(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transmar“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ ieškinį atsakovams I. M. (I. M.), uždarajai akcinei bendrovei „Transmar“ ir Eastferry LTD dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Baltijos grupė“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų I. M., UAB „Transmar“ ir Eastferry LTD 6 852 081,60 Lt žalos atlyginimo. Reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą.

Klaipėdos apygardos teismas, prieš tai areštavęs atsakovo I. M. turtą, 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi areštavo atsakovams UAB „Transmar“ ir Eastferry LTD priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 6 852 081,60 Lt sumos.

Atsakovas UAB „Transmar“ pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įpareigojant ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 25 000 Lt. Nurodė, kad UAB „Transmar“ visada veikė tik kaip paslaugų gavėjo (atsakovo Eastferry LTD) atstovas ir byloje nėra įrodymų (neskaitant suklastoto dokumento) apie atsakovo UAB „Transmar“ padarytus pažeidimus ieškovo atžvilgiu, dėl to laikinosios apsaugos priemonės jo atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai. Taip pat atsakovas nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria nuostolių, o kadangi ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, atsakovas atsiradusių nuostolių negalės padengti iš ieškovo turto. Atsakovas nurodė, jog jo nuostolius sudaro negautos pajamos, delspinigiai ir baudos, skaičiuojamos klientų dėl vėluojamų atsiskaitymų, reputacijos netekimas, depozitų ir užstatų mokėjimas, piniginių lėšų suvaržymas, papildomos palūkanos už prisiimtas paskolas ir kitos išlaidos, kurias sukėlė nepagrįstai taikytas areštas.

Atsiliepime ieškovas prašė atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir galinčių kilti nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsakovo UAB „Transmar“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetė.

Teismas nurodė, kad nėra nė vienos aplinkybės, kuri leistų teismui konstatuoti, jog pagrindas, kuris sudarė prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, išnyko. Taip pat teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas tik nurodė abstrakčius ir įrodymais nepagrįstus teiginius dėl nuostolių susidarymo, tačiau nenurodė, kokius konkrečiai nuostolius jis gali patirti, kaip jie apskaičiuojami, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Transmar“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas UAB „Transmar“ nėra susijęs su pareikštais reikalavimais. Nagrinėjamoje byloje atsakovai negali būti laikomi solidariai atsakingais, todėl laikinąsias apsaugos priemones taikyti visiems kartu, motyvuojant grėsme, kad sprendimas bus neįvykdytas, yra neteisėta ir nepagrįsta. Atsakovo UAB „Transmar“ ir ieškovo nesiejo tiesioginiai teisiniai santykiai dėl laivo GLOBAL 1 valdymo ir disponavimo juo, iš kurių galėtų kilti sutartinė atsakomybė UAB „Transmar“. Apeliantas buvo tik nuomininko atstovas, teisių ir pareigų į ginčo laivą jis neįgijo ir negalėjo įgyti. Dėl to nėra teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Teismas rėmėsi ieškovo prielaida ir įrodymu apie apelianto neteisėtą veiklą neva pateiktu 2014 m. liepos 17 d. prašymu Lietuvos Saugios Laivybos administracijai, tačiau toks dokumentas ieškovo vardu nebuvo parengtas. Klausimo dėl šio dokumento originalo išreikalavimo teismas net nesprendė.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Baltijos grupė“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad iš apelianto kaip solidaraus atsakovo reikalaujama didelės sumos priteisimo, atsakovas vengia vykdyti savo įsipareigojimus ieškovui, todėl tikėtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas ateityje gali vengti vykdyti teismo sprendimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jam pareikšta reikalavimo suma nelaikytina didele. Priešingai negu atskirajame skunde nurodo atsakovas, ieškovo reikalavimas jam dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas byloje pateiktais įrodymais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo UAB „Transmar“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atskiruoju skundu apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atmestas jo prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kai ieškinys pareikštas dėl pinigų sumos priteisimo, ir teismas pritaiko areštą atsakovo turto atžvilgiu atitinkamai sumai, atsakovas, siekdamas arešto panaikinimo, turi pareigą įrodyti, kad galimai ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti įvykdytas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti 6 852 081,60 Lt dydžio žalos atlyginimą iš solidarių atsakovų. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Todėl ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovų pareikšto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-890/2010). Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi, įvertinęs ieškinio tikėtiną pagrįstumą bei konstatavęs, kad yra ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas), ieškovo prašymą patenkino, taikydamas atsakovams laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, neviršijant 6 852 081,60 Lt sumos. Vienas iš solidarių atsakovų UAB „Transmar“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Tiek prašymą, tiek atskirąjį skundą apeliantas iš esmės grindžia aplinkybe, kad ieškinys jo atžvilgiu pareikštas nepagrįstai. Pagal suformuotą teismų praktiką, preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą (CPK 144 str. 1 d.) teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes ieškinio reikalavimų tyrimas atliekamas nagrinėjant ginčą iš esmės. Šiuo atveju reikšminga tik tai ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai, todėl, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas.

Teismas gali panaikinti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės arba paaiškėja iki tol nežinotos buvusios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas (CPK 149 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios leistų teigti, jog pagrindas, kuris sudarė prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, išnyko.

Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo UAB „Transmar“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių jo atžvilgiu panaikinimo. Keisti teisėtos ir pagrįstos nutarties ar ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.