalį įpareigojimą sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, teismui ir nereikia konstatuoti. Teismui pakanka tik įsitikinti, kad egzistuoja pagrindas taip manyti. Nagrinėjamoje byloje pagrindas manyti, kad apeliantė gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, neabejotinai egzistuoja.

18.                      Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1540-803/2023, be kita ko, konstatuota, kad nurodytoje byloje apeliantė trukdė operatyviai išnagrinėti bylą, sąmoningai veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, nenurodydama procesiniuose dokumentuose aplinkybių apie ginčo patalpų nuomą V. Š. individualiai įmonei „1001 smulkmena“; prašė nuomos mokesčio už tas pačias patalpas, kurias jau buvo išnuomotos kitam juridiniam asmeniui, nesiekdama perduoti patalpų atsakovei; procesiniuose dokumentuose, veikdama prieš teisingą bylos nagrinėjimą, teigė, kad nuo nuomos sutarties nutraukimo patalpos nebuvo niekam išnuomotos ir iki šiol yra nenaudojamos; ieškinio pareiškimas piktnaudžiaujant teisėmis netiesiogiai paveikė ir nemokios bendrovės sąžiningų kreditorių interesus, inicijuojant naują bylą, nemokios įmonės advokatui atstovaujant mokią bendrovę taip, kad pastaroji galėtų išvengti bylinėjimosi išlaidų, vilkindama procesą; kreipdamasi į teismą pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 84 straipsnio 2 dalies reikalavimus, prašydama tęsti nuomos santykius; ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-569-798/2020 įpareigojimus. Dėl to apeliantei buvo paskirta 5 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos – 2 500 Eur – paskiriant atsakovei UAB „Lupra“.

19.                      Be to, Vilniaus apygardos teismas dar ir 2024 m. vasario 20 d. atskirąja nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1540-803/2023 pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir Valstybės kontrolei apie atsakovės UAB „Lupra“ nurodytus galimus apeliantės ir jos atstovų padarytus įstatymo pažeidimus, nurodydamas, kad teismui kilo pagrįstos abejonės, ar pradėtais teismuose procesais nėra siekiama neteisėtų tikslų. 

20.                      Taip pat pažymėtina, kad įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1540-803/2023 buvo konstatuotas ir toks faktas, kad atsakovė UAB „Lupra” nesinaudojo patalpomis, todėl nepadarė trečiajam asmeniui LUAB „Finiens” žalos, ieškinyje nurodomos kaip buvęs sutartas nuomos mokestis ir komunalinės išlaidos.

21.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-241-567/2024 buvo pripažinta, kad apeliantė sąmoningai procesiniuose dokumentuose nenurodė aplinkybių apie ginčo patalpų nuomą naujajai nuomininkei; reikalavo priteisti nuomos mokestį už tas pačias patalpas, kurios jau buvo išnuomotos kitam juridiniam asmeniui; procesiniuose dokumentuose nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, kad nuo nuomos sutarties nutraukimo patalpos nebuvo niekam išnuomotos ir iki šiol yra nenaudojamos, ir šių reikalavimų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme netikslino, taip pat pareiškė su JANĮ 84 straipsnio 2 dalimi nesuderinamą reikalavimą, taigi elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, sąmoningai nutylėdama ginčui reikšmingas aplinkybes; aptartų procesinių veiksmų nesąžiningumo pobūdis peržengia netinkamos subjektinės teisės įgyvendinimo ribas, todėl apeliantei bauda paskirta pagrįstai.

22.                      Tačiau nepaisant Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1540-803/2023 padarytų išvadų dėl apeliantės reikalavimo priteisti iš UAB „Lupa“  nuostolius kaip negautas iš nuomos pajamas nepagrįstumo bei apeliantės procesinio elgesio nesąžiningumo, apeliantė ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties priėmimo nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio netikslino – reikalavimus atsakovams ji grindžia tais pačiais įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1540-803/2023 jau paneigtais teiginiais. 

23.                      Pagrindą manyti, kad apeliantė nagrinėjamoje civilinėje byloje gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, teikia ne tik anksčiau išnagrinėta civilinė byla, kurioje konkretūs apeliantės procesiniai veiksmai jau yra teisiškai įvertinti kaip piktnaudžiavimus procesu, bet ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, patvirtinantys, kad vien per pastaruosius 5 metus apeliantė dalyvavo ir dalyvauja 169 civilinių bylų procesuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks didelis bylų skaičius, kuriame dalyvavo (dalyvauja) apeliantė, kelia abejonių dėl  apeliantės atliekamų procesinių veiksmų suderinamumo su CPK 2 straipsnyje nurodytais civilinio proceso tikslu ginti savo galbūt pažeistas materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomus interesus bei jų atitikimo CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų reikalavimams, pagal kuriuos dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

24.                      Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės atskirojo skundo teiginiais, kad jos piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pasireiškė tik civilinėje byloje Nr. e2-1540-803/2023, o pagrindo pripažinti piktnaudžiavimą šioje civilinėje byloje nėra.  Priešingai, egzistuoja reali apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis taip pat ir nagrinėjamoje civilinėje byloje tikimybė. Todėl pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pirmoji CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga (tikėtinas apeliantės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis) yra įrodyta, yra visiškai teisinga ir pagrįsta.

Dėl galimo bylinėjimosi išlaidų neatlyginimo kaip CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto instituto taikymo sąlygos

25.                      Nustačius, kad egzistuoja pirmoji CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga, toliau įvertintina, ar yra įrodyta ir antroji šios teisės normos taikymo sąlyga, t. y. pagrįsta tikimybė, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, apeliantė gali neatlyginti proceso dalyvių patirtų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų.

26.                      Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1540-803/2023 2024 m. gegužės 20 d. ir 2024 m. birželio 5 d. išdavė vykdomuosius raštus dėl, atitinkamai, 2 500 Eur baudos dalies už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis išieškojimo valstybei iš apeliantės ir 8 371,16 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo atsakovei UAB „Lupra“ iš apeliantės. Nurodytoje byloje duomenų, kad apeliantė minėtus vykdomuosius raštus būtų įvykdžiusi ir sumokėjusi iš jos priteistas sumas išieškotojams, o vykdomieji raštai po jų įvykdymo būtų sugrąžinti į civilinę bylą, nėra. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde ir neginčijo tokio fakto, jog ji nėra sumokėjusi civilinėje byloje Nr. e2-1540-803/2023 iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų.

27.                      Taip pat nustatyta, kad, pavyzdžiui, ir Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1820-892/2024 2024 m. balandžio 10 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl iš viso 2 207,28 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš apeliantės. Minėtoje byloje duomenų, kad apeliantė šį vykdomąjį raštą būtų įvykdžiusi ir sumokėjusi iš jos priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat nėra.

28.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios nustatytos aplinkybės apie apeliantės elgesį, neapmokėjus ankstesnių teisminių procesų metu, kuriuose ji dalyvavo, iš jos priteistų kitiems asmenims  bylinėjimosi išlaidų, pagrindžia tikimybę, kad ir šią civilinę bylą išnagrinėjus iš esmės apeliantė gali neatlyginti proceso dalyvių patirtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl pripažintina, kad ir antrosios CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos buvimą pirmosios instancijos teismas identifikavo teisingai.

Dėl užstato dydžio

29.                      Apeliantė atskirajame skunde taip pat kelia ir pirmosios instancijos teismo nustatyto bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinančio užstato dydžio pagrįstumo klausimą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas užstato dydis (25 000 Eur) yra neproporcingai didelis.

30.                      Tokių atskirojo skundo argumentų kontekste aktualus yra bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apibrėžiantis teisinis reguliavimas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

31.                      Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į ieškinį sudaro 2,5, už tripliką – 1,5,  už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 0,4, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.2–8.3, 8.16. 8.19 papunkčiai).

32.                      Preliminariai įvertinus šioje byloje galinčių atsirasti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų apmokėjimu, dydžius pagal aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 m. II ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą būtų 5 491 Eur (2 196,40 Eur x 2,5), už tripliką – 3 294,60 Eur (2 196,40 Eur x 1,5), už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 878,56 Eur (2 196,40 Eur x 0,4), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 219,64 Eur (2 196,40 Eur x 0,1).

33.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir atsižvelgus į pirmiau nurodytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio už atitinkamas teisines paslaugas dydžius, į tai, kad tiek atsakovė UAB „Lupra“, tiek atsakovai „OOO Kartblansh“ ir O. R. teikė byloje atsiliepimus į ieškinį, triplikus, atsiliepimus į atskirąjį skundą, kad byloje vyko ne vienas teismo posėdis, kad bylos procesas gali tęstis ir aukštesnės instancijos teismuose, mažai tikėtina, kad byloje susidarytų būtent 25 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas užstato dydis sumažintinas iki 15 000 Eur.

34.                      Skirtingai nei nurodo apeliantė, aplinkybė, kad procese dalyvaujantys asmenys šioje bylos stadijoje dar nėra pateikę įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas bei šių išlaidų dydį, pati savaime nesudaro pagrindo netaikyti užstato būsimoms atsakovų bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti, kadangi teise pateikti bylinėjimosi išlaidas (jų dydį bei realumą, apmokėjus šias išlaidas) pagrindžiančius įrodymus atsakovai gali pasinaudoti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, taigi šios teisės įgyvendinimo terminas byloje nėra pasibaigęs (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

35.                      Taip pat nėra pagrindo pritarti ir tokiems apeliantės teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė užtikrinti ne tik to prašiusios atsakovės UAB „Lupra“, tačiau ir kitų atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi CPK 95 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtintas draudimas teismui užtikrinti visų (įskaitant to neprašiusių) atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad aptartoje teisės normoje įtvirtinto bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo instituto taikymas nėra susietas su byloje dalyvaujančio asmens prašymu, taigi, atsižvelgiant į aptartos teisės normos lingvistinę formuluotę, tokio prašymo nebuvimas neužkerta teisės teismui, nustačius visas CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas, jį pritaikyti ir savo iniciatyva. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į minėtos teisės normos paskirtį, t. y. apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų. 

Dėl bylos procesinės baigties

36.                      Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas atsakovės UAB „Lupra“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina iš esmės nepakeista (CK 328, 338 straipsniai).

37.                      Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pritaikęs bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo institutą, nustatė per didelę užstato sumą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis patikslintina, teismo nustatyto užstato dydį sumažint iki 15 000 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Globersa“, juridinio asmens kodas 305944184, įpareigojama per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į Šiaulių apygardos teismo sąskaitą 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

Teisėja                                                                                Dalia Kačinskienė