Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [II-257-606-2013].docx
Bylos nr.: II-257-606/2013
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Klaipëdos miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 191008577 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP byloje
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Administracinių teisės pažeidimų bylų procesas
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Skundas

              Administracinė byla Nr. II-257-606/2013

(Proceso Nr. 4-06-3-04685-2013-2)

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.; 63.

(S)

 

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 17 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam D. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, skundą dėl 2013-10-21 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-3067416-13,

 

n u s t a t ė :

 

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 2013-10-21 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-3067416-13 paskyrė D. G. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą 500,00 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 (2) straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, t.y. už tai, kad jis 2013-10-13, 17.45 val., automobiliu V. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Priestočio g. įvažiavo į Mokyklos g. važiuodamas 17.45 val. pirmą kartą nerodydamas įspėjamųjų šviesos posūkio signalų persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą, po to aplenkęs kitą transporto priemonę vėl staigiai grįžo į pirmą eismo juostą nerodydamas privalomųjų posūkio signalų, aplenkęs tris transporto priemones vėl grįžo į antrą eismo juostą nerodydamas posūkio signalų, kai jau privažiavo Šilutės pl. Tilžės g. žiedinę sankryžą įvažiavo į pirmą juostą ir taip vairuotojas ties Šilutės pl. 2 namu dar kartą staigiai persirikiavo į antrą eismo juostą, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje taip priversdamas staigiai stabdyti antroje eismo juostoje važiuojančią transporto priemonę. Taip pat vairavo transporto priemonę, kuriuos  priekinio stiklo šviesos laidumas mažesnis nei numato Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių reikalavimo 616 kodu pažymėtas reikalavimas, neturėdamas Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo (b.l. 9).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą dėl šio nutarimo, kuriame nurodė, kad su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu nesutinka, prašo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 (2) straipsnio 1 dalyje nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties bei atsižvelgti į nustatytas bylos aplinkybes ir pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą, paskirti nuobaudą, atitinkančią padarytą pažeidimą. Nurodo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo  nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Gretima juosta pralenktų automobilių užfiksavimas negali būti vertinamas kaip pažeidimas, nes  gretima juosta automobiliai važiavo lėčiau, o pirmąja juosta aplenkus transporto priemonę, kitų priekyje važiuojančių automobilių iš viso nebuvo. Įvykio dieną didžiąją kelio dalį važiavo pirmąja kelio juosta, nes kelias buvo apytuštis ir didelio poreikio lenkti  automobilių nebuvo. Iš 2013-10-21 nutarimo neaišku, apie kokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, kurie būtų priskirtini pavojingo ir chuliganiško vairavimo sąvokoms, taip pat sukėlusius pavojingą situaciją, eina kalba. Be to, kyla pagrįstų abejonių dėl Kelių eismo taisyklių nurodytų kai kurių punktų pažeidimų. Mano, kad nutarime išvardintos tam tikros nustatytos aplinkybės buvo netinkamai įvardintos kaip baustinos, kas savo ruožtu turėjo esminės įtakos tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką (b.l. 3-5).

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad D. G. padarė grubų administracinį teisės pažeidimą, visi surinkti įrodymai pateikti administracinėje byloje, administracinė nuobauda yra paskirta tinkamai, atsižvelgiant į administracinių teisės pažeidimų aplinkybes, pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (b. l. 23-24).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G. teismui pateiktą skundą dėl jo atžvilgiu 2013-10-21 surašyto administracinio teisės pažeidimo nutarimo prašė tenkinti ir paaiškino, jog, vairuodamas automobilį, jis iš tiesų gal 3-4 kartus iš vienos eismo juostos persirikiavo į kitą, pripažino, jog, persirikiuodamas kai kuriais atvejais nerodė posūkio signalų, tačiau nurodė, jog staigiai ir tiek kartų, kaip nurodo policijos pareigūnai, nemanevravo ir kitų transporto priemonių staigiai nelenkė. Tuo pačiu nurodė, jog  sutinka, kad jo automobilis yra tamsintais stiklais.

Liudytoja R. R., patvirtindama tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad tarnybiniu policijos automobiliu patruliuojant Klaipėdos m., tai yra stovint Priestočio g., ties geležinkeliu, jie pastebėję pavojingai vairuojamą transporto priemonę, ko pasėkoje, siekiant transporto priemonę sustabdyti, pradėję važiuoti jai iš paskos. Liudytoja nurodė, jog sekant transporto priemonei iš paskos, jie su kolega stebėję, kaip  sekamos transporto priemonės vairuotojas iš vienos eismo juostos į kitą manevruoja ir persirikiuoja staiga, nerodydamas posūkio signalo, ties pėsčiųjų perėja, vėlgi manevruodamas be posūkio signalo ir staiga, iš paskos važiavusios transporto priemonės vairuotoją privertė stabdyti irgi staiga.  Liudytoja patikino, jog pažeidėjo vairuojama transporto priemonė manevravo ir pažeidžiant kelių eismo taisykles iš vienos eismo juostos į kitą persirikiavo tikrai ne du, ar tris kartus, o visą kelią, iki kol buvo sustabdytas, taigi vienareikšmiai - daugiau. Liudytoja patvirtino, kad vairuotojas manevravo sukeldamas akivaizdų pavojų eismo saugumui ir jo dalyviams, akivaizdžiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles. Liudytoja patvirtino ir tai, jog tarnybiniu automobiliu paskui transporto priemonę važiavo nuo Priestočio g. iki pat Debreceno g., ir pabrėžė, kad būtent dėl staigaus ir greito vairuotojo manevravimo, ir tuo pačiu dėl eismo intensyvumo vairuotojo jie negalėjo saugiai sustabdyti tokį pakankamą atstumą. Parodė, jog sustabdytas vairuotojas su pažeidimu sutiko (b. l. 33).

Iš 2013-10-13 Klaipėdos apskrities VPK  Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyresniosios patrulės R. R. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad D. G. pavojingai vairavo transporto priemonę, vienu metu padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, kurie sukėlė grėsmę eismo saugumui. Vairuodamas iš Priestočio g. įvažiavo į Mokyklos g. važiuodamas pirmą kartą nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą, po to aplenkęs kitą transporto priemonę vėl staigiai grįžo į pirmą eismo juostą, nerodydamas privalomųjų įspėjamųjų posūkio signalų, aplenkęs tris transporto priemones vėl grįžo į antrą eismo juostą, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų. Kai privažiavo Šilutės pl. ir Tilžės žiedinę sankryžą įvažiavo į pirmą eismo juostą ir taip vairuotojas ties Šilutės pl. 2 namu dar kartą staigiai persirikiavo į antrą eismo juostą, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, taip priversdamas staigiai stabdyti antroje eismo juostoje važiuojančią transporto priemonę. Taip pat vairavo transporto priemonę, kurios priekinio stiklo šviesos laidumas mažesnis, nei numato Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių reikalavimo 616 kodu pažymėtas reikalavimas, neturėdamas Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo (b.l. 12).

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam D. G. administracinė nuobauda buvo paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 (2) straipsnio 1 dalyje ir  123 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 (2) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G. nesutinka, kad jis padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 (2) straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G., ginčydamas jo atžvilgiu surašytą administracinio teisės pažeidimo nutarimą, nurodo, kad staigiai nemanevravo, kitų transporto priemonių staigiai taipogi nelenkė, posūkio signalo nerodė gal tik tris, keturis kartus. Šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai vertintini kritiškai tik kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės, be to, atmestini kaip akivaizdžiai prieštaraujantys faktinėms nustatytoms bylos aplinkybėms. 

Bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog teisminio nagrinėjimo metu liudytoja R. R. atkreiptina kategoriškai, vienareikšmiai ir ne kartą nurodė, jog D. G. manevravo sukeldamas akivaizdų pavojų eismo saugumui ir jo dalyviams, akivaizdžiai pažeisdamas, ne kartą, paeiliui ir kelias eismo saugumo taisykles, tai yra manevravo ir iš vienos eismo juostos į kitą rikiavosi staigiai, nerodydamas posūkio signalų, ir tokiu būdu manevravo visą atstumą nuo Priestočio gatvės iki Debreceno gatvės, kuomet buvo sustabdytas, ir taip manevravo netgi prieš pėsčiųjų perėją, priversdamas staiga stabdyti ir iš paskos važiavusią transporto priemonę. Netikėti, abejoti ar nesiremti minėtos liudytojos, kuri pažymėtina įvykį stebėjo ir tokiu būdu aplinkybes fiksavo betarpiškai, parodymais teismas jokio objektyvaus ir pagrįsto pagrindo neturi. Ir pirmiausia tokią išvadą logiškai ir pagrįstai suponuoja, tai, jog liudytojos R. R. parodymai, kaip bylos medžiaga nustatyta, yra nuoseklūs, ir savo esme visiškai identiški 2013-10-13 tarnybiniame pranešime (b. l. 12) policijos pareigūnės R. R. nurodytoms aplinkybėms, patvirtinančioms D. G. pavojingą vairavimą, sukėlusį grėsmę eismo saugumui, taip pat ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotoms aplinkybėms (b. l. 10). Kreiptinas dėmesys, jog liudytojos tarnybinis pranešimas surašytas 2013 m. spalio 13 d., taigi pažeidimo padarymo dieną. Laikytina, jog tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės visiškai atitinka realias įvykio aplinkybes.  Teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusios policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Aplinkybių, kurios leistų manyti apie liudytojos - policijos pareigūnės suinteresuotumą, šališkumą pažeidėjo atžvilgiu, byloje nėra. Juolab, pažymėtina, kad liudytoja teisminio nagrinėjimo metu apklausta būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu pažeidėjas pareigos sakyti tiesą nėra saistomas.

D. G., ginčydamas jam inkriminuojamus administracinės teisės pažeidimus, nurodo, jog, nerodydamas posūkio signalo, jis manevravo gal tik tris, keturis kartus. Šie pažeidėjo argumentai pastarojo kaltės ne tik neeliminuoja, bet dargi, akivaizdžiai byloja padarius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie, pabrėžtina, traktuotini kaip grubūs ir šiurkštūs. Neabejotinus kelių eismo taisyklių pažeidimus, jų mąstą, pavojingumą, šiurkštumą byloja atstumas nuo Priestočio gatvės, kuomet D. G. pradėtas stebėti, iki Debreceno gatvės, kuomet D. G. buvęs sustabdytas. Šiuo atveju akcentuotini ir liudytojos R. R. teisminio nagrinėjimo metu išsakyti paaiškinimai, jog, saugiai, nesukeliant pavojaus eismo saugumui, pažeidėjo tokį atstumą jie negalėję sustabdyti būtent dėl pastarojo staigaus, greito manevravimo, ir tuo pačiu intensyvaus eismo. Išdėstytų aplinkybių visuma logiškai ir pagrįstai suponuoja D. G. pažeidus, vienu metu ir paeiliui kelių eismo saugumo taisykles ir pažeidus jas šiurkščiai, keliant neabejotiną grėsmę eismo saugumui.

Kreiptinas dėmesys, kad D. G. įvykio dieną policijos pareigūnų sustabdytas su pažeidimais sutiko (b. l. 11). Maža to, iš 2013-10-21 nutarimo matyti, kad D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą (b. l. 9).

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad D. G. vairuodamas automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, nerodė posūkių šviesos signalo, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė kitiems eismo dalyviams, nerodė posūkio šviesos signalų persirikiuodamas nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje taip priversdamas kitą automobilį staigiai stabdyti. Tokie D. G. veiksmai vertintini kaip chuliganiškas vairavimas, nes tokiais savo veiksmais D. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 88, 106 punktų reikalavimus, kėlė grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių saugumui.

Pažymėtina, kad D. G. pažeidimas ir tuo sukeltas pavojus eismo saugumui pasireiškė pavojingu manevravimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių D. G. kaltę padarius inkriminuotą pažeidimą, o aplinkybė, jog pareigūnai nenurodė konkrečiai kur pažeidėjas nerodė posūkio signalo, nepaneigia byloje nustatytos D. G. kaltę patvirtinančios įrodymų visumos.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis), sutinka, kad D. G. padarė jam inkriminuotą administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 (2) straipsnio 1 dalyje. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes  bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Paskirta D. G. administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 302 straipsnių reikalavimų, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – D. G. yra baustas administracine tvarka, ne kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę, atitinkanti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro priimtas nutarimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 (2) straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatyta nuobauda, todėl tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a :

 

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. skundo ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-10-21 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-3067416-13 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu  Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                           Edita Lapinskienė


Paminėta tekste:
  • ATPK 301 str. Nutarimo panaikinimo nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą pasekmės