Civilinė byla Nr. e2-699-937/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13508-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.2.; 2.2.2.3.1.10
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja,
sekretoriaujant Nijolei Aleksandrovič,
dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui M. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B., A. K. ir D. Ž. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Šeškinė“ dėl ieškovų narystės pripažinimo ir juridinio asmens valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovai V. B., A. K. ir D. Ž. kreipėsi į teismą ir 2019-09-19 patikslintu ieškiniu prašė pripažinti juos sodininkų bendrijos „Šeškinė“ nariais, pripažinti negaliojančiais sodininkų bendrijos „Šeškinė“ 2019-05-11 visuotinio susirinkimo nutarimus bei priteisti iš bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodo, kad sodininkų bendrija „Šeškinė“ vienija 288 sodininkus turinčius sklypus Vilniaus m. Šeškinės sodų g. ir Kolektyvo g. pietinėje dalyje. Nurodo, kad jie yra sklypų savininkai ir nariai atitinkamai nuo 2003 m., 2015 m. ir 2015 m. Ieškovai ginčija 2019-05-11 visuotinio susirinkimo nutarimus, kuriais, be kita ko, nutarta likviduoti minėtą bendriją. Ieškovai nurodo, kad 2019-05-11 vykęs SB „Šeškinė“ visuotinis susirinkimas vyko grubiai pažeidžiant LR Sodininkų bendrijų įstatymą, taip pat susirinkime atsakovai pateikė tikrovės neatitinkantį SB „Šeškinė“ narių sąrašą. Ieškovai teigia, kad 2019-05-11 SB „Šeškinė“ visuotinis susirinkimas yra sušauktas neteisėtai ir negalėjo vykti, kadangi jame nebuvo kvorumo, ką patviritna šios aplinkybės: a) apie susirinkimą nebuvo paskelbta jokiame dienraštyje. Apie susirinkimą buvo paskelbta tik laikraštyje „Valstiečių žinios“, kuris nėra vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių ir apskritai nėra dienraštis; b) dienraštis yra laikraštis, išeinantis ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę. Pagal paties „Valstiečių laikraštis“ skelbiamą informaciją šis laikraštis yra savaitraštis, o ne dienraštis (SBĮ 16 str. 3 d.); c) niekur nebuvo paskelbti nutarimų projektai, nebuvo paaiškinta, kaip su jais susipažinti (SBĮ 16 str. 3 d.); d) nei prieš susirinkimą, ne jo metu nebuvo pateiktos privalomos ataskaitos (finansinė atskaitomybė, valdybos ataskaita (SBĮ 16 str. 3 d.). Ieškovai nurodo, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 12 d. bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, taip pat sprendimai, priimami balsuojant raštu nesušaukus susirinkimo, yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip 2/3 bendrijos narių. Pasak ieškovų, 2019-05-11 susirinkime tiek narių nedalyvavo ir nebalsavo. Pagal bendrijos dokumentus joje yra 288 nariai, tačiau susirinkime dalyvavo tik 47 asmenys, kurių dalis nėra nariai, todėl susirinkimas turėjo būti paskelbtas neįvykusiu ir turėjo būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Ieškovai, sužinoję apie 2019-05-11 susirinkimą, bandė jame dalyvauti, tačiau jiems buvo neleista pasisakyti, neleista balsuoti, buvo atsisakyta pateikti bendrijos narių sąrašą. Ieškovai teigia, kad 2019-05-11 SB „Šeškinė“ visuotinis susirinkimas yra sušauktas neteisėtai ir negalėjo vykti dėl pateikto SB „Šeškinė“ narių sąrašo klaidingumo. Bendrijos valdyba pateikė 2019-05-11 susirinkimui tikrovės neatitinkantį, visiškai nepagrįstą ir galimai suklastotą narių sąrašą, kuriame nurodyti 56 nariai (sąraše nurodyti 57, tačiau vieno asmens pavardė kartojasi du kartus). SB „Šeškinė“ valdybos 2019-05-11 susirinkimui pateiktame sąraše nėra įtrauktų asmenų, kurie yra buvę SB „Šeškinė“ steigėjais ir nariais nuo SB „Šeškinė“ įsteigimo (pvz. F. O.), ir asmenys, kurie tapo nariais vėliau ir mokėjo nario mokesčius (pvz. ieškovas V. B.). Istoriniuose SB „Šeškinė“ dokumentuose nurodomas SB „Šeškinė“ narių skaičius yra 288 nariai ar žymiai didesnis nei 57 nariai: 1) 2004-05-29 visuotinio susirinkimo protokole nurodyta, kad bendrijoje yra 284 nariai, 2) 2008-06-07 protokole nurodyta, kad bendrijoje yra 288 nariai (iš jų 140 dalyvavo susirinkime), 3) 2005-05-21 ir 2011-05-07 SB „Šeškinė“ pakartotiniuose visuotinuose susirinkimuose bendras narių skaičius nenurodytas, tačiau dalyvavo atitinkamai 107 ir 99 nariai, 4) 2012-04-16 ieškinyje dėl skolos prieš SB „Šeškinė“ narę F. O. yra įvardijami 288 nariai, 5) Iš teismo sprendimų prieš F. O. išplaukia, kad F. O. yra SB „Šeškinė“ narė, tačiau ji neįtraukta į 2019-05-11 susirinkimui pateiktą narių sąrašą, 6) Iš byloje pateiktų knygų matyti, kad narių yra žymiai daugiau nei 57, 7) nėra jokių sprendimų apie narių pašalinimą (pagal SB „Šeškinė“ įstatų 35.2 punktą tai yra visuotinio narių susirinkimo kompetencija). Pasak ieškovų, susirinkimas organizuotas ir vestas visiškai netinkamai, grubiai pažeidžiant įstatymų reikalavimus, ką patviritna ir garso įrašai, o po susirinkimo buvo piktybiškai atsisakyta pateikti susirinkimo protokolą. Dėl narystės nurodo, kad pagal SB „Šeškinė“ galiojusią tvarką prašymai dėl narystės buvo teikiami ir priimami žodžiu. Bendrijos pirmininkas A. V. pats asmeniškai priiminėjo tokius prašymus ir rinko stojamuosius bei nario mokesčius grynais pinigais, daugeliu atvejų nepateikdamas jokių gavimo kvitų. Ieškovų prašymai dėl narystės buvo pateikti žodžiu ir pagal A. V. tuo metu pateiktus paaiškinimus buvo patenkinti. Jų pateikimą ir patenkinimą patvirtina tai, kad: 1) A. V. pats nurodė juos nariais istoriniuose dokumentuose; 2) A. V. asmeniškai rinko mokesčius grynais pinigais; 3) kai kuriems nariams buvo išduota sodininko knygelė; 4) kai kuriems nariams A. V. asmeniškai buvo atsiųsta informacija stojamųjų ir nario mokesčių mokėjimui; 5) ieškovai faktiškai mokėjo stojamuosius ir/ar nario mokesčius ir dalyvavo bendrijos veikloje; 6) dauguma iš 56 asmenų nurodytų 2019-05-11 sąraše taip pat nėra pateikę jokių raštiškų prašymų priimti į bendrijos narius; 7) daugybė bendrijos originalių steigėjų nėra įtraukti į 2019-05-11 sąrašą; 8) kada ir kokiu pagrindu ieškovai ir šimtai kitų narių buvo pašalinti iš bendrijos ieškovams nėra žinoma kaip minėta, pagal bendrijos įstatų 35.2 punktą tai yra visuotinio narių susirinkimo kompetencija, todėl turėtų būti visuotinių susirinkimų protokolai. Ieškovų teigimu, atsakovų pateikti dideli neatitikimai dokumentuose dėl SB Šeškinė narių skaičiaus kelia pagrįstų abejonių, kad 2019-05-11 susirinkimui pateiktas SB Šeškinė narių sąrašas yra sąmoningai suklastotas, kas suponuoja nusikalstamos veikos padarymą ir viešo intereso gynimo imperatyvą. Ieškovai nurodo, kad SB „Šeškinė“ yra viešasis juridinis asmuo, siekiantis viešų tikslų, todėl ginče sprendžiamas klausimas būtent dėl viešo intereso, liečiančio didelį kiekį asmenų. Nurodoma, kad daugiau nei 240 asmenų interesus liečiantis klausimas yra viešo intereso klausimas, kai teismas privalo vadovautis CPK 179 str. 2 d. ir aktyviai rinkti įrodymus bei aiškintis situaciją ir pats savo iniciatyva, tame tarpe išreikalauti visus įrodymus iš atsakovų.
Atsakovas sodininkų bendrija „Šeškinė“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad iš ieškovų tik vienas D. Ž. yra bendrijos narys, o V. B. ir A. K. nėra bendrijos nariai. Teigia, kad 2019-05-11 visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo organizuotas laikantis įstatymų ir bendrijos įstatų reikalavimų. 2019-04-26 skelbimas apie susirinkimą ir jo dienotvarkę buvo pakabintas bendrijos skelbimų lentoje, 2019-04-27 skelbimas buvo paskelbtas Valstiečių laikraštyje. Susirinkime dalyvavo 47 bendrijos nariai, kas sudaro 2/3 visų bendrijos narių skaičiaus ir susirinkimo nutarimai buvo priimti absoliučia balsų dauguma. Nurodo, kad bendrijos pirmininkas A. V. kiekvienais metais visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose pateikdavo finansinę ir bendrijos revizijos ataskaitas. Nurodo, kad 2019-02-25 pateiktas ieškovų prašymas dėl visuotinio susirinkimo buvo pasirašytas dviejų bendrijos narių ir 19 asmenų, kurie nebuvo bendrijos nariais, todėl toks prašymas buvo nepriimtas.
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Ieškinys tenkintinas iš dalies, bylos dalis nutrauktina.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2019-05-11 vyko sodų bendrijos „Šeškinė“ visuotinis susirinkimas, kurio metu buvo svarstomi ir priimti nutarimai dėl valdybos, revizijos komisijos ataskaitų tvirtinimo, 2018 m. pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimo, bendrijos likvidavimo, likvidatoriaus paskyrimo. Iš protokolo matyti, kad jame dalyvavo 47 bendrijos nariai, kas sudaro 84 proc. visų bendrijos narių (1 t., 113-114 b.l.). Šis 2019-05-11 sodų bendrijos „Šeškinė“ protokolas pateiktas kartu su atsakovo 2019-06-07 atsiliepimu.
Į bylą pateiktas informacinis pranešimas sodų bendrijos „Šeškinė“ sodininkų dėmesiui (dėl 2019-05-01 susirinkimo) (1 t., 110 b.l.), taip pat 2019-04-27 Valstiečių laikraščio ištrauka su skelbimu apie 2019-05-11 susirinkimą (1 t., 111 b.l.).
Ieškovai, patikslinę ieškinio reikalavimus, ieškiniu ginčija sodų bendrijos „Šeškinė“ 2019-05-11 susirinkime priimtus nutarimus ir prašo pripažinti juos bendrijos nariais. Atsakovas su reikalavimu dėl 2019-05-11 susirinkime priimtų nutarimų nesutinka, atsiliepimu pripažįsta, kad tik D. Ž. yra bendrijos narys.
Pagal Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.
Nagrinėjamu atveju skundžiami 2019-05-11 susirinkime priimti nutarimai, ieškinys teismui pateiktas 2019-05-03, kai ieškovai dar tik įtarė apie tokį susirinkimą, vėliau, sužinoję apie įvykusį susirinkimą, 2019-05-15 tikslino ieškinio reikalavimus, ginčydami 2019-05-11 susirinkimo nutarimus, tad teismas laiko, kad 3 mėnesių terminas apskųsti nutarimus nėra praleistas.
Remiantis Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalimi, ginčyti 2019-05-11 susirinkimo nutarimus gali juridinio asmens dalyvis. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo pripažinti juos sodų bendrijos „Šeškinė“ nariais, dėl ko jie iš esmės ir turėtų teisę skųsti 2019-05-11 susirinkimo nutarimus. Atsakovas pripažįsta, kad tik D. Ž. yra bendrijos narys.
Kaip matyti iš 2000-15-14 bendrijos įstatų 15 punkto, bendrijos nariais tampa žemės sklypų savininkai, nuomininkai, kiti naudotojai, asmenys, priimti į bendrijos narius, pagal 26 punktą – visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl <...> narių pašalinimo iš bendrijos <...> priimami dviejų trečdalių bendrijos narių balsų dauguma.
Kaip matyti iš 2014-11-11 bendrijos įstatų (1 t., 32-41 b.l.) 29 punktą, bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo bendrijos įregistravimo. Pagal įstatų 30 punktą prašymas stoti į bendriją paduodamas bendrijos valdybai, kuri posėdyje svarsto sodininko prašymą dėl priėmimo į bendrijos narius klausimą. Stojantis į bendriją sodininkas privalo sumokėti bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka ir nustatyto dydžio stojamąjį nario mokestį. Priimti į bendriją nariai registruojami sodininkų ir juridinių asmenų registravimo knygoje. Pagal įstatų 33 punktą bendrijos nariui gali būti išduodamas bendrijos nario pažymėjimas (nario bilietas). Narystė bendrijoje pasibaigia narius mirus, netekus nuosavybės ar kitų teisių, išstojus ir bendrijos ar bendrijai jį pašalinus (įstatų 34 p.). Pagal įstatų 38.7 punktą, bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti bendrijos narių šalinimo iš bendrijos klausimus.
Iš pateikto NTR išrašo matyti, kad D. Ž. yra sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas 2015-02-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (1 t., 1-13 b.l.), į bylą pateiktas jo prašymas (be datos) priimti jį į bendrijos narius (bylos priedo 142 b.l.), jis yra įrašytas į sodininkų registracijos knygą (210 eilutė), registre apie sumokėtus nario mokesčius yra duomenys, kad jis 2016-09-26 sumokėjo nario mokestį (300 Eur, 568 eilutė). Įvertinus šiuo duomenis, taip pat tai, kad atsakovas ieškinio dalį dėl D. Ž. narystės pripažįsta, ieškinio reikalavimas yra tenkintinas ir D. Ž. pripažintinas sodų bendrijos „Šeškinė“ nariu.
Iš pateikto NTR išrašo matyti, kad V. B. yra 159 sklypo savininku 2003-06-18 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (1 t., 14 b.l.), jis yra įrašytas į sodininkų registracijos knygą (224 eilutė, 2 t., 38 b.l.), į bylą pateikta jam išduotas sodininkų bendrijos nario bilietas su sodų bendrijos „Šeškinė“ spaudu, šis bilietas patvirtina, kad jis į bendrijos narius yra priimtas 2003 m., 2003 m. sumokėjo 150 Lt (2 t., 14-15 b.l.), 2013-07-11 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad jis bendrijai sumokėjo 100 Lt nario mokestį už 2013 metus (2 t., 17 b.l.), registre apie sumokėtus nario mokesčius yra duomenys, kad jis 2014-11-27 sumokėjo nario mokestį (100 Lt, 287 įrašas/eilutė, 2 t., 54 b.l.), tai patvirtina ir 2014-11-27 pinigų priėmimo kvitas (2 t., 19 b.l.), 2015-12-17 sumokėjo 30 Eur nario mokestį (eilutė 465), 2016-12-21, 2017-10-24, 2018-12-15– 30 Eur nario mokestį (618, 702, 479 eilutės).
2019-12-04 rašytiniuose paaiškinimuose (4 t., 1-3 b.l.) atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovų pateikiami įrodymai dėl neva mokėtų nario mokesčių yra tik neatidus ir raštvedybos stokos rezultatas, o ne narystės atsakovo veikloje įrodymas. Atsakovas pateikė 2015-05-09 bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolą, pagal kurį nepriklausomai nuo to, asmuo yra narys ar ne, jis privalo mokėti 30 mokestį, nurodė, kad tai, jog rinkliava pagal šį sprendimą buvo vadinama nario mokesčiu, yra tik raštvedybos stoka. Tai nebuvo tikrasis operacijos pavadinimas, tačiau esmės tai nekeičia ir nesuteikia asmeniui teisės įgyti atsakovo nario teisių ir pareigų.
Iš pateikto 2015-05-09 sodų bendrijos „Šeškinė“ pakartotinio visuotinio susirinkimo, kuriame dalyvavo 12 narių, protokolo matyti, kad jo 5 punktu „siekiant supaprastinti bendrijos pinigų apskaitą, nustatytas 30 Eur dydžio bendrijos nario metinis mokestis ir ne bendrijos nario metinis mokestis bendrijai“.
Pažymėtina, kad pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 1 punktą bendrijos nario mokestis – sodininkų bendrijos narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta sodininkų bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti, o pagal 9 punktą - tiksliniai įnašai – sodininkų bendrijos narių susirinkimo patvirtinti įnašai, skirti bendrojo naudojimo objektams sukurti ar pagerinti ir kitiems numatytiems projektams įgyvendinti.
Nagrinėjamu atveju pateiktas 2015-05-09 sodų bendrijos „Šeškinė“ pakartotinio visuotinio susirinkimo nutarimas patvirtina, kad aukščiau minėti mokesčiai, įnašai suvienodinami iki „nario mokesčio“ sąvokos.
Kasacinis teismas, plėtodamas savo praktiką dėl šių asmenų pareigų, pažymėjo, kad pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį šioje teisės normoje nurodyti asmenys, įskaitant ir tuos, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas, kurių pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės turinys, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 45–46 punktai). Nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.), todėl jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 14 punktas).
Tikslus bendraturčių įmokų įvardijimas ir atsiskaitymas už jų panaudojimą reikšmingas visiems bendraturčiams, jų bendrų lėšų, kaip sudėtinės sklypų savininkų bendrosios nuosavybės dalies, panaudojimo kontrolei. Už avansu surinktų lėšų panaudojimą, jų likutį turi būti atsiskaitoma su visais bendraturčiais, nepriklausomai nuo jų narystės sodininkų bendrijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, 21 punktas).
Nors nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad mokestį bendrijai mokėjo visi sklypų savininkai, tačiau ne narių mokėtas mokestis turėjo kitą paskirtį, įvertinus, kad į bylą nepateikti dokumentai, kurių pagrindu ne nariai galėjo mokėti bendrijai pinigus ir už kokias konkrečias paslaugas ar bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu.
Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo spręsti, kad į sodininkų registravimo knygą įrašytas ir mokesčius mokėjęs ieškovas V. B. mokėjo ne nario, o kitokius mokesčius. Pažymėtina, kad nutarimas palengvinti mokesčių apskaitą priimtas tik 2015-05-09, tačiau į bylą pateikti duomenys, kad dar iki šios dienos iš V. B. priimti pinigai buvo užfiksuoti kaip nario mokestis.
Įvertinus, kad V. B. yra įrašytas į sodininkų registracijos knygą, jam išduotas sodininkų bendrijos nario bilietas, jis mokėjo nario mokesčius, nesant duomenų apie jo išstojimą ar pašalinimą iš bendrijos, ieškinio reikalavimas yra tenkintinas ir V. B. pripažintinas sodų bendrijos „Šeškinė“ nariu.
Iš pateikto NTR išrašo matyti, kad A. K. ir V. G. yra sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai 2015-07-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (1 t., 10 b.l.).
Pagal sodininkų bendrijos įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį, bendrijos nariu gali būti mėgėjų sodo teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas. Jeigu mėgėjų sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo keli fiziniai asmenys (sodininkai), bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų.
Ieškovų atstovas dėl V. B. ir A. K. narystės abstrakčiai nurodė, kad jų narystę patvirtina nario knygelės, nario mokesčio mokėjimo kvitai, sodininkų apskaitos dokumentai, sąskaitų žurnalas, rodantis nario mokesčio mokėjimus. Teismas pažymi, kad į bylą nepateikti duomenys, kad A. K. teikė raštišką prašymą bendrijai dėl priėmimo į bendrijos narius, ji nėra užregistruota sodininkų registravimo knygoje, registre apie sumokėtus nario mokesčius taip pat nėra jokių duomenų apie jos įmokas, ieškovė neteikė jokių įrodymų, kad atliko įmokas bendrijai.
Priešingai, nagrinėjamu atveju sklypo bendrasavininkis V. G. yra įrašytas į sodininkų registravimo knygą (2 eilutė). Be to, sodininkų registravimo knygos viršelio kitoje pusėje yra užklijuotas lapas, iš kurio matyti, kad dalies sklypo savininkai prašė bendrijos valdybos pritarti kelio remonto bei asfaltavimo darbams ruože (duomenys neskelbtini), tarp šių savininkų (24 įrašas) yra ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis V. G..
Įvertinus, kad į bylą nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų A. K. narystę sodų bendrijoje, kad byloje nenustatyta faktinė aplinkybė, ar ir kada A. K. teikė žodinį prašymą tapti bendrijos nare, kad nepateikti įrodymai, kad A. K. sumokėjo stojamąjį nario mokestį, kaip tai numato įstatų 30 punktas, kad kitas sklypo bendrasavininkis yra įrašytas į sodininkų registravimo knygą, o bendrijos nariu gali būti tik vienas iš sklypo bendrasavininkų (Sodininkų bendrijos įstatymo 21 str. 1 d.), teismas neturi pagrindo A. K. pripažinti sodų bendrijos „Šeškinė“ nare, todėl šioje dalyje ieškinys yra atmestinas.
Netenkinus ieškovės A. K. reikalavimo pripažinti ją bendrijos nare, teismas sprendžia, kad ji neturėjo teisės ir ginčyti sodų bendrijos „Šeškinė“ 2019-05-11 visuotinio susirinkimo nutarimų, todėl šią aplinkybę nustačius po ieškinio priėmimo, nutrauktina civilinės bylos dalis pagal A. K. reikalavimą pripažinti negaliojančiais sodininkų bendrijos „Šeškinė“ 2019-05-11 visuotinio susirinkimo nutarimus (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 p.).
Byloje kilo ginčas dėl sodų bendrijos „Šeškinė“ narių skaičiaus, tad ir 2019-05-11 susirinkime priimtų nutarimų kvorumo ir sprendimų priėmimo teisėtumo.
Iš sodų bendrijos „Šeškinė“ įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2014-11-11, įstatų 42 punktą bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimu ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvavo daugiau kaip ½ bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne anksčiau kaip 14 kalendorinių dienų gali būti sušauktas pakartotinis susirinkimas <...>. Pagal įstatų 44 punktą bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl nario pašalinimo iš bendrijos, <...> dėl bendrijos likvidavimo priimami kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų.
Į bylą pateikti keli 2019-05-11 susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašai: vienas su 47 dalyvavusiais asmenimis ir jų parašais (el. bylos priedo 66-67 b.l., 2 t., 27-28 b.l.), kitas su 59 dalyvavusiais asmenims be dalyvių parašų (1 t., 112 b.l.).
Iš ginčijamo protokolo, sąrašo su parašais matyti ir atsakovas atsiliepime nurodo, kad susirinkime dalyvavo 47 bendrijos nariai, kas sudaro daugiau kaip 2/3 visų bendrijos narių skaičiaus. Nors 2019-05-11 susirinkimo protokole nurodyta, kad jame dalyvavo 47 bendrijos nariai, kas sudaro 84 proc. visų bendrijos narių, įvertinus šiuos skaičius išeina, kad 2019-05-11 bendrijos narių skaičius buvo 55,9523 (47 nariai*100 proc./84). Jau vien protokole nurodyta proporcija kelia abejonių dėl bendrijos narių skaičiaus, nes neišeina „sveikas“ bendrijos narių skaičius.
Su 2019-12-04 rašytiniais paaiškinimais (4 t., 1-3 b.l.) atsakovo atstovas pateikė balsavimo raštu biuletenius (4 t., 4-15 b.l.), teigdamas, kad 11 balsų buvo atiduoti raštu, tačiau tai nebuvo pažymėta protokole, kad 9 iš dalyvavusių asmenų nėra bendrijos nariai. Teismas pažymi, kad šie balsavimo raštu biuleteniai vertintini kritiškai. Į bylą pateiktas 2019-04-26 informacinis pranešimas apie pranešimo paskelbimą skelbimų lentoje ir 2019-04-27 Valstiečių laikraščio ištrauka, balsavimo raštu biuleteniai, tačiau jie yra pasirašyti 2018-03-18, 2019-01-02, 2019-02-18, 2019-03-21, 2019-03-22, 2019-03-25, 2019-03-29, 2019-04-02, t.y. dar iki tol, kol buvo pranešta apie šaukiamą susirinkimą. Nei informaciniame pranešime, nei skelbime laikraštyje nenurodyta apie galimybę balsuoti raštu ir gauti balsavimo raštu biuletenius. Be to, balsavimo raštu biuleteniuose yra taisymai („balandžio“), biuleteniai savo turiniu, teksto išdėstymu skiriasi. Be to, balsavimo raštu biuleteniuose pritarta bendrijos likvidavimui, kai tuo tarpu 2019-05-11 susirinkimo darbotvarkė buvo platesnė, o šie klausimai biuletenyje net nebuvo nurodyti. Šios aplinkybės iš esmės patvirtina, kad pateikti balsavimo raštu biuleteniai negali būti susiję su 2019-05-11 susirinkimu ir balsavimu dėl bendrijos likvidavimo. Teismas taip pat pažymi, kad į bylą pateiktas susirinkimo dėl SDB „Šeškinė“ likvidavimo sąrašas (2019-04-17), tad akivaizdu, kad bendrijos likvidavimo klausimas jau buvo kažkokiu būdu aptariamas ir sprendžiamas ir anksčiau nei ginčijamas susirinkimas. Pagal aptariamo klausimo esmę akivaizdu, kad balsavimo raštu biuleteniai gali būti susiję su kitais susirinkimais.
Nagrinėjant bylą iš esmės atsakovas buvo įpareigotas pateikti bendrijos narių sąrašą 2019-05-11 dienai. Teismas vertina, kad pateiktas 66 narių sąrašas (4 t., 82 b.l.) yra nepagrįstas jokiais įrodymais, kadangi prie vieno iš susirinkime dalyvavusių 59 asmenų sąrašo (sąrašas be parašų 1 t., 112 b.l.) tiesiog yra pridėti 15 asmenų iš 304 ir 8 išbraukti, tačiau nenurodyta, nei kaip, nei kokiu pagrindu buvo pašalinti ar išstojo kiti likęs iš 304 asmenų, nei kokio sprendimo pagrindu jie nelaikytini nariais. Teismo nuomone, tai tik subjektyvus atsakovo pamąstymas apie narių skaičių, jo nepagrindžiant jokiais leistinais įrodymais. Taigi, teismui nepateiktas bendrijos narių sąrašas, kuris būti pagrįstas NTR duomenimis (ar asmuo apskritai buvo savininkas), žodiniais, rašytiniais prašymais, nario mokesčio mokėjimais ir pan.
Teismas pažymi, kad į bylą pateiktos 2 sodininkų registravimo knygos, iš kurių matyti, kad bendras įrašų skaičius yra 301. Pažymėtina, kad ne prie visų sklypų yra nurodyta narių įstojimo data. Skaičiuojant asmenis, prie kurių yra įrašai apie įstojimo datą, matyti, kad jų yra 39. Įrašai sodininkų registravimo knygoje daromi skirtingomis rašymo priemonėmis, tad duomenys apie kiekvieną iš narių įrašomi nenuosekliai. Duomenų apie išstojusius narius šioje knygose taip pat nėra.
Nors pagal registracijos knygą įstojusių narių skaičius yra pakankamai mažas palyginus su joje nurodytais asmenimis, tačiau išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre fiksuojamų nario mokesčio sumokėjimo faktų yra žymiai daugiau. Pavyzdžiui, 2014 metų įrašų apie sumokėtus mokesčius yra nuo 94 eilutė iki 295 eilutės, kaip matyti iš nurodytų įrašų, iš esmės pagrindinis mokestis yra nario mokestis. Pavyzdžiui 2015 metų įrašų yra nuo 297 eilutės iki 475, pagrindiniai mokėjimai taip pat yra nario mokesčiai. Kaip jau minėta pagal aukščiau cituotą kasacinio teismo praktiką, visos asmenų bendrijai sumokėtos įmokos turi būti aiškiai įvardijamos. Į bylą nepateikti duomenys apie sumokėtų įmokų, kurios atsispindi sąskaitų registre, panaudojimą kitiems tikslams.
Į bylą pateiktas ir Vilniaus miesto mero 1995-02-09 potvarkio Nr. 32 (toliau neįskaitoma) priedėlis, „sodininkų bendrijos „Šeškinė“ narių, kuriems parduodami žemės sklypai, sąrašas“ (4 t., 21-26), kuriame yra 304 nariai. Iš 2004-05-29 bendrijos susirinkimo protokolo matyti, kad bendrijoje yra 284 nariai (2 t., 176 b.l.), iš 2008-06-07 protokolo matyti, kad bendrijoje yra 288 nariai (2 t., 194 b.l.), iš 2011-05-07 bendrijos pakartotinio susirinkimo matyti, kad jame dalyvavo 99 nariai (2 t., 174 b.l.), 2012-04-16 ieškinyje teismui atsakovo atstovas nurodo, kad bendrijoje yra 288 nariai (2 t., 192-193 b.l.). Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki ginčijamo susirinkimo bendrijos nariais buvo laikoma žymiai daugiau asmenų. Kaip jau minėta, į bylą nepateikti duomenys, kad daugumos ar bent vieno asmens narystė būtų pasibaigusi įstatų nustatyta tvarka.
Teismui įvertinus, kad asmenys yra įrašyti į sodininkų registravimo knygą, yra pateikti duomenys apie narių mokesčių mokėjimą, nesant pateikto aktualaus ir pagrįsto faktiniais duomenims narių sąrašo, teismas daro išvadą, kad ginčijamame susirinkime nurodytas narių skaičius neatitinka tikrovės ir gali būti žymiai didesnis, kad ir kiti asmenys galėtų būti sodų bendrijos „Šeškinė“ nariais, jei jų narystė nepasibaigė įstatų nustatytais pagrindais (pvz. nuosavybės perleidimas ir kt.). Atsakovas šioje byloje narių skaičiaus neįrodė leistinais įrodymais (CPK 178 str.).
Įvertinus, kad ginčijamame protokole yra nurodytas neteisingas bendrijos narių skaičius, kas turėjo esminės įtakos sprendžiant, ar susirinkimas gali vykti (turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 1/ narių), ir ar sprendimai yra priimami įstatų nustatyta balsų dauguma (pvz. 2/3 susirinkime dalyvavusių narių dėl likvidavimo), teismas sprendžia, kad buvo pažeista bendrijos įstatuose nurodyta sprendimų priėmimo tvarka, nenustačius narių skaičiaus ir neišsiaiškinus, ar yra kvorumas sprendimams priimti.
Teismas, susipažinęs su dalimi 2019-05-11 susirinkimo garso įrašo (atsakovas neneigė, kad pateiktas garso įrašas nėra ginčijamo susirinkimo) daro išvadą, kad yra pažeista ir balsavimo susirinkime tvarka. Pažymėtina, kad, svarstant klausimą dėl bendrijos likvidavimo, iš esmės net nebuvo suteikta teisė balsuoti, nebuvo skaičiuojami balsai, nenustatytas rezultatas, kaip kad jis yra užfiksuotas ginčijamame protokole.
Teismui pripažinus, kad ieškovai V. B. ir D. Ž. yra bendrijos nariai, ištyrus bylos duomenis ir nustačius, kad bendrijos narių skaičius yra didesnis, nei pateiktas sąrašas, kas turėjo esminę reikšmę vertinant, ar susirinkimas įvyko, taip pat priimant sprendimus, kad susirinkime dėl klausimo, susijusio su bendrijos likvidavimu, apskritai nebuvo balsuojama, teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimas yra tenkintinas ir sodininkų bendrijos „Šeškinė“ 2019-05-11 visuotinio susirinkimo nutarimai pripažinti negaliojančiais, kaip pažeidžiantys bendrijos įstatuose nustatytą sprendimų priėmimo tvarką.
Nustačius šiuos pažeidimus, teismo nuomone, ieškovų nurodomi procedūriniai susirinkimo organizavimo pažeidimai iš esmės nebeturi įtakos teisingai išnagrinėti bylą, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Teismo nuomone, kitų dalyvaujančių byloje asmenų argumentai neturi teisinės reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.
Ieškinio reikalavimą dėl visuotinio susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais patenkinus, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 3 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 str. 2 d., teismas,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovus V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos „Šeškinė“, įm. k. 191495195, nariais.
Atmesti A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimą pripažinti ją sodininkų bendrijos „Šeškinė“, įm. k. 191495195, nare ir civilinės bylos dalį pagal A. K. reikalavimą pripažinti negaliojančiais sodininkų bendrijos „Šeškinė“ 2019-05-11 visuotinio susirinkimo nutarimus nutraukti.
Pripažinti negaliojančiais sodininkų bendrijos „Šeškinė“, įm. k. 191495195, 2019-05-11 visuotinio susirinkimo nutarimus.
Teismo 2019-05-20 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja ` Erika Zablockaja