Civilinė byla Nr. e2-2424-996/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30552-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.7 

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrologistika“ atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui,

atsakovo D. V. atstovei advokatei Daliai Bukelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrologistika“ ieškinį atsakovui D. V. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

uždaroji akcinė bendrovė „Agrologistika“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–5) D. V. (toliau – atsakovas, darbuotojas), prašydama priteisti jai iš atsakovo 3 447,91 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 9 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 1698, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, darbo sutartimi šalys susitarė, kad darbuotojas atlygina darbdavei padarytą turtinę ir neturtinę žalą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nustatyta tvarka (darbo sutarties 8.5 punktas). Nurodė, kad atsakovas vykdydamas darbo funkcijas ir vairuodamas įmonei priklausantį vilkiką Volvo, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – vilkikas) su prikabinta priekaba Van Hool, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančia Lanfer Transporte GmbH & Co.KG, (toliau – priekaba) (toliau kartu – transporto priemonė), 2021 m. balandžio 16 d. Vokietijoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu, be kita ko, buvo sugadinta priekaba, eismo įvykį tyrusiai Vokietijos policijai atsakovas pripažino savo kaltę. Teigė, kad priekabai buvo padaryta 3 447,91 Eur turtinė žala, kurią sudaro priekabos dalinis remontas pagal 2021 m. balandžio 22 d. Truck Center Hollenstedt GmbH & Co.KG sąskaitą Nr. 2506562 (1 959,90 Eur) bei likusio remonto kaštai ir Dekra eksperto paslaugos pagal 2021 m. gegužės 7 d. Lanfer Transporte GmbH & Co.KG sąskaitą Nr. 20210303 (1 488,01 Eur); dėl priekabos sugadinimo nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą įmonė atlygino 2021 m. gegužės 13 d. ir 2021 m. birželio 25 d. mokėjimo pavedimais. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į Vokietijos policijos pažymoje nurodytas eismo įvykio aplinkybes, t. y. jog atsakovas staiga pakeitė eismo juostą į kairę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, yra pagrindas konstatuoti atsakovo didelį neatsargumą, kadangi eismo įvykio atsakovas galėjo išvengti pažiūrėjęs į vairuotojo pusėje esantį galinio vaizdo veidrodį ir pamatęs (nes eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu), jog iš paskos važiuoja automobilis, kuriam bus sudaryta kliūtis. Nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (kelių eismo taisyklių pažeidimo) buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu sugadintas trečiajam asmeniui priklausantis turtas (priekaba) ir padaryta 3 447,91 Eur turtinė žala, kurią įmonė atlygino, todėl įgijo teisę regreso tvarka iš darbuotojo reikalauti įmonės patirtų nuostolių atlyginimo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad iš karto po eismo įvykio priekaba buvo dalinai suremontuota, kad greičiau vėl galėtų dalyvauti eisme, už remontą apmokėjimą atliko pati ieškovė, o grąžinus priekabą Vokietijos įmonei – priekabos savininkei pastaroji atliko ekspertizę ir nustatė, kad ne viskas buvo suremontuota, už šias paslaugas ieškovė Vokietijos įmonei sumokėjo, ekspertizės išlaidos yra įskaitomos į nuostolius taip pat.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. II, l. 127–129).

Atsakovas paaiškino, kad ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių duomenų apie tai, kokiu pagrindu, kokia apimtimi ir kokiomis sąlygomis ieškovei buvo suteikta teisė naudotis Vokietijos įmonei Lanfer Transporte GmbH & Co.KG priklausančia priekaba, taip pat kartu su ieškiniu nepateikta jokių duomenų apie tai, ar transporto priemonė ir/ar atskirai priekaba buvo drausta ir jeigu taip, kokios apimties (tik privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės ar KASKO) draudimu, kadangi eismo įvykis priskiriamas draudiminių įvykių kategorijai, todėl kyla klausimas dėl galimo draudimo išmokos gavimo. Teigė, kad ieškovė nepaaiškino, kokiu tikslu buvo reikalinga samdyti ekspertą ir atlikti ekspertizę (ir kodėl būtent Dekra įmonėje), todėl nėra aišku, kokiu pagrindu jis turėtų atlyginti šias ieškovės patirtas išlaidas, juolab, kad priekabą pilnai suremontavo įmonė Truck Center Hollenstedt, kurios išrašyta sąskaita taip pat yra grindžiamas ieškinys. Pabrėžė, kad DK 152 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai, tad šiuo atveju svarstytinas tik 1 488,01 Eur dydžio žalos atlyginimo klausimas. Nurodė ir tai, kad kartu su ieškiniu nepateikta jokių duomenų apie išskaitas iš jo darbo užmokesčio, tuo tarpu dėl šio įvykio iš jo darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 1 000 Eur; darbo teisiniai santykiai tarp šalių buvo nutraukti 2021 m. birželio 15 d., tad iki to laiko ieškovė turėjo galimybę padaryti išskaitas iš jam priklausančio darbo užmokesčio, galimai jas ir padarė. Paaiškino, kad savo kaltę dėl kilusio eismo įvykio kategoriškai neigia, kadangi eismo įvykis kilo dėl lengvojo automobilio vairuotojo kaltės – apgadinto automobilio vairuotojas važiavo viršydamas leistiną greitį (važiavo 130 km/h greičiu vietoje leistino 100 km/h), vairuodamas kalbėjo mobiliuoju telefonu, tuo tarpu jis rikiavosi į kitą eismą juostą iš anksto įjungęs posūkio signalą, pažiūrėjęs į veidrodėlį ir įsitikinęs manevro saugumu, lengvojo automobilio vairuotojas dėl per didelio greičio ir neatidumo per vėlai sureagavo į jo manevrą dėl ko ir kilo eismo įvykis. Nurodė, kad jis šias įvykio aplinkybes paaiškino Vokietijos policijos pareigūnams, tačiau pastarieji į jo paaiškinimus nekreipė dėmesio ir įvykį įformino netinkamai. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių jo didelio neatsargumo įrodymų (išskyrus subjektyvų Vokietijos policijos pažymoje nurodytų įvykio aplinkybių vertinimą), dėl ko prašomos priteisti žalos dydis kelia pagrįstų abejonių, be to, nepaneigtos tos aplinkybės, jog ieškovė (arba tikroji priekabos savininkė) dėl minimo eismo įvykio jau yra gavusi draudimo išmoką ir/arba yra padariusi išskaitas iš jo darbo užmokesčio, todėl ieškinys, atsakovo manymu, turtėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad atsakovas Vokietijos policijos sprendimo neskundė, jis buvo netinkamai įformintas dėl kalbos barjero; ekspertizė buvo perteklinis veiksmas, nes buvo vertinami pirmojo autoserviso atlikti veiksmai.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. gruodžio 9 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 1698, pagal kurią atsakovas įmonėje nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. birželio 15 d. (darbo sutartis nutraukta DK 55 straipsnio pagrindu) dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, šalys 2019 m. gruodžio 30 d. buvo sudarę susitarimą dėl darbo sutarties pakeitimo (el. b. apyrašo t. I, l. 32–37), 2021 m. balandžio 16 d. 9.11 val. atsakovui vairuojant jam patikėtą įmonės transporto priemonę Vokietijoje įvyko eismo įvykis, Vokietijos policijos pareigūnai užpildė eismo įvykio protokolą, kuriame nurodyta, kad atsakovas pažeidimą pripažino, paaiškindamas, jog nepamatė kito eismo įvykio dalyvio staiga persirikiuodamas į kairę, dėl ko sukėlė eismo įvykį, eismo įvykio metu buvo apgadinta priekaba (el. b. apyrašo t. I, l. 52–65), dėl 2021 m. balandžio 16 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytų apgadinimų priekabai Truck Center Hollenstedt GmbH & Co.KG buvo atliktas remontas už 1 959,90 Eur (be PVM) sumą, įmonė apmokėjo už šiuos darbus jai išrašytą Truck Center Hollenstedt GmbH & Co.KG sąskaitą Nr. 2506562 (el. b. apyrašo t. I, l. 96–97, 141) bei buvo atliktas remontas ir suteiktos eksperto paslaugos už 1 488,01 Eur (be PVM) sumą, įmonė apmokėjo už šiuos darbus jai išrašytą Lanfer Trsnsporter GmbH & Co.KG sąskaitą Nr. 210303 (el. b. apyrašo t. I, l. 113–114, 145), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą dėl žalos atlyginimo, konstatuodama, jog reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas jos kompetencijai (el. b. apyrašo t. I, l. 171–175).

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pas ieškovę nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. birželio 15 d. dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose, atsakovas 2021 m. balandžio 16 d. vykdydamas savo darbines funkcijas komandiruotės metu Vokietijoje, vairuodamas įmonės jam suteiktą transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį staiga pakeitęs eismo juostą į kairę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu (nepastebėjęs kairiąja eismo juosta važiuojančio automobilio), dėl ko buvo apgadinta priekaba, už jo vairuotą transporto priemonę jis buvo atsakingas – pagal darbo sutarties 8.1 punktą, darbuotojas privalo laikytis teisės aktų reikalavimų, pagal darbo sutarties 8.3 punktą, darbuotojas įsipareigoja dirbti dorai, sąžiningai, užtikrinti aukštą darbo kokybę, kompetentingai ir profesionaliai vykdyti savo pareigas, pagal darbo sutarties 8.4 punktą, darbuotojas supranta, kad darbdavės veiklai keliami itin aukšti krovinių pakrovimo, gabenimo bei iškrovimo saugumo ir kokybės reikalavimai ir patvirtina, kad įsipareigos, kiek priklauso nuo darbuotojo valios ir veiksmų, užkirsti kelią galimam darbdavės nuostolių atsiradimui ir sumažinti darbdavės galimus nuostolius, pagal darbo sutarties 8.5 punktą, darbuotojas įsipareigoja rūpestingai elgtis su darbdavės turtu ir visapusiškai užtikrinti gerą jo būklę, darbuotojas atlygina darbdavei padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Byloje esantys įrodymai – Vokietijos policijos pareigūnų užpildytas eismo įvykio protokolas patvirtinta, kad atsakovas po eismo įvykio pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio bei patvirtina apgadinimus priekabai. Nors atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį jau teigia, kad ne jis buvo kaltas dėl eismo įvykio, tačiau teismas neturi pagrindo nesivadovauti oficialios institucijos – Vokietijos policijos protokolo duomenimis, o teismui teikiamą niekuo nepagrįstą atsakovo poziciją laiko jo gynybine pozicija, siekiant išvengti žalos atlyginimo. Įvertinęs Vokietijos policijos protokolo turinį, teismas sutinka su ieškovės teigimu, kad eismo įvykio atsakovas galėjo išvengti atidžiai ir laiku pažiūrėjęs į veidrodėlį ir pastebėjęs (eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu) iš paskos važiuojantį automobilį, kuriam bus sudaryta kliūtis, jei jis tuo metu keis važiavimo juostą. Dėl atsakovo sukelto eismo įvykio priekaba patyrė apgadinimų, o juos šalinant ieškovė patyrė 3 447,91 Eur nuostolių, ką patvirtina 2021 m. balandžio 22 d. Truck Center Hollenstedt GmbH & Co.KG sąskaita Nr. 2506562 (1 959,90 Eur) bei 2021 m. gegužės 7 d. Lanfer Transporte GmbH & Co.KG sąskaita Nr. 20210303 (1 488,01 Eur) bei jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį kėlė abejones dėl eksperto Dekra pasirinkimo ir jo paslaugų būtinybės, tačiau atsakovas negali įtakoti aplinkybės, kokias paslaugas reikia rinktis remontui atlikti ir jo būtinumui fiksuoti, tuo labiau, šiuo atveju atlikus pirminį priekabos remontą tam, kad transporto priemonę būtų galima eksploatuoti toliau eisme, eksperto nustatyti likę remonto kaštai parodė pilną žalos sumą (el. b. apyrašo t. I, l. 114–121), taigi, abejonės dėl remonto būtinumo ir pasirinktų paslaugų kiekio teismui nekyla. Tuo labiau, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, Dekra paslaugas teismas laiko protingomis išlaidomis, tuo labiau, jei atsakovas nebūtų sukėlęs eismo įvykio, priekabai iš viso jokia žala nebūtų kilusi, todėl nebūtų reikėję nei jos remontuoti, nei vertinti padarytą žalą. Taipogi atsakovas kėlė klausimą dėl draudimo išmokos gavimo, tačiau ieškovės pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta tik priekaba ir priekaba kasko draudimu drausta nebuvo, todėl draudimo išmoka gauta taip pat nebuvo (el. b. apyrašo t. II, l. 157). Kartu pastebėtina ir tai, kad atsakovo keliamą abejonę dėl galimai ieškovės padarytos išskaitos žalai atlyginti jau įsiteisėjusiu 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra paneigusi Darbo ginčų komisija, kuri įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad jokios išskaitos iš darbuotojui priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų nebuvo darytos (el. b. apyrašo t. II, l. 160–166), taigi, teismas laiko, kad darbdavė išskaitos žalai atlyginti padariusi nebuvo. Kartu teismas pažymi ir tai, kad atsakovo teiginys, jog nėra aišku, kokiu pagrindu ir sąlygomis ieškovė naudojosi Vokietijos įmonei priklausančia priekaba (parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas paaiškino, kad priekaba buvo naudotasi sutarties pagrindu, todėl ieškovė buvo atsakinga už tokio turto išsaugojimą ir grąžinimą tokios būklės kokios gavo, o atsakovas padarė priekabai žalą, todėl ieškovė atlygino žalą priekabos savininkei Vokietijos įmonei), bylos išsprendimui jokios reikšmės neturi, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vairuotojas, vairuodamas jam patikėtas transporto priemones nepakankamai atidžiai, kaip to reikalaujama iš vairuotojo, pats sau prisiima galinčių kilti padarinių riziką. Pažymėtina, kad neteisėta veika suprantama kaip darbo pareigų nevykdymas arba jų vykdymas netinkamai. Darbuotojas yra įpareigotas tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl jo aplaidumas darbe gali būti pripažįstamas neteisėta veika. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-619/2015).

Pabrėžtina, kad atsakovas – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas yra vairuotojas profesionalas, todėl jis privalo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, gerai valdyti automobilį bei mokėti pasirinkti saugiausią važiavimo trajektoriją, jis turi būti atidus ir dėmesingas, kadangi vairuotojas privalo užtikrinti jam patikėtos transporto priemonės, vežamų krovinių, kito jam perduoto įmonės turto išsaugojimą. Šiuo gi atveju, atsakovas jokių aktyvių ir savalaikių veiksmų tam, kad užtikrintų tinkamą savo darbo pareigų atlikimą (tinkamą, atidų ir saugų transporto priemonės valdymą), neatliko, elgėsi aplaidžiai, ko pasekoje dėl tokių atsakovo veiksmų įmonė patyrė žalą. Taigi, atsakovas žalą įmonei padarė savo kaltais veiksmais, darbdavės kaltė nenustatyta.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovas vairavo transporto priemonę būdamas nepakankamai atidus ir rūpestingas, staiga pakeitė eismo juostą į kairę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, jo, kaip profesionalaus vairuotojo, veiksmai kvalifikuotini kaip jo didelis neatsargumas, dėl ko ir kilo žala. Byloje nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos.

Taigi, nustačius darbuotojo didelį neatsargumą, turi būti vadovaujamasi DK 153 straipsnio 1 dalimi, sudarančia pagrindą priteisti ne daugiau kaip 6 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžius turtinei žalai atlyginti. Įmonės pateikta darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio pažyma (el. b. apyrašo t. II, l. 99) patvirtina, kad darbuotojo 1 mėnesio vidutinis darbo užmokestis 1 046,25 Eur, įmonė siekia iš viso 3 447,91 Eur žalos atlyginimo, t. y. nepilnai 4 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimo, kas atitinka DK 153 straipsnio nuostatas pagal nustatytas aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo iniciatyva būtų atlyginęs žalos dydį pilnai ar iš dalies. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ar aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 3 447,91 Eur žalos atlyginimą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 3 447,91 Eur žalos atlyginimas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.

Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: sumokėtas 78 Eur žyminis mokestis (el. b. apyrašo t. I, l. 13), 1 815 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 300 Eur išlaidos vertimams (el. b. apyrašo t. II, l. 102–107). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 2 193 Eur (78 Eur + 1 815 Eur + 300 Eur) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrologistika“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrologistika“ (įmonės kodas 300040364) iš atsakovo D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 447,91 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir devyniasdešimt vieno euro cento) žalos atlyginimą, 2 193 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

 Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                          Ieva Stanislovaitienė